Byla 1A-293-744/2018
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Vytauto Kursevičiaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei, nuteistajam D. K. ir jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei, nuteistojo D. P. gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui, nuteistojo V. S. gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei, nuteistojo G. K. gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

3D. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubaustas 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

4D. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubaustas 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda.

5Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir G. K. bei V. S., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nėra paduota.

6Teisėjų kolegija,

Nustatė

7I.

8Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

91.

10D. K., D. P., G. K. ir V. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už tai, kad, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, keršydami už G. K. sumušimą, niekindami elementarias moralės ir elgesio normas, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pobūvio dalyviams sukėlė neigiamas emocijas, o būtent: 2016 m. liepos 24 d. apie 0.30 val. viešoje vietoje – namo, esančio ( - ), kieme, vykstant pobūviui, kitas asmuo nei G. K. sudavė vieną smūgį metaline lazda nukentėjusiajam E. G. per galvą. Nukentėjusiajam E. G. nukritus, G. K. ir D. P. rankomis ir kojomis sudavė pastarajam ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, bet iš viso bendrai abu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į kaktą ir dešinę nugaros pusę, padarydami nukentėjusiajam E. G. nubrozdinimą ir kraujosruvą kaktoje ir nubrozdinimus dešinėje nugaros pusėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, G. K. sudavė metaline lazda nukentėjusiajai I. U. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį į dešinę plaštaką, padarydamas nukentėjusiajai I. U. kraujosruvą dešinės plaštakos ištiesiamajame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. V. S. metaline lazda tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. U. į dešinę rankos plaštaką, sukeldamas jam fizinį skausmą. D. K. rankomis tyčia griebė nukentėjusiajai N. V. už gerklės ir ją smaugė, tyčia pastūmė ją šuns, kuris jai įkando į koją, link, sukeldamas nukentėjusiajai N. V. fizinį skausmą, užsimojo ranka suduoti jai, tačiau nesudavė.

11II.

12Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

132.

14Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Steponavičiūtė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, ir nubaustas 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, o D. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nubaustas 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda; D. K. ir D. P. dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, remiantis BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems ir nukentėjusiesiems susitaikius, o baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti; remiantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu ir BK 71 straipsniu, skirti D. K. ir D. P. baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 mėnesius; likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

152.1.

16Skunde nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė BK 19 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamųjų G. K., D. K. ir D. P. prašymai atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti atmetami, kadangi jie nusikalstamą veiką padarė būdami neblaivūs. Teismas nurodė, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas (BK 19 straipsnio 1 dalis). Teismas neteisingai aiškino BK 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, kaip eliminuojančią galimybę apsvaigusį nuo alkoholio kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Prokurorės tvirtinimu, ši nuostata reiškia, jog savanoriškas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotikų ar psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, pašalinanti asmens pakaltinamumą ar kaltę. Nurodo, kad ši nuostata niekaip negali būti siejama su draudimu atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, tarp jų ir kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2012).

172.2.

18Pažymi, kad įvertinus tai, jog kaltinamieji G. K., D. P. ir D. K. pateikė prašymus juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius su nukentėjusiaisiais, o nukentėjusieji tokiems jų prašymams neprieštaravo, teismas turėjo bent jau apsvarstyti galimybę taikyti kaltinamųjų G. K., D. P. ir D. K. atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybę, nors BK 38 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, o, atsisakydamas taikyti šį institutą, teismas turėjo motyvuoti bei tinkamai argumentuoti, kodėl atsisakoma taikyti BK 38 straipsnio nuostatas kaltinamųjų atžvilgiu.

192.3.

20Prokurorės nuomone, teismas galėjo suabejoti, ar BK 38 straipsnio nuostatos taikytinos kaltinamajam G. K., kuris ankščiau jau buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, o teistumas jam šios nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo išnykęs ir jo vaidmuo šio nusikaltimo padaryme buvo pirmaeilis, kadangi tai, prokurorės teigimu, galėtų kelti abejonę, ar yra pagrindo manyti, kad G. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu D. K. ir D. P. ankščiau neteisti ir nebuvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems susitaikius su nukentėjusiaisiais, jie padarė nesunkų nusikaltimą, kuriame jų vaidmuo nebuvo pirmaeilis, pripažino kaltę, savo noru atlygino turtinę ir neturtinę žalą tiek nukentėjusiesiems, tiek Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiųjų gydymą, susitaikė su nukentėjusiaisiais, o nukentėjusieji jiems atleido ir sutiko, jog šie būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, kaip nurodo prokurorė, po šio nusikaltimo padarymo jau yra praėję du metai ir per šį laikotarpį D. P. nei naujų nusikalstamų veikų, nei administracinių teisės pažeidimų nėra padaręs, o D. K. taip pat nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, nors yra du kartus padaręs smulkius Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, už kuriuos baudas nedelsdamas sumokėjo, kas, apeliantės teigimu, rodo, jog jie išvadas dėl savo nusikalstamų veiksmų yra padarę. Be to, kaip nurodo prokurorė, šie abu kaltinamieji yra dirbantys. Prokurorės nuomone, visos šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad jie nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra visos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti D. K. ir D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti. Siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį D. K. ir D. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

213.

22Teismo posėdžio metu prokurorė Jolanta Steponavičiūtė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, nuteistasis D. K. ir jo gynėja Vida Povilaitienė, nuteistojo D. P. gynėjas Algirdas Zakrasas, nuteistojo V. S. gynėja advokatė Naina Lanzbergienė ir nuteistojo G. K. gynėja advokatė Lionė Musteikienė taip pat prašė prokurorės skundą tenkinti.

23Apeliacinis skundas tenkintinas.

24III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

254.

26Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

275.

28Prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl D. K. ir D. P. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį, šiuos nuteistuosius nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, jiems ir nukentėjusiesiems susitaikius, o baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti (BK 38 straipsnis). Taip pat prokurorė prašo D. K. ir D. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Prokurorės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad BK 19 straipsnio 1 dalies nuostatos neleidžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmens, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors šis ir susitaikė su nukentėjusiuoju, netinkamai aiškino šio baudžiamojo įstatymo nuostatas. Prokurorė skunde tvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos, kurios leidžia nuteistųjų D. K. ir D. P. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti.

296.

30Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamųjų D. K. ir D. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, konstatavo, jog šių kaltinamųjų prašymai atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti tenkinami, kadangi jie nusikalstamą veiką padarė būdami neblaivūs, o asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, [...] nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas (BK 19 straipsnio 1 dalis). Su tokia pirmosios instancijos teismo išvadą aukštesnės instancijos teismas nesutinka.

317.

32Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog BK 19 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, kad savanoriškas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, pašalinanti asmens pakaltinamumą ir kaltę. Ši nuostata reiškia, jog fiziologinis girtumas nepašalina kaltininko baudžiamosios atsakomybės už apsvaigimo būsenoje padarytą veiką, nepriklausomai nuo girtumo laipsnio. Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl alkoholio vartojimo gali stipriai apgirsti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir priveda save prie tokios būsenos, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2001; 2K-666/2003). Tačiau BK 19 straipsnio 1 dalies nuostata niekaip negali būti siejama su draudimu atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, tarp jų ir kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2012; 2K-250/2014). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas BK 19 straipsnio 1 dalies nuostatas aiškino ir taikė netinkamai, nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, nes teismo vertinimas, kad apsvaigimas nuo alkoholio laikytinas aplinkybe, užkertančia kelią kaltininkui taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą (BK VI skyrius), neteisingas.

338.

34Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, tai yra jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai, tačiau tokių aplinkybių nuteistųjų D. K. ir D. P. atžvilgiu nenustatyta.

359.

36D. K. ir D. P. pirmą kartą padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą (ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jų atsakomybę lengvinančiomis atsakomybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai)), susitaikė su visais nukentėjusiaisiais, nukentėjusieji jokių pretenzijų šiems nuteistiesiems neturi (1 t., b. l. 73, 93, 118, 123-124; 5 t., b. l. 153, 165, 168). Todėl konstatuotina, kad nuteistųjų D. K. ir D. P. atžvilgiu egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodyti pagrindai.

3710.

38Tačiau, sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina nustatyti, ar yra ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga – pagrindas manyti, kad toks asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. D. P. anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (4 t., b. l. 65-66), vedęs, dirba (5 t., b. l. 210-211), baustas administracine tvarka, tačiau pagrinde už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (4 t., b. l. 67-72; 5 t, b. l. 198), kurie neturi nieko bendro su jo įvykdyta nusikalstama veika. D. K. taip pat anksčiau neteistas, tačiau 2007 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) (4 t., b. l. 20-21), vedęs, dirba (5 t., b. l. 206), baustas administracine tvarka, tačiau pagrinde už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (4 t., b. l. 22-27; 5 t, b. l. 199), kurie neturi nieko bendro su jo įvykdyta nusikalstama veika. Sprendžiant klausimą, ar yra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga, labai svarbus ir kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, per tuos du metus, kurie praėjo nuo nusikalstamos veikos padarymo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, nuteistieji D. P. ir D. K. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, D. P. per šį laikotarpį nepadarė ir administracinių nusižengimų, o D. K. padarė du smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (5 t, b. l. 199), kurie, kaip jau buvo minėta, neturi nieko bendro su jo įvykdyta nusikalstama veika, be to, paskirtos baudos buvo iškart sumokėtos. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė dvi D. P. ir D. K. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad jie jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktas), tačiau anksčiau nurodytos aplinkybės visgi leidžia konstatuoti, kad D. P. ir D. K. neturi susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kuri galėtų paskatinti juos daryti nusikalstamas veikas ir ateityje, o taip pat leidžia manyti, kad jie ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

3911.

40Įvertinęs šios nutarties 9 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos sąlygos atleisti D. K. ir D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės jiems ir nukentėjusiesiems susitaikius (BK 38 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas neteisingai nepritaikė BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų D. K. ir D. P., nors, kaip jau minėta, buvo visos sąlygos, leidžiančios taikyti šį baudžiamąjį įstatymą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 2 d. nuosprendis dalyje, kuria D. K. ir D. P. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nubausti baudomis, panaikintinas ir baudžiamoji byla D. K. ir D. P. atžvilgiu nutrauktina, jiems ir nukentėjusiesiems susitaikius (BK 38 straipsnio 1 dalis, BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).

4112.

42Pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kadangi BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką D. K. ir D. P. padarė panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, tenkinant prokurorės apeliacinį skundą, jiems skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Šiuo atveju taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ nustatytas 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų (MGL) dydis, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu, o ne galiojantis nuo 2018 m. sausio 1 d. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-182-396/2018).

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

44Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės apeliacinį skundą tenkinti.

45Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 2 d. nuosprendį dalyje, kuria D. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubaustas 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, o D. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubaustas 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda, panaikinti ir baudžiamąją bylą D. K. ir D. P. atžvilgiu nutraukti, jiems ir nukentėjusiesiems susitaikius.

46Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. K. ir D. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

47Išaiškinti D. K. ir D. P., kad jeigu jie per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jie per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

48Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. D. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 4. D. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 5. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir G. K. bei V. S., tačiau dėl jų... 6. Teisėjų kolegija,... 7. I.... 8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 9. 1.... 10. D. K., D. P., G. K. ir V. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už tai, kad,... 11. II.... 12. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai... 13. 2.... 14. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės... 15. 2.1.... 16. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė BK 19 straipsnio 1 dalį ir... 17. 2.2.... 18. Pažymi, kad įvertinus tai, jog kaltinamieji G. K., D. P. ir D. K. pateikė... 19. 2.3.... 20. Prokurorės nuomone, teismas galėjo suabejoti, ar BK 38 straipsnio nuostatos... 21. 3.... 22. Teismo posėdžio metu prokurorė Jolanta Steponavičiūtė prašė apeliacinį... 23. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 24. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. 4.... 26. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 27. 5.... 28. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje... 29. 6.... 30. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas,... 31. 7.... 32. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog BK 19 straipsnio 1 dalies nuostata... 33. 8.... 34. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 35. 9.... 36. D. K. ir D. P. pirmą kartą padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11... 37. 10.... 38. Tačiau, sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės... 39. 11.... 40. Įvertinęs šios nutarties 9 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes,... 41. 12.... 42. Pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 44. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros... 45. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 2 d. nuosprendį... 46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 47. Išaiškinti D. K. ir D. P., kad jeigu jie per vienerius metus nuo atleidimo... 48. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....