Byla 2K-332-693/2015
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, nuteistajam E. B., nukentėjusiosioms L. B. ir V. B., nukentėjusiojo D. V. atstovui advokatui Vidmantui Martyšiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio.

2Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžiu E. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Nukentėjusiojo D. V. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

3Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo D. V. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

4Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendis, kuriuo E. B. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį išteisintas, panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 8 punktais, 71 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant E. B. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo asmeniškai atsiprašyti nukentėjusiojo D. V., per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL, t. y. 2600 Lt (753 Eur), dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

5Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, pripažinta nukentėjusiajam D. V. teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos patenkinimą iš E. B. ir draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ veikiančios per Lietuvos filialą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

6Priteista iš E. B. 8000 Lt (2316,96 Eur) nukentėjusiajam D. V. už advokato pagalbą.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą, nuteistojo ir nukentėjusiųjų L. B. ir V. B., prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo D. V. atstovo ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

8Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. B. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 16 d., apie 7.40 val., Lazdijų r., Seirijų sen., Gervėnų k., kelio Alytus-Seirijai-Lazdijai 23-ajame kilometre, vairuodamas jam priklausantį lengvąjį automobilį „Mitsubishi Space Wagon“ (valst. Nr. ( - )), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106 punktų reikalavimus: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, išvažiavo į kairę kelio juostą bei susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu „VW Polo“ (valst. Nr. ( - )), vairuojamu D. V. Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų mirė J. E. M.; D. V. dėl daugybinių sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; L. B. ir V. B. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nes dėl patirtų sužalojimų jų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

9Kasaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendį ir palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendį arba panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

10Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes vertino tik nukentėjusiajam palankius įrodymus, o jo parodymus atmetė, – tai kas rodo teismo šališkumą.

11Apeliacinės instancijos teismas suabejojo kasatoriaus ir liudytojų L. B. bei V. B. parodymais todėl, kad jie neva prieštaravo specialisto V. V. ir eksperto M. M. išvadoms apie tai, kokiu atstumu kasatorius ir su juo kartu važiavę liudytojos pastebėjo priešpriešinėje eismo juostoje nukentėjusiojo automobilį. Kasatorius teigia, kad automobilis į priešpriešinio eismo juostą įvažiavo likus iki jo 60–70 m, o po staiga likus 10–15 m kasatoriaus automobilio vėl sugrįžo į savo eismo juostą, tačiau apeliacinės teismas konstatavo, jog minėtų specialisto ir eksperto išvados, taip pat kiti įrodymai paneigia jo bei kartu su juo vykusių liudytojų parodymus. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir neanalizavo, dėl kokių priežasčių kasatorius pradėjo staiga intensyviai stabdyti, darė manevrą į kairę pusę vengdamas susidūrimo su kliūtimi, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nors buvo blaivus ir nepavargęs, buvo šviesus paros metas, kelio danga sausa, taip pat teismas neanalizavo, kodėl kasatorius pradėjo stabdyti savo eismo juostoje, o baigė – priešpriešinėje. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra jokios priežasties abejoti kasatoriaus bei kartu su juo važiausių liudytojų parodymais, nes jie buvo nuoseklūs ir atitiko nustatytus objektyvius eismo įvykio pėdsakus; jų nepaneigė ir nukentėjusysis, nes apie eismo įvykį neprisiminė. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai patvirtino, kad kasatorius vairavo blaivus, o nukentėjusiajam nustatytas 1,56 promilės girtumas.

12Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabejojo jo ir su juo vykusių liudytojų parodymais dar ir todėl, jog jie buvo apklausti tik praėjus gana ilgam laiko tarpui. Pažymėtina, kad apklausa nebuvo atlikta iš karto po eismo įvykio dėl teisėsaugos, o ne dėl kasatoriaus ar liudytojų kaltės, be to, nukentėjusysis dėl teisėsaugos institucijų aplaidumo nukentėjusysis D. V. net nebuvo nubaustas administracine tvarka dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio.

13Taip pat kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė ir nesivadovavo specialisto V. M. išvada, nes jos aprašomojoje dalyje nurodyti duomenys apie eismo įvykio kilimo mechanizmą, kasatoriaus veiksmų priimtinumą manevruojant į priešingos krypties eismo juostą, kelia abejonių šios išvados pagrįstumu, taip pat prieštarauja eksperto V. V. aktui ir specialisto M. M. išvadai.

14Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti visų trijų specialistų išvadas kaip visumą, taip pat atsižvelgti į tai, jog V. V. specialisto išvadą surašė vien tik iš tyrėjo pateiktų duomenų, tarp kurių nebuvo atspausdintų spalvotų eismo įvykio nuotraukų, dėl ko, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, eksperto V. V. nustatyta automobilių susidūrino vieta yra netiksli ir ja nėra pagrindo remtis priimant sprendimą.

15Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir neanalizavo eksperto M. M. ekspertizės akte iškeltos prielaidos, kad jeigu buvusioje eismo įvykio situacijoje nukentėjusysis prieš eismo įvykį buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį kasatoriui, tai tokie jo veiksmai techniniu požiūriu būtų lėmę šio eismo įvykio kilimą. Pažymėtina, kad ekspertų V. V. ir M. M. išvados yra tik tikėtinos, tą patvirtino ir patys ekspertai, tuo tarpu pagal teismų praktiką tik kategoriška specialisto ar eksperto išvada gali būti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindas byloje surinktų įrodymų grandinėje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2009).

16Kasatorius teigia, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nes jo veikoje nėra kaltės bei priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, o eismo įvykį lėmė nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai.

17Anot kasatoriaus, kilus pavojui, jis pradėjo staigiai stabdyti ir panaudojo garsinį signalą, bandydamas išvengti susidūrimo netgi pasuko vairą į kaire pusę, tačiau nukentėjusysis tik likus 10–15 m pastebėjo kasatoriaus automobilį ir kad yra išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, todėl staigiai grįžo į savąją, kurioje jau buvo jo automobilis, kuris dėl slydimo tapo nevaldomas.

18Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių, be to, nepagrįstai pripažino, jog kasatoriaus padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

19Kasatorius mano, kad būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga buvo nukentėjusiojo padaryti KET 9, 14, 125 ir 106 punktų pažeidimai (privalėjo laikytis visų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, vairuoti transporto priemonė blaivus, važiuoti kuo arčiau dešinio kelkraščio, privalėjo prieš keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo, taip pat neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis, pamatęs kasatoriaus vairuojamą automobilį, nestabdė, nemažino greičio ir nesiėmė jokių priemonių atsiradusiai kliūčiai apvažiuoti. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo vairuojamo automobilio greitis susidūrimo metu buvo nuo 75 iki 84 km/h, jokių stabdymo žymių jo vairuojamas automobilis nepaliko. Taip pat nustatyta, kad kasatoriaus vairuojamo automobilio stabdymo pėdsakų žymės prasideda jo eismo juostoje, stabdymo pėdsako ilgis 49,7 m, o tai reiškia, kad kasatorius dar būdamas savo eismo juostoje sureagavo į pasikeitusią situaciją ir į priešpriešinio eismo juostą išvažiavo tik todėl, kad savo veiksmais kliūtį sudarė nukentėjusysis. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad reikalavimas stabdyti savo eismo juostoje ir tikėtis, kad iš priekio eismo ta pačia juosta atvažiuojantis ir greičio nemažinantis automobilis tikrai sugrįš į savo eismo juostą dar prieš prasilenkiant, iš esmės reiškia ne tinkamą KET laikymąsi, o tik pasikliovimą atsitiktinumu ir kito, neprognozuojamo vairuotojo veiksmais, rizikavimą savo ir keleivių gyvybe bei sveikata. Esant šioms aplinkybėms, dėl nukentėjusiojo veiksmų sekę kasatoriaus padaryti KET 9 ir 106 punktų pažeidimai nebuvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino kelio ir kelkraščio pločio bei neanalizavo kasatoriaus manevravimo į dešinę pusę galimybės.

20Kadangi byloje nėra įrodymų, kad eismo įvykis kilo dėl kasatoriaus nusikalstamo nerūpestingumo, tai apeliacinės instancijos teismo išvada, jog tarp kasatoriaus veikos ir eismo įvykio padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, yra neteisinga, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė principą in dubio pro reo (visi neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai).

21Nuteistojo E. B. kasacinis skundas tenkintinas.

22Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo

23Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu transporto priemonę vairavęs asmuo padaro kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais, ir kai nustatoma eismo įvykį bei dėl jo atsiradusius kitus padarinius sukėlusio vairuotojo kaltė.

24Nagrinėjamoje byloje dėl įvykusio eismo įvykio pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylos aplinkybes: įvykio metu automobilį „VW Polo“ vairavo neblaivus (kraujyje rasta 1.56 promilės alkoholio) D. V., kuris dėl nenustatytos priežasties išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo automobilis „Mitsubishi Space Wagon“ su trimis keleiviais, vairuojamas E. B. E. B. ėmė stabdyti vairuojamą automobilį ir, vengdamas susidūrimo, išvažiavęs į priešpriešinę – kairę – eismo juostą, susidūrė su į šią eismo juostą sugrįžusiu D. V. vairuojamu automobiliu „VW Polo“. Šio eismo įvykio metu vienas žmogus žuvo, kitam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o dar dviem padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.

25Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad tarp vairuotojo E. B. veiksmų – automobilio stabdymo ir išvažiavimo į priešpriešinę – kairę – eismo juostą, kur susidūrė su į šią eismo juostą sugrįžusiu D. V. vairuojamu automobiliu „VW Polo“, ir kilusių padarinių nebuvo KET pažeidimo – BK 281 straipsnyje numatyto objektyviojo požymio, priežastinio ryšio ir kaltės, nes avarinę situaciją sudarė D. V. vairuojamas automobilis, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o E. B. vengdamas susidūrimo stabdė savo automobilį ir pasuko į kairę eismo juostą. Taigi šis teismas padarė išvadą, kad E. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, sudėties, nes jis susidariusioje eismo situacijoje iš esmės laikėsi KET reikalavimų.

26Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nukentėjusiojo D. V. ir prokuroro apeliacinius skundus, sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kad automobilį „VW Polo“ vairavo neblaivus (kraujyje rasta 1.56 promilės alkoholio) D. V., kuris dėl nenustatytos priežasties, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo blaivaus E. B. vairuojamas automobilis „Mitsubishi Space Wagon“, ir šis, vengdamas susidūrimo, ėmė stabdyti vairuojamą automobilį, o išvažiavęs į priešpriešinę – kairę – eismo juostą susidūrė su į šią eismo juostą sugrįžusiu D. V. vairuojamu automobiliu „VW Polo“. Aplinkybę, kad automobilio „VW Polo“ vairuotojas D. V. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir taip sudarė netikėtą kliūtį savoje eismo juostoje važiavusiam E. B., teismai nustatė įvertinę kaltinamojo E. B., nukentėjusiųjų L. B. ir V. B. parodymus bei objektyvius duomenis – E. B. automobilio stabdymo pėdsakus. Apeliacinės instancijos teismas suabejojo tik minėtų asmenų nurodomais pernelyg mažais atstumais dėl automobilio „VW Polo“ išvažiavimo į priešingą eismo juostą ir po to grįžimo į savąją, pagrįsdamas tai specialistų išvadomis, pagal kurias automobilių susidūrimas įvyko automobiliui „VW Polo“ sugrįžus į savo eismo juostą ir išsitiesinus. Anot specialistų V. V. ir M. M. išvadų, susidariusioje situacijoje vairuotojo E. B. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir lėmė šio eismo įvykio kilimą, nes pagal KET vairuotojas E. B. pastebėjęs kliūtį privalėjo stabdyti ir sukti į dešinę, o ne apvažiuoti judančią kliūtį pasukant į priešingą eismo juostą. Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad E. B., pamatęs savo eismo juostoje automobilį „VW Polo“, netinkamai įvertino situaciją ir priėmė netinkamą sprendimą – manevrą į priešingą eismo juostą, nesivadovavo KET 134 punkto reikalavimais ir taip pažeidė KET 9 ir 106 punktų reikalavimus. Šis teismas dėl eismo įvykio metu kilusių padarinių pripažino kaltu E. B.

27Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas E. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, padarė klaidingas išvadas, kurias visų pirma lėmė esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš bylos medžiagos ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas savo išvadas dėl E. B. kaltumo grindė neįvertinęs įrodymų visumos, iš esmės remdamasis tik specialistų V. V. ir M. M. išvadų atskirais punktais, be to, priežastinio ryšio aspektu, apskritai nevertino nustatytos aplinkybės, kad automobilio „VW Polo“ vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir taip sudarė kliūtį. Be to, automobilio „VW Polo“ vairuotojas, grįžęs į savo eismo juostą, savo automobilio apskritai nestabdė, nors joje buvo kliūtis.

28Pirmosios instancijos teismas, priešingai negu apeliacinės instancijos teismas, motyvuotai įvertino įrodymų visumą ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas.

29Priežastinis ryšys yra vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, kurį konstatuoja teismas, nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes. Tačiau eismo įvykio bylose svarbu tai, kad specialistas, ekspertas eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiūriu. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne specialisto, eksperto kompetencija, ir rėmimasis vien tik jų išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, tai nagrinėjamoje byloje ir įvyko apeliacinės instancijos teisme. Šis teismas, remdamasis specialistų V. V. ir M. M. išvadų vienu iš punktų, padarė išvadą, kad E. B., pamatęs savo eismo juostoje automobilį „VW Polo“, netinkamai įvertino situaciją ir priėmė netinkamą sprendimą – manevrą į priešingą eismo juostą. Jau buvo minėta, kad specialisto, eksperto akto išvados yra techninio pobūdžio išvados dėl eismo įvykio, o kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Specialisto, eksperto išvada teismo turi būti vertinama kaip vienas iš įrodymų.

30Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo atsiradimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio.

31Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nurodęs vieną iš specialistų aktų išvadų, negalėjo vien tik jos vertinti kaip E. B. kaltę pagrindžiantį įrodymą. Priešingai, pirmosios instancijos teismas vertino tiek specialistų aktų išvadas, tiek E. B., nukentėjusiųjų L. B. ir V. B. parodymus, stabdymo pėdsakus kaip visumą, kuri leidžia padaryti pagrįstas išvadas dėl priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusių padarinių ir E. B. objektyvaus negalėjimo numatyti automobilio „VW Polo“ vairuotojo veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad ir eksperto M. M. akto išvadoje nurodyta, jeigu automobilio „VW Polo“ vairuotojas buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, taip keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį ta eismo juosta važiavusiam vairuotojui, tai tokie veiksmai techniniu požiūriu lėmė šio eismo įvykio kilimą. Kaip minėta, šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas nepaneigė, o ją patvirtino. E. B., nukentėjusiųjų L. B. ir V. B. parodymai dėl atstumų, kokiu automobilis „VW Polo“ išvažiavo į priešingą eismo juostą ir po to grįžo į savąją, iš tiesų yra subjektyvūs (situacija labai greitai keitėsi) ir dėl šių atstumų jie galėjo sąžiningai klysti.

32Akivaizdu, kad automobilio išvažiavimas be jokios priežasties į priešpriešinio eismo juostą, kuria atvažiuoja kitas automobilis, pastarajam sudaro kliūtį ir kelia grėsmę eismo saugumui. Taigi toks manevras yra itin pavojingas ir sukelia avarinę situaciją. Šioje avarinėje situacijoje vairuotojui E. B. akimirksniu reikėjo priimti sprendimą, kaip išvengti automobilių susidūrimo (jokių objektyvių duomenų dėl kokios priežasties priešais važiavęs automobilis pasuko į priešpriešinio eismo juostą nebuvo): jis ėmė stabdyti vairuojamą automobilį ir pasuko į laisvą priešpriešinio eismo juostą, į kurią grįžo automobilis „VW Polo“, ir joje įvyko automobilių susidūrimas. Taigi teismai privalėjo išanalizuoti, kaip minėtoje eismo situacijoje turėjo elgtis vairuotojai.

33KET 134 punktas numato: ,,jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.“ Anot apeliacinės instancijos teismo, E. B. nesivadovavo KET 134 punkto reikalavimais ir taip pažeidė KET 9 ir 106 punktų reikalavimus.

34Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad susidariusioje eismo situacijoje vairuotojo veiksmus nustato būtent minėtas KET 134 punktas, todėl šio punkto padaryti pažeidimai turėjo būti inkriminuoti įtariamam asmeniui, o ne KET 9 ir 106 punktų reikalavimų pažeidimai, nes 9 punkto reikalavimai yra bendro pobūdžio, o 106 punkto reikalavimai neatitinka susidariusios eismo situacijos. Į tai apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio.

35Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas analizavo, ar susidariusioje eismo situacijoje vairuotojo E. B. veiksmai atitiko KET 134 punkto reikalavimus, ir padarė išvadą, kad pagal nustatytas aplinkybes jis minėto punkto reikalavimų nepažeidė.

36Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad susidariusioje eismo situacijoje vairuotojo E. B. veiksmai atitiko KET 134 punkto reikalavimus, nes: automobilio „VW Polo“ vairuotojas išvažiuodamas į priešingą eismo juostą sudarė kliūtį ir į tai vairuotojas E. B. reagavo stabdydamas automobilį bei pasukdamas į tuo metu laisvą priešpriešinio eismo juostą, į kurią grįžo automobilis „VW Polo“, ir joje įvyko automobilių susidūrimas. Minėtame punkte nėra reikalavimo, kad judanti kliūtis turi būti apvažiuojama iš dešinės. Tokį vairuotojo E. B. sprendimą lėmė tai, kad tuo metu priešpriešinio eismo juosta buvo laisva ir visiškai nebuvo aišku, kas lėmė automobilio „VW Polo“ vairuotojo veiksmus (pvz., galėjo būti sutrikusi vairuotojo sveikata). Kaip vėliau paaiškėjo, šis vairuotojas vairavo neblaivus (kraujyje rasta 1.56 promilės alkoholio). Taigi vairuotojo E. B. veiksmuose nebuvo KET pažeidimo – BK 281 straipsnyje numatyto objektyviojo požymio bei priežastinio ryšio su kilusiais padariniais, nes jam kliūtį sudarė kitas vairuotojas, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, kuria jis važiavo.

37Specialistų išvadas, kad judanti kliūtis turi būti apvažiuojama iš dešinės, nulemia eismo situacijos vertinimas techniniu požiūriu po eismo įvykio pagal objektyvius duomenis: automobilio „VW Polo“ vairuotojas grįžo į savo eismo juostą ir iki eismo įvykio spėjo ištiesinti vairuojamą automobilį; taip pat nebuvo objektyvių duomenų apie minėto vairuotojo išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą. Jau buvo minėta, kad specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, o teismas privalo įvertinti surinktų įrodymų visumą.

38Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį, pagal byloje nustatytas aplinkybes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to šis nuosprendis naikintinas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija pažymi, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra teiginių apie tai, kad nukentėjusysis D. V. pažeidė KET 9, 106, 125 punktų reikalavimus ir kad būtent šie pažeidimai buvo priežastiniu ryšiu susiję kilusias padariniais. Teismas taip kategoriškai negalėjo pasisakyti dėl asmens, kuris šioje byloje nebuvo kaltinamas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

40Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendį dėl E. B. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

41Palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendį dėl E. B. išteisinimo.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžiu E. B.... 3. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 4. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendis, kuriuo E.... 5. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, pripažinta nukentėjusiajam D. V.... 6. Priteista iš E. B. 8000 Lt (2316,96 Eur) nukentėjusiajam D. V. už advokato... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą,... 8. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. B. pagal BK 281 straipsnio 5... 9. Kasaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 10. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20... 11. Apeliacinės instancijos teismas suabejojo kasatoriaus ir liudytojų L. B. bei... 12. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabejojo jo... 13. Taip pat kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 14. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti visų... 15. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir neanalizavo eksperto... 16. Kasatorius teigia, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5... 17. Anot kasatoriaus, kilus pavojui, jis pradėjo staigiai stabdyti ir panaudojo... 18. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad apeliacinės instancijos teismas... 19. Kasatorius mano, kad būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga buvo... 20. Kadangi byloje nėra įrodymų, kad eismo įvykis kilo dėl kasatoriaus... 21. Nuteistojo E. B. kasacinis skundas tenkintinas.... 22. Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo... 23. Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu transporto... 24. Nagrinėjamoje byloje dėl įvykusio eismo įvykio pirmosios instancijos... 25. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus... 26. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal... 27. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas E. B. baudžiamosios atsakomybės... 28. Pirmosios instancijos teismas, priešingai negu apeliacinės instancijos... 29. Priežastinis ryšys yra vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių,... 30. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas... 31. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo... 32. Akivaizdu, kad automobilio išvažiavimas be jokios priežasties į... 33. KET 134 punktas numato: ,,jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo... 34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad susidariusioje eismo situacijoje... 35. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas analizavo, ar susidariusioje eismo... 36. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad... 37. Specialistų išvadas, kad judanti kliūtis turi būti apvažiuojama iš... 38. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 40. Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 41. Palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d....