Byla A-858-2885-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei M. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 30-33), prašydamas:

51) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Molėtų žemėtvarkos skyrius) 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 40SS-(14.40.45)-87;

62) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-2791;

73) įpareigoti Tarnybą išduoti pareiškėjui leidimą suformuoti namų valdos žemės sklypą prie gyvenamojo namo, esančio ( - ) kaime, Molėtų rajone.

8Grįsdamas reikalavimus pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ) kaime, Molėtų rajone. Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) duomenimis, žemės sklypas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir nustatyta, kad 1,8819 ha sklypas yra miškų ūkio paskirties, tarp jų – 0,4991 ha žemės – žemės ūkio naudmenų plotas (pievų ir natūralių ganyklų), miško plotas – 1,3000 ha, keliai – 0,0658 ha, užstatyta teritorija – 0,0170 ha. Sklype yra gyvenamojo namo pamatai, unikalus Nr. ( - ), gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), mažieji valymo įrengimai, unikalus Nr. ( - ), inžineriniai tinklai, unikalus Nr. ( - ).

9Nurodė, kad 2011 m. liepos 12 d. pareiškėjas Molėtų žemėtvarkos skyriui pateikė pareiškimą dėl namų valdos žemės sklypo atidalijimo iš jam priklausančio žemės sklypo. Molėtų žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 40SS-(14.40.45)-87 nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 31 straipsnio 9 punktą draudžiama valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypą dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos. Taigi pareiškėjas neturi galimybės žemės sklype suformuoti namų valdos žemės sklypą, nors jame su šeima gyvena. Tarnyba 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 1SS-3.5)-2791 atsisakė išduoti leidimą rengti žemės sklypo, esančio ( - ) kaime, Molėtų rajone, pertvarkymo projektą.

10Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaujantis gero viešojo administravimo principu ir konstitucine nuostata, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, pateiktas prašymas jį gavusios institucijos turėjo būti išanalizuotas ir išnagrinėtas ne tik nurodant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), tačiau vykdant institucijai įstatymu ir poįstatyminiais aktais deleguotas funkcijas. Pažymėjo, jog Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita nenaudojama žemė neparduodama, išskyrus namų valdų, asmeninio ūkio ir sodininkų bendrijų žemę bei iki 5 hektarų ploto sklypus, įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas ir esančius tarp privačios žemės valdų. Taigi Saugomų teritorijų įstatyme numatyta namų valdos sąvoka. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nekomentuoja šios situacijos ir nedaro jokių išvadų, kaip turėjo būti ar turi būti esant gyvenamajam namui ir namą naudojant tiesiogiai pagal paskirtį, suformuota namų valda.

11Pabrėžė, jog nuosavybės teisių atkūrimo procese, buvusiam savininkui atkūrus nuosavybės teisę į žemę ir jam natūra grąžinus žemės sklypą, buvo atstatyta sodyba. Istoriškai namų valdos žemės sklypas išskirtas nebuvo nei iki žemės nacionalizacijos, nei atkuriant nuosavybės teisę, nors tą padaryti įpareigojo norminiai aktai. Nurodė, jog reglamentuojantys žemės sklypų formavimą teisės aktai nustato žemės sklypo paskirties nustatymo mechanizmą, kuriuo vadovaujantis atstačius sodybą turi būti suformuota ir įteisinta namų valda, jei saugomose teritorijose įstatymas draudžia žemės sklypą dalyti dalimis.

12Nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/Dl-513 buvo patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių 5 punkte nustatyti atvejai, kada pertvarkomų žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nustatyta žemėvaldų projekte, gali būti pakeičiama, t. y. kai padalijamas žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties sklypas suformuojant atskirus namų valdos (tuo atveju, kai gyvenamasis namas ir jo priklausiniai įregistruoti nekilnojamojo turto registre) ir žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties sklypus, arba atidalijamas iš bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties žemės sklypo namų valdos žemės sklypas (tuo atveju, kai gyvenamasis namas ir jo priklausiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre). Taisyklės numato reikalavimus žemės sklypams formuoti ir pertvarkyti ir nustato, kad, atidalijant namų valdos žemės sklypą iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar miškų ūkio paskirties žemės sklypo, namų valdos žemės sklypas formuojamas taip, kad į jį patektų gyvenamasis namas ir jo priklausiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas, o žemės sklypo riba turi būti ne arčiau kaip 3 m nuo esamų pastatų sienos ir suaugusių medžių (arba ne arčiau kaip medžio laja), išskyrus atvejus, kai žemės sklypų savininkai susitaria kitaip.

13Teigė, jog šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (toliau – ir Miškų įstatymas) leidžia miško valdos atidalijimą, išskiriant gyvenamojo namo sklypą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sklypas yra saugomose teritorijose, Molėtų žemėtvarkos skyrius nenumato galimybės suformuoti namų valdos žemės sklypą, nors gyvenamasis namas statytas turint statybos leidimą, įregistruotas VĮ Registrų centre.

14Atsakovai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyrius ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 51-55) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Paaiškino, kad pareiškėjui priklausančiam žemės sklypui yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – nacionaliniai ir regioniniai parkai, todėl jo tvarkymui ir naudojimui turi būti taikomos Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų žemės sklypų ribos, kitokių išimčių Saugomų teritorijų įstatymas nenumato.

16Nurodė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, todėl šio žemės sklypo naudojimui atitinkamai taikomas ir Miškų įstatymas, kurio 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus šioje dalyje numatytus atvejus. Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktuose nustatyti atvejai, kada gali būti atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė. Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad padalyti privačią miško valdą galima, kai joje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu). Tokiu atveju suformuojami atskiri žemės sklypai – miškų ūkio paskirties žemės sklypas ir kitos paskirties žemės sklypas, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais eksploatuoti.

17Pabrėžė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ( - ) kaime, Molėtų rajone, yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamasis namas. Šis žemės sklypas patenka į valstybinį parką, todėl, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalimi, negali būti padalytas.

18Atsakovas nurodė, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 konstatavo, kad valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei gausinimas, gali įstatymais nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad atitinkamų objektų, esančių ypač vertingose vietovėse, savininkams būtų nustatyti ir tokie ribojimai, draudimai, kuriais tam tikra apimtimi yra įsiterpiama ir į privačių žemės sklypų savininkų nuosavybės teises. Tokie ribojimai, draudimai turi būti proporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas tikslas užtikrinti, kad valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose neatsirastų labai daug smulkių žemės sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes tai, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais būtinus nustatyti servitutus ir kt., galėtų sudaryti prielaidas pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus atitinkamose vietovėse esančius objektus, skurdinti, alinti ar kitaip pažeisti natūralią gamtinę aplinką.

19Nurodė, kad Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos šiuo atveju yra specialiosios Miškų įstatymo atžvilgiu, kadangi saugomose teritorijose yra taikomas griežtesnis žemės apsaugos ir naudojimo režimas negu miškų ūkio paskirties žemėje. Tokiu būdu nėra teisinio pagrindo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 40 straipsnio 1 dalimi, išduoti leidimą A. M. rengti žemės sklypo, esančio ( - ) kaime, Molėtų rajone, pertvarkymo projektą. Manė, jog pareiškėjo prašymas panaikinti Molėtų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 40SS-(14.40.45)-87 ir Tarnybos 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-2791 ir įpareigoti Tarnybą išduoti leidimą rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą yra atmestinas kaip nepagrįstas.

20Pabrėžė, kad prašyme A. M. prašė išduoti leidimą rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą, o ne patikrinti žemės sklypo suformavimo, žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties nustatymo teisėtumą. Nurodė, jog Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 54354-62-9792 A. U. buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. T. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos turėtą žemę. Žemės sklypą suformuojant nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad šiame žemės sklype buvo sodyba. Remdamiesi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 62/11678 duomenimis, atsakovai darė išvadą, kad A. M., pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2001 m. lapkričio 16 d. iš A. U. įsigijęs žemės sklypą, inicijavo juridinio fakto, jog žemės sklype buvo sodyba, kadangi jame yra išlikę buvusios sodybos pamatai, nustatymą teisme. Šis faktas 2005 m. kovo 31 d. teismo sprendimu Nr. 2-129-611/2005 buvo nustatytas. Tokiu būdu A. M. įgijo teisę atstatyti buvusią sodybą saugomoje teritorijoje ir pasistatė gyvenamąjį namą, kuris 2007 m. birželio 19 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 113M-85 buvo pripažintas tinkamu naudoti. 2001 metais namų valdos žemės sklypo nebuvo galima suformuoti, todėl pareiškėjo argumentas, jog namų valdos žemės sklypas turėjo būti suformuotas atkuriant nuosavybės teises, yra nepagrįstas.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 75-76) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją grindė iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip Tarnyba bei Molėtų žemėtvarkos skyrius.

23Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu (b. l. 96-100) pareiškėjo A. M. skundą atmetė.

24Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad A. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, įsigytas 2001 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, esantis ( - ) kaime, Molėtų rajone, kadastro Nr. ( - ). Sklypo plotas – 1,8819 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – rekreaciniai miškų sklypai. Minėtame žemės sklype yra gyvenamasis namas, fiziškai pažeistas gyvenamasis namas bei inžineriniai tinklai. Žemės sklypui nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos: elektros linijų apsaugos zonos, dirvožemio apsauga, rekreacinės teritorijos, vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos, miško naudojimo apribojimai, nacionaliniai ir regioniniai parkai. Nurodė, jog A. M. 2011 m. liepos 12 d. pateikė Molėtų žemėtvarkos skyriui prašymą leisti atidalyti 0,4991 ha namų valdą iš bendro 1,8819 ha miškų paskirties žemės sklypo ploto. Molėtų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 40SS-(14.40.45)-87 pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Nurodyta, kad išduoti leidimo atidalinti namų valdą iš bendro miškų ūkio paskirties sklypo negalima, kadangi privačios nuosavybės teise priklausantis sklypas patenka į nacionalinių ir regioninių parkų teritoriją. Nesutikdamas su Molėtų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su prašymu išduoti leidimą dėl namų valdos atidalijimo iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo ir Tarnyba 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 1SS-(3.5)-2791 prašymą atmetė. Teismas nurodė, jog iš ginčijamų Tarnybos ir Molėtų žemėtvarkos skyriaus sprendimų matyti, kad jie yra grindžiami Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalies nuostatomis.

25Teismas pažymėjo, kad byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Molėtų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. ir Tarnybos 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimus bei įpareigoti Tarnybą išduoti leidimą suformuoti namų valdos žemės sklypą prie gyvenamojo namo, esančio ( - ) kaime, Molėtų rajone, pagrįstumo ir teisėtumo.

26Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad saugomose teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes). Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis saugomose teritorijose keičiama tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja patvirtintiems saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams ir reglamentams. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalį valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų žemės sklypų ribos. Nurodė, jog viešojo administravimo subjektas prieš priimdamas sprendimą teritorijos, priskirtinos saugomoms teritorijoms, pertvarkymo atžvilgiu turi pareigą įsitikinti, ar bus paisoma saugomų teritorijų paskirties, ar nėra pažeidžiamos taisyklės, reglamentuojančios saugomos teritorijos tvarkymą, tikslinės žemės naudojimo paskirties pavertimą kitomis naudmenomis. Nustačius prieštaravimus paneigiama teisė priimti sprendimus dėl saugomos teritorijos pertvarkymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

27Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2328/2011 pateiktas išaiškinimais. Teismas pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tarp pareiškėjo A. M. ir atsakovų Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir Labanoro regioninio parko direkcijos kilusį ginčą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pirties statybai žemės sklype (kadastro Nr. ( - ), t. y. tame pačiame žemės sklype, kurio padalinimo į namų valdos ir miško žemės sklypus pareiškėjas siekia nagrinėjamoje byloje keliamais reikalavimais), pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad sodybos žemė, t. y. sodybvietė, yra žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Pareiškėjas įsigijo žemės sklypą be statinių, galinčių sudaryti sodybą, taip pat nebuvo teisiškai įformintas sodybinis žemės sklypas, t. y. sklype nebuvo sodybvietės. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8, 9 dalių nuostatas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas negali būti dalijamas, namų valdos suformavimas jame negalimas.

28Teismas, vadovaudamasis minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, darė išvadą, kad A. M. skundo reikalavimai panaikinti Molėtų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir Tarnybos 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą yra grindžiami subjektyviu ir klaidingu teisės aktų aiškinimu. Pabrėžė, jog atsakovai skundžiamuose aktuose faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai. Nurodė, jog priimti sprendimai pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįsti ir teisėti, todėl juos naikinti nėra pagrindo.

29Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą išduoti pareiškėjui leidimą suformuoti namų valdos žemės sklypą prie gyvenamojo namo yra išvestinis reikalavimų panaikinti Molėtų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. ir Tarnybos 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimus. Teismas, konstatavęs, kad minėti sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo išduoti pareiškėjo prašomą leidimą.

30III.

31Pareiškėjas A. M. apeliaciniu skundu (b. l. 105-109) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

32Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į visas faktines aplinkybes ir norminius aktus, galiojusius žemės sklypo formavimo laikotarpiu: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“, Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnį, 1994 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 970 „Dėl Regioninių parkų bendrųjų nuostatų patvirtinimo ir šių parkų planavimo dokumentų tvarkos“ patvirtintus Regioninių parkų bendruosius nuostatus (toliau – ir Regioninių parkų bendrieji nuostatai), 1999 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 490 patvirtintų Labanoro regioninio parko nuostatų (toliau – ir Labanoro regioninio parko nuostatai) 10 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 419 „Dėl Labanoro Regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ patvirtintų Labanoro regioninio parko reglamento (toliau – ir Labanoro regioninio parko apsaugos reglamentas) 29 punktą.

33Pabrėžia, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas nuosavybės teisių atkūrimo procese, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), ir A. U. Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 54354-62-9792 grąžintas natūra.

34Pareiškėjas remiasi Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad statybos reglamente pateikta sodybos samprata Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto kontekste yra reikšminga ta prasme, kad turi būti įrodytas faktas, jog asmeniui, pretenduojančiam vykdyti statybas draustinio teritorijoje esančiame ir nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, priklausė gyvenamasis namas su priklausiniais. Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento 7 punkte apibrėžta, kad buvusi sodyba – sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais-archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Pabrėžia, jog nei Saugomų teritorijų įstatyme, nei Labanoro regioninio parko apsaugos reglamente nenustatyta, kad buvusi sodyba būtinai turėjo priklausyti asmeniui, kuris yra dabartinio žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-179/2009). Mano, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklype nebuvo sodybos (sodybvietės) ir dėl šios priežasties negali būti suformuota namų valda, neatsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centro registruoto žemės sklypo, kuriame istoriškai buvo sodyba ir yra dabartiniu metu, yra nepagrįsta ir tokios išvados neužtenka nuspręsti, kad negali būti suformuota namų valda.

35Pareiškėjas pabrėžia, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu nauji žemės sklypai buvo formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, žemės konsolidacijos projektus ir detaliuosius planus. Remiasi Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 punktu ir nurodo, kad nors pareiškėjas nurodė, kad Saugomų teritorijų įstatyme numatyta namų valdos sąvoka turi būti numatyta namų valdos suformavimo tvarka, tačiau teismas sprendime nepasisakė, kodėl pareiškėjui priklausantis žemės sklypas ar jo dalis nebuvo priskirti kitos paskirties žemei, ypač atsižvelgiant į tai, kad ne visam žemės sklypui taikomi miškų apsaugos reikalavimai ir sklype yra tiek buvusi, tiek dabartiniu metu atstatyta sodyba.

36Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos išduotoje 2010 m. birželio 7 d. pažymoje apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nr. P1006-20887 ir 2010 m. birželio 7 d. pažymoje apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nr. 20880 nurodyta, kad A. M. priklausančiame sklype iš 1,8819 ha miško žemė sudaro tik 1,39 ha. Žemėlapio fragmente aiškiai matosi kitos paskirties žemės ir miško žemės ribos. Vieta, kur stovi gyvenamasis namas, gyvenamojo namo pamatai, valymo įrenginiai ir gręžinys, yra kitos paskirties žemės sklype, tačiau atsižvelgiant į sklypo paskirtį įrašytą VĮ Registro centro išraše sklypo paskirtis laikoma miškų ūkio ir dėl to formaliai neleidžiama atsidalinti namų valdos, nors ji nėra miško paskirties žemės sklype. Pabrėžia, kad šiuo metu galiojantis Miškų įstatymas leidžia miško valdos atidalijimą, išskiriant gyvenamojo namo sklypą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sklypas yra saugomose teritorijose, Molėtų žemėtvarkos skyrius nenumato galimybės suformuoti namų valdos žemės sklypą, nors gyvenamasis namas statytas statybos leidimo pagrindu, registruotas VĮ Registrų centre. Pareiškėjas remiasi Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, Taisyklių 5, 30 punktais.

37Atsakovai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyrius ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 114-119) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

38Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymima, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovai pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A492-2328/2011, yra neskundžiama, įsiteisėjusi ir ja konstatuoti faktai nekvestionuotini.

39Atsakovai remiasi Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalimi ir nurodo, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, todėl šio žemės sklypo naudojimui atitinkamai taikomas ir Miškų įstatymas. Pabrėžia, kad, jeigu pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas nepatektų į saugomą teritoriją, vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktu, miškų ūkio paskirties žemės sklypas galėtų būti padalytas. Kadangi šiuo atveju žemės sklypas patenka į valstybinį parką, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalimi, jis negali būti padalytas. Pabrėžia, kad, jeigu žemės sklypui būtų nustatyta kita pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, jis negalėtų būti padalytas vadovaujantis minėta Saugomų teritorijų įstatymo nuostata. Taigi pareiškėjo argumentas, kad žemės sklypas negali būti padalytas dėl jam nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, yra atmestinas.

40Atsakovai dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo pažymi, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 54354-62-9792 A. U. buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. T. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos turėtą žemę. Žemės sklypo suformavimo metu nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad šiame žemės sklype buvo sodyba. Tokią išvadą padarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2328/2011. Atsakovų vertinimu, 2001 metais formuojant žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, atskiro namų valdos žemės sklypo nebuvo galima suformuoti, todėl pareiškėjo argumentas, jog namų valdos žemės sklypas turėjo būti suformuotas atkuriant nuosavybės teises, yra nepagrįstas.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV.

43Apeliacinis skundas atmestinas.

44Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 40SS-(14.40.45)-87 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 1SS-(3.5)-2791 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos pareigos išduoti pareiškėjui leidimą suformuoti namų valdos žemės sklypą prie gyvenamojo namo, esančio ( - ) kaime, Molėtų rajone.

45Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, be kita ko, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, jog ginčijami teisės aktai neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, o atsakovai, atsisakydami išduoti pareiškėjui leidimą suformuoti namų valdos žemės sklypą prie gyvenamojo namo, pagrįstai atsisakė tai daryti vadovaudamiesi Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis.

46Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, jog nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti visas faktines aplinkybes ir teisės aktus, galiojusius žemės sklypo formavimo laikotarpiu, įskaitant ir tai, jog pareiškėjas žemės sklypą nupirko 2001 m. sausio 16 d., sklype buvo gyvenamasis namas, kuris registruotas VĮ Registrų centre.

47Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, tokiai apelianto pozicijai nepritaria.

48Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ); kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) k.v.) patenka į nacionalinių ir regioninių parkų teritoriją (Labanoro regioninį parką), iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šio žemės sklypo tikslinė paskirtis – miškų ūkio žemė, naudojimo būdas – rekreaciniai miškų sklypai (b.l. 11-15). Nors apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog aptariamame žemės sklype nebuvo sodybos (sodybvietės) ir dėl šios priežasties negali būti suformuota namų valda, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši faktinė aplinkybė yra nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2011 m. birželio 2 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. A492-2328/2011), spręsdama ginčą tarp pareiškėjo A. M. ir atsakovų Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir Labanoro regioninio parko direkcijos, be kita ko, vertino ir su pareiškėjo žemės sklypu unikalus Nr. ( - ); kadastrinis Nr. ( - ) k.v.) susijusias faktines aplinkybes ir konstatavo, jog pareiškėjas įsigijo žemės sklypą be statinių, galinčių sudaryti sodybą, taip pat nebuvo teisiškai įformintas sodybinis žemės sklypas, t. y. sklype nebuvo sodybvietės. Šioje nutartyje LVAT teisėjų kolegija taip pat nurodė, jog pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 ir 9 dalis pareiškėjui priklausantis žemės sklypas negali būti dalijamas, namų valdos sklypo suformavimas jame apskritai negalimas.

49Teisėjų kolegijos manymu, nėra pagrindo nukrypti nuo pirmiau nurodytoje LVAT nutartyje pateikto Saugomų teritorijų įstatymo (bylai reikšminga 2011 m. balandžio 4 d. redakcija) 31 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatų aiškinimo. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 ir 9 dalyse, kurios laikytinos specialiosiomis teisės normomis Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies atžvilgiu, expressis verbis numatyta, jog saugomose teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes). Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis saugomose teritorijose keičiama tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja patvirtintiems saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams ir reglamentams (31 straipsnio 8 dalis); valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos. Taigi Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje yra tiesiogiai nurodyta, jog valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyti dalimis neleidžiama, nebent būtų keičiamos gretimų sklypų ribos. Kadangi pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į nacionalinių ir regioninių parkų teritoriją, o byloje vertinamu atveju nekyla klausimo dėl gretimų sklypų ribų keitimo, atsakovai pagrįstai atsisakė išduoti leidimą suformuoti namų valdos žemės sklypą prie gyvenamojo namo. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų dėl Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalies aiškinimo ydingumo. Nors apeliantas remiasi Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kaip minėta, Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 ir 9 dalies nuostatos byloje vertinamu atveju laikytinos specialiosiomis Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies atžvilgiu, todėl remtis pastarosiomis byloje nėra pagrindo.

50Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat remiasi Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalimi, kurioje nurodyta, jog valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita nenaudojama žemė neparduodama, išskyrus namų valdų, asmeninio ūkio ir sodininkų bendrijų žemę bei iki 5 hektarų ploto sklypus, įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas ir esančius tarp privačios žemės valdų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl ginčo žemės sklypo pardavimo, be to, Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalis neįtvirtina nuostatų, reglamentuojančių žemės sklypų atidalijimą. Dėl minėtų priežasčių Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalis šioje byloje netaikytina.

51Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teikia argumentus, susijusius su byloje aptariamo žemės sklypo formavimo nuosavybės teisių atkūrimo proceso ir jo metu priimtų sprendimų ydingumu, šie argumentai atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Šios bylos ribas apibrėžia pareiškėjo pateiktas skundas. Byloje pateiktu skundu pareiškėjas ginčija atsakovų teisės aktus, kuriais atsisakoma išduoti leidimą suformuoti namų valdos sklypą, taip pat siekia įpareigoti Tarnybą išduoti pareiškėjui leidimą suformuoti namų valdos žemės sklypą prie gyvenamojo namo. Byloje nėra ginčijami sprendimai ir veiksmai, kuriais buvo suformuotas ginčo žemės skypas, nustatyta jo tikslinė paskirtis ir atkurtos nuosavybės teisės į jį, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su teisės aktų, galiojusių tuo metu, kai buvo priimti šie teisės aktai ir kai pareiškėjas įsigijo žemės sklypą, yra nesusiję su šios administracinės bylos dalyku.

52Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog vieta, kur stovi gyvenamasis namas, gyvenamojo namo pamatai, valymo įrenginiai ir gręžinys faktiškai yra kitos paskirties žemės sklype. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog šis teiginys nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, jog jis kalba apie žemės sklype unikalus Nr. ( - ); kadastrinis Nr. ( - ) k.v.) esančius objektus, tačiau byloje esančiame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodyta, kad šio žemės sklypo tikslinė paskirtis – miškų ūkio žemė (b.l. 11-15). Kita vertus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Saugumų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalis, kuri draudžia dalimis dalinti valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose esančius privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tokio draudimo nesieja su tam tikra tiksline žemės sklypo paskirtimi.

53Dėl pirmiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Atitinkamai pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

54Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

55pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

56Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

57Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu... 5. 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 6. 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 7. 3) įpareigoti Tarnybą išduoti pareiškėjui leidimą suformuoti namų valdos... 8. Grįsdamas reikalavimus pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise... 9. Nurodė, kad 2011 m. liepos 12 d. pareiškėjas Molėtų žemėtvarkos skyriui... 10. Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaujantis gero viešojo administravimo principu... 11. Pabrėžė, jog nuosavybės teisių atkūrimo procese, buvusiam savininkui... 12. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m.... 13. Teigė, jog šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymas... 14. Atsakovai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 15. Paaiškino, kad pareiškėjui priklausančiam žemės sklypui yra nustatyta... 16. Nurodė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo... 17. Pabrėžė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype... 18. Atsakovas nurodė, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime Nr.... 19. Nurodė, kad Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos šiuo atveju yra... 20. Pabrėžė, kad prašyme A. M. prašė išduoti leidimą rengti žemės sklypo... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją grindė iš esmės tokiais... 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu... 24. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad A. M.... 25. Teismas pažymėjo, kad byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo... 26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Saugomų teritorijų įstatymo 31... 27. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio... 28. Teismas, vadovaudamasis minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog skundo reikalavimas įpareigoti... 30. III.... 31. Pareiškėjas A. M. apeliaciniu skundu (b. l. 105-109) prašo Vilniaus... 32. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjo skunde... 33. Pabrėžia, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas nuosavybės teisių... 34. Pareiškėjas remiasi Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8... 35. Pareiškėjas pabrėžia, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu nauji žemės... 36. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų... 37. Atsakovai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 38. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į... 39. Atsakovai remiasi Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalimi ir... 40. Atsakovai dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo pažymi, kad Utenos... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV.... 43. Apeliacinis skundas atmestinas.... 44. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 45. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.... 46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, jog nagrinėdamas bylą... 47. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms... 48. Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės,... 49. Teisėjų kolegijos manymu, nėra pagrindo nukrypti nuo pirmiau nurodytoje LVAT... 50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat remiasi Saugomų teritorijų... 51. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teikia argumentus, susijusius su byloje... 52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog vieta, kur stovi... 53. Dėl pirmiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 54. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 55. pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.... 56. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą... 57. Nutartis neskundžiama....