Byla eAS-209-261/2019

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“, akcinės bendrovės „Lifosa“ ir akcinės bendrovės „Achema“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltpool“ dėl nutarimo dalių panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjos akcinė bendrovė (toliau – AB) „Orlen Lietuva“, AB „Lifosa“ ir AB „Achema“ teismui pateikė skundus, kuriuose prašo panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3E-359 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2019 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas) 1, 2 bei 4 punktus.

6Atsakovas atsiliepimuose prašo sustabdyti šią administracinę bylą iki įsiteisės procesinis sprendimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-1725-525/2019 (Proc. Nr. 3-61-3-06606-2013-7), kadangi minėtoje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje nagrinėjami klausimai yra susiję su nagrinėjama byla ir turės lemiamos reikšmės šioje byloje.

7Teismo posėdyje pareiškėjų ir atsakovės atstovai prašė bylos nagrinėjimą sustabdyti, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai su prašymu stabdyti bylą nesutiko ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT, pirmos instancijos teismas) 2019 m. sausio 28 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. eI-1263-473/2019 (toliau – ir sustabdyta byla) (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04028-2018-8), kol bus išnagrinėta administracinė byla LVAT Nr. A-1725-525/2019 (teisminio proceso numeris 3-61-3-06606-2013-7) (toliau – ir Byla).

10Teismas sprendė, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baltpool“ pateiktos sąskaitos nėra pakankamas įrodymas nustatyti, kad pareiškėjai patirs didelę žalą.

11Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Kiekvienu atveju būtina tinkamai nustatyti, ar iš tiesų egzistuoja prejudicinis ryšys tarp bylų.

12Teismas nustatė, kad LVAT šiuo metu yra nagrinėjama administracinė byla Nr. A-1752-525/2019 (proc. Nr. 3-61-3-06606-2013-7) pagal pareiškėjų AB „Achema“, AB „Lifosa“ ir AB „Orlen Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2016 m. vasario 9 d. sprendimo, kuriuo teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-1739-142/2016 pagal pareiškėjų AB „Achema“, AB „Lifosa“ ir AB „Orlen Lietuva“ skundus dėl Komisijos 2013 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. O3-442 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšų ir kainų 2014 metams nustatymo“, pakeisto Komisijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. O3-704 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. O3-442 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų 2014 metams nustatymo“ pakeitimo nuostatų panaikinimo”, atmetė kaip nepagrįstus. LVAT minėtoje administracinėje byloje 2017 m. gruodžio 7 d. priėmė nutartį su prašymu kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo klausimu, ar VIAP atitinkančių paslaugų teikimo ir jų finansavimo (kompensavimo) priemonių sistema (VIAP schema), galiojusi 2014 metais, ar jos dalis laikytina valstybės pagalba.

13Teismas nurodė, jog LVAT Byloje ir sustabdytoje byloje skundžiami Komisijos nutarimai yra priimti iš esmės tais pačiais klausimais, tačiau skirtingiems laikotarpiams, t. y. nutarimais nustatytas atitinkamai viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas elektros energetikos įmonėms, teikiančioms VIAP 2014 metais, o nagrinėjamu atveju 2019 metais, abejose bylose keliami iš esmės tie patys teisės taikymo ir aiškinimo klausimai.

14Teismas darė išvadą, kad sustabdyta byla ir nurodyta Byla yra analogiškos, nes ginčas kilo iš to paties teisinio santykio, t. y. dėl Komisijos nutarimų, kuriais Komisija nustatė VIAP elektros energetikos įmonėms, teikiančioms VIAP tik skirtingiems laikotarpiams, teisėtumo ir pagrįstumo.

15Teismas konstatavo, kad siekiant teisingo ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo yra tikslinga sustabdyti administracinę bylą, kol LVAT bus išnagrinėta Byla.

16III.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – ir Energetikos ministerija) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-1263-473/2019.

18Energetikos ministerija teigia, kad sprendžiant, ar egzistuoja bylos sustabdymo pagrindas, LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą. Vien tik prielaida, jog tam tikros faktinės aplinkybės gali būti nustatomos kitoje byloje, nėra pakankamas pagrindas stabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepaisant to, kad jos gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje. Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turėtų tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą.

19Energetikos ministerija teigia, kad LVAT nagrinėjamoje byloje yra vertinamos kur kas platesnės VIAP schemos, be paramos elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių, apimančios platesnį VIAP paslaugų spektrą, atitiktis Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms, t. y. LVAT byloje vertinama, ar 2014 metais mokėtos VIAP lėšos tais kalendoriniais metais VIAP paslaugas teikiantiems asmenims yra valstybės pagalba ir ar tokia valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka. Europos Komisija sprendimu suderino visą valstybės pagalbą, skirtą atsinaujinantiems energijos ištekliams, nuo 2012 metų. Minėtu sprendimu Europos Komisija patvirtino, kad paramos skyrimas (VIAP lėšomis) elektros energijoms gamintojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius, yra valstybės pagalba, tačiau tokia valstybės pagalba atitinka ES aplinkosauginius tikslus, yra suderinama su ES valstybės pagalbos taisyklėmis ir neiškraipo rinkos. Sprendimas suderinti valstybės pagalbą visada reiškia pripažinimą, kad valstybės vykdoma paramos skirstymo sistema yra tinkama, suderinama su konkurencijos teisės nuostatomis, nediskriminuojanti, skaidri ir proporcinga.

20Energetikos ministerija akcentuoja, jog nagrinėjamoje byloje ir LVAT byloje vertinami skirtingo laikotarpio (atitinkamai 2014 ir 2019 metų) VIAP lėšų klausimai: 2019 metų byloje, skirtingai nei 2014 metų byloje, sprendžiamas klausimas tik dėl elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kaip valstybės pagalbos, vertinimo. Šia apimtimi klausimas jau išspręstas Europos Komisijos sprendimu, gavus Europos Komisijos leidimą. Tuo tarpu LVAT nagrinėjamoje Byloje yra vertinamos kur kas platesnės VIAP schemos, be paramos elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių, apimančios platesnį VIAP paslaugų spektrą, atitiktis Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms, t. y. LVAT Byloje vertinama, ar 2014 metais mokėtos VIAP lėšos tais kalendoriniais metais VIAP paslaugas teikiantiems asmenims yra valstybės pagalba ir ar tokia valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka. Nors tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje, tiek LVAT Byloje sprendžiami klausimai dėl VIAP atitikimo Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms, LVAT Byloje nustatytinos faktinės ir teisinės aplinkybės neturės prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai, kadangi LVAT Byla yra gerokai platesnė, o klausimas dėl Nutarimo (dėl 2019 metų) įtvirtintos valstybės pagalbos elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių jau yra išspręstas Europos Komisijos sprendimu.

21Energetikos ministerija akcentuoja, kad tarp nagrinėjamos bylos Nr. eI-1263-473/2019 ir LVAT Bylos nėra prejudicinio ryšio. Sustabdytoje byloje ir LVAT Byloje nagrinėjami klausimai ir nustatytos aplinkybės įtakos neturės, kadangi, kaip minėta, skundžiamo Nutarimo dėl 2019 m. kontekste aktualus tik klausimas dėl VIAP iš atsinaujinančių energijos išteklių, o Europos Komisija patvirtino, kad paramos skyrimas elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių, atitinka ES aplinkosauginius tikslus, yra suderinamas su Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis ir neiškraipo rinkos.

22Pareiškėjai AB „Lifosa“ ir AB „Orlen Lietuva“ atsiliepime į Energetikos ministerijos pateiktą atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

23Pareiškėjai nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu stabdyti administracinę bylą. Nutartis buvo priimta atsižvelgiant į tai, kad VAAT nustatė prejudicinį ryšį tarp LVAT Bylos ir sustabdytos bylos, kadangi šiose abiejose bylose keliami iš esmės tie patys teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, kylantys iš to paties teisinio santykio, susidariusio dėl atsakovo priimtų šiose bylose ginčijamų nutarimų nustatyti atitinkamas VIAP lėšas ir kainą. Vertinant prejudicinio ryšio buvimo ir Nutarties teisėtumo klausimą, svarbu atkreipti dėmesį, kad abiejose bylose dalyvauja tie patys proceso dalyviai, kaip ir Byloje. Abi bylos yra susijusios su atsakovo nutarimų, nustatančių skirtingiems metams VIAP lėšų skyrimą atitinkamiems asmenimis, jų dydžius ir VIAP kainas. Abiejų bylų atveju atsakovo nutarimai ginčijami dėl jų prieštaravimo (i) ES teisės aktams (valstybės pagalbos taisyklėms ir ES Direktyvoms, įskaitant Direktyvai 2009/72/EB) ir (ii) Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems teisės aktams. Abiejose bylose nagrinėjamas atsakovo nutarimų dėl VIAP lėšų skyrimo ir VIAP kainos nustatymo atitikimas iš esmės tiems patiems teisės aktams. Energetikos ministerijos argumentas, kad Byloje ginčijamas atsakovo 2018 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. O3E-359 apima mažiau veiklų, kurioms skiriamos VIAP lėšos, nei LVAT sustabdytoje byloje, neturi teisinės reikšmės, kadangi esant bent vienai tapačiai VIAP, kuri nagrinėjama tiek LVAT sustabdytoje byloje, tiek Byloje, LVAT Byloje nustatyti prejudiciniai faktai turės įtakos visapusiškam sustabdytos bylos išnagrinėjimui. Kitoks prejudicinio ryšio nustatymo traktavimas reikštų, kad siekiant nustatyti, ar tarp bylų yra prejudicinis ryšys, būtų aktualūs tik kiekybiniai parametrai, pvz., persidengiančių VIAP skaičius. Kitaip tariant, jei LVAT byloje teismas nustatys, kad, pavyzdžiui, lėšų rinkimas už VIAP lėšų administratoriui VIAP lėšų administravimo sąnaudoms padengti buvo neteisėtas, už šią paslaugą surinktos ir išmokėtos VIAP lėšos turės būti sugrąžintos į VIAP lėšų biudžetą. Todėl esant mažesniam VIAP lėšų poreikiui, kurį reikia surinkti iš už VIAP mokančių asmenų, atitinkamiems metams nustatoma VIAP kaina būtų mažesnė. Atitinkamai, toks galimas VIAP lėšų perskaičiavimas LVAT bylos kontekste turėtų įtakos ir atitinkamų VIAP lėšų apskaičiavimui ir kainos už VIAP nustatymui sustabdytoje byloje.

24Pareiškėjai akcentuoja, jog tarp sustabdytos bylos ir Bylos yra prejudicinis ryšys, kadangi atsakius į LVAT byloje iškilusius klausimus, ar atitinkama VIAP teikimo ir finansavimo priemonių sistema yra laikytina valstybės pagalba, ar atitinka kitus ES teisės aktus, taip pat ar atitinka Konstituciją ir kitus teisės aktus, LVAT byloje nustatyti prejudiciniai faktai turės reikšmę sustabdytos bylos teisės aiškinimo ir taikymo klausimams.

25Pareiškėjai nurodo, kad Europos Komisijos sprendimus gali skųsti ne tik asmuo, kuriam jis adresuotas, bet ir kiti asmenys, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojančio pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad apskundimo terminas dar nepasibaigė nei šio sprendimo adresatui, nei kitiems tretiesiems asmenims, kurie turi teisę skųsti Europos Komisijos sprendimą, akivaizdu, kad jis dar gali būti apskųstas. Todėl tai, kad Europos Komisija pripažino, jog valstybės pagalbos schema, susijusi su asmenų, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių, parama, yra suderinama su Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis, nereiškia, kad toks Europos Komisijos sprendimas yra pripažintinas galutiniu. Europos Komisijos sprendimas dar gali būti panaikintas, todėl valstybės pagalbos schema, susijusi su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių, gali būti pripažinta nesuderinama su Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis.

