Byla 1-162-983/2018

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė – Šipkauskienė, sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei, vertėjaujant Kristinai Matulevič, dalyvaujant prokurorams Mindaugui Jancevičiui ir Jolitai Okuškienei, kaltinamajam G. K., jo gynėjui advokatui Antanui Damuliui, kaltinamajam R. R., jo gynėjui advokato padėjėjui Arūnui Lasinskui, nukentėjusiajai J. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., a.k. ( - ) gim. ( - ), Rusija, Maskva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta ( - ), deklaruota gyv. vieta ( - ), šeim. padėtis: vedęs, išsilavinimas vidurinis, dirba ( - ), neteistas,

2R. R., a.k. ( - ) gim. ( - ), Trakų r., Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta ( - )., Lietuva, deklaruota gyv. vieta ( - ), šeim. padėtis: nevedęs, nedirba, registruojasi Darbo biržoje, neteistas,

3kaltinami padarę nusiklastmas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžianojo kodekos 281 str. 1 d.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5G. K. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2016 m. rugsėjo 25 d. apie 11.50 val. Trakų r., kelyje Grigiškės - Dėdeliškės vairavo automobilį "Peugeot 307" valst. Nr. ( - ), registruotą UAB "8 projektai" vardu, važiuodamas Dėdeliškių kryptimi, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesilaikė reikalavimų, numatančių, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, t.y. priešpriešinio prasilenkimo su automobiliu "T. Y." valst. Nr. ( - ) metu nevažiavo kelio dešine puse, prieš pat susidūrimą buvo iš dalies užėmęs priešpriešiniam eismui skirtą kelio pusę, taip sudarydamas kliūtį, neatsižvelgė į kelią ir laiku nemažino savo automobilio greičio ar visiškai sustojo, kad galėtų saugiai prasilenkti, o sugrįžo dešiniojo kelkraščio link į savo eismo juostą ir susidūrė su ten išvažiavusiu automobiliu "T. Y." vairuojamu R. R., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 99 p., 119 p., 127 p., 128 p. reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio "Peugeot 307" keleivei J. K. buvo padarytas pilvo sienos sumušimas pasireiškęs skausmingumu, dešinės pusės VI šonkaulio lūžis, t.y. J. K. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

6R. R. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2016 m. rugsėjo 25 d. apie 11.50 val. Trakų r., kelyje Grigiškės - Dėdeliškės vairavo automobilį T. Y., valst. nr. ( - ), registruotą L. R. vardu, važiuodamas Grigiškių kryptimi, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesilaikė reikalavimų, numatančių, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, savo automobilio nestabdė ir nevažiavo kiek galima dešiniau, o nusuko į kairę, pilnai įvažiavo į kairę kelio pusę, kai priešinga kryptimi prie jo artėjo automobilis "Peugeot 307" ir kairės pusės ratais įvažiavęs į kairį kelkraštį susidūrė su automobiliu "Peugeot 307" valst. Nr. ( - ), vairuojamu G. K., tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 99 p., 101 p., 119 p., 128 p. reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio "Peugeot 307" keleivei J. K. buvo padarytas pilvo sienos sumušimas pasireiškęs skausmingumu, dešinės pusės VI šonkaulio lūžis, t.y.J. K. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

7Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino visiškai ir nurodė, kad jis kaltinamas tuo, kad užėmė dalį kelio ir nestabdė automobilio. Pripažįsta, kad vairuodamas automobilį nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimo važiuoti kuo arčiau kelio dešinio krašto ir važiavo kelio viduriu. Pamatęs kitą automobilį važiuojantį priešais, jis staigiai pradėjo stabdyti, pasuko į dešinę ir automobilis sustojo, tačiau tuo metu kitas vairuotojas nekeisdamas krypties ir greičio atsitrenkė į jo automobilį. Teigė, kad nuo smūgio jo automobilį apsuko, kadangi jo automobilis stovėjo, o ne važiavo. Jis visiškai pripažįsta, kad užėmė kairę priešpriešinio eismo pusę ir važiavo viduriu kelio. Pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl tokių jo veiksmų įvyko avarija. Teigė, kad važiavo apie 60 km/h greičiu. Nurodė, kad nors tai miško keliukas, jis laiku pamatė, kad priešais atvažiuoja automobilis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, o dabar savo poziciją pakeitė. Kai pamatė kitą automobilį priešais, tarp jų buvo apie 100 metrų atstumas, bet tas kitas automobilis važiavo labai dideliu greičiu, ne mažesniu nei 70 km/h. Pasuko į dešinę ir pradėjo stabdyti, kadangi matė, kad situacija nebevaldoma. Teigė, kad eismo įvykio metu jo automobilis stovėjo. Pripažino, kad smūgio metu jo automobilis galėjo būti priešingoje kelio juostoje. Nurodė, kad su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, žalą atlygino. Dabar kaltę pripažįsta, kadangi susitaikė su žmona.

8Kaltinamasis R. R. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visai nepripažino. Nurodė, kad tą dieną kai įvyko eismo įvykis, apie 11-12 valandą, jis važiavo iš Dėdeliškių pusės apie 60 km/h greičiu. Apie 100 metrų nuvažiavęs nuo namų pastebėjo automobilį važiuojantį viduryje kelio. Matomumas buvo geras, jis kitą vairuotoją puikiai matė ir pastebėjo, kad jis nesiima jokių veiksmų. Teigė, kad iš dešinės pusės aplenkti nebuvo galimybių, o iš kairės pusės buvo daug vietos, todėl jis pasuko į kairę pusę. Susidūrimo metu pastebėjo, kad iššovė jo automobilio oro pagalvė, greitai užgesino automobilio variklį, atsisegė diržą. Kadangi vairuotojo pusės durelių atidaryti negalėjo, bandė išlipti pro keleivio pusės dureles. Kadangi jam nepavyko išlipti iš automobilio, nepažįstamas žmogus padėjo išlipti pro išdaužtą keleivio langą. Kol dar jis buvo automobilyje priėjęs G. K. klausė, ar jam viskas gerai. Kadangi jis nelabai moka rusų kalbą, ne viską suprato, bet pasakė kad jam viskas gerai. Tada tas kitas žmogus jį išlaipino, susirinko daug žmonių, atvažiavo policija, greitoji pagalba. Jis kartu su nukentėjusiąja buvo nuvežti į ligoninę, kur po apžiūros jis buvo paleistas namo. Teigė, kad jis važiavo keliu kuo dešiniau. Pamatė automobilį „Peugeot 307“, kuris važiavo per vidurį kelio, iš dešinės pusės prasilenkti nebuvo galimybės, kadangi būtų buvęs stiprus eismo įvykis, o iš kairės buvo daug vietos ir buvo tikimybė prasilenkti nesukeliant eismo įvykio. Iš kairės kelio pusės buvo kelkraštis ir žolė, nebuvo tokio didelio griovio, kaip iš dešinės kelio pusės. Kai pamatė tą kitą automobilį atstumas tarp automobilių buvo apie 50-100 metrų, buvo pakankamai arti. Kai pamatė, kad automobilis nedaro jokio manevro, jis truputį pristabdė, bet automobilis dar važiavo. Manė, kad prasilenks pro kitą pusę, todėl automobilio nesustabdė. Nemano, kad nusprendęs važiuoti pro kairę pusę pažeidė Kelių eismo taisykles. Mano, kad eismo įvykis įvyko todėl, kad „Peugeot 307“ vairuotojas važiuodamas viduriu kelio nesiėmė jokių veiksmų. Jis savo kaltės dėl eismo įvykio nepripažįsta. Papildomai nurodė, kad po susidūrimo „Peugeot 307“ automobilis stovėjo skersai kelio, o jo automobilis buvo griovyje. Smūgio metu „Peugeot 307“ automobilis ženkliai buvo išlindęs į priešpriešinę eismo juostą, jis buvo daugiau nei per vidurį kelio.

9Nukentėjusioji J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie važiavo neskubėdami iš Grigiškių namo į Kariotiškes. Važiuodamas į kalną vyras užėmė dalį kelio, važiavo per vidurį. Tada jie pamatė labai greitai artėjantį baltą automobilį, kuris tiesiai rėžėsi į jų automobilio keleivio pusę, kur sėdėjo ji. Tuomet jos vyras išlipo iš automobilio ir nuėjo pažiūrėti prie kito automobilio. Daugiau ji nieko neprisimena ir nieko nematė. Papildomai nurodė, kad kai jos vyras pamatė kitą automobilį, jis pradėjo stabdyti ir pasuko į dešinę pusę. Jos vyras važiuodamas buvo užėmęs dešinę kelio dalį, priešingos eismo juostos užėmęs nebuvo. Ten buvo siauras, vingiuotas kelias, jie važiavo į kalną. Matomumas buvo geras, jie pamatė, kad dideliu greičiu į juos važiuoja automobilis. Teigė, kad baltas automobilis važiavo taip pat per vidurį kelio. Nurodė, kad jos vyras stabdė automobilį ir nuvažiavo į kelkraštį. Nurodė, kad G. K. dėl įvykio jos atsiprašė, atlygino jai padarytą žalą. Civilinio ieškinio byloje nėra pareiškusi. Kaltinamasis R. R. jos neatsiprašė, net nepriėjo.

102016-11-03 medicininių dokumentų apžiūros protokolo specialisto išvadoje nurodyta, kad J. K. eismo įvykio metu patyrė pilvo sienos sumušimą pasireiškusį skausmingumu, dešinės pusės VI šonkaulio lūžį. Sužalojimai vertinant visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (I t. b.l. 84).

112016-09-25 11.50 val. schemoje, fotonuotraukose užfiksuota, kad automobilis "T. Y." valst. nr. ( - ) stovi kairės kelio pusės žiūrint nuo Dėdeliškių pusės griovyje priekiu į važiuojamąją dalį ir Grigiškių pusę. Automobilis "Peugeot307" valst Nr. ( - ) stovi ant asfalto, važiuojamojoje kelio dalyje, skersai kelio priekiu į kairįjį kelkraštį, žiūrint nuo Dėdeliškių pusės. Eismo įvykio vietos nuotraukose matyti, kad kelio danga yra sausa. Kelių eismo įvykio rūšis – transporto priemonių susidūrimas. Važiuojamosios kelio dalies plotis – 4,20 m. Važiuojamojoje kelio dalyje, ant asfalto nuo kairės pusės link dešinės (įstrižai), žiūrint nuo Grigiškių pusės, yra automobilio "Peugeot 307" ratų stabdymo pėdsakai (I t., b.l. 22).

122017-05-30 10.00 - 11.00 val. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole, schemoje, fotonuotraukose užfiksuota, kad apžiūros objektas yra kelias Grigiškės – Dėdeliškės – Rykantai 1 km 521 m., esantis Trakų r., Lentvario sen., Dėdeliškių k., Kalno g. Nuo kelio ženklo Nr. 624 „Kilometrų ženklas“ žyminčio kelio 1 (pirmą) km. iki kelio ženklo Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ - Dėdeliškės, yra 1 km 721 m. Ties kelio ženklu Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ žiūrint link Grigiškių pusės prasideda kelio vingis į kairę pusę. Už 200 m. nuo kelio ženklo Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ žiūrint link Grigiškių pusės kairėje kelio pusėje kelio aplinka yra – miškas, dešinėje kelio pusėje arčiau kelkraščio auga žolytė už jos auga pavieniai medžiai ir krūmai, pavažiavus daugiau link Grigiškių ir dešinėje kelio pusėje prasideda miškas. Nuo kelio ženklo Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ žiūrint link Grigiškių pusės 400 m. atstumu yra kelio vingis į dešinę pusę (I t., b.l. 36-42).

132016-09-25 16.30 - 17.00 val. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad išoriniai automobilio "T. Y." valst. Nr. ( - ) sugadinimo požymiai yra: įlenktas, nulaužtas priekinis bamperis, variklio dangtis, radiatorius, grotelės, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis nulaužtas, išdaužtas priekinis stiklas, įlenktos priekinės dešinės pusės durys, dešinės pusės priekinis ratas nuleistas, aplamdytas stogas, deformuotas po eismo įvykio visas automobilio kėbulas, įlenkti statramsčiai (I t., b. l. 23-27).

142016-11-11 10.45 - 11.30 val. automobilio "T. Y." valst. Nr. ( - ) apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas automobilis "T. Y." valst. Nr. ( - ) stovi ( - ) nuosavo namo kieme. Automobilis yra baltos spalvos dviejų durų. Automobilis yra deformuotas. Automobilio stipriai deformuota priekinė dalis. Nulaužtas priekinis bamperis, sulankstytas (deformuotas) variklio dangtis, nėra priekinių žibintų su posūkio žibintais, variklio skyriaus agregatai nustumti į automobilio salono pusę. Įlenktas kairės pusės priekinis sparnas, įlenktos kairės pusės priekinės durelės ir galinis sparnas. Sulaužytas (visiškai deformuotas) dešinės pusės priekinis sparnas, sulankstytos dešinės pusės priekinės durelės, įlenktas dešinės pusės galinis sparnas. Įlenktas automobilio stogas. Įlenkti automobilio statramsčiai. Nulūžęs dešinės pusės galinio vaizdo šoninis veidrodėlis. Įždužęs priekinis stiklas ir dešinės pusės priekinių durelių stiklas. Automobilio salone sukrautos nuolaužos nuo automobilio, priekinis valst. nr. ženklas. Išsiskleidusi priekinė keleivio pusės oro pagalvė. Ant automobilio uždėti lieti ratlankiai su padangomis: Dunlop 195/55R15. Iš vietos išlaužtas dešinės pusės priekinis ratas, jo diskas sulūžęs, iš padangos išėjęs oras (I t., b.l. 53-58).

152016-11-11 10.45 - 11.30 val. automobilio "T. Y." valst. Nr. ( - ) apžiūros protokole užfiksuota, kad išoriniai automobilio "Peugeot 307" valst. Nr. ( - ) sugadinimo požymiai yra: variklio dangtis, priekinis stiklas, kairys sparnas, dešinys sparnas, priekinė važiuoklė, priekinis bamperis, abu priekiniai žibintai, statramstis, landžeronas (I t., b.l. 28-32).

162016-10-21 10.00 - 10.30 val. automobilio "Peugeot 307" valst. Nr. ( - ) apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas automobilis "Peugeot 307" valst. nr. ( - ), kuris stovi adresu ( - ). Automobilis yra pilkos spalvos, 4 durų, universalas. Yra apgadinta, deformuota automobilio priekinė dalis. Stipriau deformuota dešinės pusės priekinė dalis. Sulankstytas automobilio variklio dangtis, sulankstytas kairės pusės priekinis sparnas, visiškai nėra dešinės pusės priekinio sparno, nėra priekinio bamperio, nėra dešinės pusės priekinio žibinto su posūkio žibintu, iškritęs iš vietos kairės pusės priekinis žibintas su posūkio žibintu. Nukritęs dešinės pusės priekinis ratas. Įskilęs priekinis stiklas. Ant automobilio uždėtos padangos: Continental 205/55 R16 89T. Automobilio salone ant galinių sėdynių ir bagažinėje prikrauta kartoninių popierių, automobilio detalių nuolaužų, guli priekinis valstybinio numerio ženklas. Automobilio galiniais stiklai yra tamsinti, ant galinio stiklo yra užklijuoti lipdukai su užrašu "Nico" (I t., b.l. 47-52).

172017-02-27 gautoje LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-2483(16) nurodyta, kad tikėtinas toks įvykio mechanizmas. Automobiliu "Peugeot 307" vairuotojas G. K. važiavo apie 75 km.h greičiu važiuojamosios dalies viduriu, nusuko į dešinę ir intensyviai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę. Tuo pat metu priešinga kryptimi prie automobilio "Peugeot 307" artėjo automobilis "T. Y.". Jo vairuotojas R. R. nusuko į kairę. Automobiliui "T. Y." kairės pusės ratais įvažiavus į kairį kelkraštį, ši transporto priemonė priekinės dalies dešine puse susidūrė su automobilio "Peugeot 307" priekinės dalies dešine puse (abiejų transporto priemonių išsidėstymas susidūrimo metu grafiškai pavaizduotas 5 pav.) Prieš pat susidūrimą automobilio "T. Y." greitis buvo 37 km./h. greičiu, o automobilio "Peugeot 307" - apie 50 km./h. Nuo smūgio abu automobiliai ėmė suktis horizontalioje plokštumoje pagal laikrodžio rodyklę. Automobilis "Peugeot 307", pasisukęs sustojo važiuojamojoje dalyje, o automobilis "T. Y." besisukdamas nuslydo nuo kelio į kairę, žiūrint jo važiavimo kryptimi, ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.

