Byla e2A-244-638/2017
Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomininko teisių perkėlimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko ir M. Š.,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aristavos ūkis“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aristavos ūkis“ ieškinį atsakovams M. V. ir D. K. dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomininko teisių perkėlimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė UAB „Aristavos ūkis“ ieškiniu prašė perkelti jai nuomininko teises ir pareigas pagal 2016 m. sausio 21 d. nuomos sutartį dėl 9,4200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio adresu ( - ) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove M. V. 2012 m. sausio 2 d. sudarė žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio adresu ( - ) nuomos sutartį Nr. 884, kuri buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“. Nuomos sutarties 3 punkte buvo nurodyta, jog sutartis sudaroma iki 2014 m. gruodžio 31 d. Suėjus šiam terminui ieškovė siekė pratęsti nuomos sutarties terminą. Atsakovė 2014 m. gruodžio 28 d. atsiuntė ieškovei dokumentus su reikalavimu juos pasirašyti. Ieškovė 2014 m. gruodžio 29 d. išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriame nurodė, jog sutinka peržiūrėti žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąlygas, ieškoti abipusio kompromiso ir derybų keliu nustatyti pačias palankiausias atsakovei žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos sutarčių sąlygas. Ieškovė ir atsakovė 2015 m. sausio 20 d. pasirašė žemės sklypų perdavimo (grąžinimo) aktą. Ieškovė 2015 m. rugsėjo 3 d. išsiuntė prašymą atsakovei nurodydama, jog UAB „Aristavos ūkis“ yra žinoma, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus dirba kiti ūkininkai ar fiziniai asmenys, ir taip atsakovė galimai pažeidžia pareigą informuoti pradinį nuomininką bei UAB „Aristavos ūkis“ apie galimybę ir pirmumo teisę išsinuomoti atsakovei priklausantį žemės sklypą. Ieškovė teikė užklausas valstybinėms institucijoms, kreipėsi į atsakovę tiek žodžiu, tiek raštu, tačiau jokios informacijos jai nepavyko gauti, atsakovė su ieškove nebendravo. Atsakovai 2016 m. sausio 21 d. sudarė rašytinę žemės nuomos sutartį ir įregistravo ją viešajame registre. Ieškovė 2016 m. balandžio 13 d. pateikė prašymą VĮ „Registrų centras“ dėl 2016 m. sausio 21 d. žemės sklypo nuomos sutarties kopijos gavimo. Ieškovė, gavusi nuomos sutarties kopiją, sužinojo tiksliai, kokiomis sąlygomis atsakovai sudarė nuomos sutartį. A. M. V. apie sprendimą nuomoti jai priklausantį žemės sklypą nepranešė ieškovei įstatymų nustatyta tvarka, tuo pažeisdama ieškovės pirmumo teisę jį nuomoti. A. M. V. ir D. K. pateikė bendrą atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad žemės nuomos sutarties 3 punkte buvo numatyta, kad žemės sklypo nuomos terminas yra nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Prieš baigiantis nuomos sutarties terminui, atsakovė 2014 m. gruodžio 28 d. elektroniniu laišku ieškovei nusiuntė dokumentus, reikalingus įforminti žemės sklypo grąžinimą atsakovei. Atsakovė gavo 2014 m. gruodžio 29 d. pranešimą „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos sutarčių pratęsimo“, kuriame ieškovė išreiškė norą derėtis dėl tolimesnės žemės sklypo nuomos. Atsakovė, atsakydama į ieškovės pateiktą pasiūlymą, 2014 m. gruodžio 31 d. elektroniniu laišku dar kartą ieškovę informavo, kad neketina tęsti nuomos teisinių santykių bei pareikalavo, kad ieškovė pasirašytų žemės sklypo grąžinimą įforminančius dokumentus. Ieškovei neteisėtai negrąžinant atsakovei žemės sklypo, atsakovė ieškovei nusiuntė 2015 m. sausio 16 d. raštą „Dėl žemės sklypo nuomos sutarčių pasibaigimo“, kuriame informavo ieškovę, kad nuomos sutartis yra pasibaigusi bei pareiškė pretenziją dėl laiku negrąžinto žemės sklypo ir pareikalavo, kad ieškovė grąžintų žemės sklypą bei pasirašytų žemės sklypo grąžinimą įforminančius dokumentus. Ieškovės atstovas D. S. tik gavęs atsakovės raštą kartu su elektroniniu laišku atsiuntė ieškovės parengtą ir pasirašytą 2015 m. sausio 20 d. žemės ūkio paskirties žemės sklypų perdavimo (grąžinimo) aktą, kurį gavusi atsakovė pasirašė. Ieškovei grąžinus atsakovei žemės sklypą, atsakovė jį naudojo savo reikmėms, jame vykdė žemės ūkio veiklą. Praėjus daugiau kaip vieneriems metams po nuomos sutarties pabaigos, atsakovė su D. K. 2016 m. sausio 21 d. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui D. K. iš ieškovės UAB „Aristavos ūkis“ 3 674,29 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovė UAB „Aristavos ūkis“ iš atsakovės M. V. nuomojosi žemės sklypą, tačiau šalys skirtingai traktuoja žemės sklypo nuomos pabaigos terminą. Šalių sudarytos sutarties Nr. 884 3 punkte nustatyta, kad žemė nuomojama nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Nuomos sutarties 10 punkte nurodyta, kad pasibaigus nuomos terminui žemę nuomininkas turi grąžinti nuomotojui nuomos termino pasibaigimo dieną. Žemės grąžinimas įforminamas šalių atstovams pasirašant žemės grąžinimo aktą ar kitą šalių sutartą dokumentą. Ši sutartis pasirašyta abiejų šalių, t. y. jos sąlygos suderintos abipusiu sutarimu ir abiem šalims buvo privalomos vykdyti. Teismas vertino, kad ieškovei UAB „Aristavos ūkis“ tiek žodžiu, tiek raštu buvo perduota informacija, kad atsakovė M. V. nebenorės tęsti su ieškove žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos teisinių santykių. Teismo nuomone, tai, kad po 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovė siekė nustatyti pačias palankiausias atsakovei žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos sutarčių sąlygas (vyko derėtis, siuntė raštus ir pan.), nepaneigia jos žinojimo, kad nuomotoja apskritai nesutiko bet kokiomis sąlygomis sudaryti nuomos sutarties. Teismas sprendė, kad ieškovė nei rašytiniais įrodymais, nei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais neįrodė fakto, kad atsakovė 2015 metais turėjo ketinimą sudaryti žemės nuomos sutartį su D. K. ar kokiu nors kitu asmeniu – įrodymų, kad ketinama sudaryti žemės sklypo nuomos sutartis, kad atliekami kokie nors mokėjimai už sklypų nuomą ar kiti atsakovų tarpusavio atsiskaitymai, ieškovė nepateikė. Teismas sprendė, kad atsakovė negalėjo turėti iš anksto numatyto siekio nutraukti nuomos sutartį su ieškove, laukti sueisiančio CK 6.482 straipsnyje nustatyto vienerių metų termino tam, kad sklypą išnuomotų mažesnį nuomos mokestį mokėsiančiam D. K.. Pati ieškovė buvo pasiryžusi už nuomą mokėti kuo didesnę kainą, tuo tarpu nuomos sutartyje tarp atsakovų numatyta žemės nuomos kaina – standartinė 137 Eur už hektarą per metus. Veikiama gyvenimo aplinkybių (pablogėjusi sveikata, sūnaus mirtis) atsakovė, išnuomodama žemės sklypą D. K., tinkamai, nepažeisdama ieškovės interesų, įgyvendino savo turimą teisę laisvai sudaryti naują žemės sklypo nuomos sutartį. Teismas nurodė, kad byloje esančiais įrodymais ir šalių paaiškinimais nenustatyti jokie asmenys, per vienerių metų terminą nuo sutarties tarp ieškovės ir atsakovės pabaigos galėję su ieškove konkuruoti dėl pirmenybės jiems sudarant žemės sklypo nuomos sutartį su atsakove. Teismas sprendė, kad ieškovė, laiku negrąžindama atsakovei žemės sklypo, pažeidė minėtą sutarties punktą ir nesilaikė visų sutarties sąlygų, dėl to neturi pirmenybės teisės sudaryti žemės sklypo sutarties su buvusia nuomotoja.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir bylą išnagrinėti iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas klaidingai išaiškino esminę nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį prielaidą - sąlygas, kuriomis žemę pretenduoja išsinuomoti ankstesnis nuomininkas ir kiti asmenys. CK 6.566 straipsnyje nustatyta žemės nuomininko pirmumo teisė atnaujinti žemės nuomos sutartį, esant trims privalomoms sąlygoms: 1) pasibaigęs žemės nuomos sutarties terminas; 2) su buvusiu nuomininku tokiomis pačiomis sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja kiti asmenys; 3) buvęs nuomininkas tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė išsiuntė elektroniniu paštu ieškovei susitarimo projektus, kuriuos prašė pasirašyti. Atsakovei 85-eri metai, ji beveik nevaikšto, tikėtina, jog ji pati ir neplanavo dirbti žemę. Teismas netyrė aplinkybių, kokiu būdu, kieno pagalba atsakovė savo vardu elektroniniu paštu siuntė spausdintus, teisės aktais paremtus, pranešimus ieškovei. Ieškovės prašymą pripažinti atsakovės dalyvavimą būtinu teismas atmetė. Dėl šios priežasties, ieškovės nuomone, byloje liko labai daug neatsakytų klausimų, kurių teismas nesiaiškino ir nesvarstė. Teismo nustatytos aplinkybės, jog tik vėliau, t. y. 2016 metais pablogėjus sveikatai, mirus sūnui, atsakovė nusprendė nuomoti žemės sklypą, neatitinka byloje nustatytų faktų. Aplinkybė, kad žemės sklypą deklaravo pati atsakovė, neįrodo, kad ji pati aktyviai savo žemę dirbo. Teismas nepagrįstai nustatė, kad nuomotoja apskritai nesutiko bet kokiomis sąlygomis sudaryti nuomos sutarties. Ieškovės atstovas, liudytojas V. N., teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo nuvykęs pas atsakovę, siūlė išsinuomoti žemės sklypą bet kokia kaina, tikėjosi, kad atsakovė siekia finansinės naudos, tačiau atsakymo iš atsakovės negavo. Nebuvo atsižvelgta į abejones, kad atsakovė tikėtinai nesutiko išnuomoti žemės sklypo dėl to, kad buvo susitarusi su atsakovu D. K.. Šios aplinkybės nebuvo galima išsiaiškinti, nes atsakovė nedalyvavo teismo posėdyje. Ieškovė ir atsakovė 2015 m. sausio 20 d. pasirašė žemės sklypų perdavimo (grąžinimo) aktą, kuriame susitarė, jog pasirašydama šį aktą M. V. patvirtina, kad jai yra žinomos CK 6.482 straipsnio ir CK 6.566 straipsnio nuostatos, t. y. M. V. įsipareigoja vienerius metus nuo nuomos sutarčių Nr. 884 ir Nr. 654 termino pabaigos raštu informuoti ieškovę apie ketinimą išnuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus kitiems asmenims ir pasiūlyti ieškovei išsinuomoti šiuos žemės sklypus pirmumo teise. Teismas nevertino, jog buvo nurodyta, kad priėmimo - perdavimo aktų pasirašymas užtruko, nes šalys derino sąlygas, taip pat ieškovė dar dėjo pastangas derėtis dėl nuomos sutarties pratęsimo, bet jokiu būdu nesiekė neteisėtai užvaldyti žemės sklypą. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog žemės sklypas nebuvo užsėtas ar kitaip užimtas, jis buvo atlaisvintas. Nuomos santykiai tarp ieškovės ir atsakovės pasibaigė šalių susitarimu 2015 m. sausio 20 d., o nauja nuomos sutartis su atsakovu D. K. sudaryta 2016 m. sausio 21 d., t.y. viena diena vėliau, negu kad vienerių metų terminas. Pirmosios instancijos teismas neišanalizavo visų faktinių aplinkybių, formaliai įvertino nuomos sutartį ir nepagrįstai nurodė, jog ieškovė neturėjo pirmumo teisės pretenduoti išsinuomoti žemės sklypą. Teismas nevertino prieštaringų atsakovo D. K. ir liudytojo R. K. parodymų. A. D. K. nurodė, jog dėl visų