Byla 2-56-902/2016
Dėl draudimo išmokos priteisimo,-

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė, sekretoriaujant Elvinai Škarnulienei, Dianai Niaurienei, dalyvaujant ieškovei D. V., jos atstovei advokatei K. R., atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovui T. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo,-

Nustatė

2ieškovė D. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“, 3300 Eur draudimo išmoką, 170 Eur žalos įvertinimo išlaidas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-6). Ieškovė nurodė, kad 2015-02-06, 20.20 val. kelyje Panevėžys-Krekenava, netoli posūkio į Upytės gyvenvietę ieškovei vairuojant jai priklausantį automobilį Audi S6, v.n. ( - ) važiuojant keliu link Krekenavos, įvyko eismo įvykis, kurio metu ji susidūrė su priekyje važiuojančiu automobiliu Ford Mondeo, v.n. ( - ). Prieš susidūrimą ieškovė bandė stabdyti automobilį, suko vairą į dešinę, tačiau susidūrimo jai išvengti nepavyko ir taip ieškovė atsitrenkė į kito automobilį galinę dalį. Apie eismo įvykį ieškovė pranešė pagalbos telefonu 112, bet policijos pareigūnai atsisakė vykti į eismo įvykio vietą, kadangi eismo įvykio aplinkybės buvo aiškios, ieškovė sutiko, kad eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės, tokiu būdu automobilių vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją. Ieškovės civilinė atsakomybė pagal įprastinę transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį buvo apdrausta AS Gjensidige Baltic Lietuvos filiale, ši bendrovė atlygino V. M. eismo įvykio metu patirtą žalą dėl jai priklausančio automobilio Ford Mondeo apgadinimo. Ieškovė su atsakovu AB ,,Lietuvos draudimas“ 2014-12-11 buvo sudariusi įprastinę transporto priemonių draudimo sutartį (KASKO), kuria apdraudė transporto priemonę Audi S6, v.n. ( - ), todėl ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu atlyginti eismo įvykio metu patirtą žalą apgadinus automobilį. Atsakovas atsisakė atlyginti ieškovei patirtą žalą, pripažino eismo įvykį nedraudžiamuoju, nes atsakovo vertinimu, automobiliai buvo sugadinti ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovė su tokia atsakovo pozicija nesutinka, mano, kad įvykis yra draudžiamasis, o atsakovas neatliko išsamaus eismo įvykio aplinkybių tyrimo. Ieškovė nesutinka su atsakovo žalos paskaičiavimu. Ieškovė draudimo išmoką paskaičiavo sutinkamai su Lietuvos ir Vokietijos UAB JOLAND atliktu transporto priemonės žalos įvertinimu.

3Ieškovė, jos atstovė adv. K. R. teisme ieškinį palaikė prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, papildomai paaiškino, kad visos aplinkybės yra išdėstytos ieškinyje, atlikta teismo ekspertizė, kuri turi didesnę įrodomąją galią prieš draudimo specialisto išvadą, ja ieškovė ir prašo vadovautis. Mano, kad automobilių apgadinimai tarpusavyje yra suderinami. Teismo ekspertai rėmėsi objektyviais duomenimis - foto-nuotraukomis apie automobilio apgadinimus po eismo įvykio, automobilių padėtimis po įvykio. Ieškovė nurodydama įvykio aplinkybes - greitį, atstumus, galėjo suklysti, kadangi įvykio vietoje tikslių matavimų neatliko. Pati ieškovė draudime jokių schemų nebraižė. Ieškovei neaišku, kaip draudimo specialistas nustatė mažesnį automobilio greitį (60 km/h), nors jos teigimu, greitis galėjo būti iki 80 km/h. Po įvykio buvo kviečiama policija, kuri į įvykio vietą nevyko, mašinos išgabenimui taipogi buvo kviečiama techninė pagalba, įvykyje dalyvavę vairuotojai (ieškovė ir V. M.) iki įvykio vienas kito nepažinojo, o tai rodo, kad eismo įvykis nebuvo išgalvotas. Ieškovė savo iniciatyva atliko automobilio įvertinimą, paskaičiavo jai priklausančią išmokėti draudimo išmoką, nes atsakovas apie atliktą vertinimą ieškovės neinformavo. Ieškovės pateiktas vertinimas yra išsamesnis, atitinka Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 9 punkto reikalavimus, pateiktas pagal formulę, nurodyti visi formulės koeficientai, vertintojas nėra lojalus atsakovui, jo veikla yra kontroliuojama. Ieškovė nesutinka su atsakovo automobilio techninės būklės įvertinimu (25 proc. paskaičiuotos draudimo išmokos sumažinimu), mano, jog teisingai vertintojas J. V. formulėje (b.l. 40) (instrukcijos 9 punktas) apskaičiuodamas automobilio rinkos vertę, nurodė ,,kv“ koeficientą 1, nes automobilis nustatyta tvarka buvo užregistruotas ir praėjo techninę apžiūrą. Todėl negalima laikyti, jog automobilis yra techniškai netvarkingas.

4Atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į ieškinį, papildomuose 2016-01-05 (gauti 2016-01-13) rašytiniuose paaiškinimuose su ieškovės reikalavimais nesutiko, ieškinį prašė atmesti. Nurodė, jog atsakovas atliko išsamų eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir nustatė, kad eismo įvykis yra nedraudžiamasis. Tyrimo metu gavęs eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, apžiūrėjęs transporto priemones, atsakovas nustatė, kad eismo įvykis buvo kitomis nei vairuotojai nurodo aplinkybėmis. Draudimo ekspertas nustatė, kad pagal vairuotojų nurodomas aplinkybes stabdomas automobilis Audi turėjo būti nublokštas į dešinę nuo savo važiavimo krypties, tačiau iš pateiktų fotografijų, kur buvo užfiksuotos automobilių padėtys po susidūrimo, matyti, kad automobilis Audi sustojo priešpriešinėje eismo juostoje, t.y. nuslydo į kairę nuo susidūrimo vietos. Atsakovas taip pat kritiškai vertina kitas eismo įvykio dalyvių nurodomas aplinkybes: automobilių važiavimo atstumus, susidūrimo momentą, taip pat ieškovės vengimą nurodyti, kur ir su kokiu tikslu ji tuo metu vyko automobiliu, pagal jos paaiškinimą, ji žiemos metu tamsiu paros metu važiavo taip sau pasivažinėti, kas atsakovui kelia abejones dėl eismo įvykio, atsakovui taipogi nesuprantama, kam ieškovei buvo reikalinga įsigyti tokį galingą automobilį. Atsakovas mano, kad ieškovė pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius. Tai ir sąlygojo draudimo išmokos ieškovei nemokėjimą sutinkamai su Transporto priemonių draudimo taisyklių II dalies 8.1.17 punktu. Šalys susitarė, jog nuostolių dydį nustato draudikas pagal taisyklių 9.8 punktą, o ne nepriklausomi ekspertai, todėl atsakovas prašo vadovautis būtent jo (atsakovo) padarytu draudimo išmokos paskaičiavimu. Atsakovas draudimo išmoką paskaičiavo vadovaudamasis Draudimo taisyklių 9.8, 6.1, 1.20 punktais, nustatytas tvarkas ir instrukcijas, pasitelkęs Emprekis sistemos viešai skelbiama informaciją apie automobilių rinką Lietuvoje, 4 automobilių skelbimais apie realius pirkimo-pardavimo sandorius, atsakovo ekspertai netgi padidino iki 5600 Eur ginčo automobilio rinkos vertę, tokiu būdu atsakovas mano, kad jo nurodoma rinkos vertė buvo nustatyta objektyviausiai ir sąžiningiausiai. Tačiau nustatyta vertė dėl perkalto automobilio kėbulo numerio buvo sumažinta 25 proc. Šiuo atveju, atsakovas vadovavosi Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, pagal kurią vertinant rinkos vertę, yra atsižvelgiama į automobilio prekinę išvaizdą, bendrą techninę būklę, panaudojimo paskirtį. Ieškovė patvirtino draudiko ekspertui, kad dėl perkalto automobilio kėbulo numerio ji anksčiau jau turėjusi problemų. Tuo tarpu ieškovės pateiktas draudimo išmokos paskaičiavimas neatitinka draudimo taisyklių nuostatų. Atsakovo nuomone, maksimali draudimo išmoka galėtų siekti 3027 Eur sumą, sumažinus 100 Eur besąlygine išskaita. Ieškovės patirtos 170 Eur išlaidos už nepriklausomų turto vertintojų atliktą transporto priemonės žalos apskaičiavimą nėra atlygintinos, nes tai nėra susiję su žalos dydžiu, kurį įsipareigojo atlyginti atsakovas pagal Draudimo sąlygas.

5Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą atsakovo poziciją bei papildomai nurodė, jog teismo ekspertizės išvada ne paneigia, o patvirtina atsakovo poziciją dėl ieškinio atmetimo, kad eismo įvykis įvyko ne ieškovės ir kito automobilio vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis, teismo ekspertizėje taip pat nevertinami atstumai iki automobilių, neaišku, kaip ekspertai nustatė automobilio judėjimo greitį 46 km/h, t.y. ekspertai vadovaujasi ne tokiu greičiu, kokį nurodė ieškovė paaiškinime (70-80 km/h), jo (nustatyto 46 km/h greičio) ekspertai nepagrindė bylos aplinkybėmis, atsakovo atstovo nuomone, ieškovės vairuojamo automobilio greitis per kelias (dvi) sekundes stabdant automobilį negalėjo sumažėti iki 46 km/h, nes automobilio stabdymo atveju, prireikia tam tikro laiko tarpo, kol suveikia automobilio stabdymo sistema, todėl atsakovo atstovas mano, kad ieškovė automobilio nestabdė. Be to, staigiai stabdant automobilį, visada yra automobilių aukščių skirtumai, todėl atstovas nesutinka su eksperto padaryta išvada, jog automobilių sugadinimai yra identiški. Atsakovas laiko, jog eismo įvykis nėra draudžiamasis, nes įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodė automobilių vairuotojai, įvykis yra inscenizuotas, šiuo atveju automobilių vairuotojai klaidingai nurodė automobilių padėtis ir greičius. Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, jog AB ,,Lietuvos draudimas“ draudimo išmokos paskaičiavimas buvo padarytas dar prieš tai, kai ieškovė kreipėsi į nepriklausomą vertintoją žalai apskaičiuoti, ieškovė atsakovo pateikti draudimo išmokos paskaičiavimo neprašė. Ieškovės pateiktas draudimo išmokos paskaičiavimas prieštarauja Draudimo taisyklėms, nes padarytas pasivadovaujant ne Lietuvos, o Vokietijos rinkos duomenimis, kur (vokiško automobilio) kaina yra nurodyta didžiausia.

6Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais ir liudytojo parodymais nustatyta, kad 2015-02-06 20.20 val. Panevėžio r., link Krekenavos, netoli posūkio į Upytės gyvenvietę įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovės D. V. vairuojamas automobilis Audi S6, valst. Nr. ( - ) susidūrė su R. M. priklausančiu automobiliu Ford Mondeo, valst. Nr. ( - ) vairuojamu V. M., vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją, pagal kurią ieškovė D. V. prisipažino kalta dėl autoįvykio (b.l. 11).

8Atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ atsisakė išmokėti ieškovei D. V. draudimo išmoką pagal KASKO draudimą (galiojimas nuo 2014-12-12 iki 2015-12-11) (b.l. 9), nes draudimo specialistas nustatė, jog automobiliai sugadinti ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis (b.l. 12), savo atsisakymą išmokėti draudimo išmoką grindė 2015-03-13 draudimo žalų tyrimo eksperto M. S. sudaryta ekspertine pažyma (b.l. 13-18).

9Teismas 2015-08-13 nutartimi byloje paskyrė eismo įvykio ekspertizę (b.l. 124-125). 2015-11-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr.11-1658(15) nurodyta, kad ,,šio eismo įvykio eiga (mechanizmas), tikėtina, buvo tokia: automobilis „Audi S6", vairuojamas D. V., važiavo keliu Panevėžys - Krekenava, Krekenavos link. Važiuodama tiesiu keliu automobilio „Audi S6" vairuotoja D. V. automobilio „Audi S6" priekinės dalies kaire puse, apie 46 km/h greičiu, atsitrenkė į sustojusį sankryžoje automobilio „Ford Mondeo", vairuojamo V. M., užpakalinės dalies dešinę pusę. "Po pirminio smūgio automobilis „Ford Mondeo" buvo pamuštas į priekį ir į kairę, kur pavažiavęs sustojo kairėje sankryžos pusėje. Po susidūrimo automobilis „Audi S6" pavažiavo į priekį ir sustojo priešpriešinio eismo juostoje.

10Iš atlikto tyrimo galima teigti, kad automobiliai „Ford Mondeo", valst. Nr. ( - ) ir „Audi S6", valst. Nr. ( - ) tarpusavyje kontaktavo ir didžiausios deformacijos padarytos jų tarpusavio kontakto metu. Automobilio „Ford Mondeo", valst. Nr. ( - ) vairuotojo V. M. ir automobilio „Audi S6", valst. Nr. ( - ) vairuotojos D. V. nurodomos eismo įvykio aplinkybės neprieštarauja nustatytai tikėtinai eismo įvykio eigai (mechanizmui).“

11Liudytojas V. M. teisme parodė, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, žiemą, galėjo būti 20-23 val., jis važiavo 90 km/h greičiu, sustojo praleisti priekyje važiavusios mašinos, norėjo sukti į kairę. Sustojus posūkiui į kairę, jo mašinos galinę dalį (dešinį kampą) kliudė ieškovės automobilis. Smūgio metu jo automobilį nubloškė į kairę. Įvykio metu jo vairuojamas automobilis žymiai nukentėjo, buvo sulankstytas visas galas, padaryti kiti apgadinimai. Eismo įvykio vietoje pildė eismo įvykio deklaraciją. Ieškovė savo kaltės neginčijo. Papildomai liudytojas paaiškino, jog po smūgio jo vairuojamas automobilis Ford pajudėjo į kairę pusę, kita mašina – šiek tiek pasisuko į kairę (iki 45 laipsnio kampu). Po įvykio mašinos liko stovėti daugiau nei 1 m, bet nesiekė 5 m., atstumu. Liudytojas nurodė, jog schemą braižė ne jis, o draudimo ekspertas (b.l. 102-103, 02-18 paaiškinimas), todėl tik iš dalies sutinka su ten užfiksuotais duomenimis – nesutinka su schemoje nurodytu automobilių išsidėstymu, mano, kad automobilis Audi galėjo būti iki 1 m. (ar iki 2 m. maksimaliai) nutolęs, šis automobilis negalėjo atsirasti tiek daug į priekį kaip nurodyta schemoje. Jo paties mašina Ford po įvykio atsirado maždaug toje pačioje vietoje kaip yra schemoje. Dėl schemoje pažymėto atstumo 7-10 m liudytojas paaiškino, kad realiai galėjo būti apie 7 m.

