Byla e2A-1307-577/2017
Dėl žalos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankroto administratorės V. V. ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. ieškovė V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo A. B. 1 400 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi ji buvo paskirta UAB „Pabaltija“ bankroto administratore. Pažymėjo, kad įmonės akcininkai A. B. ir R. R. (kuris mirė 2012 m. rugpjūčio 14 d.) nuo 2009 metų nevykdė jiems priklausančių pareigų, t. y. nepaskyrė naujo įmonės valdymo organo, nešaukė susirinkimų, netvirtino įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kt. Atsakovas nevykdė ir pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, nors įmonė buvo nemoki jau 2006 metais. Toks pareigos nevykdymas sąlygojo tai, kad įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo; įmonės bankroto procedūros buvo vykdomos iš bankroto administratoriaus lėšų. Ieškovės manymu, teismo nutartimi nustatyta 1 400 Eurų administravimo išlaidų ir atlyginimo administratoriui sąmata laikytina ieškovės negautomis pajamomis, kurių ji pagrįstai tikėjosi.
  2. Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad niekada nebuvo įmonės akcininku, nepasirašė jokių dokumentų. Mano, kad 2009 m. sausio 27 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame nurodoma, kad A. B. yra įmonės akcininkas, yra suklastotas. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovo adresas yra įmonės veiklos vykdymo adresas bei nepagrįstai kildina atsakomybę už įmonės veiklą, kurioje jis niekuomet nedalyvavo ir nėra atsakingas už joje priimtus sprendimus. 2007 m. lapkričio 5 d. akcininkų sprendimo atsakovas taip pat nepasirašė.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei V. V. iš atsakovo A. B. 1 098 Eur administravimo išlaidų atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos dalies ieškinio netenkino.
    1. Teismas nepripažino pagrįstomis ieškovės nurodomas išlaidas transportui. Teismo nuomone, transporto priemonės nuoma negali būti laikoma būtinomis transporto išlaidomis vykdant darbą, o nurodoma suma objektyviai nepaaiškinta ir neįrodyta.
    2. Teismas nustatė, kad UAB „Pabaltija“ 2009 m. sausio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame atsakovas įvardijamas 50 proc. įmonės akcijų turinčiu akcininku, yra įregistruotas Juridinių asmenų registre (išrašo 14.3. punktas). Duomenų, kad atsakovas yra pareiškęs reikalavimų dėl šio protokolo nuginčijimo, nenustatė. Pažymėjo, kad atsakovas neteikė prašymo skirti parašo ir rašysenos ekspertizę ir padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė argumentų dėl jo nebuvimo akcininku.
    3. Teismo vertinimu, atsakovas, kaip įmonės savininkas (akcininkas) privalėjo vykdyti IBĮ 8 straipsnio įpareigojimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Konstatavo, kad administratorius turi reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą.
    4. Teismas pažymėjo, kad jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą nelaukdamas, kol įmonėje visiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Atsakovui kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju administravimo išlaidos būtų apmokėtos. Laikė, kad būtent atsakovo, kaip įmonės akcininko, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančių sumų.
    5. Teismas konstatavo, kad atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nes matydamas, kad įmonė nevykdo veiklos nuo 2009 m. ir pagal turimą turtą ir įsipareigojimus yra nemoki, privalėjo vykdyti ĮBĮ 8 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 1 098 Eur administravimo išlaidoms atlyginti (ĮBĮ 8 str. 1 d., 10 str. 11 d., 6.245-6.249 str., 6.263 str. ).

4III.

5Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo: 1) paskirti rašysenos ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į klausimą, ar UAB „Pabaltija“ 2009 m. sausio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole esantis įrašas „A. B.“ ir parašas bei UAB „Pabaltija“ 2007 m. lapkričio 5 d. Akcininkų sprendime esantis įrašas „Akcininkas A. B.“ ir parašas yra atsakovo A. B. ranka parašyti įrašai bei parašai; jei teismas manys, kad ekspertizės atlikimas negalimas apeliacinėje instancijoje, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir atmesti ieškinį kaip nepagrįstą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Nesutinka su teismo motyvais, kad atsakovui neprašius paskirti parašo ekspertizę, nėra pagrindo abejoti parašo tikrumu. Pasak apelianto, teismas savo iniciatyva nepaskyrė parašo tikrumo ekspertizės, todėl esant abejonių dėl parašo tikrumo 2009 m. sausio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole turėjo laikyti, kad parašo suklastojimas yra labiau tikėtinas.
    2. Atsakovui negali būti keliama atsakomybė už įmonės veiklą, kurioje jis niekuomet nedalyvavo ir nėra atsakingas už joje priimtus sprendimus.
    3. Ieškovė privalėjo tikrinti dokumentų patikimumą prieš teikdama juos teismui. Tai, kad 2009 m. sausio 27 d. Visuotinio akcininkų protokole akcininku nurodomas „B“, tai, jog atsakovo parašas yra netapatus jo tikrajam parašui, turėjo sukelti pagrįstų abejonių, kad Registrų centrui pateikti dokumentai yra neteisėti. Ieškovės pateiktame JAR išraše nėra duomenų, kad atsakovas būtų akcininkas, vadovas, direktorius ar koks kitas su šia įmone susijęs asmuo. 2009 m. sausio 27 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo A. B. nepasirašė; apelianto teigimu, jis yra suklastotas. Be to, įmonės veiklos adresas yra ( - ), o atsakovo adresas yra ( - ), todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovo adresas yra įmonės veiklos vykdymo adresas. 2007 m. lapkričio 5 d. akcininkų sprendimo atsakovas taip pat nepasirašė.
    4. Teismas nagrinėjo bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimus bei jų taikymo sąlygas, tačiau šiuo atveju turėjo būti įrodinėjamos akcininko civilinės atsakomybės sąlygos. Juridinio asmens dalyvio veiksmų vertinimui CK 2.87 straipsnis netaikomas. Atsižvelgiant į dalyvio ir vadovo atliekamų funkcijų skirtumus, civilinės atsakomybės taikymo bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju ši aplinkybė reikšminga nustatant, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų - kaltės, žalos, priežastinio ryšio - nustatymą.
    5. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimų dėl asmens, kuriam kyla pareiga kreiptis, dėl bankroto bylos iškėlimo daro išvadą, kad ši pareiga kyla ne akcininkui, bet bendrovės vadovui, kuris geriausiai žino finansinę bendrovės būklę. Vadovo pareigų nevykdymo sąlyga negali būti taikoma šiuo atveju; ieškovė nurodė atsakovą kaip bendrovės akcininką ir neįrodė (neįrodinėjo), kokiu pagrindu atsakovui, kaip neva bendrovės savininkui, keliama civilinė atsakomybė dėl pareigų nevykdymo, kad atsakovas žinojo apie bendrovės padėtį ir galėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas negalėjo žinoti apie bendrovės finansinę situaciją.
  2. Ieškovė V. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti; prašymo dėl ekspertizės paskyrimo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Tai, kad parašas skiriasi arba nesiskiria yra tik subjektyvi atsakovo nuomonė, nepagrįsta jokiais kitais įrodymais. Atsakovas neatvyko į posėdžius, procesiniuose dokumentuose neprašė skirti parašo ekspertizės, nesikreipė į teisėsaugos/ikiteisminio tyrimo institucijas, jei laikė, kad jo parašas yra suklastotas, nesiekė pagrįsti savo teiginių kitais įrodymais (liudytojų - įmonės vadovų apklausa).
    2. Atsakovo prašymai dėl parašų ekspertizės paskyrimo negali būti tenkinami, nes nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Atsakovą atstovavo profesionalus teisininkas, todėl atsakovui buvo žinoma apie galimus jo teisių gynybos būdus.
    3. Paprastai akcininkų susirinkimo protokole ruošia įmonės vadovai arba įmonės darbuotojai, todėl šie asmenys galėjo nežinoti tikslios atsakovo pavardės, ir tai negali būti laikoma įrodymu, kad protokolo atsakovas nepasirašė. Atsakovas neįrodė, kad jis nėra įmonės UAB „Pabaltija“ akcininkas.
    4. Asmeniui, kuris žino, jog valdymo organų nėra, taip pat nėra kitų asmenų, priimančių įmonės valdymo sprendimus, būtų aišku, kad siekiant rūpestingai ir sąžiningai vykdyti, savo kaip įmonės dalyvio pareigas, yra būtina organizuoti įmonės likvidavimo/įmonės valdymo perėmimo/naujų įmonės valdymo organų paskyrimo procedūras, tačiau atsakovas visiškai nesirūpino susiklosčiusia situacija. Atsakovui turi būti taikoma atsakomybė; jis turėjo galimybes sužinoti ir domėtis įmonės finansine situacija, tačiau to taip pat nedarė. Atsakovas yra kaltas dėl susiklosčiusios situacijos, kada įmonė negali įvykdyti savo prievolės dėl įmonės likvidavimo procedūrų apmokėjimo bankroto administratoriui už jo atliktą darbą. Informacija, kad įmonė neteikia VĮ Registrų centrui finansinių atsakomybių rinkinių nuo 2007 metų viešai prieinama. ĮBĮ 8 ir 4 straipsniai numato, kad dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsako ne tik įmonės vadovas bet ir kiti asmenys pagal kompetenciją. Mano, kad atsakovo kaltė, priežastinis ryšys, civilinės atsakomybės pagrindas yra įrodyti.

6IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7

  1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis civilinio proceso kodekse (toliau CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Byloje ir Lietuvos teismų informacinės įsitemo LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2204-866/2016 iškėlė UAB „Pabaltija“ bankroto bylą (pareiškimas teismui pateiktas 2015 m. gruodžio 23 d.); 2016 m. vasario 12 d. nutartimi atstatydinus paskirtą bankroto administratorių, nauju administratoriumi paskirta ieškovė V. V.. Nustatęs, kad įmonė neturi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti padengtos teismo ir administravimo išlaidos, 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi taikytas supaprastintas bankroto procesas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi visam bankroto proceso laikotarpiui patvirtinta 1 400 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sąmata (iš jų – 1 050 Eur administratoriaus atlyginimas; 350 Eur – kitos administravimo išlaidos). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimu BUAB „Pabaltija“ veikla pripažinta pasibaigusia, ir nuspręsta ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. BUAB „Pabaltija“ bankroto administratorė V. V. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. B., kaip įmonės akcininko, 1 400 Eur administravimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad: 1) atsakomybė už įmonės, kurios dalyviu jis niekuomet nebuvo, jam kildinama nepagrįstai; 2) esant abejonių dėl parašo tikrumo 2009 m. sausio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole teismas savo iniciatyva nepaskyrė parašo tikrumo ekspertizės, todėl turėjo laikyti, jog parašo suklastojimas yra labiau tikėtinas; 2) bankroto administratoriaus patirtos išlaidos galėjo būti priteistos tik iš bendrovės vadovo, o ne akcininko, kuris negalėjo žinoti apie bendrovės finansinę situaciją.
  3. Kadangi apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria patenkintas ieškovės V. V. ieškinys, todėl apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies.

8Dėl įrodymų vertinimo ir ekspertizės skyrimo

  1. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų - tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
  2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog atsakovas, nors ir nurodė, jog jis niekada nebuvo įmonės akcininku ir su įmone susijusių dokumentų nepasirašinėjo, duomenų apie ieškovės nurodomų visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų, kuriuose jis įvardinamas 50 proc. įmonės akcijų turinčiu akcininku, nuginčijimą nepateikė. Apeliantas teigia, kad JAR išraše atsakovas nenurodomas bankrutavusios įmonės akcininku, tačiau fakto, kad ieškovės pateikti protokolai buvo pateikti Juridinių asmenų registrui ir jame įregistruoti, neneigia. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Juridinių asmenų registro nuostatais, duomenys apie akcininkus neregistruojami, išskyrus atvejus, kai visų akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų savininkas yra vienas asmuo (Nuostatų 3.1.32 p.). Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad duomenys apie UAB „Pabaltija“ vienintelę akcininkę L. R. buvo įregistruoti iki 2007 m. lapkričio 19 d.; tą pačią dieną įregistruotas pranešimas apie akcininkų skaičiaus pasikeitimą (pranešimo kopija pateikta į bylą). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog faktas, kad išraše atsakovas nenurodytas akcininku, savaime nepaneigia ieškovės pateiktuose protokoluose esančių įrašų.
  3. Atsakovui nereiškiant jokių reikalavimų dėl akcininkų susirinkimo protokolų galiojimo, jo įrodinėjama aplinkybė, kad protokoluose jis nepasirašė, taip pat neįtakoja teismo padarytų išvadų teisingumo. Pažymėtina, kad Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, jog protokolą privalo pasirašyti susirinkime dalyvavę akcininkai. Pagal šį straipsnį, protokolą pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, kartu gali pasirašyti ir visuotinio akcininkų susirinkimo įgalioti asmenys. Kai susirinkimo sekretorius nerenkamas, protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas. Kai visi dalyvaujantys susirinkime akcininkai balsavo raštu, protokolą pagal gautus balsus surašo ir pasirašo bendrovės vadovas. Atsakovas nekvestionuoja 2009 m. sausio 27 d. protokole, kuriame atsakovas nurodytas akcininku, esančių posėdžio pirmininko bei sekretoriaus parašų tikrumo. Iš juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad tiek 2007 m. lapkričio 5 d. akcininkų sprendimas, tiek 2009 m. sausio 27 d. akcininkų susirinkimo protokolas buvo pateikti ir registruoti registre (e.b.l. 14-15).
  4. Apelianto teiginiai dėl teismo iniciatyva turėjusios būti paskirtos ekspertizės bei turėjusių kilti abejonių dėl parašo tikrumo atmestini, kaip nepagrįsti. CPK 179 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog rinkti įrodymus savo iniciatyva teismas turi teisę tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamoje byloje tokių pagrindų nenustatyta. Atsakovas neprašė skirti ekspertizę (nors jo interesus atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, dėl ko atsakovui įrodinėjimo paskirstymo taisyklės, įrodymų rūšys, jam turėjo būti žinomos), teismo posėdžiuose nedalyvavo, todėl teismas pagrįstai ginčą sprendė pagal byloje esančius įrodymus. Ieškovė atsiliepime teisingai nurodė, kad pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Kadangi proceso teisės pažeidimų nenustatyta, o be atsakovo teiginių, jo nurodomo įrašų (parašų) klastojimo faktų nepatvirtina jokie kiti duomenys (liudytojai ar pan.), prašymas skirti ekspertizę apeliacinėje instancijoje taip pat netenkinamas.

9Dėl atsakovo kaip akcininko civilinės atsakomybės

  1. Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusią šio straipsnio redakciją, - jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
  2. Taip pat iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusi ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies redakcija suteikė administratoriui, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę teisę prašyti priteisti jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Šioje normoje buvo numatyta, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 9 dalį, savininkas – įmonės dalyvis: akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų (...).
  3. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje pareiškimo pateikimo dėl bankroto bylos iškėlimo metu galiojo ĮBĮ 8 straipsnio redakcija, nustačiusi ir vadovo, ir savininko pareigą inicijuoti bankroto bylą, šiuo pagrindu galima akcininko ir vadovo solidarioji atsakomybė. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014, 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).
  4. Taigi, pareigą inicijuoti bankroto bylą turėjo ir bendrovės akcininkas, turintis 50 proc. įmonės akcijų, todėl apelianto argumentas, kad administratoriaus patirtos išlaidos galėjo būti priteistos tik iš bendrovės vadovo, o ne akcininko, atmestinas kaip nepagrįstas. Esant solidariajai atsakomybei, būtent ieškovė turėjo teisę pasirinkti, iš kurio subjekto prašyti atlyginti jos partirtas išlaidas.
  5. Apeliantas apeliaciniame skunde neneigia, jog nesidomėjo bendrovės finansine padėtimi, o teiginiai, kad akcininkas net negalėjo žinoti apie bendrovės finansinę situaciją yra nepagrįsti. Visų pirma, bylos duomenimis nustatyta, kad paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui buvo pateikti 2006 metais, pagal kuriuos per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršijo įmonės turimo turto vertę. Akivaizdu, jog atsakovas, įsigydamas akcijas, žinojo duomenis apie įmonės finansinę būklę. Be to, esant akcininko pareigai inicijuoti bankroto procesą, apdairus ir rūpestingas asmuo, žinodamas, kad nėra šaukiami akcininkų susirinkimai, nepateikiami finansinės atskaitomybės dokumentai (šie duomenys yra vieši), mirus kitam bendrovės akcininkui, turėjo ir privalėjo pasidomėti įmonės veikla, inicijuoti susirinkimo sušaukimą, esant būtinumui organizuoti naujų įmonės valdymo organų paskyrimą ar pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-654/2013 nurodyta, kad tais atvejais, kai tokios (akcijų) daugumos neturi nė vienas asmuo ar jų grupė, bet du akcininkai turi po 50 proc. bendrovės akcijų, jie abu turi teisę susipažinti su visa informacija apie bendrovę. Taigi, atsakovas, turėdamas 50 proc. akcijų, galėjo gauti informaciją apie bendrovės finansinę padėtį.
  6. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai yra neteisėtas neveikimas, akcininkams neatlikus pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nesivadovavo CPK 2.87 straipsnio nuostatomis, todėl apelianto argumentai, susiję su šios normos taikymu (netaikymu akcininkui) atmestini, kaip nepagrįsti.
  7. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl žalos dydžio, kitų civilinės atsakomybės sąlygų, o apeliantas šių aplinkybių neginčija.
  8. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
  9. Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovės ieškinys, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

11Atsakovo (apelianto) A. B. prašymą dėl ekspertizės skyrimo atmesti.

12Skundžiamą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį iš esmės palikti nepakeistą.

Ryšiai