Byla 2A-634/2011
Dėl kreditorių interesus pažeidžiančių mokėjimų pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „LRG farmacija“ atstovui Antanui Skarbauskui, atsakovo UAB „Limedika“ atstovui advokatui Ramūnui Audzevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LRG farmacija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4531-560/2010 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Limedika“ dėl kreditorių interesus pažeidžiančių mokėjimų pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 15 d. nutartimi iškėlė UAB „LRG farmacija“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“. Nurodyto teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo atstatydintas paminėtas administratorius, ieškovo administratoriumi paskirtas UAB „Jupoga“, tačiau Lietuvos apeliaciniam teismui 2008 m. liepos 24 d. nutartimi panaikinus apygardos teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartį, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs iš naujo klausimą dėl ieškovo bankroto administratoriaus atstatydinimo, 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi atstatydino administratorių UAB „Admivita“ ir BUAB „LRG farmacija“ administratoriumi paskyrė UAB „Avere“, o Apeliacinis teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartimi pakeitė paminėtą apygardos teismo nutartį ir ieškovo bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Jupoga“. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi pripažino ieškovą bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.

4Ieškovas BUAB „LRG farmacija“ 2010 m. kovo 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Limedika“, prašydamas pripažinti negaliojančiais laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. kovo 9 d. ieškovo BUAB „LRG farmacija“ atliktus mokėjimus atsakovo UAB „Limedika“ naudai 6 260 718,52 Lt sumos ir taikyti restituciją, priteisiant ieškovui iš atsakovo per šį laikotarpį sumokėtas sumas (1 b. t., 1-11 l.). Nurodė, kad ieškovas, faktiškai būdamas nemokus ir dėl sunkios finansinės padėties negalėdamas vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, nepagrįstai suteikė pirmenybę vienam kreditoriui, t. y. atsakovui, kuriam prieš pat bankroto bylos ieškovui iškėlimą aukščiau nurodytu laikotarpiu padengė beveik 94 procentus kreditorinio reikalavimo (sumokėjo jam 6 260 718,52 Lt), nors kitų kreditorių finansinių reikalavimų buvo patenkinta apie 20 proc. (visų reikalavimų). Tokiu būdu ieškovas pažeidė bendrovės ir kitų jos kreditorių, kurių reikalavimai bankroto byloje sudaro 24 490 896,82 Lt, interesus bei teises, dėl ko atlikti mokėjimai pripažintini negaliojančiais, o išmokėta suma grąžintina ieškovui (CK 6.66 - 6.67 str.).

5Ieškovo teigimu, egzistuoja visos sąlygos, būtinos vienašaliams sandoriams – mokėjimams pripažinti negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį. Pirma, ieškovo kreditoriai, kurių finansinius reikalavimus, sudarančius 24 490 896,82 Lt, bankroto byloje patvirtino teismas 2005 m. gruodžio 23 d., 2006 m. sausio 12 d., 2006 m. balandžio 25 d. ir 2006 m. gegužės 11 d. nutartimis, turi reikalavimo teisę ieškovui. Antra, atlikti mokėjimai pažeidžia kitų ieškovo kreditorių interesus, nes mokėjimų atlikimo metu ieškovas jau buvo nemokus. Trečia, vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes UAB „Jupoga“ paskirtas ieškovo administratoriumi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi, o buvęs administratorius UAB „Admivita“ dalį dokumentų ir elektroninę prieigą prie ieškovo banko sąskaitų perdavė UAB „Jupoga“ tik 2009 m. kovo 9 d. (CK 6.66 str. 3 d., Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 3 d. 8 p.). Ketvirta, ieškovas neprivalėjo atlikti ginčijamų mokėjimų, nes vien teisė reikalauti atsiskaityti negali reikšti skolininko pareigos sudaryti ginčijamas sutartis. Penkta, ieškovas, atlikdamas mokėjimus, buvo nesąžiningas, nes ginčijami mokėjimai buvo atlikti prieš pat bankroto bylos iškėlimą, o ieškovas žinojo apie nemokumą, kadangi ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė ieškovo direktorius D. B.. Šešta, atsakovas, priimdamas mokėjimus, buvo nesąžiningas, nes žinojo apie ieškovo nemokumą, ką patvirtina aplinkybė, jog ieškovo ir atsakovo valdymo organai buvo susiję, jų šeimyniniai ryšiai buvo glaudūs (ieškovo valdybos pirmininkas nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 27 d. buvo K. B., o jo sesuo R. B. - atsakovo direktorė). Septinta, kreditorių reikalavimas nukreipiamas į perleistą turtą tiek, kiek būtina jų reikalavimui patenkinti ĮBĮ nustatyta tvarka. Ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, jeigu teismas pripažintų, jog nurodytas terminas yra praleistas (3 b. t., 159-161 l.).

6Atsakovas UAB „Limedika“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 123-144 l.), nurodydamas, kad ieškovas privalėjo įvykdyti ginčijamus mokėjimus pagal sudarytą sutartį, nes ji turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), o patys mokėjimai nėra savarankiški sandoriai, todėl jų nuginčijimui negali būti taikomas actio Pauliana institutas; juolab kad šiuo atveju nėra visų įstatymo reikalaujamų sąlygų, būtinų nurodyto instituto taikymui. Atsakovo nuomone, ieškinys paduotas, praleidus 1 metų ieškinio senaties terminą, kuris negali būti atnaujintas, o tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu atmetė ieškinį (3 b. t., 162-168 l.). Teismas nurodė, kad teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui įsiteisėjo 2005 m. balandžio 25 d., o pagal tuo metu galiojusios ĮBĮ redakcijos 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą (ĮBĮ redakcija, galiojusi iki 2008-06-30), ieškovo bankroto administratorius apie ieškiniu ginčijamus mokėjimus sužinojo nutarties įsiteisėjimo dieną. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad, atsižvelgus į tai, jog naujas ieškovo administratorius buvo paskirtas 2009 m. vasario 19 d. teismo nutartimi, šiuo atveju turėtų būti taikomos ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatos, galiojusios nuo 2008 m. liepos 1 d., ir sprendė, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pareikšti pasibaigė 2006 m. balandžio 25 d. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodytas aplinkybes dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo vertina kaip aplaidų delsimą pateikti ieškinį, ir konstatavo, kad ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.). Taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog bankroto bylos procese pasikeitė bankrutuojančios įmonės administratorius, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas konstatavo, jog taiko ieškinio senatį, atmesdamas ieškinį šiuo pagrindu, taip pat pasisako ir dėl kitų pagrindų ieškiniui atmesti.

9Teismo teigimu, ieškovo pareiga atlikti mokėjimus pagal Sutartį nėra nuginčyta, todėl Sutarties 1.2 punktas šalims turi įstatymo galią, o privalomi atlikti mokėjimai actio Pauliana pagrindu, esant visoms actio Pauliana sąlygoms, gali būti ginčijami tik kartu su Sutartimi ar atitinkama jos sąlyga, tačiau ieškovas Sutarties neginčija, taigi neginčija ir ieškovui tekusios pareigos atsiskaityti su atsakovu. Taip pat nurodė, kad ieškovo argumentai dėl nesąžiningumo, kuriuos jis sieja su atsakovo reikalavimu atlikti sutartinę prievolę ir mokėjimo priėmimu, prieštarauja surinktai bylos medžiagai, kadangi atsakovas, reikalaudamas skolinio įsipareigojimo įvykdymo bei turėdamas įkeitimo teisę, atliko būtinus įstatyme numatytus procedūrinius veiksmus. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog sutarties šalys buvo nesąžiningos, ieškovui vykdant sutartinę prievolę atsiskaityti už gautas prekes, dėl ko netaikė nesąžiningumo prezumpcijos. Pasak teismo, šalys pripažino, kad sudarant Sutartį, ieškovas 2002 m. gruodžio 21 d. užtikrino tinkamą Sutartyje nustatytų įsipareigojimų įvykdymą atsakovui, įkeisdamas 9 000 000 Lt sumos esamas ir būsimas ieškovo turtines teises iš tiekimo sutarčių, o iškėlus bankroto bylą, kreditoriaus, kurio reikalavimo teisės yra užtikrintos įkeitimu (hipoteka), reikalavimai yra tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto vertės (ĮBĮ 34 str., CPK 665 str.1 d.), todėl atsakovas turėjo pirmumo teisę reikalauti ieškovo skolinio įsipareigojimo įvykdymo kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu įkeisto turto apimtyje.

10Be to, teismas nurodė, kad ieškovo nurodymu (pavedimu) padarytas mokėjimas atsakovui yra banko atliekamas veiksmas, kuriuo pervedamos lėšos iš mokėtojo banko sąskaitos į gavėjo banko sąskaitą (Mokėjimo įstatymo (toliau – MĮ) 2 str. 13 p.), kuriuo pasibaigia piniginė prievolė, kuri lygi mokėjimo sumai. Teismo nuomone, mokėjimas neturi sandoriui privalomo laisvos valios požymio, nesukuria asmenims teisių ir pareigų, todėl nelaikytinas sandoriu (CK 1. 63 str.), o dėl šių priežasčių negalimas ieškinio tenkinimas actio Pauliana pagrindu.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „LRG farmacija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį (3 b. t., 171-177 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Apygardos teismas, konstatuodamas, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, neatsižvelgė į svarbias bylos faktines aplinkybes, taip pat nesvarstė galimybės atnaujinti ieškinio senaties terminą. Šiuo atveju turi būti taikomos ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatos, galiojusios nuo 2008 m. liepos 1 d., todėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo tos dienos, kai naujas ieškovo administratorius (UAB „Jupoga“) gavo dokumentus apie šių sandorių sudarymą, t. y. 2009 m. kovo 9 d.
  2. Nors bankroto bylos procese bankrutuojančios įmonės administratoriaus pasikeitimas savaime nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas privalėjo atsižvelgti į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjusio teismo konstatuotas aplinkybes dėl buvusio administratoriaus „Admivita“ netinkamo savo pareigų atlikimo, taip pat į bankroto bylose esantį viešąjį interesą ir išnagrinėti šių aplinkybių reikšmę, sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą.
  3. Ieškovas, vykdydamas sutartis, turėjo siekti, kad kuo mažiau būtų pažeisti kitų kreditorių interesai. Kai bendrovė turi finansinių sunkumų ir negali atsiskaityti su visais kreditoriais, vieno kreditoriaus interesams negali būti teikiamas prioritetas, jeigu tai pažeidžia kitų kreditorių reikalavimo teises, o vien teisė reikalauti atsiskaityti, negali reikšti skolininko pareigos sudaryti ginčijamas sutartis, šiuo atveju – atlikti mokėjimus atsakovui.
  4. Ieškovo nesąžiningumas yra akivaizdus, kadangi ginčijami mokėjimai buvo atlikti prieš pat įmonės bankroto bylos iškėlimą, t. y. per tris pirmuosius 2005 m. mėnesius, o buvęs bendrovės vadovas 2005 m. balandžio 1 d. kreipėsi su pareiškimu dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Be to, ieškovo ir atsakovo valdymo organai buvo susiję šeimyniniais ryšiais asmenys, todėl gerai žinojo apie ieškovo finansinę padėtį. Juolab kad atsakovas žinojo, jog ieškovas turi kitų kreditorių, kurių teisės, sudarius tokį sandorį, bus pažeistos.
  5. Mokėjimas yra vienašalis sandoris, kuriuo jį vykdančio asmens valia išreiškiama aktyviais veiksmais (pinigų perdavimu kitam asmeniui), todėl mokėjimą, kaip ir kitus sandorius, galima ginčyti bendra CK numatyta sandorių ginčijimo tvarka ir pagrindais.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Limedika“ prašo jį atmesti (3 b. t., 183-205 l.). Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Apelianto bankroto bylos iškėlimo metu galiojusi ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto redakcija numatė, kad administratorius apie (ginčytinus) sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nutartis dėl UAB „LRG farmacija“ bankroto bylos iškėlimo, priimta 2005 m. balandžio 15 d., įsiteisėjo 2005 m. balandžio 25 d. Taigi ieškinio senaties terminas šiuo atveju baigėsi 2006 m. balandžio 25 d. Apelianto nurodoma ĮBĮ nuostata įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d., todėl ieškinio senaties terminas baigėsi dar iki nurodomos nuostatos įsigaliojimo dienos, dėl ko draudžiama ją taikyti.
  2. Aplinkybės, kuriomis rėmėsi apeliantas, prašydamas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, yra susijusios su galimu netinkamu ankstesnio apelianto administratoriaus pareigų vykdymu, tačiau administratoriaus pasikeitimas neatnaujina jau pasibaigusių ieškinio senaties terminų. Apeliantas neįrodė svarbių priežasčių, kurioms esant praleistas ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujinamas, kaip ir neįrodė atsakovo galimų nesąžiningų veiksmų, kurie būtų trukdę pakeisti apelianto administratorių.
  3. Ginčijamus mokėjimus, atsižvelgdamas į apelianto pavedimą, pagal įstatymą atliko AB „SEB bankas“. Taigi atsakovas negali atsakyti už apelianto pasirinkto banko atliktus veiksmus – lėšų pervedimą iš apelianto banko sąskaitos į kitą nurodytą sąskaitą, o apelianto pavedimams esant nenuginčytiems, t. y. teisėtiems, jų pagrindu atlikti mokėjimai taip pat yra teisėti ir negali būti ginčijami teisme. Be to, ginčijami mokėjimai neturi sandoriui esminio laisvos valios požymio (CK 1.64 str.), todėl actio Pauliana ieškinys yra pareikštas dėl ieškinio dalyku negalinčių būti veiksmų.
  4. Apeliantas turėjo įstatymo galią turinčią pareigą atlikti mokėjimus atsakovui (Sutarties 1.2 p.), sutarčiai esant galiojančiai, tai sudarė savarankišką pagrindą atmesti actio Pauliana ieškinį (CK 6.66 str. 1 d.).
  5. Apeliantas 2002 m. gruodžio 21 d. užtikrino tinkamą sutartyje nustatytų įsipareigojimų vykdymą, atsakovui įkeisdamas esamas ir būsimas ieškovo turtines teises iš tiekimo sutarčių. Sutartinis įkeitimas nėra ginčijamas ar nuginčytas, todėl galioja šiuo metu. Tai reiškia, kad nuo 2002 m. gruodžio 21 d. iki šiol atsakovas turi pirmumo teisę į reikalavimo teisės patenkinimą apelianto įkeisto turto vertės apimtyje. Atsakovas pirmumo teise į reikalavimo patenkinimą pasinaudojo vien tik siekdamas savo veiklos tikslų bei realizuodamas įkeitimo lakšto suteikiamas teises reikalauti prievolės įvykdymo pirmiau už kitus kreditorius. Todėl apeliantas neįrodė atsakovo nesąžiningumo ryšium su ginčijamais mokėjimais.
  6. Apelianto administratorius ginčija vien tik atsakovui atliktus mokėjimus, tačiau neginčija kitų mokėjimų, kurie buvo atlikti kitiems apelianto kreditoriams bei kurie nebuvo užtikrinti įkeitimu ar bet kuriuo kitu prievolių užtirtinimo būdu, taip diskriminuodamas atsakovą kitų apelianto kreditorių atžvilgiu bei nesąžiningai siekdamas perimti teisėtai įgytas sumas.

14Lietuvos apeliaciniam teismui atsakovo papildomai pateiktais duomenimis, buvęs ieškovo administratorius UAB „Admivita“ naujam bankroto administratoriui UAB „Jupoga“ 2009 m. kovo 9 d. perdavė laikinojo saugojimo tvarkomosios organizacinės veiklos bylas ir ilgo saugojimo personalo valdymo bylas bei 2009 m. gegužės 11 d. ir 2009 m. birželio 16 d. pranešimais kreipėsi į UAB „Jupoga“ dėl likusių ieškovo dokumentų ir turto perėmimo (4 b. t., 93-95, 143 l.).

15Ieškovo apeliacinės instancijos teismui 2011 m. rugpjūčio 18 d. pateiktame rašytiniame paaiškinime (4 b. t., 111-113 l.) nurodoma, kad administratorius UAB „Jupoga“ nėra parėmęs iš buvusio administratoriaus UAB „Admivita“ įgalioto asmens A. Gaubo jo nurodomo ieškovui priklausančio turto – vaistų ir medicininės paskirties produktų bei su šiuo turtu susijusių apskaitos dokumentų, kurie laikomi sandėlyje, esančiame Vilniuje, Graičiūno g. 4, kadangi ieškovas, neturėdamas farmacinės veiklos licenzijos, neturi teisės savarankiškai realizuoti sandėlyje esančių produktų, o, neskyrus pinigų šių darbų atlikimui, įmonė neturi galimybės pasamdyti trečiojo asmens, kuris vaistus surūšiuotų, identifikuotų, nustatytų jų kiekius, supakuotų ir priimtų saugojimui.

16Apeliaciniam teismui pateiktais Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. gegužės 5 d. pažymos Nr. (29)2A-347 duomenimis, R. B. yra K. B. sesuo (3 b. t., 262 l.).

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas netenkintinas.

19Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

20Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

21Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei iš dalies tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, o teismo klaida, nurodant, kad atlikti mokėjimai nelaikytini sandoriais, nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą apygardos teismo sprendimą.

22Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius turi pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių nuginčijimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

23CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana); sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana taikoma, esant tokioms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010).

24Dėl mokėjimų ginčijimo

25Bylos duomenimis, ieškovas UAB „LRG farmacija“ sudarė su atsakovu UAB „Limedika“ 2002 m. liepos 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovo nuosavybėn vaistus, medicinines prekes bei kitą pirkėjo užsakytą produkciją, o ieškovas įsipareigojo priimti gautą produkciją ir už ją atsiskaityti ne vėliau kaip per 60 dienų nuo sąskaitos – faktūros išrašymo dienos (Sutarties 1 p., 3.3 p.; 1 b. t., 115-116 l.). Ieškovas, vykdydamas nurodytą sutartį, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 4 d. iki 2005 kovo 9 d. pagal atsakovo ieškovui išrašytas PVM sąskaitas – faktūras (dėl 7 222 283 Lt sumos) atliko 6 260 718,52 Lt mokėjimus atsakovui (1 b. t., 164-200 l.; 2 b. t., 1-192 l.; 3 b. t., 1-130 l.), kuriuos ieškovo bankroto administratorius prašo pripažinti negaliojančiais (actio Pauliana).

26Byloje kilo ginčas, ar ieškovo atlikti ginčo mokėjimai pripažintini vienašaliais sandoriais, kurie gali būti ginčijami pagal actio Pauliana taisykles (CK 6.66 str.).

27CK 1.63 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai arba daugiašaliai (CPK 1.63 str. 2 d.). Pagal CPK 1.63 straipsnio 3 dalį, vienašaliu sandoriu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios. Be to, atsiskaitymai tarp juridinių asmenų vykdomi negrynaisiais pinigais, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, per bankus, CK 6.930 straipsnio 1 dalyje numatytomis priemonėmis, tarp jų – mokėjimo pavedimais, kurie ginčo pavedimų laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (toliau – MĮ) 2 straipsnio 14 dalies nuostatomis, apibrėžiami kaip mokėtojo arba gavėjo raštu arba elektroninėmis mokėjimo priemonėmis sudarytas nurodymas kredito įstaigai pervesti lėšas gavėjui (CK 6.929 str. 2, 3 d.).

28Teisėjų kolegijos nuomone, mokėjimo pavedimas – tai vienašalis sandoris, kurio metu jį atliekantis asmuo išreiškia savo valią pervesti lėšas kitam asmeniui, tokiu būdu sukurdamas, pakeisdamas arba panaikindamas savo civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1-3 d., MĮ 2 str. 14 d.). Todėl yra pagrindo ieškovo atliktus ginčo mokėjimus pripažinti vienašaliais sandoriais, kuriuos galima ginčyti CK numatyta sandorių ginčijimo tvarka ir pagrindais, tarp jų – actio Pauliana. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-597/2010).

29Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, susijusias su sandorių ir mokėjimų samprata, dėl ko suklydo, nurodydamas, kad ieškovo nurodymu (pavedimu) atlikti ginčo mokėjimai nelaikytini sandoriais, tačiau paminėta apygardos teismo klaida nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą.

30Dėl ieškinio senaties

31CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ieškiniai pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana) gali būti reiškiami per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai bankrutuojančios įmonės administratorius nurodytu pagrindu ginčija prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus sandorius, nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikytinos ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatos, reglamentuojančios terminą, nuo kurio bankroto administratorius sužino apie bankrutuojančios įmonės sandorius. Pagal nurodytos normos redakciją, galiojusią iki 2008 m. liepos 1 d., bankroto administratorius apie sandorius sužino nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; šiuo atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2008). Tuo tarpu pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto redakciją, įsigaliojusią nuo 2008 m. liepos 1 d., administratorius apie sandorius sužino nuo gavimo dokumentų apie šių sandorių sudarymą.

32Apygardos teismas pagrįstai taikė ieškovo bankroto bylos iškėlimo metu galiojusias ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas, reglamentuojančios terminą, nuo kurio bankroto administratorius sužino apie bankrutuojančios įmonės sandorius, ir turėjo pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ginčyti nurodytus sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu.

33Bylos duomenimis, 2005 m. balandžio 15 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2005 m. balandžio 26 d., buvo iškelta ieškovo bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Admivita“, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartimi pakeitė, įmonės bankroto administratoriumi paskirdamas UAB „Jupoga“. Bankroto administratorius UAB „Jupoga“, atstovaudamas bankrutuojantį ieškovą, 2010 m. kovo 10 d. padavė apygardos teismui ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiais ginčo mokėjimų, pažeidžiančių kreditorių interesus.

34Civiliniuose santykiuose taikomos materialinės teisės normos, galiojusios ginčijamų civilinių santykių atsiradimo metu, tarp jų ir ĮBĮ nuostatos (CK 1.7 str., ĮBĮ str. 1 str. 3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).

35Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, nustatydamas, ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.66 str. 3 d.), tinkamai taikė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas, galiojusias ieškovo bankroto bylos iškėlimo metu (iki 2008 m. liepos 1 d. galiojusi ĮBĮ redakcija), pagal kurias bankroto administratorius apie sandorius sužino nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, ir teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas baigėsi 2006 m. balandžio 25 d., o apeliantas be pagrindo nurodo, jog šiuo atveju turi būti taikomos ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatos, galiojusios nuo 2008 m. liepos 1 d.

36Neturi pagrindo ir apelianto motyvai, kad nagrinėjamoje byloje, teismui nusprendus, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, jis turi būti atnaujintas.

37Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino metu buvusios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui laiku ginti savo pažeistas teises ir interesus bei nepriklausė nuo asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010, 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2010, 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2007, 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2006). Kiekvienu atveju dėl konkrečių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos ir pagrindo jį atnaujinti, teismas sprendžia, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog bankroto administratoriaus pasikeitimas bankroto byloje nėra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-387/2010).

38Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovo bankroto administratoriumi buvęs bankroto administratorius UAB „Admivita“ (nuo 2005 m. balandžio 15 d. iki 2009 m. vasario 19 d.) nebuvo pareiškęs Pauliano ieškinio dėl ginčo mokėjimų, o 2009 m. kovo 9 d. perdavė naujai paskirtam ieškovo bankroto administratoriui elektroninę prieigą (slaptažodžių generatorių bei prisijungimo vardus) prie ieškovo banko sąskaitų ir dokumentus, nurodytus 2009 m. kovo 9 d. bei 2009 m. balandžio 2 d. priėmimo – perdavimo aktuose (1 b. t. 1-11, 79-80 l.; 3 b. t., 171-177 l.; 4 b. t., 116-117, 143-144, 178-208 l.). Taigi ieškovo dokumentų perdavimas naujam ieškovo bankroto administratoriui UAB „Jupoga“ buvo baigtas 2009 m. balandžio 2 d., tai nurodo ir ieškovas Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime (4 b. t., 111-113 l.). Bylos duomenimis, vėlesnis (iki 2009 m. birželio mėn.) paminėtų bankroto administratorių tarpusavio bendravimas vyko dėl likusio neperimto ieškovo turto, tarp jo - esančio sandėlyje Vilniuje, Graičiūno g. 4, bei dokumentų, kurių turinio šalys nepaaiškino, galimo perdavimo (perėmimo) ir jų sutvarkymo (4 b. t., 94-95, 124-125 l.).

