Byla e2-19-464/2019
Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Č. B. (Č. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo Č. B. ieškinį atsakovėms A. J. ir I. J. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas Č. B. 2018-10-27 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), su jame esančiais statiniais – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), tvartu, unikalus Nr. ( - ), 3 ūkiniais pastatais, unikalūs Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ), daržine, unikalus Nr. ( - ), 2 lauko virtuvėmis, unikalūs Nr. ( - ); Nr. ( - ), 2 garažais, unikalūs Nr. ( - ); Nr. ( - ), pirtimi, unikalus Nr. ( - ), ir 2 sandėliais, unikalūs Nr. ( - ); Nr. ( - ), esančiais ( - ); 2) žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); 3) 2 žemės sklypai, unikalūs Nr. ( - ); Nr. ( - ), esantys ( - ), yra ieškovo asmeninė nuosavybė.

62.

7Nurodė, kad 1979-02-10 buvo sudaręs santuoką su R. B., bet gyveno atskirai. Ši santuoka iki sutuoktinės mirties nebuvo nutraukta. 2018 m. gegužės mėnesį ketino sudaryti sandorius su jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tačiau to padaryti nepavyko, notarui pranešus, kad ieškovui priklausantis turtas laikomas bendra ieškovo ir mirusios R. B. nuosavybe.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

93.

10Vilniaus apygardos teismas 2018-10-31 nutartimi atsisakė priimti ieškovo Č. B. ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

114.

12Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Atsižvelgiant į tai, pagal CPK 446 straipsnio 1 dalį bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Todėl ieškinys Vilniaus apygardos teismui neteismingas (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

13III. Atskirojo skundo argumentai

145.

15Ieškovas Č. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-10-31 nutartį ir priimti jo pareikštą ieškinį; nustačius, kad byla teisminga Vilniaus regiono Vilniaus rajono apylinkės teismui, persiųsti bylą pagal teismingumą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiu argumentu:

165.1.

17Ieškovui yra užkertamas kelias ginti savo teises teisme. Ieškovas jau buvo padavęs analogišką ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismui, kurį šis teismas priimti atsisakė ir nurodė kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

18Teismas

konstatuoja:

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Dėl atskirojo skundo priedų

216.

22Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-08-27 nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti jo ieškinį atsakovams A. J. ir I. B. (dabartinė pavardė J.) dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Apeliantas prijungti prie bylos medžiagos šio dokumento neprašo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jo pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 str.). Kita vertus, nurodytu teismo procesiniu sprendimu jis siekia pagrįsti atskirojo skundo argumentą, kad skundžiama nutartimi apeliantui buvo apribota teisė į teisminę gynybą. Kadangi kitų teismų priimti procesiniai sprendimai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 str.), naujų įrodymų prijungimo klausimas šiuo atveju nekyla. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, kilus poreikiui, su teismų procesiniais dokumentais gali susipažinti ir iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) saugomų duomenų (CPK 179 str. 3 d.).

23Dėl apelianto teisės kreiptis į teismą

247.

25Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti jam suteikta teise į teisminę gynybą, turi laikytis įstatymų nustatytų sąlygų tokiai teisei įgyvendinti.

268.

27CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, reikalaujama, kad suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą atitiktų įstatyme nustatytus procesiniam dokumentui formos ir turinio reikalavimus. Tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Bendrieji teismui teikiamo procesinio dokumento, ieškinio reikalavimai numatyti CPK 111, 135 straipsniuose. Be kita ko, yra privaloma aiškiai nurodyti savo ieškinio reikalavimo, jeigu paduodamas ieškinys, faktinį pagrindą bei tiksliai suformuluoti patį reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.).

289.

29Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui taip pat yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet teismas atsisako ieškinį priimti. Ieškinio priėmimo (bylos iškėlimo) stadijoje teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar kreipiantis į teismą laikytasi teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tokio kreipimosi įgyvendinimo sąlygų, kurių viena yra bylos teismingumas tam teismui, į kurį kreipiamasi. Teisingą paduoto procesinio dokumento teismingumo klausimo išsprendimą visų pirma lemia paties procesinio dokumento (ieškinio, pareiškimo ar skundo) turinys.

3010.

31Šiuo konkrečiu atveju apeliantas, kurio interesus atstovauja kvalifikuotas teisininkas (advokatas), siekia paduoti ieškinį, tačiau jo dalyką suformuluoja pagal prašymo, nagrinėtino ypatingosios teisenos tvarka, taisykles, t. y. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį nekilnojamųjų daiktų valdymo nuosavybės teise faktą (CPK 442 str. 1 p., 444 str. 2 d. 5 p.). Tokio ydingo turinio procesinio dokumento padavimas iš esmės ir lėmė netoleruotiną faktinę bei teisinę situaciją, kai du teismai (apylinkės ir apygardos) yra atsisakę priimti šį procesinį dokumentą kaip tam teismui neteismingą. Vis tik pažymėtina, kad pats apeliantas, kreipdamasis į Vilniaus apygardos teismą, apie Vilniaus regiono apylinkės teismo atsisakymą priimti ankstesnį jo ieškinį apygardos teismo neinformavo, o teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo konkrečiame teisme klausimą, neturi pareigos atlikti tokio dokumento ankstesnio padavimo paieškos Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (ar kitais būdais).

3211.

33Ginčo ir ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinų bylų teismingumas iš tiesų yra skirtingas. Pareiškimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo padavimas reglamentuojamas CPK V dalies XXVI skyriuje. Pagal CPK 446 straipsnį, bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui.

3412.

35Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444 str., 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

3613.

37Taigi teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tuos, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Todėl pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, be kita ko, turi būti nurodyta ir tokia informacija, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (nuo to taip pat priklauso ir kokie asmenys bus įtraukiami dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis), įvardintos priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti šį faktą patvirtinančių dokumentų, taip pat pateikti įrodymai, kad pareiškėjas jam reikalingų dokumentų negali kita tvarka gauti (CPK 447 str.).

3814.

39Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad apeliantas dokumentus, kuriuose jau yra įregistruotos jo nuosavybės teisės į ginčo turtą, turi. Vadinasi, Vilniaus apygardos teismui adresuotas ieškinio pareiškimas specialiųjų pareiškimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turinio reikalavimų neatitiko, o pirmosios instancijos teismas į tokią aplinkybę neatsižvelgė ir apelianto tikrųjų ketinimų bei tikslų, taikydamas trūkumų šalinimo institutą, neidentifikavo. Tokiu atveju Vilniaus apygardos teismo pozicija atsisakyti priimti ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine apelianto nuosavybe vien dėl jame suformuluoto prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą negali būti vertinama kaip teisinga ar pagrįsta.

4015.

41Iš apelianto pateikto ieškinio turinio manytina, kad apeliantas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, esančio ( - ), priklausomybę jam vienam (asmeninės nuosavybės teise) turėdamas tikslą paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją (CK 3.89 str. 2 d.), o tokie reikalavimai iš tiesų nagrinėtini ne supaprastinta, bet ginčo teisenos tvarka, paduodant atitinkamą ieškinį bei prie jo pridedant leistinus įrodymus (CPK 177 str. 3 d.). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).

4216.

43Šiuo atveju apelianto pareikštas ieškinys aiškiai stokoja konkretumo, nes iš jo negalima identifikuoti faktinių aplinkybių (faktinio pagrindo), kuriomis grindžiami reikalavimai, ir jų teisiškai kvalifikuoti, o kartu ir nuspręsti dėl tokio ginčo teismingumo. Iš ieškinio turinio bei jo priedų negalima tiksliai nustatyti, ar egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai atsisakyti priimti ieškinį, juolab kad ir didelės ginčo sumos kriterijus turi tam tikras išlygas, nurodytas CPK 27 straipsnio 1 punkte. Todėl pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo taikyti apeliantui ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir įpareigoti apeliantą vien fragmentiškai ieškinyje įvardintas faktines aplinkybes papildyti, kartu pagrindžiant ir kreipimosi būtent į Vilniaus apygardos teismą sąlygas, ir tik tada spręsti, ar apeliantas nepažeidė kreipimosi į teismą tvarkos. Pabrėžtina, kad jei pašalinus ieškinio trūkumus paaiškėja CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, teismas atsisako priimti ieškinį nepaisant prieš tai taikyto ieškinio trūkumų šalinimo instituto.

4417.

45Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmiau jau kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su ieškiniu A. J. ir I. J. (buvusi B.), prašydamas jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), pripažinti asmenine nuosavybe. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.), Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas iš tiesų šį ieškinį 2018-08-27 atsisakė priimti kaip tam teismui neteismingą, nurodęs, kad ginčo objektu tapusio nekilnojamojo turto (jo dalies) rinkos vertė yra didesnė, nei dėl jos gali spręsti apylinkės teismas (CPK 27 str. 1 d.). Tačiau apylinkės teismo 2018-08-27 nutarties apeliantas atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui neapskundė, o šio apeliacinio proceso paskirtis yra kitos, Vilniaus apygardos teismo 2018-10-31 nutarties teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 str. 4 d., 320 str., 338 str.). Todėl dėl apylinkės teismo padarytų išvadų, susijusių su ginčo suma ir šio ginčo teismingumu, Lietuvos apeliacinis teismas nepasisako.

4618.

47Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.)

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

49Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir Č. B. ieškinio priėmimo klausimą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas Č. B. 2018-10-27 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 6. 2.... 7. Nurodė, kad 1979-02-10 buvo sudaręs santuoką su R. B., bet gyveno atskirai.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. 3.... 10. Vilniaus apygardos teismas 2018-10-31 nutartimi atsisakė priimti ieškovo Č.... 11. 4.... 12. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nustatyti juridinę... 13. III. Atskirojo skundo argumentai... 14. 5.... 15. Ieškovas Č. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 16. 5.1.... 17. Ieškovui yra užkertamas kelias ginti savo teises teisme. Ieškovas jau buvo... 18. Teismas... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 20. Dėl atskirojo skundo priedų... 21. 6.... 22. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo... 23. Dėl apelianto teisės kreiptis į teismą ... 24. 7.... 25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 26. 8.... 27. CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti... 28. 9.... 29. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui taip pat yra viena iš... 30. 10.... 31. Šiuo konkrečiu atveju apeliantas, kurio interesus atstovauja kvalifikuotas... 32. 11.... 33. Ginčo ir ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinų bylų teismingumas iš... 34. 12.... 35. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios... 36. 13.... 37. Taigi teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tuos, nuo kurių priklauso... 38. 14.... 39. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad apeliantas dokumentus, kuriuose jau yra... 40. 15.... 41. Iš apelianto pateikto ieškinio turinio manytina, kad apeliantas prašo... 42. 16.... 43. Šiuo atveju apelianto pareikštas ieškinys aiškiai stokoja konkretumo, nes... 44. 17.... 45. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmiau jau kreipėsi į... 46. 18.... 47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama nutartis panaikinama, o... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 49. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir Č. B....