Byla e2-13249-433/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilnius, Laisvės pr. 79A 2018 m. lapkričio mėn. 28 d.

2Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovei R. U., atsakovo atstovui advokatui M. R.,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui T. M. dėl skolos priteisimo

Nustatė

4Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2006-12-16 „Tele2“ ir atsakovas T. M. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. 1.10601989664048 (toliau - Sutartis), pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovui atsižvelgiant į Sutartyje numatytus terminus ir sąlygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. 2009-03-31 UAB „Gelvora” ir UAB „Tele2” pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2” atlygintinai perleido UAB „Gelvora” naudai visas reikalavimo teises pagal minėtu laikotarpiu pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovo atžvilgiu. Ieškovas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtas sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs ir ieškinio parengimo dienai. Atsakovas skolingas ieškovui 311,05 Eur pagrindinės skolos, 141,18 Eur palūkanų (5 proc. palūkanos, remiantis LR CK 6.210 str. l d. už laikotarpį nuo 2009- 03-31 iki 2018-03-12). Viso ieškovo reikalavimas sudaro - 452,23 Eur. Atsakovas buvo raginamas atsiskaityti, tačiau visi ieškovo bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.38 str. nustato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Tinkamu prievolės įvykdymu laikomas visiškas iš jos kylančių pareigų įvykdymas. Atsakovas neįvykdė visų savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, tokiu būdu, pažeidė savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškovu (LR CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Todėl, ieškovas yra priverstas pateikti teismui ieškinį, kad atsakovas būtų įpareigotas įvykdyti savo sutartines prievoles, t. y. atsiskaityti su ieškovu. Prašo priteisti iš atsakovo 311,05 Eur skolą, 141,18 Eur palūkanų, 5% dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad atsakovas nepateikė skolą pagrindžiančių įrodymų - už kokias konkrečiai atsakovui suteiktas paslaugas atsakovas yra skolingas, kuriuo laikotarpiu atsirado skola, iš kokių konkrečiai suteiktų paslaugų susidėjo atsakovo skola. Atsakovas tokių duomenų neturi. Ieškovas taip pat nepateikė teismui visų UAB „Tele2“ sąskaitų ir visų atsakovo mokėjimų / skolų pagal šias sąskaitas suvestinės, nei duomenų apie sąskaitų įteikimą atsakovui. Atsakovas šių sąskaitų neturi. Ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.), tačiau jokių įrodymų nepateikia, todėl ieškovo teiginys, kad atsakovas turi skolą už suteiktas paslaugas, yra neįrodytas. Atsakovui kyla pagrįstos abejonės, ar apskritai reikalavimas į atsakovą reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perėjo iš UAB „Tele2“ ieškovui. Reikalavimo perleidimo sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose nustatyta, kad reikalavimas į skolininkus perleidžiamas ir ieškovo įgyjamas nuo to momento, kai ieškovas sumokės UAB „Tele2“ reikalavimų perleidimo kainą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis sumokėjo UAB „Tele2“ reikalavimų perleidimo kainą, todėl aplinkybė, kad atsakovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą, yra neįrodyta. Kita vertus, siekiant nustatyti ar atsakovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą, būtina turėti įrodymus ne tik apie reikalavimų perleidimo kainos sumokėjimo faktą, tačiau ir apie tai, kokia yra sutarta kaina už visų reikalavimų perleidimą. Prie ieškinio pridėtoje reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21 kopijoje duomenys apie reikalavimų perleidimo kainą yra ištrinti. Ieškovui į bylą nepateikus mokėjimo dokumento, bei reikalavimo perleidimo sutarties su visomis šios sutarties sąlygomis, nurodytomis 1, 2 ir 3 sutarties punktuose, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas turi reikalavimą į atsakovą. Reikalavimo perleidimo sutarties 4.2 punkte nustatytas atsakovo įsipareigojimas informuoti kiekvieną skolininką, tame tarpe ir atsakovą, apie reikalavimų perleidimą. Į bylą ieškovas pateikė atsakovui adresuotą pranešimą dėl reikalavimo perleidimo. Pranešime nurodyta 1074 Lt skola, 719,83 Lt skolos išieškojimo išlaidos ir 193,32 Lt delspinigiai. Atsakovas šio pranešimo negavo ir apie pranešimą, bei reikalavimo perleidimą nežino. CK 6.109 str. 1 ir 5 dalyse nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui. Kaip minėta, atsakovas negavo iš ieškovo pranešimo apie reikalavimo perleidimą, tuo labiau nedavė ir sutikimo, kad reikalavimas būtų perleistas, todėl ieškovas neturi teisės prieš atsakovą panaudoti reikalavimo perleidimo fakto ir tuo pagrindu reikalauti piniginių sumų priteisimo, kadangi ieškovas neįvykdė jam įstatymu nustatytos pareigos skolininkui (atsakovui) pateikti reikalavimo perleidimą patvirtinančią sutartį (CK 6.109 str. 5 d.). Net jei atsakovas ir turėtų skolą už paslaugas, sutinkamai su CK 6.109 str. 7 d., atsakovas neprivalėtų ieškovui šios skolos sumokėti, kadangi atsakovas negavo iš ieškovo nei reikalavimo, nei reikalavimo perleidimo sutarties. Ieškovo reikalavimas įvykdyti prievolę negalioja, kadangi toks reikalavimas pareikštas nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 141,18 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2009-03-31 iki 201803-12. Nesant atsakovo skolos ieškovui nėra pagrindo skaičiuoti ir palūkanas. Be to ieškovas praleido penkerių metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 9 dalis), o atsakovas prašo teismą taikyti ieškinio senaties terminą (1.126 str. 2 d.). Atsakovas yra Latvijoje bankrutavęs fizinis asmuo. Rygos miesto Žiemeliu rajono teismas byloje Nr.C32297815 2015-08-05 sprendimu paskelbė fizinio asmens T. M. nemokumo procesą, 2016-03-22 nutarimu nurodytoje byloje teismas patenkino nemokumo proceso administratotės M. S. paraišką dėl fizinio asmens bankroto procedūros užbaigimo, patenkino T. M. paraišką dėl įsipareigojimų padengimo plano patvirtinimo, patvirtino bankroto proceso užbaigimą, įsipareigojimų dengimo planą ir paskelbė įsipareigojimų padengimo procedūrą. Europos Sąjungoje vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus reglamentuoja Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau - Reglamentas Nr. 1346/2000). Reglamento Nr.1346/2000 4 straipsnyje nustatyta, kad bankroto byloms ir jų padariniams taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla, teisė. Reglamento Nr. 1346/2000 16 straipsnyje nustatytas automatinio sprendimų pripažinimo kitose valstybėse narėse principas, vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas iškelti bankroto bylą nuo jo įsiteisėjimo momento pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse. Toks teismo sprendimas be tolesnių formalumų bet kurioje kitoje valstybėje narėje turės tokius pat padarinius kaip ir bylą iškėlusioje šalyje tol, kol toje kitoje valstybėje narėje neiškeliama šalutinė nemokumo byla. Atitinkamai be tolesnių formalumų pripažįstami ir teismo sprendimai, susiję su bankroto bylos eiga ir užbaigimu (Reglamento Nr. 1346/2000 16, 17 ir 25 straipsniai). Nagrinėjamu atveju skolininkui Latvijos Respublikoje bankroto procese taikoma Latvijos Respublikos, kaip valstybės narės, iškėlusios skolininkui bankroto bylą, teisė. Atitinkamai Latvijos Respublikoje iškeltoms bankroto byloms be tolesnių formalumų taikomi Latvijos Respublikos teisės aktuose numatyti bankroto bylų iškėlimo teisiniai padariniai, teismo sprendimų dėl bankroto bylos iškėlimo automatinio pripažinimo taisyklė. Latvijos Respublikos Nemokumo įstatymo 134 straipsnyje numatyta, jog nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį nemokiu priėmimo dienos sustabdomi visi šio asmens atžvilgiu pradėti ir nebaigti vykdymo veiksmai, o pats skolininkas netenka teisės disponuoti savo turtu ir ši teisė pereina bankroto administratoriui. Baigus visą bankroto procesą Latvijoje, likusios skolos yra galutinai nurašomos ir toks sprendimas taip pat taikomas ir visiems asmens kreditoriams Lietuvoje. Taigi, net jei atsakovas ir būtų turėjęs skolą ieškovui iki bankroto bylos iškėlimo, pabaigus bankroto procesą šios skolos būtų galutinai nurašomos. Ieškovas pateikė vietinio mokėjimo nurodymą Nr. C-44, kuriame nurodyta, kad ieškovas 2016-12-16 sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Atsakovas pažymi, kad žyminis mokestis pagal nurodytą mokėjimo dokumentą sumokėtas prieš pusantrų metų, mokėjimo dokumente nenurodyta mokėjimo paskirtis su nuoroda į konkrečią bylą.

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes bei argumentus.

7Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas T. M. su UAB „Tele2“ 2006-12-16 sudarė Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.10601989664048, pagal kurią jam buvo suteiktos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos bei mobilus telefonas LG KG 320. Atsakovas T. M. su UAB „Tele2“ 2007-04-24 sudarė Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.54 60023642 1316, pagal kurią jam buvo suteiktos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos bei mobilus telefonas NOKIA 7373. Atsakovas už jam suteiktas paslaugas atsiskaitė tik iš dalies, yra atlikęs tik 4 mokėjimus. Pradinis kreditorius UAB „Tele2“ Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-21 perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą: 1074,00 Lt (311,05 EUR) pagrindinės skolos bei 1556,00 Lt netesybų. Įsiskolinimo dydį patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai: T. M. skolos detalizacija bei atsakovo T. M. neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2007-08-31 iki 2008-08- 31, kopijos. Rygos miesto Žiemeliu rajono teismas byloje Nr.C32297815 2015-08-05 sprendimu paskelbė fizinio asmens T. M. nemokumo procesą, 2016-03-22 nutarimu nurodytoje byloje teismas patenkino nemokumo proceso administratotės M. S. paraišką dėl fizinio asmens bankroto procedūros užbaigimo, patenkino T. M. paraišką dėl įsipareigojimų padengimo plano patvirtinimo, patvirtino bankroto proceso užbaigimą, įsipareigojimų dengimo planą ir paskelbė įsipareigojimų padengimo procedūrą. Rygos miesto Ziemeliu rajono teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutarimu nutarė Patvirtinti T. M. įsipareigojimų panaikinimo procedūros nutraukimą bei atleisti T. M. nuo likusių skolinių įsipareigojimų, kurie nurodyti T. M. įsipareigojimų panaikinimo plane. Minėtu nutarimu taip pat nutrauktas fizinio asmens T. M. nemokumo procesas.

10Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; etc.).

11Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalis).

12Teismas atkreipia dėmesį, kad pradinis kreditorius UAB „Tele2“ ir ieškovas UAB „Gelvora“ Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21 8.1 p. sutarė, jog sutarties sąlygos ir vykdant sutartį šalių gauta informacija yra konfidenciali ir viešai neskelbiama informacija. Todėl teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad atsakovui turi būti pateikta visa informacija apie UAB „Gelvora“ atliktą mokėjimą pradiniam kreditoriui bei informacija apie tai, kokia yra sutarta kaina už visų reikalavimų perleidimą, nes kaip minėta ši informacija yra konfidenciali ir niekaip neįtakoja atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu.

13Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, pasirašydamas aukščiau minėtas Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, įsipareigojo apie savo gyvenamosios vietos, telefono, fakso, banko sąskaitos duomenų pakeitimus bei bet kokias kitas aplinkybes, kurios gali įtakoti paslaugų sutarties vykdymą nedelsiant informuoti UAB „Tele2“ (Sutarties 3.7 p.), taip pat ši pareiga numatyta LR CK 2.17 str. 3 d. Nei pradinis, nei naujasis kreditorius nebuvo informuoti apie pasikeitusį atsakovo korespondencijos adresą, todėl tiek sąskaitos faktūros, tiek ir pranešimas apie reikalavimo perleidimą buvo siunčiami atsakovo sutartyje nurodytu adresu: ( - ). Be to, pažymėtina, kad atsakovas buvo atlikęs keturis mokėjimus pagal 2006-12-16 sudarytą Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.10601989664048, todėl darytina išvadą, kad apie savo prievolę mokėti pradiniam kreditoriui už teikiamas paslaugas žinojo.

14Atmestini atsakovo argumentai, kad ieškinys turi būti atmestas, nes jis nieko nežinojo apie reikalavimų perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Tele2) ir UAB „Gelvora“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka taip pat laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas ir toks informavimas skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

15Tinkamai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 d.), o sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, atsižvelgiant į jų prigimtį ir kitus sutarties bei įstatymų keliamus reikalavimus (CK 6.200 str.), todėl atsakovui neapmokėjus už pradinio kreditoriaus suteiktas paslaugas, ieškovo reikalavimas dėl 311,05 EUR skolos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

16Teismas sutinka su atsakovo atstovo paaiškinimais, jog Europos Sąjungoje vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus reguliuoja Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau tekste - Reglamentas Nr. 1346/2000), o skolininkui Latvijos Respublikos bankroto procese taikoma Latvijos Respublikos, kaip valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, nacionalinė teisė. Taigi ir Latvijos Respublikoje iškeltos nemokumo bylos teisinės pasekmės yra nustatytinos pagal Latvijos Respublikos teisę. Kaip nurodoma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje Latvijos Respublikoje tiek fizinių, tiek juridinių asmenų nemokumo klausimus reglamentuoja 2010 m. liepos 26 d. priimtas ir nuo 2010 m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs („Latvijas Vėstnesis“, 124 (4316), 2010 m. rugpjūčio 6 d.) Nemokumo įstatymas (latv. Maksatnespėjas likums). Šio įstatymo 164 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai skolininkas įvykdė veiksmus, nurodytus atleidimo nuo skolų plane, likusios šio asmens prievolės, nurodytos minėtame plane, panaikinamos, o vykdymo procesas dėl jų nutraukiamas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį skolininkas nėra atleidžiamas nuo likusių prievolių, nurodytų atleidimo nuo skolų plane, jeigu jis nėra įvykdęs minėtame plane nurodytų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad tai reiškia, jog skolininkas yra atleidžiamas nuo likusiu prievolių, nurodytu atleidimo nuo skolų plane, jeigu įvykdo atleidimo nuo skolų plane nurodytus veiksmus, o atleidimo nuo skolų plane nenurodytos prievolės šiame plane nenurodytiems kreditoriams nepasibaigia ir turi būti vykdomos toliau. Teisėju kolegija taip pat nurtodė, jog pagal Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 164 straipsnio 1 dali skolininko atleidimo nuo tam tikru įsipareigojimu būtina sąlyga yra konkrečios prievolės įtraukimas i atleidimo nuo skolų planą ir tinkamas įsipareigojimu, nustatytu minėtame plane, vykdymas (Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 154 straipsnis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, konkretaus kreditoriaus bei jo finansinio reikalavimo neįtraukimas į nemokumo bylą negali būti pagrindas atleisti skolininką nuo atitinkamos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197- 611/2015).

17Pažymėtina, kad Rygos miesto Žiemelių rajono teismo 2015-08-05 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra nurodyti T. M. kreditoriai bei kreditorinių reikalavimų sumos, tačiau nei pradinis T. M. kreditorius UAB „Tele2“ nei ieškovas UAB „Gelvora“ šiame sprendime nenurodyti. Iš to teismas daro išvadą, kad atsakovas T. M., kreipdamasis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nuslėpė informaciją apie vieną kreditorių - UAB „Tele2“. Kadangi atsakovas T. M. nevykdė įsipareigojimų pagal sudarytas ir galiojančias Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, negalėjo nežinoti apie savo įsiskolinimą UAB „Tele2“.

18Ieškovas CK 6.210 str. 1 d. pagrindu paskaičiavo ir prašo priteisti iš atsakovo 141,18 EUR palūkanas už laikotarpį nuo 2009-03-31 iki 2018-03-12. CK 1.125 str. 9 d. numato, jog sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Ieškovo prašymas priteisti palūkanas beveik už 9 metus tenkintinas iš dalies, o prašomos priteisti palūkanos priteistinos už penkerius metus, t. y. už laikotarpį nuo 2013-03-12 iki 2018-03-12, iš viso ieškovui priteistinos 77,76 EUR dydžio palūkanos.

19CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kadangi CK 6.37 str. 4 d. nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą 311,05 EUR sumą.

20Ieškinį patenkintus iš dalies (85,98 %), iš atsakovo ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dalia priteistinas sumokėtas žyminis mokestis – 12,90 EUR (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

21Atsakovas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 600,00 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovui iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (14,02 %) priteistinos išlaidos už advokato teisinę pagalbą – 84,12 EUR (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

22Valstybė patyrė 5,37 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 EUR, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteisiamos iš atsakovo T. M. (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

23Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

24Iš ieškovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu nepriteisiamos, nes neviršija 3,00 EUR.

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais,

Nutarė

26Ieškinį tenkinti iš dalies.

27Priteisti iš atsakovo T. M., a. k. ( - ) ieškovui UAB „Gelvora“, į. k. 302650601, 311,05 EUR (trys šimtai vienuolika eurų 05 ct) skolos, 77,76 EUR (septyniasdešimt septyni eurai 76 ct) palūkanų, 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 311,05 EUR (trys šimtai vienuolika eurų 05 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28Kitą ieškinio dalį atmesti.

29Priteisti iš atsakovo T. M., a. k. ( - ) ieškovui UAB „Gelvora“, į. k. 302650601, 12,90 EUR (dvylika eurų 90 ct) žyminį mokestį.

30Priteisti iš atsakovo T. M., a. k. ( - ) valstybei 4,62 EUR(keturi eurai 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

31Priteisti atsakovui T. M., a. k. ( - ) iš ieškovo UAB „Gelvora“, į. k. 302650601, 84,12 EUR (aštuoniasdešimt keturi eurai 12 ct) išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

32Ieškovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

33Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilnius, Laisvės pr. 79A 2018 m. lapkričio mėn. 28 d.... 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 4. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2006-12-16 „Tele2“ ir atsakovas T. M.... 5. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad atsakovas nepateikė... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės... 7. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Iš esmės... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 9. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas T.... 10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje... 11. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl... 12. Teismas atkreipia dėmesį, kad pradinis kreditorius UAB „Tele2“ ir... 13. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, pasirašydamas aukščiau... 14. Atmestini atsakovo argumentai, kad ieškinys turi būti atmestas, nes jis nieko... 15. Tinkamai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR... 16. Teismas sutinka su atsakovo atstovo paaiškinimais, jog Europos Sąjungoje... 17. Pažymėtina, kad Rygos miesto Žiemelių rajono teismo 2015-08-05 d. sprendimo... 18. Ieškovas CK 6.210 str. 1 d. pagrindu paskaičiavo ir prašo priteisti iš... 19. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas... 20. Ieškinį patenkintus iš dalies (85,98 %), iš atsakovo ieškovui proporcingai... 21. Atsakovas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 600,00 EUR. Atsižvelgiant... 22. Valstybė patyrė 5,37 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 23. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 24. Iš ieškovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais,... 26. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 27. Priteisti iš atsakovo T. M., a. k. ( - ) ieškovui UAB „Gelvora“, į. k.... 28. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 29. Priteisti iš atsakovo T. M., a. k. ( - ) ieškovui UAB „Gelvora“, į. k.... 30. Priteisti iš atsakovo T. M., a. k. ( - ) valstybei 4,62 EUR(keturi eurai 62... 31. Priteisti atsakovui T. M., a. k. ( - ) iš ieškovo UAB „Gelvora“, į. k.... 32. Ieškovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi... 33. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...