12CK 6.987 str. numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Atsisakymas mokėti draudimo išmoką pripažįstamas pagrįstu tik tuomet, kai nustatoma, kad yra suklastoti esminiai duomenys, įvykį darantys nedraudžiamuoju. Pagrindai, kuriems esant, draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, yra nustatyti CK 6.1014 straipsnyje. Šio straipsnio šeštojoje dalyje taip pat nurodyta, kad įstatymai gali nustatyti ir kitus atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo atvejus. Vadovaujantis teismine praktika, jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 82 str. 6 d., būtent draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-32/2009). Atsisakymas mokėti draudimo išmoką gali būti pripažįstamas pagrįstu tik nustačius esant suklastotus esminius duomenis, įvykį darančius nedraudžiamuoju, priešingu atveju atsisakymas išmokėti draudimo išmoką laikytinas nepagrįstu. Draudiko sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką turi lemti Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. nustatyti kriterijai, t.y. aplinkybė, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, būtinybė atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.

13Šios kategorijos bylose ekspertų išvados yra svarbus įrodymas, nes įvykio mechanizmui nustatyti reikalingos ne teisinės, bet techninės žinios, kurios leidžia modeliuoti automobilių susidūrimo pobūdį bei jo pasekmes, esant tam tikriems techniniams duomenims. Eksperto išvada, kaip įrodymas, civiliniame procese yra tik dėl iškeltoje civilinėje byloje teismo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias (CPK 212 straipsnis). Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad jeigu toks tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valviktė“ v. UAB „Laugina“, byla Nr. 3K-3-575/2008).

14Byloje atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ savo atsisakymą mokėti draudimo išmoką grindė savo parengtomis ir patvirtintomis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis, o būtent jų 8.1.17, punktu, numatančiu draudiko teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, jei draudėjas pateikė klaidinančią informaciją apie transporto priemonės apgadinimą, apie įvykį, jo padarinius. Atsakovas savo atsisakymą mokėti ieškovei draudimo išmoką grindė teiginiu, kad draudėjas D. V. bei kito automobilio vairuotojas pateikė draudikui žinomai klaidinančias aplinkybes apie transporto priemonės sugadinimo aplinkybes, deklaruojant eismo įvykį. Taigi šias aplinkybes, galinčias pagrįsti atsisakymą mokėti draudimo išmoką, atsakovas ir turėjo įrodyti.

15Nagrinėjamoje byloje atsakovas šiai aplinkybei patvirtinti pateikė į bylą 2015-03-13 eksperto M. S. sudarytą ekspertinę pažymą (b.l. 13-18), kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į vairuotojų nurodomas eismo įvykio aplinkybes įvykis sumodeliuotas kompiuterine programa PC-crash 8.3., padaryti du modeliavimai automobiliui Audi susidūrimo metu užduodant 60 ir 70 km/h greitį. Modeliuojant nustatyta po susidūrimo natūraliai susiklosčiusiomis vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis stabdomas automobilis Audi smūgio jėgos veikiamas turėjo būti nublokštas į dešinę nuo savo važiavimo krypties vektoriaus. Pateiktose fotografijose, kuriose užfiksuotos automobilių padėtys po susidūrimo matoma, jog po susidūrimo automobilis Audi sustojo priešpriešinėje eismo juostoje, t.y. nuslydo į kairę nuo susidūrimo vietos, kelio ašinės linijos atžvilgiu. Į tokią padėtį automobilis galėtų patekti tik tuo atveju, jei prieš pat susidūrimą būtų judėjęs iš dešinės į kairę, arba susidūrimo metu ir po jo putų stabdomas ir nukreiptas į priešpriešinio eismo juostą. Ir vienu, ir kitu atveju aplinkybės prieštarautų vairuotojų nurodomoms, nes Audi vairuotoja nurodė, kad automobilis važiavo keliu tiesiai ir buvo stabdomas. Automobilio Ford vairuotojas nurodė, kad artėdamas prie sankryžos palengva stabdė ir sustojo prieš darydamas manevrą, tuo tarpu Audi vairuotoja nurodė, kad prieš susidūrimą važiavo paskui automobilį Ford apie 1 km tarp automobilių esant apie 20 m atstumui. Šios aplinkybės techniniu požiūriu prieštarauja vairuotojų nurodomam susidūrimo mechanizmui. Jei Automobilis Ford artėjant prie sankryžos būtų buvęs palengva stabdomas, tai iš paskos, apie 20 m atstume, važiavęs automobilis Audi į jo galinę dalį būtų atsitrenkęs žymiai anksčiau, neprivažiavus sankryžos (apie 30 m atstume iki jos), automobiliui Ford net nespėjus sustoti. Todėl ekspertas M. S. padarė išvadą, jog automobiliai Audi S6, valst. Nr. ( - ) ir Ford Mondeo, valst. Nr. ( - ) buvo sugadinti ne vairuotojų V. M., ir D. V. nurodomomis, bet kitomis aplinkybėmis.

16Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paskirta teismo eismo įvykio ekspertizė, kurios išvadoje ekspertai, įvertinę rašytinę bylos medžiagą, pateiktas skaitmenines foto-nuotraukas, sugretinę automobilių sugadinimus, nustatė, kad atsižvelgiant į automobilių Ford Mondeo ir Audi S6 sugadinimų apimtį ir pobūdį, matyti, kad šie automobiliai tarpusavyje kontaktavo ir didžiausios deformacijos padarytos jų tarpusavio kontakto metu. Modeliavimo metu ekspertai nustatė tikėtiną šių automobilių susidūrimo eigą (mechanizmą) – automobilis Ford Mondeo prieš susidūrimą stovėjo, o automobilis Audi S6 į jį atsitrenkė judėdamas apie 46 km/h greičiu (b.l. 131-135).

17Vertindamas teismo paskirtos ekspertizės akte užfiksuotas išvadas, teismas sprendžia, jog ekspertams L. A. ir V. V. tyrimui atlikti buvo pateikta taip pat išsami medžiaga, tyrimą atliko ne vienas, o du, nemažą patirtį atliekant eismo įvykių, technines ekspertizes, turintys teismo ekspertai, šie ekspertai atsakydami į teismo suformuotus klausimus, davė išvadą, jog automobiliai Ford Mondeo ir Audi S6 tarpusavyje kontaktavo ir didžiausios deformacijos buvo padarytos būtent jų tarpusavio kontakto metu, eismo įvykio eiga (mechanizmas) neprieštarauja vairuotojų nurodomoms eismo įvykio aplinkybėms, o tai patvirtina, jog nėra pagrindo manyti, jog eismo įvykis buvo inscenizuotas, išgalvotas, juo labiau, kai dėl eismo įvykio kilimo nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir ieškovės bei kito vairuotojo veiksmuose nenustatyti nusikalstamos veikos požymiai, sukčiavimo būdu siekiant įgyti draudimo išmoką. Todėl teismas vadovaujasi Teismo ekspertizės akte padarytomis išvadomis. Šiuo atveju, teismas pažymi, jog šioje byloje atsakovas neįrodinėjo ir neargumentavo, jog galimai dalis žalos arba automobilių apgadinimų padaryta ne nagrinėjamame eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių kontakto metu. Todėl teismas laiko, jog visi automobiliui Audi S6, v.n. ( - ) nustatyti apgadinimai padaryti ginčo eismo įvykio metu. Teismas sutinka, kad eismo įvykio dalyviai (ieškovė ir V. M.) netiksliai nurodė eismo įvykio aplinkybes (transporto priemonių atstumus, greičius), minėta, kad teismo ekspertai nustatė 46 km/h ieškovės vairuojamo automobilio greitį prieš susidūrimą, transporto priemonių vairuotojai teisme taip pat nurodė, jog netiksliai galėjo nurodyti atstumus tarp automobilių (tiek iki įvykio, tiek ir po jo), tačiau teismo nuomone, tai nesudaro pagrindo draudikui atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ieškovei už eismo įvykio metu automobiliui padarytą žalą (apgadinimus) sutinkamai su Transporto priemonių draudimo taisyklių II dalies 8.1.17 punktu, įvykį pripažįstant nedraudiminiu. Pirma, kaip jau minėta, teismo ekspertai konstatavo, jog tarp automobilių buvo susidūrimas ir esminiai apgadinimai automobiliams padaryti minėto įvykio metu, ekspertai iš esmės nustatė tokį patį automobilių susidūrimo mechanizmą (veiksmų eigą) kaip ir nurodė pati ieškovė, t.y. ieškovės vairuojamam automobiliui Audi S6 judant keliu iš paskos kito automobilio Ford Mondeo, pastarajam sustojus, automobilis Audi priekine kaire puse kliudė kito automobilio dešinę pusę. Antra, ieškovės nurodytos netikslios įvykio aplinkybės (dėl greičio, atstumų) nepaneigė ieškovės kaltės dėl eismo įvykio kilimo, ieškovė nuo pat tyrimo pradžios neginčijo savo kaltės. Taip pat nėra įrodymų, jog ieškovė nurodydama netikslias eismo įvykio aplinkybes, tai darė sąmoningai, tyčia, nes kaip matyti, ieškovė nėra specialistė eismo įvykio tyrime ir neturi spec. žinių toje srityje, kaip ji teisme nurodė, eismo įvykį vairuojant transporto priemonę, ji turėjusi pirmą kartą, todėl tai galėjo lemti neteisingą eismo įvykio deklaracijos užpildymą arba reikšmingų tyrimui atlikti duomenų pateikimą, be to, nei ieškovė, nei kito automobilio vairuotojas (V. M.) eismo įvykio vietoje tikslių matavimų neatliko (spec. priemonių matavimams atlikti neturėjo), pati ieškovė yra dalyvavęs eismo įvykio metu asmuo, dėl eismo įvykio patyrusi stresą, o ne tiesiogiai eismo įvykį stebėjęs asmuo (arba įvykio liudytojas), kas galėjo lemti neteisingą automobilių atstumų nurodymą po eismo įvykio, kitų aplinkybių nurodymą. Atkreipiamas dėmesys, jog ieškovė eismo įvykio vietą ir laiką nurodė teisingai, po eismo įvykio kvietė policiją, techninę automobilių pagalbą, leido ištirti įvykio aplinkybes, nesudarė kliūčių apžiūrėti savo automobilio, eismo įvykio vietos, po eismo įvykio buvo padarytos foto-nuotraukos, kas neduoda pagrindo manyti, jog ieškovė kaip tai elgėsi nesąžiningai, siekė nuslėpti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes, suklaidinti draudiką. Teismo nuomone, atsakovo nurodytas draudimo taisyklių II dalies 8.1.17 punktas, taikytinas tik tuo atveju, kai kyla pagrįsta abejonė dėl eismo įvykio kilimo, esminių eismo įvykio aplinkybių (eismo įvykio mechanizmo, eigos, vairuotojo kaltumo dėl eismo įvykio ir panašiai). Šiuo atveju, to nebuvo. Pažymėtina, kad atsakovo specialisto M. S. 2015-03-13 ekspertinė pažyma nepaneigia nei ginčo eismo įvykio kilimo, jo mechanizmo, eigos, transporto priemonių kontakto, nei žalos susidarymo aplinkybių/priežasčių. Išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog byloje esantys įrodymai suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad eismo įvykis galėjo įvykti jo dalyvių nurodomomis esminėmis aplinkybėmis, t.y. eismo įvykis nebuvo dirbtinai sukurtas. Vairuotojai eismo įvykio schemoje, tolimesnio tyrimo metu nebūdami specialistai, galėjo ne visiškai tiksliai atspindėti automobilių padėtį po eismo įvykio, juolab įvykis įvyko tamsiu paros metu, vairuotojai atstumų nematavo tiksliomis priemonėmis, tačiau tai nedaro eismo įvykio kaip tokio nebuvus ir nepašalina atsakovo pareigos išmokėti draudimo išmoką, o į draudiko pateiktus klausimus, praėjus kažkiek laiko po įvykio, vairuotojai atsakė taip, kaip jie subjektyviai suvokė teisingą informaciją, draudiko darbuotojo įtakoje.

18Įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad atsakovo pateikti įrodymai, kuriais jis grindė atsisakymą mokėti draudimo išmoką, šio atsisakymo nepagrindžia, t.y. atsakovas neįrodė, kad draudikui pateikta tikrovės neatitinkantys ar iš esmės klaidinantys duomenys deklaruojant eismo įvykį, todėl atsakovo atsisakymas mokėti išmoką ieškovei yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju, teismas vadovaujasi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos teismo nutartimi byloje Nr. 2A-751-253/2014, kur buvo teisiniu aspektu išanalizuota panaši situacija vertinant Palangos miesto apylinkės teismo 2014-01-06 sprendimą dėl draudimo išmokų priteisimo.

19Pagal CK 6.987 straipsnį atsakovas privalo įvykdyti draudimo sutartimi prisiimtą įsipareigojimą - sumokėti kitai draudimo sutarties šaliai - ieškovei D. V. draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021. Nustatyta, kad šalys susitarė, kad nuostolio dydį nustato draudikas vadovaujantis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolių dydį (Taisyklių 9.1 punktas). Taisyklių 9.8. punktas numato, kad transporto priemonės sunaikinimo atveju nuostolio dydis apskaičiuojamas iš Draudimo sąlygų 6 skyriuje nurodytu būdu nustatytos transporto priemonės draudimo sumos atėmus transporto priemonės liekanų vertę. Atsakovas apskaičiuodamas draudimo išmoką, vertino transporto priemonės būklę prieš eismo įvykį ir po eismo įvykio ir nustatė, jog transporto priemonės vidutinė rinkos vertė yra 5408 Eur, šiuo atveju atsakovas rėmėsi realiomis rinkos kainomis Lietuvoje (vertino 4 labiausiai ieškovės automobilį atitinkančius automobilių skelbimus), kaip tai numato Taisyklių 1.20 punktas, matyti, kas atsakovas automobilio vertę padidino (iki 5600 Eur), atsižvelgiant į konkretų ir individualų ieškovės automobilį. Tokiu būdu, teismas neturi jokio pagrindo abejoti atsakovo nustatyta (paskaičiuota) ieškovės automobilio rinkos verte. Šiuo atveju, teismas nesivadovauja ieškovės pateiktu rinkos vertės paskaičiavimu, nes kaip matyti, jis apėmė užsienio valstybės rinką, nors šalys buvo susitarusios dėl vertės nustatymo analizuojant pardavimus būtent Lietuvoje. Ieškovė, jos atstovė taip pat nesutinka su atsakovo net 25 proc. vertės sumažinimu (iki 4200 Eur), nes nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu tai buvo atlikta. Šiuo atveju, teismas pažymi, jog ieškovės nurodoma formulė Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 9 punkte (ieškovės teigimu, tik pagal šią formulę draudikas turėjo nustatyti automobilio vertinimą), taip pat numato žymų vertės sumažinimą tuo atveju, jeigu nustatoma, jog automobilio netvarkinga prekinė išvaizda, bendra techninė būklė (koeficientas kv gali būti mažinamas net iki 0.7). Ieškovė teisme (2016-01-15 vykusiame teismo posėdyje) patvirtino, jog draudiko atstovas teisingai nustatė, jog jos automobilio kėbulo numeris yra perkaltas, jis yra kitoje vietoje nei paprastai būdinga šiems automobiliams, numeris yra iškaltas ne ant automobilio kėbulo, o ant kitos keičiamos detalės, be to, numeris iškaltas negamykliniu būdu, dėl to ieškovė anksčiau yra turėjusi problemų. Teismas sutinka, kad tokiu atveju, atsakovas visiškai pagrįstai nustatęs aukščiau minėtą aplinkybę, žymiai sumažino ieškovės automobilio vertę. Teismo nuomone, tokio automobilio pardavimas vidaus rinkoje yra labai apsunkintas, kas sumažina rinkos vertę. Nors į šią civilinę bylą šalys teismui nepateikė įrodymų, kiek pagal pardavimo sandorius tokio automobilio vertė sumažėja (ieškovės paskaičiavime toks vertės mažinimas visiškai neatsispindi, b.l. 36), tačiau teismas laiko, jog atsakovo vertės sumažinimas 25 proc. (b.l. 106) buvo padarytas teisingai, t.y. iki 4200 Eur sumos (5600 Eur-1400 Eur). Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad pati ieškovė yra pasiskaičiavusi kur kas mažesnę nei atsakovas nustatė automobilio rinkos vertę iki įvykio (4510 Eur, b.l. 26), tokiu būdu, įvertinus skirtumą tarp draudiko nurodytos 4200 Eur sumos (po vertės sumažinimo) ir 4510 Eur, matyti, jog faktinis vertės sumažinimas yra tik 6,87 proc., toks vertės sumažinimas yra pakankamai protingas (nuo ieškovės pateikto paskaičiavimo), taip pat vertinant ir tą aplinkybę, jog reali automobilio rinkos kaina yra jo (faktinė) pardavimo kaina, kai paprastai pirkėjas gali nusiderėti net 10 proc. parduodamo automobilio kainos. Draudikas (atsakovas) paskaičiavo, jog nagrinėjamu atveju, draudimo išmoka būtų 3027 Eur suma (4200 Eur-1073 Eur/liekanų vertė-100 Eur/besąlyginė išskaita), teismas su tokiu paskaičiavimu sutinka, nes atitinka šalių susitarimą, atliktas pagal draudimo sąlygas. Pagal ieškovės pateiktą vertinimą automobilio liekanų vertė sudaro 1113 Eur (b.l. 26), draudimo paskaičiavimu liekanų vertė yra 1073 Eur, matyti, kad skirtumas nėra didelis 40 Eur, o tai patvirtina, jog draudikas automobilio likutinę vertę paskaičiavo teisingai.

20Tokiu būdu, dėl visų aukščiau teismo išsakytų argumentų, teismas vadovaujasi atsakovo padarytu draudimo išmokos paskaičiavimu 3027 Eur suma.

21Ieškovės teigimu, ji kreipėsi į nepriklausomą ekspertą draudimo išmokai paskaičiuoti, nes atsakovas nepateikė jo padaryto draudimo išmokos paskaičiavimo. Minėta, kad šalys (ieškovė ir atsakovė) susitarė, jog nuostolio dydį nustato draudikas, todėl į draudiką pirmiausia ieškovė ir turėjo kreiptis dėl išmokos apskaičiavimo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė kreipėsi į draudiką ir kad jis atsisakė pateikti draudimo išmokos paskaičiavimą. Matyti, jog atsakovas minėtą vertinimą atliko dar 2015-03-02 (b.l. 104), kai ieškovė į nepriklausomą ekspertą kreipėsi vėliau. Tokiu būdu, negalima manyti, jog draudimas nusišalino nuo kokių tai pareigų vykdymo.

22Ieškovė prašo priteisti jos turėtas išlaidas, susijusias su atliktu turto vertinimu – 170 Eur sumą (nuostoliams atlyginti), tačiau teismas atsisako tokias išlaidas ieškovės naudai priteisti. Pirma, šalys nesusitarė, jog tokias išlaidas draudikas privalo atlyginti (taisyklių 12.1.5 punktas). Antra, teismas nesivadovavo Kelių transporto priemonės vertinimu, atliktu Lietuvos ir Vokietijos UAB ,,Joland“ (vertintojas J. V.), paskaičiuodamas ieškovei priklausiančią išmokėti draudimo išmoką.

23Ieškovei reikalaujant, nuo priteistos sumos atsakovas taip pat privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki šio sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

24Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 300 Eur už teisinę pagalbą ir 500 Eur sumokėjo už ekspertizę.

25Ieškinys tenkinamas iš dalies - 87,23 proc. Bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovo priteistinos proporcingai tenkintų ieškinių reikalavimų daliai (CPK 88 str. 1 d., 93 str. 1 d., 2 d., 98 str.), t.y. 261,69 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 316,16 Eur ekspertizės išlaidų (ekspertizės kaina 362,44 Eur). Tokiu būdu, ieškovei grąžinama nepanaudota už ekspertizę sumokėtų išlaidų dalis – 137,56 Eur suma (500 Eur-362,44 Eur).

26Valstybei iš atsakovo priteistina 5,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 90,81 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 265-270 str., teismas

Nutarė

28Ieškovės D. V. ieškinį tenkinti iš dalies.

29Priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“, įm.k. 110051834, ieškovei D. V., a.k. ( - ) 3027 Eur (trijų tūkstančių dvidešimt septynių eurų) draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-06-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 577,85 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 85 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

30Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

31Priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“, įm.k. 110051834, 90,81 Eur (devyniasdešimties eurų 81 ct.) žyminio mokesčio ir 5,11 Eur (penkių eurų 11 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

32Grąžinti ieškovei D. V., a.k. ( - ) į teismo depozitinę sąskaitą 2015-08-11 sumokėtos už ekspertizę ir nepanaudotos sumos dalį - 137,56 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 56 ct.).

33Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,... 2. ieškovė D. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos... 3. Ieškovė, jos atstovė adv. K. R. teisme ieškinį palaikė prašė jį... 4. Atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į ieškinį, papildomuose... 5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose... 6. Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.... 7. Rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais ir liudytojo parodymais... 8. Atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ atsisakė išmokėti ieškovei D. V.... 9. Teismas 2015-08-13 nutartimi byloje paskyrė eismo įvykio ekspertizę (b.l.... 10. Iš atlikto tyrimo galima teigti, kad automobiliai „Ford Mondeo", valst. Nr.... 11. Liudytojas V. M. teisme parodė, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu,... 12. CK 6.987 str. numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas)... 13. Šios kategorijos bylose ekspertų išvados yra svarbus įrodymas, nes įvykio... 14. Byloje atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ savo atsisakymą mokėti draudimo... 15. Nagrinėjamoje byloje atsakovas šiai aplinkybei patvirtinti pateikė į bylą... 16. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paskirta teismo eismo įvykio ekspertizė,... 17. Vertindamas teismo paskirtos ekspertizės akte užfiksuotas išvadas, teismas... 18. Įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja,... 19. Pagal CK 6.987 straipsnį atsakovas privalo įvykdyti draudimo sutartimi... 20. Tokiu būdu, dėl visų aukščiau teismo išsakytų argumentų, teismas... 21. Ieškovės teigimu, ji kreipėsi į nepriklausomą ekspertą draudimo išmokai... 22. Ieškovė prašo priteisti jos turėtas išlaidas, susijusias su atliktu turto... 23. Ieškovei reikalaujant, nuo priteistos sumos atsakovas taip pat privalo mokėti... 24. Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 300 Eur už teisinę pagalbą... 25. Ieškinys tenkinamas iš dalies - 87,23 proc. Bylinėjimosi išlaidos ieškovei... 26. Valstybei iš atsakovo priteistina 5,11 Eur išlaidų, susijusių su... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 265-270 str., teismas... 28. Ieškovės D. V. ieškinį tenkinti iš dalies.... 29. Priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“, įm.k. 110051834, ieškovei... 30. Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.... 31. Priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“, įm.k. 110051834, 90,81 Eur... 32. Grąžinti ieškovei D. V., a.k. ( - ) į teismo depozitinę sąskaitą... 33. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...