Byla 2A-384/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Accuratus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2994-823/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Accuratus“ ieškinį atsakovui A. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Accuratus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei ieškinio patikslinimu, prašydamas pripažinti negaliojančiu ieškovo ir atsakovo A. J. 2009 m. rugsėjo 21 d. susitarimą dėl tarpusavio užskaitų, pagal kurį atsakovo įsiskolinimas ieškovui už iš ieškovo pirktą automobilį buvo įskaitytas į ieškovo atsakovui neišmokėto darbo užmokesčio skolą, priteisti iš atsakovo 71 300 Lt skolos už pirktą iš ieškovo automobilį, 544,65 Lt palūkanų ir procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad egzistuoja visos actio Pauliana instituto (CK 6.66 str.) taikymo sąlygos. Administratorius, gindamas bankroto byloje patvirtintų visų ieškovo kreditorių interesus, teikia ieškinį kaip kreditorius bendrąja prasme. Ginčijamas susitarimas dėl tarpusavio užskaitų yra neteisėtas, kadangi pažeidžia kitų ieškovo kreditorių teises ir teisėtus interesus, mažina įmonės mokumą bei galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais. Yra pagrindo manyti, jog ginčijamas susitarimas buvo sudarytas vėlesne data nei nurodyta pačiame dokumente, t. y. teismui jau priėmus nutartį dėl bankroto bylos UAB „Accuratus“ iškėlimo, siekiant išvengti atsakovo įsipareigojimo sumokėti įmonei pinigus už įsigytą transporto priemonę. Be to, net ir pripažinus, jog ginčijamas susitarimas buvo sudarytas 2009 m. rugsėjo 21 d., vertinant susitarimo teisėtumo faktą reikia atsižvelgti ir į tai, jog atsakovas yra ir ieškovo akcininkas bei įmonės vadovo A. J. tėvas. Todėl atsakovui, kaip akcininkui, sudarant susitarimą turėjo būti žinomas įmonės nemokumo faktas. Ieškovą atstovavęs direktorius A. J. neprivalėjo sudaryti ginčijamo susitarimo su atsakovu, kadangi prievolės atsakovui įvykdymo terminas nebuvo suėjęs. Susitarimu atsakovui, nesant tam jokio teisinio pagrindo, buvo suteikta pirmenybė anksčiau už kitus ieškovo kreditorius gauti savo reikalavimo patenkinimą. Abi ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes sandoris sudarytas tarp juridinio asmens ir to asmens vadovo tėvo, taip pat tarp juridinio asmens ir fizinio asmens, kuris pats yra to juridinio asmens dalyvis valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (CK 6.67 str. 3 ir 7 p.). Be to, atsakovas, sudarydamas ginčijamą sandorį jau žinojo, kad ieškovas yra nemokus ir negali vykdyti savo prievolių kreditoriams. Todėl sudarant ginčijamą susitarimą tiek ieškovas, tiek atsakovas žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kitų ieškovo kreditorių teises, t. y. kad atsakovui suteikiama pirmenybė prieš kitus ieškovo kreditorius. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu tik susitarimą dėl tarpusavio užskaitų, bet ne automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Pripažinus ginčijamą susitarimą negaliojančiu, atsakovui lieka pareiga atsiskaityti su ieškovu už įsigytą automobilį, todėl ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 71300 Lt skolą už iš ieškovo pirktą automobilį, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo tos dienos, kai atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu už automobilį pagal jam išrašytą sąskaitą faktūrą iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui dienos bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiko įvykdymo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo A. J. turto areštą 71 844,65 Lt sumai. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovas Arūnas Jurgulis, UAB „Accuratus“ akcininkas ir šios įmonės direktoriaus A. J. tėvas, iki 2009 m. rugsėjo 21 d. dirbo UAB „Accuratus“ direktoriaus pavaduotoju. Pagal 2009 m. sausio 8 d. sudarytą žodinę sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo išrašyta 2009 m. sausio 8 d. sąskaita faktūra Nr. ACC005198, atsakovas už 71 300 Lt įsigijo iš ieškovo automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pinigų už pirktą automobilį pagal jam išrašytą sąskaitą faktūrą atsakovas ieškovui nesumokėjo. 2009 m. rugsėjo 21 d. darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta šalių susitarimu. Pagal šį susitarimą ieškovas įsipareigojo atsakovui sumokėti 6 699 Lt darbo užmokesčio, 52 448,13 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 48 420 Lt išeitinę išmoką pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, viso 107 567,13 Lt (neatskaičius mokesčių). Atskaičius mokesčius atsakovui turėjo būti išmokėta 81 764,15 Lt suma. Byloje ginčijamu susitarimu dėl tarpusavio užskaitų atsakovo įsiskolinimas ieškovui už iš ieškovo pirktą automobilį buvo įskaitytas į ieškovo įsiskolinimą atsakovui, kylantį iš darbo teisinių santykių tokiu būdu konstatuojant, kad po susitarimo sudarymo UAB „Accuratus“ skola atsakovui sudaro 10 464,15 Lt. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi UAB „Accuratus“ iškelta bankroto byla pagal bendrovės kreditoriaus AB „Orhei-Vit“ ieškinį. Aplinkybę, kad ginčijamas įskaitymo sandoris buvo sudarytas jau po bankroto bylos ieškovui iškėlimo o ne 2009 m. rugsėjo 21 d., t. y. atsakovo atleidimo iš darbo dieną, teismas pripažino neįrodyta, todėl nurodė, kad nėra pagrindo šį susitarimą pripažinti negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatoms. Teismas nurodė, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos šios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009, 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008, ir kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Ieškovas aplinkybę, kad ginčijamas įskaitymo sandoris pažeidžia BUAB „Accuratus“ kreditorių interesus, grindžia tuo, kad šis sandoris sumažino įmonės mokumą bei galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais, suteikė atsakovui nepagrįstą pranašumą prieš kitus įmonės kreditorius. Teismas nurodė, kad su šiais ieškovo argumentais nesutinka. Teismo teigimu, vertinant, ar ginčijamu įskaitymo sandoriu atsakovui buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas prieš kitus bendrovės kreditorius, turi būti atsižvelgiama į tai, kelintos eilės bendrovės kreditoriumi yra atsakovas (sandoris vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 1 dalimi, galėtų būti pripažintas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jeigu skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, t. y. jei įmonei būnant de facto nemokia įskaitymu be pagrindo sumažinama skolininko prievolė tolimesnės eilės kreditoriui, apeinant pirmesnės eilės kreditorius), kokia buvo atsiskaitymo su kitais kreditoriais praktika ginčijamo sandorio sudarymo metu, ir kt. Teismas pažymėjo, kad ginčijamo sandorio prieštaravimas įmonės kreditorių interesams turi būti vertinamas pagal jo sudarymo metu egzistavusias aplinkybes, todėl vien tas faktas, kad su kai kuriais įmonės kreditoriais buvo atsiskaityta iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad atsiskaitymu buvo pažeisti kitų įmonės kreditorių interesai. Atsakovas yra buvęs BUAB „Accuratus“ darbuotojas, t. y. pirmos eilės bendrovės kreditorius. BUAB „Accuratus“ 2009 metais ir 2010 m. pradžioje nutraukė darbo sutartis su 15 darbuotojų, tarp jų ir atsakovu. Su kitais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys nutrauktos iki 2009 m. spalio 6 d., įmonė visiškai atsiskaitė. Tai, teismo teigimu, patvirtina atsakovo teiginius, kad atsiskaitydama su juo atleidimo iš darbo dieną, bendrovė jo neišskyrė iš kitų darbuotojų tarpo, juolab, kad atsakovas yra vienintelis iš darbuotojų, su kuriais darbo sutartis buvo nutraukta iki 2009 m. spalio 6 d., ir su kuriuo nebuvo visiškai atsiskaityta, t. y. ieškovo skolos atsakovui dalis, viršijanti ginčijamu įskaitymo sandoriu įskaitytą sumą, atsakovui nebuvo išmokėta. Atsiskaitymas su darbuotojais atitiko įprastą įmonės praktiką ginčijamo sandorio metu, todėl teismas nurodė, kad neturi pagrindo daryti išvadą, jog ginčijamu sandoriu atsakovui buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas kitų įmonės kreditorių atžvilgiu. Ieškovo teiginius, kad UAB „Accuratus“ pirmiausia privalėjo atsiskaityti su tais kreditoriais, įsipareigojimai kuriems buvo labiausiai pradelsti, teismas pripažino nepagrįstais, nurodydamas, kad įstatymas tokio imperatyvo nenumato, be to, įsipareigojimai, kylantys iš darbo teisinių santykių, negali būti prilyginti įsipareigojimams kylantiems iš komercinių prievolių, todėl atsakovo teisinė padėtis šiuo atveju vertintina tik atsižvelgiant į kitų įmonės darbuotojų padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, todėl teismas padarė išvadą, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną (t. y. atsakovo atleidimo iš darbo dieną) ieškovo prievolės atsakovui įvykdymo terminas buvo suėjęs. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas yra susijęs su BUAB „Accuratus“ ir jos vadovu, nepanaikina bendrovės pareigos atsiskaityti su atsakovu kaip su bendrovės kreditoriumi ir nėra pagrindas atsakovui taikyti mažiau palankias sąlygas nei kitiems bendrovės kreditoriams. Teismas nurodė, kad toks atsiskaitymas galėtų būti teismo pripažintas nesąžiningu ir pažeidžiančiu kitų įmonės kreditorių interesus tik tokiu atveju, jei iš bylos faktinių aplinkybių matytųsi atsakovo protegavimas kitų bendrovės kreditorių atžvilgiu, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta, ginčijamu sandoriu buvo įskaityti vienarūšiai piniginiai reikalavimai, jį atlikus ieškovo skola atsakovui atitinkamai sumažėjo, todėl nepagrįsti ir ieškovo argumentai, kad ginčijamas sandoris laikytinas pažeidžiančiu BUAB „Accuratus“ interesus, nes juo siekta išvengti skolos mokėjimo. Teismo teigimu, ginčijamas sandoris nesukėlė įmonės nemokumo, jo sudarymo metu atitiko įprastą įmonės praktiką ir nebuvo draudžiamas įstatymo, tačiau net ir vertinant atsakovo teisinę padėtį kitų įmonės kreditorių atžvilgiu jau po bankroto bylos UAB „Accuratus“ iškėlimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamu sandoriu yra pažeidžiami įmonės kreditorių interesai, kadangi į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog įmonės turimas turtas beveik du su puse karto viršija pirmos eilės kreditorinių reikalavimų sumą. Atsižvelgdamas į tai teismas pripažino pagrįstais atsakovo argumentus, kad ginčijamo sandorio panaikinimas įmonės kreditorių interesų niekaip neįtakotų, kadangi ginčijamo sandorio panaikinimo atveju tokia pat suma padidėtų BUAB „Accuratus“ turtas ir pirmos eilės kreditoriniai reikalavimai, ir atsakovo ieškovui sumokėta suma turėtų būti jam grąžinta tenkinant jo kreditorinį reikalavimą. Ieškovo argumentas, kad įmonės turimo turto vertė savaime nerodo sumos, už kurią šį turtą pavyks realizuoti, atsižvelgiant į kreditorinių reikalavimų ir turto vertės santykį, teismas pripažino nepakankamu šiai išvadai paneigti. Nenustatęs, kad byloje ginčijamas sandoris pažeidė BUAB „Accuratus“ kreditorių interesus, teismas konstatavo, jog byloje nėra CK 6.66 straipsnyje numatytų actio Pauliana taikymo sąlygų, todėl ieškovo reikalavimas panaikinti ieškovo ir atsakovo 2009 m. rugsėjo 21 d. susitarimą dėl tarpusavio užskaitų atmetamas, tuo pačiu atmetami ir išvestiniai ieškovo reikalavimai dėl palūkanų priteisimo.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovas BUAB ,,Accuratus“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas nepagrįstai nenustatė kreditorių interesų pažeidimo, kuris kilo dėl ginčijamo sandorio sudarymo. Nepagrįsta teismo išvada, kad sudarius ginčijamą įskaitymo sandorį su vienu iš įmonės kreditorių, t. y. su atsakovu, kai įmonė jau buvo faktiškai nemoki, kitų įmonės kreditorių interesai pažeisti nebuvo. Ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių interesus, kadangi įmonei jau esant nemokiai, sumažino galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais, t. y. iš atsakovo gautina suma galėjo būti panaudota visų įmonės kreditorių reikalavimams proporcingai tenkinti. Kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė pirmenybės patenkinti savo turimą reikalavimą suteikimu su įmone susijusiam kreditoriui (atsakovui) bei galimybės dengti kitų įmonės kreditorių reikalavimus iš atsakovo gautinomis lėšomis eliminavimu. Ta aplinkybė, kad buvo patenkintas atsakovo reikalavimas, kylantis iš darbo santykių, nėra reikšminga. Kol nėra iškelta bankroto byla, tiek darbuotojai, tiek kiti kreditoriai turi lygiai tokias pačias teises į reikalavimo patenkinimą, nėra nustatyta, kad darbuotojams mokėjimai turi būti atliekami prioriteto tvarka. Teismas neteisingai suteikė prioritetą iš darbo santykių kylantiems įsipareigojimams ir nepagrįstai pripažino, kad sudarytas įskaitymo sandoris kitų kreditorių interesų nepažeidė. Taip pat teismas klaidingai nurodė, kad su kitais darbuotojais, su kuriais buvo nutrauktos darbo sutartys, buvo atsiskaityta. Ieškovo pateiktoje pažymoje apie 2009 m. nutrauktas darbo sutartis ir įsiskolinimus darbuotojams, ne su visais jais buvo atsiskaityta, nors darbo sutartys ir buvo nutrauktos panašiu metu kaip ir su atsakovu.

102. Teismas nepagrįstai nekonstatavo atsakovo nesąžiningumo. Atsakovas buvo akivaizdžiai nesąžiningas, kadangi jis buvo įmonės direktoriaus tėvas ir ginčijamą sandorį pasirašė būtent tėvas ir sūnus. Akivaizdu, kad tokio sandorio motyvu buvo būtent siekis išvengti atsakovo mokėjimo įmonei už įsigytą automobilį. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

113. Teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, remdamasis tuo, kad neva po tokio pripažinimo ir restitucijos taikymo teisniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo realiai nepasikeis. Ginčijamą sandorį pripažinus negaliojančiu ir atsakovui sumokėjus už įsigytą automobilį, ši gauta suma būtų proporcingai dalijama visiems pirmos eilės kreditoriams, o ne būtų grąžinta atsakovui, kaip nurodė teismas. Taip pat teismas, konstatuodamas, kad įmonės turimo turto užteks visiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti, neatsižvelgė į tai, kad nurodyta bendra įmonės turto vertė yra buhalterinė, o ne vidutinė rinkos ar likvidacinė vertė.

12Atsakovas A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

13IV. Apeliacinio teismo argumentai

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

16Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

17Nagrinėjamoje byloje ieškiniu BUAB „Accuratus“ bankroto administratorius ginčija ieškovo ir atsakovo Arūno Jurgulio 2009 m. rugsėjo 21 d. susitarimą dėl tarpusavio užskaitų, pagal kurį atsakovo įsiskolinimas ieškovui už iš ieškovo pirktą automobilį buvo įskaitytas į ieškovo atsakovui neišmokėto darbo užmokesčio skolą, CK 6.66 straipsnio pagrindu.

18CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003).

20CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

21CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus – jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies.

22Ieškovo BUAB „Accuratus“ bankroto administratorius teiginį, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises grindė tuo, kad atsakovui nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė patenkinti savo turimą reikalavimą ieškovui bei eliminuota galimybė dengti kitų įmonės kreditorių reikalavimus iš atsakovo gautinomis lėšomis.

23Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. J. yra buvęs BUAB ,,Accuratus“ darbuotojas, su kuriuo darbo sutartis buvo nutraukta 2009 m. rugsėjo 21 d. DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną. Taigi šiuo atveju, susitarimas dėl tarpusavio užskaitų buvo sudarytas tarp UAB ,,Accuratus“, kaip darbdavio, ir atsakovo, kaip darbuotojo. Šiuo sandoriu UAB ,,Accuratus“ iš dalies įvykdė savo įstatyminę pareigą atsiskaityti su iš darbo atleidžiamu darbuotoju. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditorių teisės, ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Svarbu, kad toks sandoris nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas, kaip darbuotojas, yra pirmos eilės kreditorius, kurio reikalavimai būtų tenkinami pirma eile, pagrįstai sprendė, kad atsakovo teisinė padėtis šiuo atveju vertintina tik atsižvelgiant į kitų įmonės darbuotojų padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsiskaitymas su darbuotojais atitiko įprastą įmonės praktiką ginčijamo sandorio metu, nes buvo atsiskaitoma ne tik su atsakovu, bet ir su kitais įmonės darbuotojais. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB ,,Accuratus“ atsiskaitė su visais kitais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys buvo nutrauktos iki 2009 m. spalio 6 d. (b. l. 63). Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad UAB ,,Accuratus“ atsiskaitydama su atsakovu atleidimo iš darbo dieną, neišskyrė jo iš kitų darbuotojų tarpo ir ginčijamu sandoriu atsakovui nebuvo suteiktas nepagrįstas pranašumas kitų įmonės kreditorių atžvilgiu. Nors ieškovas skunde nurodo, kad įmonė atsiskaitė ne su visais darbuotojais, tačiau iš byloje esančių įrodymų (b. l. 63) matyti, kad neatsiskaityta buvo tik su tais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys nutrauktos vėliau nei sudarytas ginčijamas sandoris. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad bendra BUAB ,,Accuratus“ turimo turto suma sudaro 645 921 Lt, o įsiskolinimas darbuotojams – 265 857,10 Lt (b. l. 63), taigi įmonės turimas turtas daugiau nei du kartus viršija pirmos eilės kreditorinių reikalavimų sumą. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčijamo sandorio panaikinimas įmonės kreditorių interesų niekaip neįtakotų, nes sandorio panaikinimo atveju tokia pat suma padidėtų įmonės turtas bei pirmos eilės kreditoriniai reikalavimai. Ieškovas teigdamas, kad nurodyta įmonės turto vertė yra tik buhalterinė vertė, o ne rinkos ar likvidacinė vertė, jokių duomenų apie kitokią šio turto vertę nepateikė. Taigi ieškovas nepateikė įrodymų, kad įmonės turimo turto vertė yra mažesnė nei pirmos eilės kreditorinių reikalavimų suma.

24Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas sandoris pažeidė BUAB ,,Accuratus“ kreditorių interesus, tai reiškia, kad nėra visų sąlygų sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

25Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo atsakovo nesąžiningumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamą sandorį sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Nenustačius, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai, laikytina, kad sudarydamos sandorį šalys buvo sąžiningos.

26Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.66 straipsnį, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Accuratus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei ieškinio... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Ieškovas BUAB ,,Accuratus“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos... 9. 1. Teismas nepagrįstai nenustatė kreditorių interesų pažeidimo, kuris kilo... 10. 2. Teismas nepagrįstai nekonstatavo atsakovo nesąžiningumo. Atsakovas buvo... 11. 3. Teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti ginčijamą sandorį... 12. Atsakovas A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos... 13. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 16. Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai... 17. Nagrinėjamoje byloje ieškiniu BUAB „Accuratus“ bankroto administratorius... 18. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios... 20. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 21. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas... 22. Ieškovo BUAB „Accuratus“ bankroto administratorius teiginį, kad... 23. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. J. yra buvęs BUAB ,,Accuratus“... 24. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas sandoris... 25. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas... 26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 28. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą....