Byla 3K-3-70/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Lithun“, Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui, likviduojamai 595 – ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai, 393 – iajai daugiabučių namų statybos bendrijai „Odminiai“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - Vilniaus apskrities viršininko administracija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šalių ginčas byloje yra dėl sutartinės atsakomybės taikymo valstybinės žemės nuomos sutarties nuomininkams.

6Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškiniu prašė teismo:

71) pripažinti negaliojančia 1996 m. balandžio 16 d. atsakovų AB „Lithun“ ir gyvenamojo namo statybos bendrijos „Odminiai“ (šiuo metu – 393-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija „Odminiai“, toliau – 393 DNSB „Odminiai“) sudarytos jungtinės veiklos sutarties Nr. 4-691 dalį dėl skolos faktine statybos verte parduoti ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei 20 proc. žemės sklypuose Vilniuje, Odminių g. 7 ir 9, pastatyto gyvenamojo ploto perkėlimo atsakovui 393 DNSB „Odminiai“;

82) pripažinti negaliojančia 1999 m. rugsėjo 2 d. atsakovų AB „Lithun“ ir 595-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau – 595 GNSB) sudarytos sutarties Nr. 4494 dalį dėl skolos faktine statybos verte parduoti ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei 20 proc. žemės sklypuose Vilniuje, Odminių g. 11 ir 13, pastatyto gyvenamojo ploto perkėlimo atsakovui 595 GNSB;

93) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos nacionalinio dramos teatro (toliau – Teatras) ir AB „Lithun“ 2 689 259,41 Lt nuostolių, atsiradusių dėl žemės sklypų Vilniuje, Odminių g. 11 ir 13, nuomos sąlygų nevykdymo, ieškovo naudai;

104) priteisti iš atsakovo AB „Lithun“ 3 178 515,71 Lt nuostolių, atsiradusių dėl žemės sklypų Vilniuje, Odminių g. 7 ir 9, nuomos sąlygų nevykdymo, ieškovo naudai;

115) priteisti solidariai iš atsakovų Teatro ir AB „Lithun“ 1 666 800 Lt ieškovo naudai;

126) priteisti iš atsakovo AB „Lithun“ 1 339 355,40 Lt ieškovo naudai (T. 1, b. l. 2-12; T. 3, b. l. 77-83).

13Ieškinyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos ministro pirmininko 1992 m. rugpjūčio 3 d. rezoliucija leista Vilniaus miesto valdybos urbanistikos ir architektūros skyriui nuomoti sklypą Vilniuje, Dauguviečio 3, ne aukciono tvarka Teatrui ir draudimo kompanijai „Tukana“ kompleksiniam šio sklypo užstatymui. Vilniaus miesto valdyba 1993 m. balandžio 8 d. potvarkiu Nr. 612V (toliau – potvarkis) leido ne konkurso tvarka išnuomoti Teatrui 0,181 ha žemės sklypą Vilniuje, Odminių g. (istorinės posesijos Nr. 11, Nr. 13), bei DK „Tukana“ 0,088 ha žemės sklypą Odminių g. (istorinės posesijos Nr. 7, Nr. 9) gyvenamiesiems namams su visuomeninės paskirties patalpomis projektuoti ir statyti. Šiuo potvarkiu buvo nustatytos nuomos sąlygos – parduoti faktine statybos kaina 20 procentų pastatyto gyvenamojo ploto Vilniaus miesto valdybai (potvarkio 1.1.1, 1.2.1 punktai), vykdyti įsipareigojimus, nurodytus 1993 m. sausio 20 d. Teatro ir DK „Tukana“ raštuose. Ieškovo teigimu, šie nuomos sąlygų reikalavimai neįvykdyti.

14Vilniaus miesto valdyba ir DK „Tukana“ 1993 m. spalio 5 d. sudarė nuomos sutartis dėl Odminių g. 7 ir Odminių g. 9 žemės sklypų 290 kv. m ir 582 kv. m nuomos. Vilniaus apskrities valdytojas 1995 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 450-01 nutraukė 1993 m. spalio 5 d. nuomos sutartis su DK „Tukana“ ir išnuomojo šiuos sklypus AB „Lithun“ , atsižvelgdamas į šių bendrovių prašymus. Įsakyme pažymėta, kad šie sklypai išnuomojami minėtų nutrauktų nuomos sutarčių sąlygomis. Nuomos sutartį AB „Lithun“ pasirašė 1996 m. sausio 15 d., 1998 m. balandžio 21 d. su AB „Lithun“ buvo sudaryta papildomo 165 kv. m ploto žemės sklypo Odminių g. 7 nuomos sutartis. Pastačius gyvenamuosius namus Odminių g. 7 ir 9, tenkinant AB „Lithun“ prašymą, Vilniaus apskrities viršininkas 2000 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 470-01 minėtas nuomos sutartis nutraukė. Gyvenamieji namai Odminių g. 7 ir 9 buvo priimti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1998 m. kovo 17 d. aktu.

