Byla e2-6244-965/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. patikslintą ieškinį atsakovams K. B., R. K. ir A. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš K. B. 1000 Eur neturtinės ir 35,07 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju jeigu K. B. uždarbio ar turimų pajamų neužtektų priteistai sumai atlyginti, šią sumą prašo priteisti iš K. B. tėvų A. B. ir R. K.. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

5Atsakovams K. B. ir R. K. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, atsakovui A. B. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis), atsakovai atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

6Teismas

konstatuoja:

7ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 6 d., ties ( - ), į automobilį SEAT IBIZA, vairuojamą K. D., atsitrenkė automobilis OPEL ASTRA, vairuojamas nepilnamečio K. B.. Kadangi automobilis SEAT IBIZA priklauso ieškovo E. P. mamai, K. D. apie eismo įvykį informavo E. P.. E. P. įvykio vietoje apie 17 val. aiškinantis avarijos aplinkybes, K. B. prieš E. P. panaudojo ašarines dujas, jas smarkiai papurkšdamas tiesiai į veidą. 2016 m. lapkričio 6 d. E. P. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK VPS PPN (toliau - Policija) dėl aukščiau nurodytų aplinkybių. 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu K. B. buvo paskirta administracinė nuobauda – 28 Eur bauda už tai, kad 2016 m. lapkričio 6 d. apie 17 val. prie Reikjaviko g. 6 namo viešoje vietoje, konflikto metu K. B. necenzūriniais žodžiais iškeikė E. P. ir E. T., pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, taip įvykdydamas pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisė pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 174 straipsnyje.

9Kadangi 2016 m. lapkričio 6 d. įvykio metu K. B. E. Pociui papurškė ašarines dujas, E. P. po šio įvykio nesiliovė skaudėti akys, jas graužė, dėl to jis 2016 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į VŠĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuotas abiejų akių junginių 1-ojo laipsnio cheminis nudegimas. Tokia pati diagnozė (sužalojimas) nustatytas ir 2016 m. lapkričio 17 d. Valstybinio teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2035/2016 (03). Ieškovas prašo priteisti 35,07 Eur turtinę žalą, kadangi dėl patirtos traumos buvo priverstas kreiptis į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, vėliau vykti medicinos eksperto apžiūrai, dėl ko patyrė 23,30 Eur turtinės žalos, sumokėdamas Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie LR teisingumo ministerijos už sveikatos paslaugas. Taip pat turėjo pirkti vaistus akims, t. y. akių lašus Bepanthen, kurie kainavo 11,77 Eur. Iš viso E. P. patyrė 35,07 Eur turtinę žalą.

10Dėl turtinės žalos atlyginimo.

11Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.283 straipsnį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. B., gim, 2000-09-22, neteisėtos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, t. y. jam tuo metu buvo 16 metų (neteisėti veiksmai padaryti 2016 m. lapkričio 6 d.). Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, jog nepilnametis K. B. sutrikdė ieškovo sveikatą, tai patvirtina 2017 m. lapkričio 17 d. Specialisto išvada Nr. 2035/2016(3), byloje taip pat nustatyta, kad K. B. viešoje vietoje konflikto metu necenzūriniais žodžiais iškeikė E. P. ir E. T., pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, dėl ko jis buvo nubaustas administracine tvarka, tokiu būdu, atsakovas ieškovo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, sutrikdydamas ieškovo sveikatą, dėl tokių veiksmų ieškovas patyrė emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažemintas kitų žmonių akivaizdoje, tokiu būdu patyrė neturtinės žalos. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti. Ieškovo nurodyta turtinė žala – 35,07 Eur vaistams ir už sveikatos paslaugas pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, ieškinio dalis dėl 35,07 Eur turtinės žalos pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

12Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

13Ieškovas reikalauja 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į suformuotą teismų praktiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas sprendžia dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

14Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas patyrė sveikatos sutrikdymą, jo atžvilgiu buvo panaudotos ašarinės dujos, jis ir jo draugė E. T. patyrė pažeminimą aplinkinių žmonių akivaizdoje, nes buvo užgauliojami ir įžeidinėjimi, dėl tokių veiksmų ieškovas buvo išsigandęs ne tik dėl savo, bet ir draugės psichologinės būklės, kadangi ji įvykio metu buvo nėščia, šiuos veiksmus ieškovo atžvilgiu atliko nepilnametis atsakovas K. B..

15Byloje nustatyta, kad dėl atsakovo K. B. neteisėtų veiksmų ieškovui E. P. buvo padarytas abiejų akių junginių 1-ojo laipsnio cheminis nudegimas, kuris nežymiai sutrikdė E. P. sveikatą. Iškovas nurodė, kad atsakovo K. B. neteisėtus veiksmus lydėjo įvairūs užgauliojimai ir įžeidinėjimai ieškovo ir jo draugės E. T. atžvilgiu. Ieškovas buvo viešai pažemintas, išsigandęs ne tik dėl savo, bet ir draugės psichologinės būklės, kadangi ji įvykio metu buvo nėščia. Dėl tokių atsakovo K. B. veiksmų ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nes aiškinantis paprastos avarijos aplinkybes, jam buvo sužalota sveikata. Dėl atsakovo K. B. padaryto sveikatos sutrikdymo E. P. ligi šiol jaučia pastovų akių skausmą ir perštėjimą, akys pasidariusios žymiai jautresnės. Dėl to turi saugoti akis ir naudotis specialias apsaugines priemones, dėl ko patiria ir ateityje bus priverstas patirti papildomas išlaidas. Ieškovas nurodo, jog dėl atsakovo K. B. veiksmų patyrė moralinę žalą, kurią įvertino 1000 Eur suma. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiu nukentėjusiojo šeimos ar socialiniais santykiais, gerove. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata – tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl neabejotinai E. P. patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl atsakovo K. B. veiksmų ir patirtų kūno sužalojimų, tačiau jis nepateikė duomenų, kad po įvykio jam buvo reikalingas ilgalaikis gydymas, liko nepataisomų liekamųjų sveikatos sutrikdymo reiškinių, sumažėjo jo darbingumas, pasikeitė bendravimo galimybės. Ieškovo teigimu, dėl atsakovo K. B. padaryto sveikatos sutrikdymo E. P. ligi šiol jaučia pastovų akių skausmą ir perštėjimą, akys pasidariusios žymiai jautresnės. Dėl to turi saugoti akis ir naudotis specialias apsaugines priemones, dėl ko patiria ir ateityje bus priverstas patirti papildomas išlaidas. Tačių šių teiginių nepagrindė įrodymais.

16Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusio asmens ir atsakovo K. B. skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir ieškovui E. P. priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisiant nukentėjusiajam tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo ir atsakovo K. B. teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus atsakovo K. B. padarytai neteisėtai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose.

17CK 6.263 staripsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais (CK 6.276 straipsnio 1 dalis). Šie asmenys turi dalinį veiksnumą (CK 2.8 straipsnis). Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal šią įstatymo normą tėvai atsako subsidiariai, šiuo atveju atsakomybė ribojama padariusio asmens pilnametystės, įgyto turto ar uždarbio iki sukankant pilnametystei (CK 6.276 straipsnio 3 dalis).

18Duomenų, kad atsakovas K. B. būtų prievolę įvykdęs ar pareiškęs ieškovui pretenzijas dėl pateikto ieškinio, nėra.

19Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas pagal prievolę nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma numato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios atlieka kompensavimo funkciją, ši norma reikšminga ir esant nesutartinėms prievolėms, pastarųjų įstatyminių palūkanų paskirtis – skatinti priešingą šalį kuo greičiau įvykdyti prievolę, dar iki ieškovui kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, proceso šalis turi būti suinteresuota jo nevilkinti, o teismui patenkinus piniginius reikalavimus – kuo greičiau sumokėti. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Remiantis šia teisės norma, ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų

21Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Nagrinėjamoje civilinėje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 23 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai). Ieškovo atstovas pateikė įrodymus apie byloje patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl advokato teisinės pagalbos. Teismui ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, vertintina, jog patenkinta 52 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo K. B. valstybei priteistina 12 Eur žyminio mokesčio, ieškovui E. P. priteistina 156 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

23ieškinį tenkinti iš dalies.

24Priteisti iš atsakovo K. B. ieškovui E. P. 35,07 Eur (trisdešimt penkių eurų septynių centų) turtinę žalą ir 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinę žalą.

25Priteisti iš atsakovo K. B. ieškovui E. P. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 535,07 Eur (penkių šimtų trisdešimt penkių eurų septynių centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26Priteisti iš atsakovo K. B. 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui E. P..

27Priteisti iš atsakovo K. B. valstybės naudai 12 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio.

28Atsakovui K. B. neturint turto ar uždarbio, pakankamai žalai atlyginti, K. B. šiuo sprendimu priteistas sumas išieškoti solidariai iš atsakovų R. K. ir A. B.. Išaiškinama, kad ši atsakovų R. K. ir A. B. pareiga pasibaigia, kai K. B. sulaukia pilnametystės, taip pat, jei prieš pilnametystę įgyja turto arba uždarbį, kurio pakanka priteistai sumai išieškoti.

29Kitą ieškinio dalį atmesti.

30Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

31Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P.... 3. Teismas... 4. ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš... 5. Atsakovams K. B. ir R. K. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos... 6. Teismas... 7. ieškinys tenkintinas iš dalies.... 8. Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad... 9. Kadangi 2016 m. lapkričio 6 d. įvykio metu K. B. E. Pociui papurškė... 10. Dėl turtinės žalos atlyginimo.... 11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4... 12. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.... 13. Ieškovas reikalauja 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė... 14. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas patyrė sveikatos sutrikdymą, jo... 15. Byloje nustatyta, kad dėl atsakovo K. B. neteisėtų veiksmų ieškovui E. P.... 16. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir... 17. CK 6.263 staripsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis... 18. Duomenų, kad atsakovas K. B. būtų prievolę įvykdęs ar pareiškęs... 19. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovas prašo priteisti iš... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 21. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260... 23. ieškinį tenkinti iš dalies.... 24. Priteisti iš atsakovo K. B. ieškovui E. P. 35,07 Eur (trisdešimt penkių... 25. Priteisti iš atsakovo K. B. ieškovui E. P. 5 procentų dydžio metines... 26. Priteisti iš atsakovo K. B. 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis... 27. Priteisti iš atsakovo K. B. valstybės naudai 12 Eur (dvylika eurų) žyminio... 28. Atsakovui K. B. neturint turto ar uždarbio, pakankamai žalai atlyginti, K. B.... 29. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 30. Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka,... 31. Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę...