Byla e2A-2387-577/2015
Dėl skolos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Tomas Samoška

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Darsauta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Krasta Auto Vilnius“ ieškinį atsakovui UAB „Darsauta“ dėl skolos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Tomas Samoška.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Krasta Auto Vilnius“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 8 456,64 Lt skolos, 960,30 Lt palūkanų, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis už suteiktas automobilio remonto paslaugas išrašė atsakovui PVM sąskaitas - faktūras 2012-03-20 KV Nr. 004036, 2012-05-30 KV Nr. 014465, 2012-07-13 KV Nr. 012809. Atsakovo atstovas Tomas Samoška UAB „Darsauta“ vardu pasirašė prašymus išmokėti draudimo išmokas, pagal kuriuos draudimo išmokas už automobilio remontą UAB „Darsauta“ prašė išmokėti ieškovui UAB „Krasta Auto Vilnius“, o per 30 dienų nesumokėjus arba dalinai sumokėjus draudimo kompanijai UAB „Darsauta“ įsipareigoja apmokėti remonto išlaidas. Atsakovas sąskaitose nurodytais terminais pagal minėtas PVM sąskaitas - faktūras dalyje, kurios nepadengė draudimas, su ieškovu neatsiskaitė, neatsiskaityta buvo ir po pareikalavimo atsiskaityti. Be to, ieškovas pažymėjo, kad Tomas Samoška atsakovo UAB „Darsauta“ vardu veikė ne pirmą kartą, todėl jis neturėjo jokio pagrindo abejoti tuo, kad Tomas Samoška veikė UAB „Darsauta“ vardu. Pagal pateikiamą 2011-08-31 sąskaitą - faktūrą su ieškovu šiai dienai yra pilnai atsiskaityta: iš dalies sąskaitą apmokėjo draudimo kompanija, iš dalies - pats atsakovas. Taip pat ieškovas remdamasis CK 2.133 str. 9 d., tvirtino, kad jei Tomas Samoška atsakovo vardu veikė ir viršydamas savo teises, toks jo veikimas teisines pasekmes sukėlė būtent atsakovui, nes ieškovas, gavęs dokumentus, pildytus UAB „Darsauta“ vardu, patvirtintus dar ir bendrovės antspaudu, turėjo pagrindą manyti, kad bendradarbiauja su teisėtu UAB „Darsauta“ atstovu.

5Atsakovas UAB „Darsauta“ nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jam nepriklauso sąskaitose - faktūrose nurodytas automobilis, kuris buvo taisomas. Paaiškino, kad UAB „Darsauta“ 2011 m. trumpą laikotarpį buvo išsinuomojusi nurodytą automobilį iš Tomo Samoškos, tačiau netrukus nuomos sutartis buvo atšaukta. 2012 metais, kai ieškovas teikė Tomui Samoškai paslaugas, pagal kurias egzistuoja neapmokėtos sąskaitos - faktūros, UAB „Darsauta“ automobilio jau nenuomojo ir nuomos sutartį buvo seniai nutraukusi. Taip pat atsakovas tvirtino, kad Tomas Samoška neveikė kaip jo atstovas, o ieškovas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad Tomas Samoška veikia UAB „Darsauta“ vardu. Be to, teigė, kad ieškovo įmonės atstovai elgėsi netinkamai, todėl dabar turi prisiimti visą riziką dėl Tomo Samoškos įvykdytos nusikalstamos veikos pasekmių, kurios padarymu jis siekė gauti naudą, suremontuojant jam ar tretiesiems asmenims priklausantį automobilį, o prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas perkelti atsakovui. Pažymėjo, kad ant ginčo dokumentų (užsakant paslaugas) Tomas Samoška pasirašė be įmonės antspaudo, nors ir reprezentavo save kaip įmonės atstovą, vienintelis dokumentas, patvirtintas UAB Darsauta“ antspaudu ir Tomo Samoškos parašu buvo prašymas išmokėti draudimo išmoką, kurio data yra 2011 m. rugsėjo 5 d., kai UAB „Darsauta“ iš Tomo Samoškos nuomojo automobilį ir trumpam leido apdrausti UAB „Darsauta“ vardu. Tuo tarpu su ieškiniu pateiktose sąskaitose - faktūrose matyti, kad paslaugas Tomas Samoška iš ieškovo užsakinėjo nuo 2012-03-27 iki 2012-07-13, tai yra praėjus beveik metams po prašymo išmokėti draudimo išmoką. Tokie veiksmai atsakovo nuomone, turėjo sukelti įtarimą ieškovui, tačiau ieškovas nepareikalavo iš Tomo Samoškos įgaliojimo, patvirtinančio jo atstovavimą atsakovui, nors tai atlikti privalėjo, atsižvelgiant į tai, kad veikia kaip profesionalus juridinis asmuo, teikiantis automobilio remonto paslaugas. Kadangi atsakovas neužsisakė ir negavo jokių paslaugų iš ieškovo, atsakovo ir Tomo Samoškos nesiejo jokie įgaliojimai ir jų pagrindu susiklostę atstovavimo santykiai, todėl, atsakovo nuomone, jis neprivalo mokėti už konkrečias paslaugas, kurių nėra gavęs.

6II.

7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo UAB „Darsauta“ ieškovui UAB „Krasta Auto Vilnius“ 2 449,21 EUR skolos, 278,12 EUR palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 727,33 EUR sumą nuo 2014-03-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 394,83 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad ieškovas remontavęs transporto priemonę, kurią remontui pateikdavo Tomas Samoška UAB „Darsauta“ vardu, o vėliau gaudavęs atlygį draudimo išmokų forma pagal UAB „Darsauta“ sudarytą draudimo sutartį, pagrįstai manė, kad Tomas Samoška atstovauja atsakovą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2012-03-22 iki 2013-03-21 (draudimo liudijimą pasirašė atsakovo vadovas Darius Žigis) buvo apdraudęs ginčo transporto priemonę bei neginčijo UAB DK „PZU Lietuva“ žalų bylose esančių įrašų, kad automobilio BMW 730i, valst. Nr. HR5178, naudotojas ar jį vairavęs asmuo yra „Darsauta“. Pirmos instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia abejoti atsakovo sąžiningumu ir atitinkamai jo nurodytomis aplinkybėmis.

9III.

10Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovas UAB „Darsauta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja apmokėjimo iš atsakovo, kadangi automobilio remonto paslaugos atsakovui suteiktos nebuvo. Paaiškina, kad prašymas išmokėti draudimo išmoką, teiktas Tomo Samoškos 2011-09-05 po pirmojo autoįvykio, buvo su jo žinia, todėl minimas dokumentas ir buvo patvirtintas įmonės antspaudu, tuo tarpu 2012 m., kai ieškovas teikė tariamam atsakovo atstovui paslaugas, pagal kurias egzistuoja neapmokėtos PVM sąskaitos – faktūros, UAB „Darsauta“ ir Tomos Samoškos santykiai jau buvo faktiškai nutrūkę, o ieškovas, nepaprašęs iš Tomo Samoškos atstovavimą patvirtinančių įrodymų, veikė savo rizika. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai išrašytas PVM sąskaitas – faktūras vertino kaip pakankamą įrodymą dėl sutartinių santykių tarp šalių buvimo, nes PVM sąskaita – faktūra yra tik finansinės apskaitos dokumentas, išrašomas atliktų rangos darbų perdavimo akto pagrindu ir savaime nevertinamas kaip šalių santykius sukuriantis ar keičiantis. Be to, apeliantas akcentuoja tai, kad PVM sąskaitos – faktūros nagrinėjamu atveju nieko negali įrodyti dar ir dėl to, kad Tomas Samoška visas sąskaitas patvirtino tik savo parašu be UAB „Darsauta“ antspaudo. Taip pat nurodo, kad pagal CK 2.133 str. 6 d. tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti atstovaujamojo veiksmai, suteikę pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teisę turinčiu asmeniu, o tokiu atveju, kai tokį pagrindą suteikia tik atstovu prisistatančio asmens veiksmai, sandoris atstovaujamajam teisinių padarinių nesukelia, nebent toks sandoris yra patvirtinamas. Maža to, apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nesilaikė sutarčių aiškinimo taisyklių ir tokiu būdu netinkamai taikė atstovavimo santykiams taikomas teisės normas bei pažeidė įrodinėjimo taisykles. Atsakovas teigia, kad būtent ieškovas turėjo pareigą įrodyti savo teiginį, kad finansinę ar kitokią naudą gavo atsakovas, tačiau nustatinėdamas šią aplinkybę pirmos instancijos teismas rėmėsi tik išimtinai ieškovo parodymais, kurie paremti spėliojimais. Tvirtina, kad nors draudimo sutartyje UAB „Darsauta“ yra nurodoma naudos gavėja, tačiau draudimo išmokų jis negavo.

12Ieškovas UAB „Krasta Auto Vilnius“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, pirmos instancijos teismas remdamasis byloje esančiai įrodymais pagrįstai padarė išvadą, kad net jei Tomas Samoška atsakovo vardu veikė viršydamas savo teises, toks jo veikimas teisines pasekmes sukėlė būtent atsakovui, nes ieškovas, gavęs dokumentus, pildytus UAB „Darsauta“ vardu ir esančius su šios bendrovės antspaudu, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad bendradarbiauja su teisėtu UAB „Darsauta“ atstovu. Papildomai pažymi, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis su Tomu Samoška buvo sudaręs tik trumpalaikę žodinę sutartį ir kad vėliau nebesinaudojo automobiliu kitais sutartiniais pagrindais. Be to, nurodo, kad tiek automobilio remonto sąmatos sudarymo, tiek remonto kainos ar jos skirtumo apmokėjimo klausimai buvo derinami ne tik su Tomus Samoška, bet ir su draudimo kompanija, kas patvirtina, kad draudimo kompanija pagrįstai naudos gavėju laikė atsakovą UAB „Darsauta“. Ieškovo nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tas aplinkybes, kad atsakovas neginčijo UAB DK „PZU Lietuva“ žalų bylose esančių įrašų, kad ginčo automobilio naudotojas ar jį vairavęs asmuo yra UAB „Darsauta“, be to, draudiko neinformavo apie tai, jog nėra transporto priemonės valdytojas ar naudotojas. Taip pat ieškovas nurodo, kad UAB „Darsauta“ prašymu ir jos naudai buvo suremontuotas automobilis, iš draudimo kompanijos pateikiamų dokumentų matyti, kad atsakovas buvo naudos gavėjas bei automobilio naudotojas, o šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad būtent atsakovas gavo materialinę naudą pagal draudimo sutartį.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas remontavo automobilį BMW 730i, valst. Nr. HR5178, ir už atliktus darbus išrašė atsakovui PVM sąskaitas - faktūras: 2012-03-20 KV Nr. 004036, 2012-05-30 KV Nr. 014465, 2012-07-13 KV Nr. 012809. Byloje nekilo ginčas dėl atliktų remonto darbų apimties, neišmokėtų draudimo išmokų pagrįstumo, skolos dydžio, tačiau kilo klausimas, ar atsakovas turi pareigą mokėti už automobilio remonto darbus, dėl kurių į ieškovą kreipėsi Tomas Samoška atsakovo vardu. Pirmos instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad ieškovas remontavęs transporto priemonę, kurią remontui pateikdavo Tomas Samoška UAB „Darsauta“ vardu, o vėliau gaudavęs atlygį draudimo išmokų forma pagal UAB „Darsauta“ sudarytą draudimo sutartį, pagrįstai manė, kad Tomas Samoška atstovauja atsakovą, todėl skolą priteisė iš atsakovo. Atsakovas su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, tvirtina, kad jam automobilio remonto paslaugos nebuvo suteiktos, kad ieškovo į bylą pateiktos PVM sąskaitos – faktūros pačios savaime negali įrodyti sutartinių santykių tarp šalių buvimo dėl to, kad Tomas Samoška visas sąskaitas patvirtino tik savo parašu be UAB „Darsauta“ antspaudo.

16Asmenys turi teisę sudaryti sandorius tiek patys asmeniškai, tiek per atstovus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CK 2.132 str.). Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantama iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 str. 2 d.). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 str. 1 d.). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai, tačiau atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Taigi tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis. Kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas pateiktų į bylą įrodymų bei nustatytų aplinkybių pagrindu, padarė pagrįstą išvadą, kad atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykiams.

17Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad net jei Tomas Samoška atsakovo vardu apskritai neturėdamas įgaliojimo, toks jo veikimas nagrinėjamu atveju teisines pasekmes sukelia būtent atsakovui. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas, 2011 m. gavęs dokumentus su bendrovės antspaudu, kuriuos UAB „Darsauta“ vardu pateikė Tomas Samoška, turėjo pagrindą manyti, kad Tomas Samoška ir 2012 m. yra teisėtas UAB „Darsauta“ atstovas. Pritartina, kad šią ieškovo nurodytą aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Tomo Samoškos pasirašytas ir su UAB „Darsauta“ antspaudu esantis 2011-09-05 prašymas atsakovo vardu išmokėti draudimo išmoką už automobilio remontą ir 2011-08-31 ieškovo atsakovui UAB „Darsauta“ išrašyta ir Tomo Samoškos pasirašyta PVM sąskaita – faktūra, pagal kurią buvo visiškai atsiskaityta. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad nors atsakovas ir tvirtina, jog jis tik 2011 m. pagal žodinį susitarimą trumpam laikui iš Tomo Samoškos buvo išsinuomavęs automobilį BMW 730i, valst. Nr. HR5178, tačiau būtent atsakovas buvo apdraudęs ginčo transporto priemonę laikotarpiu nuo 2012-03-22 iki 2013-03-21, o draudimo liudijimą atsakovo UAB „Darsauta“ vardu pasirašė pats įmonės vadovas Darius Žigis. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, suponuoja išvadą, kad ginčo automobiliu naudojosi būtent atsakovas. Be to, kaip ir pastebėjo pirmos instancijos teismas, pats atsakovo vadovas Darius Žigis atsakovo vardu buvo pasirašęs ir uždėjęs įmonės antspaudą 2012-03-20 prašyme išmokėti draudimo išmoką už automobilio remontą, nurodant, kad nesumokėjus draudimo išmokos arba dalinai sumokėjus draudimo kompanijai, įsipareigoja apmokėti remonto išlaidas (pastarasis įsipareigojimas yra visuose prašymuose išmokėti draudimo išmoką). 2012-03-21 vėlgi paties atsakovo vadovo buvo pasirašytas prašymas išmokėti draudimo išmoką su atsakovo UAB „Darsauta“ antspaudu, o teismo posėdžio metu pats atsakovo UAB „Darsauta“ vadovas Darius Žigis patvirtino, jog antspaudai ant minėtų prašymų buvo uždėti su jo žinia. Be to, negali likti nepastebėta ir ta aplinkybė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tiek automobilio remonto sąmatos sudarymo, tiek remonto kainos ar jos skirtumo apmokėjimo klausimai buvo derinami ne tik tarp Tomos Samoškos, veikiančio atsakovo vardu, ir ieškovo, bet ir tarp ieškovo ir draudimo kompanijos, o tai akivaizdžiai patvirtina, jog ir draudimo kompanija naudos gavėju laikė atsakovą UAB „Darsauta“. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad atsakovas neginčijo ir UAB DK „PZU Lietuva“ žalų bylose esančių įrašų, jog automobilio BMW 730i, valst. Nr. HR5178, naudotojas ar ją vairavęs asmuo yra UAB „Darsauta“. Tuo atveju, jei atsakovas nebūtų apdraustos transporto priemonės valdytojas ar naudotojas, jis sąžiningai elgdamasis turėjo apie tai informuoti draudiką, kuris visus automobilinio remonto atlikimo darbus bei jo apmokėjimo veiksmus derino būtent su UAB „Darsauta“.

18Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-372/2014; kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, remontavęs transporto priemonę, kurią remontui pateikdavo Tomas Samoška UAB „Darsauta“ vardu, o vėliau gaudavęs atlygį draudimo išmokų forma pagal UAB „Darsauta“ sudarytą draudimo sutartį, pagrįstai manė, kad Tomas Samoška teisėtai atstovauja atsakovą. Apeliantui išaiškintina, kad tai, jog, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, pirmos instancijos teismas nekonstatavo, kad į bylą pateikti įrodymai pagrindžia atsakovo įrodinėjamas aplinkybes, negali būti pripažįstama netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013).

19Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais ir pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

21Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Kaip matyti su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 423,50 EUR išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, vertina šias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nesudėtingą bylos pobūdį ir suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma laikytina pernelyg didele, todėl mažintina iki 250 EUR.

22Taigi, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovų apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

23Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Iš atsakovo UAB „Darsauta“ (j.a.k. 125827852) ieškovo UAB „Krasta Auto Vilnius“ (j.a.k. 302693894) naudai priteisti 250 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Krasta Auto Vilnius“ kreipėsi į teismą, prašydamas... 5. Atsakovas UAB „Darsauta“ nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti.... 6. II.... 7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį... 9. III.... 10. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovas UAB „Darsauta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos... 12. Ieškovas UAB „Krasta Auto Vilnius“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 15. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas remontavo automobilį BMW 730i,... 16. Asmenys turi teisę sudaryti sandorius tiek patys asmeniškai, tiek per... 17. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad net jei Tomas Samoška... 18. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, teismai, vertindami šalių... 19. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 21. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos... 22. Taigi, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir... 23. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti... 25. Iš atsakovo UAB „Darsauta“ (j.a.k. 125827852) ieškovo UAB „Krasta Auto...