15Vilniaus miesto valdyba, remdamasi potvarkiu, 1994 m. kovo 29 d. ir 1994 m. kovo 28 d. sudarė nuomos sutartis dėl žemės sklypų atitinkamai 609 kv. m ir 1076 kv. m Odminių g. 11 ir 13 nuomos su Teatru, o 1994 m. liepos 14 d. papildomai potvarkiu išnuomojo 42 kv. m žemės sklypą. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, Teatras patikėjimo teise valdo tik 40,07 kv. m patalpą Odminių 11-6, visos kitos patalpos registruotos 595 GNSB vardu, dauguma jų perleista fiziniams ar juridiniams asmenims. Vienu iš 595 GNSB nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų nurodyta 1997 m. balandžio 21 d. Teatro ir AB „Lithun“ jungtinės veiklos sutartis gyvenamųjų namų statybai minėtuose sklypuose. Šioje sutartyje nurodyta, kad Teatrui priklausys 40 kv. m patalpa, o AB „Lithun“ – likęs pastato plotas.

161996 m. balandžio 16 d. AB „Lithun“ ir 393 DNSB „Odminiai“ sudaryta jungtinės veiklos sutartimi AB „Lithun“ ir 393 DNSB „Odminiai“ įsipareigojo bendrai veikti gyvenamųjų namų AB „Lithun“ nuomojamuose žemės sklypuose Vilniuje, Odminių g. 7 ir 9, projektavimo ir statybos stadijose bei numatė suprojektuoti ir pastatyti gyvenamuosius namus su tarnybinėmis patalpomis ir garažais, kurių bendras plotas 2400 kv. m. Šalys sulygo, kad, pastačius pastatus, šie nuosavybės teise priklausys taip: AB „Lithun“ 106,80 kv. m ploto patalpos, esančios Vilniuje, Odminių g. 9, pirmame aukšte, o 393 DNSB „Odminiai“ – 2293,20 kv. m. Ieškovo teigimu, šia sutartimi AB „Lithun“ neteisėtai perkėlė 393 DNSB „Odminiai“ nuomos sutartyse įtvirtintą jo įsipareigojimą (skolą) faktine statybos verte parduoti ieškovui 20 procentų šiuose sklypuose pastatyto gyvenamojo ploto, nes ieškovas sutikimo perleisti šią skolą 393 DNSB „Odminiai“ nedavė.

171999 m. rugsėjo 2 d. sutartimi AB „Lithun“ ir 595 GNSB susitarė pakeisti 1997 m. balandžio 21 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 4-2343, perleidžiant iš šios sutarties kylančias AB „Lithun“ teises, įsipareigojimus ir piniginius bei kitus įnašus 595 GNSB. AB „Lithun“ ir 595 GNSB sudarius sutartį Nr. 4494, 595 GNSB perėjo ne tik įsipareigojimai, bet ir teisė į žemės sklypuose Vilniuje, Odminių g. 11 ir 13, pastatytų gyvenamųjų namų visą gyvenamąjį plotą, kartu įsipareigojimas faktine statybos verte parduoti ieškovui šiuose sklypuose 20 procentų pastatyto gyvenamojo ploto. Kadangi ieškovas nedavė sutikimo perkelti šią skolą 595 GNSB, nuosavybės teisę į visą žemės sklypuose Vilniuje, Odminių g. 11 ir 13, pastatytą gyvenamąjį plotą, tai, ieškovo teigimu, AB „Lithun“ neteisėtai perkėlė jai 1997 m. balandžio 21 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 4-2342 pagrindu atsiradusį įsipareigojimą faktine statybos verte parduoti ieškovui 20 procentų šiuose sklypuose pastatyto gyvenamojo ploto.

18Tuo remdamasis ieškovas prašė atlyginti jam nuostolius, atsiradusius dėl Teatro ir AB „Lithun“ žemės sklypų Vilniuje, Odminių g. 7, 9, 11 ir 13, nuomos sąlygų, nustatytų Potvarkio 1.1.1 ir 1.2.1 punktuose, neįvykdymo - 20 procentų gyvenamųjų patalpų vidutinės rinkos vertės ir statybos kainos skirtumą. Ieškovo skaičiavimu, pagal ekspertizės akte nurodytą gyvenamųjų namų Vilniuje, Odminių g. 7, 9 ir 11, patalpų rinkos vertę ieškovas patyrė 2 689 259,41 Lt nuostolių, atsiradusių dėl žemės sklypų Vilniuje, Odminių g. 11 ir 13, nuomos sąlygų nevykdymo, juos atlyginti priklauso solidariai atsakovams Teatrui ir AB „Lithun“, o 3 178 515,71 Lt nuostolių, atsiradusių dėl žemės sklypų Vilniuje, Odminių g. 7 ir 9, nuomos sąlygų nevykdymo, atlyginti priklauso AB „Lithun“.

19II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

20Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atmetė.

21Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimus grindžia potvarkio bei vėliau sudarytų su atsakovais nuomos sutarčių sąlygų netinkamu vykdymu, atsakovų sudarytų jungtinės veiklos sutarčių daliniu neteisėtumu. Nustatyta, kad Ministras pirmininkas 1992 m. rugpjūčio 3 d. rezoliucija leido išnuomoti valstybei priklausančią žemę ne konkurso tvarka, bet jokių papildomų įpareigojimų žemės nuomininkui nebuvo numatyta. Įpareigojimus parduoti 20 proc. gyvenamojo ploto Vilniaus miesto valdybai ir vykdyti įsipareigojimus, nurodytus 1993 m. sausio 20 d. Teatro ir DK „Tukana“ raštuose, 1993 m. balandžio 8 d. potvarkiu nustatė tik pati Vilniaus miesto valdyba.

22Galiojusio Žemės reformos įstatymo (1992 m. gegužės 19 d. redakcija) 14 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad valstybinės žemės fondu disponuoja Vyriausybė, savivaldybės ir kiti valstybės įgaliotieji organai, kurie tą žemę įstatymų nustatyta tvarka gali išnuomoti, parduoti ar kitaip naudoti. 1992 m. vasario 7 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 89 2.1 punkte miesto (rajono) valdybai buvo suteikta teisė atstovauti valstybei parduodant (nuomojant) žemę, o 20 punkte buvo pateiktas iš esmės baigtinis nuomos sutarties sąlygų sąrašas. Teismas nurodė, kad jokių įpareigojančių nuomos sąlygų, analogiškų potvarkyje nurodytiems įpareigojimams, nei šiame nutarime, nei 1964 m. CK, taip pat ir nuo 1994 m. galiojusiame Žemės nuomos įstatyme (4 straipsnis) ar kituose teisės aktuose nenustatyta. Dėl to, įvertinęs savivaldos organų veiklos ir žemės sklypų nuomos ne konkurso tvarka teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad miesto valdyba, atstovaudama šiuose santykiuose valstybei, neturėjo teisinio pagrindo nei reikalauti iš žemės nuomininko prisiimti teisės aktuose nenurodytų įpareigojimų, nei nustatyti nuomininkams sau palankių įpareigojimų vienašališkai, nes ji negalėjo turėti daugiau teisių nuomojant valstybei priklausančią žemę negu jų galėjo turėti (turėjo) pats jos atstovaujamasis – valstybė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad potvarkis, kaip viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, ta apimtimi, kuria savivaldos organas, išnuomodamas valstybei priklausančią žemę, nustatė minėtus įpareigojimus nesant jokio Vyriausybės nurodymo ar kito teisinio pagrindo dėl jų nustatymo viršijo savivaldos organų kompetenciją, prieštaravo Vyriausybės nutarimo Nr. 89 nuostatoms, todėl laikytinas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad pagal bylos įrodymus nurodyti įpareigojimai nebuvo nuomos sutarčių sudėtinė dalis. Ieškovas nesidomėjo įpareigojimų vykdymu ir nereiškė atsakovams pretenzijų užbaigus pastatų statybą.

23Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 7 d. papildomu sprendimu iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės priteista atsakovui AB ,,Lithun“ 5000 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinis skundas atmestas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimas ir šio teismo 2008 m. sausio 7 d. papildomas sprendimas.

25Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad Vilniaus apskrities valdytojas 1995 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 450-01 nutraukė 1993 m. spalio 5 d. nuomos sutartis su DK „Tukana“ ir išnuomojo šiuos sklypus AB „Lithun“ minėtų nutrauktų nuomos sutarčių sąlygomis (T. 1, b. l. 63). Teisėjų kolegija sprendė, kad šiame Vilniaus apskrities valdytojo įsakyme nurodymas, jog valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos nutrauktų valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sąlygomis, nereiškia, kad AB ,,Lithun“ perėmė DK ,,Tukana“ prisiimtas prievoles ar įsiskolinimus. 1993 m. spalio 5 d. sudarytose valstybinės žemės sklypų nuomos sutartyse nebuvo sąlygos dėl 20 procentų gyvenamojo ploto pardavimo už statybos savikainą, todėl ji negalėjo būti perkelta ir į vėliau sudarytas sutartis. Nuomos sutartis dėl minėtų sklypų AB „Lithun“ pasirašė 1996 m. sausio 15 d., o 1998 m. balandžio 21 d. su AB „Lithun“ buvo sudaryta papildomo 165 kv. m ploto žemės sklypo Odminių g. 7 nuomos sutartis (T. 1, b. l. 62, 87, 129), tačiau nė vienoje iš šių sutarčių, kaip ir Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. 540-01, nėra jokių nuostatų ar AB ,,Lithun“ įsipareigojimų dėl ieškovo nurodytos nuomos sąlygos – įsipareigojimo parduoti 20 proc. gyvenamojo ploto pastatytame name, taip pat nėra jokių nuostatų apie DK ,,Tukana“ sutartinių įsipareigojimų perėmimą.

261997 m. balandžio 21 d. Teatras ir AB ,,Lithun“ sudarė jungtinės veiklos sutartis dėl gyvenamųjų namų minėtuose sklypuose statybų (T. 1, b. l. 206-208). Pagal šią sutartį Teatras suteikė žemės sklypą statybai, o AB „Lithun“ įsipareigojo sumokėti mokestį už inžinerinės infrastruktūros išplėtojimą, kitus mokesčius ir rinkliavas, atlikti namo projektavimo ir statybos darbus. Tačiau iš 1997 m. balandžio 21 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties turinio matyti, kad Teatras neperdavė AB ,,Lithun“ jokių savo sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš pirmiau nurodytų žemės sklypų nuomos sutarčių, o AB ,,Lithun“ jų neperėmė. 1997 m. balandžio 21 d. jungtinės veiklos sutarties 5.1 punkto nuostata, teigianti, kad bendros išlaidos ir nuostoliai (pajamos), atsiradę kaip jungtinės veiklos rezultatas, padengiami iš AB ,,Lithun“ sąskaitos, kolegijos nuomone, nereiškia, jog AB ,,Lithun“ atsako ir dengia pagal Teatro sudarytas sutartis atsiradusius nuostolius.

27Įpareigojimai, kurie Vilniaus miesto valdybos 1993 m. balandžio 8 d. potvarkiu buvo nustatyti atsakovams, nei Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintose Taisyklėse, nei Civiliniame kodekse, nei kituose teisės aktuose nebuvo nustatyti. Vilniaus miesto valdyba nebuvo žemės savininkė, ji valstybinių žemės sklypų nuomos srityje veikė kaip valstybės atstovė, todėl negalėjo nustatyti nuomojamai žemei apribojimų. Šiuo potvarkiu Vilniaus miesto valdyba viršijo kompetenciją (CPK 3 straipsnio 4 dalis), tačiau potvarkis nėra sandoris. Tai individualaus teisės taikymo aktas ir jis negali prieštarauti teisės norminiams aktams.

28Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Nenustačius, kad tarp ieškovo nurodytų nuostolių ir AB ,,Lithun“ veiksmų yra priežastinis ryšys, ieškovo reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo pagrįstai buvo atmesti. Taip pat nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių priteisimo iš Teatro.

29III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

30Kasaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

311. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto valdybos 1993 m. balandžio 8 d. potvarkyje nurodyti įpareigojimai nėra nuomos sutarčių sudėtinė dalis. Dėl to teismai skundžiamuose sprendime ir nutartyje sutartį aiškindami siedami ją tik su rašytiniu sutarties tekstu, atitinkamų sąlygų įrašymu ar neįrašymu į sutartį, nepaisant sutarties konteksto, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą (CK 6.193, 6.195, 6.196 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-23/2000; 2000 m. balandžio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-406/2000). Teismai neatsižvelgė į tai, kad žemės nuomos sutarčių preambulėse buvo įrašytas potvarkis kaip pagrindas šioms sutartims sudaryti. Tokie šalių susitarimai nepažeidė imperatyviųjų teisės normų. Teismai neatskleidė sutarčių sudarymo aplinkybių, t. y. šalių ketinimų ir siekiamo tikslo sudarant sutartis, nes sutarčių turinį nustatinėjo remdamiesi formalia ir pažodine sutarčių turinio analize, konkrečiomis nuostatomis sutartyse, o ne jų prieduose ar kituose dokumentuose (pvz., žemės sklypų pasuose). Bet kurią sutarties sąlygą reikia aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą, turi būti įvertinta sutarties dalis, priedas ar kita sudedamoji dalis. Pasirašydami nuomos sutartis atsakovai turėjo būti apdairūs ir susipažinę tiek su potvarkiu, įrašytu žemės nuomos sutarties preambulėje, tiek su žemės sklypų, kuriuos išsinuomoja, pasais.

322. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino sandorį negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, tačiau nenurodė imperatyviosios teisės normos, kuriai prieštarauja sandoris, nors toks reikalavimas išdėstytas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje 3K-3-1107/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2003, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-432/2008). Teismų nenustatyta potvarkio buvimo niekinio akivaizdumo, kaip sąlygos teismui ex officio pripažinti sandorį niekiniu. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas sprendžia dėl jo negaliojimo tik esant pareikštam šalies reikalavimui ieškinyje pripažinti jį negaliojančiu, priešingu atveju, imdamasis savo iniciatyva spręsti negaliojimo klausimą, teismas pažeistų civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principus. Teismai nenurodė jokios teisės normos su išreikštu imperatyvu, nenagrinėjo jokios teisės normos tikslų ir uždavinių, objekto, taip pat to, ar egzistuoja visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į privačius šalių santykius. Teismai nevertino, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokio turinio sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija.

333. Vyriausybės nutarimu Nr. 89 patvirtintose Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklėse buvo nustatytas ne baigtinis, o pavyzdinis nuomos sutarties sąlygų sąrašas, dėl to savivaldybė galėjo nuomos sutartyse įrašyti kitus, nepaminėtus šiose taisyklėse, apribojimus. Vilniaus miesto valdybos 1993 m. balandžio 8 d. potvarkiu žemės sklypai Teatrui ir DK ,,Tukana“ buvo skirti pagal tvarką, galiojusią iki Vyriausybės nutarimo Nr. 89 priėmimo dienos, kurios žemesniųjų instancijų teismai, ex officio konstatavę potvarkio dalies buvimą niekiniu, nesiaiškino ir netaikė. Galiojusio Butų kodekso 25 straipsnyje buvo nustatyta, kad gyvenamasis plotas namuose, pastatytuose dalinio dalyvavimo tvarka iš įmonių, įstaigų ir organizacijų lėšų, skirstomas apgyvendinti tarp statybos dalyvių proporcingai pagal jų perduotas lėšas. Potvarkiu buvo nustatyti įpareigojimai parduoti faktine statybos kaina 20 proc. pastatyto gyvenamojo ploto Vilniaus miesto valdybai ir skirti 30 proc. objekto statybos montavimo darbų sąmatinės vertės miesto inžineriniams tinklams plėtoti. Taigi įpareigojimai parduoti faktine statybos verte 20 proc. gyvenamojo ploto reiškia, kad Vilniaus miesto valdyba įsipareigojo finansuoti 20 proc. pastatų statybos, t. y. perduoti kapitalinius įdėjimus (lėšas).

344. Pagal CPK 3 straipsnio 4 dalį, jei teisės norminis aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės teisės norminiam aktui, teismas neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė šią teisės normą vertindamas Vilniaus miesto valdybos potvarkio teisėtumą, nes šis potvarkis yra individualus teisės taikymo aktas, dėl to nurodyta teisės norma netaikoma potvarkiui.

355. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, t. y. kad jame nenurodyta jokia imperatyvioji teisės norma, kuri būtų pažeista priimant savivaldybės potvarkį, taip pat dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, kad turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų apeliacinio skundo argumentų, taip pažeisdamas CPK 331 straipsnio reikalavimus. Byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes teismai visapusiškai neįvertino bylos aplinkybių ir neištyrė visų įrodymų, reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui: nenustatinėjo žalos fakto, dydžio, tikrųjų šalių ketinimų, potvarkio turinio, atsakovų elgesio po potvarkio priėmimo.

36Atsiliepimu į ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą atsakovas AB ,,Lithun“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

371. Teismai sprendime ir nutartyje nurodė materialinės teisės normas (Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 1 dalis, Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis, Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 2.1, 7 ir 20 punktai), pagal kurias savivaldybė viršijo savo kaip savivaldos organo kompetenciją ir nukrypo nuo jai suteiktų valstybės įgaliojimų, dėl to pripažino niekiniu Vilniaus miesto valdybos 1993 m. balandžio 8 d. potvarkį. Atsakovo teigimu, priešingai nei teigia kasatorius, žemės nuomos santykiai nėra privatūs šalių santykiai. Vilniaus miesto valdyba nebuvo žemės savininkė, ji valstybinių žemės sklypų nuomos srityje veikė kaip valstybės atstovė, dėl to negalėjo nustatyti nuomojamai žemei nenumatytų įstatymuose apribojimų. Savivaldybė veikia viešosios teisės pagrindu, dėl to negalima sudaryti įstatymuose neapibrėžtų sandorių ar jų nuostatų. Prieštaravimas nurodytoms normoms sudarė pagrindą teismams konstatuoti Vilniaus miesto valdybos potvarkio niekinumą.

382. Potvarkis priimtas 1993 m. balandžio 8 d. galiojant Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimui Nr. 89, kurį teismai taikė pagrįstai. Pagal kasatoriaus nurodytą galiojusio Butų kodekso 25 straipsnį gyvenamasis plotas namuose, pastatytuose dalinio dalyvavimo tvarka iš įmonių, įstaigų ir organizacijų lėšų, skirstomas statybos dalyviams proporcingai pagal jų perduotas lėšas, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė jokių lėšų neperdavė.

393. Teismai nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių, nes nagrinėdami ir vertindami sutarčių turinį nesirėmė vien pažodine ir formalia teksto analize, tačiau analizavo ir vertino visus ieškovo pateiktus įrodymus. Savivaldybė nuo pastatų statybos pabaigos iki ieškinio pareiškimo teismui nesikreipė į atsakovą su pretenzijomis dėl sutarties nevykdymo.

404. Atsakovas AB ,,Lithun“ su Vilniaus miesto valdyba nesudarė jokių sutarčių dėl valstybinės žemės nuomos sklypuose Vilniuje, Odminių g. 11 ir 13, bei neprisiėmė jokių žemės nuomos įsipareigojimų, taigi atsakovas nėra atsakingas už kitų asmenų įsipareigojimus. Pagal CK 6.247 straipsnį gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra skolininko veiksmų rezultatas. Tarp ieškovo nurodytų tariamų nuostolių ir AB ,,Lithun“ veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio.

415. Nei savivaldybės su AB ,,Lithun“ pasirašytoje 1996 m. sausio 16 d. nuomos sutartyje dėl sklypo Vilniuje, Odminių g. 9, nei tų pačių šalių sudarytoje 1998 m. balandžio 21 d. nuomos sutartyje dėl sklypo Odminių g. 7 nėra AB ,,Lithun“ įsipareigojimo parduoti 20 proc. gyvenamojo ploto pastatytame name.

42Atsiliepimu į ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą atsakovas likviduojama 595-oji GNSB prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

431. Vilniaus miesto valdybos potvarkyje nurodytas įpareigojimas parduoti statybos kaina 20 proc. gyvenamojo ploto savivaldybei nustatytas viršijus kompetenciją, nes nei įstatymuose, nei kituose galiojusiuose teisės aktuose tokių įgaliojimų ar įpareigojimų savivaldybei nesuteikta. Toks potvarkis nebuvo suderintas su teisės norminiais aktais, dėl to pagrįstai teismai pripažino potvarkio dalį negaliojančia.

442. Kasaciniame skunde nepagrįstai aiškinamos sutarčių nuostatos, priskiriami įsipareigojimai, dėl kurių šalys iš tikrųjų nebuvo susitarusios. Šalys prieš sudarydamos sutartį gali turėti įvairių ketinimų ir juos išreikšti, tačiau tik pasirašant sutartį prisiimami konkretūs įsipareigojimai. 1999 m. rugsėjo 2 d. sutartimi AB ,,Lithun“ negalėjo perleisti įsipareigojimo parduoti faktine statybos kaina 20 proc. gyvenamojo ploto 595 GNSB, nes toks įsipareigojimas nebuvo nustatytas ankstesnėse 1993 ir 1994 m. valstybinės žemės nuomos sutartyse, taigi nurodytoje 1999 m. rugsėjo 2 d. sutartyje nebuvo perkelta ir jokia skola.

45Teisėjų kolegija

konstatuoja:

46IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

47Byloje ginčas kilo dėl sutartinės atsakomybės taikymo valstybinės žemės nuomos sutarties nuomininkams. Sutartinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Pareiškęs teisme ieškinį dėl sutartinės atsakomybės taikymo, reikalaujant žalos atlyginimo, ieškovas turi įrodyti sutarties pažeidimo, t. y. neįvykdymo ar netinkamo vykdymo, faktą (CPK 178 straipsnis).

48Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškiniu prašomą priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų kildina iš Vilniaus miesto valdybos 1993 m. balandžio 8 d. potvarkio Nr. 612V ir šalių sudarytų valstybinės žemės sklypų nuomos bei jungtinės veiklos sutarčių. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad atsakovai AB ,,Lithun“ ir Lietuvos nacionalinis dramos teatras, būdami valstybinės žemės sklypų nuomininkai, prisiėmė įsipareigojimus parduoti ieškovui jo išnuomotuose žemės sklypuose pastatyto 20 proc. gyvenamojo ploto faktine statybos kaina. Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad nurodytas įpareigojimas buvo nustatytas Vilniaus miesto valdybos 1993 m. balandžio 8 d. potvarkyje Nr. 612V, kurį priimdama savivaldybė viršijo kompetenciją, nes nurodyto potvarkio priėmimo metu galiojusiuose teisės norminiuose aktuose nebuvo įtvirtinta tokios savivaldybės teisės. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje taip pat įvertino, kad nurodytas potvarkis nėra nuomos sutarčių sudedamoji dalis.

49Bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su žemesniųjų instancijų teismų įvertinimu, kad Vilniaus miesto valdybos 1993 m. balandžio 8 d. potvarkį Nr. 612V nėra teisinio pagrindo laikyti sudedamąja žemės nuomos sutarčių dalimi, tačiau nesutinka su teismų išvada, jog priimdama nurodytą potvarkį savivaldybė viršijo kompetenciją.

50Nurodyto potvarkio priėmimo metu savivaldybės teisė dalyvauti žemės nuomos teisiniuose santykiuose įtvirtinta Žemės reformos įstatymo (1992 m. gegužės 19 d. redakcija) 14 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybinės žemės fondu disponuoja Vyriausybė, savivaldybės ir kiti valstybės įgaliotieji organai, kurie tą žemę įstatymų nustatyta tvarka gali išnuomoti, parduoti ar kitaip naudoti. Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 2.1 punkte miesto (rajono) valdybai suteikta teisė atstovauti valstybei parduodant (nuomojant) žemę, o 20 punkte nurodyti duomenys, kurie turi būti nurodyti žemės nuomos sutartyje. Taisyklių 20.5 punkte nustatyta, kad žemės sklypo nuomos sutartyje turi būti nurodytos nuomos sąlygos, šios sąlygos Taisyklėse nedetalizuotos. Dėl to Vilniaus miesto valdybos 1993 m. balandžio 8 d. potvarkyje išdėstytas įpareigojimas žemės sklypų nuomininkams parduoti 20 proc. gyvenamojo ploto faktine statybos kaina savivaldybei negalėjo prieštarauti nurodytų Taisyklių nuostatoms, nes jose nebuvo detalizuotas ir nustatytas baigtinis nuomos sąlygų, privalomų nuomos sutartyse, sąrašas, priešingai, visų nuomos sąlygų turinys neatskleistas, nurodant, kad konkrečios nuomos sąlygos įrašomos nuomos sutartyje. Dėl šios priežasties aptariama Vilniaus miesto valdybos 1993 m. balandžio 8 d. potvarkio Nr. 612V dalis neprieštaravo tuo metu galiojusiems teisės norminiams aktams, tarp jų Žemės reformos įstatymui ir Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintoms Taisyklėms, dėl to nurodytą potvarkį savivaldybė priėmė neviršydama kompetencijos ribų.

51Nurodyto Vilniaus miesto valdybos potvarkio 4 punkte nustatyta, kad į žemės sklypų nuomos sutartį turi būti įrašytos visos su nuomininkais suderintos nuomos sąlygos ir apribojimai. Tai kartu reiškia, kad šio potvarkio nuostatos, įrašytos į nuomos sutartį, sukuria žemės nuomos teisinių santykių šalims teises ir pareigas, dėl to remiantis tik šiuo potvarkiu neatsiranda nuomos šalių abipusiai teisiniai įsipareigojimai. Vilniaus miesto valdybos 1994 m. kovo 28 ir 29 d. sudarytose valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyse su nuomininku Lietuvos nacionaliniu dramos teatru (tuometis pavadinimas – Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras) nurodyto potvarkio nuostatos neįrašytos į sutarčių sąlygas, taigi šio potvarkio nuostatos netapo sutarčių sudedamąja dalimi. Sutarties sąlygos turi būti aiškios, suprantamos tam, kad viena šalis galėtų reikalauti kitos įsipareigojimų vykdymo. Sudarytos sutartys yra tipinės, standartinėmis sąlygomis, jas parengė Vilniaus miesto savivaldybė, į kurias neperkėlė potvarkio nuostatų, įpareigojančių nuomininką išsinuomotame žemės sklype parduoti 20 proc. faktiškai pastatyto gyvenamojo ploto savivaldybei, nors reikalavimas įrašyti į sutartį visas nuomos sąlygas buvo nurodytas potvarkio 4 punkte. Sutartyse nurodytas potvarkis įvardytas kaip dokumentas, suteikiantis nuomininkui teisę į žemės sklypo nuomą, tačiau sutarties 3 punkte nustatytuose nuomos sąlygose ir apribojimuose surašyti nuomininko įsipareigojimai, tarp kurių neįvardyta nuomininko pareigos parduoti dalį būsimo pastatyto gyvenamojo ploto savivaldybei. Aptariamas potvarkis priimtas kaip būsimų nuomos sutarčių sudarymo teisinė prielaida. Nuomos sutarčių vykdymo metu savivaldybė nepateikė nuomininkui reikalavimų parduoti faktine statybos kaina dalį pastatyto gyvenamojo ploto. Savivaldybė nesirėmė nurodyta potvarkio nuostata ir nesiekė jos įgyvendinti ir tuomet, kada Vilniaus apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba sudarė 2001 m. rugsėjo 18 d. statinio priėmimo naudoti aktą, kuriame statytoju nurodė Lietuvos nacionalinį dramos teatrą. Vilniaus miesto savivaldybė savo veiksmais nepatvirtino, kad turi teisę į statinio ploto dalies įgijimą ir to nesiekė įgyvendinti iki pastato užbaigimo bei jo perleidimo nuosavybėn gyventojams. Savivaldybė neužtikrino visų nuomos sąlygų įrašymo sutartyje, taip pat laiku neinicijavo sutarties pakeitimų ar papildymų, nereiškė reikalavimų nuomininkui dėl sutarties vykdymo, dėl to negalėjo pagrįstai tikėtis faktine statybos kaina įgyti 20 proc. statinio ploto. Nuomininkas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl to ieškovas neįgijo teisės reikalauti žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Be to, išnuomotos valstybinės žemės sklypo savininkas yra valstybė, kuriai sutartyje atstovauja savivaldybės institucija, dėl to žalą dėl jam priklausančio turto gali patirti tik to turto savininkas, t. y. valstybė, kuris ir gali reikalauti žalos atlyginimo.

52Dėl ieškinio reikalavimo taikyti sutartinę atsakomybę ir priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo AB ,,Lithun“ teisėjų kolegija pažymi tai, kad pagal bylos įrodymuose esančius duomenis ieškovas su atsakovu AB ,,Lithun“ nesudarė sutarčių dėl ieškovo nurodytų žemės sklypų nuomos, taigi šalių nesaistė sutartiniai įsipareigojimai. Nesant atsakovo AB ,,Lithun“ prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu negalėjo atsirasti nuostolių (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). 1996 m. sausio 15 d. ir 1998 m. balandžio 21 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su AB ,,Lithun“ sudarė Vilniaus apskrities valdytojo administracija, šiose sutartyse neminimas nei Vilniaus miesto savivaldybės 1993 m. balandžio 8 d. potvarkis Nr. 612V, nei įsipareigojimas parduoti savivaldybei 20 proc. būsimo pastato gyvenamojo ploto (T. 2, b. l. 62, 87, 129).

53Darytina išvada, kad atsakovai AB ,,Lithun“ ir Lietuvos nacionalinis dramos teatras neprisiėmė įsipareigojimų dėl 20 proc. pastatyto gyvenamojo ploto pardavimo ieškovui, dėl to nesamų įsipareigojimų negalėjo perleisti ir neperleido atsakovams gyvenamųjų namų statybos bendrijoms pagal su jomis sudarytas jungtinės veiklos sutartis.

54Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu teisingai nusprendė ieškinį atmesti, nes ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Sprendimą apeliacinės instancijos teismas nutartimi paliko nepakeistą, ši nutartis yra teisėta, dėl to paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

56Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

57Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šalių ginčas byloje yra dėl sutartinės atsakomybės taikymo valstybinės... 6. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškiniu prašė teismo:... 7. 1) pripažinti negaliojančia 1996 m. balandžio 16 d. atsakovų AB... 8. 2) pripažinti negaliojančia 1999 m. rugsėjo 2 d. atsakovų AB „Lithun“... 9. 3) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos nacionalinio dramos teatro... 10. 4) priteisti iš atsakovo AB „Lithun“ 3 178 515,71 Lt nuostolių,... 11. 5) priteisti solidariai iš atsakovų Teatro ir AB „Lithun“ 1 666 800 Lt... 12. 6) priteisti iš atsakovo AB „Lithun“ 1 339 355,40 Lt ieškovo naudai (T.... 13. Ieškinyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos ministro pirmininko 1992 m.... 14. Vilniaus miesto valdyba ir DK „Tukana“ 1993 m. spalio 5 d. sudarė nuomos... 15. Vilniaus miesto valdyba, remdamasi potvarkiu, 1994 m. kovo 29 d. ir 1994 m.... 16. 1996 m. balandžio 16 d. AB „Lithun“ ir 393 DNSB „Odminiai“ sudaryta... 17. 1999 m. rugsėjo 2 d. sutartimi AB „Lithun“ ir 595 GNSB susitarė pakeisti... 18. Tuo remdamasis ieškovas prašė atlyginti jam nuostolius, atsiradusius dėl... 19. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 20. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškovo Vilniaus... 21. Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimus grindžia potvarkio bei vėliau... 22. Galiojusio Žemės reformos įstatymo (1992 m. gegužės 19 d. redakcija) 14... 23. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 7 d. papildomu sprendimu iš ieškovo... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 25. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad Vilniaus apskrities... 26. 1997 m. balandžio 21 d. Teatras ir AB ,,Lithun“ sudarė jungtinės veiklos... 27. Įpareigojimai, kurie Vilniaus miesto valdybos 1993 m. balandžio 8 d.... 28. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 29. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 30. Kasaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti... 31. 1. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto valdybos 1993 m.... 32. 2. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino sandorį negaliojančiu... 33. 3. Vyriausybės nutarimu Nr. 89 patvirtintose Žemės sklypų suteikimo... 34. 4. Pagal CPK 3 straipsnio 4 dalį, jei teisės norminis aktas ar jo dalis,... 35. 5. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl ieškovo... 36. Atsiliepimu į ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą... 37. 1. Teismai sprendime ir nutartyje nurodė materialinės teisės normas (Vietos... 38. 2. Potvarkis priimtas 1993 m. balandžio 8 d. galiojant Vyriausybės 1992 m.... 39. 3. Teismai nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių, nes nagrinėdami ir... 40. 4. Atsakovas AB ,,Lithun“ su Vilniaus miesto valdyba nesudarė jokių... 41. 5. Nei savivaldybės su AB ,,Lithun“ pasirašytoje 1996 m. sausio 16 d.... 42. Atsiliepimu į ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą... 43. 1. Vilniaus miesto valdybos potvarkyje nurodytas įpareigojimas parduoti... 44. 2. Kasaciniame skunde nepagrįstai aiškinamos sutarčių nuostatos,... 45. Teisėjų kolegija... 46. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 47. Byloje ginčas kilo dėl sutartinės atsakomybės taikymo valstybinės žemės... 48. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškiniu prašomą priteisti žalos... 49. Bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su... 50. Nurodyto potvarkio priėmimo metu savivaldybės teisė dalyvauti žemės nuomos... 51. Nurodyto Vilniaus miesto valdybos potvarkio 4 punkte nustatyta, kad į žemės... 52. Dėl ieškinio reikalavimo taikyti sutartinę atsakomybę ir priteisti žalos... 53. Darytina išvada, kad atsakovai AB ,,Lithun“ ir Lietuvos nacionalinis dramos... 54. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais konstatuotina, kad pirmosios... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 56. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 57. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...