Byla 2S-330-450/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas pakeisti pritaikytas laikinas apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovių UAB „Skomė“, UAB „Baltic Arms“ ir BUAB „FF Lizingas“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui Z. V. dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovių prašymu taikė laikinas apsaugos priemonės – ieškovo likviduojamos BUAB „FF Lizingas“ reikalavimams užtikrinti – 23 169,60 Eur sumai areštavo atsakovui Z. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo turto, areštavo kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis. Bendra areštuoto atsakovo turto vertė turi atitikti 23 169,60 Eur sumą.
  2. Atsakovas Z. V. prašė pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad neribojama atsakovo teisė į mėnesinį darbo užmokestį arba jam prilygintas mėnesines pajamas, kadangi jo finansinė padėtis yra labai sunki, o dėl sveikatos problemų jam kas mėnesį reikalinga suma, didesnė už minimalų mėnesio atlyginimą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsakovo Z. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teikia ne pirmą kartą, tačiau esminių naujų aplinkybių, dėl kurių iš esmės atsirastų pagrindas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. balandžio 15 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo apskųsta atskiruoju skundu, o Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė panaikinti minėtą nutartį, laikinąsias apsaugos priemones iš dalies pakeitė ir nustatė papildomą leidimą Z. V. iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio. Dėl šios priežasties teismas pripažino, kad 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi jau buvo nustatyta atsakovui leidžiama disponuoti suma. Atsakovas, pakartotinai prašydamas padidinti nustatytą sumą, nenurodė jokios konkrečios sumos, kuria prašo disponuoti, nepaaiškino, kokiu darbo užmokesčiu jis prašo leisti disponuoti (teismo turimais duomenimis, atsakovas šiuo metu nedirba), nepateikė jokių jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu atsakovas Z. V. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pakeisti 2016 m. balandžio 15 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neribojant atsakovui teisės į darbo užmokesčio ar jam prilygintų mėnesinių pajamų (signataro rentos) dydžio naudojimo. Nustatyti, kad nutartis vykdoma skubiai.
    1. Teismui žinoma atsakovo sveikatos ir finansinė būklė, jam tęsiamas gydymas po 2016 m. birželio 29 d. patirtos traumos. Sveikata blogėja. Teismas pripažino, kad atsakovui būtina teisinė pagalba. Bylą dėl žalos atlyginimo teismas išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.
    2. Civilinėje byloje Nr. e2-4561-562/2017 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta, kad neribojama atsakovo mėnesinis darbo užmokestis ar jam prilyginamos mėnesinės pajamos. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima riboti darbo užmokesčio pajamomis prilyginamų pajamų.
    3. Teismuose nagrinėjama itin daug bylų, kurių dalyviu yra apeliantas. Tokioje padėtyje iš 1 MMA negali pragyventi, gydytis ir turėti tinkamą teisinę pagalbą. Prašo padėtį vertinti ne formaliai.
  2. Ieškovės UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliacinį procesą nutraukti, o jo nenutraukus, atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    1. Atskirąjį skundą surašė ir pasirašė pats apeliantas, kuris nėra advokatas ir kuris neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.
    2. Pirmosios instancijos teismo 2016 m. balandžio 15 d. ir 2016 m. liepos 28 d. nutarčių teisėtumas buvo tikrinamas jau po to, kai apeliantas susižalojo ir apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę neabejotinai vertino. Apelianto samprotavimai apie jo sveikatos būklę nesudaro pagrindo keisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes jo elgesys viešojoje erdvėje neatitinka jo samprotavimų apie sveikatos būklę.
    3. Apeliantas niekur nedirba, o jo nedirbančiojo statutas atsirado daug metų iki kada buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
    4. Apelianto nurodomos Vilniaus apygardos teismo nutartys nėra niekaip susijusios su pritaikytomis laikinosios priemonėmis, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar atsisakymo jas keisti teisėtumas buvo patikrintas apeliacinės instancijos teismo.
  3. Ieškovas BUAB „FF Lizingas“ bankroto administratorius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
    1. Apelianto teiginiai dėl neva sudėtingos sveikatos būklės buvo akivaizdžiai paneigti tiek paties jo dalyvavimu 2017 m. rugpjūčio 8 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, tiek jam dalyvaujant įvairiuose renginiuose viešumoje.
    2. Apelianto samprotavimai apie negalėjimą turėti atstovo šioje civilinėje byloje yra akivaizdžiai paneigti faktine aplinkybe, jog jis, neturėdamas finansinių galimybių sudaryti sutarties dėl teisinės pagalbos, turėjo ir turi galimybę pasinaudoti valstybės garantuota teisine pagalba, tačiau tokia teise nepasinaudojo dėl subjektyvių priežasčių, be kita ko, apeliantas yra atstovaujamas advokato R. B. įvairiose kitose civilinėse bylose.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovių prašymu taikė laikinas apsaugos priemonės – ieškovo likviduojamos BUAB „FF Lizingas“ reikalavimams užtikrinti – 23 169,60 Eur sumai areštavo atsakovui Z. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant nekilnojamojo turto, areštavo kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1700-577/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį pakeitė ir nustatė papildomą leidimą Z. V. iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis LR Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio. Atsakovas Z. V. pateikė prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad neribojama jo teisė į mėnesinį darbo užmokestį arba jam prilygintas mėnesines pajamas, kadangi jo finansinė padėtis yra labai sunki, o dėl sveikatos problemų jam kas mėnesį reikalinga suma, didesnė už minimalų mėnesio atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atmetė apelianto prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
  4. Dėl atskirojo skundo trūkumų. Ieškovai nurodo, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo neturintis teisinio išsilavinimo, neturi teisės pasirašyti ir pateikti atskirąjį skundą, todėl apeliacinis procesas pagal tokį skundą turi būti nutrauktas.
  5. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose pagal atskiruosius skundus nagrinėjami procesiniai klausimai, kurie susiję išimtinai su bylos nagrinėjimo procesu pirmosios instancijos teisme (pvz., dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, trūkumų šalinimo instituto, civilinės bylos sustabdymo ir kt.), todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė pirmosios instancijos teismui, sutinkančiam su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per 3 darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pačiam panaikinti skundžiamą nutartį (išskyrus atvejus, kai skundas paduodamas dėl nutarties, priimtos CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais). Atsižvelgiant į bylų pagal atskiruosius skundus prigimtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokių apribojimų taikymas ir atskirųjų skundų padavimui nepagrįstai suvaržytų asmens teisę kreiptis į teismą, o tokių ribojimų taikymas, lyginant juos su siekiamais tikslais, neatitiktų proporcingumo kriterijaus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1609-943/2017). Atsižvelgiant į nurodytą apeliacinio teismo praktiką, ieškovų argumentai, susiję su apeliacinio proceso nutraukimu, atmestini kaip nepagrįsti.
  6. Dėl atskirojo skundo esmės. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  7. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jam nepakanka lėšų tenkinti jo poreikius, susijusius su sveikata, bei, kad jis negali pasinaudoti teisine pagalba, todėl prašo neriboti jo teisės naudotis darbo užmokesčio ar jam prilygintų mėnesinių pajamų (signataro rentos) dydžiu. Pažymėtina, kad 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi teismas taikė atsakovo nekilnojamojo turto bendrai 23 169,60 Eur sumai areštą, o nekilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovo kilnojamojo turto, turtinių teisių ir lėšų areštą. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas iš esmės nepažeidė ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia šaliai patirti mažiausiai suvaržymų. Taigi apeliantui buvo sudaryta galimybė apskritai išvengti lėšų arešto tuo atveju, jeigu ieškiniui užtikrinti pakaktų jo turimo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi, pakeisdamas 2016 m. balandžio 15 d. nutartį, nustatė papildomą leidimą Z. V. iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis LR Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, tačiau, pasak apelianto, tokia suma akivaizdžiai netenkina jo poreikių. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas su aukščiau nurodytais apelianto argumentais sutinka iš dalies. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, negali eliminuoti ir kitos ginčo šalies (skolininko) teisėtų interesų bei teisių apsaugos. Kaip matyti iš apelianto į bylą pateiktų dokumentų jam tęsiamas gydymas po 2016 m. birželio 29 d. patirtos traumos, jo sveikatos būklė nėra gera. Iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad teismuose nagrinėjama eilė civilinių bylų, kuriose dalyvauja apeliantas Z. V.. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi leista disponuoti areštuotų lėšų suma, neviršijančia LR Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, nėra pakankama būtiniems apelianto poreikiams patenkinti. Nors apeliantas nepateikė visapusiškų duomenų apie jo pajamas ir preliminarių jo būtinųjų išlaidų paskaičiavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, remiantis protingumo, ekonomiškumo bei proporcingumo principais, apeliantui leistiną disponuoti kiekvieną mėnesį areštuotų lėšų sumą padidina iki dviejų minimalios mėnesinės algos dydžių.
  8. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai. Apelianto skundo argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad jam turėtų būti neribojama teisė naudotis darbo užmokesčio ar jam prilygintų mėnesinių pajamų (signataro rentos) visu dydžiu, todėl apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - apeliantui leistina disponuoti kiekvieną mėnesį areštuotų lėšų suma didintina iki dviejų minimalios mėnesinės algos dydžių (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  9. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ prašo priteisti 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš apelianto ir pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus.
  10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apelianto atskirasis skundas patenkintinas iš dalies, į nagrinėjamos bylos dalyką - apeliantas prašė padidinti jam leistiną disponuoti lėšų sumą, skirtą užtikrinti būtinuosius jo asmeninius ir socialinius poreikius, į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas, nereikalaujantis ypatingų teisinių žinių ar teismo praktikos žinojimo, remdamasis protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas sumažinti ir ieškovės UAB „Skomė“ naudai iš apelianto priteisti 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį pakeisti, nustatant papildomą leidimą Z. V., a. k. ( - ) iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų 2 (dviejų) minimalios mėnesinės algos dydžių suma.

12Išsiųsti nutarties kopiją Turto arešto aktų registrui.

13Priteisti iš apelianto (atsakovo) Z. V., a. k. ( - ) ieškovės UAB „Skomė“ naudai 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai