Byla 2-2189/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjos J. B. finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-3279-798/2014)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjos J. B. finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-3279-798/2014).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja J. B. atsakovo UAB „Junesta“ bankroto byloje pareiškė 155 133,80 Lt finansinį reikalavimą, kuris grindžiamas pareiškėjos ir atsakovo 2004 m. spalio 6 d. pasirašytu įsipareigojimu. Juo atsakovas įsipareigojo sumokėti pareiškėjai 100 000 Lt už jos atsakovo naudai suteiktas paslaugas, kai pareiškėja sudarys su atsakovu keturių jai priklausančių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis ir šie sklypai taps atsakovo nuosavybe. Įsipareigojime nurodyta, kad jis netenka galios, jei pareiškėja neparduos žemės sklypų ar atsisakys pirkti iš atsakovo butą Vilniuje, Ašmenos, Mėsinių ir Dysnos gatvių sankirtoje. Pareiškėjos teigimu, ji įvykdė visus įsipareigojimus, t. y. 2004 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovas įgijo iš pareiškėjos keturis žemės sklypus, o minėtas atsakovo butas buvo parduotas ne pačiai pareiškėjai, o jos nurodytam pirkėjui. Todėl, pareiškėjos nuomone, atsakovas privalo sumokėti jai 100 000 Lt, taip pat 55 133,80 Lt palūkanų, skaičiuojamų nuo 2004 m. gruodžio 22 d.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė tvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą. Teismas nustatė, kad 2004 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pareiškėja pardavė atsakovui keturis žemės sklypus. Be to, šalys 2004 m. spalio 8 d. sudarė preliminariąją sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ateityje parduoti pareiškėjai komercines patalpas ir butą statomame name Vilniuje, Ašmenos, Mėsinių ir Dysnos gatvių sankirtoje (toliau – Butas), tačiau 2013 m. gruodžio 12 d. pareiškėja atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Į pareiškėjos argumentą, kad pagrindinės sutarties ji nesudarė dėl to, jog atsakovas pakeitė Buto plotą, teismas atsakė, kad ši aplinkybė sudarė pagrindą keisti perkamo Buto kainą, o ne atsisakyti jį pirkti. Nors byloje apklaustas liudytojas R. S. patvirtino pareiškėjos teiginius, kad atsakovo Butas buvo parduotas jos nurodytam asmeniui, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi įsipareigojo pati nupirkti atsakovo Butą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti 100 000 Lt tik tuo atveju, jei pareiškėja pirks Butą pagal preliminariosios sutarties sąlygas, kurioje pareiškėja nurodyta kaip pirkėja. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kas ir kokiomis sąlygomis pirko šį Butą, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis buvo parduotas pagal preliminarios sutarties sąlygas. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal 2004 m. spalio 6 d. įsipareigojimą atsakovas įsipareigojo sumokėti pareiškėjai 100 000 Lt sumą tik tuo atveju, jeigu pareiškėja parduos atsakovui keturis žemės sklypus ir nupirks iš atsakovo Butą, pareiškėjai atsisakius sudaryti pagrindinę Buto pirkimo–pardavimo sutartį, teismas pareiškėjos finansinį reikalavimą pripažino nepagrįstu.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

91. Tai, kad apeliantė neatsisakė pirkti atsakovo Butą, patvirtino byloje apklaustas liudytojas, kuris buvo kartu su apeliante, kai ji pateikė atsakovui prašymą parduoti Butą kitiems pirkėjams. Preliminariosios sutarties tinkamą įvykdymą patvirtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėjai nebuvo taikytos sankcijos, kurios pagal sutarties 6.3 punktą būtų taikomos nevykdant prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų apie preliminariosios sutarties neįvykdymą, be to, nenurodė, kokį turtą pareiškėja turėjo įsigyti iš atsakovo, bet neįsigijo.

102. Teismas konstatavo preliminariosios sutarties neįvykdymą, nors šios sutarties dalykas liko neidentifikuotas. Pareiškėja prašė teismo išreikalauti iš atsakovo visą dokumentaciją, susijusią su preliminariąja sutartimi. Atsakovas šių dokumentų nepateikė, motyvuodamas tuo, kad jų neturi. Taigi atsakovo nesutikimas su pareiškėjos reikalavimu grindžiamas tuo, kad apeliantė neįvykdė įsipareigojimo įsigyti nenustatytą turtą. Identifikuoti nepavyko dėl atsakovo bankroto administratoriaus pareigų netinkamo vykdymo perimant įmonės dokumentaciją iš buvusio vadovo. Bankroto administratorius turėjo ne tik pareigą perimti iš įmonės buvusio vadovo visus dokumentus, bet ir įstatymo numatytas priemones (prašyti teismo skirti vadovui baudą) įvykdyti šią pareigą. Kadangi administratorius tinkamai nevykdė šios pareigos, tokia aplinkybė negali būti panaudota prieš pareiškėją. Dėl administratoriaus kaltės nesant galimybės identifikuoti preliminariosios sutarties dalyką, bet kokios abejonės dėl tokios sutarties vykdymo turėjo būti aiškinamos atsakovo nenaudai.

11Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, nes pagal 2004 m. spalio 6 d. įsipareigojimą, kuriuo apeliantė grindžia savo prašymą, šis įsipareigojimas netenka galios, jei apeliantė neparduoda žemės sklypų arba atsisako pirkti atsakovo Butą pagal preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė atsisakė sudaryti pagrindinę Buto pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. jo nepirko, darytina išvada, jog apeliantė neįvykdė 2014 m. spalio 6 d. įsipareigojime nurodytos sąlygos, sietinos su šio įsipareigojimo galiojimu, ir atitinkamai teisės reikalauti iš atsakovo sumokėti 100 000 Lt.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Pareiškėja savo finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje grindžia jos su atsakovu 2004 m. spalio 6 d. pasirašytu įsipareigojimu, pagal kurį, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja įsipareigojo ateityje atlikti atsakovo naudai paslaugas, atsakovas įsipareigojo sumokėti pareiškėjai 100 000 Lt, bet po to, kai pareiškėja sudarys su atsakovu keturių jai priklausysiančių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį ir šie sklypai pereis jo nuosavybėn. Šalys susitarė, kad šis įsipareigojimas netenka galios, jei pareiškėja neparduoda žemės sklypų ar atsisako pirkti atsakovo butą Vilniuje, Ašmenos, Mėsinių ir Dysnos gatvių sankirtoje pagal šio buto preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, kuri bus pasirašyta ateityje, sąlygas. Nepaisant to, kad šio įsipareigojimo turinys yra painus (šalys plačiau neatskleidė, kokias konkrečiai paslaugas pareiškėja įsipareigojo atlikti atsakovo naudai, tiksliai neidentifikavo ateityje numatytų sudaryti sandorių objektų), byloje nėra ginčo, jog atsakovo įsipareigojimo sumokėti pareiškėjai 100 000 Lt galiojimui būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėjos keturių žemės sklypų pardavimas atsakovui; 2) atsakovo buto pardavimas pareiškėjai. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateikta pareiškėjos ir atsakovo 2004 m. spalio 22 d. sudaryta keturių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimi, nustatė pirmos sąlygos įvykdymą ir šalys to neginčija. Byloje ginčas kilo dėl antros sąlygos tinkamo įvykdymo.

14Pareiškėja pripažino, kad ji pati nepirko iš atsakovo 2004 m. spalio 6 d. įsipareigojime nurodyto buto, tačiau šį butą iš atsakovo įsigijo pareiškėjos atsakovui nurodytas kitas pirkėjas, todėl, pareiškėjos nuomone, ji tinkamai įvykdė įsipareigojimo antrą sąlygą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalys 2004 m. spalio 8 d. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ateityje parduoti pareiškėjai komercines patalpas ir butą statomame gyvenamajame name Vilniuje, Ašmenos, Mėsinių ir Dysnos gatvių sankirtoje (toliau – Butas), tačiau pareiškėja atsisakė sudaryti pagrindinę Buto pirkimo–pirkimo pardavimo sutartį, nes atsakovas pakeitė Buto plotą, padarė išvadą, jog pareiškėja neįvykdė preliminariosios sutarties, t. y. neįsigijo atsakovo Buto pagal preliminariosios sutarties sąlygas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pagal preliminariosios sutarties sąlygas pareiškėja buvo įsipareigojusi pati įsigyti Butą.

15Apeliantės teigimu, tai, kad ji neatsisakė pirkti atsakovo Butą, patvirtino byloje apklaustas liudytojas R. S., kuris buvo kartu su apeliante, kai ji pateikė atsakovui prašymą parduoti Butą kitam pirkėjui. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės pozicija, kad atsakovo Buto pardavimas ne jai pačiai, o jos nurodytam pirkėjui tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios nurodytos šalių 2004 m. spalio 8 d. sudarytoje preliminarioje Buto pirkimo-pardavimo sutartyje, galėtų būti prilyginamas tinkamam 2004 m. spalio 6 d. įsipareigojimo antros sąlygos įvykdymui. Tačiau šiuo atveju pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles būtent apeliantei tenka pareiga įrodyti, kad atsakovo Butas buvo parduotas jos nurodytam pirkėjui tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios nurodytos šalių preliminarioje sutartyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kas pirko Butą, kokiomis sąlygomis, todėl nėra pagrindo teigti, jog Butas buvo parduotas pagal kitas (t. y. išskyrus sąlygą, pagal kurią Buto pirkėjas yra apeliantė) 2004 m. spalio 8 d. preliminariosios sutarties sąlygas. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo preliminariosios sutarties neįvykdymą, nors šios sutarties dalykas liko neidentifikuotas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju būtent apeliantė, būdama 2004 m. spalio 6 d. įsipareigojimo ir 2004 m. spalio 8 d. preliminariosios sutarties šalimi, turi pareigą identifikuoti tiek patį Butą, tiek jos pasiūlytą pirkėją (CPK 178 str.). Be šių duomenų nėra galimybės patikrinti, ar 2004 m. spalio 6 d. įsipareigojime ir 2004 m. spalio 8 d. preliminariojoje sutartyje nurodytas Butas buvo parduotas pareiškėjos nurodytam pirkėjui pagal tokias pačias sąlygas, kurios nurodytos preliminariojoje sutartyje. Byloje apklaustas liudytojas R. S. taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, kurį pirkėją pareiškėja siūlė atsakovui ir kuriam butui. Atsakovo bankroto administratorius negalėjo įvykdyti pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti teismui 2004 m. spalio 8 d. preliminariosios sutarties priedus, pareiškėjos prašymą parduoti preliminarioje sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą kitam asmeniui ir Buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Butas buvo parduotas kitam pirkėjui. Administratorius nurodė, kad peržiūrėjo visą atsakovo valdymo organų perduotą jam dokumentaciją, šiuo klausimu buvo susisiekęs su buvusiu atsakovo vadovu, tačiau nerado teismo reikalaujamų dokumentų. Kaip deklaratyvūs atmestini apeliantės argumentai, kad atsakovo Butą nepavyko identifikuoti dėl bankroto administratoriaus pareigų perimant iš atsakovo buvusio vadovo dokumentaciją netinkamo vykdymo. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ši aplinkybė (administratoriaus pareigų netinkamas vykdymas) negali būti panaudota prieš apeliantę. Minėta, kad pareiga identifikuoti atsakovo Butą nagrinėjamu atveju tenka pačiai apeliantei. Pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs atsakovo bankroto administratorių pateikti dokumentus, susijusius su 2004 m. spalio 8 d. preliminariąja sutartimi, tačiau šie dokumentai nebuvo pateikti dėl objektyvių priežasčių, t. y. nesant galimybės identifikuoti preliminariosios sutarties objekto ir pirkėjo (CPK 199 str.). Taigi šioje byloje buvo imtasi visų būtinų veiksmų siekiant identifikuoti šį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad būtent pareiškėja privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, 2004 m. spalio 6 d. įsipareigojime ir 2004 m. spalio 8 d. preliminariojoje sutartyje nurodyto atsakovo Buto neidentifikavimo neigiamos pasekmės tenka jai pačiai. Apeliantei neįrodžius 2004 m. spalio 6 d. įsipareigojimo antros sąlygos tinkamo įvykdymo, darytina išvada, kad atsakovo įsipareigojimas sumokėti apeliantei 100 000 Lt neteko galios.

16Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai