Byla 3K-3-207/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui D. V. ir atsakovo D. V. priešieškinį D. V. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo; trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių santuokoje įgyto turto padalijimą, taip pat įmokų, mokėtų pagal lizingo sutartį, pripažinimą bendrąja jungtine nuosavybe, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nurodė, kad atsakovas savo iniciatyva ir be ieškovės žinios 2008 m. sausio 24 d. nutraukė su UAB „Hansa lizingas“ sudarytą automobilio lizingo sutartį ir taip prarado visas pagal šią sutartį įmokėtas 13699,98 Lt lėšas, priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, todėl bendras šalių turtas sumažėjo ir ieškinio pareiškimo metu buvo 12 050 Lt. Ieškovės teigimu, atsakovas kaltas dėl šių pasekmių, todėl jo dalis bendrame turte turėtų būti sumažinta šeimos negautų pajamų suma, ieškovė turėtų iš atsakovo gauti kompensaciją, o sudarytas turto balansas turėtų būti sumažintas nurodytų įmokų pagal lizingo sutartį dydžiu. Dėl to ieškovė prašė teismo priteisti jai iš atsakovo 8666,65 Lt kompensaciją už dėl atsakovo kaltės prarastas 13 699,98 Lt įmokas pagal atsakovo ir UAB „Hansa lizingas“ 2006 m. gegužės 10 d. sudarytą automobilio lizingo sutartį.

7Atsakovas, pareikšdamas priešieškinį, nesutiko su ieškovės reikalavimu bendrajai jungtinei nuosavybei priskirti lizingo įmokas, nurodė, kad jis, sumokėjęs įmokas lizingo bendrovei, neįgijo nuosavybės teise jokio turto. Nutraukus lizingo sutartį, lizingo bendrovė pardavė automobilį už lizingo sutarties įmokų grafike nurodytą likutinę jo vertę, atitikusią tikrąją automobilio rinkos vertę pardavimo metu, todėl lizingo sutarties nutraukimo metu atsakovo sumokėtos įmokos buvo lygios dėl automobilio nusidėvėjimo sumažėjusiai jo rinkos vertei, todėl atsakovas neturėjo materialinės subjektinės teisės lizingo sutarties nutraukimo metu reikalauti sumokėtų įmokų grąžinimo iš UAB „Hansa lizingas“. Atsakovo teigimu, jis buvo priverstas nutraukti minėtą lizingo sutartį, nes jo darbdavys UAB „Hronas“ 2008 m. sausio 21 d. nutraukė su atsakovu sudarytą transporto priemonės nuomos sutartį, sumažėjus pajamoms, atsakovas nebeturėjo finansinių galimybių toliau vykdyti lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovas, iš dalies sutikdamas ieškovės reikalavimais dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, be kitų reikalavimų, prašė teismo priteisti ieškovei visą santuokoje įgytą ir bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priskirtiną 12 050 Lt vertės kilnojamąjį turtą, atmesti ieškovės reikalavimą priteisti jai piniginę kompensaciją.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisė nepilnamečio vaiko išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, padalijo santuokoje įgytą turtą, priteisė atsakovui 13 699,98 Lt lizingo įmokų, priteisė ieškovei iš atsakovo 5516,65 Lt kompensacijos už atsakovui tekusią didesnę turto dalį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl 13 699,98 Lt lizingo įmokų, nustatė, kad atsakovas gera valia 2008 m. sausio 24 d. sudarė susitarimą dėl lizingo sutarties nutraukimo; nepripažino teisiškai pagristais atsakovo argumentų, kad jam nutraukus lizingo sutartį nebuvo grąžinti pinigai, turtas neperėjo jo nuosavybėn ir kad su darbdaviu buvo sudaryta sutartis dėl pinigų jam mokėjimo ne kaip darbo užmokesčio, o automobiliui įsigyti. Teismas padarė išvadą, kad jeigu santuoka nebūtų buvusi nutraukta, tai, išmokėjus įsigyjamo daikto kainą, automobilis būtų tapęs bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, teismo teigimu, iki daikto kainos už jį išmokėjimo, tam skirtos lėšos, įmokos taip pat priklauso bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Dėl to teismas 13 699,98 Lt įmokas pagal lizingo sutartį įtraukė į sutuoktinių bendrą dalytino turto balansą.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.116 straipsnio 1 dalį, 3.88 straipsnį ir pagrįstai bendrąja jungtine nuosavybe pripažino 13 699,98 Lt lizingo įmokas. Kolegijos teigimu, ta aplinkybė, kad atsakovas be ieškovės žinios nutraukė lizingo sutartį ir taip prarado visas pagal šią sutartį įmokėtas 13 699,98 Lt lėšas, sukūrė teisines pasekmes, nes atsakovas pažeidė prievolę būti lojaliam ir bendradarbiauti, sprendžiant santuokos metu įgyto turto klausimus su sutuoktine; tokie atsakovo kalti veiksmai ir vienasmenis sprendimas nutraukti lizingo sutartį sukūrė jam pareigą kompensuoti ieškovei, kaip sutuoktinei, bendro šalių turto masės sumažėjimą, o tai, jog atsakovo darbdavys nutraukė su atsakovu transporto priemonės nuomos sutartį, neatleido atsakovo nuo pareigos būti lojaliam ir bendradarbiauti, sprendžiant santuokos metu įgyto turto klausimus su sutuoktine, taip užtikrinant bendro jungtinio turto masės stabilumą ir šeimos poreikius. Kolegija padarė išvadą, kad pagal lizingo sutartį atsakovo sumokėtos 13 699,98 Lt įmokos buvo susijusios su atsakovo gautomis su darbo teisiniais santykiais susijusiomis išmokomis ir jos turėjo būti įtrauktos į bendrą sutuoktinių turto balansą; juolab kad atsakovas pagal lizingo sutartį valdytą automobilį buvo išnuomojęs darbdaviui ir gavo nuomos mokestį, kurį kolegija taip pat pripažino bendrąja jungtine nuosavybe. Kolegija, įvertinusi ieškovės reikalavimus, nurodė, kad ieškovė nebuvo atsisakiusi reikalavimo įtraukti atsakovo sumokėtas lizingo įmokas į bendrą sutuoktinių turto balansą, todėl ji pagrįstai prašė sumažinti atsakovui tenkančią dalį iš bendro turto 13 699,98 Lt suma, nes nustatytos visos CK 3.123 straipsnio 4 dalies taikymui būtinos sąlygos. Tai, kad lizingo sutartis savo prigimtimi yra finansinės nuomos sutartis, nepanaikino ieškovės, kaip sutuoktinės, teisių į lėšas, kurios buvo sumokėtos iš bendro sutuoktinių turto. Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki daikto kainos už jį išmokėjimo tam skirtos lėšos priklauso bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir turi būti įtrauktos į bendrą sutuoktinių turto balansą; tai, kad, išmokėjus įsigyjamo turto kainą, nuosavybės teise įgyjamo automobilio vertė nebuvo lygi visų pagal lizingo sutartį sumokėtų įmokų vertei, kad lizingo sutarties nutraukimo metu atsakovo sumokėtos įmokos lizingo bendrovei buvo lygios dėl automobilio nusidėvėjimo sumažėjusiai jo rinkos vertei, neturėjo teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui. Kolegija svarbia aplinkybe pripažino atsakovo kaltus veiksmus, šiam be ieškovės žinios nutraukus lizingo sutartį, todėl lizingo įmokos buvo pagrįstai įtrauktos į bendrą sutuoktinių turto balansą.

11III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

12Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nepriskirti lizingo įmokų bendrajai jungtinei nuosavybei, nepriteisti šių įmokų atsakovui, taip pat nepriteisti ieškovei iš atsakovo 5516,65 Lt kompensacijos už atsakovui tekusią didesnę turto dalį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nepagrįstai atsakovo už lizinguojamą (nuomojamą) automobilį sumokėtas įmokas lizingo bendrovei pripažino sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, šias įmokas – sutuoktinių bendru turtu, o ne išlaidomis, t. y. nuomos mokesčiu, kurį sutuoktiniai sumokėjo pagal išperkamosios nuomos sutartį, bei neatsižvelgė į tai, kad santuokos nutraukimo metu lizingo sutartis buvo nutrūkusi, o automobilis – grąžintas lizingo bendrovei. Teismai netinkamai taikė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuostatas ir nepagrįstai bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priskyrė santuokos metu patirtas išlaidas, o ne turtą. Kasatorius sutinka su tuo, kad iš jo darbovietės pagal automobilio nuomos sutartį gautos lėšos (nuomos mokestis) laikytinos bendrąja sutuoktinių nuosavybe, tačiau tik tuo atveju, kai šios lėšos arba už jas įsigytas turtas yra faktiškai išlikęs santuokos nutraukimo ir turto dalijimo metu, tuo tarpu teismai nustatė, kad šalių santuokos nutraukimo ir turto dalijimo metu minėtų lėšų jau nebuvo (lėšos buvo išleistos, sumokant įmokas lizingo bendrovei), todėl teismai padalijo šalims neegzistuojantį turtą ar turtinę teisę. Teismai neatsižvelgė į CK 1.97 straipsnio 1 dalį, pagal kurią civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Dėl to faktiškai patirtos išlaidos kreditoriui negalėjo būti laikomos civilinių teisių objektu ir negalėjo būti įtrauktos į bendrą sutuoktinių turto balansą ir padalytos.
  2. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė CK 3.116, 3.119 ir 3.127 straipsnius. Kasatoriaus teigimu, sumokėtos lizingo įmokos galėjo turėti teisinės reikšmės tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad atsakovas, nutraukdamas lizingo sutartį, sumažino šeimos bendrą turtą. Tuo tarpu bylą nagrinėję teismai, nurodydami, kad sumokėtos lizingo įmokos buvo teisiškai reikšmingos dalijant sutuoktinių turtą, tačiau, spręsdami klausimą, ar šiomis išmokomis nesumažėjo sutuoktinių bendro turto vertė, privalėjo ne tik konstatuoti, kad atsakovas neteisėtai nutraukė lizingo sutartį, bet ir nustatyti, kokia suma sumažėjo bendras sutuoktinių turtas; ir tik tai nustatę, šia suma teismai galėjo sumažinti atsakovui tenkančią turto dalį. Juolab kad teismai neatsižvelgė į aplinkybę, jog, atsakovui nutraukus lizingo sutartį, sutuoktinių turtinė padėtis nepablogėjo, nes sutuoktinių turimo turto vertė išliko nepakitusi.
  3. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė CK 3.123 straipsnio 4 dalį, padarė neteisingą išvadą, kad dėl atsakovo aplaidumo ir pareigos būti lojaliam ir bendradarbiauti su ieškove nesilaikymo sumažėjo bendras sutuoktinių turto balansas. Kasatoriaus teigimu, jis, įvertinęs aplinkybes, kad, nutraukus su atsakovu transporto priemonės nuomos sutartį, nebus pajėgus toliau mokėti lizingo įmokų, nutraukė lizingo sutartį būtent tuo momentu, kad faktiškai nebūtų prarasta įmokėtų lėšų. Tuo tarpu bylą nagrinėję teismai taip pat visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad sutuoktinių santykiai lizingo sutarties nutraukimo metu jau buvo pašliję ir jie jau nebetvarkė bendro ūkio; ginčo automobiliu visą laiką naudojosi atsakovas, jis mokėjo lizingo įmokas, išlaikė šį automobilį, todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovas savarankiškai priėmė sprendimą dėl lizingo sutarties nutraukimo, tačiau nepripažintina, jog jis pažeidė pareigas sutuoktinei.
  4. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai peržengė ieškinio ribas. Ieškovė neprašė lizingo įmokų pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, o prašė šia įmokų suma sumažinti atsakovui tenkančią bendro turto dalį ir priteisti iš atsakovo 8666,65 Lt kompensaciją remiantis CK 3.123 straipsnio 4 dalimi. Tuo tarpu bylą nagrinėję teismai, pripažinę lizingo įmokas bendrąja jungtine nuosavybe nesant tokio ieškovės reikalavimo ir nenurodydami jokių nukrypimo nuo ieškinio reikalavimų motyvų, peržengė ieškovės pareikštų reikalavimų ribas.

13Ieškovė atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė CK 3.88 straipsnio 1dalį ir lizingo sutarties sampratą reglamentuojantį CK 6.567 straipsnį. Atsakovui sumokėjus visas lizingo įmokas už automobilį, jeigu santuoka nebūtų buvusi nutraukta, automobilis būtų tapęs bendrąja jungtine nuosavybe, todėl ir lizingui skirtos įmokos priklauso bendrajai jungtinei nuosavybei. Be to, teismai teisingai nustatė, kad atsakovas savo iniciatyva, nepranešdamas apie tai sutuoktinei, nutraukė lizingo sutartį, todėl atsakovo dalis bendrame turte pagrįstai buvo sumažinta šeimos negautų pajamų suma.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Dėl CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo ir aiškinimo

17CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje vartoja bendrąją sąvoką „turtas“. Turtas kaip civilinių teisių objektas – tai visos turtinės vertybės, į kurias asmenys (civilinės teisės subjektai) įgyja teises ir (arba) dėl kurių šiems subjektams atsiranda pareigų. Turtas gali būti tiek materialus (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai), tiek nematerialus (turtinės teisės). Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, sudarius santuoką gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Nagrinėjamoje byloje teismai, vadovaudamiesi CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagal kasatoriaus ir UAB „Hansa lizingas“ sudarytą lizingo sutartį 13 699,98 Lt įmokas įtraukė į sutuoktinių bendrą dalytino turto balansą, motyvuodami tuo, kad šioms įmokoms sumokėti buvo panaudotos kasatoriaus iš darbinės veiklos gautos lėšos.

18Civiliniame kodekse nepateikta pajamų sąvokos. Pajamų sąvoka apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnyje, kuriame pajamoms priskiriamas gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra. Taigi pajamų skiriamasis požymis yra naudos gavimas, atlygintinumas. Kasatoriaus gautas darbo užmokestis atitinka pajamų sampratą ir pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau nagrinėjamoje byloje, dalijant turtą, į turto balansą buvo įtrauktos ne kasatoriaus pajamos, gyvenant santuokoje gautos iš darbinės veiklos, o iš šių pajamų pagal sutartį UAB „Hansa lizingas“ sumokėtos įmokos. Pagal šią sutartį turto išpirkimo įmokos – pinigų sumos, kurias pagal įmokų grafiką klientas moka lizingo bendrovei, dengdamas turto vertę. Taigi per visą lizingo sutarties galiojimo laiką lizingo gavėjas, kol nesumoka visos turto kainos, turtu naudojasi nuomininko teisėmis, o įmokos pagal lizingo sutartį yra asmens išlaidos, skirtos turtui įsigyti ateityje. Tik visiškai įvykdžius sutarties sąlygas, turtas perduodamas lizingo gavėjo nuosavybėn. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad lizingo sutartis buvo nutraukta prieš terminą, kasatoriui sumokėjus tik nedidelę dalį pagal sutartį perduoto naudotis ir valdyti turto vertės, todėl, atsižvelgiant į lizingo sutarties sąlygas, automobilis buvo sugrąžintas jo savininkui – lizingo bendrovei, o įmokos negrąžinamos. Kasatoriui sudarius susitarimą dėl lizingo sutarties nutraukimo nurodytomis sąlygomis, turtinė teisė įgyti sutarties dalyku buvusį turtą pasibaigė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš darbinės veiklos gautos pajamos, panaudotos įmokoms pagal lizingo sutartį, yra išlaidos konkrečiam turtui ateityje įsigyti nuosavybėn tam tikromis sąlygomis, kurių neįvykdžius ir dėl šio neįvykdymo pasekmių lizingo gavėjui sudarius sutartį su lizingo davėju dėl sutarties dalyku buvusio turto gražinimo, lizingo gavėjo turtinė teisė įsigyti lizingo dalyką sutartimi nustatytomis sąlygomis pasibaigia. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, išlaidas turtui įsigyti sutapatindami su pajamomis, todėl jas nepagrįstai įtraukė į dalytino turto balansą. Turto išpirkimo įmokos pagal lizingo sutartį, vykdant jos sąlygas, nuo jų pervedimo momento lizingo bendrovei tampa šios bendrovės nuosavybe. Tokiu atveju įmokos negalėjo būti įtrauktos į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. E. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007).

19Dėl CK 3.123 straipsnio 4 dalies taikymo ir aiškinimo

20CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, kurioje išvardyti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai, įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumo principas. Jis detalizuojamas kituose CK trečiosios knygos straipsniuose. CK 3.92 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad sutuoktiniai bendru sutarimu naudojasi, valdo ir disponuoja turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ši nuostata kyla iš sutuoktinių lygiateisiškumo principo, kuris nesuteikia nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą negu jų turi kitas. Lygiateisiškumas reikalauja, kad visi šeimos gyvenimo klausimai (šeimos lėšų naudojimas, šeimos namų ūkio tvarkymas, daiktų įsigijimas) būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. Lygiateisiškumas kartu reiškia ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievoles lygybę. Tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių veiksmai prieštarauja lygiateisiškumo principui, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atitinkamų pasekmių atsiradimą. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė sumažinti vieno iš sutuoktinių dalį iš bendro turto dėl netinkamo sutuoktinio elgesio, būtent vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti mažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad buvo visos CK 3.123 straipsnio 4 dalyje išvardytos sąlygos sumažinti kasatoriui tenkančią dalį bendrame turte, tačiau jų nedetalizavo. Kasatorius kelia netinkamo šios teisės normos taikymo klausimą, dėl kurio teisėjų kolegija pasisako.

21CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Minėta, kad šio straipsnio 4 dalyje nustatyti atvejai, kai dėl netinkamo sutuoktinio elgesio, net ir nepažeidžiant bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, faktinės sutuoktiniams tenkančios turto dalys gali būti nevienodos. Šios teisės normos taikymui turi būti nustatytas faktas, kad šeima negavo tam tikrų pajamų dėl vienos iš priežasčių, t. y. arba dėl sutuoktinio aplaidumo, arba dėl to, kad vienas iš sutuoktinių gautas pajamas nuslėpė ir jas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Taigi vienu atveju šeima gali negauti pajamų dėl vieno iš sutuoktinių neapdairaus, lengvabūdiško, neapgalvoto elgesio (veiksmų ar neveikimo), kitu atveju – dėl sutuoktinio apgalvotų, tyčinių savanaudiškų veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog vieno iš sutuoktinių dalis iš bendro turto būtų sumažinta CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, reikia nustatyti teisiškai reikšmingų faktų visumą: konkrečią šeimos negautų pajamų sumą bei vieno iš sutuoktinių kaltus veiksmus arba neveikimą dėl šių pajamų negavimo. Nagrinėjamoje byloje tokių faktų, kad šeima būtų negavusi pajamų dėl kasatoriaus aplaidumo, arba jog jis būtų nuo šeimos nuslėpęs pajamas ir jomis naudojęsis savo asmeniniams poreikiams tenkinti, bylą nagrinėję teismai nekonstatavo, todėl yra pagrindas sutikti su kasatoriaus argumentais, jog CK 3.123 straipsnio 4 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas taikė netinkamai.

22Minėta, kad vienam iš sutuoktinių gali atsirasti pareiga kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad kasatorius, sutuoktiniams gyvenant santuokoje, sudarė lizingo sutartį, pagal ją mokėjo įmokas automobiliui išpirkti, savo ruožtu lizingo sutarties pagrindu valdomą automobilį nuomojo įmonei, kurioje dirbo, o ši jam mokėjo nuomos mokestį, tapatų turto išpirkimo įmokoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino kasatoriaus prievolių pobūdžio pagal lizingo sutartį atsižvelgiant į CK 3.109 straipsnį ir nenustatė, ar tai buvo asmeninės kasatoriaus prievolės, ar bendros sutuoktinių. Teismai taip pat netyrė, ar sandoris (lizingo sutartis) buvo sudarytas šeimos interesais, nevertino tos aplinkybės, kad darbdavys, mokėdamas nuomos mokestį už automobilio nuomą, kompensavo kasatoriui automobilio išpirkimo įmokas, todėl nepagrindė konkrečiais įrodymais savo išvadų dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo.

23Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir neįvertino reikšmingų šiai bylai aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nes kasacinis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų; šiems pažeidimams pašalinti būtina analizuoti ir vertinti įrodymus bei nustatyti turinčias reikšmės bylai išspręsti faktines aplinkybes.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

25Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

26Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko... 7. Atsakovas, pareikšdamas priešieškinį, nesutiko su ieškovės reikalavimu... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 18 d. sprendimu... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 12. Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės... 13. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jo netenkinti ir... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Dėl CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo ir aiškinimo... 17. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja... 18. Civiliniame kodekse nepateikta pajamų sąvokos. Pajamų sąvoka apibrėžta... 19. Dėl CK 3.123 straipsnio 4 dalies taikymo ir aiškinimo... 20. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, kurioje išvardyti šeimos santykių teisinio... 21. CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti... 22. Minėta, kad vienam iš sutuoktinių gali atsirasti pareiga kompensuoti... 23. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008... 26. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...