Byla 2A-28-357/2015

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-393-772/2014 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovams Seesan Insurance AS veikianti per Seesan Insurance AS Lietuvos filialą ir ADB ,,Ergo Lietuva“ dėl likusios draudimo išmokos dalies priteisimo, institucijos byloje teikiančios išvadą – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) ir Lietuvos banko priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas (LB), ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas J. B. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas:

51. Pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias bei netikėtomis (siurprizinėmis) atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialas 2011-06-26 sudarytame Būsto ir gyventojų turto draudimo polise Nr. 220 0021371/2011 nurodytas papildomas sąlygas: namų turtui taikomi išmokos už turto daiktų grupes apribojimai: baldai – 105 000 Lt; buitinė technika – 60 000 Lt; kompiuteriai ir kompiuterinė technika – 45 000 Lt; indai, namų apyvokos daiktai – 15 000 Lt; vaizdo, garso aparatūra – 60 000 Lt, šviestuvai, kilimai – 30 000 Lt; drabužiai, avalynė, patalynė – 45 000 Lt; sporto ir poilsio inventorius – 15 000 Lt; vertybės – 15 000 Lt;

62. Pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias bei netikėtomis (siurprizinėmis) atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ 2012-04-25 sudarytame Gyventojų turto draudimo liudijime Nr. 300-0080326 nurodytas papildomas sąlygas: „išmokos už vertybes apribojimas 20 % namų turto draudimo sumos, bet ne daugiau, kaip 20 000 litų, tame tarpe grynieji pinigai 1000 Lt, juvelyriška 3000 Lt, finansiniai dokumentai 1000 Lt“.

73. Įpareigoti draudimo bendrovę Seesam Insurance AS Lietuvos filialą vykdyti būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 220 0021371/2011 ir priteisti ieškovui J. B. 49 346 Lt draudiminę išmoką.

84. Įpareigoti draudimo bendrovę ADB „ERGO Lietuva“ vykdyti gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 300-0080326 ir priteisti ieškovui J. B. 52 276 Lt draudiminę išmoką.

95. Priteisti ieškovui J. B. iš atsakovų Seesam Insurance AS Lietuvos filialo bei ADB „ERGO Lietuva“ 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

10Ieškovas nurodė, kad namo vidaus kilnojamąjį turtą, esantį ( - ), 2011-06-26 ir 2012-04-25 apdraudė pagal dvi draudimo sutartis su skirtingais draudikais. 2012 m. liepos 1 d. gyvenamajame name, esančiame ( - ) kilusio gaisro metu sudegė ir buvo visiškai sunaikintas gyventojų turto draudimu apdraustas kilnojamasis turtas. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad vidaus turtas yra apdraustas be sąrašo, o turto draudimo suma – 300 000 litų. Turtas buvo sudegęs, draudimo išmoka buvo mažinama būtent atsižvelgiant į jo pateiktą daiktų sąrašą. Ginčą tyręs Lietuvos banko priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas iš dalies patenkino ieškovo reikalavimą ir priėmė preliminarų sprendimą rekomenduodamas abiems draudikams išmokėti ieškovui papildomas draudimo išmokos dalis, kurias draudikai vykdydami šį sprendimą išmokėjo. Viso atsakovas Seesam Insurance AS sumokėjo ieškovui 100 654 Lt draudiminę išmoką, o atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ sumokėjo ieškovui 97 724 Lt. Ieškovas įsitikinęs, kad atsakovai netinkamai apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui ne visą pagal Gyventojų turto draudimo sutartis jam priklausančią draudimo išmoką, nes kiekvienas iš atsakovų, esant dvigubam draudimui, turėtų ieškovui sumokėti ne mažesnę kaip 150 000 Lt draudiminę išmoką.

11Atsakovas Seesan Insurance AS veikianti per Seesan Insurance AS Lietuvos filialą su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nesutiko su ieškovu, jog draudimo išmoka turėtų būti skaičiuojama pagal draudimo sutartimi nustatytą draudimo sumą ir bendrą draudimo išmokų dydį, gaunamų iš abiejų draudikų, o suma turto sunaikinimo atveju negali būti mažesnė nei pagal su šiais draudikais sudarytose turto draudimo sutartyse nurodytą draudimo sumą. Jeigu teismas ir laikytų, kad draudimo polise esanti sąlyga, dėl namų turtui taikomų išmokos už turto daiktų grupes apribojimų, laikytina standartine sutarties sąlyga, ši sąlyga nėra netikėta (siurprizinė). Laiko, kad papildomos sąlygos ieškovui buvo tinkamai atskleistos.

12Atsakovas ADB ,,Ergo Lietuva“ ieškinį prašė atmesti. Teigia, kad sutartis nepažeidė ieškovo teisių ir užtikrino ieškovo lūkesčius. Ieškovas sutiko su sutarties sąlygomis, turėjo galimybę pasirinkti draudimo rūšį, todėl sąlygos jam nebuvo primestos, su jomis sutiko.

13Institucija byloje teikianti išvadą – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo išvadoje nurodė, kad J. B. su Seesam Insurance AS ir ADB „Ergo Lietuva” pasirašytos sutartys yra vartojimo sutartys, parengtos pagal standartines sąlygas, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Seesam Insurance AS sutarties ginčo sąlygų nelaikė neatitinkančiomis CK įtvirtintų nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, nes yra aiškios, suprantamai išdėstytos, todėl nelaikė jų siurprizinėmis vartotojui.

14Institucija byloje teikianti išvadą – Lietuvos banko priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas įvertinęs šioje civilinėje byloje esančią medžiagą, manė, kad ji nepaneigia Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus 2013 m. kovo 20 d. sprendime Nr. 242-105 „Dėl J. B. ir Seesam Insurance AS ginčo“ ir 2013 m. kovo 20 d. sprendime Nr. 242-106 „Dėl J. B. ir ERGO Insurance SE“ padarytų išvadų ir pačių sprendimų, todėl laikėsi juose pateiktos pozicijos.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį atsakovams atmetė.

17Priteisė atsakovui I Seesam Insurance AS, veikiančiam per filialą Lietuvoje iš ieškovo J. B. 384,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Likusioje dalyje šį atsakovo I prašymą atmetė.

18Priteisė atsakovui II ADB „Ergo Lietuva“ iš ieškovo J. B. 288,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Likusioje dalyje šį atsakovo II prašymą atmetė.

19Priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovo J. B. 60,64 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą proceso dalyviams.

20Teismas sprendė, kad ieškovo ir atsakovų sudarytų draudimo sutarčių sąlygos nėra siurprizinės, nors jos ir sudarytos prisijungimo būdu. Tokia teismo išvada yra paremta ir VVTAT galutine išvada, kuri suformuluota 2014-04-07 nutarime, o ieškovas jokiais kitais leistinais įrodymais šiame dokumente suformuluotų išvadų nepaneigė.

21Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovas iš pradžių su atsakovu I 2011 m. birželio 28 d. sudarė Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį, o po to 2012-04-25 su atsakovu II sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurias ieškovas apdraudė savo gyvenamajame name, ( - ), esantį turtą. Atsakovo I išduoto minėto turto draudimo liudijime nurodyta, kad draudžiamas „Vidaus turtas be sąrašo“, o draudimo suma 300 000 Lt. Su atsakovu II sudarytame turto draudimo liudijime nurodytos apdraudžiamo turto grupės, kartu su išmokų dydžiais. Taip pat draudimo suma yra 300 000 Lt. Ieškovo gyvenamajame name 2012-07-01 kilusio gaisro metu sudegė apdraustas turtas.

22Atsakovas I ieškovui dėl šio įvykio 2012-09-25 d. pranešimu Nr. 12/220-0418 apskaičiavo ir dėl draudėjui priklausiusio kilnojamojo turto, priėmė sprendimą išmokėti 69 674,71 Lt draudimo išmoką, (pažymint, kad pagal dvigubą draudimo atvejį, jam išmokėtina, tik 50 proc. iš 139 349,42 Lt sumos) dėl gaisro metu sunaikinto gyvenamajame name buvusio kilnojamojo turto. Atsakovas II 2012-09- 25 sprendimu nusprendė ieškovui išmokėti 33 664,71 Lt draudimo išmoką, įvertinus tai, kad jau anksčiau ieškovui dėl to paties įvykio buvo sumokėta 20 000 Lt avansinė draudimo išmoka. Šis atsakovas taip pat taikė ieškovui dvigubo draudimo taisyklę, kuomet tas pats turtas yra apdraustas dviejų draudikų.

23Nustatyta, kad 2012 m. liepos 1 d. ieškovo gyvenamajame name kilo gaisras, kurio metu visiškai sudegė gyvenamasis namas ir jame esantys daiktai. Tai patvirtina Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2012 m. liepos 18 d. pažyma „Dėl gaisro“. Pagal minėtų taisyklių 20.1. p. ir 5.1.1.1. p. gaisras pripažintinas draudiminiu įvykiu, todėl teismas laikė, kad atsakovams atsiranda pareiga išmokėti ieškovui gaisro metu patirtą žalą, t.y. draudimo išmoką. Tarp šalių kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio nustatymo. Teismas pastebėjo, kad ieškovui draudimo išmoką savo ruožtu už gyvenamąjį namą išmokėjo AB ,,Lietuvos draudimas“.

24Remiantis Gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. 300 – 0080326, bei Būsto ir gyventojų turto draudimo polisu Nr. 220 0021371/2011 buvo apdraustas kilnojamasis turtas gyvenamajame name pagal bendrą plotą (300 (250) kv. m.), be turto sąrašo, draudimo suma 300 000 Lt, išskaita 200 (300) Lt. Pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 27p. ir Būsto ir gyventojų turto draudimo taisyklių 9.5.; 9.8.p.; 9.21.p. nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra nustatoma draudimo suma, jeigu draudimo sutartyje nėra numatyta kitaip, laikoma, kad kilnojamas turtas apdraudžiamas: nauja verte. Draudimo išmoka apskaičiuojama pagal draudėjo pateiktą kilnojamųjų daiktų sąrašą su jų verte, kartu su įrodymais. Ieškovas daiktų įsigijimą ir jų vertę patvirtinančių dokumentų atsakovams nepateikė. Trūkstant duomenų apie gaisro metu sugadintų daiktų įsigijimo kainą, apskaičiuojant draudimo išmoką yra vadovaujamasi analogiškų naujų daiktų esančių rinkoje kainomis. Nustatyta, kad atsakovas I ieškovo draustiems kilnojamiems daiktams apskaičiavo nuostolio sumą 139 349,67 Lt, ir atsižvelgiant į dvigubo draudimo atvejį pripažino draudėjo teisę į 69 674,71 Lt išmokos sumą, o atsakovas II į 53 664,71 Lt išmoką. Tokias sumas atsakovai apskaičiavo remdamiesi ieškovo pateiktais bei jų surinktais rašytiniais įrodymais apie name buvusius daiktus, atsakovai laikė įrodytu, jog name buvo dalis jo nurodytų kilnojamųjų daiktų pagal pateiktą sąrašą. Atsakovai vertino ieškovo nurodytas aplinkybes dėl daiktų kiekio, jų vertės, laikė neįrodytu, kad ieškovas turėjo ieškinyje visus jo nurodytus kilnojamus daiktus surašyta verte. Atsakovų teigimu, ieškovas neįrodė kitokios nuostolio sumos dėl kilnojamųjų daiktų, kad pas jį buvo ieškinyje nurodyti daiktai ir jų vertė sudarė nurodytą sumą. Išmokos dydžiui nustatyti vadovavosi CK 6.997 str. 2 d., nustatančia, jog draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės, CK 6.1001 str., jeigu draudimo suma viršija draudimo vertę, tai draudimo sutartis negalioja dėl tos dalies draudimo sumos, kuri viršija draudimo vertę.

25Ieškovas 2012-12-08 kreipėsi į LB ir šį Institucija įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundus bei priėmė sprendimus, pagal kuriuos atsakovui II buvo rekomenduota išmokėti ieškovui papildomą draudimo išmokos dalį, atsižvelgiant į nustatytą 97 724 Lt nuostolio sumą, o atsakovui I rekomenduota išmokėti ieškovui 30 979,29 Lt dydžio papildomą draudimo išmoką.

26Ieškovas teismui nurodė, kad per gaisrą sudegė kilnojamieji daiktai pagal abiems draudikams pateiktą sąrašą, kurio vertė 357 598 Lt. Tačiau atsižvelgiant į draudimo sumą (300 000 Lt), ieškovas prašė teismo jam priteisti tik likusią kiekvieno iš draudikų atitinkamai neišmokėtą draudimo išmokos dalį (iš atsakovo I - 49 346 Lt, o iš atsakovo II - 52 276 Lt sumą). Ieškovas įsitikinės, kad abu draudikai netinkamai apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui ne visą pagal Gyventojų turto draudimo sutartis jam priklausančias draudimo išmokas, atsižvelgiant į draudimo sumą. Nurodė, kad šiame name buvo jo gyvenamoji vieta, jame buvo visi jo sudarytame sąraše nurodyti kilnojamieji daiktai, be to, dalis šių daiktų ir vertybių liko neįtraukti į sąrašą. Šiai aplinkybei patvirtinti ieškovas pateikė teismui ir namo vidaus foto nuotraukas. Tačiau teismas sprendė, kad šiuos ieškovo ieškinio motyvus paneigia Institucijos, teikiančios išvadą byloje, dar 2013-03-20 priimti sprendimai, ir po to bylos nagrinėjimo metu teismui pateikta galutinė išvada. Teismas šiuose oficialiuose dokumentuose turinčiuose prima facie galią, nurodytų argumentų nekartojo ir padarė išvadą, kad su jais sutinka, nežiūrint tos aplinkybės, jog vienas iš jų yra rekomendacinio pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad ieškovas jokiais kitais leistinais įrodymais savo reikalavimų atsakovams nepagrindė ir pastarųjų atsikirtimų nepaneigė. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismas laikė, kad ieškovas neįrodė, kad pagal su draudikais sudarytas draudimo sutartis jis turi teisę į visą draudimo sumą, kaip į patirtą nuostolį dėl kilnojamųjų daiktų, buvusių gyvenamajame name, sunaikinimo. Teismas sprendė, kad atsakovų apskaičiuotų draudimo išmokų dėl kilnojamųjų daiktų suma yra teisinga ir įrodyta, dėl to ieškovo ieškinį atmetė.

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

28Apeliaciniu skundu ieškovas J. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

29Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

301. Teismas savo išvadą, kad ieškinys dalyje dėl pripažinimo negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias bei netikėtas (siurprizines) draudimo sutarčių sąlygas, yra neįrodytas ir atmestinas, pagrindė iš esmės tik Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014-04-07 nutarime pateiktomis išvadomis, šio dokumento turinio neanalizuodamas ir nevertindamas, laikydamas šį įrodymą absoliučiai patikimu, netirdamas šio įrodymo reikšmės bendrame įrodymų kontekste. Teismas netyrė ir nevertino, ar pagrįstas ir įrodytas ieškinio reikalavimas pripažinti ginčijamas draudimo sutarčių (vartojimo sutarčių) sąlygas negaliojančiomis LR CK 6.188 straipsnio 1 dalies ir 6.188 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas pakankamu įrodymu, neginčijamai patvirtinančiu ieškovo susipažinimo su ginčijamomis sutarčių sąlygomis faktą, pripažino pasirašymą draudimo polise bei daugkartinį analogiškų sutarčių sudarymą. Apeliantas mano, jog šių įrodymų nepakanka išvadai, kad ieškovo ginčijamos standartinės sutarties sąlygos yra privalomos ir, kad joms esant atsakovai pagrįstai sumažino išmokamą draudiminę išmoką. Apeliantas teigia, kad prieš sudarant sutartis taisyklės jam nebuvo įteiktos, todėl atsakovų neįrodyta, kad apeliantas buvo tinkamai, prieš sudarant draudimo sutartis supažindintas su atsakovų parengtomis draudimo taisyklėmis. Šiuo aspektu svarbiais laiko liudytojų J. V. ir R. S. parodymus. Apeliantas įsitikinęs, kad sudarant draudimo sutartis jam nebuvo atskleista informacija turinti esminės reikšmės sutarties vykdymui. Be to, teismas sprendimu nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovui, tuo pažeisdamas Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta atsakovų pareiga įrodyti aplinkybes, suteikiančias teisę jiems sumažinti draudimo išmoką.

312. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pagal draudimo sutartis ieškovas neįrodė savo teisės į visą draudimo sumą (300 000 Lt), kaip į patirtą nuostolį dėl kilnojamųjų daiktų buvusių gyvenamajame name sunaikinimo. Be to, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas įsitikinęs, kad draudėjai privalo sumokėti visą draudimo sumą – 300 000 Lt, t.y. pripažinus papildomas draudimo sutarčių sąlygas negaliojančiomis, atsakovams tektų pareiga išmokėti ieškovui visą draudimo išmoką pagal minėtas draudimo sutartis, kuri būtų ne mažesnė negu draudimo suma, nes tokio dydžio nuostoliai buvo patirti ir ši suma negali būti mažinama.

323. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas visiškai nesprendė ieškovo ieškinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Tai, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio turtinio pobūdžio reikalavimo, apelianto manymu, nešalina teismo pareigos teisiniu požiūriu įvertinti ir jo teisėtumą ir pagrįstumą.

33Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Seesan Insurance AS veikianti per Seesan Insurance AS Lietuvos filialą prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

35Draudimo sutarčių sąlygos, kurias ginčija apeliantas, yra numatytos ne draudimo taisyklėse, bet draudimo liudijime (polise). Tokiu būdu, individualiai draudimo sutarties šalių aptartos draudimo polise nurodytos sąlygos nėra standartinės draudimo sutarties sąlygos, ir, atitinkamai, jos negali būti laikomos siurprizinėmis sutarties sąlygomis, kurių kita šalis (šiuo atveju draudėjas) negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Nesąžiningomis gali būti pripažintos tik tos sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau minėtos draudimo sutarčių sąlygos su draudėju buvo individualiai aptartos draudimo liudijimuose, jos negali būti laikomos nesąžiningomis. Be to, minėtos sąlygos neatitinka LR CK 6.188 str. 2 d. 1-18 punkte nurodytų kriterijų, taip pat niekaip nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei draudėjo teisėtų interesų. Apelianto minimos draudimo liudijime nurodytos draudimo sutarties sąlygos, numatančios išmokų už namų turtą grupių limitus yra apibrėžtos aiškiai ir suprantamai, jų formuluotė nesudaro prielaidų dviprasmiškam jų vertinimui. Tai, kad sudarydamas Draudimo sutartį, draudėjas buvo supažindintas su Draudimo sutarties sąlygomis bei Draudimo taisyklių nuostatomis apeliantas patvirtino savo parašu draudimo polise. Apelianto teiginys, kad draudikai privalo sumokėti visą draudimo sumą – 300 000 Lt nepriklausomai nuo faktiškai dėl 2012-07-01 gaisro patirtų nuostolių (sugadinto kilnojamo turto apimties) prieštarauja teisės aktų normoms bei draudimo sutarčių sąlygoms ir, atitinkamai, yra visiškai nepagrįstas. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė didesnius nuostolius nei draudikų apskaičiuota ir išmokėta suma. Atsakovo argumentas, dėl neišspręsto reikalavimo priteisti procesines palūkanas, neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

36Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas ADB ,,Ergo Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

37Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

38Teismas priimdamas spendimą tinkamai nurodė, kad draudikas sudarydamas draudimo sutartį iš draudėjų perima nuostolių atsiradimo riziką. Sudarydamas Gyventojų turto draudimo sutartį (liudijimo Nr. 300-0080326) 2012-04-25 ieškovas buvo tinkamai supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis. Ieškovas buvo supažindintas su draudimo taisyklėmis, nes sudarydamas draudimo sutartį, savo parašu patvirtino, kad susipažino su draudimo sutarties sąlygomis. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovų apskaičiuotų draudimo išmokų dėl kilnojamųjų daiktų suma yra teisinga ir įrodyta, dėl to ieškovo ieškinys atmestas visiškai pagrįstai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo ir atsakovų sudarytų draudimo sutarčių sąlygos nėra siurprizinės, nors jos ir sudarytos prisijungimo būdu. Tokia teismo išvada yra paremta šioje byloje išvadą duodančios institucijos, kurioje konstatuota, kad atsakovų sudarytų draudimo sutarčių sąlygos nėra siurprizinės. Nesutinka su apelianto argumentu, kad atsakovai neginčijo draudimo išmokos dydžio, nes nustatyta, kad sunaikinti daiktai yra verti mažesnės sumos nei prašo priteisti ieškovas. Teismas priimdamas sprendimą konstatavo, kad ieškovo motyvus paneigia institucijos, duodančios išvadą priimti sprendimai ir po to bylos nagrinėjimo metu teismui pateikta galutinė išvada. Teismas šiuose oficialiuose dokumentuose turinčiuose prima facie galią, nurodytų argumentų nekartojo ir padarė pagrįstą išvadą, kad su jais sutinka.

39Institucija byloje teikianti išvadą – Lietuvos banko priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas pagal savo kompetenciją įvertinę ieškovo apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, mano, kad jie iš esmės nepaneigia Lietuvos banko išdėstytais pozicijos, kurios laikosi ir dabar.

40IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41Apeliacinis skundas atmestinas.

42Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

43Dėl ginčo draudimo sutarčių sąlygų aiškinimo bei įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo

44Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad draudimo sutarties Nr. 220 0005334/2009, sudarytos tarp Seesam Insurance AS Lietuvos filialo ir ieškovo bei tarp apelianto ir ADB „Ergo Lietuva“ sudarytos gyventojų turto draudimo sutarties Nr. 300-0080326 sąlygos nėra siurprizinės ir laiko, kad ši išvada padaryta pažeidžiant sutarčių aiškinimo taisykles.

45CK 6. 186 str. 1 dalis numato, kad negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos.

46Draudimo sutartį sudaro draudimo liudijimas (polisas), kuriame nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos bei draudimo taisyklės. Draudimo taisyklėse yra išdėstytos standartinės sutarties sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku. Tuo tarpu draudimo liudijime nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys bei sąlygos: draudžiamas objektas, draudimo įmokos (premijos dydis), draudimo suma ir kita. Šios sutartį individualizuojančios sąlygos priklauso nuo draudėjo pasirinkimo, neišeinant už tam tikrų draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų ir draudiko nustatytų ribų. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-03 nutartis c. b. 3K-3-315/2006).

47Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju CK 6.186 straipsnis netaikytinas, nes remiantis šia norma, siurprizinėmis gali būti pripažintos tik standartinės sutarties sąlygos. Nagrinėjamu atveju draudimo sutarčių sąlygos, kurias ginčija apeliantas, yra numatytos ne draudimo taisyklėse, bet draudimo liudijime (polise). Tokiu būdu, individualiai draudimo sutarties šalių aptartos draudimo polise nurodytos sąlygos nėra standartinės draudimo sutarties sąlygos, ir, atitinkamai, jos negali būti laikomos siurprizinėmis sutarties sąlygomis, kurių kita šalis (šiuo atveju draudėjas) negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje (LR CK 6.186 str. 1 d.). Tokios praktikos laikosi ir Aukščiausiasis Teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2009). Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju namų turtui taikomi išmokos už turto daiktų grupes apribojimai yra numatyti ne standartinėse draudimo sutarties sąlygose, o draudimo polise, tai yra individualiai šalių aptartose sąlygose. Todėl ieškovo atžvilgiu tokios sąlygos nėra ir negali būti siurprizinės.

48Teisėjų kolegija vertina tai, kad apeliantas vidaus turtą pas atsakovą I draudžia nuo 2009 metų. Tiek 2009-07-15 draudimo sutartyje, tiek ir 2010-07-14 draudimo sutartyje buvo nustatyti namų turtui taikomi išmokos už turto daiktų grupes apribojimai. Apeliantas, kaip draudėjas, pasirašydamas šiuos polisus ir sumokėdamas draudimo įmokas patvirtino, kad tiek su draudimo taisyklėmis, tiek ir su polisuose nurodytomis papildomomis sąlygomis buvo supažindintas ir gavo jų kopiją. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad šios papildomos sąlygos ieškovui buvo tinkamai atskleistos ir įteiktos.

49Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovų pozicija, kad apelianto minimos draudimo liudijime nurodytos draudimo sutarties sąlygos, numatančios išmokų už namų turtą grupių limitus, yra apibrėžtos aiškiai ir suprantamai, jų formuluotė nesudaro prielaidų dviprasmiškam jų vertinimui.

50Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad ginčijamos draudimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Nesąžiningomis gali būti pripažintos tik tos sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos (LR CK 6.188 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau minėtos draudimo sutarčių sąlygos su draudėju buvo individualiai aptartos draudimo liudijimuose, jos negali būti laikomos nesąžiningomis. Be to, minėtos sąlygos neatitinka LR CK 6.188 str. 2 d. 1-18 punkte nurodytų kriterijų, taip pat niekaip nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei draudėjo teisėtų interesų.

51Minėta, draudimo liudijime išdėstytos sąlygos, šalims sudarant draudimo sutartį, buvo individualiai aptartos. Tai, kad sudarydamas Draudimo sutartį, draudėjas buvo supažindintas su Draudimo sutarties sąlygomis bei Draudimo taisyklių nuostatomis J. B. patvirtino savo parašu draudimo polise. Pabrėžtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kuomet pripažįstama, kad kitai šaliai buvo suteikta protinga galimybė susipažinti su sutarties sąlygomis, ir kuomet pasirašydamas draudimo sutarties liudijimą (polisą), draudėjas nurodo, jog su atitinkamomis draudimo rūšies taisyklėmis susipažino, yra laikoma visų taisyklių pateikimu draudėjui susipažinti sutarties pasirašymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-25 nutartis civilinėje byloje Z.R. v UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas", Nr. 3K-3-1425/2002). Ieškovas prieš sudarydamas Seesam Insurance AS sutartis bei ADB „Ergo Lietuva“ sutartį parašu patvirtino, kad gavo ir perskaitė atitinkamai Būsto ir gyventojų turto draudimo ir Gyventojų turto draudimo taisykles bei draudimo liudijimus (polisus), susipažino ir sutinka su juose nustatytomis sąlygomis bei pasirašytinai patvirtino, kad jam įteiktos draudimo liudijimų (polisų) ir taisyklių kopijos. Tokiu būdu, ieškovo ginčijamos sutarčių sąlygos jam buvo žinomos. Svarbu paminėti tai, jog ieškovo supažindinimo su draudimo sutarties sąlygomis faktą patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja R. S., kuri yra Ergo draudimo darbuotoja, draudusi ieškovą, be to ir ieškovo sesuo. Teisėjų kolegijos požiūriu, nėra pagrindo abejoti, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su draudimo taisyklėmis, nes sudarydamas draudimo sutartį savo parašu patvirtino, kad su draudimo sąlygomis yra susipažinęs. Todėl nepagrįstai apeliantas teigia, kad prieš sudarant sutartis taisyklės jam nebuvo įteiktos, ar prieš sudarant draudimo sutartis nebuvo tinkamai supažindintas su atsakovų parengtomis draudimo taisyklėmis. Šiuo atveju neteisus apeliantas teigdamas, kad sudarant draudimo sutartis, ieškovui nebuvo atskleista informacija turinti esminės reikšmės vykdymui. Byloje apklaustos draudikės draudusios ieškovo turtą, patvirtino apie visos informacijos ieškovui suteikimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė sutarčių ir draudimo teisę reglamentuojančius teisės aktus bei pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančius teisės aktus, laikytinas nepagrįstu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas sprendimu nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovui, tuo pažeisdamas Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta atsakovų pareiga įrodyti aplinkybes, suteikiančias teisę jiems sumažinti draudimo išmoką. Priešingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju nepaneigtos aplinkybės, kurių pagrindu draudimo išmokos buvo sumažintos.

52Dėl naudos gavėjo nuostolių draudimo sutartyse dydžio ir draudimo išmokos

53Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pagal draudimo sutartis ieškovas neįrodė savo teisės į visą draudimo sumą (300 000 Lt) kaip į patirtą nuostolį dėl kilnojamųjų daiktų buvusių gyvenamajame name sunaikinimo. Apeliantas įsitikinęs, kad draudėjai privalo sumokėti visą draudimo sumą – 300 000 Lt, t.y. pripažinus papildomas draudimo sutarčių sąlygas negaliojančiomis, atsakovams tektų pareiga išmokėti ieškovui visą draudimo išmoką pagal minėtas draudimo sutartis, kuri būtų ne mažesnė negu draudimo suma, nes tokio dydžio nuostoliai buvo patirti ir ši suma negali būti mažinama. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

54Tarp ieškovo ir atsakovų sudarytose sutartyse (Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 2010 m. rugpjūčio 16 d. redakcijos Būsto ir gyventojų turto draudimo taisyklės, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo Gyventojų turto draudimo taisyklės ERGO, GTDT, 2010 Nr. 056) nurodytos kilnojamojo turto draudimo sumos yra kiekvieno draudiko įsipareigojimų riba, kuria pastarasis atsako pagal sudarytą draudimo sutartį, tačiau išmoka apskaičiuojama ir išmokama atsižvelgiant į draudėjo patirtus nuostolius. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad ieškovo ir atsakovų sudarytos draudimo sutartys yra būtent nuostolių draudimo sutartys ir pažymi, kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkrečių sumų, pripažintinų minimaliais nuostoliais. Be to, apeliaciniame skunde pats apeliantas pripažįsta, kad šios sutartys yra nuostolių draudimo sutartys. Tokiu atveju, draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo patirtų nuotolių dydžiui, jei šalių susitarimu nėra nustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (išlaidų). Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovų mokama draudimo išmoka turi būti skaičiuojama ne pagal patirtus nuostolius, o taip, kad draudimo išmokų suma, gauta iš abiejų atsakovų, sudarytų 300 000 Lt, laikytinas nepagrįstu. Įstatymų leidėjas nedraudžia sutartyse nustatyti ieškovo ginčijamų maksimalių galimų draudimo išmokų tam tikroms turto grupėms. Būtent, ieškovo ginčijamos draudimo sutarčių sąlygos, nustatančios maksimalias draudimo išmokas tam tikroms turto grupėms, ir yra nustatytos su kiekvienu iš atsakovų sudarytos draudimo sutarties draudimo liudijime (polise), kurios individualiai yra parengiamos, atsižvelgiant į bendro namo plotą, kvadratūrą, draudimo sumą, terminą ir kt., nes kitos draudimo sutarties sąlygos yra standartinės. Nagrinėjamu atveju, ieškovas neįrodė, kad namų apyvokos kilnojamąjį turtą siekė apdrausti pagal sąrašą. Draudimo sutartyje nurodyta kilnojamojo turto draudimo suma yra draudiko įsipareigojimų riba, kuria pastarais atsako pagal sudarytą draudimo sutartį. Draudimo išmokos apeliantui išmokėtos pagal paties draudėjo pateiktą 2012-07-01 gaisro metu sudegusių daiktų sąrašą, atitinkamai draudimo bendrovėms įvertinus tokių daiktų vertę, Draudimo sutartyje numatytus išmokų atskiroms daiktų grupėms limitus bei pritaikius dvigubo draudimo sąlygą. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad patyrė didesnius nuostolius nei draudikų apskaičiuota ir išmokėta suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai rėmėsi institucijų, teikiančių byloje išvadas, priimtais sprendimais, nes juose nurodytų teiginių apeliantas nepaneigė. Remiantis išdėstytu, teisėta ir pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog pagal su draudikais sudarytas draudimo sutartis, jis turi teisę į visą draudimo sumą ir dėl kilnojamųjų daiktų, buvusių gyvenamajame name, sunaikinimo patyrė tokio dydžio nuostolius.

55Dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas

56Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neišsprendė ieškovo reikalavimo priteisti procesines palūkanas.

57Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Atmetus pagrindinį reikalavimą, išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo negali būti tenkinamas, nes nėra priteista suma nuo kurios palūkanos galėtų būti skaičiuojamos. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismui sprendime nurodžius, kad ieškinys atmestas, atitinkamai buvo išspręstas ir procesinių palūkanų nepriteisimo klausimas.

58Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

59Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

60Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

61Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovams nepateikus bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje pagrindžiančių įrodymų, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jos nepriteistinos.

62Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

63Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas J. B. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą... 5. 1. Pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias... 6. 2. Pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias... 7. 3. Įpareigoti draudimo bendrovę Seesam Insurance AS Lietuvos filialą vykdyti... 8. 4. Įpareigoti draudimo bendrovę ADB „ERGO Lietuva“ vykdyti gyventojų... 9. 5. Priteisti ieškovui J. B. iš atsakovų Seesam Insurance AS Lietuvos filialo... 10. Ieškovas nurodė, kad namo vidaus kilnojamąjį turtą, esantį ( - ),... 11. Atsakovas Seesan Insurance AS veikianti per Seesan Insurance AS Lietuvos... 12. Atsakovas ADB ,,Ergo Lietuva“ ieškinį prašė atmesti. Teigia, kad sutartis... 13. Institucija byloje teikianti išvadą – Valstybinė vartotojų teisių... 14. Institucija byloje teikianti išvadą – Lietuvos banko priežiūros tarnybos... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovo... 17. Priteisė atsakovui I Seesam Insurance AS, veikiančiam per filialą Lietuvoje... 18. Priteisė atsakovui II ADB „Ergo Lietuva“ iš ieškovo J. B. 288,00 Lt... 19. Priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovo J. B. 60,64 Lt išlaidų už... 20. Teismas sprendė, kad ieškovo ir atsakovų sudarytų draudimo sutarčių... 21. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovas iš pradžių su atsakovu I... 22. Atsakovas I ieškovui dėl šio įvykio 2012-09-25 d. pranešimu Nr.... 23. Nustatyta, kad 2012 m. liepos 1 d. ieškovo gyvenamajame name kilo gaisras,... 24. Remiantis Gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. 300 – 0080326, bei Būsto... 25. Ieškovas 2012-12-08 kreipėsi į LB ir šį Institucija įstatymo nustatyta... 26. Ieškovas teismui nurodė, kad per gaisrą sudegė kilnojamieji daiktai pagal... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 28. Apeliaciniu skundu ieškovas J. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 29. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 30. 1. Teismas savo išvadą, kad ieškinys dalyje dėl pripažinimo... 31. 2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pagal draudimo sutartis... 32. 3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas visiškai nesprendė... 33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Seesan Insurance AS veikianti per... 34. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 35. Draudimo sutarčių sąlygos, kurias ginčija apeliantas, yra numatytos ne... 36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas ADB ,,Ergo Lietuva“ prašo... 37. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 38. Teismas priimdamas spendimą tinkamai nurodė, kad draudikas sudarydamas... 39. Institucija byloje teikianti išvadą – Lietuvos banko priežiūros tarnybos... 40. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 41. Apeliacinis skundas atmestinas.... 42. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 43. Dėl ginčo draudimo sutarčių sąlygų aiškinimo bei įrodinėjimą... 44. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad draudimo... 45. CK 6. 186 str. 1 dalis numato, kad negalioja netikėtos (siurprizinės)... 46. Draudimo sutartį sudaro draudimo liudijimas (polisas), kuriame nurodomos... 47. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju CK 6.186 straipsnis netaikytinas,... 48. Teisėjų kolegija vertina tai, kad apeliantas vidaus turtą pas atsakovą I... 49. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovų pozicija, kad apelianto... 50. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad ginčijamos draudimo... 51. Minėta, draudimo liudijime išdėstytos sąlygos, šalims sudarant draudimo... 52. Dėl naudos gavėjo nuostolių draudimo sutartyse dydžio ir draudimo išmokos... 53. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pagal draudimo sutartis ieškovas... 54. Tarp ieškovo ir atsakovų sudarytose sutartyse (Seesam Insurance AS Lietuvos... 55. Dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas... 56. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu... 57. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.... 58. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 59. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 60. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 61. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti, teisėjų... 62. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 63. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti...