Byla 3K-3-260/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo – Lietuvos Respublikos atstovo – Generalinės prokuratūros, atstovaujamos Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros, ir ieškovo R. J. kasacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 18 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos, dėl žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas nurodė, kad jis dirbo Marijampolės teritorinės muitinės Kalvarijos posto viršininko pavaduotoju. 1997 m. sausio 8 d. jis buvo sulaikytas, įtariant sunkaus nusikaltimo padarymu – piktnaudžiavimu tarnyba ir kontrabanda. Jam nuo 1997 m. sausio 10 d. iki 1997 m. vasario 3 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuo 1997 m. vasario 5 d. kardomoji priemonė pakeista į švelnesnę – namų areštą. Jo turtui 1997 m. sausio 14 d. buvo uždėtas areštas. Po tarnybinio patikrinimo, atlikto dėl įtarimo padarius nusikaltimą, Muitinės departamento 1997 m. sausio 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. 7-k jis buvo atleistas iš pareigų nuo 1997 m. sausio 3 d. už šiurkštų tarnybinį pažeidimą pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 56 straipsnio 2 punktą. Atleidimą iš darbo jis skundė administraciniame teisme, tačiau jo skundas buvo atmestas.

5Kauno apygardos teismo 1999 m. spalio 8 d. nuosprendžiu ieškovas buvo nuteistas už nusikaltimų, numatytų BK 18 straipsnio 6 dalyje, 312 straipsnio 2 dalyje, 288 straipsnyje (kontrabanda ir tarnybos pareigų neatlikimas) padarymą, paskiriant jam baudą su turto konfiskavimu bei atėmimu teisės ketverius metus dirbti valstybės pareigūnu. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 31 d. nuosprendžiu jis buvo išteisintas pagal visus kaltinimus, konstatavus, kad neįrodytas jo dalyvavimas padarant nusikaltimą ir nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties.

6Dėl neteisėto kaltinimo ir nuteisimo ieškovui padaryta didelė moralinė ir turtinė žala. Nuo baudžiamosios bylos iškėlimo iki išteisinamojo nuosprendžio, t. y. ketverius metus, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą; dvasinius išgyvenimus taip pat patyrė ir jo šeimos nariai. Apie baudžiamosios bylos eigą buvo nuolat rašoma žiniasklaidoje, jis buvo įvardijamas kontrabandininku. Dėl jam taikytos kardomosios priemonės (namų areštas) ir pablogėjusios reputacijos jis negalėjo įsidarbinti, dėl to 49 mėnesius negavo jokių pajamų (jei nebūtų nepagrįstai kaltinamas, tai nebūtų atleistas iš darbo, ir jo vidutinis darbo užmokestis už 49 mėnesius būtų 58 506 Lt.). Dėl nepagrįstai uždėto arešto jo turtui, jis negalėjo šiuo disponuoti.

7Dėl žalos, padarytos neteisėtais prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo ne teismo tvarka jis kreipėsi į Teisingumo ministeriją 2004 m. sausio 30 d., t. y. nepasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui. 2004 m. balandžio 5 d. jis gavo atsakymą, kad dėl žalos atlyginimo jis turi kreiptis į teismą. Ieškovas mano, kad nepraleido ieškinio senaties termino, tačiau, jeigu teismas nustatys, jog šis terminas praleistas, prašė jį atnaujinti.

8Ieškovas prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 58 506 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, padarytos neteisėtais prokuratūros ir teismo veiksmais.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Lazdijų rajono apylinkės teismas 2005 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš Lietuvos Respublikos ieškovui 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė.

11Teismas nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes terminas prasidėjo 2001 m. sausio 31 d. – nuo išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo, o į teismą jis kreipėsi 2004 m. spalio 4 d. Teismas atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą, laikydamas, kad šį terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių. Ieškovas savo pažeistą teisę pradėjo ginti nepasibaigus trejų metų nustatytam ieškinio senaties terminui. Jis 2004 m. sausio 30 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka, o gavęs neigiamą atsakymą, jis po mėnesio kreipėsi į teismą, tačiau praėjo tam tikras laiko tarpas, kol buvo išsiaiškintas ginčo teismingumas. Ieškovas savo teisę įgyvendino sąžiningai ir neaplaidžiai, dėl to jo kreipimasis ne į tą instituciją laikytinas svarbia ieškinio senaties praleidimo priežastimi.

12Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, neteisėtų veiksmų dėl ieškovo sulaikymo, suėmimo, namų arešto ir turto arešto paskyrimo, dėl to jis nepagrįstai prašo priteisti žalos atlyginimą 1964 m. CK 486 straipsnio pagrindu. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia, kad ieškovas buvo sulaikytas ir suimtas neteisėtai. Tačiau ieškovas įgijo teisę į žalos atlyginimą dėl neteisėto nuteisimo pagal 1997 m. Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 4 straipsnio 1 punktą (toliau – Įstatymas), nes 2001 m. sausio 31 d. teismo nuosprendžiu jis buvo išteisintas, panaikinant apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo 1999 m. spalio 8 d. nuosprendį. Išteisinamajame nuosprendyje teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo ir nevertino įrodymų dėl ieškovo veiksmų, taip pažeidė baudžiamojo proceso normas.

13Teismas motyvavo, kad pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, atlyginama reali žala. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti turtinės žalos atlyginimą – 58 506 Lt negauto darbo užmokesčio už 49 mėnesius. Teismas konstatavo, kad ieškovo atleidimas iš darbo nėra susietas priežastiniu ryšiu su jo nuteisimu (jis atleistas iš darbo dar 1997 m. sausio mėnesį už šiurkštų tarnybinį pažeidimą), be to, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovo atleidimas iš darbo buvo pripažintas teisėtu. Ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas patenkino iš dalies. Teismas, priteisdamas ieškovui 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į šias aplinkybes: ieškovas buvo neteisėtai kaltinamas padarius du nusikaltimus, vienas iš kurių priskiriamas prie sunkių; jo suėmimas truko neilgai (mažiau nei mėnuo); baudžiamosios bylos tyrimas ir nagrinėjimas tęsėsi ketverius metus; ieškovui buvo paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu; apie ieškovo baudžiamąjį persekiojimą ne kartą buvo skelbta informacija respublikiniuose laikraščiuose; pablogėjo ieškovo sveikata ir reputacija.

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo atstovo – Generalinės prokuratūros bei ieškovo apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo motyvais, nurodydama, kad apylinkės teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą, nes atsižvelgė į šio termino praleidimo aplinkybes bei vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad taikyti ieškovui griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą – nebuvo būtinybės, nes jo sulaikymo metu nebuvo gauta įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių, jog jis padarė tiriamą nusikaltimą; jis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, ir nebuvo duomenų, kad gali trukdyti bylos tyrimui, dėl to konstatuotina, jog ieškovui laisvė buvo atimta nesant pagrįstų įtarimų padarius nusikaltimą.

15III. Kasacinių skundų dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinį skundą pagrindas

16Kasaciniu skundu atsakovo – Lietuvos Respublikos atstovas – Generalinė prokuratūra, atstovaujama Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros, prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Teismai netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino atnaujinimą, vertindami įrodymus dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių ir jų svarbos pažeidė CPK 185 straipsnį, šiuo klausimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-3-428/1999, Nr. 3K-3-89/2005, Nr. 3K-3-856/2000.

18Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių, ir šį terminą atnaujino. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik šio termino metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai ginti pažeistą teisę ir nepriklausančios nuo asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 15.2 punktas). Tokiomis aplinkybėmis gali būti asmens sunki liga, neraštingumas, žalą padariusio asmens neradimas ir pan. Nors aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, tačiau tik kitos panašios savo išskirtine svarba egzistavusios aplinkybės gali būti pripažįstamos svarbiomis praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Ieškovo kreipimasis į Teisingumo ministeriją dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka, be to, paskutinę ieškinio senaties termino dieną, negali būti vertintinas kaip svarbi priežastis, sudaranti pagrindą terminui atnaujinti, nes tai rodo ieškovo nerūpestingumą, aplaidumą. Teismai taip pat neatsižvelgė į ieškovo asmenybę, t. y. kad jis turi aukštesnįjį išsilavinimą, kad dirbo teritorinės muitinės posto viršininko pavaduotoju, dėl to jam turi būti taikytini ne vidutiniai, bet individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 15.1 punktas). Be to, praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į ieškovo interesus. Ieškinio senaties terminas ne tik skatina vieną šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog ji turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba atsisako savo teisės, arba nemano, kad teisė yra pažeista. Teismai, atnaujindami ieškinio senaties terminą, nepagrįstai vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, nes šių taikymas leidžia teismui konkrečioje situacijoje užpildyti teisinio reglamentavimo spragas, kurių įstatymų leidėjas negalėjo numatyti. Vadovavimasis šiais principais nepateisina nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

192. Pagal Įstatymą žala atlyginama tik nustačius neteisėtus pareigūnų veiksmus, būtent – baudžiamojo proceso normų pažeidimus, kuriuos padarė kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teismas. Negalima sutikti su teismų išvada, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo panaikintas dėl to, jog teismas netinkamai ištyrė įrodymus ir pažeidė baudžiamojo proceso normas. Baudžiamajame procese aukštesnės instancijos teismo procesinis sprendimas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį nesuponuoja žemesnės instancijos nuosprendžio neteisėtumo. Ieškovas neprašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl baudžiamojo proceso normų pažeidimo, o skundė nuosprendį dėl to, kad teismo išvadų nepatvirtina įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis 2001 m. sausio 31 d. nuosprendis priimtas vadovaujantis 1961 m. BPK 380 ir 389 straipsnių pagrindu, nekonstatuojant esminių ar kitų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, numatytų BPK 381 ir 382 straipsniuose.

203. Teismai skirtingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl ieškovui paskirto suėmimo nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, todėl šiais pagrindais prašomos žalos atlyginimas yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą – ieškovui laisvė buvo atimta nesant būtinybės. Teismai, prieštaringai vertindami įrodymus, priėmė tapačius sprendimus.

214. Teismai pažeidė CPK 180, 185 straipsnius. Teismai neatsižvelgė į atsakovų argumentus dėl įrodymų sąsajumo ir patikimumo, vertinant ieškovo sveikatos būklę. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas į psichiatrą pirmą kartą kreipėsi 2002 m. vasario 7 d., t. y. kai baudžiamosios bylos tyrimas buvo seniai pasibaigęs ir priimtas išteisinamasis nuosprendis. Ieškovas 1997 m. pavasarį stacionariai gydėsi Vidaus ligų, Kardiologijos skyriuose, jam buvo diagnozuota hipertoninė liga ir kiti susirgimai. Vertinant ieškovo sveikatos būklę tik epizodiškai, pagal pateiktus medicininių dokumentų išrašus, nėra galimybės spręsti, ar būtent baudžiamasis persekiojimas ir teisminis nagrinėjimas turėjo įtakos ieškovo sveikatos pablogėjimui, depresijai.

22Kasaciniu skundu ieškovas prašo teismų sprendimą ir nutartį pakeisti, ieškinį patenkinti visiškai – priteisti jam 10 000 Lt neturtinės ir 58 506 Lt turtinės žalos atlyginimą.

23Ieškovas mano, kad teismai nesivadovavo Konstitucijos 30 straipsniu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, netinkamai taikė 1964 m. CK 486 straipsnį ir 1997 m. Žalos, padarytos neteisėtais kovotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

24Teismai neatsižvelgė į tai, kad yra pažeistos ieškovo teisės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad „nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką“. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas tęsėsi ketverius metus, per visą šį laiką ieškovui buvo taikyta kardomoji priemonė – namų areštas, buvo areštuotas jo turtas, žiniasklaidoje nuolat buvo skelbiama jį šmeižianti informacija, tai neigiamai paveikė jo ir jo šeimos gyvenimą, darbinę veiklą, sukėlė psichologinę įtampą, turėjusią priežastinį ryšį su jo sveikatos pablogėjimu. Ilgą laiką taikytas namų areštas apribojo jam galimybę įsidarbinti bei pažeidė konstitucinę teisę į laisvą judėjimą. Apkaltinamuoju nuosprendžiu ieškovui buvo atimta teisė eiti valstybės pareigūno pareigas, dėl to buvo sužlugdyta jo, kaip valstybės tarnautojo, karjera. Teismai neįvertino visų šių aplinkybių ir nepagrįstai sumažino moralinės žalos atlyginimą.

25Teismai nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 58 506 Lt turtinės žalos priteisimo. Ieškovas nuo 1997 m. sausio 6 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu buvo nušalintas nuo pareigų, įsakyme įrašant nušalinimo priežastį – „įtarus nusikaltimo padarymu“. Tarnybinio patikrinimo 1997 m. sausio 15 d. akte buvo nurodyta, kad „Kalvarijos posto viršininko pavaduotojas R. Jakutis neatliko privalomų pareigų, asmeniškai įleido kontrabandinį krovinį į Lietuvos Respubliką“. Ši formuluotė įrašyta 1997 m. sausio 20 d. įsakyme Nr. 7-k dėl ieškovo atleidimo iš pareigų. Paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – pagrindas yra paneigtas 2001 m. sausio 31 d. išteisinamuoju nuosprendžiu. Be abejo, jeigu nebūtų kontrabandos fakto, prokuratūros ir teismo veiksmų, nebūtų atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio pagrindu ieškovas buvo atleistas iš darbo. Dėl to tai yra priežastinis ryšys tarp teisėsaugos institucijų veiksmų ir ieškovo atleidimo iš darbo. Teismai padarė neteisingą išvadą, kad ieškovo atleidimas iš darbo nėra susijęs priežastiniu ryšiu su jo nuteisimu.

26Pareiškime dėl prisidėjimo prie Generalinės prokuratūros kasacinio skundo atsakovo atstovas – Teisingumo ministerija – nurodė, kad sutinka su kasacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.

27Atsiliepime į Generalinės prokuratūros kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Jis nurodė, kad teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą, nes jis per visą ieškinio senaties terminą stengėsi ginti savo pažeistas teises. Šias teises jis pradėjo ginti 2001 m. vasario 12 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kur galutinė nutartis priimta 2003 m. sausio 16 d. Jo galimybės tinkamai ginti pažeistas teises buvo ribojamos dėl ligos, be to, trūko teisinių žinių. Jis manė, kad pagal galiojančius įstatymus galimas žalos atlyginimas neteismine tvarka buvo, dėl to kreipėsi iš pradžių ne į teismą, bet į Teisingumo ministeriją.

28Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovo atstovas – Teisingumo ministerija – prašo skundą atmesti. Jame nurodoma, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti jam turtinės žalos atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. sausio 30 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovas buvo teisėtai atleistas iš darbo nuo 1997 m. sausio 3 d. už šiurkštų tarnybinį pažeidimą. Ieškovo atleidimas iš darbo pripažintas teisėtu jau po išteisinamojo nuosprendžio priėmimo.

29Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovo atstovas – Generalinė prokuratūra, atstovaujama Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros, prašo skundą atmesti. Jame nurodoma, kad nepagrįsti ieškovo teiginiai dėl baudžiamojo kaltinimo trukmės. Ieškovas buvo sulaikytas ir suimtas mažiau nei mėnesį, šiuo laikotarpiu veiksmai baudžiamojoje byloje buvo atliekami intensyviai, tyrimas tokioje sudėtingoje byloje buvo atliktas per šešis mėnesius, dėl to nėra pagrindo teigti, kad bylos tyrimą buvo galima atlikti sparčiau. Bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė dėl pačių kaltinamųjų ir jų gynėjų kaltės, nes jie neatvykdavo į teismo posėdžius, taip pat dėl kitų asmenų neatvykimo, kurių dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas. Ieškovas neįrodė, kad jo sveikatos sutrikimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su baudžiamosios bylos tyrimu. Žiniasklaidoje nebuvo teiginių apie ieškovo kaltumą, visuomenė buvo informuojama tik apie įvykio tyrimo eigą, dėl to informacijos paskleidimas nelaikytinas pagrindu ieškovo moralinei žalai atsirasti. Ieškovas iš darbo buvo atleistas 1997 m. sausio mėnesį, teismas pripažino atleidimą teisėtu. Kadangi laikino sulaikymo, suėmimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nebuvo susijęs teisiniais darbo santykiais, tai jis nepagrįstai reikalauja priteisti jam neišmokėtą darbo užmokestį už 49 mėnesius.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Kasacinis teismas pripažįsta pagrįstais atsakovo kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai, atnaujindami praleistą ieškinio senaties terminą, netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

33Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Taigi ieškinio institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais.

34Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose nėra nurodyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar ieškovas buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

35Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės gali būti fizinio asmens sunki liga, neraštingumas, padariusio žalą asmens neradimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“). Tačiau nurodyti atvejai patys savaime nebūtinai gali būti pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Ar ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, teismas nustato nagrinėdamas ginčą iš esmės ir vertindamas pateiktus įrodymus.

36Byloje nustatyta, kad ieškovas praleido bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes šis pasibaigė 2004 m. sausio 31 d., o į teismą buvo kreiptasi 2004 m. spalio 4 d. Teismai šį terminą atnaujino, nes sprendė, kad ieškovo kreipimasis ieškinio senaties termino metu į Teisingumo ministeriją dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka, t. y. ne į tą instituciją, į kurią reikėjo kreiptis, laikytinas svarbia ieškinio senaties praleidimo priežastimi.

37Kasacinis teismas nesutinka su tokia teismų padaryta išvada ir konstatuoja, kad teismai be pagrindo atnaujino ieškinio senaties terminą.

38Ieškinio senaties termino eigos metu galiojo Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymas (neteko galios 2002 m. gegužės 21 d. įstatymu Nr. IX-895 nuo 2002 m. birželio 7 d.). Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad reikalavimai atlyginti žalą nagrinėjami teisme pareiškiant ieškinį. Ieškinio senaties termino metu taip pat įsigaliojo Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas (nuo 20002 m. birželio 7 d.). Šiuo įstatymu buvo įtvirtinta galimybė žalos atlyginimo klausimą išspręsti ne teismo tvarka (įstatymo 3 straipsnis). Tai nereiškia, kad įstatyme nustatyta privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Įstatymu asmeniui suteikta galimybė žalos atlyginimo klausimą išspręsti tiesiogiai kreipiantis į Teisingumo ministeriją tam, kad būtų sudaryta šalių taikos sutartis. Teisingumo ministerija pateikia asmeniui siūlymą pasirašyti taikos sutartį arba motyvuotai atsisako atlyginti žalą ne teismo tvarka (įstatymo 3 straipsnio 6 punktas). Jeigu taikos sutartis nesudaroma, tai asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Ieškovas ieškinio senaties metu turėjo teisę kreiptis ir į Teisingumo ministeriją dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka, ir į teismą ginčo teisenos tvarka.

39Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas į Teisingumo ministeriją dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka kreipėsi tik paskutinę ieškinio senaties termino dieną – 2004 m. sausio 30 d., ir jo prašymas nebuvo patenkintas. Tai rodo, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai. Ieškovas yra neseno amžiaus, turi aukštesnįjį išsilavinimą, dėl to jam taikytini apdairaus, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Ieškovas per trejus metus turėjo realią galimybę įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, galėjo kreiptis į advokatus ir išsiaiškinti įstatymų nustatytą žalos atlyginimo tvarką ir ja naudotis. Ieškovo kreipimasis į Teisingumo ministeriją dėl pažeistų teisių gynimo ne teismo tvarka paskutinę ieškinio senaties termino dieną, kai iki to nebuvo rimtų kliūčių kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, negali būti laikomas svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi.

40Kasacinis teismas konstatuoja, kad teismai nustatė įstatymo taikymui reikšmingas bylos aplinkybes, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė CK 1.131 straipsnio 2 dalį, be pakankamo teisinio pagrindo atnaujino ieškininės senaties terminą. Teismų sprendimas ir nutartis naikinami ir priimamas naujas sprendimas - ieškinys atmetamas (CPK 359 straipsnio 3 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

41Kasacinis teismas nepasisako dėl kitų atsakovo, taip pat ieškovo kasacinių skundų argumentų, nes, atmetus ieškinį dėl ieškinio senaties termino praleidimo, jie tampa nereikšmingi.

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartį ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas nurodė, kad jis dirbo Marijampolės teritorinės muitinės... 5. Kauno apygardos teismo 1999 m. spalio 8 d. nuosprendžiu ieškovas buvo... 6. Dėl neteisėto kaltinimo ir nuteisimo ieškovui padaryta didelė moralinė ir... 7. Dėl žalos, padarytos neteisėtais prokuratūros ir teismo veiksmais,... 8. Ieškovas prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 58 506 Lt turtinės ir 10... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2005 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes... 12. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta pareigūnų, atlikusių ikiteisminį... 13. Teismas motyvavo, kad pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį asmeniui, turinčiam... 14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 15. III. Kasacinių skundų dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinį skundą... 16. Kasaciniu skundu atsakovo – Lietuvos Respublikos atstovas – Generalinė... 17. 1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias... 18. Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminą ieškovas... 19. 2. Pagal Įstatymą žala atlyginama tik nustačius neteisėtus pareigūnų... 20. 3. Teismai skirtingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Pirmosios... 21. 4. Teismai pažeidė CPK 180, 185 straipsnius. Teismai neatsižvelgė į... 22. Kasaciniu skundu ieškovas prašo teismų sprendimą ir nutartį pakeisti,... 23. Ieškovas mano, kad teismai nesivadovavo Konstitucijos 30 straipsniu, Europos... 24. Teismai neatsižvelgė į tai, kad yra pažeistos ieškovo teisės,... 25. Teismai nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 58 506 Lt turtinės... 26. Pareiškime dėl prisidėjimo prie Generalinės prokuratūros kasacinio skundo... 27. Atsiliepime į Generalinės prokuratūros kasacinį skundą ieškovas prašo... 28. Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovo atstovas – Teisingumo... 29. Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovo atstovas – Generalinė... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Kasacinis teismas pripažįsta pagrįstais atsakovo kasacinio skundo... 33. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 34. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl... 35. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti... 36. Byloje nustatyta, kad ieškovas praleido bendrą trejų metų ieškinio... 37. Kasacinis teismas nesutinka su tokia teismų padaryta išvada ir konstatuoja,... 38. Ieškinio senaties termino eigos metu galiojo Žalos, padarytos neteisėtais... 39. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas į Teisingumo ministeriją dėl... 40. Kasacinis teismas konstatuoja, kad teismai nustatė įstatymo taikymui... 41. Kasacinis teismas nepasisako dėl kitų atsakovo, taip pat ieškovo kasacinių... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...