žemės sklypo dirbimo sąlygų 2015 metų pavasarį - rudenį, geranoriškos pagalbos atsakovei jis aplinkybių paaiškinti negali, nes viską tarėsi jo tėvas R. K.. Taip pat atsakovas nurodė, jog atsakovės žemės sklypas apskritai jokios įtakos jo ūkiui nedaro ir yra nereikšmingas. Tačiau liudytojas R. K. nurodė, jog dėl visų žemės sklypo dirbimo sąlygų 2015 metų pavasarį - rudenį, geranoriškos pagalbos atsakovei jis aplinkybių paaiškinti negali, nes viską tarėsi jo sūnus D. K.. L. R. K. nurodė, kad žemės sklypas yra svarbus D. K., nes jis, kaip jaunasis ūkininkas, yra įsipareigojęs valstybei didinti savo naudojamus žemės sklypus. Atsakovės atstovų paaiškinimai procesiniuose dokumentuose, paties atsakovo paaiškinimai ir liudytojo R. V. paaiškinimai sukėlė daugiau abejonių, nei leido išsiaiškinti tikrąją tiesą byloje. Teismas nevertino, jog procesiniuose dokumentuose nurodyta atsakovės pozicija kategoriškai prieštarauja atsakovo D. K. ir liudytojo R. K. paaiškinimams. Teismas neįvertino atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, kad ji nepažįsta asmenų, kurie atliko darbus jos žemės sklype, nežino jų kontaktinių duomenų. Teismas nevertino, kad atsakovė neinformavo ieškovės apie tai, jog ankstesnės nuomos sąlygos jos netenkina. Atsakovė nesuteikė ieškovei galimybės pretenduoti išsinuomoti žemės sklypą atsakovui D. K. pasiūlytomis sąlygomis. Aukščiau nurodytos aplinkybės, ieškovės nuomone, patvirtina, kad atsakovai buvo susitarę, kad žemę 2015 metų pavasarį - rudenį dirbs atsakovas D. K., o praėjus vienerių metų terminui sudarys nuomos sutartį. Ieškovė pretendavo geresnėmis sąlygomis išsinuomoti žemės sklypą, siūlė didesnę nei rinkos kainą - 170 Eur/ha, vėliau siūlė mokėti bet kokio dydžio kainą, kurią būtų nurodžiusi atsakovė. Akivaizdu, kad atsakovė nesuteikė ieškovei net galimybės tartis dėl geresnių nuomos sąlygų. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovė, laiku negrąžindama atsakovei žemės sklypo, pažeidė minėtą sutarties punktą ir nesilaikė visų sutarties sąlygų, taigi, dėl to taip pat neturi pirmenybės teisės sudaryti žemės sklypo sutarties su buvusia nuomotoja. Šiuo atveju, atsakovė visą nuomos laikotarpį nereiškė prieštaravimų ieškovei, tik bylos nagrinėjimo metu atsiliepime buvo išreikšta pozicija dėl netvarkingo sutarties vykdymo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė reikštų pretenzijas ieškovei dėl vėlavimo. Todėl pripažinti, jog teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir nustatė, kad priėmimo - perdavimo akto pasirašymas 2015 m. sausio 20 d. yra esminis sutarties pažeidimas, kuris atima iš ieškovės pirmumo teisę išsinuomoti žemės sklypą, nėra teisinio pagrindo. Taigi, visos trys CK 6.566 straipsnyje nustatytos sąlygos egzistavo ir ieškovė turėjo pirmumo teise išsinuomoti žemės sklypą. Teismas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priėmė nepagrįstą ir visiškai nemotyvuotą sprendimą, nes atsakovo prašomos priteisti išlaidos – 3 674,29 Eur už advokato teisinę pagalbą viršija Rekomendacijose nurodytą dydį, yra nepagrįstai didelės ir negalėjo būti priteisiamos. Teismas nenurodė, kokiais kriterijais remdamasis priteisė visas atsakovo prašytas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nevertino suteiktų paslaugų pobūdžio. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad byla nebuvo labai sudėtinga, nereikalavo naujų specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas ne kartą yra dalyvavęs sprendžiant tokio pobūdžio ginčus. Be to, į teisinių paslaugų ataskaitą įtrauktos keleto advokatų/ jų padėjėjų darbo valandos atliekant tą patį darbą, ruošiant tą patį procesinį dokumentą, įtrauktos išlaidos, advokato sumokėtos už atvykimą į teismą iš kito miesto. Ieškovė prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovų atstovas advokatas V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, netenkinti ieškovės prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Nuomos sutartis baigėsi suėjus nuomos terminui, t. y. 2014 m. gruodžio 31 d. , o ne, kaip teigia ieškovė – 2015 m. sausio 20 d. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime, nuomos sutartis yra pasirašyta abiejų šalių, t. y. jos sąlygos suderintos abipusiu sutarimu, ir abiem šalims privalomos vykdyti. Pažymėtina, kad dar iki pasibaigiant nuomos sutarties terminui, 2014 m. gruodžio mėnesį, atsakovė M. V. ne vieną kartą informavo ieškovę, kad nebenuomos žemės sklypo. Be to, ieškovės atstovas D. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad 2014 m. gruodžio mėnesį pas jį atvykusi atsakovė M. V. jam pasakė, kad žemės sklypo nenuomos, o jį dirbs pati. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2015 metais atsakovė M. V. būtų sudariusi žemės sklypo nuomos sutartį su D. K. ar kokiu nors kitu asmeniu, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad byloje esančiais įrodymais nenustatyti jokie asmenys, per vienerių metų terminą nuo nuomos sutarties tarp ieškovės ir atsakovės M. V. pabaigos galėję su ieškove konkuruoti dėl pirmenybės jiems sudarant žemės sklypo nuomos sutartį su M. V.. Joks teisės aktas atsakovės M. V. neįpareigoja ieškovei teikti informacijos apie tai, kokie asmenys po nuomos sutarties pabaigos dirba jos žemės sklype, kaip ji atsiskaito su paslaugas teikiančiais asmenimis, kokia žemės ūkio technika dirba jos sklype, kokiu pagrindu ir kaip ji įsigijo sėklą ir t. t. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia ieškovė, atsakovų procesiniuose dokumentuose pateikta informacija neprieštarauja atsakovo D. K. bei liudytojo R. K. pateiktiems paaiškinimams. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti prieštaravimai tarp D. K. bei R. K. teismo posėdžio metu pasakytų vertinimų dėl žemės sklypo svarbos yra nereikšmingi sprendžiant klausimą dėl pirmenybės teisės atnaujinti žemės sklypo nuomos sutartį. Nuomos sutarties 10 punkte yra nustatyta, kad pasibaigus nuomos terminui žemę nuomininkas turi grąžinti nuomotojui nuomos termino pasibaigimo dieną. Žemės grąžinimas įforminamas šalių atstovams pasirašant žemės grąžinimo aktą ar kitą šalių sutartą dokumentą. Taigi, ieškovė turėjo pareigą atsakovei M. V. grąžinti žemės sklypą 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau minėtos pareigos neįvykdė ir taip pažeidė nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Nesutiktina su ieškovės apeliaciniame skunde pateiktu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo atsakovams priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) nurodytą dydį. Vadovaujantis Rekomendacijomis, maksimalus priteistinų iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis yra 3 681,01 Eur, tuo tarpu atsakovų prašomos priteisti išlaidos patirtos už advokato teisinę pagalbą sudaro 3 653,29 Eur, todėl neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
    2. Ieškovė ieškinį grindė CK 6.566 straipsniu, nurodydama, kad atsakovė nesuteikė jai kaip buvusiai nuomininkei pirmumo teisės išsinuomoti tą patį žemės sklypą, ir CK 6.482 straipsnio 4 dalimi, nurodydama, kad atsakovė praėjus ne daugiau kaip vieneriems metais nuo nuomos sutarties pasibaigimo išnuomojo sklypą kitam nuomininkui, todėl pirmesnis nuomininkas gali reikalauti savo teisių gynybos perkeliant jam nuomininko teises.
    3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.566 straipsnis, nustatantis žemės nuomininko pirmumo teisę atnaujinti žemės nuomos sutartį, yra specialioji norma CK 6.482 straipsnio, nustatančio nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). CK 6.482 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuomotojas atsisakė sudaryti su nuomininku sutartį naujam terminui, tačiau, praėjus ne daugiau kaip vieneriems metams po nuomos sutarties pabaigos, nepranešęs buvusiam nuomininkui sudaro to paties daikto nuomos sutartį su kitu asmeniu, tai buvęs nuomininkas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti arba perduoti jam nuomininko teises ir pareigas pagal sudarytą nuomos sutartį, arba atlyginti dėl atsisakymo sudaryti sutartį naujam terminui atsiradusius nuostolius. CK 6.566 straipsnis nustato, kad pirmesnis nuomininkas išsaugo savo pirmenybės teisę prieš naująjį nuomininką tik su sąlyga, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.
    4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2012 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutartyje susitarė, kad nuomos terminas nustatomas nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., o sutarties 10 punktu sutarė, kad pasibaigus nuomos terminui žemę nuomininkas turi grąžinti nuomos termino pasibaigimo dieną. Žemės grąžinimas įforminamas šalių atstovams pasirašant žemės grąžinimo aktą ar kitą šalių sutartą dokumentą ( t.1, b.l. 15, čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo tomų ir lapų numeriai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nevykdė šalių nuomos sutarties 10 punkte nustatytos sąlygos grąžinti žemės sklypą nuomos sutarties termino pasibaigimo dieną, t.y. 2014 m. gruodžio 31 d., nors tokią galimybę turėjo, nes atsakovė M. V. 2014 m. gruodžio 28 d. elektroniniu paštu atsiuntė ieškovei prašymą pasirašyti sklypo perdavimo aktą ( t.1, b.l.76). Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė netvarkingai vykdė savo įsipareigojimus pagal žemės nuomos sutartį, nes gavusi 2014 m. gruodžio 28 d. laišką su prašymu pasirašyti žemės sklypo grąžinimo aktą, to prašymo neįvykdė iki 2015 m. sausio 20 d.
    5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šalių sudaryta žemės nuomos sutartis baigėsi 2014 m. gruodžio 31 d., ir kad pasibaigus sutarčiai ir ieškovei nepasirašius sklypo perdavimo akto, įsipareigojimai pagal sutartį buvo pažeisti. Todėl ieškovė neteko pirmumo teisės sudaryti nuomos sutartį pagal CK 6.566 straipsnį. Nesutiktina su ieškovės atstovo teiginiu, kad nuomos sutartis baigėsi 2015 m. sausio 20 d., kai buvo pasirašytas žemės grąžinimo aktas. Aiškinant nuomos sutarties sąlygas taip, kaip prašo ieškovės atstovas, išeitų, kad nuomos sutarties termino pabaiga priklauso nuo nuomininko valios pasirašyti turto grąžinimo aktą, ar nepasirašyti, o tai prieštarautų šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygai.
    6. Ieškovės atstovas teigė, kad atsakovė faktiškai nuomojo žemę atsakovui D. K. visus 2015 metus, nepranešusi prieš tai buvusiam nuomininkui, t.y. pažeidė CK 6.482 straipsnio 4 dalies nuostatą pranešti ankstesniam nuomininkui apie naują nuomos sutartį, sudarytą per vienerius metus po ankstesnės sutarties pasibaigimo. Tačiau savo teiginių apie nuomos santykius 2015 metais ieškovė neįrodė. Priešingai, iš 2015 m. gegužės 28 d. paraiškos gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus, pateiktos Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, matyti, kad paraišką pateikė pati atsakovė M. V., ją pasirašė ( t.1, b.l. 84-85). Atsakovė taip pat sudarė žemės sklypų( - ), geodezinių ( kadastrinių) matavimų sutartį Nr. MK-00179 ( t.1, b.l. 128), priėmė iš matininko parengtas kadastrinių matavimų bylas, apmokėjimo sąskaitą ( t.1, b.l. 141-142). Liudytoju 2016 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje apklaustas V. N. patvirtino, kad laukuose matuojant sklypus „dalyvavo ir pati močiutė“ ( posėdžio garso įrašas nuo 1:10:46 min.).
    7. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka 2017 m. sausio 31 d. teismo posėdyje dalyvavusi atsakovė M. V. paaiškino, kad dar iki šalių sudarytos nuomos sutarties termino pabaigos ji prašiusi ieškovo direktorių padidinti nuomos kainą, tačiau pastarasis nesutiko. Todėl atsakovė, kuri gyveno kartu su sūnumi, nusprendė daugiau žemės nenuomoti, o dirbti ją pati kartu su sūnumi. Taip pat atsakovė paaiškino, kad elektroninius laiškus parašyti ir išsiųsti jai padėjo sūnus. 2015 metais atsakovė pati naudojo jai priklausančią žemę, samdė traktoristą įdirbti žemę, pasėti, pripažino, kad ir kaimynai K. jai padėjo. Taip pat pripažino, kad 2015 metų rudenį buvo pasėti žiemkenčiai, sėkla buvo , derlių nuėmė K., derlius yra saugomas pas K., tačiau priklauso jai. Kai parduos derlių, atsiskaitys su K. už darbą. J. K. nieko nemokėjo. Atsakovė M. V. paaiškino, kad 2015 metų pabaigoje mirus jos sūnui, jos planai pasikeitė, nusprendė, kad žemės pati nedirbs, nuomos atsakovui D. K.. Pažymėtina, kad ieškovė šių atsakovės teiginių nepaneigė, priešingų įrodymų nepateikė.
    8. Apeliantas nurodė, kad atsakovo D. K. parodymai prieštaravo liudytoju apklausto R. K. parodymams. Tačiau išklausius 2016 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio garso įrašą negalima daryti išvados, kad šie asmenys davė prieštaraujančius vienas kitam parodymus. A. D. K. parodė, kad 2015 metais jo tėvas paprašė padėti kaimynei (M. V.) įdirbti žemę ( posėdžio garso įrašas nuo 58:37 min.). Liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad nežino, kas dirbo M. V. žemę 2015 metų pavasarį, o tų pačių metų rudenį M. V., kurią jis pažįsta nuo vaikystės, prašė padėti jai įdirbti žemę. Kadangi abu R. K. sūnūs ūkininkauja, tai jis pasiūlė susitarti su sūnumis, o su kuriuo konkrečiai M. V. tarėsi, jis nežino ( nuo 1:18:17 min.).
    9. Ta aplinkybė, kad ginčo žemę dirbo K., kad M. V., kaip teigė ieškovės advokatas bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, atsiskaitinėjo su K., neįrodo, kad tarp atsakovų M. V. ir D. K. buvo ne atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, o žemės nuomos teisiniai santykiai. Iš atsakovės M. V. paaiškinimų matyti, kad K. padėjo jai atlikti žemės ūkio darbus. Tik 2016 m. sausio 21 d. atsakovė M. V. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį su atsakovu D. K. ( t.1, b.l. 38-39). Spręstina, kad nauja nuomos sutartis buvo sudaryta praėjus ilgesniam laikui negu vieneri metai po ankstesnės žemės sklypo nuomos sutarties pasibaigimo, todėl atsakovė M. V. nepažeidė CK 6.482 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos.
    10. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad per vienerius metus po šalių nuomos sutarties pasibaigimo nenustatyta, kad kokie nors kiti asmenys konkuravo su ieškove dėl nuomos sutarties sudarymo, nes nėra jokių duomenų apie atsakovės M. V. sudarytą žemės nuomos sutartį.
    11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

11Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės 3674,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, neįvertinęs Rekomendacijose nurodyto dydžio, suteiktų paslaugų pobūdžio, bylos sudėtingumo.
    2. Ieškovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis pirmiausiai vertintinas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) ( Aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2016 m. III ketvirtį buvo 793,3 Eur, II ketvirtį buvo 771,9 Eur , 2016 m. I ketvirtį – 748,0 Eur, 2015 m. IV ketvirtį - 756,9 Eur (interneto prieiga http://www.tagidas.lt/savadai/9006/).
    3. Šioje byloje atsakovo advokatas 2016 m. gegužės 18 d. rašė atskirąjį skundą ( koeficientas 0,4, kaina 302,76 Eur), 2016 m. gegužės 31 d. rašė atsiliepimą į ieškinį ( koeficientas 2,5, kaina 1892,25 Eur). Teismas 2016 m. birželio 8 d. pareikalavo iš ieškovo pateikti dubliką ( t.1, b.l. 95), tačiau gavęs dubliką paskyrė parengiamąjį posėdį ( t.1, b.l. 106), todėl atsakovas, negavęs galimybės pateikti tripliką, 2016 m. liepos 11 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ( t.1, b.l. 120-126, koeficientas 0,4, kaina 299,2 Eur), 2016 m. spalio 24 d. rašė atsiliepimą į apeliacinį skundą ( koeficientas 1,3, kaina 1003,47 Eur), teismo posėdžiai pirmosios instancijos teisme, kurie vyko 2016 m. liepos 11 ir rugpjūčio 23 d. užtruko 2 val. ir 8 minutes ( koeficientas 0,1 už 1 valandą, kaina iš viso 159,32 Eur), apeliacinės instancijos teismo posėdis 2017 m. sausio 31 d. žodinio proceso tvarka užtruko 40 minučių ( koeficientas 0,1 už 1 valandą, kaina iš viso 52,89 Eur). Iš viso už advokato pagalbą maksimalus mokėtinas dydis gali būti 3709,89 Eur.
    4. Tačiau atsakovas pateikė įrodymus, kad advokatui sumokėjo 1465,46 Eur ( t.1, b.l.155) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 1633 Eur bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ( t.2, b.l. 12), iš viso 3098,46 Eur, kitų įrodymų apie advokatui sumokėtas sumas į bylą nepateikta, o advokatų kontoros išrašytos sąskaitos nėra pagrindas daryti išvadą, kad jos yra apmokėtos ir nėra pagrindas priteisti atlyginimą iš priešingos šalies ( CPK 98 straipsnis). Pažymėtina, kad tokia bylinėjimosi išlaidų priteisimo praktika atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią nepateikus įrodymų, patvirtinančių išlaidų turėjimo faktą, pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2012 ir kt.).
    5. Pažymėtina, kad advokato išrašytos sąskaitos už atstovavimą pirmosios instancijos teisme buvo apmokėtos nepilnai, todėl sąskaitose įrašytos paslaugos (kelionės išlaidos, kitų advokatų ir padėjėjų darbo valandos), taip pat ir byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumas neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl priteistino atlyginimo ( t.1, b.l. 148-154).
    6. Todėl atsakovui D. K. iš ieškovės UAB „Aristavos ūkis“ priteistina 3098,46 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas ir 21 Eur žyminio mokesčio paduodant atskirąjį skundą ( t.1, b.l. 147), iš viso 3119,46 Eur. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ( CPK 93 straipsnio 1 dalis).
    7. Valstybė patyrė 3,48 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme ir 7,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 11,22 Eur. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės UAB „Aristavos ūkis“.

12Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Nutarė

13Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

14Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimą pakeisti bylinėjimosi išlaidų dalyje. Priteisti atsakovui D. K., a. k. ( - ) iš ieškovės UAB „Aristavos ūkis“ 3119,46 Eur (tris tūkstančius šimtą devyniolika eurų ir 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.

15Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės UAB „Aristavos ūkis“ 11,22 Eur (vienuolika eurų ir 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).

16Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

17Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai