Byla 2A-735-555/2015
Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovei D. V., ieškovės D. V. atstovui advokatui D. R., atsakovui S. V., atsakovo S. V. ir trečiųjų asmenų A. P., Z. V. atstovui advokatui A. G. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. V., atsakovo S. V. ir trečiųjų asmenų Z. V. ir A. P. atstovo advokato A. G. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-400-670/2014 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skunda,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Tarp atsakovo S. V. ir ieškovės D. V. 1993 m. lapkričio 20 d. įregistruota santuoka Jurbarko rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 223. Santuokoje1994 m. rugpjūčio 6 d. gimė dukra L. V., kuri šiuo metu yra pilnametė. Ieškovė nurodė, kad dėl tarpusavio nesutarimų tarp šalių kildavo konfliktai, sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Nuo 2007 m. sutuoktinių tarpusavio santykiai tapo tik formalūs, jie nesprendė bendrų šeimos reikalų. 2011 m. vasario mėnesį ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Teismas nustatė dviejų mėnesių susitaikymo terminą. Su atsakovu susitarė bandyti išsaugoti šeimą, todėl, pasibaigus nustatytam dviejų mėnesių terminui, į teismą nesikreipė, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Nors ieškovė ir atsakovas buvo sutarę bandyti išsaugoti šeimą, tačiau padėtis visiškai nepasikeitė, nebuvo jokių tarpusavio santykių. 2013 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas išsikėlė iš namų. Atsakovas nesutiko santuokos nutraukti ir turtą pasidalinti taikiai, todėl ieškovė kreipėsi dėl santuokos nutraukimo ieškinine tvarka.

5Ieškovė kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu prašydama nutraukti 1993 m. lapkričio 20 d. tarp jos, D. V. ir S. V. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ namų valdos (pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pastato-klėties, unikalus Nr. ( - ), pastato-viralinės, unikalus Nr. ( - ), pastato-daržinės, unikalus Nr. ( - ), pastato-tvarto, unikalus Nr. ( - ), pastato-malkinės, unikalus Nr. ( - ), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato- malkinės, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - )); žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )); žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) 7 karves. S. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ namų valdos (pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pastato-klėties, unikalus Nr. ( - ), pastato-viralinės, unikalus Nr. ( - ), pastato-daržinės, unikalus Nr. ( - ), pastato-tvarto, unikalus Nr. ( - ), pastato-malkinės, unikalus Nr. ( - ), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato- malkinės, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ) žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); namų apyvokos daiktus (baldus, buitinę techniką), kompiuterį, televizorių Philips, traktorių MTZ-82, gamybos Nr. 065162, valst. Nr. ( - ), priekabą 2PTS-4-785A, gamyklinis Nr. 453896, valst. Nr. ( - ), šieno vartytuvą, šieno presą, šieno presą, traktorinę šienapjovę, šieno grėbiamąją, 2 kultivatorius, plūgą, automobilį BMW 530, valst. Nr. ( - ), automobilį AUDI 80, valst. Nr. ( - ), automobilį VW Golf, valst. Nr. ( - ), šildymo katilą „Kalvis“, šildymo boilerį, trimerį, žoliapjovę. Iš S. V. D. V. priteisti: ½ lėšų, panaudotų automobiliui BMW 530, valst. Nr. ( - ), pirkti, - 5 000 Lt; ½ lėšų, gautų pardavus sniego stumdytuvą, - 2 250 Lt; 3 500 Lt kompensaciją už automobilį VW Golf, valst. Nr. ( - ). Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė tarp S. V. ir D. V. santuoką, sudarytą 1993 m. lapkričio 20 d. Jurbarko rajono CMS (įrašo Nr. 2323) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Padalijo D. V. ir S. V. santuokoje įgytą turtą taip:

8D. V. priteisė ir pripažino jai asmeninės nuosavybės teises į ½ dalį namų valdos, pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pastato-klėties, unikalus Nr. ( - ), pastato-viralinės, unikalus Nr. ( - ), pastato-daržinės, unikalus Nr. ( - ), pastato-tvarto, unikalus Nr. ( - ), pastato-malkinės, unikalus Nr. ( - ), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato-malkinės, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), ( - ) - 19 000 Lt vertės; ½ dalį 0,8400 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ),- 1 580 Lt vertės; ½ dalį 2,1600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 3 923 Lt vertės; ½ dalį 0,6800 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 3 400 Lt vertės; ½ dalį 2,7500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 13 750 Lt vertės; ½ dalį 7 karvių ir 2 kiaulių - 12 000 Lt vertės; ½ dalį namų apyvokos daiktų (baldų, buitinės technikos): ½ dalį kompiuterio - 1 000 Lt vertės, ½ dalį televizoriaus Philips - 1 200 Lt vertės, ½ dalį traktoriaus MTZ-82, gamybos Nr. 065162, valst. Nr. ( - ) - 14 000 Lt vertės, ½ dalį priekabos 2PTS-4-785A, gamyklinis Nr. 453896, valst. Nr. ( - ) - 3 190 Lt vertės, ½ dalį šieno vartytuvo - 10 000 Lt vertės, ½ dalį šieno preso - 9 280 Lt vertės, ½ dalį šieno preso - 400 Lt vertės, ½ dalį traktorinės šienapjovės - 1 500 Lt vertės, ½ dalį šieno grėbiamosios - 400 Lt vertės, ½ dalį 2 kultivatorių - 7 000 Lt vertės, ½ dalį plūgo - 2 000 Lt vertės, ½ dalį automobilio BMW 530, valst. Nr. ( - ). - 10 000 Lt vertės, ½ dalį automobilio AUDI 80, valst. Nr. ( - )- 1 000 Lt vertės, ½ dalį automobilio VW Golf, valst. Nr. ( - )- 7 000 Lt vertės, ½ dalį šildymo katilo „Kalvis“ - 3 000 Lt vertės, ½ dalį šildymo boilerio - 1 500 Lt vertės, ½ dalį trimerio - 500 Lt vertės, ½ dalį žoliapjovės - 1 200 Lt vertės, 2 250 Lt piniginę kompensaciją už parduotą sniego valymo peilį.

9S. V. pripažinti jam asmeninės nuosavybės teises natūra į: ½ dalį namų valdos, pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pastato-klėties, unikalus Nr. ( - ), pastato-viralinės, unikalus Nr. ( - ), pastato-daržinės, unikalus Nr. ( - ), pastato-tvarto, unikalus Nr. ( - ), pastato-malkinės, unikalus Nr. ( - ), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato-malkinės, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), ( - ) - 19 000 Lt vertės; ½ dalį 0,8400 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), - 1 580 Lt vertės; ½ dalį 2,1600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 3 923 Lt vertės; ½ dalį 0,6800 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 3 400 Lt vertės; ½ dalį 2,7500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 13 750 Lt vertės; ½ dalį 7 karvių ir 2 kiaulių - 12 000 Lt vertės. ½ dalį namų apyvokos daiktų (baldų, buitinės technikos): ½ dalį kompiuterio - 1 000 Lt vertės, ½ dalį televizoriaus Philips - 1 200 Lt vertės, ½ dalį traktoriaus MTZ-82, gamybos Nr. 065162, valst. Nr. ( - ) - 14 000 Lt vertės, ½ dalį priekabos 2PTS-4-785A, gamyklinis Nr. 453896, valst. Nr. ( - ) - 3190 Lt vertės, ½ dalį šieno vartytuvo - 10 000 Lt vertės, ½ dalį šieno preso - 9 280 Lt vertės, ½ dalį šieno preso - 400 Lt vertės, ½ dalį traktorinės šienapjovės - 1 500 Lt vertės, ½ dalį šieno grėbiamosios - 400 Lt vertės, ½ dalį 2 kultivatorių - 7 000 Lt vertės, ½ dalį plūgo - 2 000 Lt vertės, ½ dalį automobilio BMW 530, valst. Nr. ( - ). - 10 000 Lt vertės, ½ dalį automobilio AUDI 80, valst. Nr. ( - )- 1 000 Lt vertės, ½ dalį automobilio VW Golf, valst. Nr. ( - )- 7 000 Lt vertės, ½ dalį šildymo katilo „Kalvis" - 3 000 Lt vertės, ½ dalį šildymo boilerio - 1 500 Lt vertės, ½ dalį trimerio - 500 Lt vertės, ½ dalį žoliapjovės -1 200 Lt vertės. Priteisė iš atsakovo S. V. ieškovei D. V. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

10Ieškovei prašant nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovui tam neprieštaraujant, teismas tenkino šį ieškinio reikalavimą ir nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl žemės sklypų, t. y. 0,8400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) ir 2,1600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), kurie yra įregistruoti S. V. vardu, teismas sprendė, kad minėti žemės sklypai buvo įsigyti santuokos metu šeimos poreikiams tenkinti, o atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad už juos buvo sumokėta iš asmeninių lėšų (investicinių čekių), taip pat neįrodė, kad išpirkimo metu ieškovė būtų atsisakiusi savo teisių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyti perkamus sklypus (nurodė, kad nepretenduos į perkamą žemės sklypą kaip savininkė), tai turi būti vertinama, kad iš valstybės perkamas asmeninio naudojimo žemės sklypas, nors ir įformintas vieno sutuoktinio vardu, yra įgyjamas abiejų sutuoktinių kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Dėl traktoriaus MTZ-82, valstybinis Nr. ( - ) ir priekabos 2PTS-4-785A, valstybinis Nr. ( - ), teismas sprendė, kad ūkininko pažymėjimo turėjimas nesudaro pagrindo manyti, jog atsakovas faktiškai užsiima ūkininko veikla ir iš jos gauna pajamas, o kitų įrodymų, pagrindžiančių ūkininkavimo faktą, atsakovas teismui nepateikė, todėl teismas konstatavo, kad nėra jokių objektyvių ar subjektyvių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą pažeisti įstatymo leidėjo nustatytas turto padalijimo taisykles. Dėl nekilnojamojo turto - 0,6800 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 2,7500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) bei gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir kitais statiniais, esančio ( - ), kuris buvo įgytas šalių gyvenant santuokoje, teismas sprendė, kad dėl paminėto nekilnojamojo turto padalijimo tarp šalių ginčo nėra, todėl jis dalintinas lygiomis dalimis. Teismas atmetė atsakovo teiginį, kad jis buvo skolingas V. G. ir jam grąžino 10 000 Lt, teismas nurodė, kad fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu, turi būti sudaromi rašytine forma (LR CK 1.73 str. 1 d. 1 p.). Šis įstatyme nurodytas reikalavimas yra privalomas. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.). Dėl automobilio „VW Golf“ teismas sprendė, kad jis yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, kadangi byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų patvirtinančių automobilio priklausomybę kitam savininkui. Dėl pagal 2013 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 17-55 UAB „Jurbarko komunalininkas“ iš atsakovo S. V. nusipirkto sniego valymo peilio, už kurį sumokėta 4 500 Lt, teismas gautas lėšas laikė sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nes byloje nepateikta jokių įrodymų paneigiančių šį faktą. Dėl padargų atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad turtas jam nepriklauso, todėl teismas laikė tai santuokoje įgytu turtu. Teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu nepateikus jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų gyvulių skaičių ir jų kainas, teismas darė išvadą, kad turi būti padalinti 7 galvijai ir 2 kiaulės lygiomis dalimis. Teismas dėl aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nenustatė, todėl santuokoje įgytas turtas, esantis bendrąja sutuoktinių nuosavybe, buvo padalytas lygiomis dalimis, dalijamo bendro turto vertę nustatant pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Patenkinus ieškinį iš dalies, teismas atsižvelgęs į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – 289,62 Eur (1 000 Lt).

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas S. V. ir tretieji asmenys Z. V. ir A. P. prašo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo priteistas ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį: šieno preso 9 280 Lt vertės;?šieno preso 400 Lt vertės; traktorinės šienapjovės 1 500 Lt vertės; šieno grėbiamosios 400 Lt vertės; 2 kultivatorių 7 000 Lt vertės; plūgo 2 000 Lt vertės; automobilio BMW 530, valst. Nr. ( - )ir šioje dalyje ieškinį atmesti; dalyje, kurioje buvo priteista ieškovei ½ dalis 0,84 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) – 1 580 Lt vertės, ir VT. dalis 2,1600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) – 3 923 Lt vertės, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kad visas 0,84 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) - 1580 Lt vertės, ir visas 2,1600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) – 3 923 Lt vertės, priklauso atsakovui S. V. asmeninės nuosavybės teise. Priteisti iš atsakovės apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Dėl padargu apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog atitinkamas turtas buvo įgytas šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, netinkamai taikė procesines teisės normas. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas atitinkamu klausimu netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Ieškovė pateikdama ieškinį teigė, kad kartu su ieškovu įgijo tam tikrą turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kurį prašė padalinti, tame tarpe ir du šieno presus, traktorinę šienapjovę, šieno grėbiamąją, du kultivatorius, bei plūgą. Apeliantų nuomone, būtent ieškovė ir turėjo įrodyti, kad šalys buvo įsigijusios minėtą turtą. Priešingai, ieškovė negalėjo nurodyti nei kada, nei iš kur, nei už kiek, nei kokiomis aplinkybėmis atitinkamas turtas buvo įgytas, todėl tokie parodymai vertintini kritiškai ir vien iš jų spręsti apie šalių įgytą turtą nebuvo jokio pagrindo. Dėl šių priežasčių pagal šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, teismas turėjo konstatuoti, jog atitinkamos aplinkybės yra neįrodytos ir atmesti ieškovės teiginius, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo du šieno presus, traktorinę šienapjovę, šieno grėbiamąją, du kultivatorius, tačiau teismas perkėlė atsakovui įrodinėjimo pareigą. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai perkeldamas įrodinėjimo pareigą atsakovui, pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kadangi atitinkama sprendimo dalis neparemta jokias įrodymais. Pirmosios instancijos teismas iš vis nenurodė jokių įrodymų, kurias vadovaujantis sprendė, kad atitinkami padargai priklausė šalims ir juos padalino, taip pat pažeidė įstatymo nuostatas, numatančias, jog teismo motyvuojamoje sprendimo dalyje turi būti nurodyti įrodymai, kuriais remiantis teismas nustatė tam tikrus faktus. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi padarė išvadas nesant byloje jokių įrodymų.

142. Dėl dviejų (0,84 ir 2,16 ha ploto) žemės sklypų priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiems sutuoktiniams, apeliantai nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju pakako leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti, kad atitinkami sklypai buvo įsigyti už asmenines atsakovo lėšas, ir pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai reikalavo, jog būtų įrodytas aiškus valios išreiškimas įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, ar kad atitinkamo turto įgyti būtų atsisakiusi ieškovė. Žemės sklypai buvo įgyti 1996 m., todėl pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į formuojamą kasacinės instancijos praktiką šiuo klausimu, o neatsižvelgęs netinkamai išaiškino ir pritaikė CK 3.89 straipsnio ir SŠK 22 straipsnio nuostatas, bei nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinės instancijos teismo praktikos. Šiuo atveju teismas taip pat visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog atitinkami žemės sklypai buvo pirkti už asmenines lėšas, ir tuo pačiu netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Apeliantai nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad už atitinkamą žemę buvo atsiskaityta atsakovui priklausančiais investiciniais čekiais, todėl atitinkami investiciniai čekiai buvo įsigyti iki santuokos (1993 m.), ir yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad buvo atsiskaityta asmeninėmis lėšomis, nes atsakovas atsiskaitė investiciniais čekiais, kuriuos buvo įgijęs dar iki santuokos sudarymo dienos, be to investiciniai čekiai įgyti santuokoje patys savaime pripažintini asmenine nuosavybe. Apeliantai taip pat pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatomis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atitinkamas žemės sklypas atsakovui kaip atskirai šeimai buvo suteiktas dar iki santuokos su ieškove sudarymo dienos, ir tik pats sandoris buvo įformintas gyvenant santuokoje, o žemė jam buvo suteikta kaip atskirai šeimai dar iki santuokos sudarymo dienos.

153. Dėl automobilio „BMW530“ apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenurodydamas nei teisės normų nei jokių aplinkybių atėmė iš trečiojo asmens A. P. jam priklausančią nuosavybę - automobilį „BMW 530“, ir ją neatlygintinai perdavė ieškovei ir atsakovui, todėl pažeidė tiek tarptautinius teisės aktus (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 str.) tiek ir Lietuvos teisės aktus (Konstitucijos 23 str., Civilinio kodekso 1.2 str. 1 d. ir kt.). Apeliantai akcentuoja, kad dėl minėto automobilio byloje net nebuvo ginčo, o aplinkybė, kad atsakovas S. V. panašiu laikotarpiu iš sąskaitos nusėmė 10 000 Lt, niekaip nepagrindžia fakto, kad automobilį įsigijo atsakovas, o ne A. P.. Be to, ir į bylą pateikta panaudos sutartis nepagrindžia aplinkybių, jog atitinkamo turto savininkas galėtų būti laikomas atsakovas, priešingai, atitinkamos aplinkybės patvirtina, kad atitinkamo automobilio savininkas yra A. P., o ne atsakovas S. V.. Teismas spręsdamas ginčą neatsižvelgė į oficialiame transporto priemonių registre (VĮ Regitra) registruotus duomenis, neatsižvelgė ir į byloje pateiktą automobilio pirkimo pardavimo sutartį.

