Byla e2A-205-544/2018
Dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-669-589/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Biuro menas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bauleta“ ieškinį atsakovui M. P. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. ieškovė BUAB „Biuro menas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bauleta“, pirmosios instancijos teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. P. 17 622,59 Eur dydžio nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Biuro menas“, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi taikė įmonei supaprastinto bankroto procedūrą, patvirtino 2000 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą. Nutartimi, kuria įmonei iškelta bankroto byla, buvo nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo įmonės valdymo organams perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Įmonės direktorius M. P. šio įpareigojimo nevykdė, todėl Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 3 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl priverstinio šio įpareigojimo vykdymo, o bankroto administratorė kreipėsi dėl baudos atsakovui skyrimo bei jo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo.
  3. Ieškovė tvirtino, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinei atsakomybei taikyti. Atsakovui, kuris buvo įmonės direktoriumi, nevykdant pareigos perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą administratoriui tokie jo nesąžiningi veiksmai lėmė, kad įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą, kurią sudaro įmonės bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtintų 12 622,59 Eur dydžio įmonės kreditorių finansinių reikalavimų ir teismo nutartimi patvirtintos 2000 Eur dydžio bankroto administravimo išlaidų sąmatos suma, o atsakovo kaltė yra preziumuojama. Be to, atsakovas bendrovės direktoriaus pareigų nevykdė ir iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, nes nei karto Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui nepateikė įmonės finansinės atskaitomybės ir balansų, aplaidžiai vykdė savo funkcijas, nes nevedė įmonės buhalterijos. Atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigų nevykdymas vertintinas kaip neatitinkantis rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio mato ir sąlygojantis tai, kad, įmonei iškėlus bankroto bylą, administratorius negalėjo perimti nei įmonės dokumentų, nei turto.
  4. Bendrovės turto ir dokumentų neperdavimas eliminavo kreditorių teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įmonės, todėl kreditoriai patyrė nuostolius neatlygintų kreditorinių reikalavimų sumai, o administratorius neteko teisės gauti atlyginimo už administravimo paslaugų atlikimą. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi, atsakovui perdavus įmonės dokumentus ir turtą, įmonė ir jos kreditoriai nebūtų patyrę žalos, turtą realizavus būtų bent iš dalies padengti kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje. Atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, kuriam taikomi didesni atidumo, protingumo bei rūpestingumo reikalavimai, privalėjo numatyti, kad neperdavus įmonės dokumentų ir turto, įmonei ir jos kreditoriams bus padaryta žala.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo M. P. 17 622,59 Eur žalos atlyginimo ieškovei BUAB „Biuro menas“, o taip pat teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos sąlygos atsakovo, kaip bendrovės vadovo, civilinei atsakomybei taikyti (neteisėtas veikimas, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos), atsakovo kaltė preziumuojama, ir jis šios prezumcijos nepaneigė (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.246 – 6.249 straipsniai).
  3. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo tvirtinimu, jog jis nebuvo įmonės vadovu iki bankroto bylos iškėlimo, dėl ko nėra pagrindo svarstyti jo civilinės atsakomybės klausimą. Pagal bylos duomenis, įskaitant ir įmonės bankroto byloje priimtas teismo nutartis, galima pagrįstai spręsti, jog atsakovas M. P. buvo įmonės vadovu iki bankroto bylos iškėlimo, todėl turėjo pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, kurios nevykdė, o iki bankroto bylos iškėlimo neteikė įmonės finansinių dokumentų VĮ „Registrų centrui“, neužtikrino dokumentų ir turto išsaugojimo, todėl pažeidė įmonės vadovo pareigas, neužtikrino, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.
  4. Spręsdamas dėl ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio, teismas, atsižvelgęs į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nurodė, kad atsakovas jam nustatytų direktoriaus pareigų nevykdė per visą UAB „Biuro menas“ veiklos laikotarpį, per kurį atsirado visi įsiskolinimai kreditoriams. Nesant objektyvių įrodymų apie įmonės finansinę veiklą, nėra galimybių įvertinti įmonės turimų debitorių, pradelstų įsiskolinimų bei įmonės turimo (ar turėto) turto nuo pat įmonės įkūrimo pradžios iki bankroto bylos iškėlimo, todėl teismas konstatavo, kad kreditoriams padaryta žala yra lygi kreditorių bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų bei bankroto administravimo išlaidų sąmatos sumai.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas M. P. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arbe panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantas taip pat prašo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-8324-1026/2017.
  2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą netinkamai pritaikęs ir išaiškinęs procesinės bei materialinės teisės normas, netinkamai ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus bei nustatęs faktines bylos aplinkybes, ko pasekoje buvo neatskleista bylos esmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
  3. Apelianto vertinimu, R. A., kuriam perleido UAB „Biuro menas“ akcijas, į bylos nagrinėjamą turėjo būti įtrauktas bendraatsakovu, o to nepadarius yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
  4. Apeliantas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas suabsoliutino VĮ „Registrų centro“ duomenis apie tai, kad jis buvo nurodytas įmonės direktoriumi iki bankroto bylos iškėlimo dienos pagal 2015 m. rugpjūčio 15 d. teismo nutartį, bei nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, jog darbo sutartis tarp jo ir įmonės buvo nutraukta dar 2015 m. birželio 11 d. ir apie tai laiku pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pirmosios instancijos teisme ginčijo VĮ „Registrų centre nurodytus duomenis apie tai, kad jis tebėra bendrovės direktoriumi. Aplinkybę, kad už ieškovo nurodomus veiksmus neperduodant įmonės turto ir dokumentų yra atsakingas ne jis, patvirtina ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, kuria atlikti minėtus veiksmus buvo įpareigotas būtent R. A.. 2015 m. birželio 11 d. bendrovės turtas ir dokumentai buvo perduoti naujajam įmonės akcininkui R. A., kurio biografijos, nuteisimo ar baudimo faktų kaip bendrovės direktorius pagal teisės aktus neprivalėjo tikrinti. Darbo sutarties su juo nutraukimas yra teisėtas, galiojantis ir neginčijamas.
  5. Kadangi nebėjo įmonės direktoriaus pareigų, neturėjo pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratorei, todėl negali būti atsakingas už ieškinyje nurodytais veiksmais padarytą žalą. Kadangi byloje nebuvo nustatyti jo neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, tai nebuvo pagrindo spręsti ir dėl priežastinio ryšio tarp neįrodyto neteisėto veiksmo ir neva atsiradusios žalos egzistavimo.
  6. Apelianto nuomone, byloje liko neįrodytas padarytos žalos faktas ir dydis. Net ir egzistuojant pirmosios instancijos teismo nurodytiems neteisėtiems veiksmams bei žalai, tarp jų neegzistuoja priežastinis ryšys, kadangi nežinia kokių dokumentų ir turto neperdavimas galėjo lemti ieškovės prašomą priteisti žalą, susidedančią iš teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų ir administravimo išlaidų. Ieškovė nepagrindė, kodėl būtent jis yra kaltas dėl ieškinyje nurodytų administravimo išlaidų atsiradimo, nes nebuvo pripažintas kaltu dėl įmonės bankroto. Administravimo išlaidų dydžiui pagrįsti nepateikti jokie įrodymai.
  7. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nesigilino į atsakovo nurodytus argumentus, jų neanalizavo, nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi vien tik ieškovės reikalavime nurodytomis aplinkybėmis. Skundžiamame sprendime nėra įtikinamų argumentų, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad buvo nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti.
  8. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovės bankroto administratorius UAB „Bauleta“ prašo atsakovo M. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų apie apelianto, kaip ieškovės direktoriaus, įgaliojimų pasibaigimą iki bankroto bylos iškėlimo, o ieškovės bankroto byloje priimtose įsiteisėjusiose teismo nutartyse konstatuota, kad atsakovas M. P., kaip įmonės vadovas, piktybiškai nevykdo teismo nustatytų įpareigojimų. Nepaisant to, ieškovės bankroto administratorės vertinimu, atsižvelgiant į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, net ir pasikeitus VĮ „Registrų centras“ informacijai apie paskutinįjį įmonės vadovą, atsakovas vis tiek pripažintinas paskutiniu faktiniu įmonės vadovu.
  10. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje visiškai pagrįstai buvo nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, nes jis buvo vienintelis asmuo, kuris realiai vykdė veiklą įmonėje bei kurio vadovavimo įmonei metu atsirado ir nebuvo padengti visi ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai.
  11. Atsiliepimu nesutinkama ir su apelianto teiginiu, kad byloje egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi apeliantas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu yra daroma įtaka į procesą atsakovu neįtraukto R. A. teisėms ir pareigoms.
  12. Ieškovės nuomone, atsakovas tinkamai neargumentavo ir nenurodė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių civilinės bylos stabdymo būtinumą, juo labiau, kad byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, kad faktinis įmonės vadovas buvo būtent atsakovas.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. spalio 17 d. sprendimas keičiamas, iš atsakovo M. P. priteistas žalos atlyginimas mažinamas 5000,00 Eur administravimo išlaidų suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
  3. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-31-278/2018 iškėlė bankroto bylą UAB „Biuro menas“, o bankroto administratore paskyrė UAB „Bauleta“. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi BUAB „Biuro menas“ taikytas supaprastinto bankroto procesas ir bankroto procedūra likvidavimas, patvirtintas bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai bendrai 12597,52 Eur. Įsiteisėjusia nutartimi iškelti bankroto bylą UAB „Biuro menas“ įmonės direktoriui atsakovui M. P. buvo nustatytas 10 dienų laikotarpis nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei UAB „Bauleta“ įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus bei viso įmonės turto sąrašą. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi už šio įpareigojimo nevykdymą atsakovui M. P., kaip buvusiam įmonės administracijos vadovui (direktoriui), apribota teisė 3 metams eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
  4. Įmonės bankroto administratorė UAB „Bauleta“ 2016 m. gruodžio 16 d. pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį atsakovui M. P. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos atsakovo M. P., kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ko pareikštas ieškinys buvo tenkintas visiškai. Nesutikdamas su tokiu vertinimu, atsakovas M. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo ginčija jo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, nes jo, kaip įmonės vadovo, įgaliojimai pasibaigimą dar iki įmonei iškeliant bankroto bylą, o taip pat tvirtina, jog egzistuoja šios civilinės bylos sustabdymo pagrindai.
  5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, byloje esančius įrodymus, o taip pat šalių pateiktus procesinius dokumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutikti tik su atsakovo M. P. apeliacinio skundo dalimi, kurioje jis tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė iš jo pritiesiamos žalos dydį, nes į jį įtraukė ir 5000,00 Eur administravimo išlaidų sumą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamasis pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  6. Vertindama apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad byloje nebuvo įrodytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą nagrinėjamoje byloje, ieškovė turėjo įrodyti apelianto (atsakovo) neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, o apeliantas, turėjo paneigti savo kaltės prezumpciją (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Kartu galioja ir bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
  7. Nors apeliantas tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į jo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, jog bankroto bylos iškėlimo ieškovei metu jis nebuvo įmonės vadovu ir dėl to nėra atsakingas už prašomos priteisti žalos padarymą, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.
  8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).
  9. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti ieškinyje nurodyto dydžio žalą, nes atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje iškelti bankroto bylą UAB „Biuro menas“ jam nustatytos pareigos perduoti bankroto administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus dokumentus bei nevykdė jam įstatymuose numatytų pareigų tvarkant finansinę apskaitą, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, nevedė įmonės buhalterinės apskaitos, taip savo neveikimu atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
  10. Nagrinėjamu atveju iš VĮ „Registrų centro“ Juridinių asmenų registro oficialūs duomenys patvirtina, kad UAB „Biuro menas“ direktoriumi nuo 2009 m. spalio 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas M. P.. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje iškelti bankroto bylą UAB „Biuro menas“ būtent atsakovas M. P. įpareigotas per nustatytą terminą bankroto administratorei perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Apie šį įpareigojimą atsakovas žinojo, nutarties nustatyta neskundė, nors buvo tiesiogiai įpareigotas atlikti įmonės vadovo pareigas.
  11. Apeliantas tvirtina, kad teismas pervertino ir suabsoliutino VĮ „Registrų centro“ pateiktų duomenų įrodomąją reikšmę, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 197 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CK 4.262 straipsnis). T. J. asmenų registre nurodytus duomenis (atitinkančius oficialaus rašytinio įrodymo apibrėžimą) galėjo paneigti tik kitais objektyviais įrodymais.
  12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantas oficialiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis siekia nuginčyti silpną ir abejotiną įrodomąją reikšmę turinčiais savo paties nepagrįstais paaiškinimais, pateiktais ir atskleistais teismui tik po to, kai bankroto administratorė kreipėsi į teismą dėl atitinkamų sankcijų jam taikymo už įstatymo ir teismo nurodymų nevykdymą. Apeliantas nesiėmė savalaikių veiksmų, kad sandoriai ir juridiniai faktai, lėmę jam bendrovės direktoriaus pareigų netekimą, jei jie tikrai buvo sudaryti ar įvyko tuo laiku, kaip juose nurodyta, būtų panaikinti ir/ar pakeisti (Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 6 dalis, CK 2.66 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7 punktai, 3 dalis, CK 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Byloje pateikti duomenys, kad su atsakovu buvo nutraukta darbo sutartis, tačiau nepateikti patikimi įrodymai, kad jis ABĮ nustatyta tvarka buvo atšauktas iš bendrovės direktoriaus pareigų. Vien ta aplinkybė, jog apeliantas tikėjo nebesantis bendrovės direktoriumi, nepaneigia juridinio fakto, jog ginčui aktualiu metu jis buvo UAB „Biuro menas“ administracijos vadovu (direktoriumi) ir nurodytu pagrindu jam kilo nutarties 29 punkte nurodytos pareigos.
  13. Kartu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame sprendime nurodytais argumentais, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis R. A., kuris, anot atsakovo, už 2896,20 Eur įsigijo UAB „Biuro menas“ akcijas, yra ne kartą baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose, kitus administracinius teisės pažeidimus, teistas už svetimo turto pavogimą, pasikėsinimą jį pavogti bei svetimo turto sugadinimą, iš jo yra priteistos skolos UAB „Bendras finansavimas“, UAB „Mokilizingas“ ir panašioms bendrovėms. Taigi, nors atsakovas, kaip pats nurodo, neturėjo teisės aktuose įtvirtintos pareigos tikrinti perkančio įmonės akcijas asmens biografijos ir reputacijos, tačiau nagrinėjamu atveju šie duomenys išties leidžia pagrįstai vertinti, kad UAB „Biuro menas“ akcijos buvo parduotos tik formaliai, siekiant išvengti galimos atsakomybės už netinkamą savo pareigų atlikimą ar jų neatlikimą ir galimų neigiamų bankroto bylos pasekmių. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokią išvadą papildomai leidžia daryti ir kiti įrodymai.
  14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-77-425/2018 dėl BUAB „Abatas“ bankroto, o bendrovės akcininkais taip pat yra M. P. ir K. P.. Bankroto administratorei kreipusis į teismą dėl atsakomybės taikymo už tai, kad bendrovės valdymo organai nevykdė teismo nurodymų perduoti bankroto administratorei įmonės turtą, dokumentus, antspaudą, M. P. ir K. P. nurodė, kad įmonės akcijas dar 2014 m. gruodžio 29 d. pardavė R. A., kuris M. P. 2015 m. lapkričio 16 d. atleido iš įmonės vadovo pareigų jo paties prašymu. Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartimi UAB „Abatas“ 2014 m. gruodžio 29 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis bei 2015 m. lapkričio 10 d. Priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo UAB „Abatas“ direktorius M. P. perdavė akcininkui R. A. visą UAB „Abatas“ priklausantį turtą ir dokumentaciją, ex officio (savo iniciatyva) pripažinti sandoriais, prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), niekiniais ir negaliojančiais. Aptariamoje Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartyje konstatuota, jog 2014 m. gruodžio 29 d. įmonės Akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi buvo siekiama ne realiai parduoti akcijas, o išvengti galimai nepalankių UAB „Abatas“ bankroto teisinių pasekmių, dėl ko, įvertinus dar ir R. A. charakterizuojančius duomenis, UAB „Abatas“ akcijų pardavimas buvo formalus sandoris.
  15. Taigi iš nutarties 34 punkte išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog M. P. ir jo žmonos K. P. veiksmai, parduodant jų turimų įmonių akcijas R. A., kuris, kaip minėta, charakterizuojamas neigiamai, kaip asocialių gyvenimo būdą vedantis asmuo, yra pasikartojantys, o akcijų pirkimo – pardavimo sandoriai jau pripažinti prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei, dėl ko pripažinti niekiniais ir negaliojančiais. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apelianto M. P. nurodoma UAB „Biuro menas“ akcijų pirkimo pardavimo sutartimi, kuria įmonės akcijos taip pat buvo parduotos R. A., išties buvo siekiama išvengti galimos atsakomybės už įmonės ar jos vadovo veiklą, o faktiniu vadovu UAB „Biuro menas“ bankroto bylos iškėlimo dieną buvo būtent apeliantas M. P..
  16. Nepaisant pirmiau išdėstytų argumentų, pažymėtina, kad CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtina, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Panevėžio apygardos teismas įsiteisėjusia 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-31-278/2018 iš dalies tenkino BUAB „Biuro menas“ administratorės prašymą ir už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratorei turtą ir dokumentus nevykdymą M. P. apribojo teisę 3 metams eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nagrinėjant šį bankroto administratorės prašymą, atsakovas gynėsi tais pačiais argumentais kaip ir šioje byloje. Minėtoje įsiteisėjusioje nutartyje teismas įvertino šiuos apelianto argumentus ir konstatavo, kad M. P. nurodytas R. A. niekur nedirba, nurodytu adresu negyvena, jo šeimos narių nurodymu yra asocialus asmuo ir nurodytu adresu lankosi retai, be to, nors M. P. nurodo, kad jis visus įmonės dokumentus bei turtą yra perdavęs R. A., 2016 metų pradžioje jis bankroto administratorei žadėjo perduoti dokumentus iki 2016 m. vasario 12 d. Atsakovas M. P. taip pat neinformavo nei teismo, nei paskirtos administratorės UAB „Bauleta”, jog jis negalės įvykdyti teismo įpareigojimo perduoti įmonės turto ir dokumentų, o apie tai, jog bankrutavusios įmonės turtas ir dokumentai perduoti R. A., Panevėžio apygardos teismą, nagrinėjantį įmonės bankroto bylą, M. P. informavo tik jam išsiuntus administratoriaus prašymą skirti baudą bei apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
  17. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra jokio faktinio pagrindo pripažinti, kad apeliantas M. P. yra netinkamas subjektas atsakyti pagal ieškinį bei kad nėra nustatyta kitų jo civilinės atsakomybės sąlygų.
  18. Apeliaciniame skunde apeliantas M. P. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylos nagrinėjimą neįtraukto atsakovu R. A. materialiųjų teisių ir pareigų, dėl ko byloje egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka.
  19. Pabrėžtina, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; kt.). Tai savo ruožtu reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; kt.). Spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-391/2009; kt.).
  20. Nagrinėjamu atveju apeliantas M. P. nenurodė jokių argumentų, leidžiančių vertinti, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu yra nuspręsta dėl R. A. materialiųjų teisių ir pareigų. Vien apelianto pareikšta nuomonė, jog R. A. į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtrauktas bendraatsakovu, niekaip nepatvirtina CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo. Nors Panevėžio apygardos teismo bankroto byloje Nr. B2-31-278/2018 R. A. buvo įpareigotas pateikti paaiškinimus apie perimtą įmonės UAB „Biuro menas“ turtą ir dokumentus bei perduoti visa tai bankroto administratorei, tačiau vėlesne 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi teismas nusprendė, jog būtent apeliantas M. P. buvo faktinis UAB „Biuro menas“ administracijos vadovas (direktorius), atsakingas už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą bankroto administratorei. Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, jog atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo teisę pasinaudoti jam CPK 42, 47 straipsniuose nustatytomis teisėmis ir pateikti teismui prašymą į bylos nagrinėjimą įtraukti R. A.. Dėl išdėstyto daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas nenustatytas.
  21. Apeliaciniu skundu M. P. taip pat ginčija ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, tvirtindamas, kad šiuo atveju jos nėra nustatytos ir įrodytos. Tačiau tokie apelianto argumentai taip pat yra nepagrįsti.
  22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, vertinant civilinės atsakomybės už dokumentų neperdavimą sąlygas, buvusiam įmonės vadovui atsakomybė kyla dėl dviejų įstatyme nustatytų pareigų pažeidimo: 1) įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus, 2) vadovo pareigos rūpintis įmonės finansine atskaitomybe pažeidimą, kurios turinys detalizuojamas ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 27 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
  23. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyją bankrutuojančios įmonės statusą, įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir kt. (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Taip pat įmonės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų ABĮ ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų (toliau – BAĮ). ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 7 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. ĮFAĮ 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų ir turto bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-572-943/2016).
  24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime bei šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai išdėstyta, jog atsakovas M. P. žinojo apie įmonei (ieškovei) pradėtą teisminį bankroto procesą, buvo informuotas apie pareigą įmonės administratorei perduoti visus įmonės dokumentus bei turtą (UAB „Biuro menas“ iškėlus bankroto bylą M. P. siųsti pranešimai ir bankroto administratorės įsakymai, vėliau bankroto administratorei išduotas vykdomasis raštas, atsakovui už teismo nustatytų įpareigojimų nevykdymą atimta teisė trims metams eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu), tačiau šios savo pareigos nevykdė, kuo ir pasireiškia jo neteisėti veiksmai, t. y. viena iš civilinės atsakomybės sąlygų.
  25. Be to, neteisėtų atsakovo M. P. veiksmų faktą patvirtina ir aplinkybės, jog jis, kaip įmonės vadovas, savo pareigų nevykdė viso vadovavimo UAB „Biuro menas“ laikotarpiu, kadangi Juridinių asmenų registrui nepateikė nei vieno UAB „Biuro menas“ finansinių dokumentų rinkinio, kas taip pat patvirtina, jog apeliantas pažeidė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, taip pat neužtikrino, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.
  26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, taip pat visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje buvo įrodyta 12 622,59 Eur dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusi turtinė žala.
  27. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, susiklosčius tokiai situacijai, kai nėra galimybių įvertinti įmonės turimų debitorių, pradelstų įsiskolinimų bei įmonės turimo (ar turėto) turto nuo pat įmonės įkūrimo pradžios iki bankroto bylos iškėlimo, yra pagrindas konstatuoti, kad kreditoriams padaryta žala yra lygi kreditorių bankroto byloje patvirtintiems finansiniams reikalavimams (pvz., Lietuvos Apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-790/370/2015). Byloje nustatyta, kad atsakovas per visą ieškovės veiklos laikotarpį neteikė finansinių dokumentų įgaliotoms institucijoms, dėl ko nėra galimybės nustatyti konkretaus įmonės turto bei įsipareigojimų (dėl ko nėra jokių galimybių gauti lėšų, kurios būtų panaudojamos kreditorinių reikalavimų ir administravimo išlaidų dengimui). Tačiau esant į bylą pateiktiems duomenims apie įmonės kreditorių reikalavimų dydį (VSDFV Panevėžio skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti teismo nutartimis) yra pakankamas pagrindas išvadai, jog atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu susidarė 12 622,59 Eur vertės kreditoriniai įsiskolinimai, kurie BUAB „Biuro menas“ bankroto byloje buvo patvirtinti, kaip kreditoriniai reikalavimai.
  28. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei tvirtina apeliantas, yra nustatyti visos jo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos, kadangi, kaip jau minėta pirmiau, būtent apelianto vadovavimo įmonei laikotarpiu susidarė bei nebuvo padengti įmonės įsiskolinimai, o atsakovui netinkamai vykdant ir nevykdant bankroto byloje jam teismo nustatytų pareigų bei viso vadovavimo įmonei laikotarpiu neteikiant finansinės atskaitomybės dokumentų, yra patvirtinami apelianto neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys, dėl kurio susidarė 12 622,59 Eur žala įmonei.
  29. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi materialinės teisės aktų nuostatas bei šiuo klausimu formuojama teismų praktiką, vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 5000,00 Eur dydžio administravimo išlaidas vertino kaip žalą, kurią virš aptartu faktiniu ir teisinių pagrindu buvo pagrindas priteisti iš atsakovo M. P..
  30. ĮBĮ nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė/kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose, nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, perdavė ar neperdavė įmonės turtą bankroto administratoriui ar tinkamai nevykdė kitų administracijos vadovui (direktoriui) nustatytų pareigų, t. y. šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo veiksmų, o iš bankroto bylos, nepaisant minėtų aplinkybių (Lietuvos Apeliacinio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-1004-330/2017, Nr. e2A-464-178/2017, Nr. 2A-412-180/2016).
  31. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo ieškovės naudai iš atsakovo M. P. priteisė bankroto administravimo išlaidų dalį (5000,00 Eur), todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas ir iš atsakovo M. P. priteistas žalos atlyginimas mažinamas 5000,00 Eur suma iki 12 622,59 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
  32. Apeliaciniu skundu atsakovas M. P. taip pat prašo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-8324-1026/2017 ir joje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas. Tačiau CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyta, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-411/2013 ir kt.). Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytą nustatytą privalomojo bylos sustabdymo pagrindą, būtina tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose.
  33. Šiuo atveju apeliantas neišdėstė argumentų, leidžiančių vertinti, kad jo nurodomoje civilinėje byloje priimtas sprendimas gali turėti teisinės įtakos priimant procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje, juo labiau, kad yra nustatyta, jog įmonės UAB „Biuro menas“ faktiniu vadovu iki įmonei iškeliant bankroto bylą buvo būtent pats apeliantas M. P.. Taigi net ir susiklosčius tokiai situacijai, kad Juridinių asmenų registre UAB „Biuro menas“ vadovu bankroto bylos iškėlimo metu būtų nurodomas R. A., ji nesukurtų teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovas nėra atsakingas už UAB „Biuro menas“ padarytą žalą pagal ieškovės pareikštą ieškinį. Taigi tai neturėtų įtakos ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
  34. Atsižvelgdamas į visa tai, kad išdėstyta virš, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamo sprendimo dalis, išskyrus sprendimo dalį, kuria priteistas 5000,00 Eur žalos atlyginimas, yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas, nustačius faktines bylos aplinkybes ir atskleidus bylos esmę.
  35. Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  36. Kadangi iš atsakovo M. P. priteisiamas žalos atlyginimo dydis sumažinamas nuo 17 622,59 Eur iki 12 622,59 Eur, tai proporcingai iki 379,00 Eur sumažinamas ir valstybei iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2, 4 dalys).

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

12Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti sumažinant iš atsakovo M. P. priteistą žalos atlyginimo sumą iki 12622,59 Eur, o valstybei priteisiamą žyminį mokestį - iki 379,00 Eur.

13Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai