Byla e2-125-284/2019
Dėl santuokos nutraukimo

1Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Jolitai Juknienei, Loretai Armalienei, dalyvaujant ieškovei V. M., jos atstovui advokatui Vilmantui Poškui, atsakovo A. M. kuratoriui advokatui Anatolij Šichovcov, institucijos, teikiančios išvadą, atstovei E. K., L. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. M., institucijai, teikiančiai išvadą,- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė V. M., patikslinusi ieškinį, prašė nutraukti jos ir atsakovo A. M. santuoką, įregistruotą ( - ) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, išlaikymo vienas kitam nepriteisti, po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytą lengvąjį automobilį, jį priteisiant ieškovei bei įpareigojant ieškovę išmokėti atsakovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį, nustatyti nepilnamečio sūnaus G. M. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarką, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui ir išlaikymo įsiskolinimą turtu – priteisti nepilnamečiui sūnui G. M. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio ( - ).

5Atsakovo A. M. paskirtas kuratorius advokatas Anatolij Šichovcov pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog su patikslinto ieškinio reikalavimais dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliekamų pavardžių, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sutinka. Tačiau nesutinka su išlaikymo nepilnamečiui sūnui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovui priklausančiu turtu – ½ dalimi atsakovui priklausančiu butu su rūsiu, prašė jo nepriteisti, taip pat nesutinka su ieškovės siūloma santuokos įgyto turto padalijimo kompensacijos suma, t.y. mano, kad pagal rinkos kainas automobilis kainuoja brangiau, todėl atsakovui turi būti priteista 600 Eur kompensacijos.

6Institucija, teikianti išvadą,- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškovės patikslintas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

7Ieškovė V. M. teismo posėdžio metu savo galutinai patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti visiškai. Paaiškino, kad su A. M. susituokė ( - ) rajono civilinėje metrikacijoje ( - ), įrašo Nr. ( - ), santuoką nori nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes atsakovas yra neištikimas, ji su atsakovu jokio šeimos kontakto ir ryšių nebepalaiko, mano, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ir ji. Pavardę nori pasilikti santuokinę – M., išlaikymo vienas iš kito neprašo, nes ji yra dirbanti, pati save išlaiko. Turi sūnų, kuris gimė dar iki santuokos – ( - ) metais, o su atsakovu kaip šeima, nors ne santuokoje, gyveno nuo ( - ) metų. Atsakovas išvažiavo 2018 m. sausio 17 d. ir iki šiol nėra grįžęs. Paskutinį kartą buvo grįžęs trumpam – savaitei, jis buvo piktas, nežino dėl kokių priežasčių. Iš pradžių dar jie bendravo kartą elektroniniu paštu, vieną kartą, gal 2018 m. gegužės mėnesį, kai ji kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, atsakovas skambino, kalbėjosi su sūnumi, bet jiems nepavyko susikalbėti, nes sūnus jo nesuprato. Atsakovas žino apie bylą, nes ji jam elektroniniu paštu, kuriuo jie bendravo, išsiuntė teismo priimtą ieškinį dėl santuokos nutraukimo, po to jis ir paskambino jai. Ji moka ir supranta italų kalbą. Atsakovas taip pat norėjo nutraukti santuoką, ji iš jo rašytų elektroninių laiškų ir nuotraukų suprato, kad ji jam nebereikalinga. Ji taikytis nenori, nes po tiek laiko sutuoktinis jau yra svetimas žmogus, mano, kad santuokos išsaugoti nepavyks. Sutinka, kad atsakovas su vaiku galės bendrauti, tik, jeigu pats to norės, tačiau šiuo metu jie nebendrauja. Sūnus niekada nebuvo išvykęs, nėra gyvenęs Italijoje, vaikas nuo pat gimimo gyvena Lietuvoje, su ja. Atsakovas buvo pareiškęs norą, kad visa šeima išvažiuotų gyventi į Italiją, prieš du metus norėjo išsivežti sūnų per vasarą į Italiją, parodyti savo darbą, bet kaip daugumą kartų,- sūnų nuvylę, apgavo. Yra visi kartu su sūnumi buvę Italijoje, sūnus matė senelius, bet buvo dar mažas, nebeprisimena, žino tik iš nuotraukų. Paaugusio sūnaus A. nėra nusivežęs į Italiją, vaikas nėra bendravęs su tėvo giminėmis. Jokių ginčų dėl vaiko tėvystės nekilo, atsakovas tėvystę pripažino. Ji jokių prieštaravimų dėl tėvo ir sūnaus bendravimo ji tikrai nereiškia. Sūnus nori bendrauti su tėvu, bet, anot sūnaus,- tėvo nėra. Jokių laiškų, skambučių iš tėvo sūnui nėra. Santuokoje su atsakovu pirko už 500 eurų tik automobilį „H. G.“, kuris registruotas jos vardu. Automobiliu važinėja ji, kai A. būdavo Lietuvoje, važinėjo ir jis. Remontavo jį iš bendrų lėšų, o nuo 2017 metų ji pati prižiūri, remontuoja. Sutinka sumokėti atsakovui 250 eurų kompensaciją už jai atitinkantį automobilį. Šiuo metu parduodama šį automobilį, net tiek negautų, kadangi jam reikalingas kapitalinis remontas. Kitas turtas yra jos asmeninė nuosavybė, todėl nedalintinas. Į jos sąskaitą yra pervestos didelės lėšos pinigų, bet tai yra atsakovo lėšos, nes jis jas pervesdavo iš Italijos. Ji yra išėmusi dalį lėšų grynais pinigais, dalį lėšų pervedė į atsakovo Lietuvoje turimą sąskaitą. Vaikui atsakovas pastoviai, kas mėnesį, pervesdavo po 500 eurų. Ji šiuo metu nori, kad vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės atsakovas skirtų po 340 eurų kas mėnesį, o kadangi susikaupė išlaikymo įsiskolinimas nuo 2017 m. gegužės 1 d., kas ieškinio pateikimo dienai sudaro 4318 eurų, todėl prašo išlaikymą ir šį įsiskolinimą priteisti vaikui turtu - atsakovui priklausančia ½ dalimi buto. Vaikui per mėnesį reikia bendrai 540 eurų, nes maistui reikia 250 eurų, rūbams – 100 eurų, mokymosi reikmėms – 30 eurų, laisvalaikiui – 20 eurų, dienpinigiai – 100 eurų (po 5 eurus per dieną), vaistams, vitaminams – 20 eurų, komunaliniams mokesčiams, telefonui, internetui ir pan. – apie 80 eurų. Sūnus lankė muzikos mokyklą, per mėnesį reikėjo mokėti 16 eurų, orkestrui – 5 eurai, bet šiuo metu vaikas muzikos mokyklą baigė, lėšų nebereikia. Bendrai vaikui reikia net apie 600 eurų. Pati uždirba apie 450 eurų ir didžiąją dalį pinigų skiria vaikui. Išlaikymo ir įsiskolinimo sūnui suma bendrai sudaro 13180 eurų, kas atitinka pusė atsakovo buto vertės. Prašo išlaikymą vaikui ir išlaikymo įsiskolinimą priteisti turtu - buto dalimi, nes atsakovas išlaikymo vaikui nemoka nuo 2017 m. gegužės 1 d. ir ji netiki, kad jis mokės išlaikymo lėšas kas mėnesį, nes jis neatsiliepia, ji nežino nei jo adresų, nei darbovietės, nei gaunamų pajamų, o vaikas įgytų nors turtą. Sūnus su tokiu išlaikymu sutinka. Ji sugebės iki pilnametystės vaiką išlaikyti, nes ji dirba ir papildomai, padeda mama, ištekėjusi dukra. Sūnus gauna iš Sodros po 50 eurų. Su atsakovo kuratoriaus atsiliepime nurodyta vaiko išlaikymo suma – 70 eurų nesutinka, nes tokia suma reikalinga savaitei, bet ne mėnesiui.

8Atsakovo paskirtas kuratorius advokatas Anatolij Šichovcov su patikslinto ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Nesutinka su vaiko išlaikymo dydžiu, nes pagal teismų praktiką,- išlaikymas vaikui skiriamas - viena minimali mėnesinė alga, bet ne mažiau nei šiuo metu moka Sodra, t.y. apvalinant apie 70 eurų. Kadangi nėra žinomos A. M. pajamos, nėra aišku, ar jis dirba, todėl prašo vadovautis šiuo dydžiu. Mano, kad A. M., kaip nurodė ieškovė, mokėjo kas mėnesį po 500 eurų ne tik sūnui, o šeimos poreikiams, todėl kiekvienam teko po 250 eurų. Kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji uždirba daugiau, nei 400 eurų, kad jai padeda sūnų išlaikyti mama, duktė, todėl išlaikymą vaikui reikia remtis nuo ieškovės gaunamų pajamų. Be to, jeigu ieškovė gali sūnui skirti po 300 eurų, o kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas išlaikyti savo vaikus - todėl iš A. M. priteistina išlaikymui ne daugiau kaip 150 eurų suma, mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Pagal ieškovės nurodytas vaiko išlaidas, ji pati negali skirti vaikui nurodomos sumos. Todėl mano, kad reikalavimas dėl vaikui prašomo priteisti išlaikymo dydžio yra nepagrįstas. Be to, šiais motyvais prašo mažinti ir įsiskolinimo sumą. Jei skaičiuoti išlaikymą po 150 eurų,- bendra suma sudarytų tik penktadalį buto. Todėl prašo priteisti vaikui išlaikymą turtu - tik 1/5 dalį buto. Dėl santuokoje įgyto automobilio nurodė, kad jis pateikė į bylą dokumentus dėl vidutinės tokio parduodamo automobilio rinkos vertės, todėl mano, kad vidutinė šio automobilio vertė – 1200 eurų. Kadangi pusė automobilio turi būti priteista atsakovui, todėl šia automobilio verte galima mažinti atsakovo įsiskolinimą už vaiko išlaikymą arba priteisti vietoj kompensacijos kaip išlaikymą vaikui už beveik 9 mėnesius, skaičiuojant po 70 eurų, arba už 4 mėnesius, skaičiuojant po 150 eurų. Jam vienintelį kartą pavyko susisiekti su A. M., o visus bylos procesinius dokumentus siuntė atsakovui jo elektroninio pašto adresu. Pats A. M. gal 2017 metų pabaigoje ar 2018 m. vasario mėnesį jį buvo susiradęs, norėdamas nutraukti santuoką. Jie susirašinėjo tuo elektroniniu paštu, kuriuo jam išsiuntė bylos procesinius dokumentus, tačiau laiškai neišliko. Jokių dokumentų atsakovas jam tada nepateikė, jie tik susirašinėjo. Jis nenurodė priežasties, kodėl nori nutraukti santuoką. Šioje byloje vieną kartą atsakovas jam atrašė, kad 2019 m. balandžio mėnesį ketina atvykti į Lietuvą, tačiau neatvyko. Paskutinius bylos dokumentus jam siuntė 2019 m. kovo 30 d., gegužės 8 d. ir birželio 6 d. siuntė patikslintus ieškinius su vertimais. Su atsakovu susirašinėjo apie 1,5 metų būtent tuo elektroninio pašto adresu, kuriuo siuntė patikslintus ieškinius. Jo nuomonės dėl visų šios bylos klausimų nežino, tik šiek tiek apie turtą, įgytą iki santuokos, o dėl vaiko išlaikymo klausimo,- nieko. Todėl atsakovo nuomonės perteikti negali.

9Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė L. M. teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktą išvadą ir papildomai nurodė, kad institucijai buvo pavesta išklausyti nepilnametį G. M., todėl teismui pateikė vaiko paaiškinimą, o pats vaikas nurodė, kad nori gyventi su mama, o tėvas su juo nebendrauja. Dėl išlaikymo teikimo vaikui turtu nurodė, kad tėvai turi šiuos klausimus išspręsti, tačiau išlaikymas turi būti priteistas vaikui, kaip numato įstatymas, nes negali nukentėti vaiko interesai.

10Teismas

konstatuoja:

11Patikslintas ieškinys tenkintinas.

12Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: santuokos liudijimo, vaiko gimimo liudijimo, pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, pažymos apie transporto priemones, pažymų apie pajamas, fotonuotraukų, vaiko paaiškinimų, susirašinėjimo laiškų, išrašų iš internetinio portalo apie turto vertes, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, sąskaitos išrašų, nustatyta, kad V. M. (iki santuokos S.) ir A. M. susituokė ( - ) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ). Sutuoktiniai turi vieną nepilnametį sūnų G. M., gimusį ( - ), kuris gyvena su ieškove. Santuokoje šalys įgijo transporto priemonę „H. G.“, valstybinis Nr. ( - ) kuri registruota ieškovės V. M. vardu. Šalys nekilnojamųjų daiktų santuokoje neįgijo, kreditorių neturi. Ieškovė V. M. dirba UAB „( - )“ ir gauna darbo užmokestį.

13Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

14Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 6 dalis). Tai reiškia, kad teismas priima sprendimą nutraukti santuoką, jeigu įsitikina, kad ji faktiškai iširo. Teismų praktikoje santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

15Ieškovės V. M. paaiškinimais teismo posėdyje ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys susituokė ( - ), tačiau jų santuoka yra faktiškai iširusi, nes šalys santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2018 m. sausio mėnesio, kai atsakovas išvyko iš Lietuvos, gyvena atskirai jau daugiau nei metai laiko, bendro ūkio netvarko. Ieškovė patvirtino, kad nėra galimybių atnaujinti santuokinio gyvenimo, nes atsakovas paliko šeimą, nebendrauja, ji nemato galimybės toliau gyventi santuokoje, atsisakė skirti laiko susitaikymui ir reikalavo nagrinėti bylą iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnis). Kaip nurodė atsakovo kuratorius, atsakovas taip pat buvo išreiškęs pageidavimą santuoką nutraukti, o į ieškovės reikalavimus dėl santuokos nutraukimo neatsiliepė.

16Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

17Visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad tarp šalių nebėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, prie santuokos išsaugojimo neprisidėjo nė vienas iš sutuoktinių, bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, o iš į bylą ieškovės pateiktų šalių susirašinėjimo ir fotonuotraukų matyti, kad šalys sukonfliktavusios, atsakovas galimai turi kitą moterį. Ieškovė V. M. galutinai prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su tuo sutiko atsakovo A. M. kuratorius advokatas Anatolij Šichovcov. Todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 384 straipsnio 6 dalis), kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam pakantūs ir lojalūs bei dėti pastangas santuokai išsaugoti.

18Dėl sutuoktinių pavardžių

19Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

20Ieškovė pageidavo pasilikti santuokinę pavardę. Kadangi šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kas lemia, jog galimybė uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę (CK 3.69 straipsnio 2 dalis) netaikytina, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei V. M. paliktina jos santuokinė pavardė – „M.“, nes ji to pageidauja. Atsakovui A. M. paliktina jo pavardė – „M.“.

21Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas

22Išlaikymas ieškovei V. M. iš atsakovo A. M. nepriteistinas, kadangi ieškovė to nereikalauja, be to, nėra tam numatytų pagrindų (CK 3.72 straipsnis).

23Santuokos metu įgyto turto padalijimas

24Nutraukiant santuoką turi būti išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas, 385 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą.

25Iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad iekšovė V. M. 2016 m. balandžio 12 d. nusipirko už 500 eurų transporto priemonę „H. G.“, valstybinis Nr. ( - ) kuri įregistruota ieškovės V. M. vardu. Šis turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), todėl nutraukiant santuoką dalintinas. Duomenų apie kitą santuokoje įgytą ir dalintiną turtą (registruotiną ir/ar baldus, namų apyvokos daiktus ir kt.) nėra, ginčo dėl to nėra. Kreditorių šalys neturi.

26Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad šalys pirkimo-pardavimo sutartimis yra įgijusios nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų: ieškovė 2001 m. ir 2011 m. įgijo butus Pakruojo mieste, 2007 m. įgijo mėgėjų sodų žemės sklypą su statiniais ( - ) rajone, o atsakovas 2005 m. įgijo butą ( - ) mieste. Tačiau šie nekilnojamieji daiktai šalių įgyti iki santuokos ir yra jų asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2-3 dalys). Ieškovė pastarąsias aplinkybes patvirtino, byloje ginčo dėl to nėra, Nekilnojamojo turto registro išrašuose nenurodoma, kad šis turtas priklausytų šalims kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi viešo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis), todėl darytina išvada, kad minėtas nekilnojamasis turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o kiekvienai iš šalių jis priklauso asmeninės nuosavybės teise. Taigi, nutraukiant šalių santuoką jis nedalintinas.

27Ieškovė prašė santuokoje įgytą turtą – transporto priemonę „H. G.“, valstybinis Nr. ( - ) kurios vertė 500 eurų, padalinti tokiu būdu – priteisti jai natūra transporto priemonę, o atsakovui – 250 eurų kompensaciją už jai tenkančią didesnę šio turto vertę. Ji nurodė, kad už tokią kainą ji automobilį pirko 2016 m. balandžio 12 d., o praėjus 3 metams, ją eksploatuojant, dar ir nusidėvėjo, jai reikalingas kapitalinis remontas, būtinas net variklio remontas. Nors atsakovo paskirtas kuratorius su tokiu turto padalijimu sutiko, tačiau nurodė, kad pagal į bylą jo pateiktas išrašas iš internetinio portalo apie tokios markės ir modelio transporto priemonių vertes patvirtina, kad panašios transporto priemonės vertė yra nuo 400 eurų iki 2000 eurų, todėl laikytina, kad jos vidutinė vertė yra 1200 Eur, o atsakovui turi būti priteista 600 eurų dydžio kompensacija.

28Nutraukiant santuoką turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padaryti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CPK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

29Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008).

30Atmestini atsakovo kuratoriaus argumentai dėl didesnės šio turto vertės, nes transporto priemonė, kaip patvirtina byloje esanti jos pirkimo-pardavimo sutartis, įgyta prieš tris metus būtent už 500 eurų sumą, ji yra 2005 metų laidos, sutuoktinių buvo nuolat eksploatuojama, kas lemia turto dėvėjimąsi ir blogėjančią jos techninę būklę, o ieškovės argumentai dėl būtinojo kapitalinio remonto ir nepaneigti (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, paties atsakovo kuratoriaus į bylą pateiktas išrašas iš internetinio portalo apie tokios markės ir modelio transporto priemonių vertes įrodo, kad 2005 metų laidos analogiškos transporto priemonės vertė yra būtent nuo 400 eurų, o duomenų apie pastarosios ar brangesnių (beje, iki 1750 eurų) šių transporto priemonių, nėra. Todėl teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, sprendžia, kad ieškovės prašymas transporto priemonę „H. G.“, valstybinis Nr. ( - ) palikti ieškovės nuosavybei ir šiuo pagrindu atsakovui iš ieškovės priteisiant 250 eurų dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, tenkintinas (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), kadangi tokiu būdu nėra pažeidžiamas sutuoktinių lygiateisiškumo principas.

31Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

32Nutraukiant santuoką, privalu išspręsti vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus (CPK 385 straipsnio 2 dalis).

33Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Jei kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, privalu vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jo norą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CK 3.168 straipsnio 2 dalis).

34Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013 ir kt.). Teismai turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) vaiko norus ir pažiūras; 2) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; 3) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išsiaiškinant ir nustatant: a) vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių); b) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; c) tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi; d) tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; e) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; f) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę padėtį, kitas aplinkybes); g) tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką.

35Bylos duomenys patvirtina, kad šalių nepilnamečio sūnaus G. M., gimusio ( - ), gyvenamoji vieta tėvų susitarimu nenustatyta, vaiko tėvas A. M. gyvena skyrium, t.y. 2018 m. sausio mėnesį išvyko į Italiją ir į Lietuvą nebegrįžo, vaikas gyvena su ieškove (mama) Lietuvoje, ( - ) mieste, čia lanko mokyklą. Ieškovė dirba, su sūnumi gyvena atsakovui priklausančiame bute, duomenų, kad ji negali užtikrinti vaikui saugių, stabilių ir tinkamų gyvenimo sąlygų byloje nėra. Atsakovo nuomonės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu nepateikta, jo gyvenamoji vieta ir gyvenimo sąlygos, darbo pobūdis ir režimas nežinomi, jis nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir auklėjimo. Atsakovo kuratorius ieškovės reikalavimui nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vaiko mama, neprieštaravo. Taigi, šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove iš esmės nėra.

36Iš teismui pateiktų nepilnamečio šalių sūnaus G. M. rašytinių paaiškinimų, į bylą pateiktos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados bei šios institucijos atstovės paaiškinimo teismo posėdžio metu, matyti, kad šalių sūnus vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo norą gyventi kartu su mama, nurodydamas, kad jis nuo pat gimimo gyvena ( - ) su mama, tėvas dirba jūreiviu ir dažnai išvykdavo, namuose nebūdavo, visą laiką juo rūpinasi mama, vaikas net nežino, kur šiuo metu tėvas gyvena, jie nebendrauja.

37Teismas, atsižvelgdamas į vaiko nuomonę bei faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir nepilnamečio vaiko G. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

38CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 156 straipsnio 1 dalis).

39Ieškovė, kaip matyti iš pareikšto reikalavimo dėl atsakovo bendravimo su sūnumi G. M. tvarkos, siūlo nustatyti maksimalų atsakovo bendravimą su vaiku, ji jokių prieštaravimų dėl tėvo ir sūnaus bendravimo nereiškia, nurodė suprantanti ir pripažįstanti būtinumą sūnui bendrauti su tėvu, patvirtino kad sūnus taip pat nori bendrauti su tėvu. Iš teismui pateiktos nepilnamečio šalių sūnaus G. M. nuomonės šiuo klausimu, nustatyta, kad šalių sūnus nori bendrauti su tėvu, tačiau bendravimas apsunkintas dėl paties tėvo nenoro bendrauti, darbo pobūdžio – dirba jūreiviu ir dažnai išvykdavo, namuose nebūdavo, bei dėl kalbos barjero, nes vaikas nepakankamai moka italų kalbą.

40Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

41Šalys gyvena skyrium, t.y. ieškovė – Lietuvoje, atsakovas 2018 m. sausio mėnesį išvyko į Italiją, vaiko bendravimas su tėvu ir taip nebuvęs intensyvus, šiuo metu yra nutrūkęs bei apsunkintas. Vaikas nori bendrauti su tėvu, ieškovė sudaro tinkamas sąlygas maksimaliam bendravimui. Byloje duomenų, kurie teiktų pagrindą taikyti maksimalaus atsakovo dalyvavimo auklėjant vaiką principo ribojimus, nenustatyta. Todėl teismas, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, sprendžia, jog atsakovo A. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. M. tvarka nustatytina pagal ieškovės prašomą nustatyti tvarką.

42Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo skolos priteisimo

43Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnio 1 – 2 dalys). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas (CK 3.194 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Išlaikymo formos parinkimo kriterijai yra šie: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra, gaunamų pajamų dydis, periodiškumas, tėvo (motinos) gebėjimas tinkamai tvarkyti turtą ir gauti iš jo pajamas vaikų išlaikymui ar kitaip tenkinti vaikų poreikius iš priteisto turto. Teismas, parinkdamas išlaikymo formą, turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt.

44Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. M. nepilnamečiui sūnui G. M. išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, būtent turtu, nurodydama, kad išlaikymas vaikui skaičiuotinas po 340 eurų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (( - )), o išlaikymo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos sudaro 4318 eurų. Kadangi bendra išlaikymo ir jo įsiskolinimo suma - 13180 eurų, o prašomo priteisti atsakovo buto su rūsiu, esančio ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė (nustatymo data 2006-09-15) pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą yra 13164 Eur, pagal vidutinės rinkos paiešką pagal unikalų numerį šio buto su rūsiu vertė (masinis vertinimas 2019-01-01) yra 26200 Eur, todėl ieškovė prašė priteisti ½ dalį buto su rūsiu sūnui, kuris paskaičiuotas pagal vidutinę rinkos vertę, nustatytą būtent sprendimo priėmimo metu (masinis vertinimas 2019-01-01, CK 3.4, 3.119 straipsniai).

45Pagal teisinį reguliavimą teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis).

46Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas kas mėnesį vaiko (vaikų) poreikiams tenkinti, jei išlaikymas yra mokamas nepažeidžiant mokėjimo tvarkos. Ši išlaikymo forma taikytina tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.).

47Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko tėvo (motinos) turimos lėšos ir nėra pažeidžiami nei vaikų, nei tėvų interesai dėl tokios išlaikymo formos taikymo.

48Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos vaikui (vaikams) išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita. Turto vertė nustatoma remiantis verte, nustatyta pagal rinkos kainas, esančias sprendimo priėmimo metu (CK 3.4, 3.119 straipsniai). Rinkos vertė gali būti nustatoma, remiantis inventorizaciniais duomenimis, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais.

49Ieškovė nurodė, kad šalių sūnaus G. M., gimusio ( - ), poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga nuo 540 eurų iki 600 eurų suma, nes maistui reikia 250 eurų, rūbams – 100 eurų, mokymosi reikmėms – 30 eurų, laisvalaikiui – 20 eurų, dienpinigiai – 100 eurų (po 5 eurus per dieną), vaistams, vitaminams – 20 eurų, komunaliniams mokesčiams, telefonui, internetui ir pan. – apie 80 eurų. Šiuo metu sūnus baigė muzikos mokyklą, todėl lėšų šiems užsiėmimas nebereikia, kitų apmokamų būrelių vaikas nelanko. Atsakovas privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo 340 Eur suma.

50Iš ieškovės paaiškinimų ir į bylą pateiktų jos sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas A. M. vaiko išlaikymui mokėjo kas mėnesį po 500 eurų dydžio sumą. Tačiau, paskutinį mokėjimą atlikęs 2017 m. balandžio 19 d., nuo 2017 m. gegužės mėnesio atsakovas lėšų neperveda ir vaiko išlaikyti nepadeda. Ieškovė dirba, gauna darbo užmokestį, kuris per mėnesį vidutiniškai siekia tik 450 Eur, gauna 50 Eur išmoką vaikui. Ieškovė nurodė, kad ji sūnų išlaiko viena, padedant mamai ir suaugusiai dukrai, didžiąją dalį pajamų skirdama sūnaus poreikiams patenkinti.

51Atsakovo kuratorius nesutiko su 340 Eur vaiko išlaikymo dydžiu, nurodydamas, jog pagal teismų praktiką,- išlaikymas vaikui skiriamas - viena minimali mėnesinė alga, bet ne mažiau nei šiuo metu moka Sodra, t.y. apvalinant apie 70 eurų, kadangi nėra žinomos A. M. pajamos. O tuo atveju, jei ieškovė gali sūnui skirti po 300 eurų kas mėnesį, ir tėvai turi lygias teises ir pareigas išlaikyti savo vaikus - todėl iš A. M. priteistina išlaikymui ne daugiau kaip 150 eurų suma. Teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos atsakovo kuratoriaus argumentus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių – netrukus sueis 17 metų, šiandieninį pragyvenimo lygį Lietuvoje, siekiant visapusiško ir harmoningo vaiko ugdymo ir vystymosi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, akivaizdu, jog tokio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti atsakovo kuratoriaus nurodoma suma nėra pakankama, t. y. ji negali garantuoti vaikui socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio. Siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaikų teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Kita vertus, kaip pagrįstai atsakovo kuratorius nurodė, - pagal teismų praktiką sprendžiant dėl išlaikymo dydžio laikoma, kad išlaikymo dydis, užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas, negali būti mažesnis nei viena minimali mėnesinė alga (šiuo metu esanti 555 Eur) (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Tačiau tai, kad orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio yra minimalioji mėnesinė alga, nereiškia, kad išlaikymo dydis negali būti didesnis nei viena minimalioji mėnesinė alga.

52Nors nagrinėjamu atveju nėra aiški ir žinoma atsakovo turtinė padėtis ir teismas neturi duomenų apie jo gaunamas pajamas, kitus išlaikomus asmenis, nėra duomenų, paneigiančių, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius bei tai, kad atsakovas gyvena Italijoje, t. y. didesnio nei Lietuva ekonominio išsivystymo valstybėje su aukštu pajamų lygiu, kaip ieškovė nurodė, - atsakovas visuomet dirbo ir galimai tebedirba jūreiviu, gaudavusiu pakankamai dideles ir nuolatines pajamas – apie 2000 Eur darbo užmokestį per mėnesį, disponavusiu ženkliomis pragyvenimui skirtomis sumomis (net po 4500 Eur pervedinėjo į ieškovės sąskaitą, jiems gyvenant kartu), teismas sprendžia, jog ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 340 Eur per mėnesį iš esmės atitinka realius vaiko poreikius, protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, garantuos būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

53Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

54Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas neteikė išlaikymo sūnui nuo 2017 m. gegužės mėnesio, teismui nepateikta nei vieno rašytinio įrodymo, kad atsakovas kitokiu būdu teikė išlaikymą vaikui, t.y. yra nupirkęs sūnui kokių nors jam reikalingų priemonių vystymuisi, priežiūrai, rūbų ar pan., kas lemia, jog pagrįstai ieškovė reikalauja iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą sūnui skaičiuoti po 340 Eur būtent nuo 2017 m. gegužės 1 d., kas iki ieškinio pateikimo teismui dienos sudaro 4318 Eur. (iš viso 4800 Eur).

55Minėta, jog išlaikymo forma priklauso nuo vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, periodiškumo, tėvo (motinos) gebėjimo tinkamai tvarkyti turtą ir kita. Priteistas išlaikymas kas mėnesį periodinėmis išmokomis priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Konkreti pinigų suma ar turtas natūra paprastai priteisiamas tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis vaiko tėvas (motina) neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis tėvas (motina) laiku ir visiškai teiks iš turimų santaupų ar iš kito turto gaunamų pajamų.

56Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, neturi pagrindo nepripažinti pagrįstais ieškovės argumentus, jog yra tikimybė, kad atsakovas neteiks išlaikymo sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes ieškovės motyvus: atsakovas neatsiliepia, nebendrauja net su vaiku, nežinomas jo buvimo adresas, darbovietė, gaunamos pajamos, patvirtina byloje esantys duomenys. Dar daugiau,- anot šios bylos proceso dalyvių duomenimis, - atsakovas žino apie vykstantį procesą, ketino atvykti į Lietuvą, tačiau savo procesinėmis teisėmis nepasinaudojo ir savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų neišreiškė. Todėl laikytinas pagrįstu ieškovės reikalavimas, jog šiuo atveju nepilnamečio sūnaus teisė gauti iš atsakovo išlaikymą bus užtikrinta priteisiant vaikui išlaikymą atsakovui priklausančiu turtu. Todėl teismas sprendžia, jog reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui G. M. iki jo pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimas, kurio bendra suma sudaro 13180 eurų, priteistinas vaikui turtu - atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio ½ buto su rūsiu, esančio ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė yra 26200 Eur, dalimi (CK 3.119, 3.192 straipsniai, 3.194 straipsnio 1-3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3.200 straipsnis).

57CK 3.185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Teismo sprendimu dėl išlaikymo priteisimo teismas turi paskirti tėvą (motiną), tvarkysiantį vaikui išlaikyti skirtas lėšas. Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo uzufrukto teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Todėl vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės paskirtina ieškovė V. M. (CK 3.190, 3.191 straipsniai).

58Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

59Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018-04-24 sprendimas Nr. 2.5-(NTP-2)-18-P-864-7706, pratęstas 2019-03-26 sprendimu Nr. Nr. 2.5-(NTP-2)-18-P-864-5129). Byloje valstybė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 264 Eur žyminio mokesčio (75,00 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 92 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą, 97 Eur už priteistą išlaikymo įsiskolinimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis)), 969,88 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui ir 10,66 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo A. M. valstybei priteistinos 1244,54 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 99 straipsniai).

60Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-265, 268, 270, 385 straipsniais,

Nutarė

61Patikslintą ieškinį tenkinti

62Santuoką, įregistruotą ( - ) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 25, tarp V. M. (iki santuokos S.), gimusios ( - ), asmens kodas ( - ) ir A. M., gimusio ( - ), asmens kodas ( - ) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

63Po santuokos nutraukimo V. M. palikti pavardę – M., A. M. palikti pavardę – M..

64Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui išlaikymo vienas iš kito nepriteisti.

65Po santuokos nutraukimo santuokoje įgytą turtą padalinti:

66-

67transporto priemonę „H. G.“, valstybinis Nr. ( - ) 2005 m. laidos, kurio vertė 500 Eur, registruotą V. M. vardu, palikti ieškovei V. M., asmens kodas ( - )

68-

69priteisti iš ieškovės V. M., asmens kodas ( - ) atsakovui A. M., gimusio ( - ), asmens kodas ( - ) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

70Po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus G. M., gimusio ( - ), asmens kodas ( - ) gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina V. M. jos gyvenamojoje vietoje.

71Nustatyti nepilnamečio sūnaus G. M., gimusio ( - ), asmens kodas ( - ) bendravimo su atsakovu tvarką: A. M., asmens kodas ( - ) įspėjęs V. M., asmens kodas ( - ) prieš dieną apie nepilnamečio sūnaus G. M., gimusio ( - ), asmens kodas ( - ) paėmimo laiką, gali susitikti, bendrauti ir pasiimti jį iš jo gyvenamosios vietos, grąžinant atgal į jo gyvenamąją vietą.

72Priteisti iš atsakovo A. M., gimusio ( - ), asmens kodas ( - ) išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. M., gimusiam ( - ), asmens kodas ( - ) skaičiuojamą po 340 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį iki vaiko pilnametystės (( - )), ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, atsakovo turtu - ½ dalimi buto su rūsiu 4,34 kv.m., unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (½ dalies vertė - 13180 Eur).

73Paskirti V. M. nepilnamečio sūnaus turto tvarkytoja uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės.

74Priteisti iš atsakovo A. M., gimusio ( - ), asmens kodas ( - ) 274,66 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus 66 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

75Priteisti iš atsakovo A. M., gimusio ( - ), asmens kodas ( - ) 969,88 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 88 centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui į valstybės pajamas, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

76Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

77Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė V. M., patikslinusi ieškinį, prašė nutraukti jos ir atsakovo A.... 5. Atsakovo A. M. paskirtas kuratorius advokatas Anatolij Šichovcov pateikė... 6. Institucija, teikianti išvadą,- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir... 7. Ieškovė V. M. teismo posėdžio metu savo galutinai patikslinto ieškinio... 8. Atsakovo paskirtas kuratorius advokatas Anatolij Šichovcov su patikslinto... 9. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė L. M. teismo posėdžio metu... 10. Teismas... 11. Patikslintas ieškinys tenkintinas.... 12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: santuokos liudijimo, vaiko gimimo... 13. Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės... 14. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai... 15. Ieškovės V. M. paaiškinimais teismo posėdyje ir byloje esančiais... 16. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių... 17. Visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad tarp... 18. Dėl sutuoktinių pavardžių... 19. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę... 20. Ieškovė pageidavo pasilikti santuokinę pavardę. Kadangi šalių santuoka... 21. Buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas... 22. Išlaikymas ieškovei V. M. iš atsakovo A. M. nepriteistinas, kadangi... 23. Santuokos metu įgyto turto padalijimas... 24. Nutraukiant santuoką turi būti išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje... 25. Iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti,... 26. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta,... 27. Ieškovė prašė santuokoje įgytą turtą – transporto priemonę „H.... 28. Nutraukiant santuoką turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę... 29. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja... 30. Atmestini atsakovo kuratoriaus argumentai dėl didesnės šio turto vertės,... 31. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos... 32. Nutraukiant santuoką, privalu išspręsti vaikų gyvenamosios vietos,... 33. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų... 34. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko... 35. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių nepilnamečio sūnaus G. M., gimusio ( -... 36. Iš teismui pateiktų nepilnamečio šalių sūnaus G. M. rašytinių... 37. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko nuomonę bei faktines bylos aplinkybes,... 38. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio... 39. Ieškovė, kaip matyti iš pareikšto reikalavimo dėl atsakovo bendravimo su... 40. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra... 41. Šalys gyvena skyrium, t.y. ieškovė – Lietuvoje, atsakovas 2018 m. sausio... 42. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo skolos priteisimo... 43. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų... 44. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. M. nepilnamečiui sūnui G. M.... 45. Pagal teisinį reguliavimą teismas gali priteisti išlaikymą šiomis... 46. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja... 47. Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai... 48. Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos)... 49. Ieškovė nurodė, kad šalių sūnaus G. M., gimusio ( - ), poreikių... 50. Iš ieškovės paaiškinimų ir į bylą pateiktų jos sąskaitos išrašų... 51. Atsakovo kuratorius nesutiko su 340 Eur vaiko išlaikymo dydžiu, nurodydamas,... 52. Nors nagrinėjamu atveju nėra aiški ir žinoma atsakovo turtinė padėtis ir... 53. Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina)... 54. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas neteikė išlaikymo sūnui... 55. Minėta, jog išlaikymo forma priklauso nuo vaiko tėvo (motinos) turtinės... 56. Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, neturi pagrindo... 57. CK 3.185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 59. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 60. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-265, 268, 270,... 61. Patikslintą ieškinį tenkinti... 62. Santuoką, įregistruotą ( - ) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto... 63. Po santuokos nutraukimo V. M. palikti pavardę – M., A. M. palikti pavardę... 64. Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui išlaikymo vienas iš kito... 65. Po santuokos nutraukimo santuokoje įgytą turtą padalinti:... 66. -... 67. transporto priemonę „H. G.“, valstybinis Nr. ( - ) 2005 m. laidos, kurio... 68. -... 69. priteisti iš ieškovės V. M., asmens kodas ( - ) atsakovui A. M., gimusio ( -... 70. Po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus G. M., gimusio ( - ), asmens... 71. Nustatyti nepilnamečio sūnaus G. M., gimusio ( - ), asmens kodas ( - )... 72. Priteisti iš atsakovo A. M., gimusio ( - ), asmens kodas ( - ) išlaikymą... 73. Paskirti V. M. nepilnamečio sūnaus turto tvarkytoja uzufrukto teise iki vaiko... 74. Priteisti iš atsakovo A. M., gimusio ( - ), asmens kodas ( - ) 274,66 Eur (du... 75. Priteisti iš atsakovo A. M., gimusio ( - ), asmens kodas ( - ) 969,88 Eur... 76. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas... 77. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo nutraukti santuoką...