164. Dėl atsakovo paaiškinimų, kur buvo panaudoti iš sąskaitos kredito unijoje nuimti 10 000 Lt apeliantai pripažįsta, kad pagal CK 1.73 str. paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma viršija 5 000 Lt. Tačiau šiuo atveju pinigų grąžinimas kaip sandoris kaip tik ir buvo įformintas rašytine forma į bylą pateiktu pakvitavimu. Be to, atitinkamas aplinkybes, patvirtino tiek pats atsakovas, tiek ir V. G.. Dėl šios aplinkybės atitinkamas sandoris - pinigų grąžinimas buvo įrodytas rašytiniu dokumentu. Aplinkybė, jog pakvitavime nėra nurodyta data, nedaro negaliojančiu paties sandorio - pinigų grąžinimo, ar dokumento (pakvitavimo). Apeliantai pažymi, kad sandorio data nėra privalomas sandorio rekvizitas, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pinigai buvo grąžinti V. G., yra atmestinas, yra visiškai nepagrįstas, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams (pakvitavimui), taip pat ir šalių paaiškinimams. Byloje kilo ginčas ne dėl pinigų paskolinimo, o būtent dėl pinigų dalies grąžinimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kėlė klausimą šioje byloje dėl paskolos sutarties formos. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.93 straipsnio 2 d. ir 6 d. nuostatas. Draudimas remtis liudytojų parodymais taikytinas tik tuo atveju kai kyla ginčas dėl sandorio tarp sandorio šalių, tačiau šiuo atveju ginčo tarp sandorio šalių nekilo, o kiekviena sandorio šalis patvirtino (pripažino) paskolos sudarymo faktą. Taip pat pažymi, kad sandorio šalys neturėtų būti vertintinos kaip liudytojais. Šiuo atveju atsakovas S. V. į bylą yra įtrauktas šalimi, o V. G., teismo iniciatyva yra įtrauktas trečiuoju asmeniu, o bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausiami jokie liudytojai.

17Apeliaciniu skundu ieškovė D. V. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį, kuria D. V. asmeninės nuosavybės teisė priteista į: ½ dalį 7 karvių ir 2 kiaulių; ½ dalį namų apyvokos daiktų; ½ dalį kompiuterio; ½ dalį televizoriaus Philips; ½ dalį traktoriaus MTZ-82, gamybos Nr. 065162, valst. Nr. ( - ); ½ dalį priekabos 2PTS-4-785A, gamyklinis Nr. 453896, valst. Nr. ( - ); ½ dalį šieno vartytuvo; ½ dalį šieno preso; ½ dalį šieno preso; ½ dalį traktorinės šienapjovės; ½ dalį šieno grėbiamosios; ½ dalį 2 kultivatorių; ½ dalį plūgo; ½ dalį automobilio BMW 530, valst. Nr. ( - ); ½ dalį automobilio AUDI 80, valst. Nr. ( - ); ½ dalį automobilio VW Golf, valst. Nr. ( - ); ½ dalį šildymo katilo „Kalvis“; ½ dalį šildymo boilerio; ½ dalį trimerio; ½ dalį žoliapjovės, pakeisti: D. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti 7 karves; S. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti: namų apyvokos daiktus (baldus, buitinę techniką), kompiuterį, televizorių Philips, traktorių MTZ-82, gamybos Nr. 065162, valst. Nr. ( - ), priekabą 2PTS-4-785A, gamyklinis Nr. 453896, valst. Nr. ( - ), šieno vartytuvą, šieno presą, šieno presą, traktorinę šienapjovę, šieno grėbiamąją, 2 kultivatorius, plūgą, automobilį BMW 530, valst. Nr. ( - ), automobilį AUDI 80, valst. Nr. ( - ), automobilį VW Golf, valst. Nr. ( - ), šildymo katilą „Kalvis“, šildymo boilerį, trimerį, žoliapjovę; D. V. iš S. V. priteisti 29 835,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Likusią Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Dėl automobilių apeliantė nurodo, kad ji prašė atsakovui priteisti automobilį BMW 530, o jai priteisti pusės automobilio kainos - 5 000 Lt dydžio kompensaciją, nes automobilį atsakovas nupirko iš santuokinių lėšų tik, siekdamas nuslėpti turtą automobilį užregistravo sūnėno vardu. Šį reikalavimą buvo galima išspręsti ieškinyje prašomu būdu - ieškovei priteisiant pusės automobilio pirkimo kainos kompensaciją - 5 000 Lt ir tai būtų atitikę abiejų šalių interesus, tarp šalių nebūtų sukurta bendrosios dalinės nuosavybės teisė automobilio atžvilgiu. Realiai tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ne tik nebuvo apginti, bet net ir pažeisti ieškovės interesai. Atsakovas be ieškovės žinios už santuokines lėšas nupirko automobilį, tačiau ieškovė neatgaus nei pusės jai priklausančių lėšų, nei nepasinaudos automobiliu, nes juo važinėja atsakovas. Dėl to nuosavybės teisės į ½ dalį automobilio priteisimas neatitinka ieškovės interesų.

192. Teismas neteisingai šalims padalino po ½ dalį gyvulių (7 karvių ir 2 kiaulių). Visų pirma, apeliantė pažymi, kad į dalintino turto masę nepagrįstai buvo įtrauktos 2 kiaulės, nes jos buvo apeliantės įsigytos jau šalims nebevedant bendro ūkio, atsakovui išsikėlus gyventi kitur, taigi negali būti laikomos santuokiniu turtu. 7 karvių padalijimas po ½ dalį neatitinka apeliantės interesų. Nuo tada, kai atsakovas 2013 m. rugpjūčio 1 d. išsikraustė iš namų, ieškovė karves augina viena, t.y. rūpinasi pašaru, melžia. Atsakovas neprisidėjo prie bendro ūkio priežiūros, todėl šalių interesus būtų labiausiai atitikę 7 karvių priteisimas natūra apeliantei, o atsakovui piniginė kompensacija, apskaičiuota atsižvelgiant į minėtą apeliantės indėlį, juolab, kad karvių vertes šalys pirmosios instancijos teismui buvo nurodžiusios.

203. Teismo sprendimas po ½ dalį padalinti žemės ūkio techniką taip pat neatitinka apeliantės interesų. Atsakovas, 2013 m. liepos mėnesį prieš išsikraustydamas iš namų, kai kuriuo žemės ūkio padargus išgabeno į savo motinos sodybą. Apeliantė nurodo, kad ji nežino, ar tie padargai apskritai dar ten yra, galbūt atsakovas juos yra pardavęs. ½ nuosavybės teisė į likusią techniką ieškovei faktiškai naudos taip pat neduos, nes ieškovė nemoka valdyti nei traktoriaus nei kitų padargų, t. y. nors nuosavybės teisę į minėtus daiktus turės, tačiau faktiškai neturės galimybės jais naudotis.

214. Dėl kitų namų apyvokos daiktų padalinimo po ½ dalį, apeliantė nurodo, kad jis neatitinka protingumo principo ir yra praktiškai neįgyvendinamas. CK 3.127 str. 3 d. įtvirtinta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartųjį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Šioje byloje sprendžiant namų apyvokos daiktų padalijimą nebuvo įvertinta tai, kad nėra nei objektyvaus, nei subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, leidusių kiekvieną daiktą dalinti po ½ dalį. Tokius daiktus kaip kompiuteris, televizorius, šildymo katilas, šildymo boileris, trimeris, žoliapjovė padalinus po ½ dalį praktinis naudojimasis yra iš esmės neįmanomas. Apeliantė pažymi, kad toks padalijimo būdas iš dalies galėtų būti pritaikomas tik jei tarp buvusių sutuoktinių būtų civilizuoti santykiai, kurių šiuo atveju nėra. Pirmosios instancijos teismo posėdžių metu atsakovas teigė, kad ieškovei „niekas nepriklauso“, todėl taikiai pasidalinti šiais daiktais ir jais naudotis nėra jokių faktinių galimybių. Kadangi atsakovas namuose negyvena, yra tikimybė, kad vienas iš buvusių sutuoktinių šiais daiktais realiai negalės naudotis. Apeliantė nurodo, kad šiuos daiktus yra įmanoma padalinti natūra.

22Atsiliepimu į apeliacinį apeliantų S. V., Z. V. ir A. P. skundą, ieškovė D. V. prašo jį atmesti.

23Atsiliepimų į apeliacinį apeliantės D. V. skundą, atsakovas S. V. ir tretieji asmenys Z. V. ir A. P. prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą ieškovės skundžiamoje dalyje, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl apskųstos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.).

27Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė 1993 m. lapkričio 20 d. Į teismą, dėl santuokos nutraukimo kreipėsi ieškovė D. V., prašydama nutraukti santuoką pripažįstant, kad ji nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat padalinti santuokoje įgytą turtą. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo pripažino, kad santuoka tarp šalių yra nutrūkusi, taip pat prašė padalinti santuokoje įgytą turtą, nurodė argumentus, dėl kurių nesutiko, jog į dalintino turto masę būtų įtraukti žemės sklypai, esantys ( - ) bei žemės ūkio padargai.

28Apeliaciniai skundai grindžiami argumentais, kuriais nesutinkama su sprendimo dalimi dėl santuokoje įgyto turto masės, teisinio režimo ir dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

29Dėl santuokoje įgyto turto teisinio rėžimo

30Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, ar žemės sklypai, esantys ( - ) yra bendroji jungtinė šalių (buvusių sutuoktinių) nuosavybė, ar asmeninė atsakovo nuosavybė. Byloje teismo nustatyta ir ginčo dėl to tarp šalių nėra, kad šie žemės sklypai buvo įgyti šalims gyvenant santuokoje, t. y. 1996 m. vasario 27 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, jie Nekilnojamojo turto registre nuo 2008 m. kovo 18 d. ir 2008 m. kovo 27 d. įregistruoti tik atsakovo S. V. vardu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio turto teisinio režimo, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir šalių pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad žemės sklypai pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

31Atsakovas, nesutikdamas su tuo, kad ginčo žemės sklypai pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, apeliaciniame skunde teigia, jog teismas, spręsdamas dėl ginčo turto teisinio režimo, atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypai įgyti iki naujojo CK įsigaliojimo, privalėjo vadovautis žemės sklypų pirkimo metu galiojusiomis Santuokos ir Šeimos kodekso (toliau – SŠK) nuostatomis ir tuo metu buvusia teismų praktika.

32Pažymėtina, kad tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Taigi įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, atkreipė dėmesį į tai, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešojo registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad SŠK 21 straipsnio 3 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, nebuvo nustatyta turto detali registracija ir jos reikšmė turto statusui. Turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas buvo įgytas santuokos metu.

33Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypai įgyti šalių santuokos metu, todėl jie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neatsižvelgiant į tai, jog jie viešajame registre įregistruoti tik atsakovo vardu.

34Santuokoje esantys asmenys bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali įgyti bet kokį civilinių teisių objektu galintį būti turtą: daiktus, turtines teises, pinigus, vertybinius popierius ir kt. Žemė individualiam naudojimui pagal Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimo „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ Nr. I-411 1 straipsnį kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui, jiems pageidaujant, suteikiama žemės sklypais iki 3 ha vienai šeimai. Kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims asmeniniam ūkiui buvo suteikiami iki 2 ha žemės sklypai vienai šeimai. Jeigu žemės sklypas buvo suteiktas asmeniniam ūkiui pagal šį teisės aktą, tai individualaus (asmeninio) naudojimo subjektai yra šeimą sudarantys asmenys. Pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnį asmeninio ūkio žemės naudotojai gali šią žemę įsigyti privatine nuosavybėn, t. y. pirkti. Jeigu sklypas naudojamas sutuoktinių, tai asmenys, turintys teisę jį pirkti, yra sutuoktiniai kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės dalyviai, kuriems priklauso teisė naudoti žemės sklypą. Jei žemės sklypas įgyjamas nuosavybėn lengvatinėmis sąlygomis pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, tai asmeniniam ūkiui skirtą žemę turi teisę nusipirkti lengvatinėmis sąlygomis iš šeimos tik vienas asmuo. Ši įstatymo nuostata, kai šeimai naudotis suteiktą asmeninio ūkio žemės sklypą perka santuokoje esantis asmuo, aiškinama kartu su SŠK 21 straipsnio 3 dalimi. Pagal SŠK 21 straipsnio 3 dalį turtas, įgytas santuokoje vieno iš sutuoktinių vardu, yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nors įformintas tik vieno iš jų vardu. Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostata, kad žemę gali pirkti tik vienas sutuoktinis, nereiškia, kad vieno iš santuokoje esančių sutuoktinių pirktą asmeninio naudojimo šeimai suteiktą žemės sklypą nuosavybės teise įgyja tik sutartį sudaręs sutuoktinis, o kitas sutuoktinis jos neįgyja. Šios nuostatos tikslas kitas – užtikrinti, kad šeima pasinaudotų teise pirkti žemę lengvatinėmis sąlygomis vieną kartą, todėl yra nustatytas ribojimas pirkti vienam šeimos nariui. Taigi vykdant pirkėjo pareigas atliktas mokėjimas už perkamą sutuoktinių asmeninio naudojimo žemės sklypą sukuria teisę sutuoktiniams įgyti perkamą žemės sklypą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Jeigu neįrodyta, kad išpirkimo metu vienas iš sutuoktinių aiškiai atsisakė savo teisių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyti perkamą sklypo dalį, nurodė, kad nepretenduos į perkamą žemės sklypą kaip savininkas, tai turi būti vertinama, kad iš valstybės perkamas asmeninio naudojimo žemės sklypas, nors ir įformintas vieno sutuoktinio vardu, yra įgyjamas abiejų sutuoktinių kaip bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str. 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog ieškovė neturi teisės pretenduoti į sklypo dalį, yra nepagrįsti.

35Dėl santuokinio turto padalijimo būdo

36CK 3.117 straipsnio 1 dalimi įstatymo leidėjas įtvirtino sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, kuria teismas privalo vadovautis padalydamas santuokinį turtą, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nustatytų pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo bendro turto lygių dalių ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį.

37Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė įstatymo nustatytų nukrypimo nuo lygių dalių principo pagrindų, santuokinį turtą tarp šalių padalijo natūra. Kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais pripažinta ginčo žemės sklypų teisinis rėžimas, neturi pagrindo nesutikti ir su šio turto parinktu padalijimo būdu. Kadangi dėl namų valdos ir jame esančių statinių teisinio rėžimo ir padalijimo būdo tarp šalių ginčas nekyla, todėl dėl šio turto padalijimo kolegija nepasisako.

38Byloje esminis šalių ginčas, dalijant santuokoje įgytą turtą, kilo dėl kito santuokoje įgyto turto-gyvulių ir daiktų masės bei pirmosios instancijos teismo parinkto padalijimo būdo, nes abi šalys pripažįsta, kad kitas santuokoje įgytas turtas yra nedalus.

39Apeliantai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria į dalintino turto masę įtraukti gyvuliai (dvi kiaulės) bei žemės ūkio padargai: du šieno presai, traktorinė šienapjovė, šieno grėbiamoji, du kultivatoriai ir plūgas. Ieškovė teigia, kad kiaulės buvo įgytos šalims nebevedant bendro ūkio, atsakovo teigimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog nurodytus žemės ūkio padargus šalys yra įsigijusios.

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. A. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-207/2009). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad šalys, siekdamos įrodyti santuokoje įgyto turto masę, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalėjo įrodyti, kad ginčo turtas yra įgytas santuokos metu.

41Byloje nustatyta, kad žemės ūkio padargų įgijimą ieškovė įrodinėja tik savo paaiškinimais, todėl atsakovui neigiant ieškovės nurodytas aplinkybes, vien ieškovės paaiškinimų, kitais byloje surinktais įrodymais nenustačius, kada ir kur šis turtas yra įgytas ar iš vis toks turtas realiai egzistuoja, nepakanka tam, kad pripažinti, jog šį turtą šalys įgijo santuokoje. Pripažinti pagrįsti ir ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai į turto masę įtrauktų dviejų kiaulių. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė 2014 m. sausio 1 d. duomenims yra deklaravusi dvi kiaules, kurių amžius nuo 2 iki 8 mėn. Ieškovės teigimu, santykiai su atsakovu pablogėjo 2007 metais, o 2011 metais buvo inicijuotas skyrybų procesas, po kurio nepavykus susitaikyti atsakovas pradėjo gyventi atskirai. Atsakovas savo procesiniame dokumente taip pat pripažįsta, kad su ieškove nebegyvena, todėl darytina išvada, kad ieškovė nurodytus gyvulius-dvi kiaules įsigijo ir augina viena, kas sudaro pagrindą pripažinti šiuos gyvulius jos asmenine nuosavybe. Šios byloje nustatytos aplinkybės, kolegijos vertinimu, dėl įgyto turto masės teikia pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas įtraukdamas į dalintino turto masę žemės ūkio padargus bei dvi kiaules pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Kolegijos vertinimu, eliminavus iš dalintino turto masės du šieno presus, traktorinę šienapjovę, šieno grėbiamąją, du kultivatorius, plūgą bei dvi kiaules, tarp šalių dalintini šie kilnojamieji daiktai bei gyvuliai: 7 karvės, kompiuteris, televizorius Philips, traktorius MTZ-82, priekaba 2PTS-4-785A, šieno vartytuvas, automobilis AUDI 80, valstybinis Nr. ( - ), automobilis VW Golf, valstybinis Nr. ( - ), šildymo katilas „Kalvis", šildymo boileris, trimeris bei žoliapjovė.

42Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes. Sutuoktinių turtą gali sudaryti įvairūs daiktai – tiek dalūs, tiek nedalūs. Dalūs yra tokie daiktai, kurių sudėtinės dalys turi savarankišką vertę ir gali būti panaudotos pagal paskirtį. Nedalūs daiktai yra tokie, kurie negali būti padalyti į atskiras dalis, nepažeidžiant daikto kaip visumos, arba, jeigu ir gali būti padalyti, tai dėl padalijimo netenka savo vertės ir negali būti panaudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių santuokoje įgytas turtas: namų apyvokos daiktai, baldai, žemės ūkio padargai, automobilis, gyvuliai yra nedalus turtas, todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju galimybę padalyti ginčo turtą natūra po 1/2 dalį eliminuoja objektyvios priežastys (turto nedalumas).

43Kolegijos vertinimu, sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, jog be pagrindo į dalintino turto masę yra įtrauktas automobilis BMW 530. Visų pirma, ieškovė nors ir nurodė, kad šis turtas įtrauktinas į dalintino turto masę, tačiau pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo kompensaciją, teigdama, jog šio turto įgijimui buvo panaudotos santuokoje įgytos lėšos, antra byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad automobilį, sandorio, kuris byloje nėra ginčijamas, pagrindu asmeninės nuosavybės teise valdo šioje byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas A. P.. Kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl lėšų panaudojimo šeimos poreikių tenkinimui, kadangi sutartis (Pakvitavimas) sudaryta tik kreditoriaus, o tai, kad dėl paskolos su kreditoriumi tarėsi tik jis, patvirtino ir pats atsakovas, todėl bylos duomenimis nepagrįstas tvirtinimas, jog ieškovė žinojo apie paskolą, atitinka CK 3.109 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad solidarioji atsakomybė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, jog iš atsakovo sąskaitos, esančios kredito unijoje buvo nuimtos piniginės lėšos, atsakovo argumentus, dėl kompensacijos priteisimo nepagrįstumo, nepateikus įrodymų, kad lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, atmeta kaip nepagrįstą.

44Dalindamas santuokoje įgytą turtą pirmosios instancijos teismas rėmėsi šalių nurodytu šių daiktų įvertinimu. Apeliaciniuose skunduose nekeliamas klausimas, jog teismas netinkamai nustatė šių vertę, todėl dalinant nedaliuosius daiktus kolegija vadovaujasi pirmosios instancijos teismo nustatyta šių daiktų verte. Atsižvelgiant į šalių išsakytus apeliacinės instancijos teisme argumentus apie poreikį naudotis santuokoje įgytu turtu, ieškovei skirtina 7 karvės 3 475,44 Eur (12 000 Lt) vertės, kompiuteris 289,62 Eur (1 000 Lt) vertės, televizorius Philips 347,54 Eur (1 200 Lt) vertės, automobilis VW Golf, valstybinis Nr. ( - ), 2 027,34 Eur (7 000 Lt) vertės, šildymo katilo „Kalvis" 868,86 Eur (3 000 Lt) vertės, šildymo boileris 434,43 Eur (1 500 Lt) vertės, viso turto 7 443,23 Eur (25 700 Lt) sumai, atsakovui skirtina traktorius MTZ-82 4 05,68 Eur (14 000 Lt) vertės, priekaba 2PTS-4-785A, 923,89 Eur (3 190 Lt) vertės, šieno vartytuvas 2 896,20 Eur (10 000 Lt) vertės, automobilis AUDI 80, valstybinis Nr. ( - ), 289,62 Eur (1 000 Lt) vertės, trimeris 144,81 Eur (500 Lt) vertės, žoliapjovė 347,54 Eur (1 200 Lt) vertės, viso turto 8 656,74 Eur (29 890 Lt) sumai. Atsižvelgiant į priskirtino turto vertės skirtumus 606,75 Eur (2 095 Lt) (4190:2), vienasmeniškai panaudotas santuokoje įgytas lėšas ne šeimos poreikių tenkinimui 1 448,10 Eur (5 000 Lt) (10 000:2) bei gautas lėšas parduotą santuokoje įgytą turtą-sniego peilį 651,65 Eur (2 250 Lt) (4500:2), ieškovei iš atsakovo priteistina 2 706,50 Eur (9 345 Lt) piniginė kompensacija už tenkančią didesnę turto dalį.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Tiek apeliantės D. V., tiek apeliantų S. V., Z. V. ir A. P. apeliacinius skundus patenkinus iš dalies, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 3 d.). Apeliantų S. V., Z. V. ir A. P. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 201,58 Eur (696 Lt) sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 35, 2 t.), apeliantės D. V. – 41,71 Eur (144 Lt) sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 41, 2 t.) bei 400 Eur (1381,12 Lt) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro procesinių dokumentų rengimas ir atstovavimas teisme (b. l. 64-65, 2 t.).

47Apeliantų S. V., Z. V. ir A. P. apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų dalis sudaro ~91,10 proc., todėl jiems iš apeliantės D. V. priteistina 183,64 Eur (634,06 Lt) sumokėto žyminio mokesčio (201,58 Lt (696 Lt)*91,10/100=183,64 Eur (634,06 Lt)).

48Apeliantės D. V. apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų dalis sudaro ~61,25 proc., todėl jai iš apeliantų S. V., Z. V. ir A. P. priteistina 25,54 Eur (88,20 Lt) sumokėto žyminio mokesčio.

49Apeliantė taip pat prašo priteisti 400 Eur (1381,12 Lt) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro procesinių dokumentų rengimas ir atstovavimas teisme. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Vadovaujantis minėta nuostata ir patikrinus apeliantės D. V. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumą pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos yra net gi mažesnės nei nustatytas maksimalus dydis minėtose Rekomendacijose, todėl yra priteistinos iš apeliantų S. V., Z. V. ir A. P. apeliantės D. V. apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų apimtyje – 245 Eur (845,94 Lt) (400 Eur (1381,12 Lt)*61,25/100= 245 Eur (845,94 Lt)).

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

51Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį, kuria padalintas santuokoje įgytas kilnojamasis turtas pakeisti.

52Atmesti ieškovės D. V. reikalavimą dėl įtraukimo į dalintino turto masę du šieno presus 2 803,52 Eur (9 680 Lt), traktorinę šienapjovę 434,43 Eur (1 500 Lt), šieno grėbiamąją 115,85 Eur (400 Lt), du kultivatorius 2 027,34 Eur (7 000 Lt), plūgą 579,24 Eur (2 000 Lt) ir automobilį BMW 530, valstybinis Nr. ( - ), 2 200 Eur (7 596,16 Lt) bei atsakovo S. V. reikalavimą dėl įtraukimo į dalintino turto masę dvi kiaules.

53Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas kito šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas išdėstyti taip:

54priteisti ieškovei D. V., a. k. ( - ), 7 karves 3 475,44 Eur (12 000 Lt) vertės, kompiuterį 289,62 Eur (1 000 Lt) vertės, televizorių Philips 347,54 Eur (1 200 Lt) vertės, automobilį VW Golf, valstybinis Nr. ( - ), 2 027,34 Eur (7 000 Lt) vertės, šildymo katilą „Kalvis“ 868,86 Eur (3 000 Lt) vertės, šildymo boilerį 434,43 Eur (1 500 Lt) vertės, viso turto 7 443,23 Eur (25 700 Lt) vertės;

55atsakovui S. V., a. k. ( - ) priteisti traktorių MTZ-82, gamybos Nr. 065162, valstybinis Nr. ( - ), 4 054,68 Eur (14 000 Lt) vertės, priekabą 2PTS-4-785A, gamyklinis Nr. 453896, valstybinis Nr. ( - ), 923,89 Eur (3 190 Lt) vertės, šieno vartytuvą 2 896,20 Eur (10 000 Lt) vertės, automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. ( - ), 289,62 Eur (1 000 Lt) vertės, trimerį 144,81 Eur (500 Lt) vertės, žoliapjovę 347,54 Eur (1 200 Lt) vertės, viso turto 8 656,74 Eur (29 890 Lt) sumai.

56Priteisti iš atsakovo S. V., a. k. ( - ) ieškovei D. V., a. k. ( - ), 2 706,50 Eur (9 345 Lt) kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

57Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

58Priteisti iš apeliantės D. V., a. k. ( - ), apeliantams S. V., a. k. ( - ) Z. V., a. k. ( - ) ir A. P., a. k. ( - ) 183,64 Eur (634,06 Lt) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

59Priteisti iš apeliantų S. V., a. k. ( - ) Z. V., a. k. ( - ) ir A. P., a. k. ( - ) apeliantės D. V., a. k. ( - ) naudai po 8,51 Eur (29,40 Lt) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio bei po 81,67 Eur (281,98 Lt) apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skunda,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Tarp atsakovo S. V. ir ieškovės D. V. 1993 m. lapkričio 20 d. įregistruota... 5. Ieškovė kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą su patikslintu... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį... 8. D. V. priteisė ir pripažino jai asmeninės nuosavybės teises į ½ dalį... 9. S. V. pripažinti jam asmeninės nuosavybės teises natūra į: ½ dalį namų... 10. Ieškovei prašant nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas S. V. ir tretieji asmenys Z. V. ir A. P. prašo... 13. 1. Dėl padargu apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai... 14. 2. Dėl dviejų (0,84 ir 2,16 ha ploto) žemės sklypų priklausymo bendrosios... 15. 3. Dėl automobilio „BMW530“ apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos... 16. 4. Dėl atsakovo paaiškinimų, kur buvo panaudoti iš sąskaitos kredito... 17. Apeliaciniu skundu ieškovė D. V. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo... 18. 1. Dėl automobilių apeliantė nurodo, kad ji prašė atsakovui priteisti... 19. 2. Teismas neteisingai šalims padalino po ½ dalį gyvulių (7 karvių ir 2... 20. 3. Teismo sprendimas po ½ dalį padalinti žemės ūkio techniką taip pat... 21. 4. Dėl kitų namų apyvokos daiktų padalinimo po ½ dalį, apeliantė nurodo,... 22. Atsiliepimu į apeliacinį apeliantų S. V., Z. V. ir A. P. skundą, ieškovė... 23. Atsiliepimų į apeliacinį apeliantės D. V. skundą, atsakovas S. V. ir... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 25. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė 1993 m. lapkričio 20 d. Į... 28. Apeliaciniai skundai grindžiami argumentais, kuriais nesutinkama su sprendimo... 29. Dėl santuokoje įgyto turto teisinio rėžimo... 30. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, ar žemės sklypai,... 31. Atsakovas, nesutikdamas su tuo, kad ginčo žemės sklypai pripažinti... 32. Pažymėtina, kad tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas,... 33. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo... 34. Santuokoje esantys asmenys bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali įgyti... 35. Dėl santuokinio turto padalijimo būdo... 36. CK 3.117 straipsnio 1 dalimi įstatymo leidėjas įtvirtino sutuoktinių bendro... 37. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė įstatymo nustatytų nukrypimo nuo... 38. Byloje esminis šalių ginčas, dalijant santuokoje įgytą turtą, kilo dėl... 39. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria į dalintino turto masę... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog į dalijamo sutuoktinių... 41. Byloje nustatyta, kad žemės ūkio padargų įgijimą ieškovė įrodinėja... 42. Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į... 43. Kolegijos vertinimu, sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, jog be... 44. Dalindamas santuokoje įgytą turtą pirmosios instancijos teismas rėmėsi... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 46. Tiek apeliantės D. V., tiek apeliantų S. V., Z. V. ir A. P. apeliacinius... 47. Apeliantų S. V., Z. V. ir A. P. apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų... 48. Apeliantės D. V. apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų dalis sudaro... 49. Apeliantė taip pat prašo priteisti 400 Eur (1381,12 Lt) išlaidos advokato... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 51. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį,... 52. Atmesti ieškovės D. V. reikalavimą dėl įtraukimo į dalintino turto masę... 53. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį,... 54. priteisti ieškovei D. V., a. k. ( - ), 7 karves 3 475,44 Eur (12 000 Lt)... 55. atsakovui S. V., a. k. ( - ) priteisti traktorių MTZ-82, gamybos Nr. 065162,... 56. Priteisti iš atsakovo S. V., a. k. ( - ) ieškovei D. V., a. k. ( - ), 2... 57. Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 58. Priteisti iš apeliantės D. V., a. k. ( - ), apeliantams S. V., a. k. ( - ) Z.... 59. Priteisti iš apeliantų S. V., a. k. ( - ) Z. V., a. k. ( - ) ir A. P., a. k....