Byla 2A-190-340/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir be pagrindo gautų lėšų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Nacionalinis projektų rengimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Statremo“ ieškinį atsakovui UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ bei trečiajam asmeniui UAB „Ademo techninė priežiūra“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir be pagrindo gautų lėšų priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013-07-23 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP-20130723, kuria ieškovas UAB „Statremo“ perleido atsakovui UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ 25 095,21 Lt (7 268,08 Eur) reikalavimo iš trečiojo asmens UAB „Ademo techninė priežiūra“ teisę; priteisti ieškovui iš atsakovo 25 095,21 Lt (7 268,08 Eur), 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-6). Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-12-12 nutartimi iškėlė UAB „Statremo“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto bankas“, tad ieškinį jis reiškia ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 ir 23 p. pagrindais, o 1 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Pasak ieškovo, UAB „Statremo“ ir UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ 2013-07-23 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP-20130723, kurios pagrindu UAB „Statremo“ perleido UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ reikalavimo teisę į 25 095,21 Lt sumą, gautiną iš skolininko UAB „SAR Technologies“ pagal 2012-04-09 statybos rangos sutartį. Sutarties II dalies 2 p. buvo susitarta užskaityti kreditoriaus skolą už suteiktas paslaugas 21 815,50 Lt sumai, kas buvo įforminta 2013-07-23 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu Nr. 130723-1. Pažymėjo, kad 2013-07-23 reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu, esant visoms actio Pauliana sąlygoms. Nurodė, kad sandorio skolininkas neprivalėjo sudaryti, nes to nenumatė įstatymas ar sutartis. Ieškovas, būdamas nemokus, be pagrindo suteikė pirmenybę prieš kitus kreditorius atsakovui, taip pažeisdamas kitų kreditorių interesus. Sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo kitų kreditorių, o pirmos eilės kreditorių skola atsirado net nuo 2013 m. birželio mėn., teismas taip pat patvirtino kitų kreditorių finansinius reikalavimus 61 611,64 Lt sumai, su kuriais nebuvo atsiskaitoma nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. liepos mėn. Jei būdamas nemokus skolininkas turėjo daugiau kreditorių su piniginiais reikalavimais ir su jais liko neatsiskaityta, yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Pasak ieškovo, atsakovas yra vienintelis ieškovo akcininkas, todėl jo nesąžiningumas preziumuojamas, be to, sudarant sandorį, ieškovas žinojo apie įmonės nemokumą, tačiau, nepaisydamas kitų kreditorių interesų, sudarė sandorį su atsakovu. Atsakovas be pagrindo gavo iš trečiojo asmens 25 095,21 Lt sumą, tad ji priteistina iš atsakovo (CK 6.145 str. 1 d., 6.237 str. 1 d.).

5Atsiliepimu atsakovas UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ prašė ieškinį atmesti, nes yra suėjęs senaties terminas ieškiniui paduoti (b. l. 62-69.). Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta neatlygintinai; šalys susitarė, kad už perimamą reikalavimo teisę naujasis kreditorius įsipareigoja užskaityti kreditoriaus 21 815,50 Lt skolą už suteiktas paslaugas, kad skolos užskaitymą patvirtina tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas. Dėl actio Pauliano instituto sąlygų nurodė, kad skolininkas pats pasiūlė pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartį, įstatymai to nedraudžia. Nurodė, kad UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ buvo tiek UAB „Statremo“, tiek UAB „SAR technologies“ (dabar UAB „Ademo techninė priežiūra“) akcininkas, jog UAB „Statremo“ iki sutarties pasirašymo buvo skolingas 21 815,50 Lt atsakovui už patalpų, automobilio nuomą ir kt., o UAB „Ademo techninė priežiūra“ buvo skolinga nuo 2012 m. 31 500 Lt už paskolintas lėšas veiklai vystyti pagal 2012-03-19 paskolos sutartį, kad skolos atsakovui susidarė nuo 2012 m. Atsakovas 2013-06-25 kreipėsi į UAB „Statremo“ dėl skolos apmokėjimo, o UAB „Statremo“ pasiūlė reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu padengti skolą. Sutarties sudarymo metu atsakovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į 21 815,50 Lt, nes jis yra UAB „Ademo techninė priežiūra“ kreditorius (CK 6.181 str.). Teigė, kad, pasirašius reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovas nepadarė įtakos įmonės finansinei padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais, kad suma nebuvo didelė, tad, vertinant 2013-09-30 balanso duomenis, perleista suma nebuvo pagrindas įmonei tapti nemokia. Atsakovas nurodė, kad ieškovas, sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį, stengėsi išvengti didesnių nuostolių, galinčių atsirasti dėl skolos susidarymo, o įmonės turto neperleido nepalankesnėmis sau sąlygomis, nei būtų galėjęs, priešingai, išvengė bylinėjimosi išlaidų, tad skolininkas (ieškovas) privalėjo sudaryti sandorį. Iki šios dienos atsakovas nėra gavęs iš UAB „Ademo techninė priežiūra“ skolos padengimo, t.y. nėra atliktas atsiskaitymas pagal reikalavimo perleidimo sutartį, tad sandoris nesukūrė ir nesustiprino įmonės nemokumo, nepažeidė kreditorių interesų. Teigia, kad nėra pagrindo preziumuoti, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos. Pasak atsakovo, šalys veikė sąžiningai, nes siekė tik atsiskaityti tarpusavyje už seniai suteiktas paslaugas. Atsakovui nebuvo žinoma apie ieškovo finansinius sunkumus, viešai prieinama informacija nepatvirtino jokių suvaržymų, iš įmonės vadovo buvo žinoma, kad ieškovas turi neatsiskaičiusių skolininkų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2013-07-23 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP-20130723, sudarytą tarp UAB „Statremo“ ir UAB „Nacionalinių projektų rengimas“, dėl 25 095,21 Lt (7 268,08 Eur) dydžio reikalavimo teisės į UAB „Ademo techninė priežiūra“ pagal 2012-04-09 statybos rangos sutartį Nr. SUB12/04/09-1 perleidimo; taikė restituciją natūra, sugrąžinant ieškovui UAB „Statremo“ 25 095,21 Lt (7 268,08 Eur) reikalavimo teisę į UAB „Ademo techninė priežiūra“ pagal 2012-04-09 statybos rangos sutartį Nr. SUB12/04/09-1; priteisė valstybei iš UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ 223,16 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumento siuntimo išlaidų (b. l. 100-108). Teismas nurodė, kad šiuo atveju administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Įvertinęs, kad bankroto byla ieškovui iškelta 2013-12-12, kad, nesant paduotų skundų, ji įsiteisėjo po 10 dienų nuo jos priėmimo, kad ieškinys teisme yra gautas 2014-10-22, teismas padarė išvadą, kad ieškovas nėra praleidęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, ginčydamas sandorį actio Pauliana pagrindu. Pažymėjo, kad Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Nagrinėjamu atveju ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2013-07-23, o su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Statremo“ vadovas V. K. į teismą kreipėsi 2013-11-19 (7 b.l.), nurodydamas, kad įmonė yra nemoki, negali atsiskaityti su kreditoriais, laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, įmonė laiku nemoka už prekes, paslaugas, negrąžina kreditų ir nevykdo kitų turtinių įsipareigojimų, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir priteistų sumų. Teismas pažymėjo, kad skolos ieškovui buvo ne einamosios, t.y. už 2013 m., o susidariusios dar už 2012 m. sausio - liepos mėnesius. Atsakovui teigiant, kad, nesudarius sutarties, būtų nutrūkusi veikla, teismas sprendė, kad ieškovas toliau naudojosi atsakovo turtu, tačiau duomenų apie vėliau, t.y. 2012 m. antrą pusmetį ir 2013 m. suteiktas paslaugas ir apmokėjimą apie tai nepateikė, kas leidžia manyti apie sąmoningą senesnių skolų nepadengimą. Teismas nenustatė, kad, sudarant 2013-07-23 sandorį, buvo siekiama sąžiningai atsiskaityti (šiuo atveju perleidžiant reikalavimo teisę) su visais kreditoriais. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, esant nustatyta, kad UAB „Statremo“, sudarant ginčijamą sandorį, turėjo įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai buvo suėję, kitiems kreditoriams, nesant duomenų, kad su jais bent iš dalies buvo atsiskaityta, teismas sprendė, kad sutartimi perleidžiant reikalavimo teisę buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, dėl ko laikė, kad yra nustatyta antra actio Pauliana sąlyga, t.y. kreditorių teisių pažeidimas ginčijamo sandoriu. Pažymėjo, kad į bylą yra pateikti duomenys, jog ieškovas turėjo ir kitų skolininkų, tačiau nėra duomenų, kad ir su jais būtų buvę sudaryti panašaus pobūdžio susitarimai, nors atsakovas neneigia, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu turėjo pradelstų mokėjimų kitiems kreditoriams. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl veiklos tęstinumo užtikrinimo negalėjo sukurti ginčijamo sandorio privalomumo. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčijami sandoriai sudaryti tarp dviejų ūkio subjektų, kita sandorio šalis yra vienintelis ieškovo akcininkas, kas akivaizdžiai parodo, jog atsakovas turėjo visus duomenis apie ieškovo finansinę padėtį ir negalėjo tokių neturėti. Dėl nurodytų priežasčių teismas laikė, kad atsakovas turėjo visas galimybes sužinoti ir turėjo žinoti apie įmonės finansinę padėtį ir turimus kreditorius. Teismo nuomone, atsakovas, sudarydamas sandorį, nesielgė taip, kad nebūtų pažeisti kreditorių interesai. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, laikė, kad trečiasis asmuo buvo nesąžiningas. Pažymėjo, kad pasirinktinis atsiskaitymas su kreditoriais, pažeidžiant pirmesnės eilės kreditorių teises, paneigia skolininko (šiuo atveju ieškovo) sąžiningumą. UAB „Statremo“ buvo nesąžiningas, kadangi prioritetą suteikė vienam kreditoriui, atsakovui UAB „Nacionalinių projektų rengimas“, kuriame ginčijamomis reikalavimų perleidimo sutartimis perleido savo teises į 25 095,21 Lt sumą už 21 815,50 Lt skolą (skirtumas nesumokėtas), o po 3 mėnesių kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kad tokiu ar kitu būdu atsakovas būtų atsiskaitęs su kitais kreditoriais. Esant nustatytoms visoms actio Pauliana sąlygoms, teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 2013-07-23 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Nors nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovo be pagrindo iš trečiojo asmens gautas lėšas, atsakovui teigiant, kad šių lėšų jis iš trečiojo asmens negavo, esant byloje trečiojo asmens UAB „Ademo techninė priežiūra“ 2015-01-16 raštui, kuriame jis nurodė, kad nėra atsiskaitęs pagal 2013-07-23 reikalavimo perleidimo sutartį ir prašo dėl jo finansinės padėties atidėti atsiskaitymo terminą iki 2015-07-23 (94 b.l.), teismas sprendė, kad perleista turtinė teisė nėra realizuota, t.y. pinigų atsakovas iš trečiojo asmens negavo, tad restitucijos taikymas, priteisiant ekvivalentą pinigais negali būti taikomas, nes yra įmanoma šią teisę susigrąžinti natūra.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 113-122). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas išsamiai neįvertinus apelianto pateiktų argumentų, nepilnai įsigilinus į bylos esmę ir neištyrus visų bylos aplinkybių, neišnaudojus visų galimybių teisingam ir teisėtam sprendimui byloje priimti, kas sąlygojo klaidingas išvadas bei atitinkamai neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą;
  2. Teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai nustatė 2, 3 ir 4 actio Pauliana sąlygų buvimą ir visai nepasisakė dėl trečiojo asmens nesąžiningumo, t.y. dėl 5 actio Pauliana sąlygos;
  3. Nepagrįstas yra teismo teiginys, kad ieškovo nemokumą patvirtina nutartis iškelti ieškovui bankroto bylą, kas be pagrindo suteikė pirmenybę prieš kitus kreditorius atsakovui, taip pažeidžiant kitų kreditorių interesus. Teismas nepagrįstai, tik remdamasis bankroto bylos duomenimis, nustatinėjo, kad ieškovas turėjo kreditorių, kuriems mokėjimo terminai buvo suėję. Toks faktinių aplinkybių nustatymas nėra teisingas, nes bankroto byla iškelta praėjus 4,5 mėnesio nuo ginčijamojo sandorio sudarymo dienos;
  4. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo pateiktos informacijos apie tai, kad įsiskolinimas buvo susidaręs už įmonės patalpas, automobilio nuomą bei buhalterinės apskaitos tvarkymą, bei tai, kad nesudarius ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties, ieškovo ūkinė komercinės veikla būtų nutrūkusi;
  5. Nepagrįsta teismo išvada, kad kreditoriaus teisės ir teisėti interesai pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo. Teismas neįrodė, kad ginčijamu sandoriu iš esmės buvo sutrukdyta kreditoriams patenkinti reikalavimus iš skolininko turto;
  6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, turėdamas įsiskolinimų kitiems kreditoriams, nepagrįstai suteikė pirmenybę vienam savo kreditorių. Teismas nenustatė aplinkybės, ar ieškovo turimo turto ginčo sandorių sudarymo dieną pakako skoloms sumokėti, ar ne;
  7. Teismas nepagrįstai apeliantą pripažino buvus nesąžiningu. Nesutiko su teismo išvada, kad sudarant ginčijamą sandorį ieškovas žinojo apie įmonės nemokumą, vertinant, kad atsakovas yra vienintelis ieškovo akcininkas. Ieškovas, kaip ir daugelis statybinių įmonių, turėjo apyvartinių lėšų trūkumų, tačiau nesiruošė bankrutuoti, nes turėjo vykdomų sutarčių bei užsakovų, kurie dar nebuvo atsiskaitę.

10Atsiliepimu ieškovas BUAB „Stratemo“, atstovaujamas administratoriaus UAB „Bankroto bankas“, prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundo netenkinti (b. l. 133-135). Nurodė, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, kuriais vadovaujantis yra akivaizdu, jog atsakovas suteikė nepagrįstą verslo logika pirmenybę vienam iš kreditorių, tuo tarpu nesudarydamas galimybės padengti savo reikalavimus darbuotojams ir kitiems tos pačios eilės kreditoriams. Nėra jokių aplinkybių ar įrodymų, kad toks sandoris buvo būtinas bendrovės kasdienei veiklai vykdyti arba vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo pradelstų įsipareigojimų eilei kreditorių, įskaitant ir bendrovės darbuotojus. Nurodė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad buvo ne tik ieškovo akcininkas, bet ir trečiojo asmens akcininkas, todėl iš esmės sudarė sandorį su jo kontroliuojama įmone dėl kitos jo kontroliuojamos įmonės skolos.

11Atsiliepimu trečiasis asmuo UAB „Ademo techninė priežiūra“ prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti; tarp ieškovo ir atsakovo 2013-07-23 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP-20130723 pripažinti sudarytą teisėtai ir palikti ją galioti (b. l. 127-132). Nurodė, kad teismas atsakovo nesąžiningumą nustatė motyvuodamas tik vienu ieškovo argumentu, t.y. tik faktu, kad atsakovas buvo ieškovo akcininkas ir dėl to turėjo visus duomenis apie ieškovo finansinę būklę. Trečiojo asmens nuomone, teismas minėtą išvadą padarė nepagrįstai, neįvertinęs visų reikšmingų bylos aplinkybių. Būtina įvertinti visas aplinkybes, kad lėmė perleidimo sutarties sudarymą, o ne tik faktą, kad atsakovas buvo ieškovo akcininkas.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

13Apeliacinis skundas atmetamas.

14Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).

15Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė šalių ginčą dėl sandorio - 2013-07-23 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP-20130723, sudarytos tarp UAB „Statremo“ ir UAB „Nacionalinių projektų rengimas“, dėl 25 095,21 Lt (7 268,08 Eur) dydžio reikalavimo teisės į UAB „Ademo techninė priežiūra“ pagal 2012-04-09 statybos rangos sutartį Nr. SUB12/04/09-1 perleidimo, pripažinimo negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana).

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, kt.).

17Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai nustatė 2, 3 ir 4 actio Pauliana sąlygų buvimą ir visai nepasisakė dėl trečiojo asmens nesąžiningumo, t.y. dėl 5 actio Pauliana sąlygos. Apeliantas sutinka su teismo išvada, kad ginčijamo sandorio sudarymo dienai ieškovas BUAB „Statremo” turėjo įsiskolinimų kitiems klientams, kurių mokėjimo terminai buvo suėję, tačiau teigia, jog ginčijamas sandoris nepažeidžia šių kreditorių interesų, nes dėl jo skolininkas netapo nemokus, kreditorių teisės nebuvo pažeistos. Apeliantas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-384/2012 išaiškinimu apie tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenumato kreditorių lygybės principo, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo terminai kitiems kreditoriams, įstatymų yra leidžiamas, net ir esant įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai vadovavosi tik bankroto byloje surinktais duomenimis, turėjo vertinti ieškovo nemokumą ne bankroto bylos iškėlimo dieną, o ginčijamo sandorio sudarymo dieną, pažymi, kad remiantis 2013-09-30 balanso duomenimis, UAB „Statremo” turėjo turto už 165 044 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, ginčijamu sandoriu perleista reikalavimo teisę į 25 095,21 Lt įsiskolinimą neturėjo įtakos įmonės nemokumui susiformuoti.

18Dėl kreditorių teisių pažeidimo.

19Ginčo sandoris buvo sudarytas 2013-07-23, bankroto byla UAB „Statremo” buvo iškelta 2013-12-12 nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2013-12-23, tačiau tai nereiškia, kad bendrovė tapo nemokia tik nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Įmonės nemokumo krizė negalėjo įsivystyti per maždaug 4 mėnesius – nuo ginčijamo sandorio sudarymo dienos iki bankroto bylos iškėlimo. Nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, kad su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi bendrovės direktorius V. K. jau 2013-11-19 nurodydamas, kad įmonė neatsiskaito su kreditoriais, nemoka darbo užmokesčio, įstatymo nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir priteistų sumų. Nutartyje teismas pažymėjo, kad 2012 m. balanso duomenimis 2012 m. įmonė turėjo turto už 222 728 Lt, kurio didžiąją dalį sudarė trumpalaikis turtas (177 062 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 123 433 Lt. Įmonė 2012 m. dirbo nuostolingai, patirdama 234 622 Lt nuostolį. 2013-09-30 balanso duomenimis, įmonė turėjo turto už 165 044 Lt, kurio didžiąją dalį sudarė trumpalaikis turtas (146 584 Lt), o įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo iki 284 880 Lt; įmonė toliau veikė taip pat nuostolingai. Pažymėtina, kad trumpalaikį įmonės turtą sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, įmonės per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir kitas trumpalaikis turtas, taigi, įmonės galimybės padengti savo skolas iš trumpalaikio turto tiesiogiai priklauso nuo įmonės skolininkų mokumo. Bankroto bylos duomenimis, jau 2012 m. gruodžio mėn. UAB „Statremo” buvo nemoki Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punkto prasme, t.y. įmonės per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų suma viršijo pusę viso į balansą įrašyto turto vertės; pažymėtina, kad 2013 m. balanso duomenimis, įmonės skolų į turimo turto (trumpalaikio) santykis dar pablogėjo – per vienerius metus mokėtinų skolų ir įsipareigojimų suma padidėjo iki 284 880 Lt, balanse apskaityto turto vertė sumažėjo iki 165 044 Lt; įmonės skolos beveik dvigubai viršijo viso balanse apskaityto turto vertę; beveik visą įmonės turtą sudarė trumpalaikis turtas, t.y. debitorių skoliniai įsipareigojimai įmonei. Trumpalaikio turto sumažėjimas 2013 m. balanse parodo, kad dalį skolų bendrovė išieškojo iš savo skolininkų, t.y. labai tikėtina, kad likusių skolų skolininkai nesumokėjo. Bankroto bylų nagrinėjimo praktikoje dažnai pasitaiko, kad bankroto administratoriai, kreditoriams pritarus, parduoda reikalavimo teisę į sunkiai išieškomas ar beviltiškas skolas už nedidelę kainą, t.y. bankrutuojančios bendrovės reali reikalavimo teisių vertė nėra lygi nominaliai šių reikalavimų vertei. Labai tikėtina, kad 2013 m. balanse apskaityto trumpalaikio turto reali vertė (146 584 Lt) yra ženkliai mažesnė. Bankroto byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonė buvo nemoki.

20Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.); nagrinėjamoje situacijoje ieškovas (skolininkas) būdamas nemokus, perleido reikalavimo teisę vienam iš kreditorių - atsakovui UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ (apeliantui). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skola atsakovui susiformavo už nuo 2012 m. teiktas paslaugas, tais pačias metais iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo susidariusios skolos UAB „Pasidaryk pats“, IĮ „Inžineringas“, nuo 2013 m. birželio susiformavo 28 091,82 Lt įmonės skola bendrovės darbuotojams. Atsižvelgiant į kreditorių kiekį ir jų reikalavimų bendrą sumą, tikėtina, kad visų kreditorių reikalavimai negalėjo būti patenkinti visa apimtimi iš bendrovės tuo metu buvusio trumpalaikio turto, tačiau atsakovui perleidus reikalavimo teisę, paminėti kreditoriai neteko galimybės patenkinti savo reikalavimus nors iš dalies. Apeliantas teigia, kad bendrovė netapo nemokia dėl ginčijamo sandorio sudarymo, todėl ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių teisių. Šis argumentas atmetamas. Nors ir ginčijamo sandorio sudarymo momentu atsižvelgiant į kreditorių ir tuo metu buvusio turto santykį labai tikėtina, kad kreditorių reikalavimai negalėjo būti patenkinti visa apimtimi, tačiau po turto (reikalavimo teisės) perleidimo ginčijamu sandoriu kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus nors iš dalies, nes reikalavimas buvo perleistas tik vienam kreditoriui, t.y. kreditorių padėtis pablogėjo, jų teisė gauti nors dalinį savo reikalavimų patenkinimą ginčijamu sandoriu buvo pažeista.

21Dėl ginčijamo sandorio privalomumo.

22Apeliantas teigia, kad skolininkas – bankrutuojanti bendrovė, privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, nes įsiskolinimas buvo susidaręs už įmonės patalpas, automobilio nuomą bei buhalterinės apskaitos tvarkymą, ir nesudarius ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties, ieškovo ūkinė komercinės veikla būtų nutrūkusi. Pažymėtina, jog bankrutuojanti bendrovė yra statybinė įmonė, t.y. jos verslui biuro patalpų nuomą nebuvo gyvybiškai svarbi bendrovės gamybinės veiklos tęstinumui užtikrinti. Pažymėtina, kad patalpų ir automobilio nuomotoju buvo bendrovės akcininkas – atsakovas UAB „Nacionalinių projektų rengimas”. Pagal verslo logiką, bankrutuojančios bendrovės akcininkas neturėjo suinteresuotumo esant atsiskaitymų sutrikimams reikšti reikalavimus jam priklausančiai bendrovei ir reikalauti atsiskaityti nedelsiant, būtų logiška suteikti pirmumą darbuotojų kreditoriniams reikalavimams, nes darbo užmokesčio nemokėjimas sudaro savarankiško pagrindo bankroto bylos iškėlimui. Bankrutuojančios bendrovės pareiga atsiskaityti su savo savininku, biuro ir automobilio nuomotoju, nepaneigia pareigos atsiskaityti pagal ankstesnes prievoles, pirmenybės suteikimas bendrovės akcininkui negali būti pateisintas verslo logika ar apelianto paminėtais protingo ir sąžiningo asmens standartais; apelianto argumentai dėl ginčijamo sandorio privalomumo atmetami.

23Dėl apelianto ir trečiojo asmens nesąžiningumo.

24Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad skolininkas (nagrinėjamoje byloje –ieškovas) sandorio sudarymo metu buvo nesąžiningas, taip pat nesutinka, kad sudarant ginčijamą sandorį atsakovas (apeliantas) žinojo apie ieškovo nemokumą, vertinant, kad atsakovas yra vienintelis ieškovo akcininkas. Apeliantas teigia, kad buvo sąžiningas, nes jam prieinamomis priemonėmis domėjosi, ar įmonė turi kreditorių, ar nebus pažeisti jų interesai. Iki ginčijamo sandorio sudarymo nei vienas kreditorius nebuvo pareiškęs reikalavimo raštu, bankrutuojančios bendrovės atžvilgiu nebuvo pritaikyta turto areštų. Apeliantas domėjosi įmonės veikla, Registrų centre esančia informacija. Ieškovas turėjo apyvartinių lėšų trūkumų, tačiau nesiruošė bankrutuoti, nes turėjo vykdomų sutarčių bei užsakovų, kurie dar nebuvo atsiskaitę. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės bylos aplinkybės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadoms panaikinti. Kaip buvo paminėta, jau 2012 m. gruodžio mėn. UAB „Statremo” buvo nemoki Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punkto prasme, t.y. įmonės per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų suma viršijo pusę viso į balansą įrašyto turto vertės; pelno - nuostolio ataskaitos duomenimis bendrovė pabaigė 2012 m. su 234 622 Lt nuostoliu. Balanso duomenys yra vieši, ir be abejonės, prieinami ir žinomi pačiai bendrovei ir bendrovės akcininkui - atsakovui. Bet koks protingas ir sąžiningas verslininkas turėjo suprasti, kad bendrovė jau yra nemoki ir bet kam iš kreditorių pareikalavus, jai gali būti iškelta bankroto byla; bendrovės direktorius pripažino, kad bendrovė nemoki jau 2013 m. lapkričio mėn., tačiau nemokumo būsena neatsiranda staiga, 2012 m. balanso duomenys paneigia, kad ji susiformavo po ginčijamo sandorio sudarymo, po 2013 m. liepos mėn. Faktas, kad bendrovė dar turėjo vykdomų sutarčių ir užsakymų ir nesiruošė bankrutuoti, neturi reikšmės vertinant ieškovo ir atsakovo sąžiningumą, nes nemokumo būsena yra objektyvi, nuo bendrovės ketinimų nepriklauso. Atsakovui apie tai buvo žinoma; jis, kaip verslininkas, galėjo ir privalėjo įvertinti visas galimas faktinio nemokumo pasekmes. Apeliacinio skundo argumentai dėl actio Pauliana 5 sąlygos –trečiojo asmens, sudariusio su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, sąžiningumo, atmetami. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimo teisė buvo perleista vienam iš kreditorių, t.y. atsakovas ir yra trečiasis asmuo, turto (nagrinėjamoje byloje – reikalavimo teisės) įgijėjas, kurio nesąžiningumas sudaro 5 būtiną sąlygą actio Pauliana ieškiniui tenkinti. Argumentai dėl atsakovo (apelianto) nesąžiningumo yra aptarti.

25Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

26Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti... 5. Atsiliepimu atsakovas UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ prašė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ prašo... 10. Atsiliepimu ieškovas BUAB „Stratemo“, atstovaujamas administratoriaus UAB... 11. Atsiliepimu trečiasis asmuo UAB „Ademo techninė priežiūra“ prašė... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 13. Apeliacinis skundas atmetamas.... 14. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 15. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė šalių ginčą dėl sandorio -... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra... 17. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą,... 18. Dėl kreditorių teisių pažeidimo.... 19. Ginčo sandoris buvo sudarytas 2013-07-23, bankroto byla UAB „Statremo”... 20. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa... 21. Dėl ginčijamo sandorio privalomumo.... 22. Apeliantas teigia, kad skolininkas – bankrutuojanti bendrovė, privalėjo... 23. Dėl apelianto ir trečiojo asmens nesąžiningumo.... 24. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad skolininkas (nagrinėjamoje byloje... 25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 26. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimą palikti...