Byla B2-2803-601/2014
Dėl kreditorės UAB „Iveco Capital Baltic“ finansinio reikalavimo tvirtinimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant kreditoriaus atstovui adv. J. S., atsakovės BUAB „Festina“ atstovui adv. L. M.,

2viešame teismo posėdyje, nagrinėdamas klausimą dėl kreditorės UAB „Iveco Capital Baltic“ finansinio reikalavimo tvirtinimo,

Nustatė

32014 m. balandžio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Festina“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2014 m. liepos 24 d.).

4Kreditorė UAB „Iveco Capital Baltic“ 2014 m. rugsėjo 10 d. pateikė administratoriui prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą 1 111 203,72 Lt (321 826,84 EUR) sumai ( b. l. 11-13).

5Kreditorė nurodė, kad 2013 m. gegužės 17 d. ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. sudarė su atsakove BUAB „Festina“ (toliau - skolininkė) autotransporto priemonių nuomos sutartis (toliau - sutartys). Skolininkei buvo perduotos valdyti ir naudotis šešios transporto priemonės. Skolininkei nemokant nuomos mokesčio, kreditorė vienašališkai 2014 m. kovo 26 d. nutraukė sutartis. Finansinį reikalavimą sudaro:

  1. skola iki sutarčių nutraukimo dienos pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras Nr. LTPN20748, Nr. LTPN21052, Nr. LTPN21005 sudaro 35 501,70 Lt (b. l. 52-54, 58);
  2. bendra delspinigių suma pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras sudaro 42 198,84 EUR (b. l. 59);
  3. netesybos dėl sutarties nutraukimo (numatytos sutarčių 10.4 p.) sudaro 269 346 EUR.

6Bankroto administratorius ir jo atstovas su finansiniu reikalavimu sutinka iš dalies. Sutinka su 35 501,70 Lt neapmokėta skola, tačiau nesutinka su priskaičiuotų delspinigių ir baudų dydžiu (311 544,84 EUR), nes yra nepagrįstai dideli, neatitinkantys teisingumo, sąžiningumo ir protingumo standartų bei sutarties šalių pusiausvyros principo. Prašo teismo nuožiūra sumažinti netesybas, atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojančios įmonės prievolės vertės ir sutartinių netesybų santykis yra 1:30; nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių kreditoriaus patirtus nuostolius dėl prievolių neįvykdymo; prievolių neįvykdymo terminai buvo pradelsti neilgą terminą; kreditorius atgavęs tinkamos būklės nuomotą turtą; prievolių neįvykdymą lėmė susidariusi sunki finansinė bendrovės padėtis, o ne nesąžiningi, tyčiniai bendrovės veiksmai. Taip pat skolininkė prašo delspinigius skaičiuoti tik iki 2014 m. balandžio 13 d., o ne iki 2014 m. liepos 24 d., nes 2014 m. balandžio 3 d. nutarties dalis iškelti skolininkei bankroto bylą nebuvo apskųsta, buvo apskųsta tik nutarties dalis dėl administratoriaus kandidatūros.

7Kreditorės finansinis reikalavimas tenkintinas iš dalies.

82014 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi kreditorės finansinis reikalavimas dėl 35 501,70 Lt skolos yra patvirtintas, todėl šioje dalyje kreditorės prašymas atmestinas.

9Byloje kilo ginčas dėl kreditorės priskaičiuotų sutartinių netesybų dydžio.

10Nustatyta, kad sutartyse už mokėtinos sumos sumokėjimo termino praleidimo dieną yra numatyti 0,03 proc. mokėtini delspinigiai (sutarties 3.9 p.), kurių priskaičiuota 42 198,84 EUR. Ginčo dėl susitarto delspinigių procentinio dydžio (0,03 proc.) nėra. Sutarčių 10.4 punkte numatyta, kad sutartį nutraukus pirma laiko dėl nuomininko (šiuo atveju skolininko) kaltės, nutraukimo dieną nuomininkas sumokės nuomotojui (šiuo atveju kreditoriui) visas nesumokėtas sumas, kurios bus nutraukimo dieną mokėtinos remiantis mokėjimų grafiku, praras 1 450 EUR depozitą už kiekvieną autotransporto priemonę ir papildomai turės sumokėti sumą, kuri bus lygi skirtumui tarp bendros sumos, mokėtinos už 36 nuomos mėnesius, ir sumos, kuri bus iš tikrųjų nuomininko sumokėta. Pagal šį sutarties punktą papildomai netesybos už sutarties nutraukimą sudaro 269 346 EUR. Byloje nėra ginčo, kad sutartys nutrauktos dėl skolininkės kaltės (nemokėtas nuomos mokestis).

11Pažymėtina, kad netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad yra neįvykdoma arba netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 3 d.). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 1, 2 d.).

12Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutartinių netesybų, yra nurodęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012). Taigi vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Nagrinėjanu atveju kreditorė pareiškė reikalavimą dėl sutartinių netesybų priteisimo, todėl nėra teisinio pagrindo reikalauti, kad kreditorius tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl skolininko pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį, nes reikalavimas pareikštas tik dėl netesybų, neprašant nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Sutartinės netesybos jau sutarties sudarymo metu apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą, o kai konstatuojamas prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktas, suteikia teisę jas gauti neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2013).

13Pažymėtina, kad sutarčių teisę reglamentuojančios CK normos akcentuoja sutarčių laisvės principą, įtvirtina sudarančių sutartį šalių teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ir sudaryti neprieštaraujančias įstatymams sutartis (CK 6.156 str. 1 d.). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Be to, vykstant civilinei apyvartai, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, asmenys privalo patys rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių pasekmių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su specialistu arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdamas tokiu būdu, jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo.

14Vis dėlto, teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių sutartimi nustatytų netesybų dydį, todėl kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo.

15Taigi, atsižvelgiant, kad kreditorė siekia itin didelių netesybų, tikslinga įvertinti jos galimus nuostolius dėl prievolės netinkamo vykdymo. Byloje nustatyta, kad kreditorė prašo patvirtinti finansinį reikalavimą, kurį sudaro 311 544,84 EUR netesybų. Tinkamai vykdant prievolę kreditorė po sutarčių pasibaigimo (36 mėn.) būtų gavusi nuomos mokesčio 302 400 EUR (be PVM mokesčio) bei susigrąžinusi transporto priemones, kurių bendra likutinė vertė 205 800 EUR (34 300 EUR x 6), viso 508 200 EUR. Iš kreditorės pateiktos pažymos matyti, kad transporto priemonės, jas grąžinus po sutarčių nutraukimo, buvo parduotos už 909 378,24 Lt (263 347,14 EUR) (b. l. 74-75), taip pat nustatyta, kad kreditorei sumokėta nuomos mokesčio už 19 mėn. (96 558 EUR/5 082 EUR), t. y. 79 800 EUR (be PVM mokesčio), viso gauta suma yra 343 147,14 EUR. Tokiu būdu darytina išvada, kad kreditorės galimi nuostoliai už netinkamą prievolės vykdymą yra 165 052,86 EUR (508 200 EUR – 343 147,14 EUR). Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisminę praktiką ginčuose dėl netesybų mažinimo, į tai, kad sutartyje numatytos dvejos netesybos (delspinigių forma (sutarties 3.9 p.) ir baudinės (sutarties 10.4 p.)), į galimų kreditorės nuostolių dydį, į tai, kad skolininkė yra bankrutuojanti įmonė ir prievolės buvo nevykdomos dėl skolininkės bankroto (nenustatyta skolininkės nesąžiningų veiksmų) bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, jog prašomų netesybų dydis (311 544,84 EUR) yra aiškiai per didelis, todėl jis mažintinas iki nustatytų kreditorės galimų nuostolių dydžio, t. y. 165 052,86 EUR.

16Teismas nepasisako dėl skolininkės argumentų dėl delspinigių skaičiavimo termino ir nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento, nes tai neturi reikšmės šios nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi buvo vertintas bendras netesybų dydis, kuris sumažintas iki galimų kreditorės nuostolių dydžio, o sumažintų netesybų suma žymiai didesnė, negu paskaičiuoti delspinigiai (42 198,84 EUR).

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., Įmonių bankroto įstatymo 26 str., teismas

Nutarė

18Patvirtinti BUAB „Festina“ bankroto byloje kreditorės UAB „Iveco Capital Baltic“, į. k. 125249284, papildomą 165 052,86 EUR (569 894,51 Lt) dydžio finansinį reikalavimą.

19Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Rasai... 2. viešame teismo posėdyje, nagrinėdamas klausimą dėl kreditorės UAB... 3. 2014 m. balandžio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Festina“... 4. Kreditorė UAB „Iveco Capital Baltic“ 2014 m. rugsėjo 10 d. pateikė... 5. Kreditorė nurodė, kad 2013 m. gegužės 17 d. ir 2013 m. rugpjūčio 26 d.... 6. Bankroto administratorius ir jo atstovas su finansiniu reikalavimu sutinka iš... 7. Kreditorės finansinis reikalavimas tenkintinas iš dalies.... 8. 2014 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi kreditorės... 9. Byloje kilo ginčas dėl kreditorės priskaičiuotų sutartinių netesybų... 10. Nustatyta, kad sutartyse už mokėtinos sumos sumokėjimo termino praleidimo... 11. Pažymėtina, kad netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis... 12. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutartinių netesybų, yra nurodęs, kad... 13. Pažymėtina, kad sutarčių teisę reglamentuojančios CK normos akcentuoja... 14. Vis dėlto, teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių sutartimi nustatytų... 15. Taigi, atsižvelgiant, kad kreditorė siekia itin didelių netesybų, tikslinga... 16. Teismas nepasisako dėl skolininkės argumentų dėl delspinigių skaičiavimo... 17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., Įmonių bankroto įstatymo... 18. Patvirtinti BUAB „Festina“ bankroto byloje kreditorės UAB „Iveco Capital... 19. Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam...