Byla 2A-373-157/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), D. M. ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. R. (A. R.) ir Č. R. (Č. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. R. ir Č. R. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl šilumos tiekimo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai A. R. ir Č. R. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. R2-3130 bei pripažinti, kad atsakovė AB „Kauno energija“ neteisėtai tiekė šilumos energiją nelegaliai sumontuota ir neprižiūrima trasa per sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame name esantį šilumos punktą nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn., nes šiluma į ginčo statinius buvo tiekiama šilumos trasa, kuri buvo sumontuota be projekto ir eksploatuojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, draudžiančius tiekti šilumos energiją nelegaliais, nesaugiais ir neprižiūrimais šilumos tinklais; priteisti iš atsakovo 4 812,29 Lt (1 393,74 Eur) turtinei žalai atlyginti už naudojimąsi svetimu turtu, nesant nustatyto servituto ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl šilumos tiekimo trasų eksploatavimo.

5Ieškovai nurodė, kad yra nepagrįstas ir neteisėtas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2013 m. spalio 25 d. sprendimas, kuriame buvo konstatuota, jog atsakovas turėjo teisę tiekti šilumos energiją nelegaliai sumontuota ir neprižiūrima trasa per jiems nuosavybės teise priklausantį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tiek kiek ginčas yra susijęs su šilumos tiekėjo veikla ar neveikimu tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją. Teigė, kad atsakovas neteisėtai neatlygintinai naudojosi jų žemės sklypu, teikdamas šilumos energiją pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), nes servitutas sklypui nenustatytas, šilumos energijos trasa sumontuota be projekto ir eksploatuota pažeidžiant teisės aktus: atsakovui ši trasa ir šilumos punktas nepriklauso nuosavybės teise, jis jos neprižiūri. Šie inžineriniai statiniai ieškovams irgi nepriklauso nuosavybės teise, nes jie neįsigijo jų pirkdami minėtą sklypą, jie neįregistruoti VĮ „Registrų centras“. Be to, net jei tarybiniais laikais ir galėjo būti žodinis susitarimas tarp (duomenys neskelbtini) namų savininkų dėl bendro šilumos punkto ir trasos įrengimo, jis yra niekinis bei nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes susitarimui dėl naudojimosi svetimu nekilnojamuoju daiktu yra privaloma notarinė forma ir teisinė registracija.

6Ieškovai nurodė, kad atsakovo atsisakymas nutraukti neteisėtą naudojimąsi ieškovų sklypu tiekiant šilumos energiją prieštarauja Energetikos ministro 2010-04-07 įsakymo Nr. 1-111 „Dėl šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių patvirtinimo 54 punktui, nes nelegalus ir bešeimininkis turtas yra avarinės būklės bei kelia pavojų tiek jiems, tiek gretimiems pastatams. Tuo tarpu pagal Šilumos ūkio įstatymą už tinkamą šilumos tiekimą (duomenys neskelbtini) namams iki pat juose įrengtų šilumos apskaitos prietaisų savo lėšomis ir ištekliais atsako šilumos tiekėjas (atsakovas).

7Ieškovai pažymėjo, kad dėl kito šio ginčo aspekto tarp energetikos įmonės ir vartotojų dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo arba ribojimo kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, nes Valstybinė energetikos komisija atsisakė nagrinėti jų prašymą.

8Prašydami priteisti žalos atlyginimą, ieškovai nurodė, kad dėl išvardytų atsakovo neteisėtų veiksmų nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn., kai atsakovas iškėlė ginčo trasą, jie negalėjo pradėti statinio griovimo darbų ir vystyti verslo (CK 4.129 str., Žemės įstatymo 23 str. 7 d.). Ieškovų teigimu, už nurodytą laikotarpį atsakovas turėtų sumokėti 4 812,29 Lt valstybinės žemės nuomos mokestį už naudojimąsi jų sklypo 2 arais, kurių vertė pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo preliminarią turto vertės nustatymo pažymą yra 76 000 Lt – 2002-11-19 Vyriausybės nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.2 punktas numato, kad išnuomojant valstybinę žemę ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 1,5 ir didesnis kaip 4 procentai. Dėl to 2 proc. per metus sudarytų 1 520 Lt, per dieną – 4,27 Lt, o per 1 127 dienas – 4 812,29 Lt.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas nustatė, kad ieškovai 2010-07-27 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris 2013-11-13 buvo nugriautas ir 2013-11-18 išregistruotas; kad nėra ginčo dėl to, jog nuo 2010 m liepos mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. atsakovas tiekė šilumos energiją per ieškovams priklausančiame žemės sklype įrengtą šilumos trasą ir ieškovams priklausančiame name įrengtą šilumos punktą. Tačiau teismas sprendė, jog ieškovai neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, nes nepateikti įrodymai, kad jų name įrengtas šilumos punktas ir sklype įrengta šilumos trasa priklauso atsakovui, todėl pastarasis negali būti laikomas atsakingu šių įrengimą (CK 4.103 str. 1 d.); kad atsakovas nebūdamas minėtų įrenginių savininku, neturi pagrindo reikšti reikalavimą dėl servituto teisės nustatymo (CK 4.111 str.); kad atsakovas neturėjo pareigos prižiūrėti ginčo šilumos įrenginių, nes jie nepriklauso atsakovui ir nėra pripažinti bešeimininkiais (Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 129.4 p., 1 priedo 68 p.).

12Teismas nurodė, kad ieškovų teisės yra išvestinės iš buvusio savininko J. B. teisių ir pareigų, o pastarasis su atsakovu 1986-02-17 ir 1986-12-11 pasirašė Aptarnavimo ribų aktus, kurie patvirtina šilumos tiekėjo ir vartotojo susitarimą, pagal kurį už žemės sklype ir gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šilumos punkto ir trasos priežiūrą atsakingas šilumos vartotojas, o ne tiekėjas (CK 6.378 str.).

13Teismas kaip neįrodytus atmetė ieškovų teiginius, kad ginčo inžineriniai statiniai buvo nesaugūs bei reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (CPK 178 str., CK 6.246 str.).

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

15Ieškovai A. R. ir Č. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti 1 500 Lt už ieškinio parengimą. Apeliaciniame skunde pakartoja ieškinyje išdėstytus argumentus, papildomai nurodo, kad:

  1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas (šilumos tiekėjas) privalo prižiūrėti tik jam nuosavybės teise priklausančius ir bešeimininkius šilumos perdavimo objektus. Anot ieškovų, jis turi pareigą prižiūrėti visus objektus, kuriuos naudoja ir eksploatuoja, teikdamas šilumą iki vartotojų pastatuose įrengtų apskaitos prietaisų, nes Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 129.4 punktas numato, kad šilumos tiekėjas privalo prižiūrėti ir laiku remontuoti savo ir teisės aktuose nustatyta tvarka pripažintus bešeimininkiais, bet naudojamus šilumos aprūpinimo sistemoje, šilumos gamybos ir perdavimo įrenginius bei atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus bei eksploatuoti bendrai naudojamus energetikos objektus, skirtus šilumai perduoti, sutinkamai su teisės akto (Taisyklių 1 priedo, 68 punktas) reikalavimais; 129.9 punktas nustato atsakovo pareigą užtikrinti šilumos perdavimo tinklų, šilumos įrenginių, kurie yra jo teritorijoje, tačiau priklauso kitiems savininkams, saugumą.
  2. Teismas nepasisakė dėl ieškovo argumentų, kad atsakovo atsisakymas nutraukti neteisėtą naudojimąsi ieškovų sklypu prieštarauja Energetikos ministro 2010-04-07 įsakymo Nr. 1-111 „Dėl šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių patvirtinimo“ 54 punkto imperatyviam draudimui naudotis ir eksploatuoti šilumos tiekimo trasas, kurios yra neprižiūrimos ir todėl nesaugios.
  3. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nurodęs, kad ieškovai neįrodė, jog nėra šilumos trasos projekto; jog ji nesaugi, neprižiūrima; jog nebuvo servituto, susitarimo tarp namų savininkų, ieškovų įsipareigojimų eksploatuoti ginčo šilumos įrenginius. Pagal teismų praktiką, ieškovai turėjo įrodyti, kad atsakovas neatlygintinai naudojosi jiems priklausančiu žemės sklypu bei patirtos žalos dydį, o atsakovas – kad šilumos trasa turėjo projektą, buvo prižiūrima ir kt., t. y. įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
  4. Teismas nei faktiškai, nei teisiškai neargumentavo savo išvados, kad yra privalomas ieškovams buvusio savininko J. B. susitarimas dėl šilumos trasos ir punkto priežiūros. Tuo labiau, kad šis susitarimas nebuvo išviešintas viešuose registruose, sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje. Ieškovai neigia, kad ginčo inžineriniai statiniai buvo įrengti namų savininkų bendru sutarimu.
  5. Absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą sudaro faktinėmis aplinkybėmis, sutartiniais santykiai ir daiktinėmis teisėmis nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovas teisėtai atsisakė nutraukti neteisėtą naudojimąsi ieškovų sklypu, teikiant šilumos energiją gretimiems namams per nelegalią šilumos trasą bei name esantį šilumos punktą.
  6. Teismas be pagrindo atmetė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, nes yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai: naudojosi sklypu nesant nustatyto servituto, be ieškovų sutikimo, pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl šilumos tiekimo trasos eksploatavimo, o ieškovai trejus metus negalėjo atlikti pastato griovimo darbų ir vystyti verslo.

16Atsakovė AB „Kauno energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantai deklaratyviai teigia, kad atsakovas neteisėtai tiekė šilumos energiją nelegalia sumontuota tiekimo trasa, kad nėra nustatyto servituto, todėl nepaneigia teismo išvados, jog nebūdamas nei šilumos punkto, nei trasos savininku atsakovas negali būti laikomas atsakingu ir už servituto įteisinimą. Atsakovas šilumos energiją pastatams tiekė iki šilumos kameros 1T-22, o nuo jos šilumos energija buvo tiekiama 1976-1986 metais pastatų buvusių savininkų susitarimu ir lėšomis įrengtais šilumos tiekimo tinklais, kurie buvo įrengti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, 1973-06-13 išduotas technines sąlygas Nr. 1/329 ir 1975 m. projektą pagal 1974-07-18 Kauno statybos ir architektūros valdybos projekto suderinimo protokolą Nr. 257. Ieškovai pastatą ir žemės sklypą įsigijo 2010-07-30, kai jame jau buvo įrengtas šilumos punktas.
  2. Teismas teisingai nusprendė, kad šilumos punktas ir trasa atsakovui nepriklauso, šis turtas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas bešeimininkiu, todėl atsakovas nėra atsakingas už jo priežiūrą. Be to, Valstybinė kainų ir kontrolės komisija 2013-10-25 sprendime Nr. R2-3130 aiškiai nurodė, kad „šilumos tiekėjas neturi pareigos eksploatuoti ir prižiūrėti šilumos tiekėjui nepriklausančias ar teisės aktų nustatyta tvarka neperduotas prižiūrėti trasas“. Byloje esantys aktai patvirtina ir įrodo šilumos tiekėjo susitarimą, pagal kurį už žemės sklype ir pastate (duomenys neskelbtini), esančių šilumos tinklų ir punkto priežiūrą atsako šilumos vartotojas, o ne tiekėjas.
  3. Apeliantų nurodomas Šilumos tinklų ir vartojimo įrenginių priežiūros taisyklių 54 punktas gali būti taikomas tik nuo šių taisyklių įsigaliojimo naujai įrengiamiems ir rekonstruojamiems šilumos tiekimo tinklams. Atsakovas 2006-04-10 raštu Nr. 20-1314 kreipėsi į pastatų savininkus, kuriems dalinės nuosavybės teise priklausė šilumos tinklai, siūlydamas jiems juos išsipirkti, arba sudaryti priežiūros sutartis, tačiau jie atsisakė.
  4. Apeliantai klaidindami teismą tvirtina, kad įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus naudojantis ieškovų sklypu nesant nustatyto servituto ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl šilumos tiekimo trasų eksploatavimo; kad dėl to negalėjo trejus metus pradėti griovimo ir statybos darbų, vystyti suplanuoto verslo.

17Trečiasis asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo civilinę bylą spręsti teismo nuožiūra.

18Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nepagrįsta ir prieštarauja Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punktui apeliantų nuomonė, kad VEI nepagrįstai atsisakė nagrinėti jų ieškinį. Faktas, kad apeliantai nesutinka su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimu Nr. R2-3130 nesuteikia jokio teisinio pagrindo reikalauti šį klausimą spręsti pakartotinai kitoje institucijoje, nagrinėjančioje ginčus išankstine privaloma ne teismo tvarka.
  2. Apeliantai nepateikė duomenų, kad ginčo objektas – šilumos trasos – priklauso atsakovui, todėl pastarasis neturėjo ir neturi prievolės jų prižiūrėti. Pagal bylos duomenis ginčas yra kilęs ne tarp vartotojo ir energetikos įmonės, todėl VEI pagrįstai jo nenagrinėjo (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 129.4 p., 1 priedo 68 p., Energetikos ministro 2009-11-24 įsakymu Nr. 1-213 patvirtinto Vartotojų lėšomis iki Energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų, skirtų šilumos energijai perduoti, išpirkimo ar eksploatavimo aprašo 24 p., Energetikos ministro 2010-04-07 įsakymo Nr. 1-111 „Dėl šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių patvirtinimo 12 p. ).
  3. Apeliantai šilumos trasos nesaugumą, jos projekto nebuvimą, šilumos trasų neprižiūrėjimą priskiria prie neegzistuojančių aplinkybių, tuo tarpu atsakovas tokių aplinkybių neteigė (skundo 4 lapas).

19Išvada teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodo, kad jai nėra aišku, kokią išvadą pagal savo kompetenciją dėl ieškinio dalyko ji galėtų pateikti. Dėl to palaiko 2014-02-03 rašte Nr. 4-1119 (T. 1, b. l. 68) išdėstytą poziciją, jog teismas turėtų suformuluoti jai konkrečius klausimus pagal šios tarnybos kompetenciją, į kuriuos ji galėtų atsakyti.

20Apeliantai A. R. ir Č. R. 2016-01-25 pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priimti įrodymus, kurių būtinybė atsirado vėliau: A. R. 2012-07-19, 2012-11-19 informacinius laiškus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus 2012-09-25 raštą Nr. 42-4-219, Valstybinės energetikos inspekcijos 2012-12-07 protokolą Nr. 130V4-441, A. R. ir Č. R. 2012-11-21 prašymą AB „Kauno energija“, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012-11-23 raštą A. R. Nr. R15-951-(R26-R127), A. R. 2013-01-14 skundą „Kauno energija“, „Kauno energija“ 2013-01-25 raštą Nr. 20-406, 2013-07-03 raštą Nr. 20-38-42, A. R. ir Č. R. 2013-09-30 skundą Valstybinei energetikos inspekcijai ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, E. ir L. K. projektavimo biuro 2014-11-05 pažymą apie sklypo užimamą plotą, A. R. ir Č. R. 2014-11-04 patikslintą skundą Kauno apylinkės teismui.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

23Ieškovai A. R. ir Č. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo netenkinti jų reikalavimai: panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. R2-3130 ir pripažinti, kad atsakovė AB „Kauno energija“ neteisėtai tiekė šilumos energiją nelegaliai sumontuota ir neprižiūrima trasa per sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame name esantį šilumos punktą nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. bei priteisti iš atsakovo 4 812,29 Lt (1 393,74 Eur) turtinei žalai atlyginti už naudojimąsi svetimu turtu, nesant nustatyto servituto ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl šilumos tiekimo trasų eksploatavimo. Skundą apeliantai grindžia tuo, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei padarė faktinių aplinkybių ir teisės normų neatitinkančias išvadas.

24Taigi byloje yra keliamas klausimas dėl šilumos trasos nuosavybės ir atitinkamai pareigų rūpintis nuosavybės teise priklausančiu ar teisėtai valdomu turtu ir jį eksploatuoti. Dėl to teisėjų kolegija mano, kad visų pirma yra būtina dar kartą pažymėti nustatytas šiam ginčui išnagrinėti reikšmingas faktines aplinkybes.

25Faktinės bylos aplinkybės

26Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai A. R. ir Č. R. (toliau – ieškovai) 2010-07-27 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir nekilnojamasis turtas). Nekilnojamojo turto registre duomenys apie šį nekilnojamąjį turtą įregistruoti 2001-11-10; gyvenamojo namo statybos pabaiga nurodyta 1969 m., jame naudojamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų; įregistruota, kad specialios žemės sklypo naudojimo sąlygos, įskaitant šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zoną, galioja nuo 2005-10-25 (T. 1, b. l. 7-8). Šio nekilnojamojo turto ankstesnis savininkas buvo J. B. (T. 1, b. l. 89-95).

27Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai A. R. ir Č. R. minėtą turtą įsigijo ten jau esant įrengtiems ginčo šilumos tinklams. Taip pat pagal šalių neginčijamus duomenis, šie tinklai buvo įrengti pagal Vyriausiosios Energetikos ir elektrifikavimo valdybos prie Lietuvos TSR ministrų tarybos 1973-06-13 išduotas technines sąlygas Nr. 1/329 (T. 1, b. l. 84) ir Kauno m. Statybos ir architektūros valdybos protokolu Nr. 257 suderintą projektą – jo 8 punktą (šiluminiai tinklai) (T. 1, b. l. 85). J. B. ir Kauno šiluminiai tinklai 1986-12-11, 1986-02-17 pasirašė aptarnavimo ribų aktus, kuriame nurodytas objektas – gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)); abonento atstovas J. B., veikiantis savininko teisėmis, sudarė abonento projektinį šilumos pareikalavimą šildymui ir karštam vandeniui bei suderino šiluminių įrengimų schemą, kurioje pažymėta / atribota Kauno šiluminių tinklų ir J. B. aptarnavimo riba 1T-22, nustatyta šilumos tinklo charakteristika žiemai ir vasarai. Šiame akte taip pat nurodyta, kad abonentas aptarnauja šiluminę trasą nuo kameros 1T-22 išorinės sienos, šiluminį mazgą, kiemo tinklus ir visų namų vidaus šildymo įrengimus (T. 1, b. l. 86). Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį 1986-12-11 sutartimi, sudaryta tarp Kauno šilumos tinklų ir J. B., buvo sutarta dėl tiekiamo šildymo ir karšto vandens privatiems gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)); (T. 1, b. l. 87). Tarp šių asmenų 1994-10-13 buvo pasirašytas iš esmės analogiškas pirmam aptarnavimo ribų aktas (T. 1, b. l. 74). Šiame akte nurodyta, kad objektas – privatūs gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) su stomatologiniu kabinetu, (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini); savininkas J. B., veikiantis šeimininko teisėmis ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), sudarė abonento projektinį šilumos pareikalavimą šildymui ir karštam vandeniui bei suderino šiluminių įrengimų schemą, kurioje pažymėta / atribota Kauno šiluminių tinklų ir J. B. aptarnavimo riba 1T-22, nustatyta šilumos tinklo charakteristika žiemai ir vasarai. Šiame akte taip pat nurodyta, kad abonentas aptarnauja šiluminę trasą nuo šiluminės kameros 1T-22 išorinės sienos, šiluminį mazgą ir vidaus šildymo įrengimus. Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį 1995-04-25 sutartimi Nr. 528526-8, sudaryta tarp Kauno šiluminių tinklų ir J. B., pastarasis įsipareigojo atsiskaityti už (duomenys neskelbtini) tiektą šildymą ir karštą vandenį (T. 1, b. l. 75).

28Byloje taip pat pateikti rašytiniai įrodymai, kad AB „Kauno energija“ kreipėsi į A. B. 2006-04-10 raštu Nr. 20-1314 dėl pasiruošimo 2006-2007 m. šildymo sezonui ir bendrai naudojamų šilumos tiekimo tinklų išpirkimo (Šil. trasa nuo s. k. 1T-22 iki P(duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini)) (T. 1, b. l. 103). Šio rašto 6 punkte nurodyta, kad AB „Kauno energija“ yra pasiruošusi išpirkti minėtam asmeniui nuosavybės teise priklausančius šilumos tiekimo tinklus, sudarant pirkimo – pardavimo sutartį arba eksploatuoti bendro naudojimo šilumos tiekimo tinklus; 6.2 punkte nurodyta, kad savininkas gali neteikti prašymo išpirkti bendrai naudojamo energetikos objekto ir nepriimti šilumos tiekėjo pasiūlymo išpirkti šį objektą; savininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso bendrai naudojami šilumos tiekimo tinklai ar energetikos įrenginiai, turi užtikrinti privalomus saugumo, patikimumo, tinkamumo eksploatuoti, bendrai naudojamų energetikos objektų suderinamumo reikalavimus. Z. J., gyvenusi (duomenys neskelbtini), 2006-05-26 raštu, atsakydama į AB „Kauno energija“ nurodymą, informavo, kad neplanuoja minėtai bendrovei parduoti šilumos tinklų nuo šiluminės trasos 1T-22 iki (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 100).

29Taigi iki ieškovams įsigyjant minėtą nekilnojamąjį turtą jau buvo susiklosčiusi tokia faktinė padėtis dėl ginčo šilumos tinklų, o šiems tapus savininkais ir siekiant vystyti verslą minėtoje žemėje bei ėmusis veiksmų iškelti šilumos tinklus, AB „Kauno energija“ 2012-06-15 rašte Nr. 20-2489 jiems nurodė, kad šilumos tiekimo tinklai nuo šilumos kameros 1T-22 per pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise minėtai bendrovei nepriklauso; išaiškino kokia tvarka gali būti išperkami iki Energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengti bendrai naudojami energetikos objektai, skirti energijai perduoti ir (ar) skirstyti (T. 1, b. l. 38-39); 2013-07-03 rašte Nr. 20-3842 nurodė, kad šilumos tiekimo tinklas į ieškovams priklausantį namą bei kitus individualius namus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo įrengti nuo 1976 m. iki 1986 m. tuo metu buvusių sklypų savininkų bendru sutarimu ir lėšomis (T. 1, b. l. 52); 2013-11-20 rašte Nr. 20-6808 ieškovams nurodė, kad kiekvieno pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punktuose įrengti šilumos apskaitos prietaisai, matuojantys atskirai kiekviename pastate suvartotą šilumą (T. 1, b. l. 37).

30Ieškovai 2013-09-03 kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, prašydami išnagrinėti tarp jų ir AB „Kauno energija“ kilusį ginčą ir nustatyti, kad AB „Kauno energija“ neteisėtai tiekė šilumos energiją (duomenys neskelbtini)nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2013 m. birželio mėn., nes šilumos trasa buvo sumontuota be projekto ir eksploatuojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, draudžiančius tiekti šilumos energiją nelegaliais, nesaugiais ir neprižiūrimais šilumos tinklais (T. 1, b. l. 26-29). Šį skundą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013-10-25 sprendimu atmetė (T. 1, b. l. 10-12). Nesutikdami su tuo, ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami išnagrinėti ginčą iš esmės.

31Dėl apeliacinio skundo argumentų

32Teisėjų kolegija, būdama tiek fakto, tiek teisės instancija, patikrina, ar apeliantų argumentai atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes ir paneigia teismo padarytas išvadas. Įrodinėjimo pareigos paskirstymas bylos šalims nustatytas CPK 178 straipsnyje – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka, t. y. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o taip pat logikos dėsniais (CPK 185 str.).

33Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytą faktinių bylos aplinkybių visetą, sprendžia, jog apeliantų argumentais nepaneigta teismo išvada, kad iki ieškovams 2010-07-27 tampant nekilnojamojo turto savininkais, šilumos punktas ir trasa jau buvo sumontuota ir šiluma ja tiekiama ne tik į ieškovams šiuo metu priklausantį, bet ir į gretimus kaimyninius namus, o pirmiau minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buvęs šio turto savininkas J. B. ne kartą sudarė abonento projektinį šilumos pareikalavimą šildymui ir karštam vandeniui bei suderino šiluminių įrengimų schemą, kurioje pažymėta / atribota Kauno šiluminių tinklų ir J. B. aptarnavimo riba 1T-22, nustatyta šilumos tinklo charakteristika žiemai ir vasarai bei šis asmuo kaip abonentas prisiėmė įsipareigojimą aptarnauti šiluminę trasą nuo šiluminės kameros 1T-22 išorinės sienos, šiluminį mazgą ir vidaus šildymo įrengimus. Dėl to kaip nepagrįsti atmetami apeliantų teiginiai, kad trasa buvo sumontuota nelegaliai. Taigi teismas teisingai nusprendė, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas minimų ginčo įrenginių pagalba šilumos energiją tiekė neteisėtai.

34Apeliantai reiškia abejones, kad minėtas ginčo turtas buvo įrengtas (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų savininkų lėšomis ir tvirtina, kad minėtas šilumos punktas ir šilumos trasa nepriklauso ieškovams nuosavybės teise, nes jie jo neįsigijo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, šis turtas kaip inžinerinis statinys neįregistruotas viešajame registre. Vertindama šiuos argumentus, teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su teismo motyvais, kad naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusiojo, todėl ieškovams yra perėję (duomenys neskelbtini) buvusio savininko prisiimti įsipareigojimai dėl šilumos punkto ir trasos.

35Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindais yra laikomi teisių įgijimą lemiantys juridiniai faktai, tai yra realaus gyvenimo aplinkybės, reguliuojamos teisės normomis, kurios lemia asmenų nuosavybės teisės įgijimą, pavyzdžiui, nuosavybės teisės įgijimas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo pagrindu, paveldėjimo pagrindu, kt. Teorijoje yra išskiriami du būdai: 1) nuosavybės teisės įgijimas pirminiu būdu; 2) nuosavybės teisės įgijimas išvestiniu būdu. Pirminiu nuosavybės teisės įgijimo būdu yra laikomas toks būdas, kai įgijėjo teisė į daiktą atsiranda pirmą kartą arba nepriklausomai nuo ankstesnių teisių į jį. Išvestiniu nuosavybės teisės įgijimo būdu yra laikomas toks būdas, kai naujojo savininko nuosavybės teisė remiasi ankstesnio savininko teise ir yra išvesta iš jo teisės. Prie pirminių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įgijimo būdų yra priskiriamas naujo daikto sukūrimas – naujų pastatų statyba arba nuosavybės teisės įgijimas įgyjamosios senaties būdu, o prie išvestinių – nuosavybės teisės įgijimas sandorių, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, dovanojimo, būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015). Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.48 str.).

36Minėta, kad byloje esantys aptarnavimo ribų aktai patvirtina, jog atsakovas šilumos energiją visiems minėtiems gyvenamiesiems namams tiekė tik iki šilumos kameros 1T-22, o nuo šios ribos ji buvo tiekiama šilumos tinklais, kurie buvo įrengti ne atsakovo lėšomis. Beje, priešingai nei nurodo apeliantai, šią aplinkybę patvirtina pirmiau minėtas atsakovo 2006-04-10 raštas Nr. 20-1314 dėl bendrai naudojamų šilumos tiekimo tinklų išpirkimo (Šil. trasa nuo s. k. 1T-22 iki (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini)), kuriame jis siūlėsi išpirkti minėtiems gyvenamųjų namų savininkams nuosavybės teise priklausančius šilumos tiekimo tinklus, sudarant pirkimo – pardavimo sutartį arba eksploatuoti bendro naudojimo šilumos tiekimo tinklus, ir vieno iš šių gyvenamųjų namų savininkės atsisakymas parduoti jai priklausančius tinklus. Be to, kaip nurodo atsakovas, tik su (duomenys neskelbtini) savininko sutikimu galėjo būti patekta į jam priklausiusį pastatą ir įrengtas šilumos punktas.

37Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog buvę nekilnojamojo turto savininkai nebuvo įregistravę nuosavybės teisės į šilumos tinklus, tačiau iš to, kad Nekilnojamojo turto registre nuo 2005 m. įregistruotos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), specialiosios naudojimo sąlygos – šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona, o taip pat iš to, kad nurodyta, jog name yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, ieškovai galėjo / turėjo suprasti, jog perkamame žemės sklype yra nutiesti šilumos tinklai.

38Dėl aukščiau paminėto, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepaneigtos teismo išvados, jog ginčo tinklai nuosavybės teise priklauso ne atsakovui, jog nebūdamas savininku atsakovas negalėjo registruoti servituto, ar įregistruoti šių inžinerinių tinklų viešame registre, jog ieškovai yra perėmę buvusio savininko teises ir pareigas į šį turtą, įskaitant ir pareigą rūpintis jo tinkamumu naudotis ir saugumu.

39Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmeta apeliantų teiginius, kad teismas netinkamai taikė aiškino ir taikė Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 129.4 punktą, numatantį, jog šilumos tiekėjas privalo prižiūrėti ir laiku remontuoti savo ir teisės aktuose nustatyta tvarka pripažintus bešeimininkiais, bet naudojamus šilumos aprūpinimo sistemoje, šilumos gamybos ir perdavimo įrenginius bei atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus bei eksploatuoti bendrai naudojamus energetikos objektus, skirtus šilumai perduoti, sutinkamai su teisės akto (Taisyklių 1 priedo, 68 punktas) reikalavimais. Kaip teisingai nurodoma atsiliepimuose į skundą, ši apeliantų cituojama teisės norma, nustatanti šilumos tiekėjo prievolę eksploatuoti bendrai naudojamus energetikos objektus, yra taikytina ne visiems bendrai naudojamiems energetikos objektams, o tik tokiems, kuriuos nurodo 1 priedo 68 punktas. Šių Taisyklių 1 priedo 68 punkte nurodyta kad Vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų, skirtų šilumos energijai perduoti, išpirkimo ar eksploatavimo aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-11-24 įsakymu Nr. 1-213. Šio aprašo 24 punkte nustatyta, kad savininkas, nepateikęs prašymo ir raštu atsisakęs šilumos tiekėjo siūlymo parduoti bendrai naudojamą energetikos objektą nuo raštiško atsisakymo dienos, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis eksploatuoti bendrai naudojamus energetikos įrenginius arba sudaryti sutartį su įmone, turinčia leidimą (atestatą) eksploatuoti tokius bendrai naudojamus įrenginius. Savininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso bendrai naudojamas energetikos objektas, taip pat turi užtikrinti privalomus saugumo, patikimumo, tinkamumo eksploatuoti, bendrai naudojamų energetikos objektų suderinamumo reikalavimus.

40Energetikos ministro 2010-04-07 įsakymo Nr. 1-111 „Dėl šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių patvirtinimo 12 punkte numatyta, kad Šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių savininkas, o esant dalinei nuosavybei – bendrosios dalinės nuosavybės savininkai atsako už jiems nuosavybės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą ir naudojimą.

41Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog atsakovas neturėjo pareigos prižiūrėti ginčo šilumos įrenginių, nes jie pastarajam nepriklauso ir nėra pripažinti bešeimininkiais, o tą daryti privalo minėtų namų savininkai (CPK 185 str.). Dėl to nesant nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovų reikalavimą priteisti jiems turtinės žalos atlyginimą (CK 6.243 str.).

42Apibendrindama aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad teisiniai bei faktiniai argumentai, kuriais grindžiami ieškininiai reikalavimai bei skundas, yra įrodyti, prieštarauja bylos medžiagai ir nepaneigia teismo išvadų apie byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokie apeliantų argumentai taip pat neatskleidžia jų nurodomų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų. Dėl to apeliantų skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

43Kiti apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentai šios bylos išnagrinėjimo procesiniam rezultatui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinis teismas dėl jų plačiau nepasisako, nes, kaip žinoma, konstatavus, kad yra tinkamai atskleista bylos esmė, o kilęs ginčas išnagrinėtas teisingai, – teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

44Dėl naujų įrodymų priėmimo

45Kaip yra žinoma, apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus bei įvertintus duomenis; tikrinama, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą.

46Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pvz., nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą), arba šalis negalėjo jų pateikti ankščiau, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima (CPK 314 str.).

47Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantai 2016-01-25 pateikė būtent tokį prašymą – priimti naujus įrodymus, kurių būtinybė, anot jų, atsirado vėliau.

48Teisėjų kolegija, susipažinusi su šiais įrodymais, nustatė, kad dalis jų (Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus 2012-09-25 raštas Nr. 42-4-219, „Kauno energija“ 2013-01-25 raštas Nr. 20-406, 2013-07-03 raštas Nr. 20-38-42) yra byloje ir jie buvo vertinami pirmosios instancijos teismo; dalis dokumentų yra datuojami iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2012-07-19 iki 2013-10-03, jų šalimi yra (buvo) ieškovai, todėl laikytina, kad jie galėjo būti pateikti anksčiau, t. y. dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; E. ir L. K. projektavimo biuro pažyma apie sklypo užimamą plotą ir patikslintas skundas Kauno apylinkės teismui, nors ir surašyti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, tačiau apeliantai nenurodė nei vieno argumento, kokią reikšmę šie dokumentai turi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 178 str.).

49Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dalis prašomų prijungti dokumentų jau yra byloje, dalis jų galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad kiti naujai teikiami įrodymai tik papildo jau į bylą pateiktus ir neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui, atsisako šiuos įrodymus priimti ir juos grąžina apeliantams (CPK 314 str.).

50Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

51Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

52Grąžinti ieškovams A. R. ir Č. R. 2016 m. sausio 25 d. pateiktus dokumentus, išvardytus 2016 m. sausio 22 d. prašyme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai A. R. ir Č. R. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su... 5. Ieškovai nurodė, kad yra nepagrįstas ir neteisėtas Valstybinės kainų ir... 6. Ieškovai nurodė, kad atsakovo atsisakymas nutraukti neteisėtą naudojimąsi... 7. Ieškovai pažymėjo, kad dėl kito šio ginčo aspekto tarp energetikos... 8. Prašydami priteisti žalos atlyginimą, ieškovai nurodė, kad dėl... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 11. Teismas nustatė, kad ieškovai 2010-07-27 pirkimo – pardavimo sutarties... 12. Teismas nurodė, kad ieškovų teisės yra išvestinės iš buvusio savininko... 13. Teismas kaip neįrodytus atmetė ieškovų teiginius, kad ginčo inžineriniai... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai... 15. Ieškovai A. R. ir Č. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 16. Atsakovė AB „Kauno energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį... 17. Trečiasis asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau... 18. Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos... 19. Išvada teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba... 20. Apeliantai A. R. ir Č. R. 2016-01-25 pateikė apeliacinės instancijos teismui... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 23. Ieškovai A. R. ir Č. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu,... 24. Taigi byloje yra keliamas klausimas dėl šilumos trasos nuosavybės ir... 25. Faktinės bylos aplinkybės... 26. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai A. R. ir Č. R. (toliau –... 27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai A. R. ir Č. R. minėtą turtą... 28. Byloje taip pat pateikti rašytiniai įrodymai, kad AB „Kauno energija“... 29. Taigi iki ieškovams įsigyjant minėtą nekilnojamąjį turtą jau buvo... 30. Ieškovai 2013-09-03 kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės... 31. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 32. Teisėjų kolegija, būdama tiek fakto, tiek teisės instancija, patikrina, ar... 33. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytą faktinių bylos... 34. Apeliantai reiškia abejones, kad minėtas ginčo turtas buvo įrengtas... 35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo... 36. Minėta, kad byloje esantys aptarnavimo ribų aktai patvirtina, jog atsakovas... 37. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog... 38. Dėl aukščiau paminėto, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepaneigtos... 39. Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmeta apeliantų teiginius, kad... 40. Energetikos ministro 2010-04-07 įsakymo Nr. 1-111 „Dėl šilumos tinklų ir... 41. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė... 42. Apibendrindama aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes ir teisės aktų... 43. Kiti apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentai šios bylos... 44. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 45. Kaip yra žinoma, apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti... 46. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme... 47. Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantai 2016-01-25 pateikė būtent tokį... 48. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šiais įrodymais, nustatė, kad dalis jų... 49. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dalis prašomų prijungti... 50. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą palikti... 52. Grąžinti ieškovams A. R. ir Č. R. 2016 m. sausio 25 d. pateiktus...