Byla 2-1731-157/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, kuria iš dalies patenkinti kreditorių pareikšti finansiniai reikalavimai bankrutuojančios J. Kairio prekybos įmonės bankroto byloje Nr. B2-1179-658/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bendraatsakovio J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, kuria iš dalies patenkinti kreditorių pareikšti finansiniai reikalavimai bankrutuojančios J. Kairio prekybos įmonės bankroto byloje Nr. B2-1179-658/2016.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą J. Kairio prekybos įmonei, bankroto administratore paskyrė UAB ,,Inovestus“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. kovo 24 d.
  2. Bankroto administratorė UAB ,,Inovestus“ 2016 m. gegužės 26 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditorius ir jų finansinius reikalavimus: Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) su 622,18 Eur reikalavimu, UAB ,,Omnitel“, reikalavimas – 283,74 Eur, UAB ,,Miko ir Tado leidyklos spaustuvė“, reikalavimas – 1 204,85 Eur, Lindorff Oy, reikalavimas – 87 Eur, A. P., reikalavimas – 4 957,61 Eur, T. R., reikalavimas – 3 802,71 Eur, iš viso

    510 958,09 Eur.

  3. Bendraatsakovis J. K. atsiliepime į minėtą prašymą nurodė, kad nesutinka su teikiamais tvirtinti VMI, UAB „Omnitel“, A. P., T. R. ir Lindorff Oy finansiniais reikalavimais.
  4. Dėl VMI kreditorinio reikalavimo nurodė, kad yra suėjęs mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminas, ši nepriemoka buvo pripažinta beviltiška, sustabdytas išieškojimas, be to, dokumentai, kurių pagrindu prašoma patvirtinti reikalavimą, yra suklastoti. Prašė šį reikalavimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nepriimti į bylą VMI viršininko 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 70-19-6760, išreikalauti papildomus dokumentus.
  5. Dėl UAB ,,Omnitel“ kreditorinio reikalavimo nurodė, kad yra suėjęs 10 metų ieškinio senaties terminas, todėl prašė jo netvirtinti.
  6. Pasisakydamas dėl A. P. kreditorinio reikalavimo nurodė, kad jis taip pat netvirtintinas, nes šis kreditorius praleido terminus pateikti dokumentą vykdyti, buvo pažeista vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka. Analogiškus argumentus nurodo ir dėl kreditoriaus T. R. finansinio reikalavimo.
  7. Teigė, kad negali būti tvirtinamas Lindorff Oy finansinis reikalavimas, nes yra paduotas skundas dėl antstolės veiksmų neteisėtai išieškant vykdymo išlaidas.
  8. Taip pat prašė nutraukti bankroto bylą CPK 293 straipsnio 9 punkto pagrindu, nes, pasak jo, bankroto byla iškelta pagal pareiškėjo, neturinčio galiojančios reikalavimo teisės, pareiškimą, o jos nenutraukus taikyti supaprastintą bankroto procesą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi iš dalies patenkino bankroto administratorės prašymą ir patvirtino II eilės VMI 622,18 Eur kreditorinį reikalavimą; III eilės UAB ,,Miko ir Tado leidyklos spaustuvė“ 1 204,85 Eur finansinį reikalavimą, T. R. 3 802,71 Eur reikalavimą, Lindorff Oy 87 Eur reikalavimą; UAB ,,Omnitel“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2016 m. liepos 18 d. 10 val.; A. P. – teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka po to, kai bus išnagrinėtas jo atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties.

    8

  2. Teismas, spręsdamas dėl UAB ,,Omnitel“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, nustatė, kad šio reikalavimo pagrindas yra 1998 m. išrašytos sąskaitos už suteiktas paslaugas. Atsižvelgęs į tai, kad kreditorius pozicijos dėl senaties termino nepateikė, siekdamas tinkamai išnagrinėti visas reikšmingas aplinkybes, šio kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka 2016 m. liepos 18 d. 10 val.
  3. Įvertinęs tai, kad kiti kreditoriniai reikalavimai grindžiami rašytiniais įrodymais, informacija apie atsakovo J. K. nurodytas bylas yra teismų informacinėje sistemoje Liteko, kurios duomenimis teismas gali naudotis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kitų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nusprendė nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o prašymą išreikalauti papildomus įrodymus atmetė (CPK 199 straipsnis).
  4. Teismas, atmesdamas bendraatsakovio J. K. argumentus dėl VMI pateiktų dokumentų nelaikymo įrodymais CPK 184 straipsnio pagrindu pažymėjo, kad vykdomųjų bylų elektroninio registro išrašas yra automatiškai informacinės sistemos sugeneruotas dokumentas, kuriame atsispindi joje esantys duomenys; kad jis neįrodinėja, jog buvo daromi kokie nors neteisėti pakeitimai koreguojant išraše esančią informaciją; kad antstolių informacinės sistemos išraše pateikiama informacija apie dvi vykdomąsias bylas, kuriose buvo vykdomas išieškojimas iš J. Kairio prekybos įmonės išieškotojui VMI (t. 1., b. l. 28), nereiškia, jog tuo pačiu metu, pagal tą patį vykdomąjį dokumentą buvo vykdomas tos pačios skolos išieškojimas dviejose vykdomosiose bylose. Todėl šį prašymą atmetė.
  5. Teismas taip pat nenustatė teisinio pagrindo atsisakyti priimti į bylą VMĮ viršininko 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 70-19-6760, konstatavęs, kad dokumentas atitinka jam keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis). Taip pat pažymėjo, kad į bylą negalėjo būti pateikti dokumentų originalai, nes visa vykdomoji byla išsiųsta į Šilutės rajono apylinkės teismą, kur nagrinėjamas bendraatsakovio skundas dėl antstolio veiksmų.
  6. Teismas atmetė prašymą nutraukti bankroto bylą ir pažymėjo, kad jis gali būti tenkinamas tik tuomet, kai egzistuoja bent viena ĮBĮ 27 straipsnyje nurodytų sąlygų, nagrinėjamu atveju nė vienos iš šių sąlygų neįrodyta.
  7. Teismas taip pat atmetė prašymą taikyti ĮBĮ 131 straipsnyje numatytą supaprastinto bankroto procesą, konstatavęs, kad šio klausimo iškėlimas priskirtinas bankroto administratoriaus kompetencijai ir buvo išspręstas teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi.
  8. Teismas, pasisakydamas dėl VMI 622,18 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo pažymėjo, kad mokesčių ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai (Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalis) bei nustatė, kad atsakovės skola biudžetui apskaičiuota Tauragės VMI 2004 m. gegužės 14 d. patikrinimo aktu Nr. 20-03-110-365; kad priverstiniai išieškojimo veiksmai pradėti 2006 m., priėmus 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 70-19-6760 išieškoti mokestinę nepriemoką ir jo vykdymą perdavus antstoliui; kad antstolio kontoroje vykdomasis dokumentas buvo gautas 2007 m. sausio 3 d. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad argumentai dėl priverstinio išieškojimo senaties termino prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Taip pat pažymėjo, kad antrą kartą vykdomasis dokumentas vykdyti pateiktas 2010 m. sausio 20 d. (t. 1, b. l. 176), taigi penkerių metų priverstinio išieškojimo terminas nebuvo suėjęs (CPK 607 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatavo, kad nepasitvirtinus atsakovo teiginiams dėl priverstinio išieškojimo senaties termino pasibaigimo ir esant rašytiniams įrodymams dėl skolos fakto, dydžio – nėra teisinio pagrindo netvirtinti VMI 622,18 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo.
  9. Pasisakydamas dėl T. R. kreditorinio reikalavimo teismas pažymėjo, kad Jurbarko notarų biuras 1994 m. rugpjūčio 31 d. išdavė vykdomąjį dokumentą dėl 13 000 Lt skolos, 130 Lt notarinės rinkliavos išieškojimo iš J. K. išieškotojui T. R.; kad iš ant vykdomojo užrašo esančių įrašų matyti, jog antstolis 1996 m. birželio 7 d. iš skolininko J. K. išieškojo 12,62 Lt (t. 2, b. l. 12); kad pagal vykdomojo užrašo atlikimo metu galiojusio Lietuvos TSR valstybinio notariato įstatymo 78 straipsnį vykdomasis užrašas, jeigu išieškotojas arba skolininkas yra pilietis, gali būti pateiktas priverstiniam išieškojimui per trejus metus nuo jo sudarymo dienos. Įvertinęs šias aplinkybes konstatavo, kad šis užrašas vykdyti buvo pateiktas nepraleidus nustatyto termino. Taip pat nustatė, kad 2000 m. balandžio 25 d. šis vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui su išieškojimo negalimumo aktu; šis vykdomasis užrašas pateiktas antrą kartą vykdyti; kad vykdomoji byla pradėta 2010 m. kovo 3 d. Įvertinęs šias aplinkybes bei tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalis) konstatavo, kad šis terminas nebuvo praleistas, todėl šį 3 802,71 Eur kreditorinį reikalavimą taip pat nusprendė patvirtinti.
  10. Spręsdamas Lindorff Oy finansinio reikalavimo tvirtino klausimą nustatė, kad į bylą pateikti šį reikalavimą pagrindžiantys rašytiniai įrodymai – vykdomasis įrašas ir paprastasis vekselis (t. 2, b. l. 18-19); kad nesutikdamas su tvirtinamu reikalavimu bendraatsakovis nenurodo jokių konkrečių argumentų, išskyrus vienintelį, jog yra pateikęs skundą dėl išieškojimą vykdžiusio antstolio veiksmų. Įvertinęs tai teismas konstatavo, kad byloje nesant įrodymų, paneigiančių reikalavimą patvirtinančius įrodymus, 87 Eur reikalavimas tvirtintinas.
  11. Teismas, įvertinęs tai, kad nėra ginčo dėl kreditoriaus UAB „Miko ir Tado leidyklos spaustuvė“ finansinio reikalavimo, kad pateikti pagrindžiantys įrodymai, jo 1 204,85 Eur kreditorinį reikalavimą patvirtino.
  12. Spręsdamas A. P. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nustatė, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas 1995 m. spalio 13 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-50/95 dėl 5 059,52 Eur (17 469,50 Lt) skolos išieškojimo iš J. K. išieškotojo A. P. naudai (t. 2, b. l. 56-57); kad J. K. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nes vykdomasis dokumentas vykdyti priimtas suėjus senaties terminui; kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-8009-991/2016, J. K. skundą dėl antstolės veiksmų tenkino iš dalies; kad ši nutartis yra neįsiteisėjusi, nes jis yra pateikęs atskirąjį skundą, kuris yra priimtas. Atsižvelgęs į tai, kad teismo priimtas procesinis sprendimas gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl šio reikalavimo tvirtinimo, teismas minimą klausimą skyrė nagrinėti teismo posėdyje po nurodyto atskirojo skundo išnagrinėjimo.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10

  1. Bendraatsakovis J. K. atskirajame skunde prašo: ,,iš naujo išnagrinėti aplinkybes, susijusias su galimu įrodomąją vertę turinčių duomenų ir dokumentų suklastojimu“; ,,nepriimti kaip įrodymo ieškovo 2012-12-12 nutarimo Nr. 70-19-6760“; ,,panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartyje padarytas išvadas dėl galimo mano piktnaudžiavimo procesu kaip nepagrįstas“; ,,išreikalauti iš atsakovo byloje visą reikiamą įrodomąją medžiagą dėl nutarimų, kurių pagrindu buvo išieškoma mokestinė J. Kairio prekybos įmonės nepriemoka originalo buvimo ir kt. aplinkybių“; ,,nutraukti civilinę bankroto bylą šioje stadijoje esant CPK 293 straipsnio 9 dalies pagrindams“; ,,netenkinus prašymo dėl bylos nutraukimo, taikyti šioje stadijoje J. Kario prekybos įmonei supaprastinto bankroto procedūrą“.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog antstolis pagal vieną vykdomąjį dokumentą vykdė dvi vykdomąsias bylas, netinkami įvertino byloje esančius įrodymus – antstolių informacinės sistemos išrašą, patvirtinantį šią aplinkybę.
    2. Teismo nutartis pagrįsta prielaidomis, kad antstolių informacinėje sistemoje suklysta nurodant vykdomosios bylos užbaigimo pagrindą; be pagrindo neišreikalauta su šiomis aplinkybėmis susijusi papildoma informacija; nevertinti įrodymai, kad kita mokestinė nepriemoka, išskyrus 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimu, nėra priskaičiuota.
    3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškimas dėl įrodymų suklastojimo laikytinas piktnaudžiavimu proceso teisėmis (CPK 95 straipsnis), nes jis buvo paremtas įrodymais, pagrįstas.
    4. Teismas negalėjo vadovautis VMI viršininko 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 70-19-6760, nes pateiktos skirtingos šio dokumento versijos su skirtingomis jose nurodytomis pinigų sumomis.
    5. Teismas privalėjo nutraukti bankroto bylą CPK 293 straipsnio 9 punkto pagrindu, nes mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo sustabdytas, ir nepanaikinus šios sprendimo pareiškėja neturėjo teisės kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
  3. Apeliantas taip pat prašė prijungti prie bylos kartu su skundu pateiktus įrodymus bei pažymėjo, kad teismas vieną iš teikiamų įrodymų – pažymą dėl socialinės pašalpos skyrimo, nepagrįstai atsisakė prijungti, nes informacija aktuali sprendžiant dėl supaprastinto bankroto.
  4. Bendraatsakovės bankrutuojančios J.Kairio prekybos įmonės bankroto administratorė UAB ,,Inovestus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad palaiko savo prašyme dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo išdėstytą poziciją. Mano, kad teismo nutartyje išdėstyti argumentai ir sprendimai yra pagrįsti ir motyvuoti.

11IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl patikrina jos teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirojo skundo argumentus (CPK 329, 338 straipsniai).

13Dėl atskirojo skundo ribų ir faktinių bylos aplinkybių

  1. Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).
  2. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto skundu, pažymi, kad iš esmės apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties dalimi, kuria patvirtintas VMI 622,18 Eur finansinis reikalavimas. Apeliantas, kvestionuodamas šią nutarties dalį teigia, kad šis reikalavimas grindžiamas suklastotais įrodymais, kurių teismas turėjo neprijungti prie bylos; teismas be pagrindo nenutraukė bankroto bylos CPK 293 straipsnio 9 punkto pagrindu, o nepatenkinęs šio reikalavimo nepagrįstai atsisakė taikyti ĮBĮ 131 straipsnyje nurodytą supaprastintą bankroto procesą.
  3. Teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl paminėtų skundo argumentu, tačiau mano, kad prieš tai būtina nustatyti ir paminėti šiam ginčui aktualias faktines bylos aplinkybes.
  4. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad bendraatsakovis J. K. 2002 m. sausio 24 d. pradėjo savo įmonės likvidavimo procedūras (t. 1., b. l. 39-40). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei (t. 1, b. l. 4-6). Teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi iškėlė įmonei bankroto bylą, administratore paskyrė UAB ,,Bankroto procesas“ (t. 1, b. l. 100-102). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi, išnagrinėjęs bendraatsakovių atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 141-147). Teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi patenkintas bankroto administratoriaus prašymas jį atstatydinti iš pareigų, įmonės bankroto administratore paskirta UAB ,,Inovestus“ (t. 1, b. l. 106, 155-156).
  5. Bendraatsakovis J. K. 2016 m. balandžio 25 d. teismui pateikė pareiškimą dėl galimai suklastotų įrodymų – antstolių informacinės sistemos išrašo, melagingų pareiškėjos parodymų (t. 1, b. l. 187-188), nurodęs, kad šios sistemos pažyma apie įmonės atžvilgiu vykdytas bylas yra suklastota, nes užvestos dvi bylos vieno sprendimo mokestinės nepriemokos išieškojimo klausimu, kad pareiškėja melagingai aiškino apie įmonės nepriemokos susidarymo laiką, siekdama padidinti skolą ir inicijuoti bankroto procesą.
  6. Bankroto administratorė 2016 m. gegužės 17 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl supaprastintos bankroto procedūros taikymo (t. 2, b. l. 34-35), teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi šį prašymą atmetė, konstatavęs, kad pirmiausia kreditoriai turėtų išklausyti ataskaitą apie bankrutuojančią įmonę, galimybes patenkinti jų reikalavimus ir įvertinę šiuos faktus pareikšti nuomonę dėl supaprastinto bankroto procedūrų taikymo (t. 2, b. l. 39).
  7. Bankroto administratorė 2016 m. gegužės 26 d. pateikė teismui prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo (t. 2, b. l. 41-58).
  8. Bendraatsakovis J. K. 2016 m. gegužės 30 d. pateikė atsiliepimą į šį prašymą, kuriame, be kita ko, prašė nutraukti bankroto bylą, nes pareiškimas pareikštas asmens, neturinčio tam teisės – VMI reikalavimas nepagrįstas. Bankroto bylos nenutraukus, prašė pradėti supaprastinto bankroto procedūrą, nes įmonė neturi turto (t. 2, b. l. 59-60).

14Dėl įrodymų prijungimo

  1. Apeliantas atskirajame skunde prašė priimti naujus įrodymus – 2016 m. liepos 9 d. pareiškimą Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl antstolio Kęstučio Košio neteisėtų veiksmų; antstolio Kęstučio Košio 2014 m. vasario 11 d., 2016 m. vasario 17 d. patvarkymus; Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. birželio 7 d ., 2016 m. kovo 22 d. raštus; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 21 d., 2015 m. kovo 3 d. sprendimus; bankroto administratorės 2016 m. gegužės 25 d. prašymą dėl kreditorių ir jų reikalavimų patvirtinimo ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 29 d. pažymą dėl suteiktų socialinių pašalpų.
  2. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad visi įrodymai, išskyrus pareiškimą Klaipėdos apygardos teismo prokuratūrai bei Socialinės paramos 2016 m. birželio 29 d. pažymą, jau buvo pateikti į bylą ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (kai kurie po kelis kartus) ir įvertinti tiek sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo (t. 1, b. l. 119, 139, 176, 196, 195; t. 2, b. l. 62,63). Todėl šiuos įrodymus atsisakytina priimti (CPK 7 straipsnis).
  3. Sprendžiant kitų apelianto pateiktų įrodymų (pareiškimo Klaipėdos apygardos prokuratūrai; Socialinės paramos skyriaus pažymos) prijungimo dar kartą pažymėtina tai, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas. Tuo tarpu pažyma dėl socialinės paramos skyrimo, priešingai nei teigia apeliantas, nėra susijusi nei su kreditorių reikalavimais, nei su pačios įmonės turtine padėtimi. Pareiškimas prokuratūrai tik patvirtina faktą, kad apeliantas realizavo jam įstatymo suteiktas teises, tačiau įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo institucijos būtų priėmusios sprendimą, kuris turėtų įtakos pareikštų reikalavimų tenkinimui, nepateikta. Taigi šie dokumentai neatitinka jiems keliamų sąsajumo reikalavimų, todėl juos taip pat atsisakytina priimti (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis).

15Dėl atskirojo skundo argumentų

  1. Kaip minėta, nesutikimą su teismo nutarties dalimi, kuria patvirtintas VMI 622,18 Eur finansinis reikalavimas, apeliantas grindžia tuo, kad vadovautasi neteisėtais įrodymais, kad pati bankroto byla iškelta neteisėtai ir turėtų būti nutraukta, – pareiškėjas neturėjo reikalavimo teisės. Taip pat teigia, kad atsisakęs nutraukti bankroto bylą teismas privalėjo tenkinti jo prašymą taikyti supaprastinto procesą.

    16

  2. Apeliantas tiek savo atsiliepime į pareiškimą, tiek ir skunde pateikia samprotavimus apie galimą VMI viršininko sprendimo bei antstolių informacinės sistemos duomenų, susijusių su įmonės atžvilgiu vykdytų vykdomųjų bylų skaičiumi, klastojimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdomųjų bylų elektroninio registro išrašas yra automatiškai informacinės sistemos sugeneruotas dokumentas, tuo tarpu įrodymų, kad ši sistema būtų paveikta siekiant klastoti dokumentus, apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris kaip žinia yra fakto teismas, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Papildomai pažymėtina tai, kad atsakovas, būdamas įmonės savininku, galėjo ir turėjo gauti visą informaciją, susijusią su įmonės atžvilgiu vykdomais išieškojimais, be to, įrodymų, kad antstolis būtų užbaigęs vykdomąją bylą pagal VMI viršininko 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą jį visiškai įvykdžius, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė, todėl sutiktina su teismu, kad šie argumentai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais (CPK 178 straipsnis).
  3. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundo argumentų, susijusių su bankroto bylos nutraukimu, visų pirma dar kartą pažymi, kad šioje byloje keliamas klausimas dėl vieno iš bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinio reikalavimo patvirtinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo tarpu klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo jau yra išspręstas teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartimi (t . 1, b. l. 100-102), kurios teisėtumas ir pagrįstumas konstatuotas apeliacinės instancijos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi (t. 1, b. l. 141-147). Kaip žinoma, įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdytina visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir įgyja res judicata galią (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 1 dalis), o joje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kaip teisingai nurodė teismas, bankroto byla galėtų būti nutraukta nustačius bent vieną iš ĮBĮ 27 straipsnyje nurodytų pagrindų, tuo tarpu tokių įrodymų, kaip ir anksčiau nurodytais atvejais, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis).
  4. Pasisakydama dėl skundo argumentų, susijusių su ĮBĮ 131 straipsnyje nustatyto supaprastinto bankroto proceso taikymo, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi tai, kad, kaip buvo minėta anksčiau, teismas šį klausimą kartą jau sprendė ir 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė tokį bankroto administratorės prašymą konstatuodamas, kad šį klausimą tikslinga spręsti po to, kai bus patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, kuomet jiems bus suteikta informacija, susijusi su jų finansinių reikalavimų patenkinimo galimybėmis, bei suteikta teisė pareikšti pagrįstą nuomonę dėl supaprastinto bankroto proceso (t. 2, b. l. 39). Kaip minėta, įmonei reikalavimus pareiškė 6 kreditoriai, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo 5 kreditorių reikalavimų pagrįstumą. A. P. 4 957,61 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nutarė spręsti kuomet bus išnagrinėtas bendraatsakovio J. K. skundas dėl antstolės veiksmų vykdant vykdomąją bylą Nr. 0074/03/04913. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies – įpareigojo antstolę Redą Vizgaudienę sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0074/03/04913 ir vykdomąjį dokumentą persiųsti J. Kairio prekybos įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kitą skundo dalį atmetė. Su šia teismo nutartimi J. K. nesutiko ir padavė atskirąjį skundą, kurį Klaipėdos apygardos teismas paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2016 m. lapkričio 3 d. 16 val. (Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 2YT-8009-991/2016; Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 2S-1405-265/2016). Taigi neišnykus minėtoje teismo nutartyje nurodytoms aplinkybėms pagrįstai atsisakyta pakartotinais nagrinėti ir spręsti šį klausimą. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad supaprastintas bankroto procesas gali būti taikomas bet kurioje bankroto proceso stadijoje iki tokios bylos nutraukimo arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo, – esant ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalyje numatytoms būtinosioms sąlygoms.
  5. Taigi remiantis pirmiau pareiktais argumentais bendraatsakovio J. K. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 straipsnio 1 dalis), nepasisakant dėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų kitų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nes, kaip žinoma, nustačius, kad teismas tinkamai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai