Byla 1A-141/2012
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo), teisėjų: Kęstučio Jucio, Aloyzo Kruopio, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Malinauskienei, nuteistiesiems E. K., A. N., M. Š., gynėjams Gediminui Bukauskui, Romaldui Briliui, Vytautui Kupcikevičiui, ekspertei Jelenai Devenson, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. Š. ir A. N. bei nuteistojo E. K. gynėjo Gedimino Bukausko apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo

2A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas :

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 str. 2 d. laisvės atėmimu septyneriems metams;

4- pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimu trims mėnesiams.

5Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams ir vienam mėnesiui, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

6Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki 2011 m. liepos 29 d. laikas.

7M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 213 str. 2 d. laisvės atėmimu septyneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

8Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki 2011 m. liepos 29 d. laikas.

9Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., M. Š. pagal BK 216 str. 1 d. išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

10E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 213 str. 2 d. laisvės atėmimu šešeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

11Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki 2011 m. liepos 29 d. laikas.

12Iš A. N., E. K. ir M. Š. solidariai priteista Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 7252 Lt žalai atlyginti.

13Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

14M. Š., A. N. ir E. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, nuo 2010 m. kovo 22 d. iki 2010 m. balandžio 28 d. 15.25 val., M. Š. realizavo, o A. N. ir E. K. tuo pačiu laikotarpiu ir įgijo bei laikė turėdami tikslą realizuoti, didelį kiekį netikrų pinigų - 15600 eurų, o būtent:

15nuo 2010 m. kovo 22 d. iki 2010 m. kovo 25 d. M. Š. už tyrimo metu nenustatytą kainą pardavė E. K. ir A. N. 19 vienetų 50 eurų nominalo netikrų kupiūrų. E. K. ir A. N., turėdami tikslą realizuoti, iš M. Š. už tyrimo metu nenustatytą kainą įgytas 19 vienetų 50 eurų nominalo netikrų kupiūrų, laikė jas su savimi iki 2010 m. kovo 25 d., kuomet E. K., telefonu suderinus susitikimo laiką ir vietą su asmeniu, veikusiu pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, A. N. 2010 m. kovo 25 d. automobiliu ,,VW Golf“, valst. Nr. ( - ) priklausančiu L. J., nugabeno iš laikymo vietos iki prekybos centro „BIG“, esančio Vilniuje, Ukmergės g. 369, kur 12 val. 50 min. nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, 19 vienetų 50 eurų nominalo netikrų kupiūrų ir už 1300 Lt pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį.

16Tęsdami nusikalstamą veiką, 2010 m. kovo 31 d., apie 16-17 val., degalinėje ,,Statoil“, esančioje Panevėžio raj., Ūtos k., E. K. kartu su A. N. sutarė parduoti asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, 15000 netikrų eurų. 2010 m. balandžio 2 d., apie 11 val. 15 min., degalinėje ,,Statoil“, esančioje Panevėžio raj., Ūtos k., A. N. iš asmens, veikusio pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, paėmė 3500 Lt, kaip avansą už sutartus pirkti 15000 netikrų eurų 50 nominalo eurų kupiūromis. Nuo 2010 balandžio 2 d. iki 2010 m. balandžio 9 d., A. N., vykdydamas kartu su E. K., asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, duotą pažadą, iš M. Š. už tyrimo metu nenustatytą kainą įgijo, o M. Š. už tyrimo metu nenustatytą sumą pardavė, dalį sutartų netikrų pinigų – 9950 eurų, t. y. 199 vienetus 50 nominalo eurų kupiūrų. A. N. įgytus netikrus eurus nuo įgijimo momento laikė bute, esančiame ( - ), iki 2010 m. balandžio 9 d. 13 val., kol prie namo, esančio Smėlynės g. 59, Panevėžyje, pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, už 2500 eurų ir 1050 Lt.

17Tęsdami nusikalstamą veiką, 2010 m. balandžio 27 d., apie 23 val., prie kavinės ,,Neapolis“, esančios Šiauliuose, Vilniaus g. 47, M. Š. per J. K. pardavė, o E. K. kartu su A. N. už 1750 eurų įgijo 4700 netikrų eurų, tai yra 94 vienetus 50 eurų nominalo kupiūrų, kuriuos E. K. ir A. N. parsigabeno į Panevėžio miestą ir laikė iki 2010 m. balandžio 28 d., 15 val. 20 min., kuomet iš laikymo vietos E. K. kartu su A. N. nugabeno į Panevėžio raj., Nausodės k., kur nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie degalinės „Orlen“, tuos netikrus eurus už 6000 Lt pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį.

18Taip pat, A. N. nuteistas už tai, kad, neturėdamas leidimo, neteisėtai, ne vėliau kaip 2010 m. balandžio 28 d. įgijo ir bute, esančiame ( - ), nuo įgijimo dienos laikė šaudmenis - vieną pramoninės gamybos, kovinį, 9 mm. kalibro, ,,Browning Kurz“ šovinį, iki 2010 m. balandžio 28 d. 17 val. 15 min., kol kratos metu šovinį surado ir paėmė policijos pareigūnai.

19Nuteistasis M. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apelianto nuomone, jo kaltė pagrįsta tik prielaidomis, remiantis įstatymo nuostatų neatitinkančiais liudytojų parodymais bei pažeidžiant BPK 20 str. 4 ir 5 d. reikalavimus. Teismas nepagrįstai atmetė kitų nuteistųjų parodymus, nevertino įrodymų visumos, padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Be to, teismas, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, vertino tik apeliantą kaltinančius įrodymus ir nepagrįstai atmetė jį teisinančius duomenis.

20Skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 305 str. 1 d. reikalavimų, nes jame pateikti, pasak apelianto, tik bendro pobūdžio samprotavimai, išvados ir prielaidos, deklaratyviai išdėstyti jo (apelianto), kitų nuteistųjų ir liudytojų parodymai, perrašytos atskirų procesinių dokumentų atskiros dalys ir šie duomenys bylos įrodymų visete nevertinti.

21Skundo autorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 str. ir 6.306 str. nuostatomis, teigia, kad teismo išvada dėl, neva, realiai įvykusio sandorio, kurio metu apeliantas per 3 kartus pardavė A. N. ir E. K. didelį kiekį netikrų pinigų - 15600 netikrų eurų, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti paminėtų įstatymų reikalavimams. Byloje nenustatyta, kad apeliantas turėjo netikrus eurus, derėjosi su pirkėjais ir susitarė dėl kainos bei kad jis šiuos pinigus pirkėjams perdavė. Teismo išvada, kad visus paminėtų pinigų gabenimo ir laikymo veiksmus atlieka kiti asmenys, o M. Š. tai organizuoja telefonu, taip pat nepagrįsta, nes apeliantui nebuvo pateiktas kaltinimas buvus nusikalstamos veikos organizatoriumi. Kartu apeliantas pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomoje dalyje nėra nustatyta, kad jis buvo organizatorius, tačiau motyvuojamojoje dalyje jau yra nurodyta, jog jis buvo šios veikos organizatorius. Be to, byloje nenustatytas nei vienas asmuo-tarpininkas, per kurį apeliantas perduodavo netikrus eurus kitiems nuteistiesiems.

22Apeliantas neginčija teismo išvados, kuria iš kaltinimo pašalino aplinkybes, kad apeliantas „įgijo“ ir „laikė“ didelį kiekį netikrų pinigų, tačiau nesutinka su išvada, jog jis šiuos pinigus realizavo-pardavė. Jo nuomone, ši išvada prieštarauja faktinėmis bylos aplinkybėms bei visuotinai suprantamai aplinkybei, kad neturint daikto jo negalima parduoti. Vadovaudamasis CK 6.313 str., 6.317 str. nuostatomis, teigia, kad byloje nenustatytas prekės turėjimo faktas, prekės kaina ir prekės perdavimas. Toks realizavimo būdas – pardavimas nebuvo nustatytas ir per visą laikotarpį, kurio metu apeliantui buvo taikomas NVIM. Dėl šios priežasties teismas nuosprendyje neturėjo teisinio pagrindo daryti išvadą ir teigti, kad apeliantas pardavė didelį kiekį netikrų eurų.

23Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo tirti kiti „realizavo“ būdai ir formos, todėl apeliantas neturi galimybės gintis nuo netikrų eurų kitų „realizavimo” būdų ir formų. Dėl šios priežasties apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą ir surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, peržengė nagrinėjimo teisme ribas, t. y. pažeidė BPK 255 str. 1 d. reikalavimus. Kaltinamajame akte nėra nurodyta, kad apeliantas palaikė ryšius ir pažinojo asmenį, vardu „Romas“, kaip superkantį netikrus eurus. Apeliantas tokio asmens nepažinojo ir tik numanė, kad A. N. gali užsiimti netikrų eurų prekyba, tačiau konkrečiai nieko nežinojo nei iš kur pastarasis gauna šiuos pinigus, nei kam juos parduoda. Todėl teismo išvada apie apelianto pažintį su asmeniu, vardu „Romas“, yra pagrįsta tik prielaida, kuri neparemta faktine bylos medžiaga.

24Skundo autorius pažymi, kad byloje nėra visų chronologine tvarka sudėtų telefoninių pokalbių išklotinių ir trumpųjų pranešimų (SMS žinučių), patvirtinančių apelianto kontaktus su nuteistuoju A. N.. Dėl šios priežasties apeliantas neturi galimybės gintis nuo kaltinimo. Apeliantas mano, kad pareigūnas A. M., sunaikinęs dalį bylos medžiagos ir neperdavęs jos teismui, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, t. y. tuo, jog apeliantas, negalėdamas gintis nuo kaltinimo, būtų nuteistas.

25Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pokalbio, įvykusio 2010-03-16 (pokalbio įrašas Nr. 22) tarp apelianto ir A. N. apie pastarojo ir asmens, vardu „Romas“, pokalbį, tikrasis motyvas buvo tik sudaryti A. N. viziją, jog apeliantas dalyvauja visuose pastarojo reikaluose. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas kokiais nors konkrečiais veiksmais prisidėjo gaunant, parduodant ir perduodant A. N. 950 netikrų eurų, kuriuos jis pardavė asmeniui, veikusiam pagal NVIM. Apeliantas tvirtina, kad jam nėra nieko žinoma iš kur A. N. gavo netikrus eurus, kuriuos kartu su E. K. 2010-03-25 pardavė asmeniui, veikusiam pagal NVIM.

26Teismas nepagrįstai apelianto kaltę grindžia pokalbiu, įvykusio 2010-03-31 (pokalbio įrašas Nr. 1457) tarp apelianto ir A. N.. Be to, visiškai neatsižvelgta į tai, kad nuo 2010-03-16 iki 2010-03-31 apeliantas ir A. N. labai daug bendravo tiek tiesiogiai, tiek telefonu ir trumpaisiais pranešimais (SMS žinutėmis). Nors byloje yra tik labai maža dalis šių pokalbių išklotinių, tačiau ir esančiųjų turinys patvirtina tai, jog jie abu turėjo labai daug bendrų reikalų, tarp jų - ir nelegalaus verslo-prekybos kontrabandinėmis cigaretėmis. Teismas, cituodamas pokalbio Nr. 1457 (t. 3. b. l. 58), ištraukas, panaudoja tik tas pokalbio dalis, kurios gali priartinti prie išvados apie prekybą netikrais eurais. Tačiau apeliantas tvirtina, kad jis su A. N. kalbėdavo užšifruotai-užmaskuotai apie kontrabandinių cigarečių pardavimą - A. N. kalbėjo apie netikrus eurus, o apeliantas apie cigaretes bei apie A. N. skolos gražinimą apeliantui ir pastarojo liepimą A. N. pasiimti iš apelianto namų cigaretes (pokalbių įrašai Nr. 1612, 1614, 1461, t. 3, b. l. 38, 58-59, 66-67, trumpieji pranešimai (SMS žinutės) Nr. 3619, 3685, 3686, 3687, 3692, 3773, 3778, 3779, 3780, 3781, 3782 ir 3784 daryti 2010-04-20 – 2010-04-22), todėl teismas susidarė klaidingą nuomonę, kad jie kalbėjosi apie prekybą netikrais eurais.

27Skundo autorius pažymi ir tai, kad pokalbiuose Nr. 1452 ir 1457 yra aiškūs laiko nesutapimai, į kuriuos teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio ir jų neanalizavo. Todėl apeliantas teigia, kad šie pokalbiai yra sumontuoti, dalyje jų jis neatpažįsta savo balso. Apygardos teismas nepagrįstai atmetė prašymus ištirti šiuos pokalbius ir nustatyti ar jie nėra sumontuoti.

28Teismas neteisingai interpretavo pokalbio Nr. 3807 (t. 3, b. 1. 78-79) turinį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas reikalauju pasiimti „likučius“, t. y. 5000 netikrų eurų, kurie kainuoja 1750 eurų. Apeliantas tvirtina, kad jei jis būtų užsiėmęs netikrų eurų prekyba ir, žinodamas, kad perduoda ne 5000 netikrų eurų, o tik 4700, tai būtų reikalavęs 1645 eurų, o ne 1750 eurų. Tačiau jis su šia prekyba visiškai nesusijęs, o A. N. jam tik grąžino skolą - 1750 eurų, kurią grąžino per liudytoją J. K.. Be to, teismas šio liudytojo parodymus iškraipė, juos neteisingai vertino bei taip pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, apeliantas niekada neprašė J. K. jokios paslaugos, todėl mano, kad reikia dar kartą apklausti šį liudytoją apeliacinės instancijos teisme.

29Apeliantas neneigia, kad liudytojo J. K. prašymu, telefonu susisiekė su A. N., suderino šių asmenų susitikimo vietą ir laiką bei apie tai pranešė J. K.. Tuo pačiu, jis nurodė A. N., kad susitikimo metu atiduotų skolą - 1750 eurų, juos perduotų J. K., kuris šiuos pinigus vėliau perduos apelianto žmonai. Tačiau apeliantui nebuvo žinoma kokiu reikalu A. N. turėjo susitikti su J. K.. Jo asmeniniai jausmai (pyktis) ir bendravimo tonas su A. N. (barėsi) buvo dėl skolos negrąžinimo ir kontrabandinių cigaretes išsinešimo iš apelianto namų. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad anksčiau A. N. apeliantui būtų perdavęs kokius nors pinigus, o juo labiau už netikrus eurus.

30Skundo autorius pažymi, kad teismas, nuosprendyje nurodydamas, kad būtent apeliantas davė privalomus nurodymus, diktavo elgesio sąlygas, barė už nurodymų nevykdymą, peržengė teisminio nagrinėjimo ribas. Apelianto nuomone, tokia formuluotė patvirtina, kad teismas jį laiko nusikalstamų veiksmų organizatoriumi, nors jam kaltinimas pagal BK 24 str. 4 d. nuostatas, nebuvo pareikštas. Ši aplinkybė patvirtina, kad teismas neobjektyviai vertino įrodymus ir nesilaikė BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Be to, teismas, darydamas išvadą, kad netikri eurai, liudytojui Nr. 61 buvo paduoti tokiame pat voke, kokį nurodytoje vietoje paėmė J. K. ir perdavė A. N., apelianto nuomone, dar užsiima ir ekspertine praktika. Byloje nėra atlikti jokie specialūs procesiniai veiksmai, kuriais būtų nustatyta, kad, būtent paminėtame voke buvo netikri eurai J. K. paimti prie Šeduvos malūno ir tame pat voke perduoti liudytojui Nr. 61, veikusiam pagal NVIM.

31Kadangi apelianto kaltė grindžiama įrodymais, surinktais taikant Operatyvinės veiklos įstatymą t. y. kontroliuojant įslaptintiems pareigūnams, todėl jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 22 str., ir ne kaip tęstinė veika, o kaip atskiros savarankiškos veikos. Teismas nemotyvuotai pasirinko tokią veiksmų kvalifikaciją, visiškai neanalizuodamas apelianto tyčios vieningumo bei jos krypties.

32Teismas nepagrįstai netyrė apeliantą teisinančios versijos dėl liudytojų „Aurimo“, iš kurio A. N. įsigydavo netikrus eurus, bei „Gedimino“, iš kurio apeliantas įsigydavo kontrabandinių cigarečių, tapatybės nustatymo ir jų apklausos.

33Nuteistasis A. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir apeliantui paskyrė per griežtą bausmę. Apeliantas mano, kad byla ištirta ir išnagrinėta neišsamiai ir šališkai, ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys nepagrįstai laikyti įrodymais bei taip pažeisti BPK 1 str., 20 str., 44 str. 5 d. reikalavimai, kas sutrukdė teismui priimti teisingą nuosprendį.

34Nors apeliantas visiškai pripažino savo kaltę dėl veiksmų, formaliai atitinkančių abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius, tačiau teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio dėl paminėtų apelianto veiksmų. Apeliantas iki jam taikyto NVIM niekaip nebuvo susijęs su netikrų eurų įgijimu, laikymu ar jų platinimu. Be liudytojo A. M. parodymų apie tariamai jo turimą operatyvinę medžiagą, patvirtinančią paminėtas aplinkybes, jokių kitų duomenų byloje nėra. Telefoniniuose pokalbiuose teiginius apie darbą su netikrais eurais ne vienerius metus apeliantas pasakė tik siekdamas apie save pašnekovui sudaryti nuomonę kaip apie patikimą partnerį, tačiau šie teiginiai nėra tiesa ir byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokius duomenis.

35Apeliantas tvirtina, kad netikrų eurų įsigijimą iš jo inicijavo asmuo, vardu “Romas”. Tik įkalbėtas šio asmens, patikėjęs jo įtikinėjimu, kad galima lengvai ir gerai užsidirbti, apeliantas sutiko surasti ir jam parduoti netikrų eurų. Dėl to byloje ir yra užfiksuoti duomenys apie apelianto veiksmus siekiant įgyti ir parduoti netikrus eurus, tačiau tik vienam asmeniui, vardu “Romas”, ir ne jokiam kitam asmeniui.

36Skundo autorius, aptardamas liudytojo Nr. 61 parodymus, teigia, kad būtent šis liudytojas, o ne apeliantas, nurodė neteisingas aplinkybes apie paminėtą asmenį, vardu “Romas” – slėpė pastarojo asmens dalyvavimą susitariant dėl netikrų eurų pirkimo-pardavimo. Teismas nepagrįstai atmetė gynybos parašymus dėl šio asmens asmenybės nustatymo. Apeliantas mano, kad būtent bylos tyrėjai ir liudytojas Nr. 61 sąmoningai siekė nuslėpti asmens, vardu “Romas”, duomenis, nes pareigūnai nesiėmė jokių priemonių nustatyti šio asmens tapatybę. Skundo autorius teigia, kad šis asmuo aktyviai ir akivaizdžiai dalyvavo organizuojant prekybą netikrais eurais, t. y. jis buvo nusikalstamos veikos bendrininkas, betarpiškai stebėjęs liudytojo Nr. 61 veiksmus ir galėjęs patvirtinti ar paneigti nusikalstamos veikos provokaciją. Be to, būtent šis asmuo suvedė apeliantą su slaptuoju policijos tyrėju ir būtent iš asmens, vardu „Romas”, buvo galima gauti informacijos apie tikėtiną nusikalstamą veiką ir šią informaciją užfiksuoti įstatymo nustatytu būdu. Todėl liudytojo Nr. 61 parodymai apie jo ryšius su asmeniu, vardu „Romas”, bendravimą ir tarimąsi dėl nusikalstamos veikos yra naivūs ir negali būti vertinami kaip patikimi.

37Tai, kad būtent asmuo, vardu “Romas”, pradėjo prieš apeliantą nusikalstamą veiką provokuojančius veiksmus, patvirtina 2010-03-17 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas (t. l, b. l. 35), kuriame, tyrėjams tikrai žinant apie aktyvų to asmens dalyvavimą, nei jis, nei jo veiksmai nepagrįstai neužfiksuoti.

38Teismo nurodyta priežastis, dėl kurios nepavyko užfiksuoti techninėmis priemonėmis pokalbio tarp apelianto, E. K., liudytojo Nr. 61 ir asmens, vardu “Romas”, yra šališka ir tendencinga. Apeliantas nurodo, kad šio pokalbio metu įtaisas, blokuojantis radijo signalus, visai nebuvo naudojamas, o liudytojas Nr. 61 pokalbyje visai nedalyvavo, stovėjo atokiau, todėl konferenciniu ryšiu savo mobilaus ryšio telefono pagalba pokalbio retransliuoti tyrėjui A. M., jis netgi negalėjo, nes tyrėjas tokio pokalbio būtų negirdėjęs dėl atstumo tarp mikrofono ir besikalbančių asmenų. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šio susitikimo metu tarp liudytojo Nr. 61 ir liudytojo A. M. buvo koks nors telekomunikacinis įvykis. Apeliantas nurodo liudytojo Nr. 61 pareigas ir teigia, kad šio liudytojo teiginiai apie galimybių neturėjimą pasiimti garsą įrašančią operatyvinę techniką prieš vykstant į susitikimą, yra naivūs ir nelogiški.

39Byloje jokių kitų duomenų iki susitikimo su asmeniu, vardu “Romas”, patvirtinančių apelianto tariamai daromą nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 str., nėra. Dėl šios priežasties apeliantas tvirtina, kad policijos tyrėjų iniciatyva sankcionuotas NVIM ir šiuo pagrindu liudytojo Nr. 61 atlikti operatyviniai veiksmai neprisijungė prie apelianto jau daromos nusikalstamos veikos, bet provokavo naują nusikalstamą veiką. Skundo autorius pažymi, jog nesvarbu, kad ši provokacija nebuvo intensyvi, kad iš apelianto nebuvo atimta galimybė nedaryti nusikalstamos veikos, bet svarbu yra tai, kad tyrėjų ir su jais aiškiai bendradarbiavusių asmenų buvo sudarytos tokios sąlygos, kurios paskatino apeliantą nusikalsti – pastarasis buvo įtikintas, kad įvykdęs jų pasiūlymą ir gavęs jiems netikrų eurų, lengvai užsidirbs, o jo turtinė padėtis tuo metu buvo pakankamai sudėtinga. Be to, svarbu ir tai, kad be tyrėjų ar su jais bendradarbiavusių asmenų iniciatyvos apeliantas pats nusikalstamos veikos nedarė.

40Apeliantas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais bylose Ramanauskas prieš Lietuvą, Leixeira de Castro prieš Portugaliją, teigia, kad jis buvo išprovokuotas nusikalsti būtent nelabai intensyviais ar primygtiniais tyrėjų veiksmais. Be to, tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją provokacijos faktas nustatytinas tokiu atveju, kai galima daryti išvadą, kad konkreti veika nebūtų buvusi atlikta be valstybės pareigūnų įsikišimo.

41Todėl, aptardamas liudytojo Nr. 61 parodymus, apeliantas tvirtina, kad be šio liudytojo įsikišimo jam inkriminuota nusikalstama veika nebūtų atlikta. Tai, kad iki susitikimo su slaptaisiais policijos tyrėjais bei su jais bendradarbiavusiais asmenimis, apeliantas nebuvo susijęs su netikrų pinigų apyvarta, patvirtina apelianto telefoniniai pokalbiai ir jo pirmieji kontaktai su asmeniu, vardu “Romas”. Šioje byloje aplinkybė, kad šie telefoniniai pokalbiai yra sunaikinti, yra analogiška situacijai, kuri buvo nagrinėjama kasacinėje byloje Nr. 2K-7-315/2009. Apeliantas, vadovaudamasis pastarosios kasacinės bylos motyvais, teigia, kad būtina nustatyti ir apklausti asmenį, vardu “Romas”.

42Skundo autorius pažymi ir tai, kad tyrėjai ir prokuroras siekė nuslėpti svarbias aplinkybes, tarp jų ir asmens, vardu “Romas”, tapatybę, bei ignoruoti rungimosi principo nuostatas, nes be jokio teisinio pagrindo buvo įslaptintas slapta veikęs policijos tyrėjas. Juo labiau, kad teisme liudytojas Nr. 61 parodė, jog jam jokia grėsmė nebuvo kilusi ir jis nepateikė prašymo taikyti jam anonimiškumą. Todėl apeliantas, vadovaudamasis BPK 200 str. 1 d. nuostatomis, teigia, kad liudytojui Nr. 61 anonimiškumas negalėjo būti taikytas.

43Teismų praktikoje yra laikomais nuostatos, kad NVIM nustatytų ribų nepaisymas daro modelį neteisėtu netgi pripažinus, jog sankcionuotas jis buvo pagrįstai, o bet kokia informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK 20 str. nustatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymu. Vis gi, jeigu būtų pripažinta, kad prašydamas surasti ir jam parduoti netikrų pinigų, NVIM dalyvis neprovokavo naujos nusikalstamos veikos, tai vėlesni jo veiksmai - intensyvus prašymas gauti daugiau netikrų pinigų, netgi siūlant rankpinigių (bet ne apeliantui jų prašant), rodo akivaizdų provokavimą, siekiant gauti duomenų, kurių pagrindu būtų galima apeliantą nubausti griežčiau pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę už kvalifikuotą nusikalstamą veiką pagal BK 213 str. 2 d.

44Visgi, jei būtų vertinama, kad provokacijos prieš apeliantą nebuvo ar ji buvo tokia nežymi, kad negali būti pagrindu NVIM tvarka gautus duomenis nelaikyti leistinais įrodymais, skundo autorius prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Dėl netikrų eurų platinimo jis iš esmė prisipažino kaltu ir gailisi padaręs šią veiką, todėl teismas nepagrįstai nepripažino tai apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, teismas nepagrįstai nevertino apelianto faktinės šeimyninės padėties, jo išlaikytinius, prižiūrimą ligotą motiną. Apeliantas mano, kad dėl nurodytų aplinkybių, teismas turėjo skirti žymiai švelnesnę bausmę, nes paskirtoji bausmė savo griežtumu nėra adekvati jo asmenybei, padarytai nusikalstamai veikai ir realioms šios veikos pasekmėms. Visa apelianto veika platinant netikrus eurus visą laiką buvo kontroliuojama tyrėjų, todėl realiai negalėjo atsirasti neigiamų padarinių. Skundo autorius pažymi, kad visi netikri eurai buvo realizuoti tik pareigūnams, todėl savo veiksmais apeliantas tik kėsinosi pakenkti finansų sistemai, bet jai nepakenkė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Jo nuomone, apelianto veika turėjo būti kvalifikuota kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, bet ne kaip pabaigtas nusikaltimas. Ši aplinkybė taip pat būtų pagrindas sušvelninti paskirtą bausmę.

45Apeliantas, vadovaudamasis BK 11 str. l d. ir 12 str., teigia, kad vieno šaudmens laikymas be leidimo, negali būti laikoma pavojinga veika. Be to, netgi vertinant tai, jog baudžiamoji atsakomybė numatyta ir už vieno šovinio (šaudmens) laikymą be leidimo, tokia veika, kaip tikrai nekelianti realaus pavojaus dėl nusikaltimo dalyko turi būti laikoma mažareikšme. Dėl šios priežasties, apeliantas mano, kad jam turi būti taikomos BK 37 str. nuostatos.

46Nuteistojo E. K. gynėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir sušvelninti jo ginamajam paskirtą bausmę iki minimalaus sankcijoje nustatyto bausmės dydžio. Gynėjo nuomone, teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, dėl ko paskyrė per griežtą bausmę, neproporcingą padarytai veikai.

47Skundo autorius aptaria Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08, 2003-06-10, 1995-03-08, 1998-10-27, 2003-03-04, 2004-01-26 nutarimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos skiriant bausmes 2007-06-28 apžvalgą, BK 61 str. 1, 2 d. nuostatas, ir teigia, kad skundžiamame nuosprendyje teismas įvertino tik dalį BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių.

