Byla 3K-3-263/2009
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Baranausko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „BTA draudimas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jujūra“ ieškinį atsakovui UAB „BTA draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42007 m. gruodžio 18 d. šalys sudarė krovininio automobilio draudimo sutartį (sausumos transporto priemonių draudimo polisas TPD Nr. 017302). Draudimo polise nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo 2007 m. gruodžio 19 d. 0.00 val.

52007 m. gruodžio 19 d. 0.50 val. įvyko apdraustos transporto priemonės gaisras ir ji visiškai sudegė. Ieškovas (draudėjas) kreipėsi į atsakovą (draudiką) dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovas atsisakė ją išmokėti, nurodydamas, kad pirmą eilinę draudimo įmoką ieškovas sumokėjo po įvykio, t. y. 2007 m. gruodžio 19 d.

6Byloje kilo ginčas dėl draudimo sutarties įsigaliojimo momento, draudimo apsaugos atsiradimo ar jos neatsiradimo.

7Ieškovas teigia, kad atsakovas privalo išmokėti draudimo išmoką, nes šiuo atveju draudimo sutarties įsigaliojimo momentas siejamas ne su draudimo įmokos sumokėjimu, bet su draudimo polise nurodyta data ir laiku, pagal kurį draudimo apsauga įsigalioja nuo 2007 m. gruodžio 19 d. 0.00 val. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 69 300 Lt draudimo išmokos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Atsakovas teigia, kad šalys aiškiai susitarė, jog draudimo sutartis įsigalioja kitą dieną po draudimo įmokos sumokėjimo, 0.00 val. (Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 17 (toliau – ir Draudimo taisyklės) 7.1.1 punktas). Draudimo įmoką ieškovas sumokėjo 2007 m. gruodžio 19 d, vadinasi, sutartis įsigaliojo nuo 2007 m. gruodžio 20 d. 0.00 val. Kadangi draudiminis įvykis įvyko dar neįsigaliojus draudimo sutarčiai, tai draudimo apsauga negalioja ir atsakovas neturi pagrindo išmokėti draudimo išmokos.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino.

11Teismas, nustatęs, kad šalių parodymai dėl sutarties sudarymo aplinkybių yra prieštaringi, vadovavosi ne liudytojos (atsakovo darbuotojos) I. D. parodymais, bet rašytiniu įrodymu – draudimo polisu, kuriame nurodyta jo sudarymo data – 2007 m. gruodžio 18 d., draudimo laikotarpio pradžia – nuo 2007 m. gruodžio 19 d. 0.00 val. Teismas taip pat įvertino liudytojos I. D. parodymus apie tai, kad dvi savaites iki 2007 m. gruodžio 18 d. ieškovas su ja derino būsimos sutarties sąlygas ir kad jis buvo nuolatinis draudimo bendrovės klientas, draudė ir kitą savo turtą. Teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad draudimo polise ir Draudimo taisyklėse yra viena kitai prieštaraujančių nuostatų dėl draudimo laikotarpio pradžios. Esant šiam prieštaravimui, teismas vadovavosi draudimo polise aptartomis individualiomis sutarties sąlygomis, laikydamas draudimo laikotarpio pradžią – 2007 m. gruodžio 19 d. 0.00 val. Dėl to teismas laikė ieškinį pagrįstu ir CK 6.1015, 6.270 straipsnių pagrindu priteisė ieškovui 69 300 Lt draudimo išmokos ir 6 proc. dydžio procesinių palūkanų.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2009 m. vasario 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

13Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CK 6.996 straipsnio 1, 2 dalis draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką; priešingu atveju draudimo sutartis nutrūksta. Sprendžiant klausimą, ar įsigaliojo draudimo apsauga, reikia vertinti konkrečios draudimo sutarties turinio sąlygas, nes ne visais atvejais draudimo sutarties įsigaliojimas ir draudimo apsaugos atsiradimas nustatomas pagal draudimo įmokos sumokėjimo momentą. Byloje nustatyta, kad draudimo polisas išrašytas 2007 m. gruodžio 18 d. ir turėjo įsigalioti nuo 2007 m. gruodžio 19 d. 0.00 val. Atsakovo bendrovės darbuotoja I. D. paaiškino, kad ieškovo bendrovės direktorius tik 2007 m. gruodžio 19 d. rytą atvyko pasirašyti ir pasiimti draudimo poliso. Tačiau 2007 m. gruodžio 18 d. darbo dienos pabaigoje neapmokėtas ir nepasirašytas draudimo polisas nebuvo anuliuotas. Dėl to laikytina, kad šalių buvo individuliai aptartos draudimo sutarties atsiskaitymo sąlygos. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2007 m. lapkričio 20 d. tai pačiai transporto priemonei buvo išrašytas privalomasis transporto draudimas (draudimo polisas Nr.12 1033487), kuris buvo apmokėtas tik 2008 m. sausio 3 d. Taigi tarp šalių buvo susiklostę tokie santykiai, kad draudimo polisai buvo apmokami ne tuo pačiu metu kaip išrašomi, bet vėliau, tačiau draudimo apsauga įsigaliodavo po draudimo poliso išrašymo dienos kitą dieną 0.00 val. Atsakovo bendrovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 19 d. į bendrovės sąskaitą buvo pervesti pinigai ne tik už draudimo polisą TPD Nr. 017302, bet ir už kitus draudimo polisus (TPD Nr. 17300, 017301). Atsakovas kitas draudimo sutartis laiko tinkamai sudarytomis, nepaisant jų apmokėjimo ir pasirašymo laiko. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas, sudaręs draudimo sutartį, išdavęs draudimo polisą ir prisiėmęs riziką nuo 2007 m. gruodžio 19 d. 0.00 val., įvykus draudiminiam įvykiui, remdamasis formaliais pagrindais, siekia išvengti žalos atlyginimo. Atsakovas, darbo dienos, t. y. 2007 m. gruodžio 18-osios, pabaigoje neanuliavęs draudimo poliso TPD Nr. 17302 bei kitų polisų (TPD Nr. 17300, 17301), kartu patvirtino, kad draudimo sutartys sudarytos tinkamai ir įsigalioja jose nustatytu laiku, taip pat prisiėmė visą riziką, kylančią iš draudimo sutarčių. Tuo atveju, kai draudimo teisinių santykių dalyviai konkrečioje sutartyje susitaria draudimo sutarties įsigaliojimo nesieti su draudimo įmokos ar jos pirmos dalies sumokėjimo momentu, jų sudaryta draudimo sutartis bei draudimo apsauga įsigalioja ir nesumokėjus draudimo įmokos ar jos pirmos dalies. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad draudimo santykiuose ypač svarbus šalių bendradarbiavimo principas, pagal kurį jos privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir vykdyti pareigas. Draudikas, kuriam draudimo veikla yra profesinė, privalo paaiškinti draudėjui ne tik dėl draudimo įmokos mokėjimo terminų, mokėjimo tvarkos, bet ir dėl šios įmokos nesumokėjimo nustatytais terminais teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į draudiko veiklos specifiką ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, pobūdį, draudikas prisiimtos rizikos gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu neginčijamai įrodo, kad maksimaliai tinkamai vykdė savo veiklą. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad ieškovui buvo tinkamai išaiškintos draudimo sutarties neapmokėjimo pasekmės. Priešingai, atsakovas, 2007 gruodžio 19 d. gautas lėšas užskaitęs kaip įmoką už draudimo polisą TPD Nr. 17302 bei kitus polisus, patvirtino, kad draudimo sutartis nenutraukta ir draudimo apsauga galioja nuo draudimo sutartyje nustatyto laiko. Atsakovas, prisiėmęs riziką ir siekdamas išvengti žalos atlyginimo, elgiasi nesąžiningai. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad draudimo apsaugos įsigaliojimas Draudimo taisyklėse ir draudimo polise traktuojamas skirtingai.

14III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovas prašo teismų sprendimą ir nutartį panaikinti ir ieškinį atmesti.

16Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad draudikas privalo išaiškinti draudėjui ne tik draudimo įmokos mokėjimo terminus ir tvarką, bet ir šios nesumokėjimo pasekmes, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-3-1540/2002, Nr. 3K-3-649/2003.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad draudėjo parašas yra pakankamas įrodymas, jog jis buvo supažindintas su Draudimo taisyklėmis. Ieškovas yra juridinis asmuo ir nebe pirmą kartą sudaro draudimo sutartį, todėl atskleisti jam visas draudimo sąlygas šiuo atveju nebūtina. Pakanka, kad draudimo sutartyje būtų nurodyta, jog draudikas, be kitų privalomų atskleisti aplinkybių, privalėtų informuoti draudėją, kiek jo siūloma draudimo apsauga savo apimtimi skiriasi nuo draudimo rinkoje įprasto tokio pobūdžio draudimo apsaugos. Šiuo atveju sutarties sąlyga, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo apmokėjimo, yra ne tik bendroji taisyklė, įtvirtinta CK 6.996 straipsnio 1 dalyje, bet ir de facto įtvirtinta visų draudimo bendrovių Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklėse, pagal kurias draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su data, ne ankstesne, nei įmokos sumokėjimas, arba ne ankstesne, nei nurodyta draudimo polise (esant sąlygai, kad pirma eilinė įmoka iki to laiko yra sumokėta). Dėl to šiuo atveju kasatorius neprivalėjo papildomai aiškinti ieškovui draudimo įmokos nesumokėjimo laiku pasekmių.

192. Teismai netinkamai taikė CK 6.187 straipsnį, reglamentuojantį sutarties nestandartinių sąlygų pirmenybės teikimą, jei yra standartinių ir nestandartinių, t. y. individualiai šalių aptartų, sąlygų prieštaravimas.

20Nepagrįsta teismų išvada, kad draudimo apsaugos atsiradimas Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 017 ir draudimo polise TDP Nr. 017302 traktuojamas skirtingai. Kasatoriaus nuomone, nėra jokio prieštaravimo tarp draudimo polise nurodytos jo įsigaliojimo datos ir Draudimo taisyklių 7.1.2 punkto, kuriame nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja: mokant draudimo įmoką pavedimu – kitą kalendorinę dieną po draudimo įmokos ar pirmos jos dalies įskaitymo į įmonės sąskaitą, bet ne anksčiau, negu nurodyta draudimo polise. CK 6.996 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė draudimo sutarties šalims susitarti dėl draudimo sutarties įsigaliojimo momento, nebūtinai jį sutapatinant su įmokos sumokėjimo momentu. Šiuo atveju šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja po draudimo įmokos sumokėjimo kitą kalendorinę dieną 0.00 val. (Draudimo taisyklių 7.1.2 punktas). Draudimo įmoką ieškovas sumokėjo po įvykio ir vėliau, nei nurodyta draudimo polise (t. y. iki 2007 m. gruodžio 19 d.), todėl nėra pagrindo teigti, kad draudimo sutartis įsigaliojo ir kad kasatorius prisiėmė riziką iki sutarties įsigaliojimo.

213. Teismai netinkamai taikė CK 1.2, 6.162, 6.181, 6.989 straipsnius, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys buvo sudariusios draudimo sutartį.

22Kai nėra draudimo objekto, nėra ir sutarties sudarymo fakto. Draudimo sutartis buvo pasirašyta tik 2007 m. gruodžio 19 d. (kai transporto priemonė jau buvo sudegusi), taigi jos pasirašymo metu jau nebuvo draudimo intereso kaip esminės draudimo sutarties sąlygos, todėl ji neįsigaliojo, taigi iš viso nebuvo sudaryta. Dėl šių kasatoriaus argumentų teismai visiškai nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas draudimo apsaugos atsiradimą, rėmėsi tuo, kad draudimo polisas nebuvo anuliuotas, todėl sprendė, kad šalys buvo susitarusios dėl individualių draudimo sutarties apmokėjimo sąlygų. Su tokia išvada negalima sutikti, nes draudimo polise nustatyta, kad draudimo įmoką reikia sumokėti iki 2007 m. gruodžio 19 d., o draudimo apsauga įsigalioja 2007 m. gruodžio 19 d. Draudimo polisas parengtas vadovaujantis Draudimo taisyklių 7.1.2 punktu. Iš to darytina vienareikšmiška išvada, kad, ieškovui draudimo įmoką sumokėjus 2007 m. gruodžio 19 d., draudimo sutartis įsigalioja 2007 m. gruodžio 20 d. 0.00 val. Apeliacinės instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad šiuo atveju buvo sutarta dėl individualių atsiskaitymo sąlygų, inter alia reiškia CK 6.989 straipsnio 1 dalies bei imperatyviosios Draudimo taisyklių 14.9 punkto nuostatos, kad draudimo sutarties sąlygos gali būti papildytos ar pakeistos rašytiniu šalių susitarimu, ignoravimą. Kita vertus, negalima sutapatinti draudimo sutarties sudarymo ir jos įsigaliojimo momento. Kad draudimo sutartis įsigaliotų, nepakanka šalims susitarti dėl esminių sutarties sąlygų bei sutartį įforminti raštu. Šiuo atveju draudimo sutartis visada įsigalios vėliau, tik po apmokėjimo, ir ne anksčiau, nei nurodyta draudimo polise (CK 6.966 straipsnio 1 dalis, Draudimo taisyklių 7.1.2 punktas). Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi su byla nesusijusiais argumentais, t. y. kad 2007 m. lapkričio 20 d. šalių buvo sudaryta privalomojo draudimo sutartis, kuri apmokėta tik 2008 m. sausio 3 d., tačiau įsigaliojo jau kitą dieną. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygos visiškai skiriasi nuo savanoriškojo draudimo sutarties sąlygų.

23Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl ginčo draudimo sutarties sąlygų ir draudimo apsaugos įsigaliojimo

27Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Draudimo sutartis turi būti rašytinė. Ją patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (CK 6.989 straipsnis), kurio turiniui keliami reikalavimai apibrėžiami CK 6.991 straipsnio 1 dalyje.

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudimo sutartis paprastai yra sudaroma prisijungimo būdu, t. y. pagal vienos šalies (draudiko) parengtas standartines sąlygas (tam tikros draudimo rūšies taisykles). CK 6.992 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo sutarties sudarymą pagal standartines sąlygas, nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi CK 6.185–6.187 straipsniai. Vertinant konkrečią draudimo sutartį, kurią sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko (draudimo rūšies taisyklės), tiek individualios sąlygos (draudimo liudijimas (polisas), privalu vadovautis CK 6.992, 6.185–6.187 straipsniais, taip pat 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir būtent jų kontekste spręsti dėl šių draudimo sutarčių galiojimo. Pagal CK 6.185 straipsnio 1 dalį standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis, nederindama jų su kita šalimi, ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Pagal CK 6.187 straipsnį, jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Įstros aerodromas v. UAB „BTA draudimas“, bylos Nr. 3K-3-600/2006).

29Draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 punkte nustatyta, kad draudimo laikotarpis – tai laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su draudimo sutarties terminu. Pagal šio straipsnio 11 punktą draudimo apsauga – draudiko įsipareigojimas įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką.

30Šio teisės aiškinimo kontekste vertintina, ar ginčo šalys byloje draudimo apsaugos įsigaliojimo laiką nustatė individuliai aptartomis sąlygomis, ar pagal Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 (toliau – Taisyklės), patvirtintų UAB „BTA Draudimas“ 20007 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 13, 7.1 punktą (standartinėmis sąlygomis).

31Taisyklių 7.1 punkte nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja polise nurodytą dieną, bet ne anksčiau kaip sekančią kalendorinę dieną po draudimo įmokos ar pirmos jos dalies įskaitymo į įmonės sąskaitą. Draudimo polise TPD Nr. 017302 nustatyta draudimo sutarties, kartu ir draudimo apsaugos, įsigaliojimo data – 2007 m. gruodžio 19 d., 00:00 val. be papildomų sąlygų ar nuorodų į standartines sąlygas, t. y. kitaip nei aptartas draudimo sutarties įsigaliojimas pagal Taisyklių 7.1 punktą, todėl konstatuotinas buvimas individualiai šalių aptartos sutarties ir draudimo apsaugos įsigaliojimo sąlygos, kuriai teikiama pirmenybė pagal CK 6.187 straipsnį.

32Pažymėtina, kad draudimo sutarties galiojimui nėra reikšminga aplinkybė, jog ieškovo atstovas polise pasirašė 2007 m. gruodžio 19 d. jau po draudimo objekto sunaikinimo. CK 6.991 straipsnio 1 dalyje nenustatytas reikalavimas, kad draudimo liudijimą (polisą) pasirašytų draudėjas (ar jo atstovas), o draudimo sutartis pagal Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 1.7 bei 6.1 punktus – tai šios taisyklės, draudėjo raštiškas ar žodinis prašymas sudaryti draudimo sutartį ir draudimo polisas. Šiuo atveju byloje nustatyta, o kasacinis teismas yra saistomas teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad draudėjas žodžiu pateikė prašymą sudaryti draudimo sutartį, polisas buvo išduotas 2007 m. gruodžio 18 d., taigi tarp šalių susiformavo draudimo sutartiniai santykiai ir draudimo apsauga įsigaliojo sutartyje nustatytomis individualiai aptartomis sąlygomis - 2007 m. gruodžio 19 d., 00:00 val. Dėl šios individualiai aptartos sąlygos draudimo įmokos dalies sumokėjimo termino praleidimas draudimo sutarties įsigaliojimui nereikšmingas (CK 6.996 straipsnio 1 dalis, Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 7.1 punktas), o draudimo apsaugos sustabdymo procedūrų, nustatytų Draudimo įstatymo 80 straipsnyje, draudikas nesiėmė - įmoka sumokėta 2007 m. gruodžio 19 d., t. y. kitą dieną pasibaigus draudimo polise nurodytam draudimo įmokos dalies sumokėjimo terminui.

33

34Dėl naudos gavėjo nuostolių draudimo sutartyje ir draudimo išmokos

35

36Draudimo įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams. Būtina nuostolių draudimo sutarties sąlyga yra teisėtas draudėjo ar apdraustojo draudimo interesas, kurį galima įvertinti pinigais (Draudimo įstatymo 79 straipsnis). Draudimo interesas - nuostolis, kurį gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 14 punktas). Naudos gavėjas - draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 49 punktas). Draudimo išmoka - pinigų suma, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktas). Teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais - naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Jei išmokėti draudimo išmoką reikalauja naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo, draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus prieš draudėją turimus atsikirtimus (Draudimo įstatymo 81 straipsnis).

37Dėl bylos perdavimo iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui

38Draudimo polise TPD Nr. 017302 naudos gavėju yra nurodytas UAB „NORD/LB LIZINGAS“, tačiau draudimo išmoka, nepaisant šios polise nurodytos draudimo sutarties sąlygos, priteista ieškovui. Faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys tokias pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadas, procesiniuose sprendimuose nenurodyti, todėl kasacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismas, netyręs ir nevertinęs įrodymų, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą priteisti jam draudimo išmoką, kurią pagal draudimo sutartį turi teisę gauti naudos gavėjas UAB „NORD/LB LIZINGAS“, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai), o dėl to nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad teisingai taikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios draudimo išmokos mokėjimą (CK 6.987 straipsnis, 6.991 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15, 49 punktai, Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 12.2 punktas). Šie materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai yra pagrindas apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

39Pažymėtina, kad lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens lizingo gavėjo nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Lizingo sutartinių teisinių santykių pagrindu paprastai susiformuoja ir nuostolių draudimo lizingo davėjo naudai teisiniai santykiai, kuriuose draudėju gali būti tiek lizingo gavėjas, tiek lizingo davėjas. Šių teisinių santykių visumos vertinimas reikšmingas nagrinėjamoje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi nustatyti ieškovo ir UAB „NORD/LB LIZINGAS“ teisinių santykių pobūdį ir įvertinti jų pagrindu ieškovo prisiimtus įsipareigojimus draudžiant automobilį, dėl kurio sunaikinimo reikalaujama draudimo išmokos. Tik įvertinus nurodytų aplinkybių visetą, būtų teisinis pagrindas padaryti išvadą dėl ieškovo reikalavimo jam priteisti draudimo išmoką pagrįstumo.

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2007 m. gruodžio 18 d. šalys sudarė krovininio automobilio draudimo sutartį... 5. 2007 m. gruodžio 19 d. 0.50 val. įvyko apdraustos transporto priemonės... 6. Byloje kilo ginčas dėl draudimo sutarties įsigaliojimo momento, draudimo... 7. Ieškovas teigia, kad atsakovas privalo išmokėti draudimo išmoką, nes šiuo... 8. Atsakovas teigia, kad šalys aiškiai susitarė, jog draudimo sutartis... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimu... 11. Teismas, nustatęs, kad šalių parodymai dėl sutarties sudarymo aplinkybių... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CK 6.996 straipsnio 1, 2 dalis draudimo... 14. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovas prašo teismų sprendimą ir nutartį panaikinti ir... 16. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 17. 1. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad draudikas privalo... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad draudėjo parašas yra... 19. 2. Teismai netinkamai taikė CK 6.187 straipsnį, reglamentuojantį sutarties... 20. Nepagrįsta teismų išvada, kad draudimo apsaugos atsiradimas Sausumos... 21. 3. Teismai netinkamai taikė CK 1.2, 6.162, 6.181, 6.989 straipsnius, todėl... 22. Kai nėra draudimo objekto, nėra ir sutarties sudarymo fakto. Draudimo... 23. Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl ginčo draudimo sutarties sąlygų ir draudimo apsaugos... 27. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudimo sutartis... 29. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 punkte nustatyta, kad draudimo laikotarpis... 30. Šio teisės aiškinimo kontekste vertintina, ar ginčo šalys byloje draudimo... 31. Taisyklių 7.1 punkte nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja polise... 32. Pažymėtina, kad draudimo sutarties galiojimui nėra reikšminga aplinkybė,... 33. ... 34. Dėl naudos gavėjo nuostolių draudimo sutartyje ir draudimo... 35. ... 36. Draudimo įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuostolių draudimo... 37. Dėl bylos perdavimo iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos... 38. Draudimo polise TPD Nr. 017302 naudos gavėju yra nurodytas UAB „NORD/LB... 39. Pažymėtina, kad lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...