Byla e2A-1464-661/2018
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko , apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių (atsakovių) I. S. ir I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams: I. S., A. M., I. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. M..

2Kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padalinti šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą turtą ir jį priteisti natūra tokiu būdu:

61.1.

7ieškovei V. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,704 ha žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau - Žemės sklypas) bei 32,46 kv. m ploto pastatą — sodo pastatą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau — Sodo pastatas);

81.2.

9atsakovams I. M. ir I. S. asmeninės nuosavybės teise: po 5/16 dalis kiekvienai 32,23 kv. m ploto negyvenamosios patalpos — garažo (bokso) Nr. 184, 184R, esančios ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ) (toliau - Garažas) bei po 5/48 dalis kiekvienai 54,19 kv. m buto su rūsiu, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau - Butas);

101.3.

11Priteisti iš I. S. – 1 538,75 Eur, iš I. M. – 1 538,75 Eur kompensaciją ieškovei už atsakovams tenkančią didesnę turto vertę.

122.

13Ieškovė nurodė, jog ieškovė ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo šiuos nekilnojamojo turto objektus: 0,704 ha žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ). Ieškovei priklauso 5/8 (10/16) dalys, atsakovėms I. S. ir I. M. po 3/16 dalis (3/16 dalies vertė - 4950 Eur). Ieškovei priklauso 5/8 dalys, atsakovėms I. S. ir I. M. po 3/16 dalis (3/16 dalies vertė - 1586,25 Eur) 32,46 kv. m ploto pastato — sodo pastato, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ). Ieškovei priklauso 5/8 dalys (5/8 dalių vertė - 1462,50 Eur), atsakovams I. S. ir A. M. po 3/16 dalis, 32,23 kv. m ploto negyvenamosios patalpos — garažo (bokso) Nr. 184, 184R, esančios ( - ), Vilniuje, patalpos unikalus Nr. ( - ). Ieškovei priklauso 5/24 (10/48) dalys (5/24 dalių vertė – 14 687,50 Eur), atsakovui A. M. — 1/16 (3/48) dalis, o atsakovei I. S. - 1/6 ir 1/3 dalys (iš viso 19/48 dalių) 54,19 kv. m buto su rūsiu, esančio ( - ), buto unikalus Nr. ( - ).

143.

15Ieškovė nurodė, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų naudojimas, valdymas ir disponavimas jais yra apsunkintas, o su atsakovais Žemės sklypo, Sodo pastato, Garažo ir Buto taikiai pasidalyti nepavyksta. Sodo sklypas ir Sodo pastatas remiantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, negali būti padalintas dėl jame stovinčio Sodo pastato. Atsakovai nesutinka sumokėti ieškovei vidutinės rinkos vertės dydžio kompensacijas už jai priklausančias turto dalis (iš viso 37 937,50 Eur), todėl vienintelis būdas padalyti daiktus šiems nekilnojamojo turto objektams nepadarant apskritai jokios žalos yra apsikeitimas dalimis natūra. Būtinybę šiuos daiktus padalinti priskiriant natūra, lemia turimos nekilnojamojo turto dalys ir negalimumas daiktų nei teisiškai, nei faktiškai padalyti pagal ieškovės bei atsakovo turimas nuosavybės teisės proporcijas. Atsakovė neturi transporto priemonių, todėl jai Garažas yra nereikalingas, o Bute nuolat gyvena atsakovai A. M. ir I. M.. Sodo sklypas ir Sodo namas yra ieškovės mamos palikimas jai, o ne senelio palikimas I. M.. Ji neturėjo jokio senelio palikimo, nes senelis jai nieko nepaliko, kadangi nesurašė testamento, todėl senelio paliktas turtas buvo padalintas pagal įstatymą ir dėl to 5/8 sodo sklypo ir namelio dalys visiškai teisėtai tapo ieškovės mamos I. K. nuosavybe, kurią ji savo testamentu paliko ieškovei.

164.

17Natūra ieškovei priteisiamų iš atsakovų daiktų dalies vertė yra mažesnė nei atsakovams priteisiamų iš ieškovės daiktų dalies vertė, todėl iš atsakovų ieškovei turėtų būti priteistos kompensacijos: iš I. S. 1 538,75 Eur (I. S. priklausančių 3/16 dalių Sodo sklypo ir 3/16 dalių Sodo namo vertė yra 6 536,25 Eur (4 950 Eur + 1 586,25 Eur); V. K. priklausančių 5/24 dalių Buto ir 5/8 Garažo vertė yra 8 075 Eur (7 343,75 Eur + 371,25 Eur); verčių skirtumas 1538,75 Eur). Iš I. M. 1 538,75 Eur (I. M. priklausančių 3/16 dalių Sodo sklypo ir 3/16 dalių Sodo pastato vertė yra 6 536,25 Eur (4 950 Eur + 1 586,25 Eur); V. K. priklausančių 5/24 dalių Buto ir 5/8 Garažo vertė yra 8 075 Eur (7 343,75 Eur + 371,25 Eur); verčių skirtumas 1 538,75 Eur.

185.

19Atsakovė I. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, padalijimo būdą laiko nepriimtinu, neteisingu, neproporcingu ir neatitinkančiu teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei proporcingumo principų. Ieškovė, norėdama gauti kompensaciją už savo dalį, turėjo pasiūlyti bendrasavininkiams pirkti jos dalį už pageidaujamą kainą, šalims atsisakius, parduoti savo dalį tretiesiems asmenims. Ieškovė reikalauja iš teismo paimti prievarta iš bendrasavininkų jos pageidaujamą dalį, kompensuojant tokiu būdu, koks priimtinas tik ieškovei. Ieškovės tikslai nėra turto padalijimas, bet greitos naudos gavimas iš ginčijamos dalies, bendrasavininkų sąskaita. Notarė S. N. ieškovės motinai I. K. per klaidą priskyrė pastato bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Pastatas baigtas statyti 1982 m., kai mirusiosios I. K. sutuoktinis, pastato palikėjas, gyveno santuokoje su savo žmona- atsakovės motina Laimute J. M., kuri mirė 1983-02-18. I. K. - ieškovės dalies palikėja, susituokė su A. M. tik 1984 metais, todėl pastatas negalėjo būti bendrosios jungtinės nuosavybės objektas. Iki šiol šios klaidos neginčijo, nes nenorėjo ilgų teisminių ginčų, tačiau akivaizdu, kad šią klaidą ištaisyti būtina ir bus kreiptasi su ieškiniu į teismą. Ieškovė prašo priteisti jai visą Žemės sklypą ir Sodo pastatą, kurio 3/16 dalis ji valdo. Sodo sklypo paskirtis yra sodas. Sodą sodino prieš 37 metus atsakovė, jos brolis A. M. su jos tėvu A. M.. Jai sodas brangus kaip tėvo palikimas. Su broliu turi po du vaikus ir tikisi, jog jų vaikai rekonstruos senelio statytą namelį ir apsigyvens jame, todėl ieškovės reikalavimas jai nepriimtinas. Jeigu bendraturtis nori atidalyti savo dalį siekdamas patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai teismo sprendimu gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas savo teise. Ieškovė siekdama užvaldyti Žemės sklypą, melagingai skundžia bendrasavininkio A. M. dukterį, dabar bendrasavininkę I. M., neteisėtu sodo naudojimu ir savavaldžiavimu. Ieškovė nesutinka gauti kompensaciją, taip pat nesutinka mokėti kompensaciją. Prašo teismo skirti ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 1 000 Eur baudą.

206.

21Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, padalijimo būdą laiko nepriimtinu, neteisingu, nesupranta savo statuso byloje. Ieškovė reikalauja iš teismo paimti prievarta iš bendrasavininkų jos pageidaujamą dalį, kompensuojant tokiu būdu, koks priimtinas tik ieškovei. Su ieškove turi bendrą nuosavybę- Buto dalį ir Garažo dalį. Garažas buvo įsigytas atsakovo mirusio tėvo A. M. vardu, tačiau realiai šį garažą pirko jis pats už savo lėšas, jo tėvas niekada nėra buvęs šiame garaže, apie jo buvimo vietą žinojo tik iš atsakovo. Notarė S. N. ieškovės motinai I. K. per klaidą priskyrė Sodo pastato bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Pastatas baigtas statyti 1982 m., kai mirusiosios I. K. sutuoktinis, pastato palikėjas, gyveno santuokoje su savo žmona- jo motina Laimute J. M., kuri mirė 1983-02-18. I. K. - ieškovės dalies palikėja, susituokė su A. M. 1984 m., todėl pastatas negalėjo būti bendrosios jungtinės nuosavybės objektas. Iki šiol šios klaidos neginčijo, nenorėdami ilgų teisminių ginčų, tačiau akivaizdu, kad šią klaidą ištaisyti būtina ir bus kreiptasi su ieškiniu į teismą. Ieškovė prašo priteisti jai visą Žemės sklypą ir Pastatą, kurio 3/16 valdo jis pats. Sklypo paskirtis yra sodas. Atsakovas sodą sodino su tėvais ir seserimi 1979 metais. Namelį pastatė su tėvu ūkio būdu. Ieškovė nėra pasiūliusi jam pirkti jos nekilnojamojo dalį. Ieškovė reikalauja jai priteisti sodo dalis priklausančias atsakovėms I. S. ir I. M.. Atsakovo nuomone, į jo dalis nėra nukreipta jokio reikalavimo, todėl jis negali būti atsakovu šioje byloje. Prašo teismo skirti ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 1 000 Eur baudą.

227.

23Atsakovė I. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ji nurodė, kad turint sklypo dalis yra pilnai įmanoma pasidalinti dėlių, proporcingai užderėtoms gėrybėms, tačiau ieškovės tikslas yra pakeisti sklypo paskirtį ir sklypą parduoti. Ieškovė siekdama užvaldyti Žemės sklypą, melagingai skundė ją, neteisėtu sodo naudojimu ir savavaldžiavimu. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisingu būdu nėra ieškovės tikrasis tikslas. Tikrasis tikslas yra gauti maksimalią naudą kitų bendrasavininkių sąskaita, kas traktuotina, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškovė nesutinka gauti kompensaciją, taip pat nesutinka mokėti kompensaciją. Ieškovės reikalavimas priteisti jai dalį Buto ir Garažo, vietoje turimos sklypo dalies, prieštarauja sveikam protui ir elementariai logikai. Ieškovės reikalavimas teismui, prievarta atimti iš jos nuosavybę ir vietoj šios nuosavybės, be jos sutikimo, prievarta priteisti jai kitą (svetimą) bendrą nuosavybę, kurios bendrasavininke ji nėra, prieštarauja nuosavybės neliečiamumo principui ir niekaip neišsprendžia bendrosios nuosavybės pasidalijimo problemos. Ieškovės siūlymas perdalinti nuosavybę, sukuria naujus nuosavybės santykius, su naujomis problemomis visiems proceso dalyviams, išskyrus pačią ieškovę.

248.

25Trečiasis asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

26II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

279.

28Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė: atidalinti žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir priteisti lygiomis dalimis nuosavybės teise atsakovėms I. M., bei I. S. ieškovei V. K. priklausančią 5/8 žemės sklypo dalį.

2910.

30Atidalinti pastatą - sodo pastatą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir priteisti lygiomis dalimis nuosavybės teise atsakovėms I. M. bei I. S. ieškovei V. K. priklausančią 5/8 pastato dalį.

3111.

32Atidalinti butą su rūsiu, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir priteisti lygiomis dalimis nuosavybės teise atsakovams A. M. I. S. ieškovei V. K. priklausančią 5/24 buto dalį.

3312.

34Atidalinti negyvenamąją patalpą - garažą (boksą) Nr. 184, 184R, esantį ( - ), Vilniuje, unikalus numeris ( - ) ir priteisti lygiomis dalimis nuosavybės teise atsakovams A. M. I. S. ieškovei V. K. priklausančią 5/8 garažo dalį.

3513.

36Priteisti iš atsakovės I. M., ieškovės V. K. naudai 10 893,75 Eur dydžio kompensaciją.

3714.

38Priteisti iš atsakovės I. S. ieškovės V. K. naudai 18 456,28 Eur dydžio kompensaciją.

3915.

40Priteisti iš A. M. ieškovės V. K. naudai 8 584,62 Eur dydžio kompensaciją.

4116.

42Teismas konstatavo, jog ieškovė vadovaudamasi nekilnojamojo turto duomenimis nurodė nekilnojamojo turto vertę, kuri atitinka 2017 m. viešai juridinių asmenų registre skelbiamą ginčo nekilnojamųjų daiktų mokestinę vertę. Su tokiu nekilnojamojo turto vertinimu teismas taip pat sutinka. Teismo nuomone, atsakovai šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikė, nenurodė motyvuotų argumentų, dėl ko ši vertė neatitinka ginčo nekilnojamojo turto vertės. Atsakovas A. M. teikė 2017-09-27 UAB „Vilniaus turtas“ nekilnojamojo turto ekspertės A. J. Rekomendacinio pobūdžio turto vertinimo raštą (el. b. 2 t., b.l. 64), kuriame nurodoma, jog ieškovės ginčo nekilnojamojo turto dalys yra įvertinamos, vykstant pardavimo sandoriui, taip: ginčo buto dalis -11 750 Eur, Sodo pastato dalis – 1 410 Eur, Sodo sklypo dalis – 4 400 Eur. (Pažymėtina, jog Garažas net nebuvo vertintas). Tačiau teismas nesivadovauja šiuo raštu, kadangi visiškai nėra aišku, vadovaujantis kokiais kriterijais specialistė įvertino ginčo nekilnojamąjį turtą, todėl akivaizdu, jog teismas negali suabsoliutinti šio rašto ir jį prilyginti turto vertinimo ataskaitai, kurios surašymui nekilnojamojo turto vertintojas turi laikytis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų.

4317.

44Teismas taip pat pažymėjo, jog iš esmės pagrindinis ginčas šioje byloje kilo kam po atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turėtų priklausyti Sodo sklypas su Sodo pastatu. Tiek ieškovė, tiek atsakovai teikė paaiškinimus, jog išimtinai būtent jie rūpinosi, prižiūrėjo Sodo sklypą bei atitinkamai jų tėvai prisidėjo prie sodo namo statybos. Atsakovų teigimu, civilinėje byloje Nr. e2-43578-595/2015 teismas konstatavo, jog atsakovė I. M. visą laiką rūpinosi Sodo pastatu bei Žemės sklypu. Anot atsakovų, teismo kitoje byloje padaryta išvada bei nustatyti faktai turi įrodomąją ir prejudicinę galią šioje byloje. Tačiau teismo nuomone, atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovų minimoje byloje buvo nagrinėjamas ieškinys dėl 2015-03-19 dovanojimo sutarties, sudarytos tarp A. M. ir I. M., pripažinimo negaliojančia. Taigi teismas konkrečiai aplinkybės dėl I. M. rūpinimosi sodo sklypu nesiaiškino, todėl teismo sprendime padaryta išvada šioje byloje, priešingai nei teigia atsakovai, neturi prejudicinės galios.

45III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4618.

47Apeliantės (atsakovės) I. S. ir I. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017-12-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. K. patikslintą ieškinį atmesti; pripažinti ieškovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis, pareiškiant nesąžiningą reikalavimą I. M., ir skirti ieškovei baudą, baudos dydį parenkant teismui savo nuožiūra. 50 procentų paskirtos baudos skirti I. M..

4819.

49Apeliantės skundą grindžia šiais argumentais:

5019.1.

51Teismas nepagrįstai išėjo už pareikštų reikalavimų ribų. Atsakovai priešieškinio nereiškė. Nei ieškovė nei atsakovai nebuvo pareiškę reikalavimo dėl atidalinimo būdo, kuriuo būtų prašoma priteisti vienai iš šalių kompensaciją, o kitai šaliai visą turtą. Teismo diskrecija ir teisė peržengti ieškinio ribas apsiriboja tik kompensacijos dydžio aspektu, t.y bet kokiu atveju turi būti pareikštas reikalavimas atidalinti bendrą turtą tokiu būdu, jog vienai iš šalių būtų priteistas turtas natūra, o kitai šaliai – piniginė kompensacija. Taip pat pažymėtina, kad teismas turi ne absoliučią o tam tikrą diskrecijos teisę, kurios tikslas yra siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Skundžiamu sprendimu teismas užprogramuoja naujus konfliktus, blogina atsakovų padėtį, sudaro ieškovei išskirtinę padėtį. Iki ieškinio pareiškimo teisme buvo dalintini keturi nekilnojamojo turto objektai turintys keturis bendraturčius. Parinkdamas atidalinimo būdą, priteisiant už visą turtą kompensaciją pinigais ieškovei, Teismas ieškovei sudarė geresnę padėtį bei visiškai ignoravo kitų bendraturčių interesus. Toks sprendimas niekaip nepateisina teismui suteiktos diskrecijos teisės panaudojimo. Teismas nurodė, kad ieškovė nevairuoja automobilio, negyvena Lietuvoje, todėl jai nereikalingas garažas ir butas, todėl šių objektų natūra nedalino. Visuose ieškiniuose ir patikslintuose dokumentuose ieškovė nurodo savo gyvenamąją vietą Tuskulėnų g. 2-10 Vilniuje, teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad išvykusi tik laikinai, todėl akivaizdu, kad teismo argumentai nėra pagrįsti. Teismas atitinkamai ignoravo faktą, kad atsakovė I. S. gyvena Tauragėje ir jai administruoti turtą Vilniuje yra taip pat gan sudėtinga. Teismas priteisė garažą ir butą jų nedalindamas natūra atsakovams vien todėl , kad ieškovė šių daiktų nenori. Teismas šioje byloje peržengė ieškinio ribas, nes ieškovė reikalavo jai priteisti sodo namelio ir sodo sklypo dalį, tačiau neprašė jos dalies priteisti atsakovams. Atsakovai taip pat neprašė jiems priteisti ieškovės turto. Pasiūlymas išpirkti iš ieškovės jos dalį už protingą kainą per protingą laikotarpį buvo tik taikos sutarties derybų objektas. Šiuo konkrečiu atveju atsakovai net nebuvo įspėti, kad teismas gali išeiti už pareikštų reikalavimų ribų, jiems nebuvo sudarytos sąlygos atitinkamus atsikirtimus suformuluoti.

5219.2.

53Dėl kompensacijos dydžio. Teismas, išeidamas už pareikštų reikalavimų ribų, turėjo pareigą imtis iniciatyvos pats nustatyti tikrąją atidalijamos turto dalies vertę, o ne apsiriboti pateiktais VĮ Registrų centro duomenimis, kur nurodyta daiktų, nevertinant, jog tai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių daiktų dalys, vertė. Teismo posėdžiu metu teismas pats akcentavo, kad turto dalies vertė nėra ekvivalentiška viso turto vertei atėmus iš jos kitų bendraturčių dalių vertes. Teismų praktikoje visada akcentuojama rinkos vertė. Nesant kitokių byloje duomenų apie ieškovės turto dalių vertę, nes VĮ Registrų centro duomenys atspindi turto rinkos vertę tik kaip viso vieneto, teismas turėjo vadovautis atsakovų pateiktais duomenimis. Kaip minėta, esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog ieškovė, norėdama parduoti savo turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nebūtų gavusi tokių sumų, kokios nurodytos VĮ Registrų centro proporcingai savo turimoms dalims. Laikytina, kad teismas nenustatė tikrosios atidalijamo turto dalies vertės.

5419.3.

55Skundžiamame sprendime, teismas trumpai konstatavo, kad Atsakovai nurodė, jog yra finansiškai pajėgūs išmokėti kompensaciją, ieškovės atstovas 2015-10-12 pranešime nurodė, jog ieškovei didesnės kompensacijos sumokėjimas būtų pernelyg didelė finansinė našta. Teismas netyrė kiekvieno iš atsakovų turtinės padėties, nekėlė klausimo ar priteistą kompensaciją atsakovai galėtų išmokėti.

5619.4.

57Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys tenkintas 50 procentų. Teismas netenkino nė vieno ieškovės reikalavimo, todėl toks teismo sprendimo argumentas nėra teisingas. Faktas, kad teismas nutarė atidalinti ieškovės turtą iš bendrosios nuosavybės, negali būti traktuojamas, kaip ieškinio tenkinimas, nes teismui nebuvo keliamas reikalavimas atidalinti turtą tokiu būdu, kokiu teismas atidalino turtą. Be to, nepagrįstai į bylinėjimosi išlaidas buvo įtrauktos ieškovės kelionės išlaidos iš Liuksemburgo į Vilnių. Ieškovė visuose procesiniuose dokumentuose nurodė savo gyvenamąją vietą Vilniuje, pati inicijavo procesą, todėl jos kelionės į kitas šalis negali niekaip būti susijusios su bylinėjimosi išlaidomis.

5819.5.

59Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Ieškovė atsakovei I. M. po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės prašė asmeninės nuosavybės teise priteisti Buto bei Garažo dalis. Visiškai sutiktina su Teismo argumentu kad „I. M. iš viso nėra šio nekilnojamojo turto bendrasavininkė, todėl toks reikalavimas jai net negalėjo būti reiškiamas“, tačiau tuomet nesuprantama teismo išvada, kad ieškovė sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Nesąžiningo reikalavimo iškėlimas teisme reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad ieškinį surašė profesionalus teisininkas. Veikdamas ieškovės vardu, reikšdamas reikalavimą, kuris niekaip negali būti pareikštas, atstovas sukėlė sąlygas pripažinti ieškovę piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis su visais padariniais kuriuos piktnaudžiavimas sukelia (CPK 95 str. 2 d.). Teismas nepagrįstai atmesdamas prašymą pripažinti ieškovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis buvo neobjektyvus.

6020.

61Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo sutiko ir prašė tenkinti. Atsakovas iš esmės pritarė apeliančių skundo argumentams. Be to, nurodė, kad ieškovė parduodama savo nuosavybės dalį rinkoje galėtų prašyti mažesnės kainos , nes turtas yra suvaržytas bendrosios nuosavybės normomis. Teismas ignoruodamas šią aplinkybę, ėmėsi brokerio funkcijos įpareigodamas atsakovus pirkti nekilnojamąjį turtą už reikalaujamąją kainą. Pažymėtina, kad likę trys bendraturčiai paliekami blogesnėse sąlygose- suvaržytame turte, o vienam bendraturčiui suteikiamos iškirtinės sąlygos išlaisvinant jį nuo bendrosios nuosavybės , bei atleidžiant nuo prievolės įrodinėti, kad ši nuosavybė ( jos dalis ) parduodant rinkoje turi būtent tokią kainą , kokią priteisė teismas. Išskirtinių sąlygų sudarymas niekai negali būti laikomas proporcingumo ir protingos , teisingos bei sąžiningos bendraturčių pusiausvyros principų laikymusi.

6221.

63Ieškovė V. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė, šiuos argumentus:

6421.1.

65ieškovė 2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio metu sutiko, su teismo pasiūlymu, gauti kompensaciją iš atsakovų už šaliai priklausančią turto dalį, taip pat buvo pateikti paaiškinimai, kad I. S. ir ieškovė turi pakankami lėšų sumokėti kompensacijas už ieškovės turto dalį. Reaguojant į tai, ieškovė 2017 m. rugsėjo 4 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo. Alternatyviu reikalavimu prašė teismo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise 0,704 ha žemės sklypą ir 32,46 kv. m ploto pastatą — sodo pastatą, o apeliantei I. S.

6621.2.

67ieškovei priklausnačias 5/8 dalis 32,23 kv. m ploto negyvenamosios patalpos — garažo (bokso) Nr. 184 ir 5/24 dalis 54,19 kv. m buto su rūsiu, kartu reikalaujant priteisti iš I. S. ieškovei V. K. - 9613,15 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę ieškovės turto dalį, o iš ieškovės atsakovei I. M. - 6535,25 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią atsakovės I. M. turto dalį. Ir nors teismas šio prašymo nepriėmė nepagrįsta ir neskundžiama 2017 m. rugsėjo 5 d nutartimi atsisakyti priimti ieškovės V. K. pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo, tačiau akivaizdu, jog šalių pozicija ginčo klausimu buvo išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai visos šalys sutiko mokėti kompensacijas, už jiems tenkančias kitos šalis turto dalis, todėl teismas neišėjo už ieškinio reikalavimo ribų. Šalys buvo išreiškusios savo valią dėl kompensacijos sumokėjimo viena kitai, viso turto priteisimo atveju.

6821.3.

69apeliantės mano, kad teismo sprendimo dalis, kuria atsakovams iš ieškovės buvo priteista kompensacija, turėtų būti vertinama kaip byloje pareikštų reikalavimų peržengimas, nes byloje neva niekas nebuvo pareiškę jokių priešinių reikalavimų. Su tokia apeliančių pozicija ieškovė nesutinka. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, buvo pareiškusi reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdai - daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

7021.4.

71apeliantės teigia, kad neva skundžiamu sprendimu teismas užprogramuoja naujus konfliktus, blogina atsakovų padėtį, sudaro ieškovei išskirtinę padėtį.

7221.5.

73Viena vertus pažymėtina, kad tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais, tik deklaratyviais apeliančių teiginiais, nes jokių konfliktų panaikinus ieškovės ir atsakovų (apeliančių) bendrą šių šalių dalinę nuosavybę net teoriškai negalės kilti. Kita vertus pabrėžtina, kad realiai dalintini buvo tik trys objektai - sodo namas, sodo sklypas ir garažas, nes ieškovei išpirkti 19/24 dalis buto, verto 70500 Eur, kuriame gyvena atsakovai Melisiakai, buvo visiškai neracionalu. Todėl akivaizdu, jog buto atveju, teismui nesutikus su ieškovės nurodytu būtu - ieškovės dalies priteisimo apeliantėms ar vienai iš jų, vienintelis teisingas atidalijimo būdas buvo - kompensacijos iš buto bendraturčių priteisimas ieškovei. Todėl apeliantėms nesutikus gauti piniginės kompensacijos ar kito nekilnojamojo turto kituose bendrosios dalinės nuosavybės teise turimuose objektuose iš ieškovės, teismo sprendimas priteisti kompensaciją iš atsakovų ieškovei buvo visai logiškas, racionalus, teisingas bei pagrįstas sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principo įgyvendinimu.

7421.6.

75Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apeliančių teiginiai, jog neva teismas ignoravo faktą, kad atsakovė I. S. gyvena Tauragėje ir jai administruoti turtą Vilniuje yra taip pat gan sudėtinga. Pažymėtina, kad apeliantė I. S. nekilnojamąjį turtą Vilniuje valdo nuo 1992 m. gegužės 28 d., kai įsigijo asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalį ginčo buto, esančio ( - ), o kitus objektus - sodo namą, sodo sklypą į garažo boksą nuo 2014 m. ir nėra paviešinusi, jog šį turtą administruoti jai yra sunku ir sudėtinga, todėl toks teiginys turėtų būti atmestas;

7621.7.

77apeliantės teigia, kad neva pasiūlymas išpirkti iš ieškovės jos dalį už protingą kainą per protingą laikotarpį buvo tik taikos sutarties derybų objektas. Tai netiesa, kaip minėta aukščiau, tiek 2017-08-24, tiek 2017-09-28 teismo posėdžio metu, sutikimą išpirkti turtą iš ieškovės sutiko visi atsakovai. Tad tai nebuvo vien tik derybų tarp šalių objektas, todėl ir šis apeliacini skundo teiginys yra nepagrįstas;

7821.8.

79apeliantės teigia, kad teismas neva nenustatė tikrosios atidalijamos turto dalies vertės, neva nepagrįstai apsiribojęs pateiktais VĮ Registrų centro duomenimis. Tokie apeliančių teiginiai nepagrįsti. Pačios apeliantės skunde nurodė, jog nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, kasacinis teismas išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Ieškovė savo reikalavimus dėl atidalijamo turto vertės grindė VĮ Registrų centro duomenimis, kurie kaip nurodyta aukščiau buvo pakankami ir tinkami įrodymai byloje nustatant kompensacijos dydį. Apeliantės nepateikė jokių leistinų įrodymų, kuriais jos galėjo įrodinėti atidalijimų turto rinkos kainą, nors pateikti tokius įrodymus būtent apeliantes įpareigoja CPK 12 ir 178 straipsniai.

8021.9.

81apeliantės taip pat skunde teigia, kad nustatant kompensacijos dydį, neva turėjo būti vertinama tik atidalijamos dalies rinkos vertė atskirai nuo viso dalijamo daikto vertės. Tokia išvada yra visiškai nepagrįsta. Viena vertus, nustatyti vien tik sodo namo, sodo sklypo ar garažo ieškovės ar atsakovių dalies vertę remiantis kitais sandoriais nebuvo galima, nes nuosavybės teisės šalims atsirado paveldėjimo pagrindu, t. y. nemokamai. Kita vertus, šalių turimos dalys nekilnojamajame turte negali būti valdomos atskirai, nesant kitų bendrasavininkių sutikimo ar nustačius naudojimosi tvarką, t. y. šios dalys negali turėti ekonominio savarankiškumo, o kartu ir ekonominės arba kitaip rinkos vertės (pvz., ginčo garaže galėjo tilpti tik vienas automobilis), todėl atidalijamo turto dalis šiuo atveju galėjo būti nustatyta tik skaičiuojant nuo viso daikto vertės. Priešingu atveju, kompensacijos dydis būtų neteisingas, nes apeliantėms tapus viso daikto savininkėms, jos praturėtų ieškovės sąskaita sumokėdamos mažesnę turto vertę nei ji iš tiesų yra. Todėl teismas vadovaudamasis VĮ Registrų centro duomenimis apie viso turto vertę, nustatė ir teisingą tikrąją atidalijamo turto dalies vertę;

8221.10.

83apeliantės teigia, kad neva teismas detaliai neištyrė, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją. Su tokiu teiginiu nesutiktina. Kadangi atsakovai teismo posėdžio metu patvirtino savo galimybes sumokėti kompensaciją ieškovei už jiems tenkančią turto dalį, todėl teismo sprendimas priteisti iš atsakovės I. M. - 10 893,75 Eur; iš atsakovės I. S. - 18 456,28 Eur; iš atsakovo A. M. - 8 584,62 Eur, yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių tai (negalėjimą sumokėti kompensaciją) patvirtinančių įrodymų;

8421.11.

85apeliantės teigia, kad neva teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys tenkintas 50 procentų. Toks teiginys visiškai nepagrįstas. Ieškovė prašė atidalinti jos priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir taip nutraukti turtinius santykius su atsakovais bei išspręsti šį ginčą. Atsakovai nesutiko su ieškovės pasiūlytų atidalinimo variantu, savo pasiūlymų neteikė, todėl teismas apgindamas ieškovės teises galutiniu sprendimu, pagrįstai nustatė, jog ieškinys buvo patenkintas 50 procentų.

86IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8722.

88Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

8923.

90Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

91Dėl priteistinos kompensacijos atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės

9224.

93Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

9425.

95CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

9626.

97Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

9827.

99Atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016, 26 punktas).

10028.

101Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

10229.

103Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, kasacinis teismas išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nors ekspertizės aktas vertintinas kaip tikslesnis turto vertės įrodymas už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau teismas, atitinkamai motyvavęs, gali nesutikti ir su eksperto išvada, nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 218 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Teismai turi atsižvelgti ne vien į turto dalies rinkos vertę, bet ir į kitus reikšmingus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).

10430.

105Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus.

10631.

107Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pagrindinis ginčas šioje byloje kilo kam po atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turėtų priklausyti Sodo sklypas su Sodo pastatu. Teismas ištyręs įrodymus, konstatavo, jog vertinant kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, tikslingiau Žemės sklypą ir Sodo pastatą priteisti atsakovėms I. M. bei I. S., o pastarąsias įpareigoti sumokėti ieškovei kompensaciją. Pažymėtina, jog teisminio nagrinėjimo metu ieškovė neprieštaravo dėl kompensacijos gavimo, tačiau atsakovių netenkino ieškovės siūlomas kompensacijos dydis.

10832.

109VĮ Registrų centro duomenimis ginčo Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso trims asmenims: ieškovei, atsakovei I. M. bei jos tetai I. S.. VĮ Registrų centro Vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį duomenimis (el. b. 1 t., b.l. 168) Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 26 400 Eur. Ieškovės minėto nekilnojamojo turto dalis sudaro 5/8 dalys (62,5 proc.), kas atitinka 16 500 Eur vertę. Atsakovių I. M. bei I. S. turto dalys yra kiekvienai po 3/16 (po 18,75 proc), kas atitinka kiekvienai atsakovei po 4 950 Eur. Šiuo atveju ieškovei priklausančios Žemės sklypo 5/8 dalys priteisiamos atsakovėms I. M. bei I. S., o iš atsakovių I. M. ir I. S. ieškovės naudai priteistina 16500 Eur kompensacija, t.y. iš kiekvienos atsakovės po 8 250 Eur.

11033.

111VĮ Registrų centro duomenimis ginčo Sodo pastatas nuosavybės teise priklauso trims asmenims: ieškovei (ieškovės dalis - 5/8 dalys), atsakovei I. M. bei jos tetai I. S. (joms priklauso po 3/16 dalis). VĮ Registrų centro Vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį duomenimis (el. b. 1 t., b.l. 167) Sodo pastato vidutinė rinkos vertė yra 8 460. Ieškovės minėto nekilnojamojo turto dalis sudaro 5/8 dalys (62,5 proc.), kas atitinka 5 287,50 Eur vertę. Atsakovių I. M. bei I. S. turto dalys yra kiekvienai po 3/16 (po 18,75 proc), kas atitinka po 1 586,25 Eur. Šiuo atveju ieškovei priklausančios Sodo pastato 5/8 dalys priteisiamos atsakovėms I. M. bei I. S., o iš atsakovių I. M. ir I. S. ieškovės naudai priteistina 16 500 Eur kompensacija, t.y. iš kiekvienos atsakovės po 2 643,75 Eur.

11234.

113Tarp šalių nebuvo ginčo, jog Garažas nuosavybės teise po atidalinimo priklausytų atsakovams A. M. bei I. S., kadangi juo naudojasi tik atsakovas A. M. bei jo šeimos nariai. Pati ieškovė nurodė, jog ji neturi automobilio, todėl garažas jai nėra reikalingas. Viešais registrų duomenimis ginčo Garažas nuosavybės teise priklauso trims asmenims: ieškovei (ieškovės dalis - 5/8 dalys), atsakovui A. M. bei jo seseriai I. S. (jiems priklauso po 3/16 dalis). Anot atsakovo A. M., Garažas buvo įsigytas atsakovo mirusio tėvo A. M. vardu, tačiau realiai šį garažą pirko jis pats už savo lėšas, jo tėvas niekada nėra buvęs šiame garaže, apie jo buvimo vietą žinojo tik iš atsakovo. Tačiau atsakovas aplinkybės, jog ginčo Garažą įsigijo tik jis pats už savo pinigines lėšas plačiau neįrodinėjo (CPK 178 str.), be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jei minėtas nekilnojamas turtas ir būtų buvęs pirktas už jo asmenines lėšas, tai būdamas teisininkas turėjo aiškiai suvokti, kokias teisines pasekmes sukelia nekilnojamojo turto registravimas kitų asmenų vardu. Vieši registro duomenys yra teisingi, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. VĮ Registrų centro Vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį duomenimis (el. b. 1 t., b.l. 170) garažo vidutinė rinkos vertė yra 2 340 Eur. Ieškovės minėto nekilnojamojo turto dalis sudaro 5/8 dalys (62,5 proc.), kas atitinka 1 462,5 Eur vertę. Atsakovų A. M. bei I. S. turto dalys yra kiekvienam po 3/16, kas atitinka po 438,75 Eur. Šiuo atveju ieškovei priklausančios Garažo 5/8 dalys priteisiamos faktiškai Garažu besinaudojančiam A. M. bei jo seseriai I. S., o iš atsakovų A. M. ir I. S. ieškovės naudai 1 462 Eur kompensacija, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 731,25 Eur.

11435.

115Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Butas su rūsiu (ieškovei priklauso 5/24; atsakovui A. M. prikauso 1/16 dalis, jungtinės nuosavybės teise atsakovui A. M. bei jo sutuoktinei V. M. priklauso 1/3 dalis, jo seseriai I. S. priklauso 1/16 ir 1/3 dalis. Šiame Bute visą laiką gyveno ir gyvena atsakovas A. M. bei tečiasis asmuo V. M.. Pagal byloje nustatytas aplinkybes galima spręsti, jog minėti asmenys ir toliau nori gyventi ginčo Bute. Ieškovė sutiko, jog šis Butas po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turėtų nuosavybės teise priklausyti atsakovui A. M. ir jo sutuoktinei bei I. S., nes ji šiame Bute tikslo apsigyventi neturi. VĮ Registrų centro Vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį duomenimis (el. b. 1 t., b.l. 169) Buto vidutinė rinkos vertė yra 70 500 Eur (el. b. 2 t, b.l.54). Ieškovės minėto nekilnojamojo turto dalis sudaro 5/24 dalys (20,83 proc.), kas atitinka 14 685,15 Eur vertę. Atsakovui A. M. prikauso 1/16 dalis (6,26 proc.), kas atitinka 4 413 Eur vertę; jungtinės nuosavybės teise atsakovui A. M. bei jo sutuoktinei V. M. priklauso 1/3 dalis (33,33 proc.), kas atitinka 23 497,65 Eur vertę; A. M. seseriai I. S. priklauso 1/16 ir 1/3 dalys (39,58 proc.), kas atitinka 27 903,90 Eur vertę. Šiuo atveju ieškovei priklausančios Buto 5/24 dalys priteisiamos šiame bute ilgą laiką faktiškai gyvenančiam A. M. bei jo sutuoktinei ir jo seseriai I. S., o iš atsakovo A. M., kuriam ginčo Butas priklauso tiek asmenine, tiek jungtinės nuosavybės teise, ieškovės naudai pagrįstai priteista 7 853,62 Eur kompensacija (asmeninės nuosavybės teise A. M. kompensacija 1 938,44 Eur, jungtinės nuosavybės teise kompensacija 5 915,18 Eur). Iš atsakovės I. S. ieškovės naudai pagrįstai priteista 6 831,53 Eur kompensacija.

11636.

117Atsižvelgiant į išdėstytą, viso ieškovei už atsakovams priteistas nekilnojamojo turto dalis iš atsakovų teismas pagrįstai priteisė iš I. S. 18 456,28 Eur kompensacija, iš A. M. 8 584,62 Eur (2 669,44 Eur + 5 915,18 Eur) kompensacija, iš I. M. 10 893,75 Eur kompensacija.

11837.

119Kolegija pažymi, kad realiai dalintini buvo trys objektai - sodo namas, sodo sklypas ir garažas, nes ieškovei išpirkti 19/24 dalis buto, verto 70500 Eur, kuriame gyvena atsakovai Melisiakai, buvo visiškai neracionalu. Todėl akivaizdu, jog buto atveju, teismui nesutikus su ieškovės nurodytu būdu - ieškovės dalies priteisimo apeliantėms ar vienai iš jų, vienintelis teisingas atidalijimo būdas buvo - kompensacijos iš buto bendraturčių priteisimas ieškovei. Todėl apeliantėms nesutikus gauti piniginės kompensacijos ar kito nekilnojamojo turto kituose bendrosios dalinės nuosavybės teise turimuose objektuose iš ieškovės, teismo sprendimas priteisti kompensaciją iš atsakovų ieškovei buvo visai logiškas, racionalus, teisingas bei pagrįstas sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principo įgyvendinimu.

12038.

121Pažymėtina, kad atsakovo A. M. pateikta nekilnojamojo turto brokerio nuomonė dėl turto dalies buvo paneigta teismo eksperto J. J., turinčio teisę atlikti nekilnojamojo turto vertinimą, pažyma. Šioje pažymoje ekspertas nurodė, kad atsakovo A. M. pateikta brokerio pažymoje nurodytas vertinimas neatitiko jokių Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų bei Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimų, todėl teismas pagrįstai atsisakė vadovautis šia atsakovo pažyma.

12239.

123Be to, teismas ne kartą siūlė apeliantėms pateikti savo turto vertinimą atliktą kompetenciją turinčio asmens ar skirti turto vertinimo ekspertizę, tačiau apeliantės šią savo teise nepasinaudojo. Todėl apeliaciniame skunde nurodytos atidalijimo turto vertės neatitikimas rinkos verčiai yra visiškai nepagrįsti.

124Dėl ieškinio ribų peržengimo ir ieškovo procesinių teisių užtikrinimo (265 straipsnio 2 dalies, CPK 12, 17 straipsnių pažeidimo)

12540.

126Apeliantės mano, kad teismo sprendimo dalis, kuria atsakovams iš ieškovės buvo priteista kompensacija, turėtų būti vertinama kaip byloje pareikštų reikalavimų peržengimas, nes byloje niekas nebuvo pareiškę jokių priešinių reikalavimų. Su tokia apeliančių pozicija kolegija nesutinka.

12741.

128Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė 2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio metu sutiko, su teismo pasiūlymu, gauti kompensaciją iš atsakovų už šaliai priklausančią turto dalį, taip pat buvo pateikti paaiškinimai, kad I. S. ir ieškovė turi pakankamai lėšų sumokėti kompensacijas už ieškovės turto dalį. Atitinkamai, ieškovė 2017 m. rugsėjo 4 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo.

12942.

130Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

13143.

132Apeliantės apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat CPK 12, 17 straipsniuose įtvirtintas apeliančių teises, nes teisminio nagrinėjimo metu teismas nesiaiškino, ar tokia kompensacija apeliantėms priimtina, ar jos turi finansinių galimybių sumokėti didesnę sumą, nei tikėjosi.

13344.

134Minėta, kad esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga (žr. šios nutarties 30 punktą). Teisinga kompensacija – tai vertinamojo pobūdžio dalykas, dėl kurio pagal bylos duomenis ir vidinį įsitikinimą turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnis).

13545.

136Teisėjų kolegija nurodo, kad teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali riboti ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu.

13746.

138Ieškovė savo reikalavimus dėl atidalijamo turto vertės grindė VĮ Registrų centro duomenimis, kurie yra pakankami ir tinkami įrodymai byloje nustatant kompensacijos dydį. Tačiau apeliantės nepateikė jokių leistinų įrodymų, kuriais jos galėjo įrodinėti atidalijimų turto rinkos kainą, nors pateikti tokius įrodymus būtent apeliantes įpareigoja CPK 12 ir 178 straipsniai. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą ir taikė išimtinį, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą bei nustatė atsakovams mokėtinos kompensacijos dydį.

13947.

140Beje, iš bylos medžiagos matyti, jog, teismas ne kartą siūlė apeliantėms pateikti savo turto vertinimą atliktą kompetenciją turinčio asmens ar skirti turto vertinimo ekspertizę, tačiau apeliantės šią savo teise nepasinaudojo. Todėl apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad atidalinto turto vertės neatitiko rinkos verčiai yra nepagrįstas.

14148.

142Apeliantės teigia, kad teismas detaliai neištyrė, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją. Su tokiu teiginiu nesutiktina. Atsakovai teismo posėdžio metu patvirtino savo galimybes sumokėti kompensaciją ieškovei už jiems tenkančią turto dalį, todėl teismo sprendimas priteisti iš atsakovės I. M. - 10 893,75 Eur; iš atsakovės I. S. - 18 456,28 Eur; iš atsakovo A. M. - 8 584,62 Eur, yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Pažymėtina, kad apeliantės kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių tai (negalėjimą sumokėti kompensaciją) patvirtinančių įrodymų. Kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamos bylos duomenys neteikia pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju teismo priteista kompensacijos suma apeliantėms buvo siurprizinė. Apeliantės turėjo procesinę galimybę atsikirsti į ieškovės procesiniame dokumente išdėstytus argumentus dėl teisingos kompensacijos.

14349.

144Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovių apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14550.

146Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

147Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

14851.

149Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė V. K. pateikė teismui duomenis apie patirtas 130 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš atsakovių ieškovės naudai lygiomis dalimis priteistinos 130 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

150Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

Nutarė

151apeliančių (atsakovių) I. S. ir I. M. apeliacinį skundą atmesti.

152Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

153Iš atsakovių I. S. a.k. ( - ) ir I. M. a.k. ( - ) ieškovės V. K. a.k. ( - ) naudai priteistinos 130 eurų bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padalinti šalių... 6. 1.1.... 7. ieškovei V. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,704 ha žemės... 8. 1.2.... 9. atsakovams I. M. ir I. S. asmeninės nuosavybės teise: po 5/16 dalis... 10. 1.3.... 11. Priteisti iš I. S. – 1 538,75 Eur, iš I. M. – 1 538,75 Eur kompensaciją... 12. 2.... 13. Ieškovė nurodė, jog ieškovė ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės... 14. 3.... 15. Ieškovė nurodė, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių... 16. 4.... 17. Natūra ieškovei priteisiamų iš atsakovų daiktų dalies vertė yra... 18. 5.... 19. Atsakovė I. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su... 20. 6.... 21. Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su... 22. 7.... 23. Atsakovė I. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį... 24. 8.... 25. Trečiasis asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė... 26. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 27. 9.... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį... 29. 10.... 30. Atidalinti pastatą - sodo pastatą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir... 31. 11.... 32. Atidalinti butą su rūsiu, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir priteisti... 33. 12.... 34. Atidalinti negyvenamąją patalpą - garažą (boksą) Nr. 184, 184R, esantį (... 35. 13.... 36. Priteisti iš atsakovės I. M., ieškovės V. K. naudai 10 893,75 Eur dydžio... 37. 14.... 38. Priteisti iš atsakovės I. S. ieškovės V. K. naudai 18 456,28 Eur dydžio... 39. 15.... 40. Priteisti iš A. M. ieškovės V. K. naudai 8 584,62 Eur dydžio kompensaciją.... 41. 16.... 42. Teismas konstatavo, jog ieškovė vadovaudamasi nekilnojamojo turto duomenimis... 43. 17.... 44. Teismas taip pat pažymėjo, jog iš esmės pagrindinis ginčas šioje byloje... 45. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 46. 18.... 47. Apeliantės (atsakovės) I. S. ir I. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 48. 19.... 49. Apeliantės skundą grindžia šiais argumentais:... 50. 19.1.... 51. Teismas nepagrįstai išėjo už pareikštų reikalavimų ribų. Atsakovai... 52. 19.2.... 53. Dėl kompensacijos dydžio. Teismas, išeidamas už pareikštų reikalavimų... 54. 19.3.... 55. Skundžiamame sprendime, teismas trumpai konstatavo, kad Atsakovai nurodė, jog... 56. 19.4.... 57. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys tenkintas 50 procentų. Teismas... 58. 19.5.... 59. Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Ieškovė atsakovei... 60. 20.... 61. Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo sutiko ir... 62. 21.... 63. Ieškovė V. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka... 64. 21.1.... 65. ieškovė 2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio metu sutiko, su teismo... 66. 21.2.... 67. ieškovei priklausnačias 5/8 dalis 32,23 kv. m ploto negyvenamosios patalpos... 68. 21.3.... 69. apeliantės mano, kad teismo sprendimo dalis, kuria atsakovams iš ieškovės... 70. 21.4.... 71. apeliantės teigia, kad neva skundžiamu sprendimu teismas užprogramuoja... 72. 21.5.... 73. Viena vertus pažymėtina, kad tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti... 74. 21.6.... 75. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apeliančių teiginiai, jog neva teismas... 76. 21.7.... 77. apeliantės teigia, kad neva pasiūlymas išpirkti iš ieškovės jos dalį už... 78. 21.8.... 79. apeliantės teigia, kad teismas neva nenustatė tikrosios atidalijamos turto... 80. 21.9.... 81. apeliantės taip pat skunde teigia, kad nustatant kompensacijos dydį, neva... 82. 21.10.... 83. apeliantės teigia, kad neva teismas detaliai neištyrė, ar bendraturčiai... 84. 21.11.... 85. apeliantės teigia, kad neva teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys... 86. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 87. 22.... 88. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 89. 23.... 90. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl atidalijimo iš... 91. Dėl priteistinos kompensacijos atidalijant turtą iš bendrosios dalinės... 92. 24.... 93. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir... 94. 25.... 95. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė... 96. 26.... 97. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo... 98. 27.... 99. Atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia... 100. 28.... 101. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant... 102. 29.... 103. Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas,... 104. 30.... 105. Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas... 106. 31.... 107. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pagrindinis ginčas šioje byloje... 108. 32.... 109. VĮ Registrų centro duomenimis ginčo Žemės sklypas nuosavybės teise... 110. 33.... 111. VĮ Registrų centro duomenimis ginčo Sodo pastatas nuosavybės teise... 112. 34.... 113. Tarp šalių nebuvo ginčo, jog Garažas nuosavybės teise po atidalinimo... 114. 35.... 115. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų šalims bendrosios... 116. 36.... 117. Atsižvelgiant į išdėstytą, viso ieškovei už atsakovams priteistas... 118. 37.... 119. Kolegija pažymi, kad realiai dalintini buvo trys objektai - sodo namas, sodo... 120. 38.... 121. Pažymėtina, kad atsakovo A. M. pateikta nekilnojamojo turto brokerio nuomonė... 122. 39.... 123. Be to, teismas ne kartą siūlė apeliantėms pateikti savo turto vertinimą... 124. Dėl ieškinio ribų peržengimo ir ieškovo procesinių teisių užtikrinimo... 125. 40.... 126. Apeliantės mano, kad teismo sprendimo dalis, kuria atsakovams iš ieškovės... 127. 41.... 128. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė 2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo... 129. 42.... 130. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovės, atsakovo ir trečiojo... 131. 43.... 132. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 133. 44.... 134. Minėta, kad esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį) – kad... 135. 45.... 136. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismo teisės spręsti dėl kompensacijos... 137. 46.... 138. Ieškovė savo reikalavimus dėl atidalijamo turto vertės grindė VĮ... 139. 47.... 140. Beje, iš bylos medžiagos matyti, jog, teismas ne kartą siūlė apeliantėms... 141. 48.... 142. Apeliantės teigia, kad teismas detaliai neištyrė, ar bendraturčiai išgali... 143. 49.... 144. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 145. 50.... 146. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir... 147. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 148. 51.... 149. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 150. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 151. apeliančių (atsakovių) I. S. ir I. M. apeliacinį skundą atmesti.... 152. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti... 153. Iš atsakovių I. S. a.k. ( - ) ir I. M. a.k. ( - ) ieškovės V. K. a.k. ( - )...