Byla I-1065-790/2017
Dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,

2dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės administracijos atstovei Dovilei Račienei,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Druskininkų komunalinis ūkis“ skundą atsakovui UAB ,,Alsunga“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Druskininkų savivaldybės tarybai, Druskininkų savivaldybės administracijai, UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

4Teismas

Nustatė

5pareiškėjas UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ kreipėsi į teismą skundu (I t., b. l. 1–4), prašydamas priteisti iš UAB „Alsunga“ Druskininkų savivaldybės administracijos naudai 63 339,24 Lt nesumokėtos vietinės atliekų tvarkymo rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad pareiškėjui pavesta administruoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sąskaitas už komunalinių atliekų tvarkymą suformuoja bei teikia mokėtojams UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, o vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi būti sumokama į surenkamąją sąskaitą, po to rinkliava pervedama į Druskininkų savivaldybės administracijos sąskaitą. Nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško paslaugos teikėjas pagal 2007 m. gruodžio 14 d. paslaugos sutartį Nr. 26-07-496, t. y. pareiškėjas. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį Druskininkų savivaldybėje.

6Atsakovas UAB „Alsunga“ su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (I t., b. l. 37–41). Paaiškino, kad Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. T1-247 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“, kuriuo patvirtino komunalinių atliekų tvarkymo Druskininkų savivaldybės teritorijoje nuostatus ir vietinės rinkliavos dydžius. Pagal minėtą sprendimą visi juridiniai ir fiziniai asmenys, valdantys nuosavybės teise nekilnojamojo turto objektus, privalo mokėti vietinę rinkliavą nuo 2008 metų. Nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ reguliariai teikia UAB „Alsunga“ mokėjimų pranešimus, kuriuose nurodomi mokėjimai, apskaičiuoti už visus, taip pat ir netinkamus naudoti bei nenaudojamus bendrovei priklausančius turtinius vienetus. Atsakovas pažymėjo, kad nuo pat vietinės rinkliavos Druskininkų savivaldybės teritorijoje įsigaliojimo momento ir šia rinkliava apmokestinamųjų nekilnojamojo turto objektų registro sudarymo kreipėsi į vietinės rinkliavos administratorių su prašymais eliminuoti iš apmokestinamųjų objektų netinkamas naudoti maitinimo patalpas, kadangi už jas negali būti skaičiuojama vietinė rinkliava. Druskininkų savivaldybės taryba nesiėmė jokių priemonių atsakovo nurodytiems vietinės rinkliavos skaičiavimo pažeidimams pašalinti ir kiekvieną ataskaitinį laikotarpį priskaičiuodavo UAB „Alsunga“ naujas vietinės rinkliavos sumas, todėl susidarė didelis įsiskolinimas. Atsakovas UAB „Alsunga“ rašytiniuose paaiškinimuose (II t., b. l. 1–5) papildomai nurodė, kad nuosavybės teise valdo aštuonis nekilnojamojo turto vienetus, esančius Vilniaus al. 10, Druskininkuose. Iš atsakovui priklausančių patalpų nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. tik 379,92 kv. m. ploto parduotuvė, kurios unikalus Nr. 1595-8002-4017:0003, buvo naudojama pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą patalpų naudojimo paskirtį. Vietinė rinkliava už parduotuvės patalpas apskaičiuojama atskirai nuo kitų patalpų, ginčo dėl šios sumos pagrįstumo nėra. Ginčas kyla dėl atsakovo restorano patalpoms priskaičiuotos vietinės rinkliavos. Už šias patalpas vietinė rinkliava apskaičiuota taikant 110 Lt už 1 kv. m. patalpų tarifą. Tačiau atsakovas nurodo, kad restorano patalpos nuo pat jų įsigijimo momento nebuvo tinkamos viešojo maitinimo veiklai vykdyti, dėl to faktiškai nebuvo naudojamos pagal paskirtį ir atliekų negamino, šias aplinkybes patvirtina Druskininkų savivaldybės administracijos statinių techninės priežiūros patikrinimo aktai. Patalpose nebuvo naudojama elektra, nebuvo išduoti maisto tvarkymo subjekto pažymėjimai. Atsakovas nurodo, kad kadangi dalis patalpų ginčo laikotarpiu buvo naudojama ne viešojo maitinimo veiklai, o sandėliavimui, pareiškėjo reikalaujamas sumokėti įsiskolinimas turi būti sumažintas taikant sandėliavimo patalpoms nustatytą tarifą po 1 Lt už 100 kv. m. patalpų, kuris, atsakovo apskaičiavimu, sudaro 607,07 Lt (175,82 Eur).

7Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti (I t., b. l. 165–168). Nurodė, kad Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimai, nustatantys vietinės rinkliavos nuostatas, nėra pripažinti negaliojančiais, prieštaraujančiais aukštesniems teisės aktams, todėl atsakovui kyla pareiga jų laikytis. Pagal Druskininkų savivaldybės administracijos turimus duomenis, atsakovui priklausantys pastatai nėra fiziškai sunaikinti, juose vykdoma sandėliavimo veikla. Pabrėžė, kad atsakovas ne tik nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teisinę galimybę būti atleistam nuo vietinės rinkliavos, bet niekada nėra pateikęs prašymo išbraukti nekilnojamąjį turtą iš vietinės rinkliavos mokėtojų registro, nors tokia teisinė galimybė įtvirtinta Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T1-247 (taip pat ir vėlesnės sprendimo redakcijos) 13 punkte.

8Tretieji suinteresuoti asmenys Druskininkų savivaldybės taryba ir UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepimų į skundą nepateikė.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino (I t., b. l. 105–108). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi (I t., b. l. 153–158) atsakovo UAB „Alsunga“ apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, nurodė, kad byloje turėjo būti sprendžiamas <...> klausimas – ar yra pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovo pareiškėjo nurodomą vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Tam, kad būtų atsakyta į šį klausimą, turi būti įvertinta pirmiausia tai, ar atsakovas gali būti laikomas „atliekų turėtoju“ pagal Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą. Jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama minėtose Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, Administracinė jurisprudencija. 2014, 27, p. 172-184). Pažymėtina, jog atsakovas yra pateikęs byloje įrodymus, kuriais jis grindžia savo teiginius, jog ginčo patalpos yra netinkamos naudoti ir šiuos įrodymus teismas turėjo vertinti. Teismui nustačius, jog atsakovas laikytinas „atliekų turėtoju“, atitinkamai vertintina, ar yra pagrindas priteisti būtent pareiškėjo prašomą vietinės rinkliavos sumą už ginčo patalpas. Šiuo atveju įvertintini ir atsakovo pateikti argumentai, jog ginčo patalpos nebuvo naudojamos kaip maitinimo ir prekybos paskirties patalpos, kaip buvo nurodyta pareiškėjui apskaičiuojant mokėtiną vietinę rinkliavą.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu (II t., b. l. 57–62) pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo kreipėsi neturėdamas materialiosios reikalavimo teisės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (II t., b. l. 99–103) trečiojo suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas, siekdamas iš atsakovo išieškoti galimai nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą, byloje nagrinėjamu atveju turi materialinį – teisinį suinteresuotumą, nes jam Druskininkų savivaldybė, kaip ūkio subjektui, teikiančiam viešąsias paslaugas šioje srityje, delegavo teisę vykdyti ir šios rinkliavos išieškojimo procedūras iš skolininkų.

11Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundą tenkinti.

12Teismas konstatuoja:

13byloje kyla administracinis ginčas dėl atsakovo pareigos Druskininkų savivaldybės administracijos naudai sumokėti 63 339,24 Lt vietinę atliekų tvarkymo rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi šioje byloje konstatavo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis materialinį – teisinį suinteresuotumą reikšti reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nes jam Druskininkų savivaldybė, kaip ūkio subjektui, teikiančiam viešąsias paslaugas šioje srityje, delegavo teisę vykdyti ir šios rinkliavos išieškojimo procedūras iš skolininkų.

14Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis savivaldybėms paveda organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrinti tų sistemų funkcionavimą, <..> administruoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Atitinkamai, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas savarankiškosioms (Konstitucijos ir įstatymų nustatytoms savivaldybių funkcijoms) priskiria komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimą, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimą, sąvartynų įrengimą ir eksploatavimą.

15Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnis numato, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas. Dėl to Atliekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad komunalinių atliekų turėtojai privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą (įstatymo 30 straipsnio 10 dalis, kt.).

16Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

17Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 nusprendė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei patvirtinti šios vietinės rinkliavos nuostatus (I t., b. l. 5). Šių nuostatų (I t., b. l. 7–11) 3 punkte buvo nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Remiantis nuostatų 13 punktu, vietinės rinkliavos dydis nustatytas litais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (1 priedas). Nuostatų 1 priede (I t., b. l. 10–11) nustatyti vietinės rinkliavos dydžiai už 100 kv. m. plotą, priklausomai nuo nekilnojamojo turto paskirties – administracinės paskirties pastatams nustatyta 9 Lt/mėn. vietinė rinkliava už 100 kv. m., prekybos paskirties pastatams – 35 Lt/mėn., maitinimo paskirties pastatams – 110 Lt/mėn., sandėliavimo paskirties pastatams – 1 Lt/mėn.

18Druskininkų savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T1-279 ir 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T1-57 Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai buvo išdėstyti naujomis redakcijomis, tačiau jose aptarta vietinės rinkliavos mokėtojų sąvoka, vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarka bei dydžiai, lyginant su pradine nuostatų redakcija, nesikeitė.

19Ginčo laikotarpiu pareiškėjas nuosavybės teise valdė nekilnojamuosius daiktus, esančius Vilniaus al. 10, Druskininkų mieste: 1) 342,91 kv. m. patalpą – restoraną, kurio unikalus Nr. 1595-8002-4017:0008 (I. t., b. l. 44); 2) 82,23 kv. m. patalpą – restoraną, kurio unikalus Nr. 1595-8002-4017:0021 (I. t., b. l. 45); 3) 92,25 kv. m. patalpą – restoraną su rūsiu, kurio unikalus Nr. 1595-8002-4017:0001 (I t., b. l. 46); 4) 165,53 kv. m. patalpą – restoraną, kurio unikalus Nr. 1595-8002-4017:0018 (I t., b. l. 47); 5) 169,58 kv. m. patalpą – restoraną su rūsiu, unikalus Nr. 1595-8002-4017:0006 (I t., b. l. 48) ir 6) 159,27 kv. m. patalpą – restoraną, kurio unikalus Nr. 1595-8002-4017:0014 (I t., b. l. 49). Šių patalpų paskirtis, nurodyta nekilnojamojo turto registre – maitinimo.

20Pareiškėjas atsakovui siuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus (II t., b. l. 117–130), kuriais buvo apskaičiuojamos atsakovo mokėtinos už minėtas patalpas vietinės rinkliavos sumos, taikant maitinimo paskirties pastatams nustatytą tarifą. Nors atsakovas ne kartą kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, nurodydamas, kad ginčo patalpos netinkamos naudoti, jose neteikiamos maitinimo paslaugos, prašydamas perkvalifikuoti patalpų paskirtį į sandėliavimo ar kitos paskirties, perskaičiuoti rinkliavos mokestį, anuliuoti apskaičiuotą rinkliavą (2008 m. gruodžio 23 d., 2009 m. kovo 16 d. prašymai, 2009 m. gruodžio 17 d. raštas, 2011 m. balandžio 28 d. prašymas, 2012 m. rugsėjo 24 d. raštas (priedas prie bylos – Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-647-402/2014, T. 1, b. l. 25–26, 28–30, 35–36), be to, 2009 m. gegužės 21 d., 2011 m. kovo 22 d., 2012 m. balandžio 11 d. prašymais kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, prašydamas, vadovaujantis Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. T1-239 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“, suteikti vietinės rinkliavos lengvatą – 100 proc. atleidimą nuo vietinės rinkliavos įmokos (Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-647-402/2014, T. 1, b. l. 68-70), vietinė rinkliava už minėtas patalpas pareiškėjui toliau buvo skaičiuojama taikant maitinimo paskirties pastatams nustatytą tarifą. Druskininkų savivaldybės taryba 2012 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T1-189 nusprendė netaikyti pareiškėjui vietinės rinkliavos lengvatos (Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-647-402/2014, T. 1, b. l. 37–39, 71-72), o atsakovo skundas dėl šio Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo atmestas (Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-647-402/2014, T. 1, b. l. 188-196).

21Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., apskaičiuotą už minėtas patalpas taikant maitinimo paskirties pastatams nustatytą tarifą. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį (I t., b. l. 153–158), šioje byloje, svarstant, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovo pareiškėjo nurodomą vietinės rinkliavos įsiskolinimą, turi būti sprendžiami šie klausimai: 1) įvertinta, ar atsakovas gali būti laikomas „atliekų turėtoju“ pagal Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą ir 2) ar yra pagrindas priteisti būtent pareiškėjo prašomą vietinės rinkliavos sumą už ginčo patalpas.

22Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis atliekų turėtoją apibrėžia kaip atliekų darytoją arba asmenį, turintį atliekų. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalis atliekas apibūdina kaip medžiagas ar daiktus, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, o 39 dalis komunalines atliekas apibrėžia kaip buitines (buityje susidarančias) atliekas ir kitokias atliekas, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

23Minėta, kad Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai įtvirtino, jog vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje, o vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal nekilnojamojo turto plotą ir jo paskirtį. Taigi, pareiga mokėti rinkliavą siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

24Druskininkų savivaldybės administracijos tarnautojų 2009 m. balandžio 8 d., 2011 m. kovo 22 d., 2012 m. balandžio 11 d. surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktai (T. 1, b. l. 52-55), 2008 m. rugsėjo 23 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir UAB „Gintaro baldai“ (T. 2, b. l. 157–163), 2012 m. spalio 23 d. savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ lengvatos UAB „Alsunga“ projekto aiškinamasis raštas bei prie jo pridėtos fotonuotraukos (Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-647-402/2014, T. 1, b. l. 71–76) patvirtina, kad dalyje aptariamų patalpų buvo vykdoma prekybos ir sandėliavimo veikla, dalis patalpų buvo įrengtos kaip gyvenamosios. Šių aplinkybių iš esmės neneigia ir atsakovas. Taigi, atsakovo veikla neabejotinai lėmė komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios buvo tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka Druskininkų savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Taigi, atsakovas ginčo laikotarpiu buvo „atliekų turėtoju“ pagal Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, atitinkamai, jis pripažintinas vietinės rinkliavos mokėtoju Druskininkų savivaldybės tarybos patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų taikymo prasme.

25Sprendžiant, ar yra pagrindas priteisti būtent pareiškėjo prašomą vietinės rinkliavos sumą už ginčo patalpas, svarbu atsižvelgti į šioje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartyje išdėstytus argumentus, kad teismui nustačius, jog atsakovas laikytinas „atliekų turėtoju“, atitinkamai vertintina, ar yra pagrindas priteisti būtent pareiškėjo prašomą vietinės rinkliavos sumą už ginčo patalpas. Šiuo atveju įvertintini ir atsakovo pateikti argumentai, jog ginčo patalpos nebuvo naudojamos kaip maitinimo ir prekybos paskirties patalpos, kaip buvo nurodyta pareiškėjui apskaičiuojant mokėtiną vietinę rinkliavą.

26Iš Druskininkų savivaldybės administracijos tarnautojų 2009 m. balandžio 8 d., 2011 m. kovo 22 d., 2012 m. balandžio 11 d. surašytų statinio techninės priežiūros patikrinimo aktų (T. 1, b. l. 52-55) matyti, kad 1) 342,91 kv. m. patalpa – restoranas, kurio unikalus Nr. 1595-8002-4017:0008 faktiškai buvo naudojama taip: 145,22 kv. m. buvo naudojama kaip prekybos patalpa, o 197,69 kv. m. rūsio patalpoje buvo įrengtas sandėlis; 2) 82,23 kv. m. patalpoje – restorane, kurio unikalus Nr. 1595-8002-4017:0021 buvo įrengtos sandėliavimo patalpos; 3) 92,25 kv. m. patalpoje – restorane su rūsiu, kurio unikalus Nr. 1595-8002-4017:0001 jokia veikla nebuvo vykdoma, šiose patalpose ginčo laikotarpiu nebuvo inžinerinių tinklų ir vidaus apdailos; 4) 165,53 kv. m. patalpa – restoranas, kurio unikalus Nr. 1595-8002-4017:0018, faktiškai buvo įrengtos gyvenamosios patalpos; 5) 169,58 kv. m. patalpoje – restorane su rūsiu, unikalus Nr. 1595-8002-4017:0006 jokia veikla nebuvo vykdoma, šiose patalpose ginčo laikotarpiu nebuvo inžinerinių tinklų ir vidaus apdailos; 6) 159,27 kv. m. patalpose – restorane, kurio unikalus Nr. 1595-8002-4017:0014, buvo administracinės ir sandėliavimo patalpos. Nėra jokių duomenų, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsakovui būtų išdavusi reikiamus dokumentus maisto tvarkymo veiklai vykdyti ginčo patalpose (T. 1, b. l. 51). Taigi, visiškai akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu patalpose nebuvo vykdoma jokia maitinimo veikla, todėl atsakovo veikloje objektyviai negalėjo susidaryti toks atliekų kiekis, koks paprastai būdingas žmonių maitinimui skirtoje veikloje (valgykloms, restoranams, kavinėms, barams ar kt.). Pareiškėjo patalpos aiškiai neatitiko maitinimo paskirties pastatų paskirties apibūdinimo, pateikto Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 1 priede. Nors Druskininkų savivaldybės administracijai ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ tiek iš minėtų Druskininkų savivaldybės administracijos tarnautojų 2009 m. balandžio 8 d., 2011 m. kovo 22 d., 2012 m. balandžio 11 d. surašytų statinio techninės priežiūros patikrinimo aktų, tiek iš atsakovo daugkartinių prašymų buvo žinoma, kad patalpos nenaudojamos maitinimo paskirčiai, šie subjektai nesiėmė jokių veiksmų ištaisyti vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis bei perskaičiuoti vietinės rinkliavos dydį pagal atsakovo valdomų patalpų faktinę paskirtį.

27Todėl teismas vertina, kad pareiškėjo prašomas priteisti rinkliavos dydis, kuris, minėta, apskaičiuotas pagal maitinimo paskirties pastatams nustatytą dydį, o pastarasis, lyginant su kitais nustatytais rinkliavų tarifais yra ne tik didžiausias, bet ir antrąjį pagal dydį tarifą viršija daugiau, nei tris kartus, yra aiškiai neproporcingas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje surinktam ir sutvarkytam atsakovo komunalinių atliekų kiekiui, todėl jis tuo pačiu pažeidžia teisingumo bei protingumo principus ir negali būti priteistas iš atsakovo. Teismas vertina, kad proporcingumo principą atitiktų vietinės rinkliavos apskaičiavimas pagal faktiškai atsakovo vykdytą ginčo patalpose veiklą. Esant tokioms aplinkybėms, už 342,91 kv. m. patalpą – restoraną, kurio unikalus Nr. 1595-8002-4017:0008, vietinė rinkliava apskaičiuotina už 145,22 kv. m., kuris buvo naudojamas kaip prekybos patalpa, taikant prekybos paskirties pastatams nustatytą dydį (35 Lt/100 kv. m.), kuri sudaro po 50,83 Lt per mėnesį, o už 197,69 kv. m. rūsio patalpą, kurioje buvo įrengtas sandėlis, vietinė rinkliava apskaičiuotina taikant sandėliavimo paskirties pastatams nustatytą dydį (1 Lt/100 kv. m.), kuri sudaro po 1,98 Lt per mėnesį. Už 82,23 kv. m. patalpą – restoraną, kurio unikalus Nr. 1595-8002-4017:0021, kuriame buvo įrengtos sandėliavimo patalpos, vietinė rinkliava apskaičiuotina taikant sandėliavimo paskirties pastatams nustatytą dydį (1 Lt/100 kv. m.), kuri sudaro po 0,82 Lt per mėnesį. Už 165,53 kv. m. patalpą – restoraną, kurio unikalus Nr. 1595-8002-4017:0018, kurioje faktiškai buvo įrengtos gyvenamosios patalpos, vietinė rinkliava apskaičiuotina taikant gyvenamosios paskirties pastatams nustatytą rinkliavos dydį (17 Lt/100 kv. m.), kuri sudaro 28,14 Lt per mėnesį. Už 159,27 kv. m. patalpą – restoraną, kurio unikalus Nr. 1595-8002-4017:0014, kurioje buvo administracinės ir sandėliavimo patalpos, vietinė rinkliava apskaičiuotina taikant administracinės paskirties pastatams nustatytą rinkliavos dydį (9 Lt/100 kv. m.), kuri sudaro 14,33 Lt per mėnesį. Už 92,25 kv. m. patalpą – restoraną su rūsiu, kurio unikalus Nr. 1595-8002-4017:0001, ir 169,58 kv. m. patalpą – restoraną su rūsiu, unikalus Nr. 1595-8002-4017:0006, kuriose nebuvo inžinerinių tinklų ir vidaus apdailos, vietinė rinkliava skaičiuotina taikant sandėliavimo paskirties pastatams nustatytą dydį (1 Lt/100 kv. m.), kuri sudaro 2,62 Lt per mėnesį. Pagrindo visiškai neskaičiuoti vietinės rinkliavos už pastarąsias patalpas nėra, nes pareiškėjas Druskininkų savivaldybės nustatyta tvarka nebuvo atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo tuo pagrindu, jog minėtos patalpos netinkamos naudoti (Druskininkų savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. T1-189, Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-647-402/2014, T. 1, b. l. 39). Taigi, teismas vertina, kad pagal šį apskaičiavimą proporcingumo principą atitinkanti vietinės rinkliavos suma ginčo laikotarpiu per vieną mėnesį sudarė 98,72 Lt (50,83+1,98+0,82+28,14+14,33+2,62 Lt), o per visą laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. – 5 923,20 Lt (98,72 Lt × 60 mėn.) arba pagal oficialų lito ir euro santykį 1 715,48 Eur.

28Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas iš dalies tenkintinas, iš atsakovo priteisiant 1 715,48 Eur laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Druskininkų savivaldybės administracijos naudai. Kita skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta, nes, kaip minėta, pareiškėjo prašomas priteisti rinkliavos dydis yra aiškiai neproporcingas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje surinktam ir sutvarkytam atsakovo komunalinių atliekų kiekiui.

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),

Nutarė

30pareiškėjo UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ skundą iš dalies patenkinti.

31Priteisti iš atsakovo UAB „Alsunga“ (juridinio asmens kodas 12169824) Druskininkų savivaldybės administracijos naudai 1 715,48 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiolika eurų ir keturiasdešimt aštuonis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos.

32Kitą pareiškėjo UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ skundo dalį atmesti.

33Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,... 2. dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 4. Teismas... 5. pareiškėjas UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ kreipėsi į teismą... 6. Atsakovas UAB „Alsunga“ su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį... 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracija su... 8. Tretieji suinteresuoti asmenys Druskininkų savivaldybės taryba ir UAB... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs... 11. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundą... 12. Teismas konstatuoja:... 13. byloje kyla administracinis ginčas dėl atsakovo pareigos Druskininkų... 14. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis savivaldybėms paveda organizuoti... 15. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnis numato, kad atliekų tvarkymo srityje... 16. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip... 17. Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247... 18. Druskininkų savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T1-279... 19. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas nuosavybės teise valdė nekilnojamuosius... 20. Pareiškėjas atsakovui siuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus (II... 21. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo vietinę... 22. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis atliekų turėtoją... 23. Minėta, kad Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš... 24. Druskininkų savivaldybės administracijos tarnautojų 2009 m. balandžio 8 d.,... 25. Sprendžiant, ar yra pagrindas priteisti būtent pareiškėjo prašomą... 26. Iš Druskininkų savivaldybės administracijos tarnautojų 2009 m. balandžio 8... 27. Todėl teismas vertina, kad pareiškėjo prašomas priteisti rinkliavos dydis,... 28. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas iš dalies tenkintinas, iš... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 30. pareiškėjo UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ skundą iš dalies... 31. Priteisti iš atsakovo UAB „Alsunga“ (juridinio asmens kodas 12169824)... 32. Kitą pareiškėjo UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ skundo dalį... 33. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...