48Gynėjo nuomone, teismas neįsigilino į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į šios veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, ir tik formaliai konstatavo, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių. Taip pat, nesigilinta į ginamojo asmenybę, neanalizuotos pasekmės, kurias ilgalaikio laisvės atėmimo bausmės vykdymas sukeltų nuteistojo mažamečiams vaikams, ir kitų svarbių aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės skyrimui. Šie duomenys patvirtina, kad paskirtoji bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo ir humanizmo principams bei negali būti vertinama kaip teisinga.

49Tai, kad jo ginamojo padaryta veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, yra tik formalus veikos pavojingumo laipsnio įvertinimas. E. K. padarytos trys nusikalstamos veikos buvo apimtos vieninga tyčia. Visais atvejais netikri eurai buvo realizuoti policijos pareigūnui, vykdžiusiam teisėsaugos užduotį. Dėl šios priežasties šie netikri pinigai į rinką nepateko, finansų sistemai jokių neigiamų pasekmių nesukėlė ir žalos nepadarė. Gynėjas pažymi, kad žalos nebuvimas yra vienas iš esminių kriterijų, rodančių mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą. Teismas nepakankamai atsižvelgė į tokį (mažesnį) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalos nebuvimą.

50Nuosprendyje neįvertinti ir nuteistojo subjektyvūs motyvai, vidinės paskatos, sąlygojusios apsisprendimą pažeisti teisės normas. Gynėjas nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jo ginamasis buvo bedarbis, registruotas darbo biržoje, kartu su motinystės pašalpą gaunančia drauge augino bendrą mažametį vaiką, todėl poreikis gauti bent menkų papildomų lėšų būtiniesiems šeimos poreikiams tenkinti ir sąlygojo nusikaltimo padarymą. Be to, E. K. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, yra neteistas (teistumai išnykę), nebaustas administracine tvarka, turi du mažamečius vaikus, iš kurių vienas gimė nuteistajam jau būnant suėmime. Todėl skundo autoriaus ginamajam atliekant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, jo mažamečių vaikų brendimui, vystymuisi, aprūpinimui, tinkamam auklėjimui ir ugdymui būtų padaryta žymi žala. Apeliantas, vadovaudamasis kasacinės nutarties Nr. 2K-7-287/2009 motyvais, teigia, kad potenciali žala nuteistojo šeimai nėra proporcinga nuteistojo pažeistiems įstatymo saugojamiems teisiniams gėriams, reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui. Gynėjas pažymi, kad būtent laikinas darbo neturėjimas ir mažamečių vaikų auginimas, ir sąlygojo jo ginamojo neteisėtą elgesį. Šios paminėtos aplinkybės rodo mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą.

51Teismas nepagrįstai nepripažino skundo autoriaus ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad šis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. E. K. pripažino visas esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes, t. y. jis pripažino, kad 2010-03-17 dalyvavo pokalbyje tarp jo, A. N., “Romo” ir asmens, veikusio pagal NVIM, kad perdavė A. N. asmens, veikusio pagal NVIM, prašymą gauti 20 kupiūrų 50 nominalo netikrų eurų banknotų, žinojo, kad 2010-03-25 A. N. šiuos netikrus eurus vežė asmeniui, veikusiam pagal NVIM, telefonu padėjo organizuoti jų susitikimą, kad dalyvavo pokalbyje 2010-03-31 dėl didesnio kiekio eurų įsigijimo, tačiau 2010-04-09 perduodant eurus nedalyvavo, bei kad žinojo, jog 2010-04-28 su A. N. važiuoja į susitikimą su asmeniu, veikusiu pagal NVIM, kad šiam perduotų netikrus eurus.

52Be to, skundo autoriaus ginamojo vaidmuo nusikaltimo padaryme iš esmės buvo antraeilis, jis buvo tik kaip nuteistojo A. N. pagalbininkas. Byloje nustatyta, kad E. K. netikrų eurų iš nuteistojo M. Š. niekada nepirko, šio net nepažįsta. Netikrų eurų įsigijimu rūpinosi išimtinai tik A. N., kuris tiesiogiai perdavinėjo netikrus eurus asmeniui, veikusiam pagal NVIM, imdavo iš šio asmens pinigus, su nuteistuoju M. Š. derino įgyjamų netikrų eurų kiekius ir įsigijimo bei atsiskaitymo terminus.

53Apeliantas teigia, kad visos šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iš BK 54 str. 2 d. nurodytų visų aplinkybių, absoliuti jų dauguma nuteistojo E. K. padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę apibūdina kaip mažesnio pavojingumo nei tipinių analogiškų veikų ir jas darančių asmenų pavojingumas. Vadovaudamasis BK 41 str. nuostatomis, teisingumo, proporcingumo ir humanizmo principais, gynėjas teigia, kad paskirtoji bausmė turi ne tik padėti įgyvendinti paminėtame baudžiamajame įstatyme nurodytus bausmės tikslus, bet ir apsaugoti nuteistojo ir jo šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Todėl skundo autorius teigia, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jo ginamajam sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę, kuri užtikrins tiek bendrosios, tiek ir individualiosios prevencijos bei teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimą.

54Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų M. Š. ir A. N. bei nuteistojo E. K. gynėjo apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras – atmesti.

55M. Š. ir E. K. apeliaciniai skundai atmetami. A. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

56Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų kaltė pagal BK 213 str. 2 d. yra neginčijamai įrodyta. Šios teismo išvados apeliacinių skundų argumentai nepaneigia.

57Nuteistųjų M. Š. ir A. N. skunduose apeliuojama į tariamai padarytus Operatyvinės veiklos įstatymo, BPK normų pažeidimus Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuluoto draudimo provokuoti asmenį nusikalsti nesilaikymą.

58Su šiais skundų argumentais sutikti negalima.

59Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, apkaltinamasis nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 305 str. 1 d. reikalavimų, t. y. jame išdėstyti visi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad nuteistųjų, liudytojų, atskirų procesinių dokumentų turinio išdėstymas nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra būtinas, nes tik po to teismas šiuos duomenis turi pripažinti įrodymais arba ne. Nustačius, kad byloje surinkti duomenys BPK 20 str. prasme pripažintini įrodymais, teismas privalo vertinti juos atskirai ir visumos kontekste, atskleisti jų tarpusavio ryšį ir ryšį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis. Būtent taip byloje surinktus įrodymus vertino pirmosios instancijos teismas. Tai, kad šie įrodymai vertinti ne taip kaip pageidauja apeliantai, nereiškia, jog teismas pažeidė BPK 20 str. reikalavimus ar buvo objektyviai ar subjektyviai šališkas.

60Pagal CK 6.306 str. pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, vertybiniai popieriai ar kitokie daiktai bei turtinės teisės.

61Kolegija turi pagrindų manyti, kad ir pačiam M. Š. yra žinoma, jog netikri eurai nėra laisvai apyvartoje funkcionuojantys daiktai. Taigi, jiems negali būti taikomos pirkimo-pardavimo sandorius reglamentuojančios CK nuostatos.

62Iš tiesų byloje nėra nustatyta (tuo apeliantas nebuvo ir kaltinamas), kad M. Š. derėjosi su pirkėjais dėl netikrų eurų kainos ir šiuos pinigus pastariesiems pardavė. M. Š. yra nuteistas už tai, kad netikrus eurus pardavė tiesiogiai E. K. ir A. N. ar šiems nuteistiesiems per J. K., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

63Tokiu būdu kaltinamajame akte ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje šie nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai yra nurodyti. Todėl apelianto teiginiai esą jam buvo atimta teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo, neatitinka tikrovės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiek M. Š., tiek A. N. kaltinimo esmė buvo suprantama. Tai jie patvirtino teisiamojo posėdžio metu (10 t., 37 b. l.).

64Kokius kitokius netikrų eurų ,,realizavimo būdus“ byloje dar reikėjo tirti, M. Š. nenurodo. Todėl atsakyti į tokio pobūdžio abstrakčius skundo teiginius nėra galimybės.

65Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino telefoninių pokalbių tarp A. N. ir M. Š. bei A. N. ir E. K. turinį (3 t., 10-11, 34, 35) bei liudytojo ,,061“ parodymus ir pagrįstai konstatavo, kad visi nuteistieji žinojo asmenį vardu ,,Romas“. Ši teismo išvada yra logiška, motyvuota ir, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pagrįsta ne prielaidomis, o konkrečiais bylos duomenimis. Atskiro aptarimo nereikalauja naivi ir neįtikinama M. Š. versija, kad jis tik norėjo ,,sudaryti A. N. viziją, jog apeliantas dalyvauja visuose pastarojo reikaluose“.

66Galima sutikti su apelianto teiginiais, kad byloje nėra visų M. Š. telefoninių pokalbių išklotinių. Dėl kokių priežasčių dalis telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos buvo sunaikinta, logiškai paaiškino liudytojas A. M.. Tokie jo paaiškinimai atitinka BPK 161 str. 3 d. reikalavimus.

67Pažymėtina, kad pats M. Š. nenurodo, kokia gynybai reikšminga informacija yra sunaikinta, todėl jo teiginiai apie teisės į gynybą pažeidimą yra aiškiai deklaratyvūs.

68Didelė M. Š. skundo dalis skirta jo ir A. N. telefoninių pokalbių analizei ir įrodomajai vertei atskleisti. Kolegija daro išvadą, kad vertindamas paminėtus telefoninius pokalbius, apeliantas yra itin nenuoseklus. Štai vienu atveju jis teigia, jog kalbėdamas su A. N. apie netikrus eurus, siekė pastarajam sudaryti viziją, kad jis dalyvauja visuose jo (A. N.) reikaluose. Kitu atveju apeliantai jau tvirtina, kad jis su A. N. telefonu kalbėjo apie kontrabandines cigaretes ir skolos grąžinimą, o A. N. – apie netikrus eurus. Tokie M. Š. parodymai (tariamas ,,nesusikalbėjimas“) yra visiškai nerealūs, o įvertinus skundžiamame nuosprendyje aptartų telefoninių pokalbių ir trumpųjų SMS žinučių turinį bei liudytojo ,,061“ parodymus, - neginčijamai paneigti.

69Pagal BK 305 str. 1 d. 2 p. prasmę nuosprendyje neturi būti pažodžiui atkartojami visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys tarp jų ir bylai reikšmingi telefoniniai pokalbiai, nes tokiu atveju teismo baigiamasis aktas taptų gremėzdišku ir nepateisinamai didelės apimties. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje pakanka išdėstyti tik tų įrodymų esmę, kuri patvirtina ar paneigia reikšmingas bylai aplinkybes. Būtent taip protokoluose apie techninių priemonių panaudojimą ir jų prieduose nurodytus duomenis vertino pirmosios instancijos teismas. Skundžiamame nuosprendyje atskleista telefoninių pokalbių esmė ir jų ryšys su įrodinėtomis byloje aplinkybėmis, realiai atliktais nuteistųjų veiksmais, liudytojų, kuriems taikytas anonimiškumas, parodymais. Nesutikti su tokiu įrodymų vertinimu kolegija neturi pagrindo.

70Galima sutikti su M. Š. teiginiais, kad operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, telefoninių pokalbių išklotinėse (1 t., 54-72 b. l., t. 3, 15-30, 57-58 b. l.) yra laiko nesutapimų, kuriuos galima paaiškinti liudytojo ,,061“ apsirikimu, garso įraše nurodant laiką. Bet kokiu atveju paminėti netikslumai dar neduoda pagrindo šiuose procesiniuose dokumentuose užfiksuotą informaciją laikyti nepatikima ar gauta neteisėtu būdu.

71Kolegija daro išvadą, kad nuosprendyje aptartų M. Š. ir A. N. telefoninių pokalbių turinys yra aiškus ir nedviprasmiškas. Šiuo požiūriu yra reikšmingas 2010 03 31 14:19:20 pokalbis tarp M. Š. ir A. N., kuris seka po 2010 03 31 13:36:08 pokalbio. Iš šių pokalbių stenogramų matyti, jog A. N. informuoja M. Š. apie susitikimą su liudytoju ,,061“ ir kalbasi apie anksčiau gautų ir dabar parduodamų prekių kokybę ,,...nu ten kiti tokie pat, tai ką ten nu galvot. Ką netinka tie?“. Akivaizdu, jog šiuo atveju M. Š. kalba apie netikrų eurų kokybę, nes kontrabandinių cigarečių kokybės skirtumų aptarinėjimas negali būti logiškai paaiškinamas.

72Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl M. Š. ir A. N. telefoninių pokalbių galimo montavimo paskyrė byloje fonoskopinę ekspertizę. Iš šios ekspertizės akto (10 t., 201-206 b. l.) seka, kad tiriamuose įrašuose Nr. 1- Nr. 2 nėra stabdymo ar trynimo pėdsakų. Tikėtina, kad įrašai Nr. 2-22 yra ištisiniai ir nesumontuoti. Dėl įrašo Nr. 1 ekspertė negalėjo duoti jokios išvados, kadangi įrašo signalogramoje nustatyti signalo amplitudės kritimai iki nulinės reikšmės.

73Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pokalbių tarp A. N. ir liudytojo ,,061“ turinį, kurį M. Š., nebūdamas šio pokalbio dalyviu, komentuoja sau palankia linkme ir visai ne taip, kaip jį aiškina patys pokalbio dalyviai. Apeliantas nutyli, kad dar iki šio pokalbio jis ne vieną kartą SMS žinutėmis kontaktavo su A. N. ir liepė pasiimti tai, ką šis buvo užsakęs, bei reikalavo sumokėti pinigus. Ir tik po tokių M. Š. įsakmių nurodymų A. N. ragino liudytoją ,,061“ pasiimti ,,likučius“, kurie pagal šio liudytojo parodymus sudarė 5000 netikrų eurų. Šių įrodymų visuma, pačių įvykių ir pokalbių seka aiškiai rodo, kad M. Š. realizavo netikrus eurus. Tokią išvadą patvirtina M. Š. A. N. siųstos SMS žinutės turinys (3 t.,77 b. l., įrašo Nr. 3619). Šioje žinutėje M. Š. nurodo ,,,...1750 eu parduok ir tiktai tada galima kalbėtis apie kitus. O reikalas toks, kad man reikia rublių“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. Š. reikalavo paimti 5000 netikrų eurų už 1750 eurų, t. y. po 0,35 euro už vieną netikrą eurą. Pažymėtina ir tai, kad jau aptartas žinutės turinys, panaudoti išsireiškimai (,,galima kalbėtis apie kitus“) visiškai nesiderina su M. Š. teiginiais apie reikalavimą grąžinti skolą.

74Iš A. N. ir liudytojo ,,061“ pokalbių (1 t., 39, 58 b. l.) matyti, kad netikrų eurų kaina buvo derybų objektas ir priklausė nuo netikrų eurų kiekio. Todėl M. Š. samprotavimai apie netikrų eurų kiekį ir kainą, jo kaltės nepaneigia. Jie tik patvirtina, kad M. Š. yra pakankamai geras šio neteisėto verslo žinovas.

75Iš liudytojo J. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui (6 t., 1-3 b. l.) matyti, kad būtent A. N. jam nurodė laiką kada nuvykti prie Šeduvos malūno ir nurodytoje vietoje paimti voką. Šiuos parodymus J. K. patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (10 t., 43-44 b. l.). Iš tiesų, byloje nėra duomenų, kad šį voką prašė paimti M. Š.. Iš jau aptartų liudytojo J. K. parodymų seka, kad voką iš nurodytos vietos prašė paimti A. N.. Darytina išvada, jog teismas, nuosprendyje išdėstydamas šio liudytojo parodymus ir nurodydamas esą tokios paslaugos paprašė M. Š., paprasčiausiai suklydo, nes kitas sakinys (,,Apie šį A. N. prašymą niekam nesakė“) būtent tai ir patvirtina. Tačiau tokie J. K. parodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo pakankamai aiškiai suformuluotos išvados, kad M. Š. kontroliavo visus įvykius, susijusius su netikrų eurų platinimu. Pažymėtina, kad toks ,,automobilio dokumentų“ perdavimo būdas (paliekant juos pakelėje), kurį nurodo A. N. ir M. Š. ir M. Š., tuo metu buvusio Vokietijoje, tarpininkavimas nurodant šių daiktų paėmimo laiką, pats paminėtų veiksmų slaptumas, kuris niekaip nesiderina su apeliantų teiginiais apie įstatymais nedraudžiamų daiktų pardavimą, leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ši apeliantų versija yra išgalvota.

76Byloje nustatyta, kad A. N. liudytojui ,,061“ perduoti netikri eurai buvo sudėti į voką. Ta aplinkybė ar A. N. šiuos netikrus pinigus perdavė tame pačiame voke, kurį gavo iš J. K., ar šį voką pakeitė į kitą, neturi jokios reikšmės sprendžiant nuteistųjų kaltės ir veikos juridinio įvertinimo klausimus.

77Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 256 str. reikalavimų, neturėjo teisės M. Š. nusikalstamą veiką papildomai kvalifikuoti pagal BK 24 str. 4 d. tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas privalėjo atskleisti M. Š. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Todėl šioje nuosprendžio dalyje suformuluotos išvados apie apelianto organizacinį vaidmenį BPK 255 str. ir 256 str. nuostatų nepažeidžia.

78Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų ir tinkamai įvertintų įrodymų visumos matyti, kad nuteistųjų vieninga tyčia buvo nukreipta į didelio kiekio – 15 600 eurų realizavimą. Tai, kad šį kiekį netikrų pinigų nuteistieji realizavo per kelis kartus, nereiškia, jog laiko atžvilgiu nesutampantys veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip pavienės nusikalstamos veikos. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010).

79M. Š. nuteistas už tai, kad netikrus eurus už tyrimo metu nenustatytą kainą realizavo A. N. ir E. K., o ne tiesiogiai šiuos nusikalstamus veiksmus kontroliavusiems policijos pareigūnams. Nuteistieji A. N. ir E. K. be netikrų eurų realizavimo asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, šiuos eurus prieš tai įgijo ir laikė. Taigi, visų nuteistųjų veiksmus papildomai kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d. nėra teisinio pagrindo.

80Kolegija atkreipia M. Š. dėmesį į tai, kad nei jis, nei A. N. nenurodė jokių tikslesnių ,,Aurimo“ ir ,,Gedimino“ anketinių duomenų ir gyvenamosios vietos. Taip pat jie nenurodė kokiu būdu teismas turėjo tirti apelianto nurodytas versijas ir kokius konkrečius veiksmus reikėjo atlikti, siekiant nustatyti šiuos asmenis. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skunduose nurodytos versijos (A. N. netikrus eurus įgijo iš ,,Aurimo“, o M. Š. kontrabandines cigaretes – iš ,,Gedimino“) yra išgalvotos ir tinkamai tai motyvavo. Kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir todėl plačiau jos neaptarinėja.

81Nuteistasis A. N. iš esmės neneigdamas pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nurodo, kad šis teismas pažeidė BPK 1 str., 20 str., 44 str. 5 d. reikalavimus. Iš skundo turinio seka, kad paminėtų BPK normų pažeidimą apeliantas sieja su tariamai neteisėtu NVIM taikymu.

82Ilgametėje teismų praktikoje (kasac. nutartys Nr. 2K-156/2012, 2K-262/2012), Konstitucinio Teismo (2000 m. gegužės 8 d. nutarimas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (Ramanauskas prieš Lietuvą (Ramanauskas v. Lithuania, no 74420/01 judgment of 5 February 2008) jurisprudencijoje suformuoti privalomi reikalavimai teismams, vertinant ar pagal NVIM gauti duomenys gali būti pripažinti įrodymais. Pirmiausia teismai turi patikrinti, ar buvo teisinis pagrindas atlikti NVIM. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje yra sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto teikimai dėl NVIM panaudojimo (9 t., 212-213, 214-215 b. l.). Iš liudytojo A. M. ir įslaptinto liudytojo ,,Nr.061“ parodymų seka, kad operatyviniai darbuotojai turėjo patikimos informacijos apie rengiamą daryti nusikaltimą – netikrų eurų realizavimą. Taigi, faktinis NVIM taikymo pagrindas byloje yra nustatytas.

83Tačiau tam, kad pagal NVIM surinktus duomenis būtų galima pripažinti įrodymais, nepakanka vien to, kad operatyvinis veiksmas būtų sankcionuotas nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimų. Teismas turi nustatyti, kad NVIM realizavimas buvo teisėtas. Būtent šiuo požiūriu (dėl provokavimo daryti nusikaltimą) nuosprendį ginčija A. N..

84Kolegija daro išvadą, kad provokavimo požymių byloje nėra.

85Provokacija - tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Pagal 2002 m. birželio 20 d. redakcijos Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį provokacija - tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti.

86Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi padaryta be NVIM dalyvių įsikišimo (kasac. nutartis Nr. 2K-P-2/2009).

87Byloje nustatyta, kad mobilaus ryšio telefono numerį kontaktui su E. K. ar A. N. įslaptintas liudytojas ,,Nr. 061“ gavo iš asmens vardu Romas. Šio asmens operatyviniams darbuotojams nustatyti nepavyko (8 t., 200 b. l.). Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad asmuo vardu Romas buvo slaptas policijos agentas, kuris dalyvavo realizuojant NVIM. Priešingai, iš šiame nuosprendyje jau paminėtų išrašų ir teikimų matyti, kad nusikalstamus veiksmus (netikrų eurų įsigijimą) leista imituoti tik įslaptintiems liudytojams ,,Nr. 061“ ir ,,Nr. 066“. Neatitinka tikrovės ir A. N. teiginiai esą policijos darbuotojai slepia asmenį vardu Romas. Iš liudytojo ,,Nr. 061“ pirmosios apklausos protokolo (3 t., 132-134 b. l.) matyti, kad šioje apklausoje buvo apsiribota tik 2010 m. balandžio 7 d. ir vėlesnių įvykių atpasakojimu ir visai neakcentuojami 2010 m. kovo 17 d. įvykiai. Toks bylai reikšmingų aplinkybių fiksavimas rodo atitinkamą tyrėjos profesionalumo lygį, o ne paminėto liudytojo norą nuslėpti asmenį vardu Romas.

88Analogiškai vertintina ir lakoniško 2010 m. kovo 17 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo (1 t., 35 b. l.) dalis, pavadinta ,,Operatyvinių veiksmų atlikimo ir informacijos fiksavimo tvarka“, kurioje iš tiesų nėra nurodytas asmuo vardu Romas. Tačiau iš tame pačiame protokole užfiksuotų NVIM taikymo tikslų matyti, kad šis operatyvinis veiksmas buvo taikomas siekiant išaiškinti E. K., A. N. ir jų bendrininkų galimai daromą nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 str.

89Iš liudytojo ,,Nr. 061“ parodymų seka, kad susitikimo su A. N. ir E. K. metu tarp šių asmenų ir asmens vardu Romas vyko dalykinis pokalbis apie netikrų eurų įgijimą, jų kainą, pavyzdžius, kuris šiuo atveju gali būti vertinamas kaip išankstinis bendrininkų susitarimas parduoti ir įgyti netikrus eurus, o ne kaip NVIM dalyvio ar policijos slaptojo agento provokavimas daryti nusikalstamą veiką.

90Galima iš dalies sutikti su A. N. teiginiais, kad operatyvinių darbuotojų pasirinktos informacijos fiksavimo būdas (retransliuoti pokalbius) šiuo atveju nebuvo pats tinkamiausias ir vienintelis galimas. Tačiau akivaizdu ir tai, kad paminėta informacija nebuvo užfiksuota ne dėl operatyvinių darbuotojų kaltės, o dėl to, kad patys nuteistieji specialaus įtaiso pagalba blokavo siunčiamus signalus. Kad šis įtaisas nurodytu laiku veikė, patvirtina jau paminėtas protokolas ir liudytojas A. M.. Iš įslaptinto liudytojo parodymų matyti, kad jis pakankamai gerai girdėjo nuteistųjų ir asmens vardu Romas pokalbį. Iš to seka, kad techninės galimybės retransliuoti pokalbį buvo. Apelianto teiginiai apie atstumą, kuriam esant galima retransliuoti pokalbį, šios išvados nepaneigė. Jie tik įrodo, kad tokio pobūdžio A. N. žinios yra taip pat pakankamai gilios.

91Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad paminėto prietaiso įgijimas ir naudojimas vienareikšmiškai rodo, kad ne operatyviniai darbuotojai, o patys apeliantai siekė nuslėpti pokalbio turinį, kurį dabar interpretuoja sau naudinga linkme.

92Iš liudytojo D. M. parodymų apeliacinės instancijos teisme seka, kad pokalbius mobilaus ryšio telefono pagalba galima retransliuoti įvairiomis bangomis ir ne tik telefoninio pokalbio metu. Tai reiškia, kad toks telekomunikacinis įvykis gali būti iš viso neužfiksuotas.

93Kolegija neturi galimybės vertinti asmens vardu Romas ir atskirų nuteistųjų, A. N. ir jo motinos galimai buvusių telefoninių pokalbių dėl paprasčiausios priežasties – tų pokalbių byloje nėra. Todėl daryti išvadą, kad A. M. sunaikino reikšmingus bylai duomenis pagrindo nėra.

94Byloje iš tiesų yra nustatyta, kad įslaptintas liudytojas pirmas paskambino asmens vardu Romas duotu telefonu Nr. 860422597, tačiau juo niekas neatsiliepė. Po to (2010 03 25, 930) iš to paties mobilaus ryšio telefono jam paskambino E. K. ir pasiūlė susitikti su A. N. Vilniuje (1 t., 36-40 b. l.). 2010 m. kovo 31 d. atsiliepdamas į įslaptinto liudytojo žinutę su pageidavimu susitikti, A. N. paskambino liudytojui ir pasiūlė susitikti Panevėžyje (1 t., 54-72 b. l.).

952010 balandžio 1 d. patys nuteistieji skambino įslaptintam liudytojui, tačiau šis buvo instruktuotas neatsiliepti. Vėliau 17 val. 30 min. šis liudytojas paskambino A. N. ir paklausė, ar jo ieškojo. Šio pokalbio metu A. N. pranešė, kad jau turi sutartą sumą netikrų eurų 50 nominalo kupiūromis (1 t., 73-80 b. l.). 2010 m. balandžio 7 d. įslaptintam liudytojui paskambinus A. N., pastarasis neatsiliepė, o kitą dieną pats paskambino šiam liudytojui ir susitarė susitikti Panevėžyje ,,Statoil“ degalinėje, o po to nuvažiavo prie namo Nr. 59 Smiltynės gatvėje, kur įgijo 9 950 netikrų eurų (1 t., 86-89 b. l.).

96Tokiu būdu, visais atvejais A. N. ir E. K. noras susitikti su įslaptintu liudytoju buvo akivaizdus, o galimybės pasirinkti kitokį elgesio variantą – neapribotos. Nuteistojo A. N. ir įslaptinto liudytojo pokalbių turinys rodo, kad A. N. aktyviai siūlė pigiau pirkti didesnį netikrų eurų kiekį, garantavo už jų kokybę, nurodė, kas kelinta kupiūra bus su skirtingais numeriais, reikalavo avanso, gyrėsi, kad šiuo verslu užsiima ne pirmi metai ir visą šį pirkimo procesą derino su M. Š..

97Visos šios aplinkybės rodo, kad A. N. nebuvo provokuojamas daryti nusikaltimą.

98Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmas NVIM buvo sankcionuotas A. N. ir A. K. bei nenustatytų bendrininkų atžvilgiu 2010 m. kovo 17 d. Kitas NVIM 2010 m. kovo 26 d. buvo sankcionuotas papildomai ir M. Š. atžvilgiu. NVIM buvo baigti realizuoti 2010 m. balandžio 27 d., t. y. įslaptintam liudytojui pagal išankstinį susitarimą įgijus likusią netikrų eurų dalį.

99Pagal pastarųjų metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (kasac. nutartys Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012) formaliai nusikalstami pareigūnų veiksmai turi būti tęsiami tik tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Ilgesnis imitacinių veiksmų tęsimas gali suponuoti sunkesnę asmens, kuris padaro veikas, kontroliuojamas valstybės pareigūnų, baudžiamąją atsakomybę, nes padaroma daugiau veikų arba peraugama į vienos veikos stambų mastą. Valstybės veiksmai byloje galėtų būti pripažinti teisėtais tik tuo atveju, jei vykdant NVIM veiksmus būtų pasiekti jame keliami tikslai. Šioje byloje konstatuoti tokio pobūdžio pažeidimus nėra pagrindo. Iš paminėtų išrašų iš teikimų taikyti NVIM matyti, kad šie NVIM buvo taikyti palyginus trumpą laiką. Po 2010 m. kovo 17 d. imituoto 19 kupiūrų (50 eurų vertės) įgijimo nebuvo nustatyti asmenys ar asmuo, iš kurių A. N. ir E. K. įgijo netikrus eurus. Siekiant išaiškinti kitus bendrininkus ir jų kaltę patvirtinančius duomenis, buvo sankcionuotas kitas NVIM, kurio tikslai buvo iš dalies pasiekti. Šio operatyvinio veiksmo pagalba ir taikant kitas operatyvines priemones (slaptą telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolę) buvo nustatyta, kad netikrus eurus E. K. ir A. N. parduoda M. Š..

100Be to, įgyjant netikrus eurus 2010 m. kovo 31 d. ir balandžio 27 d. nuteistųjų padėtis nusikalstamos veikos kvalifikavimo prasme nepasunkėjo, nes 19 netikrų 50 eurų vertės banknotų realizavimas jau pats savaime vienareikšmiškai laikytinas didelio kiekio netikrų pinigų realizavimu.

101Taigi, nėra pagrindo teigti, kad valstybės institucija, šiuo atveju neužkirsdama kelio vėlesniems netikrų eurų įgijimams, ,,sukūrė“ naują NVIM siekdama pasunkinti nuteistųjų padėtį ir tokiu būdu provokavo nuteistuosius nusikalsti, t. y. ,,tiražavo“ naujus nusikaltimus.

102Iš Panevėžio apskrities VPK ONTB rašto (11 t., 47 b. l.) matyti, kad liudytojo Nr. 061, kuriam taikomas anonimiškumas, duomenys buvo įslaptinti jo paties žodiniu prašymu. Tai, kad paminėtas liudytojas, praėjus daugiau nei vieneriems metams, pirmosios instancijos teisme negalėjo tiksliai prisiminti šių aplinkybių, dar neleidžia daryti išvados, kad paminėto liudytojo anonimiškumas buvo taikytas pažeidžiant BPK 200 str. nustatytą tvarką. Tai patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai J. Z. ir A. M. (10 t., 24, 25-27 b. l.).

103A. N. apeliaciniame skunde nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai iš esmės siejami su, apelianto nuomone, netinkamu įrodymų vertinimu. Kolegija šiame nuosprendyje jau pasisakė, kad šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti BPK 1 str. ar 20 str. nuostatų pažeidimo. Apeliantas taip pat nenurodė, kokie faktiniai duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas objektyviąja ar subjektyviąja prasme. Tai, kad šis teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo A. N., dar nereiškia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. A. N. klaidino teismą nurodydamas neteisingas netikrų eurų įsigijimo aplinkybes, neigė M. Š. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Šių esminių bylos aplinkybių nepripažinimas ar jų neigimas leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos aplinkybės pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

104A. N. teistas 4 kartus. Nusikaltimą, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Tai jį apibūdina kaip padidinto pavojingumo asmenį. Ši aplinkybė, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas (sunkus nusikaltimas) ir kitos BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad A. N. pagal BK 213 str. 2 d. paskirta bausmė, kuri nežymiai viršija sankcijos vidurkį, netgi įvertinus jo šeimyninę padėtį ir tai, kad netikrų eurų įgijimą kontroliavo policijos pareigūnai, nėra aiškiai per griežta.

105Tačiau A. N. yra teisus, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam netaikė BK 37 str. nuostatų.

106Pagal BK 37 str., padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

107Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. N. skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė vieną 9 mm kalibro kovinį šovinį ,,Browning Kurz“.

108Kolegija daro išvadą, kad vieno šovinio laikymu reali žala visuomenės saugumui nebuvo padaryta. Nusikalstamos veikos dalykas – vienas šaudmuo nėra didelis ir reikšmingas. Nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai – kaltė, tikslas ir motyvai (laikė atsitiktinai rastą šovinį, nes pamiršo apie jo buvimą sekcijoje ir dėl to nenunešė į policiją) rodo, kad tyčia nebuvo nukreipta į žalos padarymą įstatymo saugomiems teisiniams gėriams. Tokiu būdu, aptariama veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio (vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, o taip pat pagal BK 37 str. nuostatų prasmę), kuris reikalautų baudžiamosios teisės priemonių taikymo šią veiką padariusiam A. N.. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas A. N. nepagrįstai nepritaikė BK 37 str. nuostatų.

109Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikintinas, o baudžiamoji byla A. N. pagal BK 253 str. 1 d. nutrauktina.

110Priėmus tokį sprendimą naikintina ir nuosprendžio dalis dėl BK 63 str. nuostatų taikymo.

111Nuteistojo E. K. gynėjo apeliaciniame skunde kaltė ir veikos juridinis įvertinimas neginčijami. Šiame skunde apeliuojama tik į bausmę ir jos dydžiui reikšmingas aplinkybes.

112Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagal BK 213 str. 2 d. paskirdamas E. K. 6 metų laisvės atėmimo bausmę, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

113BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nusirytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

114Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. K. bausmę, įvertino visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. veikos pavojingumą (sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos motyvus (siekė gauti turtinės naudos), nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), kaltininko asmenybę (nedirbantis, 2 teistumai už nusikalstamų veikų padarymą išnykę), bendrininkavimo formą ir rūšį (vykdytojas bendrininkų grupėje), 1 atsakomybę lengvinančią ir 1 atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

115Nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu mažesnė už sankcijos vidurkį. Ši bausmė nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo, proporcingumo ir humanizmo principams.

116Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji. Ši sudėtis nereikalauja pasekmių. Todėl ta aplinkybė, kad netikri eurai nepateko į apyvartą, nėra pakankamas pagrindas švelninti bausmę.

117Pirmosios instancijos teismas E. K. prisipažinimo ir tariamo gailėjimosi pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

118Savo pirmojoje apklausoje (6 t., 179-181 b. l.) E. K. iš viso neigė bet kokias savo sąsajas su netikrų eurų platinimu.

119Kitoje apklausoje (6 t., 186-190 b. l.) jis jau patvirtino, kad įtarime nurodytomis aplinkybėmis tik pasyviai stebėjo A. N. daromą nusikalstamą veiką.

120Akistatos su A. N. metu (7 t., 5-7 b. l.) E. K. jau nurodė, kad dalyvavo pokalbyje su dviem vyrais, kurie prašė parduoti netikrų eurų. Aiškindamas savo parodymų keitimo priežastis, jis nurodė, kad 2010 m. gegužės 27 d. apklausos metu davė priešingus parodymus, nes taip buvo patogiau gintis.

121Skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad E. K. pats skambino įslaptintam liudytojui Nr. 061. Iš šių pokalbių bei pokalbių su A. N. turinio matyti, kad jis buvo aktyvus prekybos netikrais eurais bendrininkas, o ne pasyvus stebėtojas, kaip jis teigė pirmosios instancijos teisme.

122Kolegija nekvestionuoja E. K. teisės keisti parodymus ir laisvai rinktis gynybos taktiką. Tačiau tokia jo gynybinė pozicija (siekis nepagrįstai sumenkinti savo vaidmenį) ir parodymų keitimas neleidžia daryti išvados, kad jis pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi.

123Iš paties E. K. parodymų matyti, kad jam pakako pinigų apmokėti 2300 litų kainavusią R. S. kelionę į Jungtinę Karalystę. Todėl jo gynėjo teiginiai apie sunkią materialinę padėtį ir su tuo susijusį poreikį gauti lėšų iš nusikalstamos veikos vaiko išlaikymui yra aiškiai deklaratyvūs.

124Tokiu būdu, konstatuoti BK 54 str. nuostatų ar apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos pažeidimus nėra teisinio pagrindo.

125Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d., 327 str. 2 p., 328 str. 1 p.,

Nutarė

126Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalį dėl A. N. nuteisimo pagal BK 253 str. 1 d. panaikinti ir, taikant BK 37 str., baudžiamąją bylą šioje dalyje A. N. nutraukti.

127Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių, paskirtų A. N. bendrinimo BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu.

128Nuteistojo M. Š. ir nuteistojo E. K. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

129Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas :... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 str. 2 d.... 4. - pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimu trims mėnesiams.... 5. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio... 6. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m.... 7. M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 213 str. 2 d. laisvės atėmimu... 8. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m.... 9. Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., M. Š. pagal BK 216 str. 1 d. išteisintas,... 10. E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 213 str. 2 d. laisvės atėmimu... 11. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m.... 12. Iš A. N., E. K. ir M. Š. solidariai priteista Panevėžio apskrities... 13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 14. M. Š., A. N. ir E. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, nuo... 15. nuo 2010 m. kovo 22 d. iki 2010 m. kovo 25 d. M. Š. už tyrimo metu... 16. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2010 m. kovo 31 d., apie 16-17 val., degalinėje... 17. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2010 m. balandžio 27 d., apie 23 val., prie... 18. Taip pat, A. N. nuteistas už tai, kad, neturėdamas leidimo, neteisėtai, ne... 19. Nuteistasis M. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo... 20. Skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 305 str. 1 d. reikalavimų, nes jame... 21. Skundo autorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau... 22. Apeliantas neginčija teismo išvados, kuria iš kaltinimo pašalino... 23. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo tirti kiti „realizavo“... 24. Skundo autorius pažymi, kad byloje nėra visų chronologine tvarka sudėtų... 25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pokalbio, įvykusio 2010-03-16 (pokalbio... 26. Teismas nepagrįstai apelianto kaltę grindžia pokalbiu, įvykusio 2010-03-31... 27. Skundo autorius pažymi ir tai, kad pokalbiuose Nr. 1452 ir 1457 yra aiškūs... 28. Teismas neteisingai interpretavo pokalbio Nr. 3807 (t. 3, b. 1. 78-79) turinį... 29. Apeliantas neneigia, kad liudytojo J. K. prašymu, telefonu susisiekė su A.... 30. Skundo autorius pažymi, kad teismas, nuosprendyje nurodydamas, kad būtent... 31. Kadangi apelianto kaltė grindžiama įrodymais, surinktais taikant... 32. Teismas nepagrįstai netyrė apeliantą teisinančios versijos dėl liudytojų... 33. Nuteistasis A. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo... 34. Nors apeliantas visiškai pripažino savo kaltę dėl veiksmų, formaliai... 35. Apeliantas tvirtina, kad netikrų eurų įsigijimą iš jo inicijavo asmuo,... 36. Skundo autorius, aptardamas liudytojo Nr. 61 parodymus, teigia, kad būtent... 37. Tai, kad būtent asmuo, vardu “Romas”, pradėjo prieš apeliantą... 38. Teismo nurodyta priežastis, dėl kurios nepavyko užfiksuoti techninėmis... 39. Byloje jokių kitų duomenų iki susitikimo su asmeniu, vardu “Romas”,... 40. Apeliantas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais bylose... 41. Todėl, aptardamas liudytojo Nr. 61 parodymus, apeliantas tvirtina, kad be šio... 42. Skundo autorius pažymi ir tai, kad tyrėjai ir prokuroras siekė nuslėpti... 43. Teismų praktikoje yra laikomais nuostatos, kad NVIM nustatytų ribų... 44. Visgi, jei būtų vertinama, kad provokacijos prieš apeliantą nebuvo ar ji... 45. Apeliantas, vadovaudamasis BK 11 str. l d. ir 12 str., teigia, kad vieno... 46. Nuteistojo E. K. gynėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo... 47. Skundo autorius aptaria Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08,... 48. Gynėjo nuomone, teismas neįsigilino į konkrečios nusikalstamos veikos... 49. Tai, kad jo ginamojo padaryta veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų... 50. Nuosprendyje neįvertinti ir nuteistojo subjektyvūs motyvai, vidinės... 51. Teismas nepagrįstai nepripažino skundo autoriaus ginamojo atsakomybę... 52. Be to, skundo autoriaus ginamojo vaidmuo nusikaltimo padaryme iš esmės buvo... 53. Apeliantas teigia, kad visos šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iš BK... 54. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė... 55. M. Š. ir E. K. apeliaciniai skundai atmetami. A. N. apeliacinis skundas... 56. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistiesiems... 57. Nuteistųjų M. Š. ir A. N. skunduose apeliuojama į tariamai padarytus... 58. Su šiais skundų argumentais sutikti negalima.... 59. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, apkaltinamasis nuosprendis... 60. Pagal CK 6.306 str. pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš... 61. Kolegija turi pagrindų manyti, kad ir pačiam M. Š. yra žinoma, jog netikri... 62. Iš tiesų byloje nėra nustatyta (tuo apeliantas nebuvo ir kaltinamas), kad M.... 63. Tokiu būdu kaltinamajame akte ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje šie... 64. Kokius kitokius netikrų eurų ,,realizavimo būdus“ byloje dar reikėjo... 65. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino telefoninių pokalbių tarp A.... 66. Galima sutikti su apelianto teiginiais, kad byloje nėra visų M. Š.... 67. Pažymėtina, kad pats M. Š. nenurodo, kokia gynybai reikšminga informacija... 68. Didelė M. Š. skundo dalis skirta jo ir A. N. telefoninių pokalbių analizei... 69. Pagal BK 305 str. 1 d. 2 p. prasmę nuosprendyje neturi būti pažodžiui... 70. Galima sutikti su M. Š. teiginiais, kad operatyvinių veiksmų atlikimo... 71. Kolegija daro išvadą, kad nuosprendyje aptartų M. Š. ir A. N. telefoninių... 72. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl... 73. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pokalbių tarp A. N. ir... 74. Iš A. N. ir liudytojo ,,061“ pokalbių (1 t., 39, 58 b. l.) matyti, kad... 75. Iš liudytojo J. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui (6 t., 1-3... 76. Byloje nustatyta, kad A. N. liudytojui ,,061“ perduoti netikri eurai buvo... 77. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 256 str. reikalavimų,... 78. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų ir tinkamai įvertintų įrodymų... 79. M. Š. nuteistas už tai, kad netikrus eurus už tyrimo metu nenustatytą... 80. Kolegija atkreipia M. Š. dėmesį į tai, kad nei jis, nei A. N. nenurodė... 81. Nuteistasis A. N. iš esmės neneigdamas pirmosios instancijos teismo... 82. Ilgametėje teismų praktikoje (kasac. nutartys Nr. 2K-156/2012, 2K-262/2012),... 83. Tačiau tam, kad pagal NVIM surinktus duomenis būtų galima pripažinti... 84. Kolegija daro išvadą, kad provokavimo požymių byloje nėra.... 85. Provokacija - tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką... 86. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką... 87. Byloje nustatyta, kad mobilaus ryšio telefono numerį kontaktui su E. K. ar A.... 88. Analogiškai vertintina ir lakoniško 2010 m. kovo 17 d. operatyvinių veiksmų... 89. Iš liudytojo ,,Nr. 061“ parodymų seka, kad susitikimo su A. N. ir E. K.... 90. Galima iš dalies sutikti su A. N. teiginiais, kad operatyvinių darbuotojų... 91. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad paminėto prietaiso... 92. Iš liudytojo D. M. parodymų apeliacinės instancijos teisme seka, kad... 93. Kolegija neturi galimybės vertinti asmens vardu Romas ir atskirų... 94. Byloje iš tiesų yra nustatyta, kad įslaptintas liudytojas pirmas paskambino... 95. 2010 balandžio 1 d. patys nuteistieji skambino įslaptintam liudytojui,... 96. Tokiu būdu, visais atvejais A. N. ir E. K. noras susitikti su įslaptintu... 97. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. N. nebuvo provokuojamas daryti... 98. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmas NVIM buvo sankcionuotas A. N. ir A.... 99. Pagal pastarųjų metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų... 100. Be to, įgyjant netikrus eurus 2010 m. kovo 31 d. ir balandžio 27 d.... 101. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad valstybės institucija, šiuo atveju... 102. Iš Panevėžio apskrities VPK ONTB rašto (11 t., 47 b. l.) matyti, kad... 103. A. N. apeliaciniame skunde nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai... 104. A. N. teistas 4 kartus. Nusikaltimą, už kurį jis nuteistas skundžiamu... 105. Tačiau A. N. yra teisus, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas... 106. Pagal BK 37 str., padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo... 107. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. N. skundžiamame... 108. Kolegija daro išvadą, kad vieno šovinio laikymu reali žala visuomenės... 109. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas nuosprendis šioje dalyje... 110. Priėmus tokį sprendimą naikintina ir nuosprendžio dalis dėl BK 63 str.... 111. Nuteistojo E. K. gynėjo apeliaciniame skunde kaltė ir veikos juridinis... 112. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagal BK 213 str. 2... 113. BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias... 114. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas,... 115. Nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu mažesnė už sankcijos vidurkį. Ši... 116. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad aptariamos nusikalstamos... 117. Pirmosios instancijos teismas E. K. prisipažinimo ir tariamo gailėjimosi... 118. Savo pirmojoje apklausoje (6 t., 179-181 b. l.) E. K. iš viso neigė bet... 119. Kitoje apklausoje (6 t., 186-190 b. l.) jis jau patvirtino, kad įtarime... 120. Akistatos su A. N. metu (7 t., 5-7 b. l.) E. K. jau nurodė, kad dalyvavo... 121. Skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad E.... 122. Kolegija nekvestionuoja E. K. teisės keisti parodymus ir laisvai rinktis... 123. Iš paties E. K. parodymų matyti, kad jam pakako pinigų apmokėti 2300 litų... 124. Tokiu būdu, konstatuoti BK 54 str. nuostatų ar apeliaciniame skunde nurodytos... 125. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p.,... 126. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalį dėl A.... 127. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių, paskirtų A. N. bendrinimo BK 63... 128. Nuteistojo M. Š. ir nuteistojo E. K. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.... 129. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....