18Techniniu požiūriu šį eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmai. Ir automobilio "T. Y." vairuotojas R. R. ir automobilio "Peugeot 307" vairuotojas G. K. priešpriešinio prasilenkimo metu nevažiavo kelio dešine puse ir nepaliko tokio tarpo iš automobilių šonų, kad eismas būtų saugus. Be to automobilio "T. Y." vairuotojas R. R. prieš eismo įvykį nusuko į kairę ir prieš pat susidūrimą pilnai įvažiavo į kairę kelio pusę, kas techniniu požiūriu yra nepriimtina.

19Prieš pat susidūrimą automobilis "Peugeot 307" buvo važiuojamojoje dalyje, priekiniu kairiuoju ratu nuo jos kairiojo (žiūrint šios transporto priemonės judėjimo kryptimi) krašto nutolęs apie 2,1 m. atstumu, o užpakaliniu kairiuoju ratu - apie 1,9 m. Šiuo momentu priešinga kryptimi judėjęs automobilis "T. Y." buvo kairėje kelio pusėje (važiuojamojoje dalyje ir kelkraštyje), žiūrint pagal šios transporto priemonės judėjimo kryptį. Prieš pat susidūrimą abu automobiliai judėjo link kelio kairiojo krašto, žiūrint automobilio "T. Y." judėjimo kryptimi - nuo Dėdeliškių pusės.

20Tikėtina, kad prieš pat susidūrimą automobilio "Peugeot 307" greitis buvo apie 50 km./h, o automobilio "T. Y." - apie 37 km./h. Automobilio "Peugeot 307" greitis prieš stabdymą, tikėtina, buvo apie 70 km./h.

21Prieš eismo įvykį susidūrusiomis aplinkybėmis automobilio "T. Y." vairuotojas R. R. ir automobilio "Peugeot 307" vairuotojas G. K. priešpriešinio prasilenkimo metu važiuodami prie pat važiuojamosios dalies dešiniųjų kraštų ir palikdami tokį tarpą iš automobilių šonų, kad eismas būtų saugus, būtų turėję techninę galimybę išvengti susidūrimo.

22Automobiliai "Peugeot 307" ir "T. Y." susidūrė kairėje kelio pusėje, žiūrint pagal pastarojo automobilio judėjimo kryptį - nuo Dėdeliškių pusės.

23Automobilio "T. Y." vairuotojo R. R. nusukimas į kairę, kai priešinga kryptimi prie jo artėjo automobilis "Peugeot 307" techniniu požiūriu buvo nepriimtinas.

242017-03-24 10.50 - 11.10 val. specialisto V. M. paaiškinimų protokole užfiksuota: Klausimas: Jeigu automobilio "T. Y." vairuotojas važiuotų dešine kelio puse ir nebūtų nusukęs į kairę artėjant prie automobilio "Peugeot 307" ar būtų įvykęs eismo įvykis? Specialisto atsakymas: Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad prieš pat susidūrimą automobilis "Peugeot 307" buvo iš dalies užėmęs priešpriešiniam eismui skirtą kelio pusę: jis užpakaliniu kairiuoju ratu buvo apie 0,5 m. atstumu kairiau menamos ašinės linijos. Tokiomis aplinkybėmis net ir automobiliui "T. Y." važiuojant dešine kelio puse artėjant prie automobilio "Peugeot 307" susidūrimas įvyktų (I t. b.l. 66-73).

25Teismas spręsdamas dėl kaltinamojo G. K. kaltės pažymi, kad kaltinamojo kaltę byloje be kaltinamojo prisipažinimo taip pat patvirtina kaltinamojo R. R. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios J. K. parodymai, 2016-11-03 medicininių dokumentų apžiūros protokolas, specialisto išvada 2016-09-25, schema, fotonuotraukos, 2017-05-30 10.00 - 11.00 val. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, schema, fotonuotraukos, 2016-09-25 16.30 - 17.00 val. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, 2016-11-11 10.45 - 11.30 val. automobilio "T. Y." valst. Nr. ( - ) apžiūros protokolas, 2016-11-11 10.45 - 11.30 val. automobilio "T. Y." valst. Nr. ( - ) apžiūros protokolas, 2016-10-21 10.00 - 10.30 val. automobilio "Peugeot 307" valst. Nr. ( - ) apžiūros protokolas, 2017-02-27 LTEC specialisto išvada Nr. 11-2483(16), 2017-03-24 10.50 - 11.10 val. specialisto V. M. paaiškinimų protokolas. Įvertinęs nurodytus įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo G. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

26Remdamasis tuo, kas pasakyta, teismas sprendžia, kad yra įrodyti visi BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties elementai, o tuo pačiu yra ir pagrindas spręsti G. K. baudžiamosios atsakomybės už šią veiką klausimą.

27Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Jis nukentėjusiosios atsiprašė, atlygino jai padarytą turtinę žalą, su nukentėjusiąja susitaikė, todėl prašė jo atžvilgiu taikyti BK 38 str. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

28Pagal BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma.

29Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri, sutinkamai su BK 11 str. nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors savo kaltės apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. K. nepripažino, tačiau, bylą nagrinėjant teisme jis savo kaltę pripažino iš esmės, nukentėjusiosios atsiprašė, jai atlygino padarytą žalą, su ja susitaikė. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji. Vertinant tokį kaltinamojo G. K. prisipažinimą BK 38 str. kontekste, pažymėtina, jog nors komentuojamo straipsnio nuostatos ir reikalauja kaltininko prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau tai, kurioje proceso stadijoje šis prisipažinimas turi būti išreikštas, nedetalizuoja, kas leidžia pagrįstai manyti, jog sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju klausimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadija, kurioje kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, esminės reikšmės neturi. Svarbu tai, jog kaltininkas prisipažįsta savanoriškai, nieko neverčiamas, analogiškomis aplinkybėmis apie tiriamo įvykio aplinkybes teikia parodymus ir teisme. Tokio kaltinamojo prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, nepaisant to, jog jis buvo išreikštas tik teismo posėdžio metu, teismo įsitikinimu, BK 38 str. nuostatų taikymui pakanka (BK 38 str. 1 d. 1 p.).

30Kaip matyti iš byloje esančios kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos, jis turi šeimą, dirba UAB „SCHENKER“ sandėlio operatoriumi, praeityje teistas nebuvo, administracine tvarka už KET pažeidimus buvo baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (I t., b. l. 124). Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu G. K. atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, jos atsiprašė, su ja susitaikė. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniškai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiajai J. K. buvo padarytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs jokių ypatingų pasekmių ar liekamųjų reiškinių.

31Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir baudžiamąją bylą nutraukti.

32G. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos nesant pagrindo ją taikyti.

33Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, kaltinamasis R. R. nepripažįsta savo kaltės dėl kilusio eismo įvykio ir jo pasekmių bei tvirtina, kad dėl šio eismo įvykio kaltas kitas kaltinamasis G. K..

34BK 281 str. 1 d. yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl, kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką - Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bet ir padarinius, o taip pat - kas šiuo atveju būtina - ir priežastinį ryšį tarp eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, šiuo atveju –nesunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo, bei kaltę. Asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą nusikaltimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties. Pagal teismų praktiką, kadangi priežastinis ryšis yra BK 281 str. numatyto nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-6/2008).

35Nagrinėjamu atveju eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai – G. K. ir R. R.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė abu kelių eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai, išvadai apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių padaryti reikia nustatyti, kurio vairuotojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Be to, Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tais atvejais, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo sukelia BK 281 straipsnyje numatytus padarinius patekęs į avarinę situaciją, susidariusią dėl kito eismo dalyvio padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (pvz.: netikėtai sudaroma kliūtis jo vairuojamai transporto priemonei), teismas sprendžia, ar konkrečioje situacijoje iš minėto vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (pvz.: ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių) (Teismų praktikos apžvalga dėl BK 281 straipsnio taikymo baudžiamosiose bylose, 2009 m. Teismų praktika Nr. 30, išvadų 15.5 punktas 584).

36Atsižvelgiant į tokią teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė abu vairuotojai. Taip pat būtina nustatyti, ar eismo įvykio pasekmės kilo dėl abiejų vairuotojų padarytų pažeidimų, ar tik dėl kurio nors vieno vairuotojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Siekiant atsakyti į šiuos klausimus būtina nustatyti dėl kokios priežasties jie susidūrė.

37Sprendžiant kaltinamojo R. R. kaltės klausimą svarbu nustatyti dėl kokios priežasties kaltinamasis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nes nuo to priklauso tokio manevro vertinimas Kelių eismo taisyklių laikymosi prasme. Kaltinamasis R. R., teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad į priešpriešinę eismo juostą jis išvažiavo dėl to, kad maždaug prieš 50-100 metrų iš priekio atvažiuojantis G. K. važiavo kelio viduriu ir nesiėmė jokių veiksmų. Pažymėtina, kad ir G. K. duodamas parodymus pripažino, jog jis automobilį vairavo nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimo važiuoti kuo arčiau kelio dešinio krašto ir važiavo kelio viduriu ir tik pamatęs kitą automobilį važiuojantį priešais, jis staigiai pradėjo stabdyti, pasuko į dešinę ir automobilis sustojo. Tokius G. K. parodymus patvirtino ir nuketėjusioji J. K. teisiamojo posėdžio metu nurodžiusi, kad važiuodamas į kalną vyras užėmė dalį kelio, važiavo per vidurį.

38Šių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. R. iš tiesų buvo išprovokuotas išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą dėl kelyje atsiradusios staigios kliūties, kurią savo veiksmais sukūrė kitas vairuotojas G. K.. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių kaltinamojo parodymus, kurie be kita ko atitinka ir byloje esančiais objektyviais įrodymais nustatytas aplinkybes, kas neduoda pagrindo jais abejoti.

39LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-2483(16) nurodyta, kad techniniu požiūriu šį eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmai, kadangi ir automobilio "T. Y." vairuotojas R. R. ir automobilio "Peugeot 307" vairuotojas G. K. priešpriešinio prasilenkimo metu nevažiavo kelio dešine puse ir nepaliko tokio tarpo iš automobilių šonų, kad eismas būtų saugus; be to automobilio "T. Y." vairuotojas R. R. prieš eismo įvykį nusuko į kairę ir prieš pat susidūrimą pilnai įvažiavo į kairę kelio pusę, kas techniniu požiūriu yra nepriimtina.

40Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne specialisto, eksperto kompetencija, ir rėmimasis vien tik jų išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Specialisto, eksperto išvada teismo turi būti vertinama tik kaip vienas iš įrodymų. Nustatant ar kaltininko padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo atsiradimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kritetrijus - sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje, asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairutoojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausmas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, o tai yra išskirtinė teismo kompetencija (LAT 2015-10-06 nutartis baudžiamojoje byloje 2K-332-693/2015).

41Pažymėtina, kad iš specialisto išvados matyti, kad buvo nustatytas toks tikėtinas įvykio mechanizmas: “automobiliu “Peugeot 307” vairuotojas G. K. važiavo apie 75 km/h greičiu važiuojamosios dallies viduriu, nusuko į dešinę ir intensyviai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę. Tuo metu priešinga kryptimi prie automobilio “Peugeot 307” artėjo automobilis “T. Y.“. Jo vairuotojas nususko į kairę. Autombiliui “T. Y.” kairės pusės ratais įvažiavus į kairį kelkraštį ši transporto priemonė priekinės dalies dešine puse susidūrė su automobilio “Peugeot 307” priekinės dallies dešine puse (abiejų transporto priemonių išsidėstymas susidūrimo metu grafiškai pavaizduotas 5 pav.). Prieš pat susidūrimą automobilio “T. Y.” greitis buvo 37 km/h, o automobilio “Peugeot 307” – apie 50 km/h.” Taigi, iš šios išvados matyti, kad specialistas nenustatė, jog kaltinamasis R. R. prieš įvykį vairavo savo transporto priemonę automobilį “T. Y.” pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t.y. nebuvo nustatyta, kad jis prieš eismo įvykį nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies karšto. Pats kaltinamasis R. R. tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek liudydamas teisme kategoriškai nurodė, kad jis prieš įvykį važiavo keliu kuo dešniau. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kito automobilio vairuotojas G. K. nepripažindamas savo kaltės dėl eismo įvykio kilimo nurodė, kad jo manymu eismo įvykis įvyko todėl, kad R. R. važiavo per dideliu greičiu, t.y. jis nenurodė, kad R. R. vairuojamas autombilis važiavo kelio viduriu ir buvo užėmęs priešpriešinio eismo juostą. R. R. vairuojamo automobilio greitį kaip autoįvykio kilimo priežastį akcentavo ir liudytoja apklausta nukentėjusioji J. K.. Tačiau įvertinęs specialisto išvadoje nustatytus važiavusių transporto priemonių greičius, teismas šią G. K. ir nukentėjusiosios nurodytą eismo įvykio kilimo priežastį vertina kaip nepagrįstą, kadangi iš išvados matyti, jog tiek iki įvykio, tiek prieš pat susidūrimą būtent G. K. vairuojamas automobilis “Peugeot 307” važiavo didesniu greičiu, t.y. iki įvykio G. K. vairuojamas automobilis važiavo apie 70-75 km/h greičiu, o prieš susidūrimą – apie 50 km/h greičiu, kai R. R. valdomo automobilio “T. Y.” greitis buvo 37 km/h ir ant kelio nebuvo rasta intensyvaus stabdymo žymių. Taigi, minėtų įrodymų analizė teismui leidžia teigti, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog kaltinamasis R. R. prieš įvykį vairavo savo transporto priemonę automobilį “T. Y.” pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t.y. nebuvo nustatyta, kad jis prieš eismo įvykį nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies karšto, ar viršijo nustatytą važiavimo greitį.

42Šiuo atveju nepaneigus, kad G. K. važiuodamas kelio viduriu sudarė R. R. netikėtą kliūtį, reikia įvertinti ar kaltinamojo bandymas prasilenkti su G. K. automobiliu sukant į priešpriešinę eismo juostą pažeidė Kelių eismo taisyklių reiakalavimus, ir ar jeigu jis nebūtų sukęs į kairę, o būtų važiavęs savo eismo juosta, būtų įvykęs eismo įvykis.

43Kelių eismo taisyklių 9 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 p. numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 119 p. numatyta, vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. KET 128 p. numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

44Sistemiškai aiškinant šiuos Kelių eismo taisyklių reikalavimus darytina išvada, kad atsiradus kliūčiai vairuotojas, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, turi galimybę išvengti susidūrimo su kliūtimi ne tik stabdydamas savo eismo juostoje, bet ir apvažiuodamas kliūtį. Pabrėžtina, kad Kelių eismo taisyklės nedraudžia kliūties apvažiuoti iš kairės, nes jos nereglamentuoja iš kurios pusės kliūtį galima apvažiuoti, o iš kurios negalima, taip pat nenumato jokių skirtingų reikalavimų norint apvažiuoti judančią ar nejudančią kliūtį. Taip pat pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 128 punktas, leidžiantis saugiai apvažiuoti kliūtį, negali būti aiškinamas kaip neleidžiantis kliūtį apvažiuoti sukant į kairę vien dėl to, kad Kelių eismo taisyklių 119 punktas įpareigoja važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Kelių eismo taisyklių 119 punktas reglamentuoja vairuotojų pareigą važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto įprastinėmis eismo sąlygomis, tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 128 punktas reglamentuoja vairuotojų veiksmus kilus avarinei situacijai ir iškilus grėsmei susidurti su kliūtimi. Todėl pastaroji norma laikytina specialiąja, numatančia išimtį iš bendros taisyklės, numatytos Kelių eismo taisyklių 128 punkte, todėl leidžiančia tam tikrais atvejais vairuotojui kliūtį apvažiuoti ir nevažiuojant kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

45Pažymėtina, kad kaltinamasis R. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobiliui „Peugeot 307“ važiuojant per vidurį kelio, iš dešinės pusės prasilenkti nebuvo galimybės, kadangi būtų buvęs stiprus eismo įvykis, o iš kairės buvo daug vietos ir buvo tikimybė prasilenkti nesukeliant eismo įvykio. Be to, iš kairės kelio pusės buvo kelkraštis ir žolė, nebuvo tokio didelio griovio, kaip iš dešinės kelio pusės. Be to, kai pamatė kitą automobilį atstumas tarp automobilių buvo apie 50-100 metrų, jie buvo pakankamai arti. Manė, kad prasilenks pro kitą pusę, todėl automobilio nesustabdė. Minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įvykio vietos apžiūros protokolai, schemos fotonuotraukos (b.l. 22, 36-42), LTEC specialisto išvada Nr. 11-2483(16) (I t., b. l. 66-73), o ypatingai 2017-03-24 10.50 - 11.10 val. specialisto V. M. paaiškinimų protokolas, kuriame užfiksuota: Klausimas: Jeigu automobilio "T. Y." vairuotojas važiuotų dešine kelio puse ir nebūtų nusukęs į kairę artėjant prie automobilio "Peugeot 307" ar būtų įvykęs eismo įvykis? Specialisto atsakymas: Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad prieš pat susidūrimą automobilis "Peugeot 307" buvo iš dalies užėmęs priešpriešiniam eismui skirtą kelio pusę: jis užpakaliniu kairiuoju ratu buvo apie 0,5 m. atstumu kairiau menamos ašinės linijos. Tokiomis aplinkybėmis net ir automobiliui "T. Y." važiuojant dešine kelio puse artėjant prie automobilio "Peugeot 307" susidūrimas įvyktų (I t. b.l. 66-73).

46Vertinant šių aplinkybių visumą teismas sutinka su kaltinamojo argumentais, kad esant tokiai situacijai jis turėjo pagrindą manyti ir tikėtis, kad maždaug 70 km/h greičiu 50-100 m. atstumu prieš jį viduriu kelio judantis automobilis gali susidurti su jo vairuojamu automobiliu, nes važiuodamas tokiu greičiu kaltinamasis gali nesustabdyti automobilio iki suartėjimo su jo automobiliu, kadangi tarp jų buvęs atstumas buvo pakankamai mažas. Taip pat pripažintina, kad tokiomis aplinkybėmis kaltinamasis turėjo pagrindą manyti, kad ir jo bandymas važiuoti savo juosta tiesiai nebūtų padėjęs išvengti susidūrimo, o jo nusukimas į dešinį kelkraštį būtų kėlęs grėsmę nuvažiuoti nuo kelio į griovį. Taigi, teismo vertinimu esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo R. R. sprendimas sukti į priešpriešinio eismo juostą, buvo pateisinamas ir priimtinas būdas stengtis išvengti automobilių susidūrimo, nes taip keisdamas važiavimo kryptį, kaltinamasis turėjo galimybę prasilenkti su G. K. vairuojamu automobiliu, jeigu šis prieš pat susidūrimą nebūtų pakeitęs savo judėjimo krypties. Todėl tokių kaltinamojo R. R. veiksmų negalima laikyti prieštaraujančiais Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimams, nes tuo metu kai jis keitė važiavimo kryptį jis jau važiavo ne įprastinėmis eismo sąlygomis, o bandydamas išvengti avarinės situacijos ir kliūties savo eismo juostoje, ir jis buvo įsitikinęs, kad tai daryti saugu.

47Pagaliau net ir pripažinus kaltinamojo R. R. nusukimą į kairę kaip eismo saugumui pavojų keliantį veiksmą, jis negali būti įvertintas kaip prieštaraujantis Kelių eismo taisyklėms šioje situacijoje, nes kaltinamasis turėjo pagrindą manyti, jog automobiliams susidūrus jo eismo juostoje, pasekmės judant tuo pačiu stabdymo režimu nebūtų lengvesnės nei automobiliams susidūrus priešpriešinio eismo juostoje judant tuo pačiu stabdymo režimu. Tai reiškia, kad siekdamas išvengti gresiančio susidūrimo pasekmių kaltinamasis, pagal Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, privalėjo imtis visų įmanomų veiksmų susidūrimui išvengti, todėl sukdamas į kairę ir pasirinkdamas tokius veiksmus, kurie galėjo padėti išvengti susidūrimo, tačiau net ir jo neišvengus negalėjo padaryti didesnės žalos negu ta, kurios jis siekė išvengti susidurdamas savo eismo juostoje, Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų nepažeidė.

48Įvertinus visus bylos įrodymus, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog kaltinamojo R. R. veiksmai prieštaravo Kelių eismo taisyklių reikalavimams. Todėl nesant tokio objektyviojo nusikaltimo sudėties požymio kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas, negalima ir kaltinamojo baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

49Kita vertus, net ir įvertinus tokius kaltinamojo R. R. veiksmus kaip prieštaravusius Kelių eismo taisyklių reikalavimams, šioje situacijoje tarp tokių veiksmų ir kilusių padarinių nebūtų priežastinio ryšio, todėl negali būti pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 1 dalyje kilusios pasekmės yra būtent R. R. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pasekmė. Vadinasi net ir pripažinus, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisykles, jo veikoje nėra kito būtino nusikaltimo sudėties požymio – priežastinio ryšio, todėl ir tokiu atveju negalima jo baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

50Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilių susidūrimas įvyko priešpriešinėje automobilio „T. Y.“ važiavimo krypties eismo juostoje ir nėra paneigta, jog kaltinamąjį R. R. į ją išvažiuoti išprovokavo G. K. padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 99, 119, 127, 128 p. reikalavimų pažeidimai. Tokiu atveju pripažintina, kad jeigu G. K. nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių, kaltinamasis R. R. nebūtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir automobiliai nebūtų susidūrę. Vadinasi G. K. veiksmai buvo būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga, nes dėl jų susidūrė automobiliai ir buvo sužalota nukentėjusioji.

51Atsižvelgiant į visus nurodytus argumetus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus visus bylos įrodymus, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog kaltinamojo R. R. veiksmai prieštaravo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, kad jie priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis, ir kad dėl jų yra kaltas R. R., todėl jis išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

52Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

53Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

54G. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi.

55Panaikinti G. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir iki jo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

56Išaiškinti G. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalis).

57Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalis).

58R. R. dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

59Panaikinti R. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir iki jo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

60Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė –... 2. R. R., a.k. ( - ) gim. ( - ), Trakų r., Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė... 3. kaltinami padarę nusiklastmas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. G. K. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo... 6. R. R. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo... 7. Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl pareikšto... 8. Kaltinamasis R. R. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos... 9. Nukentėjusioji J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie važiavo... 10. 2016-11-03 medicininių dokumentų apžiūros protokolo specialisto išvadoje... 11. 2016-09-25 11.50 val. schemoje, fotonuotraukose užfiksuota, kad automobilis... 12. 2017-05-30 10.00 - 11.00 val. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole,... 13. 2016-09-25 16.30 - 17.00 val. transporto priemonės techninės būklės... 14. 2016-11-11 10.45 - 11.30 val. automobilio "T. Y." valst. Nr. ( - ) apžiūros... 15. 2016-11-11 10.45 - 11.30 val. automobilio "T. Y." valst. Nr. ( - ) apžiūros... 16. 2016-10-21 10.00 - 10.30 val. automobilio "Peugeot 307" valst. Nr. ( - )... 17. 2017-02-27 gautoje LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-2483(16) nurodyta, kad... 18. Techniniu požiūriu šį eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų transporto... 19. Prieš pat susidūrimą automobilis "Peugeot 307" buvo važiuojamojoje dalyje,... 20. Tikėtina, kad prieš pat susidūrimą automobilio "Peugeot 307" greitis buvo... 21. Prieš eismo įvykį susidūrusiomis aplinkybėmis automobilio "T. Y."... 22. Automobiliai "Peugeot 307" ir "T. Y." susidūrė kairėje kelio pusėje,... 23. Automobilio "T. Y." vairuotojo R. R. nusukimas į kairę, kai priešinga... 24. 2017-03-24 10.50 - 11.10 val. specialisto V. M. paaiškinimų protokole... 25. Teismas spręsdamas dėl kaltinamojo G. K. kaltės pažymi, kad kaltinamojo... 26. Remdamasis tuo, kas pasakyta, teismas sprendžia, kad yra įrodyti visi BK 281... 27. Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis... 28. Pagal BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba... 29. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. padarė... 30. Kaip matyti iš byloje esančios kaltinamąjį charakterizuojančios... 31. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad yra visos BK 38 straipsnio... 32. G. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti –... 33. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, kaltinamasis R. R.... 34. BK 281 str. 1 d. yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių eismo... 35. Nagrinėjamu atveju eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai – G. K. ir R. R..... 36. Atsižvelgiant į tokią teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje būtina... 37. Sprendžiant kaltinamojo R. R. kaltės klausimą svarbu nustatyti dėl kokios... 38. Šių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis... 39. LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-2483(16) nurodyta, kad techniniu požiūriu... 40. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad priežastinis ryšys yra... 41. Pažymėtina, kad iš specialisto išvados matyti, kad buvo nustatytas toks... 42. Šiuo atveju nepaneigus, kad G. K. važiuodamas kelio viduriu sudarė R. R.... 43. Kelių eismo taisyklių 9 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų... 44. Sistemiškai aiškinant šiuos Kelių eismo taisyklių reikalavimus darytina... 45. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad... 46. Vertinant šių aplinkybių visumą teismas sutinka su kaltinamojo argumentais,... 47. Pagaliau net ir pripažinus kaltinamojo R. R. nusukimą į kairę kaip eismo... 48. Įvertinus visus bylos įrodymus, teismas pripažįsta, kad byloje nėra... 49. Kita vertus, net ir įvertinus tokius kaltinamojo R. R. veiksmus kaip... 50. Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria... 51. Atsižvelgiant į visus nurodytus argumetus ir nustatytas aplinkybes,... 52. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.... 53. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 303,... 54. G. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą Lietuvos... 55. Panaikinti G. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 56. Išaiškinti G. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės... 57. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1... 58. R. R. dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 59. Panaikinti R. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 60. Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti...