Byla 2A-456-154/2012
Dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Reikalavimas.LT“ ir atsakovo UAB „Mobusta“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-679-569/2012 pagal ieškovo UAB „Reikalavimas.LT“ ieškinį atsakovui UAB „Mobusta“, trečiajam asmeniui J. K. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovas UAB „Reikalavimas.LT“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Mobusta“ 1080,87 Lt skolą, 324,44 Lt palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 70 Lt žyminį mokestį ir 410,20 Lt atvykimo į posėdį išlaidas.

5Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 5 d. tarp UAB „Bostra“ ir UAB „Reikalavimas.LT“ buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis dėl 1080,87 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Mobusta“. Atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą ir apie susidariusios skolos grąžinimą. Atsakovas buvo skolingas UAB „Bostra“ pagal 2002 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GDB 5793110. Nustatytais terminais skola nebuvo grąžinta, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Prekių gabenimo važtaraštis nebuvo išrašytas, nes PVM sąskaita-faktūra atlieka ir prekių priėmimo – perdavimo funkciją.

6Atsakovas UAB „Mobusta“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas UAB „Mobusta“ pagal 2002-03-29 PVM sąskaitą faktūrą GDB 5793110 iš buvusio kreditoriaus UAB ,,Bostra” prekių negavo, jos nebuvo rastos įmonėje, taip pat nebuvo nustatyta, kad jos būtų sunaudotos. 2002 m. kovo 29 d., kai buvo išrašyta ieškovo minima PVM sąskaita faktūra, J. K. nebuvo atsakovo įgaliotas gauti prekes, ieškovas nepateikė prekių gabenimo važtaraščio, nors UAB „Mobusta“ yra Šiauliuose, o UAB ,,Bostra” yra Vilniuje.

7Trečiasis asmuo J. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad neprisimena, ar pirko sąskaitoje nurodytas prekes, tačiau neneigia, kad ant 2002 m. kovo 29 d. PVM sąskaitos faktūros GDB Nr. 5793110 yra jo parašas. Pažymėjo, kad būdavo tokių atvejų, kai jam perkant didelį prekių kiekį, jis pasirašydavau sąskaitą faktūrą, o tik paskui pardavėjas atveždavo prekes. Galėjo būti, kad jis pasirašė sąskaitą ir abu egzemplioriai liko pas UAB ,,Bostra”. Negali garantuoti, kad visas PVM sąskaitas faktūras perdavė UAB „Mobusta“ direktoriui.

8Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui UAB „Reikalavimas.LT“ iš atsakovo UAB „Mobusta“ 1080,87 Lt skolą, 324,44 Lt palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2011-12-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 70 Lt bylinėjimosi išlaidas.

9Teismas nurodė, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas PVM sąskaitą faktūrą apibrėžia kaip dokumentą, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, PVM sąskaita faktūra taip pat galima įrodyti ir šalis siejančius turtinius santykius. Konstatavo, kad UAB „Bostra“ yra juridinis asmuo – verslininkas, todėl jo atliktas ūkines operacijas patvirtina leistinos įrodinėjimo priemonės, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentai (2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-544/2003). Pažymėjo, kad ieškovas pagrįstai nurodė, kad pats PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir kitos šalies atstovo patvirtinimas rodo, kad prekes atsakovas gavo. Pažymėjo, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai, iš kurių būtų matyti, ar asmuo turėjo įgaliojimą ir kokio pobūdžio įgaliojimas buvo išduotas J. K.. Nurodė, kad atsakovas UAB „Mobusta“, teigdamas, jog J. K. neturėjo tam įgaliojimų, turi teisę kreiptis su ieškiniu dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas šiuo pagrindu negali pats spręsti dėl sandorio pripažinimo niekiniu, nes įstatymo nuostata aiškiai nurodo, kad sandoris yra nuginčijamas. Tokių reikalavimų atsakovas savo buvusiam įmonės darbuotojui nepareiškė. Pažymėjo, kad jei atsakovas pareikštų ieškinį trečiajam asmeniui LR CK 1.92 str. pagrindu, teismas privalėtų aiškintis aplinkybes dėl apimties įgaliojimų, kurie buvo suteikti trečiajam asmeniui J. K..

10Remdamasis LR CPK 93 str., teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 70 Lt žyminį mokestį, o prašymą priteisti iš atsakovo ieškovo atstovo kelionės į teismą išlaidas atmetė, nurodydamas, kad tokios galimybės nenumato LR CPK 88 straipsnio nuostatos.

11Ieškovas UAB „Reikalavimas.LT“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą dalyje, kurioje nebuvo priteistos iš atsakovo UAB „Mobusta“ ieškovui 410,20 Lt kelionės išlaidos ir prašo šias išlaidas priteisti.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Nurodo, kad ieškovo buveinė yra Vilniaus mieste, todėl ieškovo atstovas, vykdamas į Šiaulių miesto apylinkės teisme 2012 m. vasario 1 d. ir 2012 m. kovo 14 d. paskirtus teismo posėdžius, patyrė 232,16 Lt ir 178,04 Lt, viso 410,20 Lt, kelionės išlaidų automobilio kurui. Prašydamas šias išlaidas priteisti, ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus – automobilio nuomos sutartį, automobilio registracijos pažymėjimą, atstumų tarp Lietuvos miestų lentelę, automobilio kuro sąnaudų normos lentelę, kuro pirkimo kvitus.

142. LR CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. LR CPK 88 str. reglamentuoja išlaidas, kurios gali būti laikomos bylinėjimosi išlaidomis. Šiame straipsnyje išvardintas bylinėjimosi išlaidų sąrašas nėra baigtinis, šio straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos „kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos”. Kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos gali būti įvairios išlaidos, nenurodytos LR CPK 88 str. 1 dalies 1-8 punktuose. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas 410,20 Lt kelionių į teismo posėdžius išlaidas, nes šios išlaidos yra susijusios su civilinės bylos Nr. 2-679-569/2012 nagrinėjimu, nes ieškovo atstovas vyko į teismo posėdžius, paskirtus nagrinėti žodinio proceso tvarka.

15Atsakovas UAB „Mobusta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.

16Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Atsakovas UAB „Mobusta” su ieškinio reikalavimais nesutiko ir teismui nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo kildinamas iš atsakovui išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. GDB 5793110, kurią pasirašė trečiasis asmuo J. K.. Apie aplinkybes, kad UAB „Mobusta” yra gavusi prekes pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą ieškovas įrodymų nepateikė ir teismas šių aplinkybių savo sprendime nevertino, nors ieškovas privalo įrodyti savo ieškinio reikalavimus (LR CPK 178 str.).

182. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino aplinkybių, kad nuo pat 2003 metų, tarp atsakovo UAB „Mobusta” ir UAB „Bostra”, kuri perleido reikalavimo teisę ieškovui UAB „Reikalavimas.LT“, vykdant atsiskaitymus buvo surašomi skolų suderinimo aktai, tačiau jokia skola pagal aukščiau minėtą PVM sąskaitą faktūrą iki pat 2009 metų nebuvo nurodoma, tarp šalių nebuvo iškilęs reikalavimas dėl šios PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo.

193. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje pasisakydamas, kad remiantis LR CK 1.92 str. „įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimas“, dėl trečiajam asmeniui suteiktų įgaliojimų apimties galėtų vertinti tik tuo atveju, jei atsakovas teiktų pretenzijas savo darbuotojui ir tenkindamas ieškinį nevertino ir netaikė LR CK 2.133 str. „per atstovą sudaryto sandorio pasekmės“.

204. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012 nurodė, kad vienos sutarties šalių pasirašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama, kaip sutartinius santykius galintis patvirtinti dokumentas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime PVM sąskaitą faktūrą vertino kaip tiesioginį įrodymą dėl skolos dydžio, tačiau nepasisakė dėl sutartinių šalių santykių, kurių nesant, nesant rašytinės šalių sutarties dėl prekių pirkimo-pardavimo, tėra tik išrašyta PVM sąskaita faktūra, pasirašyta J. K.. Atstovavimo santykių pirmosios instancijos teismas nevertino, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

215. Ieškovas teigdamas, kad sandoris buvo sudarytas per atstovą, nepateikė jo įgalinimų patvirtinančio dokumento, nors teigė, kad išduodant prekes trečiajam asmeniui J. K., jis įgaliojimą pateikė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą neteisėtai ir nepagrįstai perkėlė atsakovui įrodinėjimo pareigą ir nustatė, kad atsakovas turi teisę kreiptis su ieškiniu dėl sandorio, pirkimo-pardavimo pagal PVM sąskaitą faktūrą pripažinimo negaliojančiu ir nepasisakė dėl ieškovo pareigos įrodyti aplinkybes, kad sandoris, sudarytas per atstovą, yra galiojantis ir sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam, t.y. UAB „Mobusta“.

22Ieškovas UAB „Reikalavimas.LT“ pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Mobusta” apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą, dalyje, kurioje jį skundžia apeliantas UAB „Mobusta“, palikti nepakeistą. Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą, dalyje, kurioje iš atsakovo ieškovui nebuvo priteistos 410,20 Lt kelionės išlaidos. Priteisti iš atsakovo ieškovui 1210,00 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

23Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

241. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas ieškinį pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, o pasirašyta PVM sąskaita faktūra sudaro pagrindą išvadai, kad prekės pagal sąskaitą faktūrą buvo perduotos. Tik dėl atsakovo ir trečiojo asmens aplaidumo ir nerūpestingumo prekės nebuvo įtrauktos į UAB „Mobusta“ apskaitą. Teismas neturi pareigos byloje dėl skolos priteisimo aiškintis aplinkybių, kurios nėra susijusios su nagrinėjamos bylos esme (dėl kokių priežasčių prekės nebuvo įtrauktos į atsakovo apskaitą ir kt.).

252. Nurodo, kad vertino nuo 2003 m. surašomų skolų suderinimo aktus, nes teismas savo sprendime nurodė, kad „aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių dokumentų pagrindu, todėl faktinį skolų dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais”. Ieškovo nuomone, teismas pasisakė dėl skolų suderinimo aktų ir pagrįstai nurodė, kad PVM sąskaita faktūra yra pakankamas atsakovo skolos įrodymas.

263. Trečiasis asmuo J. K. patvirtino, kad nuolat iš įvairių tiekėjų gaudavo prekes ir pasirašydavo sąskaitas faktūras, kurias vėliau perduodavo UAB „Mobusta” vadovui. Taigi, apeliantas nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje pasisakyta dėl atstovo atstovaujamojo vardu sudarytų sandorių nuginčijimo.

274. Jei atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti tariamojo atstovavimo teisines pasekmes, jis pirmiausia turėjo įrodyti tariamojo atstovavimo egzistavimą, tačiau proceso metu to neįrodinėjo, taip pat nenuginčijo atstovavimo įstatymų nustatyta tvarka ir apie tariamąjį atstovavimą kalba tik apeliaciniame procese.

28Atsakovas UAB „Mobusta” pateikė atsiliepimą į ieškovo UAB „Reikalavimas.LT“ apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą.

29Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

301. Nurodo, kad LR CPK 88 str. numatydamas išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu pobūdį, nenumato kelionės išlaidų, tačiau numato priteistinas kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Teismai, spręsdami bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir teisėtumą vadovaujasi LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisiną pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo ”. Šių rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad kelionės išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Ieškovas nenurodė aplinkybių, kodėl atstovas vyko iš Vilniaus miesto, kodėl nebuvo galima atstovo samdytis iš Šiaulių miesto, ar neturi įmonė buveinių kituose miestuose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą ir nepriteisė kelionės į teismą išlaidų ieškovui.

312. LR CPK 441 str. numato proceso ypatumus dėl ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo, kuriame nurodyta, kad ginčus iki 5000,00 Lt teismas turi teisę nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir tik esant šalies prašymui, bylą skiria žodinio proceso nagrinėjimo tvarka. Tokio atsakovo prašymo nebuvo pateikta ir žodinis bylos nagrinėjimas vyko ne atsakovo iniciatyva, todėl kelionės išlaidos iš atsakovo negali būti priteisiamos.

32Apeliaciniai skundai atmestini.

33Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

34Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

35Dėl atsakovo UAB „Mobusta“ apeliacinio skundo.

36Kaip matyti iš apeliacinio skundo turtinio, atsakovas UAB „Mobusta“ teigia, kad ieškovui UAB „Reikalavimas.LT“ neįrodžius, jog atsakovas prekes gavo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškinį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nebuvo pateiktas skolų suderinimo aktas, kad PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius galintis patvirtinti dokumentas. Taip pat nurodo, kad trečiasis asmuo J. K. nebuvo atsakovo įgaliotas priimti prekes.

37Šiuos apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais ir juos atmeta.

38Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Mobusta“ neginčija 2011 m. rugpjūčio 8 d. „Reikalavimo perleidimo“ sutarties Nr. 005 ir priedo Nr. 8 prie „Reikalavimo perleidimo“ sutarties, kuria buvęs kreditorius UAB „Bostra“ perleido naujajam kreditoriui (ieškovui) UAB „Reikalavimas.LT“ reikalavimo teisę į atsakovo (skolininko) UAB „Mobusta“ 1080,87 Lt skolą pagal 2002 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą GDB Nr. 5793110, kurioje nurodoma, kad pardavėjas UAB „Bostra“ 2002-03-29 pardavė pirkėjui UAB „Mobusta“ prekių už 1080,88 Lt, sąskaitoje faktūroje yra pasirašę: direktorius V. K. ir gamybinio skyriaus viršininkas J. K. (5-7, 8 b. l.).

39Pagal įstatymo nustatytą bendrąją įrodinėjimo naštą, šalys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 12, 178 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Reikalavimas.LT“, teigdamas, kad atsakovas UAB „Mobusta“ neįvykdė savo prievolės sumokėti už įsigytus daiktus, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalėjo įrodinėti, kad su juo nebuvo atsiskaityta. Tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turėjo įrodyti atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pagal LR CPK 12, 178 straipsnių nuostatas atsakovas turi pateikti įrodymus apie prievolės apmokėti sąskaitą įvykdymą, tinkamai tarp bylos šalių paskirstė įrodinėjimo naštą ir civiliniame procese reglamentuotų įrodinėjimo taisyklių šiuo aspektu nepažeidė.

40Reikalaudamas atsakovą sumokėti pirkimo kainą, ieškovas pateikė teismui tokios atsakovo prievolės atsiradimo pagrindą įrodantį dokumentą – 2002 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 5793110 (8 b. l.), ir nurodė, kad duomenų apie jos apmokėjimą nėra. Atsakovas, gindamasis nuo ieškinio, teigė, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių atsakovas negavo, kad byloje nėra pateikto skolų suderinimo akto, kad PVM sąskaitą faktūrą pasirašęs trečiasis asmuo J. K. nebuvo atsakovo įgaliotas gauti prekes.

41Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog ūkio subjektai finansinę apskaitą turi tvarkyti taip, jog ji būtų objektyvi ir išsami. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 punktą, apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, juridinių asmenų ūkinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų (išlaidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; ir kt.).

42Byloje leistinų įrodymų, tokių kaip mokėjimo pavedimai, kasos pajamų (išlaidų) orderiai ir pan., kuriais būtų galima pripažinti, kad atsakovas UAB „Mobusta“ yra apmokėjęs pagal PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 5793110 skolą, nėra. Ieškovo pateikta PVM sąskaita faktūra serija GDB Nr. 5793110 turi visus įstatymo reikalaujamus rekvizitus, todėl jos tikrumu abejoti nėra pagrindo. Todėl yra teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas pateikė tinkamus įrodymus, jog atsakovui buvo parduotos prekės, už kurias atsakovas privalėjo atsiskaityti.

43Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad tarp atsakovo ir buvusio kreditoriaus UAB „Bostra“ nuo pat 2003 metų nebuvo pasirašytas skolų suderinimo aktas.

44Kaip jau nustatyta, ieškovas kreipėsi į teismą, ieškinio pagrindu nurodydamas, kad atsakovas UAB „Mobusta“ nėra apmokėjęs 2002 m. kovo 29 d. PVM sąskaitos faktūros serija GDB Nr. 5793110, kurios bendra suma 1080,88 Lt (8 b. l.). Tačiau iš tarp atsakovo UAB „Mobusta“ ir buvusio kreditoriaus UAB „Bostra“ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto (9 b. l.) matyti, kad atsakovas UAB „Mobusta“ sutiko, jog 2002 m. gruodžio 31 dienai atsakovas UAB „Mobusta“ yra skolingas kreditoriui UAB „Bostra“ 14170,85 Lt (debetas, reiškiantis, kad UAB „Bostra“ turi gauti nurodytą pinigų sumą iš UAB „Mobusta“), o kreditorius UAB „Bostra“ yra skolingas atsakovui UAB „Mobusta“ 13089,98 Lt (kreditas, reiškiantis, kad UAB „Bostra“ turi sumokėti nurodytą pinigų sumą UAB „Mobusta“), kas sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas UAB „Mobusta“ sutiko, jog 2002 m. gruodžio 31 dienai buvo skolingas buvusiam kreditoriui UAB „Bostra“ 1080,87 Lt (14170,85 Lt - 13089,98 Lt). Iš UAB „Reikalavimas.LT“ ieškinio matyti, kad būtent tokią sumą ieškovas UAB „Reikalavimas.LT“, perėmęs reikalavimo teisę iš UAB „Bostra“, ir prašo priteisti iš atsakovo UAB „Mobusta“ (1-4 b. l.). Pažymėtina, kad iš tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, sudaryto pagal apskaitos duomenis 2005 m. gruodžio 31 dienai, taip pat matyti, kad atsakovas UAB „Mobusta“ sutiko, jog jis neturi kreditorinių reikalavimų UAB „Bostra“ (grafoje „kreditas“ yra įrašas „nėra“), tuo tarpu UAB „Bostra“ turi debitorinį 1080,87 Lt reikalavimą atsakovui UAB „Mobusta“, kas reiškia, jog 2005 m. gruodžio 31 dienai atsakovas UAB „Mobusta“ sutiko, jog UAB „Bostra“ nėra jam skolinga. Taip pat, kaip matyti iš minėto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, atsakovas UAB „Mobusta“ nereiškė prieštaravimų, kad UAB „Bostra“ turi jam 1080,87 Lt debitorinį reikalavimą (10 b. l.).

45Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė, jog tarpusavio skolų suderinimo aktai tėra išvestiniai dokumentai, todėl plačiau byloje esančių minėtų skolų suderinimo aktų turinio neanalizavo, o sutiko su atsakovo pozicija, kad derinant skolas 2005 m. gruodžio 31 dienai atsakovo UAB „Mobusta“ patvirtinimas, kad „...su Jūsų nurodyta skolos suma „nėra“- sutinkame...“, reiškia, kad atsakovas UAB „Mobusta“ 2005 m. gruodžio 31 dienai nebuvo skolingas UAB „Bostra“ (10 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie atsakovo UAB „Mobusta“ teiginiai prieštarauja „debeto“ ir „kredito“ sąvokoms.

46Tai, kad, atsakovo teigimu, trečiasis asmuo J. K. nebuvo įgaliotas pasirašyti PVM sąskaitos faktūros, nebuvo įgaliotas gauti prekes, turėjo įrodyti atsakovas (LR CPK 178 str.), tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovui nepareiškus reikalavimų trečiajam asmeniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas neturi pareigos aiškintis aplinkybių dėl įgaliojimų, kuriuos darbdavys UAB „Mobusta“ buvo suteikęs darbuotojui - trečiajam asmeniui J. K., apimties. Be to, pirmosios instancijos teisme apklaustas trečiasis asmuo J. K. nurodė, kad jei nebūtų turėjęs įgaliojimo iš UAB „Bostra“ imti prekes, tai jam niekas nebūtų rašęs ir sąskaitos, teigė, kad daugiausiai būdavo ilgalaikis įgaliojimas (68-69 b. l.). Todėl teisingos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nesant ginčo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu LR CPK 1.92 str. pagrindu (įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimas), konstatuotina, kad atsakovas neįvykdė pareigos sumokėti už prekę (LR CK 6.305 str. 1 d.).

47Pažymėtina, kad atsakovui pateikus įrodymus, jog 2002 m. kovo 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija GDB Nr. 5793110 nurodytų prekių jis negavo, atsakovui neužkertama galimybė reikšti regresinį ieškinį trečiajam asmeniui dėl nuostolių atlyginimo (LR CK 6.112 str.).

48Dėl ieškovo UAB „Reikalavimas.LT“ apeliacinio skundo.

49Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą, dalyje, kurioje iš atsakovo ieškovui nebuvo priteistos 410,20 Lt kelionės išlaidos.

50Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje dalyje keisti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo.

51Kaip matyti iš ieškovo UAB „Reikalavimas.LT“ pateiktų dokumentų, tam, kad atvykti iš Vilniaus į Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėjamojoje byloje paskirtus du teismo posėdžius, ieškovo direktorius A. K. nuomojosi lengvąjį automobilį ( - ) kurio kuro sąnaudos 100 km nuvažiuoto kelio žiemos sezono metu yra apie 14 litrų benzino (46, 47, 48 b. l.), atsakovo atstovo patirtos kelionės išlaidos sudaro 410,20 Lt (49, 57 b. l.).

52LR CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. LR CPK 88 str. yra nurodytas sąrašas išlaidų, kurias įstatymas priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, tačiau kelionės išlaidos nėra nurodytos. Minėto straipsnio 1 d. 9 p. nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

53Kaip jau nustatyta, vykdamas į teismo posėdžius ieškovo atstovas važiavo ne visuomeniniu transportu, o nuomotu prabangiu lengvuoju automobiliu, kurio kuro sąnaudos 100 km nuvažiuoto kelio yra labai didelės, todėl tokios kelionės išlaidos negali būti pripažintos būtinomis ir protingomis. Tai reiškia, kad, pasirinkdamas kelionę ne visuomeniniu transportu, ieškovo atstovas prisiėmė riziką, jog jo turėtos kelionės išlaidos gali būti neatlygintos. Be to, ieškovo atstovo kelionės išlaidos sudaro daugiau nei 30 proc. teismo sprendimu patenkinto ieškinio sumos, todėl tokių bylinėjimosi išlaidų priteisimas prieštarautų CK 1.5 str. numatytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

54Pažymėtina ir tai, kad ieškovas pateikė įrodymus, jog vykstant į 2012 m. vasario 1 d. paskirtą teismo posėdį, jo patirtos kelionės išlaidos sudarė 232,16 Lt (49 b. l.), o vykstant į 2012 m. kovo 14 d. teismo posėdį, kelionės išlaidos sudarė 178,04 Lt (57 b. l.), kas sudaro pagrindą abejoti kelionės išlaidų pagrįstumu.

55Dėl išdėstyto, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

56Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos (LR CPK 93 str.).

57Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

58Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ieškovas UAB „Reikalavimas.LT“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės... 5. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 5 d. tarp UAB „Bostra“ ir UAB... 6. Atsakovas UAB „Mobusta“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu... 7. Trečiasis asmuo J. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad neprisimena, ar... 8. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas PVM sąskaitą... 10. Remdamasis LR CPK 93 str., teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 70 Lt... 11. Ieškovas UAB „Reikalavimas.LT“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 13. 1. Nurodo, kad ieškovo buveinė yra Vilniaus mieste, todėl ieškovo atstovas,... 14. 2. LR CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 15. Atsakovas UAB „Mobusta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 17. 1. Atsakovas UAB „Mobusta” su ieškinio reikalavimais nesutiko ir teismui... 18. 2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino aplinkybių, kad... 19. 3. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei... 20. 4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje... 21. 5. Ieškovas teigdamas, kad sandoris buvo sudarytas per atstovą, nepateikė jo... 22. Ieškovas UAB „Reikalavimas.LT“ pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB... 23. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 24. 1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas ieškinį... 25. 2. Nurodo, kad vertino nuo 2003 m. surašomų skolų suderinimo aktus, nes... 26. 3. Trečiasis asmuo J. K. patvirtino, kad nuolat iš įvairių tiekėjų... 27. 4. Jei atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti... 28. Atsakovas UAB „Mobusta” pateikė atsiliepimą į ieškovo UAB... 29. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 30. 1. Nurodo, kad LR CPK 88 str. numatydamas išlaidų susijusių su bylos... 31. 2. LR CPK 441 str. numato proceso ypatumus dėl ginčų dėl nedidelių sumų... 32. Apeliaciniai skundai atmestini.... 33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 34. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 35. Dėl atsakovo UAB „Mobusta“ apeliacinio skundo.... 36. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turtinio, atsakovas UAB „Mobusta“... 37. Šiuos apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas... 38. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Mobusta“ neginčija 2011 m.... 39. Pagal įstatymo nustatytą bendrąją įrodinėjimo naštą, šalys turi rodyti... 40. Reikalaudamas atsakovą sumokėti pirkimo kainą, ieškovas pateikė teismui... 41. Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog ūkio subjektai... 42. Byloje leistinų įrodymų, tokių kaip mokėjimo pavedimai, kasos pajamų... 43. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad tarp... 44. Kaip jau nustatyta, ieškovas kreipėsi į teismą, ieškinio pagrindu... 45. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime... 46. Tai, kad, atsakovo teigimu, trečiasis asmuo J. K. nebuvo įgaliotas... 47. Pažymėtina, kad atsakovui pateikus įrodymus, jog 2002 m. kovo 29 d. PVM... 48. Dėl ieškovo UAB „Reikalavimas.LT“ apeliacinio skundo.... 49. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo... 50. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje dalyje keisti... 51. Kaip matyti iš ieškovo UAB „Reikalavimas.LT“ pateiktų dokumentų, tam,... 52. LR CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 53. Kaip jau nustatyta, vykdamas į teismo posėdžius ieškovo atstovas važiavo... 54. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas pateikė įrodymus, jog vykstant į 2012 m.... 55. Dėl išdėstyto, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d.... 56. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos... 57. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 58. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti...