Byla 2-1281/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Nijolės Piškinaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarties dalies, kuria sustabdyta vieno iš atsakovų atžvilgiu dalis civilinės bylos Nr. 2-586-260/2010 pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovams R. G. ir UAB „Projektų gama“, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „PG Valda“ ir UAB „Sumeda“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovų UAB „Projektų gama“ ir R. G. priteisti 6412659,10 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Sumeda“ atstovas pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Kauno apygardos teismas išnagrinės civilinę bylą pagal UAB „Sumeda“ ieškinį atsakovams AB „Swedbank“ ir BUAB „PG Valda“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Nurodė, kad toje byloje ieškovas UAB „Sumeda“ prašo pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 9 d. sudarytą įkeitimo sutartį Nr. 06-010364/06-010366-LA1, pagal kurią UAB „Projektų gama“ laidavo už UAB „PG Valda“ prievoles bankui AB „Swedbank“, nuo jos sudarymo dienos. Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi prašymą patenkino ir sustabdė civilinės bylos Nr. 2-586-260/2010 dėl skolos priteisimo pagal ieškovo „Swedbank“,AB ieškinį atsakovams R. G. ir UAB „Projektų gama“, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „PG Valda“ ir UAB „Sumeda“, nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1904-436/2010 pagal UAB „Sumeda“ ieškinį atsakovams AB „Swedbank“ ir BUAB „PG Valda“, tretysis asmuo BUAB „PG Valda“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovas AB „Swedbank“ 2010 m. balandžio 23d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2010 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr.2-586-260/2010 nagrinėjimas. Ieškovas skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai sustabdė visos civilinės bylos Nr.2-586-260/2010 nagrinėjimą, o ne dalyje dėl skolos iš atsakovo UAB „Projektų gama“ priteisimo. Ieškovas vadovaudamasis CK 6.6 straipsniu, turi teisę reikalauti, kad jo reikalavimus patenkintų UAB „Projektų gama“ ir R. G.. Byloje nėra pateikta duomenų, jog kas nors būtų pareiškęs ieškinį dėl AB „Swedbank“ ir R. G. sudarytos laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovas nurodė, kad šioje konkrečioje situacijoje neegzistuoja jokios aplinkybės, dėl kurių negalima nagrinėti civilinės bylos dalyje dėl reikalavimų R. G. ir išspręsti solidaraus skolininko R. G. atsakomybės klausimo. Civilinėje byloje Nr.2-1904-436/2010 pagal UAB „Sumeda“ ieškinį AB „Swedbank“ ir UAB „Projektų gama“ nebus nustatytos jokios reikšmingos aplinkybės, susijusios su R. G. atsakomybės pagal laidavimo sutartį klausimais.

4Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą patenkino ir panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį. Sustabdė civilinės bylos Nr. 2-586-260/2010 dėl skolos priteisimo pagal ieškovo ieškinį atsakovams R. G. ir UAB „Projektų gama“, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „PG Valda“ ir UAB „Sumeda“, dalies, kurioje pareikšti reikalavimai atsakovui UAB „Projektų gama“, nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1904-436/2010 pagal UAB „Sumeda“ ieškinį atsakovams AB „Swedbank“ ir BUAB „PG Valda“, tretysis asmuo BUAB „PG Valda“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas nurodė, kad pripažįsta pagrįstu ieškovo skundo argumentą, kad šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai buvo sustabdyta visa civilinė byla Nr.2-586-260/2010, kadangi byloje nėra duomenų, jog būtų pareikštas ieškinys dėl AB „Swedbank“ ir R. G. sudarytos laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Kadangi ieškovas turi teisę reikalauti, kad jo reikalavimus patenkintų UAB „Projektų gama“ ir R. G. tiek kartu, tiek atskirai (CK 6.6 str.), o dėl laidavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir laiduotojo UAB „Projektų gama“ yra teisme užvesta civilinė byla, teismas pripažintino, jog civilinės bylos dalis dėl ieškovo reikalavimo atsakovui R. G. sustabdyta nepagrįstai.

5Atskiruoju skundu atsakovas R. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartį. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, nes laidavimai yra susiję su pagrindinės kredito sutarties tarp AB „Swedbank“ ir BUAB „PG Valda“ sudarymu. Atsakovas kaip pagrindinis akcininkas sutiko pasirašyti pagrindinę kreditavimo ir asmeninio laidavimo sutartį tik todėl, kad sutartyje punktuose 2.4.3 ir 2.4.4 solidariai laidavo kartu su juo tuometinis jo verslo parneris. Kitomis aplinkybėmis atsakovas nebūtų sutikęs nei laiduoti nei sudaryti pagrindinę kredito sutartį.

6Ieškovas AB „Swedbank“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Ieškovas nurodo, kad šioje konkrečioje situacijoje neegzistuoja jokios aplinkybės, dėl kurių negalima nagrinėti šios civilinės bylos dalyje dėl reikalavimų R. G. ir išspręsti solidaraus skolininko R. G. atsakomybės klausimo. Civilinėje byloje Nr. 2-1904-436/2010, iškeltoje pagal UAB „Sumeda“ ieškinį AB „Swedbank“ ir UAB „Projektų gama“ (dėl kurios iškėlimo prašoma sustabdyti šią byla) nebus nustatytos jokios reikšmingos aplinkybės susijusios su R. G. atsakomybės pagal laidavimo sutartį klausimais. Sustabdžius visą šią civilinę bylą būtų pažeisti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai, taip pat būtų sukurta tokia teisinė situacija, kuriai esant AB „Swedbank“ negalėtų ginti savo interesų R. G. atžvilgiu.

7UAB „Projektų gama“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo R. G. atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

8Atskirasis skundas netenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

10Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas. Įstatymas išskiria privalomuosius ir fakultatyvinius civilinės bylos sustabdymo pagrindus (CPK 163, 164 str.). CPK 163 straipsnyje yra nurodyti pagrindai, kuriems esant teismas privalo sustabdyti bylą (privalomasis bylos sustabdymas). Vadovaujantis šio straipsnio 3 punktu, teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą kol bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sustabdyti bylą minėtu pagrindu galima tik tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Tokiu atveju sustabdžius bylą galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko ir lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą, nes nereikia tų pačių faktų nustatyti kelis kartus. Taigi būtinumą sustabdyti bylą, kol teisme bus išnagrinėta kita byla, lemia tiek faktų prejudicinė reikšmė ir įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, tiek kiti įsiteisėjusių teismo sprendimų res judicata galios aspektai.

11Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis panaikino 2010 m. balandžio 16 d. nutartį ir 2010 m. gegužės 5 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė, jog civilinės bylos dalis dėl ieškovo reikalavimo atsakovui R. G. sustabdyta nepagrįstai ir laikyti, jog civilinė byla Nr.2-586-260/2010 yra sustabdyta dalyje dėl reikalavimų pareikštų atsakovui UAB „Projektų gama“.

12Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Sumeda“ Kauno apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovams AB „Swedbank“ ir UAB „Projektų gama“ dėl laidavimo sutarties, iš kurios AB „Swedbank“ kildina savo reikalavimus šioje byloje, pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija atsižvelgdamas, kad nėra duomenų apie tai, kad teisme būtų pareikštas ieškinys dėl AB „Swedbank“ ir R. G. sudarytos laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei į tai, kad vadovaujantis CK 6.6 straipsniu AB „Swedbank“ turi teisę reikalauti, kad jo reikalavimus patenkintų R. G. ir UAB „Projektų gama“ tiek kartu, tiek ir atskirai, sprendžia, kad nėra jokių kliūčių dėl kurių negalima nagrinėti šios civilinės bylos dalyje dėl reikalavimų R. G..

13Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, tinkamai nustatė ir įvertino šiam klausimui spręsti svarbias faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė proceso teisės normas, todėl klausimą išsprendė teisingai ir pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, nėra.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

15Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.