Byla 2-276-196/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gitrama“ bankrotas pripažintas tyčiniu, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gitrama“ bankroto byloje Nr. B2-703-153/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gitrama“ bankrotas pripažintas tyčiniu, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gitrama“ bankroto byloje Nr. B2-703-153/2014.

2Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą, n u s t a t y t a :

  1. Ginčo esmė

3Kreditoriai N. M., M. B., V. P., R. P., E. G., A. G., L. S. ir R. S. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Gitrama“ bankrotą tyčiniu. Kreditoriai nurodė, kad BUAB „Gitrama“ vadovo ir vienintelio akcininko V. R. veiksmai lėmė tai, jog įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Dar 2008 m. tarp kreditorių ir BUAB „Gitrama“ kilo ginčai dėl gyvenamojo namo, esančio ( - ) (toliau – ir gyvenamasis namas), kokybės, t. y. kreditoriai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo BUAB „Gitrama“ pašalinti gyvenamojo namo trūkumus. Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi BUAB „Gitrama“ buvo įpareigota per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis, neatlygintinai pašalinti gyvenamojo namo trūkumus, tačiau darbų neatliko. Bankroto byla BUAB „Gitarma“ buvo iškelta tik siekiant išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, o iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Gitrama“ finansinė padėtis buvo sąmoningai bloginama, t. y. išmokant dividendus, siekiant kuo daugiau lėšų išimti iš įmonės, įmonei paliekant skolas ir tokiu būdu tyčia privedant ją prie bankroto.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi pripažino BUAB „Gitrama“ bankroto tyčiniu.

5Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi BUAB „Gitrama“ iškelta bankroto byla. Teismo vertinimu, nepalanki padėtis dėl bendrovės turto sumažėjimo susidarė dėl BUAB „Gitrama“ nesąžiningų veiksmų, tokią išvadą teismas darė įvertinęs faktines aplinkybes apie tai, kad įmonės turtas mažėjo, o skolos didėjo.

6Nuo 2009 metų BUAB „Gitrama“ buvo patraukta atsakovu civilinėje byloje dėl statybos trūkumų šalinimo, kreditoriai pareiškė BUAB „Gitrama“ turtinius reikalavimus, prašė įpareigoti BUAB „Gitrama“ pašalinti statybos trūkumus. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. įsiteisėjusia nutartimi nutarta įpareigoti atsakovą BUAB „Gitrama“ per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir neatlygintinai pašalinti gyvenamojo namo trūkumus – izoliuoti gyvenamojo namo perdangas, kad šios atitiktų daugiabučio gyvenamojo namo perdangų smūgio garso izoliavimo rodiklį – C klasę; atsakovui BUAB „Gitrama“ neatlikus teismo sprendime nurodytų darbų per nustatytą terminą ar juos atlikus netinkamai, nustatyta ieškovams teisė darbus atlikti atsakovo sąskaita, išieškant iš atsakovo darbų kainą. Dėl šių priežasčių, teismo nuomone, tikėtina, kad BUAB „Gitrama“ vadovas ir vienintelis akcininkas sumažino bendrovės turtą norėdamas išvengti materialinės atsakomybės kreditoriams.

7Teismas taip pat sprendė, kad BUAB „Gitrama“ vadovas V. R. priėmė ir kitus sprendimus, kurie sumažino bendrovės turtą, dalis šių vadovo sprendimų yra susiję su BUAB „Gitrama“ turto perkėlimu į kitas bendroves, kuriose dirba BUAB „Gitrama“ vadovo šeimos nariai. Pagal byloje esančius duomenis BUAB „Gitrama“ prekiavo su UAB „SODO“, prekės šiai įmonei buvo parduotos su didelėmis nuolaidomis (nuo 5 iki 85 procentų), didelė dalis prekių gali būti panaudota aplinkos, apželdinimo, lauko laistymo ir apšvietimo sistemoms įrengti, t. y. veiklai, kuri sutampa su kreditorės G. R. (V. R. marti) bendrovės veikla (aplinkos sutvarkymas).

8Teismas nustatė, kad nuo 2008 m. kiekvienais metais BUAB „Gitrama“ turimas turtas mažėjo, BUAB „Gitrama“ turtą pardavinėjo už mažesnę nei rinkos bei balansinė kaina (tą patvirtina aplinkybė, kad parduoto turto savikaina buvo didesnė nei pardavimo kaina), 2011 ir 2012 m. BUAB „Gitarama‘, iš esmės nevykdydama jokios aktyvios veiklos, turėjo 80 820 Lt veiklos sąnaudų. Visos šios aplinkybės (nuoseklus įmonės turto mažinimas, turimo turto pardavimas mažesne nei jo savikaina kaina, veiklos sąnaudos, įmonei iš esmės nevykdant jokios veiklos) leido teismui sutikti su kreditoriais, kad įmonės vadovas savo veiksmais nuosekliai mažindamas bendrovės turtą, siekė bendrovės nemokumo, nuo 2010 m. iki BUAB „Gitrama“ bankroto bylos iškėlimo buvo sudaryti įmonei ne tik ekonomiškai nenaudingi, bet ir nuostolingi sandoriai.

9Taip pat teismas kaip nuostolingą ir neprotingą vertino BUAB „Gitarma“ vadovo V. R. sprendimą nuo 2012 m. kovo mėnesio iki balandžio mėnesio išmokėti BUAB „Gitrama“ vieninteliam akcininkui ir vadovui V. R. 249 583,30 Lt dividendų, nes BUAB „Gitrama“ 2011 metais turėjo net 149 509 Lt bendrą nuostolį, be to, tuo metu dar nebuvo išspręstas ginčas tarp BUAB „Gitrama“ ir kreditorių dėl gyvenamojo namo kokybės.

10Teismas konstatavo, kad BUAB „Gitrama“ vadovas V. R. neveikė BUAB „Gitrama“ interesais, BUAB „Gitrama“ sudaryti sandoriai patvirtina, jog bendrovę buvo siekiama privesti prie bankroto, o įmonės turėtas lėšas bei turtą perimti iš įmonės ir panaudoti asmeninėms reikmėms ir kitos (naujos) įmonės veiklai, t. y. buvo išmokėti dividendai akcininkui, parduodamas įmonės turtas kitai šeimos įmonei UAB „SODO“. Teismo vertinimu, tokie veiksmai patvirtina, kad įmonės vadovas siekė gauti asmeninės naudos ir tokiu būdu pažeidė pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai ir lojaliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnis). Teismas taip pat darė išvadą, kad įmonės vadovas minėtais veiksmais pažeidė visų kreditorių interesus, kai rūpestingas ir apdairus vadovas pirmiausia būtų atsiskaitęs su įmonės kreditoriais ir tik po to likusias lėšas naudojęs kitiems įmonės tikslams bei tolesnei veiklai vykdyti. Įmonės vadovo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, t. y. įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

11Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Suinteresuotas asmuo V. R. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį pripažinti BUAB „Gitrama“ bankrotą tyčiniu panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl BUAB „Gitrama“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti; skirti byloje ekonominę–buhalterinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui bei užduoti ekspertams tokius klausimus: ar bendrovės turtas nuo 2007 m. iki 2013 m. kovo 24 d. (kai įmonei buvo iškelta bankroto byla) buvo parduodamas pagal teisės aktų reikalavimų, ar tokiu pardavimu įmonei buvo padaryta žala, ar bendrovės turtas buvo pardavinėjamas už nepagrįstai mažą kainą, ar BUAB „Gitrama“ akcininkas V. R. turėjo teisę, atsižvelgiant į BUAB „Gitrama“ turtinę padėtį išsimokėti sau dividendus nuo 2012 m. kovo mėnesio iki balandžio mėnesio, kai BUAB „Gitrama“ tapo nemoki.

13Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

  1. Tuo metu, kai BUAB „Gitrama“ vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriai net neturėjo reikalavimo teisės į BUAB „Gitrama“ dėl nuostolių atlyginimo.
  2. Vien tai, kad sandorius sudarė giminystės ryšiais susiję asmenys nelemia, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia. BUAB „Gitrama“ pardavinėjo medžiagų likučius, kurie buvo likę nepanaudoti statant šiuo metu kreditorių valdomą gyvenamąjį namą. Parduotos medžiagos buvo be kokybės sertifikatų, joms nebuvo duodama jokia kokybės garantija, todėl prekių kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į šią aplinkybę. Po bankroto bylos iškėlimo tokio turto vertė būtų buvusi dar mažesnė, nes rinkoje praktiškai nėra pirkėjų, kurie statybos medžiagas pirktų be kokybės garantijų. Dėl šios priežasties įmonės vadovo veiksmai vertinti kaip maksimaliai atidūs ir rūpestingi, nes įmonė neprisiėmė naujų įsipareigojimų po nesėkmingo statybos objekto įgyvendinimo ir, radus pirkėją medžiagoms, kurios neturėjo kokybę patvirtinančių dokumentų, jos buvo parduotos. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nesiaiškino aplinkybių, kuriomis buvo pardavinėjamas įmonės turtas, nors teismas bankroto bylose privalo būti aktyvus.
  3. BUAB „Gitrama“ 2011 m. gavo pelno, kuris buvo paskirstytas V. R. dividendams išmokėti už 2011 m. ir 66 805 Lt buvo perkelti į kitus finansinius metus, 249 583 Lt dividendų buvo išmokėta 2012 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais, tačiau tuo laikotarpiu BUAB „Gitrama“ neturėjo neįvykdytų prievolių. Dėl šios priežasties BUAB „Gitrama‘ galėjo išmokėti dividendus akcininkui. Kreditoriai pagal teismo sprendimą įgijo reikalavimo teisę iš BUAB „Gitrama“ į nuostolių atlyginimą tik 2013 m. rugsėjo 12 d., todėl atskaitos momentas dėl V. R. (ne)sąžiningų veiksmų turėjo būti būtent ši data. Tuo metu, kai BUAB „Gitrama“ vadovas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriai dar neturėjo reikalavimo teisės į BUAB „Gitrama“ dėl nuostolių atlyginimo.

14Kreditoriai N. M., M. B., V. P., R. P., E. G., A. G., L. S., R. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

  1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad BUAB „Gitrama“ vadovas suvokdamas, jog BUAB „Gitrama“ prievolę kreditoriams ištaisyti gyvenamojo namo trūkumus privalės įvykdyti įsiteisėjus teismo sprendimui, siekė įmonę privesti prie bankroto. V. R. savo veiksmais siekė sudaryti sąlygas, kad kreditoriai negalėtų nukreipti savo reikalavimų į BUAB „Gitrama“. Nors kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo metu kreditoriai neturėjo reikalavimo teisės, tačiau iš vadovo veiksmų bei į bylą pateiktų paaiškinimų akivaizdu, jog V. R. suvokė, kad šią prievolę anksčiau ar vėliau kreditoriams privalės įvykdyti.
  2. Nagrinėjamu atveju tai, kad įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, lėmė ne tik tai, jog BUAB „Gitrama“ turtas buvo perleistas įmonėms, kuriose dirba (kreditorių nuomone ir faktiškai vadovauja šioms įmonėms) BUAB „Gitrama“ vadovo V. R. šeimos nariai, tačiau ir vadovo veiksmai, siekiant išimti lėšas bei turtą iš įmonės.
  3. Byloje suinteresuotas asmuo nepateikė prašymo dėl ekspertizės skyrimo, ekspertizės skyrimas yra susijęs su įrodymų rinkimu, o CPK nenumato galimybės apeliacine tvarka spręsti šalių klausimų, susijusių su įrodymu rinkimu, jeigu tokie prašymai nebuvo pateikiami pirmosios instancijos teisme. Teismas byloje buvo pakankamai aktyvus siekdamas išsiaiškinti visas aplinkybes, lėmusias BUAB „Gitrama“ bankrotą bei siekdamas surinkti visus įrodymus, leidžiančius vertinti, ar bankrotas buvo tyčinis. Teismui pakako į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad BUAB „Gitrama“ bankrotas buvo tyčinis, todėl nekilo poreikis skirti ekspertizę ir dar labiau didinti BUAB „Gitrama“ bankroto sąnaudas.
  4. BUAB „Gitrama“ 2011 m. turėjo net 149 509 Lt bendrą nuostolį, taip pat tuo metu dar nebuvo išspręstas ginčas tarp BUAB „Gitrama“ ir kreditorių dėl pastato statybos kokybės, todėl V. R., išsimokėdamas dividendus, nebuvo apdairus ir rūpestingas, o toks reikalavimas keliamas vadovui.
  1. Apeliacinio teismo argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

17Dėl BUAB „Gitrama“ bankroto pripažinimo tyčiniu

18ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžtas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

19Tyčinio bankroto požymiai apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje. To paties straipsnio 3 dalyje įvardytos teisinės bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcijos, kurias paneigiančius įrodymus pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą (lot. affirmanti incumbit probatio) turi teikti buvę juridinio asmens valdymo organai ar dalyviai (CPK 12, 178 straipsniai).

20Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį požymiai, kuriems egzistuojant (bent vieniam iš jų) teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, yra šie: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

21Ištyręs bylos svarstymui pateiktus įrodymus, apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pateiktų įrodymų pakanka pripažinti, jog BUAB „Gitrama“ prie bankroto buvo privesta tyčia. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad BUAB „Gitrama“ vadovas V. R. neveikė įmonės interesais; BUAB „Gitrama“ sudaryti sandoriai, išmokant akcininkui dividendus, parduodant įmonės turtą mažesne nei jo rinkos kaina kitai šeimos įmonei patvirtina, kad įmonę buvo siekiama privesti prie bankroto ir apsunkinti kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą; įmonės vadovas siekė gauti asmeninės naudos ir pažeidė pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai ir lojaliai. Apeliantas, BUAB „Gitrama“ akcininkas ir vadovas, su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, atskirajame skunde įrodinėja šių teismo išvadų neteisėtumą ir nepagrįstumą.

22Apeliantas visų pirma atskirajame skunde nurodo argumentus, kad tuo metu, kai BUAB „Gitrama“ vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriai dar neturėjo reikalavimo teisės į BUAB „Gitrama“ dėl nuostolių atlyginimo, todėl, apelianto nuomone, teismo išvada, kad tikėtina, jog BUAB „Gitrama“ vadovas ir vienintelis akcininkas sumažino įmonės turtą norėdamas išvengti materialinės atsakomybės kreditoriams, yra nepagrįsta.

23Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškovų (šiuo metu įmonės kreditorių) N. M., M. B., V. P., R. P., E. G., A. G., L. S., R. S., N. S., A. S. ieškinį tenkino iš dalies, t. y. įpareigojo BUAB „Gitrama“ per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir neatlygintinai pašalinti gyvenamojo namo trūkumus – izoliuoti gyvenamojo namo trečio aukšto perdangas, kad šios atitiktų daugiabučio gyvenamojo namo perdangų smūgio garso izoliavimo rodiklį – C klasę; atsakovui BUAB „Gitrama“ neatlikus minėtų darbų per nustatytą terminą ar juos atlikus netinkamai, nustatė ieškovams teisę per tris mėnesius atlikti šiuos darbus BUAB „Gitrama“ sąskaita, išieškant iš atsakovo darbų kainą; įpareigojo BUAB „Gitrama“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir neatlygintinai pašalinti gyvenamojo namo trūkumus – pabaigti telefonspynės montavimo bei bandymo darbus, o atsakovui šių darbų per nustatytą terminą neatlikus ar juos atlikus netinkamai, nustatė ieškovams teisę per tris mėnesius atlikti šiuos darbus BUAB „Gitrama“ sąskaita, išieškant iš atsakovo darbų kainą; atsakovui BUAB „Gitrama“ ar ieškovams pašalinus minėtus trūkumus per teismo nustatytus terminus, atsakovą BUAB „Gitrama“ įpareigojo per 45 dienas priduoti pastatą eksploatacijai; likusią ieškinio dalį atmetė. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimą pakeitė, t. y. sprendimo dalį dėl įpareigojimo izoliuoti gyvenamojo namo trečio aukšto perdangas išdėstė taip: įpareigojo BUAB „Gitrama“ per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir neatlygintinai pašalinti gyvenamojo namo trūkumus – izoliuoti gyvenamojo namo perdangas, kad šios atitiktų daugiabučio gyvenamojo namo perdangų smūgio garso izoliavimo rodiklį – C klasę; dėl nustatytų ieškovams trijų mėnesių ir dviejų mėnesių terminų atlikti darbus atsakovo sąskaitą išdėstė taip: BUAB „Gitrama“ neatlikus teismo sprendime nurodytų darbų per nustatytą terminą ar juos atlikus netinkamai, nustatyti ieškovams teisę atlikti šiuos darbus atsakovo sąskaita, išieškant iš atsakovo darbų kainą; panaikino teismo sprendimą, kuriuo atsakovui BUAB „Gitrama“ ar ieškovams pašalinus statybos trūkumus per teismo nustatytus terminus atsakovas BUAB „Gitrama“ įpareigotas per 45 dienas priduoti pastatą eksploatacijai; pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą (II t., b. l. 142-163).

24Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad teismo sprendimas dėl gyvenamojo namo statybos trūkumų šalinimo įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 12 d., Kauno apygardos teismui 2013 m. rugsėjo 12 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-488-601/2013, todėl tik po šios nutarties priėmimo, BUAB „Gitrama“ neįvykdžius teismo įpareigojimų, kreditoriai įgijo reikalavimą į BUAB „Gitrama“ dėl darbų kainos išieškojimo (po darbų atlikimo). Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nėra abejonių, jog apie tikėtiną kreditorių reikalavimo teisę buvo žinoma ir 2012 m. rugsėjo 21 d., ir ankščiau, nes ginčas tarp BUAB „Gitrama“ ir gyvenamojo namo, kurį statė BUAB „Gitrama“, savininkų, kilo dar 2009 m. rugsėjo 25 d., Kauno apylinkės teismo gavus ieškinį (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, civilinė byla, kurios teisminis procesas Nr. 2-05-3-17939-2009-0, CPK 179 straipsnio 3 dalis), t. y. gerokai anksčiau, nei buvo kreiptasi su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Gitrama“. Įmonės savininkas ir vadovas, žinodamas apie kilusį ginčą, šią aplinkybę ignoravo, nuosekliai mažino įmonės turtą, priėmė sprendimą dėl dividendų išmokėjimo, kol įmonės įsipareigojimai tapo didesni už turimą turtą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas BUAB „Gitrama“ vadovo veiksmus, atliktus minėto ginčo nagrinėjimo metu iki pat kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrįstai vertino kaip sąlygų siekiant apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, sudarymą.

25Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008 m. BUAB „Gitrama“ turėjo turto už 1 122 307 Lt, tačiau po to, kai kilo minėtas ginčas, įmonės turtas pradėjo itin mažėti, t. y. 2009 m. BUAB „Gitrama“ turėjo turto už 1 041 875 Lt, 2010 m. – 699 005 Lt, 2011 m. – 470 798 Lt, 2012 m. – 75 837 Lt (I t., b. l. 8, V t., b. l. 119, 121). Iš 2011 m. BUAB „Gitrama“ pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad BUAB „Gitrama“ 2011 m. pardavė turtą, kurio savikaina buvo 261 644 Lt, o pardavimo pajamos sudarė tik 192 955 Lt (V t., b. l. 124). Tai reiškia, kad per 2011 m. įmonė patyrė 68 689 Lt nuostolių vien iš turto pardavimo mažesne kaina nei buvo jo savikaina. Iš 2012 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė pardavė turtą, kuris buvo įvertintas 260 488 Lt, tačiau turtas buvo parduotas už 219 357 Lt, patiriant 41 131 Lt nuostolių (I t., b. l. 9). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad BUAB „Gitrama“ vadovas V. R. per 2010–2012 metus perleido didelę dalį įmonės turto UAB „SODO“ su didelėmis nuolaidomis (nuo 5 iki 85 procentų), įmonės vadovo veiksmus vertino kaip aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad BUAB „Gitrama“ prie bankroto buvo privesta tyčia.

26Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad BUAB „Gitrama“ pardavinėjo medžiagų likučius, kurie buvo likę nepanaudoti statant šiuo metu kreditoriams priklausantį gyvenamąjį namą, parduotos medžiagos buvo be kokybės sertifikatų, todėl šios medžiagos buvo parduotos už mažesnę kainą. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės neginčija, kad statybinės medžiagos buvo parduotos už mažesnę kainą nei jų rinkos vertė, o teiginys, kad medžiagos buvo parduotos už mažesnę kainą dėl to, kad prekės buvo be kokybės sertifikatų, yra deklaratyvus, neparemtas objektyviais duomenimis. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Be to, apeliantas nepaneigė, kad BUAB „Gitrama“ turtas buvo perleistas įmonėms, kuriose dirba V. R. artimi giminaičiai. Sutiktina su apeliantu, kad vien tai, kad sandorius sudarė giminystės ryšiais susiję asmenys nelemia, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, tačiau šiuo atveju šis faktas vertintas kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis.

27Apeliantas taip pat teigia, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, BUAB „Gitrama“ vadovas, akcininkas, turėjo teisę gauti dividendus.

28Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 59 straipsnio 6 dalį visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą.

29Pagal byloje nustatytus duomenis, BUAB „Gitrama“ vienintelio akcininko 2012 m. kovo 14 d. sprendimu buvo nuspręsta paskirstyti 2011 m. bendrovės gautą pelną (nuostolį) pagal bendrovės vadovo pateiktą projektą, pridedamą prie sprendimo kaip priedą Nr. 2. Iš šio priedo matyti, kad nepaskirstytasis pelnas metų pradžioje sudarė 527 940 Lt, grynasis finansinių metų rezultatas buvo lygus 149 155 Lt nuostoliui, akcininkų įnašas nuostoliams padengti – 0 Lt, paskirstytinasis rezultatas – 378 785 Lt, pelno paskirstymas į privalomą rezervą – 0, pelno paskirstymas į kitus rezervus – 0 Lt, pelno paskirstymas dividendams išmokėti – 311 980 Lt, kiti pelno paskirstymo atvejai – 0 Lt, nepaskirstytasis rezultatas, perkeliamas į kitus finansinius metus – 66 805 Lt (IV t., b. l. 113-115). Taigi 2011 m. įmonė turėjo 149 155 Lt nuostolį. Dividendai (249 583 Lt) buvo išmokėti 2012 m. kovo – balandžio mėnesiais. BUAB „Gitrama“ vadovas su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2013 m. kovo 13 d. (I t., b. l. 33), pareiškime nurodė, kad pagal 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis akivaizdu, kad BUAB „Gitrama“ iš savo veiklos turi nuostolį, atsakovo nuostoliai 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 40 660 Lt, bendrovės turtą sudaro 75 837 Lt, o pradelstos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 105 497 Lt. Pareiškime taip pat pažymėta, kad įmonė nuo 2012 m. nebevykdo veiklos (I t., b. l. 4-6). Šias aplinkybes patvirtina 2012 m. gruodžio 31 d. balansas, 2012 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita. Iš kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateikto 2013 m. kovo 12 d. BUAB „Gitrama“ kreditorių sąrašo matyti, kad 2012 m. kovo 14 d. (sprendimo dėl dividendų išmokėjimo priėmimo metu) įmonė turėjo įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminas buvo suėjęs iki sprendimo priėmimo (I t., b. l. 10).

30Nors paskirstytinasis rezultatas už 2011 m. buvo teigiamas, tačiau BUAB „Gitrama“ vienintelio akcininko ir vadovo sprendimas išsimokėti dividendus, kai įmonė finansiniais metais patyrė net 149 155 Lt nuostolį ir turėjo neįvykdytų prievolių, kurių mokėjimo terminai sprendimo priėmimo metu buvo suėję, kreditoriams, priešingai nei nurodo apeliantas, nevertintinas kaip rūpestingas. Be to, nors įmonė veiklos 2012 m. (tą nurodė pats V. R. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo) nebevykdė, 2011 m. veikė nuostolingai, turėjo neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, išmokėjus dividendus, įmonė ir toliau mažino savo turimą turtą. Pažymėtina, kad nors įmonės turtas šiuo laikotarpiu mažėjo, tačiau įsipareigojimai tik didėjo, ką patvirtina minėti 2012 m. gruodžio 31 d. balansas, kreditorių sąrašas, kol tapo didesni už turimą turtą. Be to, kreditoriai atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą teisingai akcentuoja ir tai, kad tuo laikotarpiu jau buvo prasidėjęs teismo procesas tarp BUAB „Gitrama“ ir įmonės kreditorių dėl gyvenamojo namo trūkumų ir V. R., būdamas apdairus ir rūpestingas vadovas, turėjo ne mažinti įmonės turtą, priimti sprendimą dėl dividendų išmokėjimo, o sukaupti lėšų sumą tam, jei būtų priimtas nepalankus teismo sprendimas ir BUAB „Gitrama“ būtų įpareigota pašalinti pastato trūkumus. Ta aplinkybė, kad galutinis sprendimas dėl šio ginčo buvo priimtas tik 2013 m. rugsėjo 12 d., nepaneigia fakto, kad sprendimo dėl dividendų išmokėjimo priėmimo metu BUAB „Gitrama“ vadovui buvo žinoma, kad įmonės kreditorių sąrašas ir įmonės įsipareigojimų suma kreditoriams gali didėti. Be to, nuo sprendimo dėl dividendų ir jų išmokėjimo iki momento, kai įmonė tapo nemoki (pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo įrodinėdamas įmonės nemokumo būseną pareiškėjas remiasi 2012 m. gruodžio 31 d. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, todėl faktinis įmonės nemokumas gali būti konstatuotas jau tuo metu), praėjo tik šeši mėnesiai, t. y. itin trumpas laiko tarpas, o ši aplinkybė papildomai patvirtina įmonės vadovo tikslingus veiksmus, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, apelianto skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.

31Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standarto laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

32Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes dėl dividendų išmokėjimo, darytina išvada, kad dividendų išmokėjimas buvo vienas iš įmonės vadovo veiksmų, kuriais buvo siekiama apsunkinti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymą, apelianto skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.

33Dėl ekspertizės skyrimo

34Apeliantas atskirajame skunde pareiškė prašymą skirti ekspertizę, suformuluodamas atitinkamus klausimus, o būtent, apeliantas prašo ekspertams užduoti klausimą, ar bendrovės turtas nuo 2007 m. iki 2013 m. kovo 24 d. (kai įmonei buvo iškelta bankroto byla) buvo parduodamas pagal teisės aktų reikalavimų, ar tokiu pardavimu įmonei buvo padaryta žala, ar bendrovės turtas buvo pardavinėjamas už nepagrįstai mažą kainą, ar BUAB „Gitrama“ akcininkas V. R. turėjo teisę, atsižvelgiant į BUAB „Gitrama“ turtinę padėtį išsimokėti sau dividendus nuo 2012 m. kovo mėnesio iki balandžio mėnesio, kai BUAB „Gitrama“ tapo nemoki.

35CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikritimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtina nuostata, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Taigi eksperto išvada yra viena iš priemonių faktinėmis aplinkybėms nustatyti. Išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantui kilus klausimų, reikalaujančių specialių žinių, jis turėjo teisę prašyti skirti ekspertizę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas šia teise būtų pasinaudojęs. Ekspertizės skyrimu siekiama rinkti naujus įrodymus, tačiau CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju atskirajame skunde apeliantas tokių aplinkybių neįrodinėja, t. y. neteigia, kad pirmosios instancijos nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę, taip pat, kad būtinybė skirti ekspertizę iškilo vėliau. Kaip jau buvo minėta, ekspertizės išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, neturinti išankstinės galios ir vertinama su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 218 straipsnis). Konkrečios aplinkybės, sudarančios bylos įrodinėjimo dalyką, gali būti įrodinėjamos bet kokiais faktiniais duomenimis, kurių teikimas yra faktą įrodinėjančios šalies pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad apeliantas savo atskirojo skundo teiginių nepagrindė objektyviais duomenimis. Taigi apeliantas nepasinaudojo savo teise kartu su atskiruoju skundu teikti įrodinėjamas aplinkybes galinčius pagrįsti įrodymus (CPK 314 straipsnis), tačiau prašo skirti ekspertizę. Apeliacinio teismo vertinimu ekspertizės skyrimas yra ne tik netikslingas, nes nenustatyta, kad ekspertize siekiamos nustatyti aplinkybės negalėtų būti nustatytos kitomis įrodinėjimo priemonėmis, bet ir būtų nesuderinamas su proceso koncentracijos bei ekonomiškumo reikalavimais (CPK 7 straipsnis). Be to, aplinkybės, kurioms išsiaiškinti apeliantas suformulavo klausimus ekspertams, buvo nustatytos, įvertintos ir dėl jų padarytos atitinkamos išvados remiantis kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

36Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog BUAB „Gitrama“ tapimas nemokia turi tyčinio bankroto požymių, visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą, n u s t a t y t a : 3. Kreditoriai N. M., M. B., V. P., R. P., E. G., A. G., L. S. ir R. S. kreipėsi... 4. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi pripažino BUAB... 5. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi... 6. Nuo 2009 metų BUAB „Gitrama“ buvo patraukta atsakovu civilinėje byloje... 7. Teismas taip pat sprendė, kad BUAB „Gitrama“ vadovas V. R. priėmė ir... 8. Teismas nustatė, kad nuo 2008 m. kiekvienais metais BUAB „Gitrama“ turimas... 9. Taip pat teismas kaip nuostolingą ir neprotingą vertino BUAB „Gitarma“... 10. Teismas konstatavo, kad BUAB „Gitrama“ vadovas V. R. neveikė BUAB... 11. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Suinteresuotas asmuo V. R. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo... 13. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
  1. Tuo metu, kai BUAB... 14. Kreditoriai N. M., M. B., V. P., R. P., E. G., A. G., L. S., R. S. atsiliepime... 15. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
    1. Byloje esantys duomenys... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 17. Dėl BUAB „Gitrama“ bankroto pripažinimo tyčiniu... 18. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžtas kaip įmonės... 19. Tyčinio bankroto požymiai apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje. To paties... 20. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį požymiai, kuriems egzistuojant (bent vieniam... 21. Ištyręs bylos svarstymui pateiktus įrodymus, apskųstoje nutartyje pirmosios... 22. Apeliantas visų pirma atskirajame skunde nurodo argumentus, kad tuo metu, kai... 23. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo... 24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad teismo sprendimas... 25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008 m. BUAB „Gitrama“ turėjo... 26. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad BUAB „Gitrama“ pardavinėjo... 27. Apeliantas taip pat teigia, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos... 28. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ)... 29. Pagal byloje nustatytus duomenis, BUAB „Gitrama“ vienintelio akcininko 2012... 30. Nors paskirstytinasis rezultatas už 2011 m. buvo teigiamas, tačiau BUAB... 31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir... 32. Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes dėl dividendų išmokėjimo,... 33. Dėl ekspertizės skyrimo... 34. Apeliantas atskirajame skunde pareiškė prašymą skirti ekspertizę,... 35. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet... 36. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 38. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą....