Byla 2A-18/2014
Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, turto teisinės registracijos panaikinimo ir kt

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovei J. Z. ir jos atstovui advokatui Evaldui Skurvydui, atsakovėms: J. Z. ir L. S., vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3823-262/2011 pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovėms J. Z. ir L. S., dalyvaujant trečiajam asmeniui notarei Rimai Vižinytei, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, turto teisinės registracijos panaikinimo ir kt., ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė J. Z. prašė pripažinti negaliojančiais 1997 m. gruodžio 30 d. Vilniaus m. pareiškimą dėl atsisakymo gauti nuosavybės teisės liudijimą; 1997 m. gruodžio 30 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, panaikinti nekilnojamojo turto teisinę registraciją, atliktą notarės R. Vižinytės 1997 m. gruodžio 30 d. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu; pripažinti, jog ji (J. Z.) po vyro S. Z. (S. Z.) mirties (mirė 1997-03-20), priėmė jo palikimą, pradėdama valdyti mirusiojo turtą; pripažinti J. Z., pergyvenusiai savo sutuoktinį S. Z., nuosavybės teises į ½ dalį santuokoje įgyto turto: į gyvenamojo namo, pažymėto plane indeksu 1A1/p, ½ dalį, kurios vertė – 60 500 Lt; į ūkinio pastato, pažymėto plane indeksu 4I1/m, ½ dalį, kurios vertė 1 690 Lt; į kiemo statinių ½ dalį, kurios vertė 300,50 Lt; į 59,40 Lt įmokos už 401 kv. m žemės sklypą, esantį ( - ); į ūkinio pastato VĮ Registrų centro 2008 m. gegužės 14 d. pažymėjime nurodyto indeksu 3I1/m ½ dalį, kurios vertė 9 500 Lt. Taip pat prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą.

4Ieškovė nurodė, kad 1997 m. kovo 20 d. mirė jos sutuoktinis S. Z., su kurio iki mirties gyveno name, esančiame ( - ). Po jo mirties ji (ieškovė) priėmė palikimą, pradėjo faktiškai valdyti visą turtą, namo dalį, namų apyvokos ir kitus daiktus. Į notarų biurą CK 587 straipsnio pagrindu nesikreipė, iš namo neišsikėlė, jame gyvena iki šiol. 1997 m. galiojusio SŠK 21 straipsnio pagrindu jai (ieškovei) pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į ½ dalį minėto gyvenamojo namo su priklausiniais. Gyvendama santuokoje su sutuoktiniu lengvatinėmis sąlygomis, sumokant investicinius čekius (118,80 Lt) išsipirko 401 kv. m žemės sklypą, nors pirkimo dokumentai neįforminti. ½ dalis minėtos įmokos už žemę nuosavybės teise turi būti pripažinta jai (ieškovei). 1997 m. gruodžio 30 d. notarų biure išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių. Jame konstatuojama, kad ji (ieškovė) ir dvi jos dukros minėtą turtą (namą, įmokas už žemę ir kitą turtą) paveldi lygiomis dalimis. 1997 m. gruodžio 30 d. notarų biure apgaulės būdu iš jos (ieškovės) buvo išgautas pareiškimas, kad gauti nuosavybės teisės liudijimo ji nepageidauja. Jos dukra J. Z., siekdama asmeninės naudos, įkalbėjo pasirašyti paminėtą pareiškimą, parengtą notarų biure jos (dukters) iniciatyva, todėl 1997 m. gruodžio 30 d. pareiškimas apie atsisakymą gauti nuosavybės teisės liudijimą, ieškovės įsitikinimu, turi būti pripažintas negaliojančiu 1964 metų redakcijos CK 47, 57 straipsnių pagrindu.

5Ieškovė nurodo, kad ji yra juridiškai neišsilavinusi ir būdama senyvo amžiaus, ligota , neraštinga, rusakalbė, nepajėgė suvokti visų veiksmų esmės. Pasirašydama 1997 m. gruodžio 30 d. pareiškimą dėl atsisakymo gauti nuosavybės teisės liudijimą pasikliovė savo dukra J. Z., nesitikėjo būti suklaidinta. Dėl minėtų aplinkybių bei uždaro gyvenimo būdo ji (ieškovė) savarankiškai į valstybines įstaigas nevaikšto ir nuo 1997 metų nesikreipė į teismą dėl sandorių panaikinimo. Ieškovė prašo šias aplinkybes pripažinti svarbiomis ir terminą ieškiniui paduoti atnaujinti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas nustatė, kad ieškovė ginčija 1997 m. gruodžio 30 d. pareiškimą dėl atsisakymo gauti nuosavybės teisės liudijimą bei 1997 m. gruodžio 30 d. paveldėjimo teisės liudijimą 1964 metų redakcijos CK 47 ir 57 straipsnių pagrindu, t. y., kaip sandorius, neatitinkančius įstatymo reikalavimų bei sudarytus dėl apgaulės.

9Dėl ieškinio senaties

10Teismas, remdamasis ginčijamų teisinių santykiu metu galiojusiu CK 84 straipsniu, konstatavo, kad ieškovės reikalavimams pareikšti galiojo trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovės teiginius (neraštingumą, yra rusakalbė ir ligota), dėl kurių ji nuo 1997 metų negalėjo kreiptis į teismą ir ginčyti neteisėtus sandorius, teismas nepripažino svarbiais. Nesant kitų įrodymų, patvirtinančių senaties termino praleidimo priežastis, teismas pripažinto, kad ieškinio senaties terminas pareikšti ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra praleistas (1964 m. CK 90 str.) ir jį atnaujinti nėra pagrindo.

11Dėl ieškinio reikalavimų

12Teismas priėjo išvadą, kad ieškovė, nurodžiusi vieną iš sandorių negaliojimo pagrindų - CK 47 straipsnį (sandorio, neatitinkančio įstatymo reikalavimų, negaliojimas) nepateikė jokių įrodymų, įrodančių įstatymo reikalavimų neatitikimą. 1997 m. gruodžio 30 d. pareiškimas ir 1997 m. gruodžio 30 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas sudaryti pagal įstatymo reikalavimus, todėl juos naikinti 1964 metų įstatymo redakcijos CK 47 straipsnio pagrindu nėra pagrindo. Teismas konstatavo, kad iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp šalių yra kilę nesutarimai šeimoje. Nors ieškovė teigė, kad yra neraštinga, neišsilavinusi, nesupranta teisinių dalykų, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovė J. Z. ieškovei grasino, apgavo ar suklaidino (CPK 178 str.). Iš notarės Rimos Vižinytės paaiškinimo bei paveldėjimo bylos medžiagos teismas nustatė, kad šalims buvo išaiškintas pasirašomų dokumentų turinys, jų atliekamų veiksmų juridinės pasekmės, nurodyta paveldimo turto dalis, tenkanti kiekvienai iš įpėdinių. 1997 m. gruodžio 30 d. pareiškime, kurį pasirašė ieškovė J. Z. ir atsakovė L. S., aiškiai nurodyta šalių valia gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, o ieškovė J. Z. pasirašė, kad nuosavybės teisės liudijimo gauti nepageidauja. Teismas pažymėjo, kad atsakovė J. Z. šio pareiškimo pasirašyme nedalyvavo. Tai patvirtino ieškovė ir atsakovė L. S. Notarė, vadovaudamasi paveldėjimo byloje esančiais dokumentais bei 1997 m. gruodžio 30 d. pareiškimu (reg. Nr. 8-6987), tą pačią dieną išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Tai, kad ieškovė suvokė sudaromų sandorių pasekmes, teismo įsitikinimu, įrodo tai, kad ji paveldėjimo teisės liudijimą užregistravo Nekilnojamojo turto registre, t. y., aktyviais veiksmais parodė, kad neprieštarauja ir sutinka, kad palikėjo turtas, jo nuosavybės forma, paveldimos įpėdinių dalys būtų tokios, kokios nustatytos 1997 m. gruodžio 30 d. paveldėjimo teisės liudijime. Dėl šių aplinkybių teismas nustatė, kad ieškovės ginčijamus sandorius naikinti 1964 metų įstatymo redakcijos CK 57 straipsnio pagrindu taip pat nėra pagrindo. Įvertinęs tai, kad ieškovės nurodytos aplinkybės bei argumentai nėra patvirtinti įrodymais, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės J. Z. ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra nepagrįstas, todėl jį atmetė. Kiti ieškovės J. Z. reikalavimai yra išvestiniai iš pirmųjų dviejų, todėl, atmetęs pirmuosius du reikalavimus, teismas kitų ieškovės reikalavimų nenagrinėjo.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Apeliaciniu skundu ieškovė J. Z. prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

15Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Teismas nepagrįstai neanalizavo, kokie teisės aktai reglamentavo nuosavybės teisės liudijimų išdavimą, todėl neatskleidė bylos esmės. CPK 135 straipsnis įpareigoja ieškovą nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą ir neįpareigoja nurodyti teisinio ieškinio pagrindo. Ieškovė nurodė faktines bylos aplinkybes, o faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir pareiga. Be to, ieškinyje nurodyta, kad sandoriai pažeidžia SŠK 21 straipsnio nuostatą, o pirmosios instancijos teismas šio pažeidimo nepagrįstai netyrė ir nevertino;
  2. Pareiškime, toje dalyje dėl kurios kilęs ginčas, yra nurodyta, kad „man, J. Z., Lietuvos Respublikos SŠK 21 str. turinys paaiškintas, nuosavybės teisės liudijimo gauti nepageidauju“, tačiau iš tikro ieškovei tokio notarinio veiksmo pasekmės nebuvo išaiškintos, o toks notarinis veiksmas iš viso yra įstatymuose nenumatytas ir neteisėtas. Šis pareiškimas buvo parengtas atsakovės J. Z. iniciatyva ir jokia teisės akto nuostata ieškovei nebuvo aiškinama. Nors atsakovė J. Z. neigia, kad ji dalyvavimo jai (apeliantei) pasirašant šį pareiškimą, iš tikrųjų ji dalyvavo (tai patvirtino kita atsakovė L. S.). Pasirašant į pareiškimą, ieškovė pasitikėjo savo dukra - atsakove J. Z., kuri ją suklaidino ir apgavo. Ieškovė yra senyvo amžiaus, ligota, neturi teisinio išsilavinimo ir palikimo priėmimo procedūrose iki tol nebuvo dalyvavusi, šios procedūros esmės ir atskirų atliekamų veiksmų reikšmės nesuprato. Atsakovė J. Z. apgaule įtikino, kad dėl to, jog yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, ji (apeliantė) turiu pasirašyti tokį pareiškimą, nes kitaip iš viso palikimo negalės priimti. Tam, kad priimti palikimą, notarui reikėjo pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o pareiškimas apie nepageidavimą gauti nuosavybės teisės liudijimą buvo perteklinis, visiškai nesusijęs su palikimo priėmimo procedūra, pažeidžiantis jos (ieškovės) teises ir teisėtus interesus;
  3. Jei notarė Rima Vižinytė ir būtų išaiškinusi SŠK 21 straipsnio nuostatą, ši nuostata nereglamentuoja tokio notarinio veiksmo kaip atsisakymas nuosavybės teisės liudijimo ir šio veiksmo sukeliamų pasekmių. Ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojusio Notariato įstatymo 26 straipsnio pagrindu notaras galėjo išduoti nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimą. Šio įstatymo 52 straipsnyje buvo nustatyta nuosavybės teisės liudijimo į dalį bendro turto, įgyto santuokoje, mirus vienam sutuoktiniui, išdavimo tvarka. Nei viename Notariato įstatymo straipsnyje nebuvo nustatyta notaro teisė priimti iš pergyvenusio sutuoktinio atsisakymą nuo nuosavybės teisės liudijimo, todėl ginčijamas pareiškimas pažeidžia Notariato įstatymo 26 ir 52 straipsnių nuostatas;
  4. SŠK 21 straipsnis nustato, kad turtas, įgytas santuokos metu, priklauso abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. SŠK 23 straipsnyje nustatyta, kad padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Tai reiškia, kad visas ieškovės ir jos mirusio sutuoktinio S. Z. santuokoje įgytas turtas, nepaisant kurio sutuoktinio vardu šis turtas buvo registruotas, buvo bendroji jungtinė nuosavybė, o šio turto padalijimo atveju turtas turi būti dalijamas į dvi lygias dalis. Sutuoktiniui nepareikalavus išduoti tokio liudijimo arba atsisakius gauti tokį liudijimą, apsunkinama palikimo priėmimo procedūra, nes tokiu atveju įpėdiniams teismine tvarka reikia nusistatyti paveldimo turto masę, t. y., mirusio bendraturčio dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (SŠK 23 str., 2000 m. CK 4.89 str.), todėl pareiškimo dalis, kurioje nurodyta, kad nuosavybės teisės liudijimo ieškovė nepageidauja, neatitinka Notariato įstatymo 26, 30 ir 52 straipsnių reikalavimų, ir dėl to yra pagrindas šią sandorio dalį pripažinti negaliojančia (1964 m. CK 47 str. 1 d., 2000 m. CK 1.80 str.);
  5. Atsakovė J. Z. ieškovę apgavo, tyčia pateikdama klaidingą informaciją, kad ieškovė turi pasirašyti tokį pareiškimą, nes kitaip palikimo negalės priimti, todėl ši sandorio dalis turi būti pripažinta negaliojančia, nes sandoris sudarytas dėl apgaulės (1964 m. CK 57 str., 2000 m. CK 1.91 str.);
  6. Pirmos eilės įpėdiniai ji (ieškovė) ir atsakovės turėjo paveldėti tik mirusiojo turto dalį (1964 m. CK 573 str. 1 p.), o kad paveldėti šį turtą, turėjo būti nustatyta mirusiojo S. Z. turto dalis bendrame santuokiniame turte, tačiau tai nebuvo padaryta (SŠK 23 str., 2000 m. CK 4.89 str.). Dėl šių priežasčių paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kurio pagrindu įpėdiniai paveldėjo palikimo objektu negalinčią būti turto dalį, o tiksliau pergyvenusio sutuoktinio turto dalį, prieštarauja tuo metu galiojusiai imperatyviai SŠK 21 straipsnio nuostatai ir dėl to negalioja (1964 m. CK 47 str. 1 d., 2000 m. CK 1.80 str.);
  7. Dėl ieškinio senaties. Teismas pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nes šio termino eigos pradžią nustatė suabsoliutinęs objektyvųjį ieškinio senaties termino pradžios nustatymo kriterijų, neįvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybių, su kuriomis ji (ieškovė) sieja savo teisių pažeidimą. Apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo ne 1997 m. gruodžio 30 d., o daug vėliau. Pats jos (ieškovės) teisių pažeidimo mechanizmas yra itin sudėtingas ir neaiškus ne tik jai, bet būtų buvęs neaiškus ir bet kuriam kitam apdairiam ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiančiam asmeniui. Savo teisių pažeidimą ji (ieškovė) suvokė tik 2007 m. kovo mėnesį, kai iš teismo gavo atsakovės J. Z. ieškinį, iš kurio suprato apie jos norą atimti namo dalis, nors didžioji šio namo dalis turėtų priklausyti jai (ieškovei). Tik tada buvo suvokta, kad yra apgauta, todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2007 m. kovo mėnesio. Ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Jeigu teismas pripažintų, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, jis turi būti atnaujintas dėl ieškinyje nurodytų motyvų: ji (ieškovė) senyvo amžiaus, ligota, teisiškai neišprususi. Iki 2007 m. kovo mėnesio gyveno ginčo name, o atsakovė J. Z. iki to laiko pareiškimo ir liudijimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis nesinaudojo, t. y., į šį namą jokių pretenzijų nereiškė, todėl šios priežastys pripažintinos svarbiomis, pateisinančiomis praleistą ieškinio senaties terminą, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. S. jį (apeliacinį skundą) pripažįsta, apeliacinio skundo argumentus palaiko. Patvirtina, kad atsakovė J. Z. iki 2007 metų į ginčo turtą jokių pretenzijų nereiškė.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

18Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

19Apeliacinės instancijos teismo pareiga išnagrinėti bylą, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (faktinių ir teisinių pagrindų), išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, taip pat patikrinti absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).

20Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.), tačiau, išnagrinėjusi bylą, ištyrusi bylos rašytinius įrodymus, išklausiusi šalių paaiškinimus, visa tai įvertinusi priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir kvalifikavo šalių teisinius santykius, netinkamai taikė materialinės teisės normas (CPK 177, 185, 330 str.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškovės reikalavimai patenkinami iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

21Ginčas iš esmės kilęs dėl dalies turto, patekusio į paveldimo pagal įstatymą turto apimtį, statuso ir ieškovės pažeistos nuosavybės teisės į santuokoje su mirusiu vyru įgyto turto dalį.

22Nagrinėjamoje byloje nustatyta: 1959 m. rugpjūčio 16 d. apeliantė (ieškovė) J. Z. ir S. Z. buvo sudarę santuoką (1 t. 36-37 b. l.); 1997 m. kovo 21 d. S. Z. mirė (1 t., 38 b.l.). Į mirusiojo palikimą pretendavo dvi dukros ir ieškovė. 1997 m. gruodžio 30 d. pareiškimu notarei Rimai Vižinytei (1 t., 27 b. l.) apeliantė ir atsakovė L. S. pareiškė pageidavimą priimti palikimą pagal įstatymą. Šiame pareiškime taip pat nurodyta, kad J. Z. SŠK 21 straipsnio turinys išaiškintas, ir ji nuosavybės teisės liudijimo gauti nepageidauja. Tą pačią dieną (1997-12-30) Vilniaus m 5-ojo notarų biuro notarė Rima Vižinytė išdavė bylos šalims (ieškovei ir atsakovėms) Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į mirusiojo S. Z. turtą visa apimtimi (80/100 dalių gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu, esančiais ( - ); ratinį traktorių, piniginį indėlį su palūkanomis, kompensacijomis ir atkuriamomis santaupomis; įmokas už 401 kv. m žemės sklypą, esantį ( - ), konstatavus, kad šis turtas paveldimas lygiomis dalimis. Nekilnojamojo turto registre ieškovės ir atsakovių nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą (po 1/3 dalį namo, ūkinio pastato bei inžinierinių statinių: šulinio, stoginės (pastarieji statiniai paveldėjimo teisės liudijime nenurodyti) įregistruotos 1998 m. birželio 10 d. 1997 m. gruodžio 30 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu. Be to, S. Z. 1994 m. rugsėjo 10 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravo nuosavybės teises į 1990 metų statybos ūkinį pastatą, pažymėtą ind. 3I1m, unik. Nr. ( - ), esantį ( - ), kuris nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apimtį.

23Dėl J. Z. 1997 m. gruodžio 30 d. pareiškimo notarei Rimai Vižinytei

24Dėl Paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo

25Paminėta, kad šiame pareiškime apeliantė yra pareiškusi, kad jai SŠK 21 straipsnio turinys paaiškintas, o nuosavybės teisės liudijimo gauti nepageidauja. Iš vėliau, tačiau tą pačią dieną išduoto Pavedėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą turinio aišku, kad turtas, registruotas mirusiojo ieškovės vyro S. Z. vardu, visa apimti, neatsižvelgiant į ieškovės nuosavybės teisės dalį bendroje junginėje sutuoktinių nuosavybėje, nenustačius šios turto dalies, buvo notaro pripažintas paveldimu pagal įstatymą. Bylos nagrinėjimo eigoje nustatyta, kad tai lėmė paminėtas ieškovės pasirašytas pareiškimas, kuriuo ji nepageidavo gauti nuosavybės teisės liudijimo, kuris notaro įvertintas kaip atsisakymas nuo bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalies. Pati apeliantė teigia, kad tokį pareiškimą, kuris jau buvo paruoštas iš anksto, pasirašė įtakojama dukters atsakovės J. Z. dėl to, kad (taip jai teigė atsakovė) yra pasibaigęs terminas palikimui priimti, nors mirusio vyro palikimą ji (ieškovė) buvo priėmusi faktiškai pradėjusi valdyti šį turtą. Santuokoje įgytos nuosavybės dalies ji neatsisakė, ginčo name gyveno, mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu. Dėl savo neraštingumo (moka tik pasirašyti), valstybinės kalbos nemokėjimo (rusakalbė), senyvo amžiaus negalėjo suprasti notaro atliekamų teisinių veiksmų esmės ir jų galimų pasekmių, nes notarė netinkamai įvykdė išaiškinimo pareigą.

26Notarė R. Vižinytė apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad toks ginčo pareiškimas (nepageidauja gauti nuosavybės teisės liudijimo) buvo ieškovės pasirašytas remiantis notarine praktika, nes priešingu atveju jai (ieškovei) būtų reikėję pateikti papildomus dokumentus. Toks pareiškimas reiškia, kad ieškovė atsisakė ½ turto dalies.

27Ginčijami aktai buvo sudaryti 1997 metų gruodžio 30 d., kai galiojo ginčui aktualūs įstatymai: Santuokos ir šeimos kodeksas (1993 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija, toliau - SŠK), CK (1994 m. redakcija), 1992 m. rugsėjo 15 d. Notariato įstatymas (1997 06 26 įstatymo redakcija). Sandorio pasekmėms taikytinas ir 2000 m. liepos 18 d. priimtas, 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs CK (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 2 d.).

28Iš trečiojo asmens notarės R. Vižinytės bei atsakovės J. Z. paaiškinimų galima daryti išvadą, kad apeliantės 1997 m. gruodžio 30 d. pareiškimas notarei turėtų būti vertinamas kaip vienašalis sandoris, kuriuo apeliantė atsisakė nuosavybės teisių į santuokoje įgytą turtą. Sandoriais laikomi tokie asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d., 1994 m. red. CK 40 str.). Iš ginčo pareiškimo turinio sprendžiama, kad apeliantė, pareiškusi nepageidaujanti gauti nuosavybės teisės liudijimo, nenurodė nei konkretaus turto, nei to, kad atsisako teisės į turtą dėl to, kad pripažįsta jį asmenine mirusiojo vyro nuosavybe, nenurodė, nei kad šį turtą perleidžia (dovanoja ar kt.) ir kam jį perleidžia.

29Nuosavybės teisės įgijimo ir jos pabaigos pagrindai buvo nustatyti 1994 metų redakcijos CK penkioliktame skyriuje, kuriame numatyta, kad turto savininko nuosavybės teisės pasibaigia jį perduodant naujam savininkui pirkimo-pardavimo, dovanojimo, kt. sutarčių pagrindu. Ginčo atveju nebuvo nei vieno, nei kito, o ir pati apeliantė tvirtina, kad nebuvo pareiškusi valios perleisti santuokoje įgyto turto dalies. Nėra pagrindo pripažinti apeliantės teiginius neteisingais, nes priešingu atveju nebūtų kilęs nagrinėjamas ginčas. Sprendžiama, kad ginčo pareiškimas nėra sandoris, juo neperleista apeliantės santuokoje įgytos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis, todėl jis negali sukelti jokių teisinių pasekmių, yra niekinis. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino ginčo pareiškimą kaip sandorį, kuriuo apeliantė tariamai atsisakė teisių į jai priklausančią nuosavybę ir dėl to jos asmeninio turto dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje, buvo priskirta mirusiojo asmeniniam turtui (CPK 185 str.).

30Paveldėjimo teisės liudijimo metu galiojęs SŠK 21 straipsnis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis, disponuoti (21 str. 1 d.). Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Analogiška nuostata yra ir 2000 m. liepos 18 d. redakcijos CK 3.87, 3.88 str., todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove J. Z., kad mirusio tėvo vardu registruotas turtas pripažįstamas jo asmenine nuosavybe. Santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė tol, kol turtas nepadalintas arba ši nuosavybė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Vieno sutuoktinio mirtis – pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti. Taip pasibaigia santuoka ir jos pagrindu susiformavę turtiniai santykiai. Notariato įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimus, o 52 straipsnis, reglamentuojantis liudijimo išdavimą vienam sutuoktiniui mirus, nustato, kad nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Iš šių nuostatų sprendžiama, kad nuosavybės teisės liudijimu nustatoma pergyvenusiam sutuoktiniui tenkanti buvusio sutuoktinių bendro turto dalis ir mirusiam sutuoktiniui priklausiusi turto dalis. Nagrinėjamu atveju tai reikšminga, nes apeliantė, kaip pergyvenusi mirusįjį, turėjo teisę paveldėti mirusio palikėjo turto dalį kartu su pirmos eilės paveldėtojais.

31Notariato įstatymas įtvirtino sutuoktinio, pergyvenusio mirusį sutuoktinį, teisę prašyti notarą išduoti nuosavybės teisės liudijimą, tačiau nereglamentuoja atsisakymo (nepageidavimo) gauti tokį liudijimą ir tokio veiksmo reikšmės. Nagrinėjamoje byloje būtent toks atvejis.

32Notariato įstatymo 2 straipsnio pagrindu notaras veikia valstybės vardu ir vadovaudamasis įstatymais. Jis užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, o 30 straipsnis įpareigoja notarą išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Tai vienas iš svarbiausių notaro uždavinių. Atliekamų notarinių veiksmų prasmės ir pasekmių išaiškinimas neturi būti abstraktus. Labai svarbu, kad notaras išsiaiškintų šalių tikrąją valią, įsitikintų, kad sandoris nėra akivaizdžiai nepalankus vienai iš sandorių šalių. Jis (notaras) turi pareigą patvirtinti neginčijamus fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisių interesų apsaugą ir dėl to jis turi patikrinti ar pateikti visi dokumentai apie sutuoktinių turėtą bendrą turtą, taip pat turi teisę išreikalauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų žinias ir dokumentus, reikalingus notariniams veiksmams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-589/2013 ir 3K-3-219/2011).

33Apeliantė teigia, kad jai nebuvo išaiškinta nuosavybės teisės liudijimo ar atsisakymo jį gauti esmė ir pasekmės, o skaityti lietuviško teksto ji nemoka, vertėjas nedalyvavo. Nors notarė teismo posėdyje teigė, kad išaiškino apeliantei notarinių veiksmų esmę ir pasekmes, tačiau nekonkretizavo, kas buvo aiškinama, kokia buvo tikroji apeliantės ir kitų paveldėtojų valia. Tai, kad notarinis veiksmas – nepageidavimas gauti nuosavybės teisės liudijimo, ir jo (veiksmo) pasekmės nebuvo išaiškintos, neišsiaiškinta apeliantės tikrosios valios, neįsitikinta, kad ji iš tiesų suprato savo atliekamų veiksmų prasmę ir priėmė valingą sprendimą juos atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2012) įrodo faktas, kad apeliantė tokių veiksmų pasekmėje prarado asmeninį turą (1/2 dalį santuokoje su palikėju įgyto turto) ir sprendžia turtinį ginčą teisme.

34Dėl paminėto yra pagrindas pripažinti ginčijamą Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, kuris išduotas į visą turtą, neišskyrus apeliantės turto, įgyto santuokoje su mirusiu S. Z. dalies, niekiniu, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms (SŠK 21 str., CK 5.1, 1.80 str.). Šiuo sandoriu šiurkščiai pažeistos apeliantės nuosavybės teisės, neteisėtai sumažinus jai priklausančią bei atitenkančią paveldimo turto dalį.

35Apeliantė pretenduoja į ½ bendro santuokoje įgyto turto: 80/100 gyvenamojo namo, pažymėtu indeksu 1A1/P su ūkio pastatu, pažymėtu 4J1/M ir inžinieriniais statiniais (šuliniu ir stogine, unik. Nr. ( - )), esančius ( - ), bei įmokas (118.80 Lt) už 401 kv. m žemės sklypą, o taip pat į paveldimo turto apimtį neįtrauktą ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 3I1/m, esantį ( - ) (VĮ RC išrašas, 1 t., 32 b. l.). Dėl kito turto pretenzijų nereiškia.

36Iš rašytinių įrodymų akivaizdu, kad ginčo turtas, nors nuosavybės teisė į jį įregistruota mirusiojo S. Z. vardu, įgytas gyvenant santuokoje su apeliante 1960-1990 metais (1 t., 28-29 b. l.). Nors atsakovė J. Z. teigė, kad šis turtas yra asmeninė mirusio tėvo nuosavybė, tačiau šio teiginio neįrodė ir bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės nenuginčijo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė turi teisę į ½ dalį santuokoje su palikėju įgyto bendro turto: ½ dalį 80/100 namo su ūkiniu pastatu ir inžinieriniais statiniais ir į ½ dalį įmokų už 401 kv. m žemės sklypą. Į kitą Paveldimo teisės liudijime nurodytą turtą (traktorių, piniginius indėlius su palūkanomis, kompensacijomis ir atkuriamomis santaupomis), apeliantė nepretenduoja. Likusi 40/100 ginčo nekilnojamojo turto dalis turi atitekti paveldėtojams lygiomis dalimis - po 1/3 dalį.

37Į paveldimo turto apimtį dėl nežinomų priežasčių neįtrauktas ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu 3I1/m, esantis ( - ) (VĮ RC išrašas, 1 t., 32 b. l.), pastatytas 1990 metais, t. y., apeliantei ir palikėjui gyvenant santuokoje. Nenuginčyta, kad šis turtas bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, paveldėjimo teisės liudijimas dėl šio turto neišduotas. Apeliantė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į šį ginčo pastatą, nes atsakovė J. Z. trukdo juo naudotis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklauso šio turto ½ dalis, likusi ūkinio pastato dalis turi atitekti paveldėtojams po 1/3 dalį.

38Dėl ieškinio senaties

39Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį ir tuo pagrindu, kad apeliantė praleido terminą ginti pažeistą teisę, jos negynė pakankamai ilgą laiką be svarbių priežasčių.

40Su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Jei ieškinio senaties terminas praleistas, teismas privalėjo spręsti dėl jo atnaujinimo, įvertinęs visas priežastis dėl kurių jis praleistas, taip pat ir ginančio pažeistą teisę asmenybę, o taip pat atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, įvertinti ieškinio senaties instituto paskirtį, ieškinio senaties ir praleisto termino trukmę, priežastis, bylos pobūdį, prašomą apginti teisę, kitas reikšmingas aplinkybes, o taip pat ir į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Teismas visų šių aplinkybių nevertino (CK 1.131 str. 2 d.).

41Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas ar apeliantė yra iš viso praleidusi ieškinio senaties terminą.

42Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje keliamas ieškinio senaties termino, kai ginčijamas palikimo priėmimo teisėtumas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, taikymo klausimas. Kadangi apeliantės pareiškimas notarei pateiktas ir Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 1997 m. gruodžio 30 d. tai, sprendžiant dėl taikytino ieškinio senaties termino ir jo pradžios, visų pirma turi būti vadovaujamasi tuo metu aktualiu teisiniu reglamentavimu. 1964 metų (1994 m. redakcijos) CK, galiojusiame palikimo atsiradimo ir priėmimo metu, nėra specialių nuostatų, reglamentuojančių ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisei ginčyti, todėl ginčams, kylantiems iš paveldėjimo teisinių santykių, taikytinas bendrasis paminėto CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš esmės toks pat ieškinio senaties termino pradžios reglamentavimas įtvirtintas 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje. Apeliantė teigia sužinojusi apie pažeistą teisę galiojant pastarajam CK – 2007 metų kovo mėnesį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005; civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012; kt.). Taikant šį išaiškinimą paveldėjimo teisiniams santykiams, prieinama išvada, kad ieškinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė yra pažeista. Taikant šį išaiškinimą paveldėjimo teisiniams santykiams, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė yra pažeista. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisė paveldėti pažeidžiama, kai kitas asmuo priima šiam tenkančią palikimo dalį. Nagrinėjamoje byloje yra situacija, kai paveldėtojams buvo padidinta paveldimo turto dalis apeliantės asmeninio turto sąskaita, jo neatskyrus iš bendrosios jungtinės santuokoje įgytos nuosavybės. Iš esmės tarp paveldėtojų yra kilęs turtinis ginčas, todėl ir pagal 2000 metų CK nuostatas taikytinas bendrasis (10 m) ieškinio senaties terminas.

43Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisės paveldėti pažeidimas ir sužinojimo apie tai momentas gali sutapti, tačiau gali ir nesutapti, t. y., asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti vėliau. Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimą, kartu dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimą momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista. Asmens amžius, išsilavinimas, profesinė veikla ir kitos jo individualios savybės priskirtinos prie aplinkybių, kurios gali turėti įtakos asmens suvokimui apie jo subjektines teises ir šių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2013).

44Apeliantės požiūriu terminas ginti pažeistą teisę nepraleistas, nes apie realią savo turtinę padėtį ji sužinojo ir suvokė jo esmę tik 2007 m. kovo mėnesį, kai atsakovė J. Z. pateikė teismui ieškinį dėl turto atidalijimo, kurio kopiją ji (apeliantė) gavo. Iki to laiko jokių turtinių pasikeitimų nebuvo, ji gyveno tame pačiame name, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, Registrų centre nesilankė, nuosavybės teises į jos turtą registravo kažkuri iš dukterų, nes ji (apeliantė) yra beraštė (moka tik pasirašyti), rusakalbė, teisiškai neišprususi, todėl neturėjo ir šiuo metu neturinti galimybių suprasti teisinių veiksmų esmės; atsakovė J. Z. namu nei jo dalimi nesinaudojo, jokių pretenzijų į namą ir jo priklausinius nereiškė.

45Byloje esantys įrodymai (rašytiniai, šalių paaiškinimai) apeliantės nurodytą situaciją patvirtina. Jokių įrodymų, kad apeliantė apie jos nuosavybės teisių pažeidimą dėl išsilavinimo, valstybinės kalbos nemokėjimo, individualių savybių galėjo ar turėjo suvokti daug ankščiau, nėra. Sužinojusi apie savo teisių pažeidimą, apeliantė nedelsė kreiptis į teismą ir ginti pažeistas nuosavybės teises.

46Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos faktines aplinkybes prieina išvadą, kad apeliantė nepraleido ieškinio senaties termino ginti pažeistą teisę.

47Reikalavimas panaikinti ginčo turto teisinę registraciją atmestinas.

48Nuosavybės teises į daiktą registruojamos ir išregistruojamos Nekilnojamojo turto registre, kurio funkcijos apibrėžtos Nekilnojamojo turto registro įstatyme, įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė (NTRĮ 14 str.), pateikus prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą (NTRĮ 23 str.). Kadangi Nekilnojamojo turto registro įstatymas suteikia teisę Nekilnojamojo turto registratoriui pakeisti registro įrašus, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui, apeliantė turės teisę kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą, kad būtų pakeista ginčo turto nuosavybės teisė. Dėl to panaikinti daiktinių teisių į ginčo turto registraciją nėra prasmės.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

50Pralaimėjusi šalis turi atlyginti laimėjusiai šaliai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai aptenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 3 000 Lt, nors turėjo mokėti 3 710 Lt (CPK 80 str.), o už apeliacinį skundą - 300 Lt. Nuo likusios - 2 969 Lt žyminio mokesčio dalies atleista. Už apeliacinį skundą taip pat turėjo būti apskaičiuota 441 Lt daugiau, iš viso už apeliacinį skundą turėjo būti sumokėta 3 710 Lt. Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies bei nepriemoką už ieškinį, iš atsakovių priteistina suma ieškovei ir valstybei mažinama. Ieškovei J. Z. iš atsakovių J. Z. ir L. S. priteisiama 3 000 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir valstybei - 3 000 Lt žyminio mokesčio ir 131 Lt procesinių dokumentų išsiuntimo išlaidų.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškinį patenkinti iš dalies.

53Pripažinti negaliojančiu J. Z. 1997 m. gruodžio 30 d. pareiškimą Vilniaus m. 5-to notarų biuro notarei Rimai Vižinytei dėl nepageidavimo gauti nuosavybės teisės liudijimą negaliojančiu.

54Pripažinti Paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 1997 m. gruodžio 30 d. Vilniaus m. 5-to notarų biuro notarės Rimos Vižinytės, kuriame J. Z., J. Z. ir L. S. paveldėjo mirusiojo S. Z. turtą, negaliojančiu iš dalies: dėl paveldėto 80/100 dalių gyvenamojo namo, pažymėto indeksu 1A1/P su ūkio pastatu, pažymėtu 4J1/M ir kitais statiniais (šuliniu ir stogine, unik. Nr. ( - )), esančius ( - ), bei įmokų (118.80 Lt) už 401 kv. m žemės sklypą.

55Pripažinti ieškovei J. Z. asmeninės nuosavybės teises į ½ dalį 80/100 dalių gyvenamojo namo, pažymėto indeksu 1A1/P su ūkio pastatu, pažymėtu 4J1/M ir kitais statiniais (šuliniu ir stogine, unik. Nr. ( - )), esančius ( - ), bei ½ dalį įmokų (bendra suma 118.80 Lt) už 401 kv. m žemės sklypą.

56Pripažinti J. Z., J. Z. ir L. S. teisę į likusį paveldimą mirusio S. Z. turtą (40/100 namo, ūkinio pastato su kiemo statiniais ir įmokas už 401 kv.m žemės) po 1/3 dalį.

57Pripažinti ieškovei J. Z. asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį ūkinio pastato, pažymėto indeksu 3I1/m, esančio ( - ).

58Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

59Priteisti ieškovei J. Z. iš atsakovių J. Z. ir L. S. 3 000 Lt (tris tūkstančius Lt) žyminio mokesčio - iš kiekvienos po 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus Lt), ir valstybei - 3 000 Lt (tris tūkstančius Lt) žyminio mokesčio ir 131 Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną Lt ) procesinių dokumentų išsiuntimo išlaidų, priteisti valstybei iš atsakovių – 3 131 Lt, - iš kiekvienos atsakovės po 1 565,5 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt penkis litus 50 ct).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė J. Z. prašė pripažinti negaliojančiais 1997 m. gruodžio 30 d.... 4. Ieškovė nurodė, kad 1997 m. kovo 20 d. mirė jos sutuoktinis S. Z., su kurio... 5. Ieškovė nurodo, kad ji yra juridiškai neišsilavinusi ir būdama senyvo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Teismas nustatė, kad ieškovė ginčija 1997 m. gruodžio 30 d. pareiškimą... 9. Dėl ieškinio senaties... 10. Teismas, remdamasis ginčijamų teisinių santykiu metu galiojusiu CK 84... 11. Dėl ieškinio reikalavimų... 12. Teismas priėjo išvadą, kad ieškovė, nurodžiusi vieną iš sandorių... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Apeliaciniu skundu ieškovė J. Z. prašo panaikinti teismo sprendimą ir... 15. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
  1. Teismas... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. S. jį (apeliacinį skundą)... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Apeliacinės instancijos teismo pareiga išnagrinėti bylą, neperžengiant... 20. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo... 21. Ginčas iš esmės kilęs dėl dalies turto, patekusio į paveldimo pagal... 22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta: 1959 m. rugpjūčio 16 d. apeliantė... 23. Dėl J. Z. 1997 m. gruodžio 30 d. pareiškimo notarei Rimai Vižinytei ... 24. Dėl Paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo... 25. Paminėta, kad šiame pareiškime apeliantė yra pareiškusi, kad jai SŠK 21... 26. Notarė R. Vižinytė apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad toks... 27. Ginčijami aktai buvo sudaryti 1997 metų gruodžio 30 d., kai galiojo ginčui... 28. Iš trečiojo asmens notarės R. Vižinytės bei atsakovės J. Z. paaiškinimų... 29. Nuosavybės teisės įgijimo ir jos pabaigos pagrindai buvo nustatyti 1994... 30. Paveldėjimo teisės liudijimo metu galiojęs SŠK 21 straipsnis nustatė, kad... 31. Notariato įstatymas įtvirtino sutuoktinio, pergyvenusio mirusį sutuoktinį,... 32. Notariato įstatymo 2 straipsnio pagrindu notaras veikia valstybės vardu ir... 33. Apeliantė teigia, kad jai nebuvo išaiškinta nuosavybės teisės liudijimo ar... 34. Dėl paminėto yra pagrindas pripažinti ginčijamą Paveldėjimo pagal... 35. Apeliantė pretenduoja į ½ bendro santuokoje įgyto turto: 80/100 gyvenamojo... 36. Iš rašytinių įrodymų akivaizdu, kad ginčo turtas, nors nuosavybės teisė... 37. Į paveldimo turto apimtį dėl nežinomų priežasčių neįtrauktas ūkinis... 38. Dėl ieškinio senaties... 39. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį ir tuo pagrindu, kad apeliantė... 40. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Jei ieškinio senaties terminas... 41. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas ar apeliantė yra iš viso praleidusi... 42. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 43. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisės paveldėti pažeidimas ir... 44. Apeliantės požiūriu terminas ginti pažeistą teisę nepraleistas, nes apie... 45. Byloje esantys įrodymai (rašytiniai, šalių paaiškinimai) apeliantės... 46. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos faktines aplinkybes prieina... 47. Reikalavimas panaikinti ginčo turto teisinę registraciją atmestinas.... 48. Nuosavybės teises į daiktą registruojamos ir išregistruojamos Nekilnojamojo... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 50. Pralaimėjusi šalis turi atlyginti laimėjusiai šaliai jos patirtas... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 52. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 53. Pripažinti negaliojančiu J. Z. 1997 m. gruodžio 30 d. pareiškimą Vilniaus... 54. Pripažinti Paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 1997 m. gruodžio 30 d.... 55. Pripažinti ieškovei J. Z. asmeninės nuosavybės teises į ½ dalį 80/100... 56. Pripažinti J. Z., J. Z. ir L. S. teisę į likusį paveldimą mirusio S. Z.... 57. Pripažinti ieškovei J. Z. asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį ūkinio... 58. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 59. Priteisti ieškovei J. Z. iš atsakovių J. Z. ir L. S. 3 000 Lt (tris...