Byla eI-458-386/2017
Dėl sprendimo pakeitimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės šilumos tinklai“ atstovei advokatei Astai Astrauskienei, atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovėms Agnei Strėlkuvienei ir Laurai Vitosienei, 2017 m. vasario 8 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės šilumos tinklai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo pakeitimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Tauragės šilumos tinklai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2016-11-11 sprendimą Nr. (11.7)-LV10-411 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) arba sumažinti pareiškėjui paskaičiuotą mokėtiną mokesčio sumą.

4Nurodo, jog skundžiamu sprendimu nustatyta, kad Bendrovė 2015-01-01 – 2015-03-30 laikotarpiu į atmosferą be taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimo išmetė ir iki patikrinimo pradžios nedeklaravo atitinkamo kiekio teršalų Aerodromo, Eičių, Tarailių ir Tauragės dvaro katilinėje, todėl už šį pažeidimą taikyta 7 773,00 € dydžio ekonominė sankcija, t. y. mokestis paskaičiuotas didesniu tarifu.

5Paaiškina, jog Tarailių ir Tauragės dvaro katilinės kūrenamos tik biokuru, dėl ko pareiškėjas atleidžiamas nuo mokesčio už aplinkos teršimą ir net neturėjo pareigos deklaruoti šių duomenų. Teigia, jog iki patikrinimo pradžios pateikė mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaraciją (pateikta – 2016-02-28, patikrinimo pradžia – 2016-08-12), kurioje nurodė duomenis apie Aerodromo, Eičių ir Beržės katilinių išmetamus teršalus bei sumokėjo mokesčius, tačiau deklaracijoje apskaičiuotas mokestis yra laikomas neteisingu, kadangi neturint leidimų išmetami teršalai turėjo būti apskaityti kaip viršnormatyviniai. Pripažįsta, jog minėtu laikotarpiu neturėjo leidimų ir pateikė paraiškas naujiems leidimams gauti likus vienai dienai iki termino pabaigos. Mano, jog turi būti atsižvelgta į tai, kad leidimo išdavimas užtruko dėl administracinių paraiškos derinimo procedūrų, kad leidimas vis dėl to buvo išduotas, kad pareiškėjas nuolat teikė reikalingas ataskaitas, deklaravo oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų kiekius, sumokėjo deklaruotą taršos mokestį, bendradarbiavo su atsakovu, neturėjo tikslo nuslėpti mokamus mokesčius ir turėti naudos.

6Be to, nurodo, kad skundžiamu sprendimu nustatyta, jog Bendrovė už 2015 metus deklaravo mažesnį, nei buvo išmestas į atmosferą teršalų kiekį iš Beržės rajoninės katilinės deginant mazutą. Teigia, jog nedeklaravo 0,001 t teršalo V2O5 ir dėl to nesumokėjo 5 € mokesčio, o taikyta ekonominė sankcija už šį pažeidimą yra 1 403 €. Taip pat teigia, jog nedeklaravo 0,1781 t teršalo SO2 ir dėl to nesumokėjo 22 € mokesčio, o taikyta ekonominė sankcija už šį pažeidimą yra 34 €. Paaiškina, kad pažeidimai padaryti dėl to, jog neteisingai pasirinktas teršalų kiekio skaičiavimo metodas, tačiau apskaičiavimo paklaidos yra nedidelės.

7Teigia, kad atsižvelgiant į pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį, mastą, teisingumo, protingumo kriterijus, taikytos ekonominės sankcijos laikytinos neproporcingomis, todėl mažintinos. Mano, kad skundžiamas sprendimas dalyje dėl mokesčio už minėtus pažeidimus apskaičiavimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis priimtas neišnagrinėjus ir neįvertinus pareiškėjo pastabų.

8Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Teigia, kad skundžiamu sprendimu patvirtintas 2016-09-13 patikrinimo aktas Nr. (12)-LT1-11 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Nurodo, kad 2016-10-14 Departamentas gavo pareiškėjo raštą „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių šaltinių apskaičiavimo teisingumo patikrinimo akto“, kuriuo prašė netaikyti paskaičiuoto mokėtino mokesčio didesniu tarifu sumos, kadangi paskaičiuota suma yra žymi ir neigiamai turės įtakos įmonės veiklai. Teigia, kad šiuo atveju pareiškėjas, nors ir pateikė aukščiau minėtas pastabas, tačiau jose nenurodė svarbių, objektyvių priežasčių ir nepridėjo jokių dokumentų, dėl kurių Departamentas turėtų atsižvelgti į įmonės prašymą netvirtinti patikrinimo akto. Nurodo, jog pareiškėjo pastabos buvo neesminės, teisiškai nereikšmingos bei neturėjo jokios įtakos priimant sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, todėl Departamentas priėmė skundžiamą sprendimą ir nepasisakė dėl pareiškėjo pastabų. Taip pat pažymi, kad teisės aktai nesuteikia Departamentui diskrecijos, nustačius, jog mokesčio mokėtojas pažeidė teisės aktus, pačiam spręsti kokio dydžio mokestį už aplinkos teršimą paskirti pažeidėjui. Mano, jog pareiškėjas skunde nurodytais argumentais ir prie jo pridedamais dokumentais neįrodė, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą pagal patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir pareiškėjo pateiktus dokumentus, neteisingai vertino rašytinius įrodymus bei neteisingai taikė teisės aktų reikalavimus, o atvirkščiai – Departamento priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

10Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė skundą palaikė ir prašė tenkinti jį jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

11Atsakovo atstovės teismo posėdžio metu atsiliepimą į pareiškėjo skundą palaikė ir prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

12Teisėjų kolegija konstatuoja:

13Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-11-11 sprendimo Nr. (11.7)-LV10-411 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

14Skundžiamu sprendimu nuspręsta patvirtinti Departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2016-09-13 patikrinimo aktą Nr. (12)-LT1-11 ir nurodyta, kad šiuo sprendimu patvirtinta 9 176 € suma, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalimi, turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

15Skundžiamame sprendime nurodyta, kad išnagrinėjus Patikrinimo aktą nustatyta, jog uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės šilumos tinklai“ Aerodromo, Eičių, Tarailių ir Tauragės Dvaro katilinės nuo 2015-01-01 iki 2015-03-30 neturėjo taršos leidimų su nustatytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais. Teigiama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymo Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtinimo“ 2.10 punktu, minėtų katilinių įrenginiams, atitinkantiems šiuo įsakymu patvirtintų Taršos leidimų išdavimo pakeitimo ir galiojimo taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 1 priedo 2.2 punkte nurodytus kriterijus, taršos leidimas turėjo būti gautas iki 2014-01-01. Nurodoma, kad vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsniu ir Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariu taršos šaltiniu apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230, 4 punktu visas per laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-03-30 be leidimo išmestas į atmosfera teršalu kiekis apskaitomas kaip viršnormatyvinis ir už šį kiekį turi būti mokamas mokestis, taikant didesni tarifą, tačiau Bendrovė į atmosferą be leidimo išmetė ir iki patikrinimo pradžios nedeklaravo šio kiekio teršalų kaip viršnormatyvinio. Be to, Bendrovė už 2015 metus deklaravo mažesnį nei buvo išmestas į atmosferą teršalų kiekį iš Beržės katilinės deginant mazutą. Teigiama, kad Bendrovė minėtais veiksmais pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 punktus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltiniu apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 2 ir 4 punktus, todėl vadovaujantis šio aprašo 14 punktu už nedeklaruota viršnormatyvine taršą 2015-01-01 – 2015-03-30 laikotarpiu iš stacionarių taršos šaltinių didesniu tarifu paskaičiuota 7 773 € dydžio mokėtina mokesčio suma, o už deklaruotą mažesnį, nei buvo išmestas į atmosferą teršalų kiekį deginant mazutą Beržės katilinėje – 1 437 €, viso – 9 176 €. Taip pat nurodoma, kad skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus Bendrovės pateiktas rašytines pastabas bei juos pagrindžiančius dokumentus.

16Dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo

17Pareiškėjas pripažįsta, kad nuo 2015-01-01 iki 2015-03-30 Aerodromo, Eičių, Tarailių ir Tauragės Dvaro katilinėse eksploatavo stacionarius taršos šaltinius neturėdamas privalomo taršos leidimo ir kad už 2015 metus deklaravo mažesnį, nei buvo išmestas į atmosferą teršalų kiekį iš Beržės katilinės deginant mazutą.

18Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtinimo“ patvirtintos Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtintas Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

19Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 1 dalis teigia, jog mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kuriuose nustatyti teršalų išmetimo į aplinką normatyvai. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų ir (ar) sunaudotų degalų, sąvartyne pašalintų atliekų ir (ar) apmokestinamųjų gaminių bei pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį, mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą. Šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punktas, numato, jog mokestis už aplinkos teršimą, taikant didesnį tarifą, apskaičiuojamas už normatyvus viršijantį ir (ar) nuslėptą teršalų kiekį, išmestą iš stacionarių taršos šaltinių, dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo, pateikto šio įstatymo 1 priedėlyje, ir iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo koeficiento, nurodyto šio įstatymo 2 priedėlyje.

20Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 2 dalis numato, kad mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka. Aprašo 4 punktas nustato, jog mokestis taikant didesnį tarifą už išmestą ar išleistą į Aplinką teršalo kiekį per mokestinį laikotarpį, viršijusį taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ir (ar) taršos leidime nustatytą leistinos taršos normatyvą, įskaitant ir normatyvą viršijusį teršalo kiekį, išmestą į aplinką, kuris susidaro naudojant biokurą, o neturint TIPK ir (ar) taršos leidimo su jame nustatytais teršalų išmetimo ar išleidimo į aplinką normatyvais, kai toks leidimas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais yra privalomas, visas be TIPK ir (ar) taršos leidimo išmestas teršalo kiekis, įskaitant teršalo kiekį išmestą į aplinką, kuris susidaro naudojant biokurą, yra viršnormatyvinis N=0.

21Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 4 dalis numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę biokuro sunaudojimą patvirtinančius dokumentus, už išmetamą į atmosferą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą teršalo kiekį, susidarantį naudojant biokurą, nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių atleidžiami. Ginčo, jog Bendrovė vykdydama veiklą Tarailių ir Tauragės dvaro katilinėse naudoja biokurą nėra, tačiau Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę biokuro sunaudojimą patvirtinančius dokumentus, atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tik tuo atveju jei į atmosferą išmestas teršalų kiekis neviršija taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatyto kiekio. Analizuojant minėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog atvejais, kai mokesčio mokėtojas vykdo veiklą neturėdamas TIPK ir (ar) taršos leidimo, visas išmestų teršalų kiekis, įskaitant ir teršalus, susidariusius naudojant biokurą, yra laikomas viršnormatyvine tarša ir apmokestinamas taikant didesnį tarifą.

22Kaip minėta, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-03-30 eksploatavo stacionarius taršos šaltinius, neturėdamas taršos leidimo ir šioje apimtyje ginčo tarp proceso šalių nėra, o iš aukščiau minėtos teisės normos dispozicijos matyti, kad asmenys, neturintys taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar taršos leidimo, negalėjo pretenduoti į šią mokesčio lengvatą. Konstatuotina, jog pareiškėjo argumentas, kad Tarailių ir Tauragės dvaro katilinės buvo kūrenamos tik biokuru, dėl ko pareiškėjas atleidžiamas nuo mokesčio už aplinkos teršimą ir net neturėjo pareigos deklaruoti šių duomenų, atmestinas kaip nepagrįstas. Kitoje dalyje apskaičiuotų mokesčių dydžių pareiškėjas neginčija.

23Vertinant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-11-11 sprendimą Nr. (11.7)-LV10-411 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Įvertinusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-11-11 sprendimo Nr. (11.7)-LV10-411 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėtas administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Pareiškėjas nenurodė, kokios jo neišnagrinėtos pastabos paneigia skundžiamo sprendimo pagrįstumą nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir skunde teismui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad skundžiamas sprendimas dalyje dėl mokesčio už minėtus pažeidimus apskaičiavimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis priimtas neišnagrinėjus ir neįvertinus pareiškėjo pastabų, atmestinas kaip nepagrįstas.

24Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų ir pareiškėjo bei atsakovo atstovų paaiškinimų visumą, konstatuojama, jog nenustatyta skundžiamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas šioje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas.

25Dėl apskaičiuoto mokesčio dydžio

26Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgiant į Bendrovės padarytų pažeidimų pobūdį, mastą, teisingumo, protingumo kriterijus, taikytos ekonominės sankcijos laikytinos neproporcingomis padarytiems pažeidimams, todėl mažintinos.

27Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog institucijų priimtų sprendimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina teismas (žr. pvz. 2011-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015). Konstatuotina, kad teismas turi diskreciją įvertinti ar atsakovo paskirtos ekonominės sankcijos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiškėjo padarytam teisės pažeidimui, taip pat teismas įpareigotas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, priimti teisingą, o ne formaliai teisėtą sprendimą.

28Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

29Pareiškėjas dėl to, jog Aerodromo, Eičių, Tarailių ir Tauragės Dvaro katilinės nuo 2015-01-01 iki 2015-03-30 neturėjo Taršos leidimų su nustatytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais paaiškina, kad iki patikrinimo pradžios pateikė mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaraciją (pateikta – 2016-02-28, patikrinimo pradžia – 2016-08-12), kurioje nurodė duomenis apie Eičių, Beržės ir Aerodromo katilinių išmetamus teršalus bei sumokėjo mokesčius (šias aplinkybes aptvirtina kartu sus skundu pateiktos mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijos), tačiau deklaracijoje apskaičiuotas mokestis yra laikomas neteisingu, kadangi neturint leidimų išmetami teršalai turėjo būti apskaityti kaip viršnormatyviniai. Dėl Tarailių ir Tauragės dvaro katilinių nurodo, kad jos kūrenamos tik biokuru, todėl manė, kad pareiškėjas atleidžiamas nuo mokesčio už aplinkos teršimą ir net neturėjo pareigos deklaruoti šių duomenų. Pripažįsta, jog minėtu laikotarpiu neturėjo leidimų ir pateikė paraiškas naujiems leidimams gauti likus vienai dienai iki termino pabaigos. Mano, jog turi būti atsižvelgta į tai, kad leidimo Bendrovė neturėjo tik tris mėnesius, leidimo išdavimas užtruko dėl administracinių paraiškos derinimo procedūrų, kad leidimas vėliau buvo išduotas ir kad pareiškėjas nuolat teikė reikalingas ataskaitas, deklaravo oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų kiekius, sumokėjo deklaruotą taršos mokestį, bendradarbiavo su atsakovu, neturėjo tikslo nuslėpti mokamus mokesčius ir turėti naudos.

30Be to, liudytojas A. Č., dirbantis Bendrovės katilinių eksploatavimo tarnybos vadovu, kuris yra taip pat atsakingas už gamtos apsaugos reikalavimų įgyvendinimą, teismo posėdžio patvirtino skunde nurodytas aplinkybes. Liudytojas nurodė, kad su Skundžiamame sprendime nurodytomis aplinkybėmis iš esmės sutinka, tačiau teigė, kad veiklą be leidimo Bendrovė vykdė neturėdama tyčios nesilaikyti teisinio reguliavimo. Pažymėjo, jog keičiantis teisiniam reguliavimui, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (toliau – ir TIPK leidimas) tapo nebeprivalomu, o 2014 dar kartą pasikeitus teisės aktams TIPK leidimas pareiškėjo naudojamiems taršos šaltiniams tapo vėl privalomu nuo 2014-11-01.

31Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą išaiškino, jog teisinio saugumo principas – vienas esminių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šio principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą akcentavo šio principo svarbą (žr. pvz. 2015-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1193-261/2015; Nr. A-1406-261/2015; AS-822-886/2013 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ priimta nauja Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių redakcija, kurioje nustatyta, kad nuo 2014-11-01 pageidaujant eksploatuoti tokius stacionarius įrenginius, kurie buvo įrengti Bendrovės eksploatuojamose katilinėse, vėl būtina turėti TIPK leidimą. Dažna teisės aktų kaita be abejo apsunkina ūkio subjektų galimybes tinkamai vykdyti jų reikalavimus, yra nesuderinama su teisinio tikrumo ir stabilumo principais.

32Dėl to, jog Bendrovė už 2015 metus deklaravo mažesnį nei buvo išmestas į atmosfera teršalų kiekį iš Beržės katilinės deginant mazutą paaiškina, kad neteisingai pasirinko teršalų kiekio skaičiavimo metodą, tačiau apskaičiavimo paklaidos yra nedidelės. Paaiškino, kad Beržės katilinė mazutą naudoja tik kaip rezervinį kurą trūkstamos galios užtikrinimui ir įgyto mazuto sieringumo kiekis svyruoja nuo 0,99 proc. iki 0,68 proc., todėl skaičiuojant SO2 ir V2O5 teršalų kiekius buvo netinkamai pasiriktas vidutinis 0,88 proc. sieringumas pagal kurį ir deklaravo teršalų kiekius. Nurodo, jog nedeklaravo 0,001 t teršalo V2O5 ir dėl to nesumokėjo 5 € mokesčio, o taikyta ekonominė sankcija už šį pažeidimą yra 1 403 €. Taip pat teigia, jog nedeklaravo 0,1781 t teršalo SO2 ir dėl to nesumokėjo 22 € mokesčio, o taikyta ekonominė sankcija už šį pažeidimą yra 34 €. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo bei atsakovo pateikti skaičiavimai ir dėl jų ginčo nėra.

33Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad Bendrovė būtų siekusi tyčia sąmoningai nuslėpti mokesčius ar kad būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus. Pareiškėjas turi pareigą organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrintas jam taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis ir paminėtos aplinkybės nekeičia pareiškėjo padarytų veiksmų kvalifikavimo kaip priešingų teisei, todėl pareiškėjui už padarytą pažeidimą turėjo būti paskirtas didesnio mokesčio tarifas. Tačiau atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismo vertinimu, imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu, tikslingai siekiant ekonominės naudos. Vadovaudamasi šia išvada, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui apskaičiuojant mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata skaičiuojant mokestį padidintu tarifu pritaikyta pagrįstai, tačiau iš dalies ji yra akivaizdžiai neadekvati, prieštaraujanti teisingumo ir proporcingumo principams. Mokestis už nedeklaruotą viršnormatyvinę taršą, neturint taršos leidimų su nustatytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais Aerodromo, Eičių, Tarailių ir Tauragės Dvaro katilinėse laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-03-30 mažintinas 50 proc., t. y. suapvalinus – iki 3887 €. Mokestis už deklaruotą mažesnį teršalo V2O5 kiekį, nei buvo išmestas į atmosferą 2015 metais iš Beržės katilinės deginant mazutą, mažintinas 80 proc., t. y. suapvalinus – iki 281 €.

34Bendrovės skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir Skundžiamas sprendimas keistinas, patvirtintą mokėtiną mokestį sumažinant iki 4202 € (281+3887+34). Teismo vertinimu toks mokesčio dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiškėjo padarytiems pažeidimams.

35Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

Nutarė

36Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės šilumos tinklai“ skundą tenkinti iš dalies.

37Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-11-11 sprendimą Nr. (11.7)-LV10-411 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtinta mokėtina 9 176 € mokesčio suma, pakeisti ir sumažinti šią sumą iki 4 202 € (keturių tūkstančių dviejų šimtų dviejų eurų).

38Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

39Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Tauragės šilumos tinklai“... 4. Nurodo, jog skundžiamu sprendimu nustatyta, kad Bendrovė 2015-01-01 –... 5. Paaiškina, jog Tarailių ir Tauragės dvaro katilinės kūrenamos tik biokuru,... 6. Be to, nurodo, kad skundžiamu sprendimu nustatyta, jog Bendrovė už 2015... 7. Teigia, kad atsižvelgiant į pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį,... 8. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, kad su... 9. Teigia, kad skundžiamu sprendimu patvirtintas 2016-09-13 patikrinimo aktas Nr.... 10. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė skundą palaikė ir prašė... 11. Atsakovo atstovės teismo posėdžio metu atsiliepimą į pareiškėjo skundą... 12. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 13. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos... 14. Skundžiamu sprendimu nuspręsta patvirtinti Departamento Mokesčių ir... 15. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad išnagrinėjus Patikrinimo aktą... 16. Dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo... 17. Pareiškėjas pripažįsta, kad nuo 2015-01-01 iki 2015-03-30 Aerodromo,... 18. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už... 19. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 1 dalis teigia, jog... 20. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 2 dalis numato, kad... 21. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 4 dalis numato, kad... 22. Kaip minėta, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-03-30... 23. Vertinant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono... 24. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnis... 25. Dėl apskaičiuoto mokesčio dydžio ... 26. Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgiant į Bendrovės padarytų pažeidimų... 27. Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog institucijų... 28. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6... 29. Pareiškėjas dėl to, jog Aerodromo, Eičių, Tarailių ir Tauragės Dvaro... 30. Be to, liudytojas A. Č., dirbantis Bendrovės katilinių eksploatavimo... 31. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą išaiškino, jog... 32. Dėl to, jog Bendrovė už 2015 metus deklaravo mažesnį nei buvo išmestas į... 33. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad Bendrovė būtų siekusi tyčia... 34. Bendrovės skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir Skundžiamas... 35. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87... 36. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės šilumos tinklai“... 37. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos... 38. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 39. Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...