26Pareiškėjai akcentuoja, jog CELF I byla C-199/06 ne visai išsamiai ir tiksliai cituojama ir ne visai tinkamai interpretuojama nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kadangi CELF I byloje yra aiškiai nurodyta, kad nacionalinis teismas turi teisę reikalauti pašalinti neigiamas neteisėtos valstybės pagalbos pasekmes, ir reikalauti grąžinti neteisėtą pagalbą, net ir tuo atveju, jei buvo priimtas teigiamas Europos Komisijos sprendimas. Atskirajame skunde minima atitinkamų teismų praktika niekaip nepagrindžia Energetikos ministerijos prašymo panaikinti pirmosios instancijos nutartį.

27Pareiškėjai nurodo, kad VIAP lėšų skyrimo VIAP lėšų administratoriui VIAP lėšų administravimo sąnaudoms klausimas taip pat yra LVAT bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl LVAT byloje nustatyti prejudiciniai faktai neabejotinai turi svarbą teisės aiškinimo ir taikymo klausimais sustabdytos bylos kontekste. Jei Europos Komisijos sprendimas nebūtų nuginčytas, Europos Komisijos sprendimas nebūtų aktualus sprendžiant klausimą dėl VIAP lėšų skyrimo VIAP lėšų administratoriui, taip pat dėl atsakovo nutarimo atitikimo Direktyvai 2009/72/EB ir nacionaliniams teisės aktams, todėl atskirasis skundas turėtų būti atmestas.

28Atsakovas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka su Energetikos ministerijos išdėstyta pozicija, jog sustabdytos bylos objektas yra Komisijos 2018 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. O3E-359 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2019 metams nustatymo“, kuriuo nustatomos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos 2019 metams skiriamos tik atsinaujinantiems energijos ištekliams ir su jais susijusioms veikloms remti.

29Atsakovas akcentuoja, jog Energetikos ministerija pagrįstai formuoja išvadą, jog 2019 metais elektros energijos vartotojai faktiškai mokės tik už vieną Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalyje nustatytą VIAP paslaugą, susijusią su atsinaujinančiais energijos ištekliais. Energetikos ministerija taip pat pagrįstai nurodo, jog LVAT byloje nagrinėjamos platesnės VIAP schemos, apimančios platesnį VIAP paslaugų spektrą nei sustabdytoje byloje, tačiau nepaisant to, Komisijos nuomone LVAT byloje tam tikros nustatytos aplinkybės gali būti aktualios ir sustabdytoje byloje ir pritaria argumentams, kad iš esmės lemiamą reikšmę sustabdytoje byloje turi Europos Komisijos 2019 m. sausio 8 d. priimtas sprendimas byloje Nr. SA.45765 (2018/NN)-Lietuva). Minėtu sprendimu Europos Komisija patvirtinto, kad paramos skyrimas (VIAP lėšomis) elektros energijoms gamintojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius, yra suderinamas su vidaus rinka ir Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis. Kitaip tariant, tai reiškia, kad nutarime Nr. O3E-359 įtvirtintas VIAP lėšų skyrimas yra suderintas su Europos Komisija ir atitinka tiek Europos Sąjungos teisės aktus, tiek nacionalinius teisės aktus.

30Atsakovas akcentuoja, kad nepaisant Energetikos ministerijos išdėstytų argumentų, Komisija mano, jog LVAT byloje nustatytos aplinkybės gali turėti reikšmės vieningos praktikos formavimui (dėl LVAT bylos šiuo metu yra sustabdyta ne viena byla, kuriose skundžiami Komisijos nutarimai nustatant VIAP kainas) bei tuo pačiu priimant teisingą sprendimą sustabdytoje byloje.

31Pareiškėjas AB „Achema“ pateikė atsiliepimą į Energetikos ministerijos atskirąjį skundą ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą

32Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. sausio 28 d. nutartyje iš esmės teisingai įvertinta, kad LVAT Byloje ir sustabdytoje byloje skundžiami atsakovo nutarimai yra priimti iš esmės tais pačiais klausimais, tačiau skirtingiems laikotarpiams, t. y. jais nustatytos VIAP lėšos elektros energetikos įmonėms, teikiančioms VIAP 2014 metams, o sustabdytoje byloje nagrinėjamu atveju 2019 metais, abejose bylose keliami iš esmės tie patys arba glaudžiai susiję teisės taikymo ir aiškinimo klausimai. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bylos yra analogiškos, nes ginčas kilo iš to paties teisinio santykio, t. y. dėl atskovo nutarimų, kuriais atsakovas nustatė VIAP elektros energetikos įmonėms, teikiančioms VIAP, tik skirtingiems laikotarpiams, teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl teismas pagrįstai ir objektyviai konstatavo, kad, siekiant teisingo ir objektyvaus sustabdytos bylos išnagrinėjimo, yra tikslinga ją sustabdyti, kol LVAT bus išnagrinėta susijusi LVAT Byla.

33Pareiškėjas akcentuoja, jog dėl analogiškų atsakovo nutarimų, kuriais nustatytos VIAP lėšos ir kainos skirtingiems laikotarpiams, šiuo metu nagrinėjamos 7 glaudžiai susijusios bylos tarp tų pačių šalių. Kadangi, tarp sustabdytos bylos ir kitų administracinių bylų (iš kurių procesiškai toliausiai pažengusi yra LVAT Byla) egzistuoja akivaizdus prejudicinis ar kitas teisinis ryšys, remiantis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra privalomas pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą iki LVAT Byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas. LVAT Byloje yra nutarta kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, o tai atitinka sustabdytos bylos sustabdymo pagrindą, numatytą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

34Pareiškėjas nurodo, kad LVAT Bylą nagrinėjančio teismo pozicija patvirtina, kad nacionalinis VIAP teisinis reglamentavimas nėra vienareikšmiškas ir negali būti analizuojamas atskirai nuo Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių.Yra akivaizdu, kad LVAT nutartyje suformuluoti klausimai ir aptarta problematika yra reikšmingi ne tik konkrečiai LVAT bylai, tačiau ir visam Lietuvos Respublikoje taikomam VIAP schemą reglamentuojančiam teisiniam reguliavimui, kurio dalis neabejotinai bus analizuojama, o teismo atliktas jo vertinimas gali turėti lemiamos reikšmės, ir šioje sustabdytoje byloje. Skirtingai nei teigė tretieji suinteresuoti asmenys LVAT Byloje Energetikos ministerija ir UAB „Baltpool“, ginčo atveju nėra poreikio atskirai vertinti kiekvieno individualaus (konkretaus) VIAP tiekėjo (VIAP lėšų gavėjo) atvejo, t. y. galima nagrinėti tik bendrus tam tikros schemos požymius ir neprivalu nagrinėti kiekvieno konkretaus atvejo – analogiškai, nepagrįsti yra ir Energetikos ministerijos šioje sustabdytoje byloje pateikto atskirojo skundo argumentai, kad 2019 m. nustatytas VIAP lėšų poreikis ir finansuojami projektai nėra tapatūs LVAT Byloje analizuojamu laikotarpiu (2014 metams) nustatytam VIAP lėšų poreikiui. Todėl pareiškėjo įsitikinimu, tokia LVAT Byloje išdėstyta pozicija turėtų reikšti inter alia (be kita ko) ir tai, kad, analizuojant VIAP schemą ir ją vertinant valstybės pagalbą reglamentuojančio Europos Sąjungos teisinio reglamentavimo kontekste, esminės reikšmės neturi, kad sustabdytos bylos ir LVAT Bylos (atitinkamai, 2019 m. ir 2014 m.) ginčo aplinkybių laikotarpiu galėjo skirtis tam tikri VIAP schemos elementai. Kaip nurodyta aukščiau, neprivalu nagrinėti kiekvieno konkretaus atvejo ir kiekvieno elemento, jeigu, kaip yra šiuo atveju, visu pirma, yra būtina vertinti VIAP schemą kaip visumą – šios visumos vertinimą pateikti bei konkrečių atvejų vertinimo gaires būtent ir turėtų nubrėžti LVAT Bylą nagrinėjantis teismas. Bylos stabdymas atitiktų ir proceso efektyvumo principą (Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad remiantis nacionaline teise gali būti svarbu, esant tam tikroms aplinkybėms, palaukti kito proceso pabaigos, kaip priemonės siekiant proceso efektyvumo (žr., pvz., 2007-01-11 sprendimą Herbst prieš Vokietiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-10-24 nutartis byloje Nr. A-875-858/2016)).

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV.

37Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis, pagal kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą, kol bus išnagrinėta administracinė byla LVAT Nr. A-1725-525/2019.

38Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas LVAT Nr. A-1725-525/2019.

39Energetikos ministerija atskirajame skunde, nesutikdama su teismo nutartimi, teigia, kad stabdyti administracinę bylą nėra pagrindo, kadangi tarp nagrinėjamos bylos Nr. eI-1263-473/2019 ir LVAT Bylos nėra prejudicinio ryšio. Sustabdytoje byloje ir LVAT Byloje nagrinėjami klausimai ir nustatytos aplinkybės įtakos neturės, kadangi, kaip minėta, skundžiamo Nutarimo dėl 2019 m. kontekste aktualus tik klausimas dėl VIAP iš atsinaujinančių energijos išteklių, o Europos Komisija patvirtino, kad paramos skyrimas elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių, atitinka ES aplinkosauginius tikslus, yra suderinamas su Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis ir neiškraipo rinkos.

40Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių ją išspręsti. Pažymėtina, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju, jis privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą.

41Bylos sustabdymo pagrindai įtvirtinti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalyje. Šie pagrindai yra privalomi ir, esant bent vienam iš jų, teismas ex officio (pagal pareigas) privalo sustabdyti administracinę bylą. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo administracinę bylą, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje

42Nr. AS525-440/2013; 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

43Šiuo metu yra nagrinėjama administracinė byla Nr. A-1752-525/2019 (proc. Nr. 3-61-3-06606-2013-7) pagal pareiškėjų AB „Achema“, AB „Lifosa“ ir AB „Orlen Lietuva“ apeliacinius skundus dėl VAAT 2016 m. vasario 9 d. sprendimo. LVAT minėtoje administracinėje byloje 2017 m. gruodžio 7 d. priėmė nutartį su prašymu kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo klausimu, ar VIAP atitinkančių paslaugų teikimo ir jų finansavimo (kompensavimo) priemonių sistema (VIAP schema), galiojusi 2014 metais, ar jos dalis laikytina valstybės pagalba. Minėta Byla padarys įtaką priimant sprendimą sustabdytoje byloje, nes jos yra susijusios. Skundžiami Komisijos nutarimai yra priimti iš esmės tais pačiais klausimais, tačiau skirtingais laikotarpiais ir keliami iš esmės tie patys teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, kurie turės prejudicinę ir tiesioginę įtaką nagrinėjamai administracinei bylai.

44Įvertinusi administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjama sustabdyta byla ir nurodyta Byla yra analogiškos, nes ginčas kilo iš to paties teisinio santykio, t. y. dėl Komisijos nutarimų, kuriais Komisija nustatė VIAP elektros energetikos įmonėms, teikiančioms VIAP tik skirtingiems laikotarpiams, teisėtumo ir pagrįstumo.

45Teisėjų kolegija pažymi, jog EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama, jog remiantis nacionaline teise, gali būti svarbu, esant tam tikroms aplinkybėms, palaukti kito proceso pabaigos, kaip priemonės siekiant proceso efektyvumo (pvz., žr. 2007 m. sausio 11 d. sprendimą Herbst prieš Vokietiją (pareišk. Nr. 20027/02), 78 p.). Tačiau tokia priemonė, t. y. sprendimas sustabdyti bylą, turi būti proporcinga, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., žr. 2006 m. liepos 13 d. sprendimo Stork prieš Vokietiją (pareišk. Nr. 38033/02), 44 punktą ir jame nurodytą praktiką).

46Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinę bylą, pagrindo šią nutartį naikinti ar keisti Energetikos ministerijos atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

48Trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

49Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

50Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjos akcinė bendrovė (toliau – AB) „Orlen Lietuva“, AB... 6. Atsakovas atsiliepimuose prašo sustabdyti šią administracinę bylą iki... 7. Teismo posėdyje pareiškėjų ir atsakovės atstovai prašė bylos... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT, pirmos... 10. Teismas sprendė, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB)... 11. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 12. Teismas nustatė, kad LVAT šiuo metu yra nagrinėjama administracinė byla Nr.... 13. Teismas nurodė, jog LVAT Byloje ir sustabdytoje byloje skundžiami Komisijos... 14. Teismas darė išvadą, kad sustabdyta byla ir nurodyta Byla yra analogiškos,... 15. Teismas konstatavo, kad siekiant teisingo ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo... 16. III.... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija... 18. Energetikos ministerija teigia, kad sprendžiant, ar egzistuoja bylos... 19. Energetikos ministerija teigia, kad LVAT nagrinėjamoje byloje yra vertinamos... 20. Energetikos ministerija akcentuoja, jog nagrinėjamoje byloje ir LVAT byloje... 21. Energetikos ministerija akcentuoja, kad tarp nagrinėjamos bylos Nr.... 22. Pareiškėjai AB „Lifosa“ ir AB „Orlen Lietuva“ atsiliepime į... 23. Pareiškėjai nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu... 24. Pareiškėjai akcentuoja, jog tarp sustabdytos bylos ir Bylos yra prejudicinis... 25. Pareiškėjai nurodo, kad Europos Komisijos sprendimus gali skųsti ne tik... 26. Pareiškėjai akcentuoja, jog CELF I byla C-199/06 ne visai išsamiai ir... 27. Pareiškėjai nurodo, kad VIAP lėšų skyrimo VIAP lėšų administratoriui... 28. Atsakovas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į... 29. Atsakovas akcentuoja, jog Energetikos ministerija pagrįstai formuoja išvadą,... 30. Atsakovas akcentuoja, kad nepaisant Energetikos ministerijos išdėstytų... 31. Pareiškėjas AB „Achema“ pateikė atsiliepimą į Energetikos ministerijos... 32. Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. sausio 28 d. nutartyje iš esmės teisingai... 33. Pareiškėjas akcentuoja, jog dėl analogiškų atsakovo nutarimų, kuriais... 34. Pareiškėjas nurodo, kad LVAT Bylą nagrinėjančio teismo pozicija... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV.... 37. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m.... 38. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė administracinės... 39. Energetikos ministerija atskirajame skunde, nesutikdama su teismo nutartimi,... 40. Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras... 41. Bylos sustabdymo pagrindai įtvirtinti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalyje. Šie... 42. Nr. AS525-440/2013; 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje... 43. Šiuo metu yra nagrinėjama administracinė byla Nr. A-1752-525/2019 (proc. Nr.... 44. Įvertinusi administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų... 45. Teisėjų kolegija pažymi, jog EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama, jog... 46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 48. Trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos... 49. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį palikti... 50. Nutartis neskundžiama....