39Dėl aukščiau nurodyto, teisėjų kolegija sprendžia, kad naujai paskirtas ieškovo bankroto administratorius UAB „Jupoga“ jau 2009 m. kovo 9 d. turėjo prieigą prie ieškovo banko sąskaitų ir galėjo sužinoti apie ginčo mokėjimus, o, pastebėjęs, kad 2009 m. balandžio 2 d. baigus įmonės dokumentų perėmimą, trūksta duomenų, pagrindžiančių nurodytus mokėjimus, turėjo kreiptis į buvusį įmonės bankroto administratorių ir atsakovą, reikalaudamas pateikti paminėtus dokumentus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad UAB „Jupoga“ būtų kreipęsis dėl šių dokumentų pareikalavimo, tokių duomenų ieškovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str., 185 str., 314 str.). Todėl apeliantas be pagrindo nurodo, kad jis negalėjo anksčiau kreiptis į teismą, neturėdamas dokumentų, susijusių su ginčo mokėjimais, o apygardos teismas pagrįstai konstatavo ieškovo delsimą. Juolab kad ir 2010 m. kovo 10 d., kreipdamasis į teismą su nagrinėjamu ieškiniu, ieškovas neturėjo jo nurodytų dokumentų.

40Nors byloje yra duomenų dėl buvusio bankroto administratoriaus neveikimo ir netinkamo jo pareigų vykdymo (1 b. t., 21-31, 68-76 l.), tačiau nagrinėjamu atveju tai nesudaro pagrindo, atnaujinti praleistą (beveik 5 metus) ieškinio senaties terminą; juolab kad administratorius UAB „Jupoga“ nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių, paskyrus jį ieškovo bankroto administratoriumi, daugiau nei metus laiko jis nesikreipė į teismą su Pauliano ieškiniu.

41Dėl nurodyto, apygardos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, padavęs ieškinį 2010 m. kovo 10 d., t. y. praėjus beveik 5 metams nuo ieškovo bankroto bylos iškėlimo, taip pat pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbios priežasties (CPK 12 str., 178 str., 314 str.), ir nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino (CK 1.131 str. 2 d.).

42Dėl kitų actio Pauliana sąlygų

43Minėta, kad viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų - ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus (-ių) teises. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju neturi pagrindo apelianto teigimas, kad ieškovas, būdamas nemokus, atlikęs ginčo mokėjimus, suteikė nepagrįstą pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovui, pažeisdamas kitų kreditorių teises.

44Bylos duomenimis, ieškovui 2005 m. balandžio 15 d. buvo iškelta bankroto byla, konstatavus įmonės nemokumą. Nors byloje esančių 2004 m. gruodžio 31 d. ieškovo balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys (ieškovo turtas sudarė 38 382 107 Lt, įsipareigojimai - 42 733 304 Lt, o nuostoliai – 7 123 370 Lt; 1 b. t., 17-20), sudarytų pagrindo teigti apie nesąžiningumą ieškovo, įvykdžiusio ginčo mokėjimus prieš pat bankroto bylos iškėlimą, tačiau pagal ieškovo banko sąskaitų išrašus (3 b. t., 1-148 l.) laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. balandžio 1 d. UAB „LRG farmacija“ atliko iš viso 22 342 967 Lt pavedimų (tarp jų – 16 834 001 Lt kreditoriams), be to, į ieškovo sąskaitą buvo pervesta 21 980 868 Lt piniginių lėšų. Paminėti duomenys sudaro pagrindo teigti, jog ieškovas ginčo laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su daug kreditorių, o dalies jų („Harlan Capital Ltd“, „Thompson and Capper Ltd“, UAB „Viringas“) reikalavimus visiškai patenkino. Nepateikus kitų duomenų, yra pagrindo teigti, jog apeliantas neįrodė actio Pauliana sąlygos, kad ieškovas, ginčo laikotarpiu atsiskaitydamas su atsakovu, nesąžiningai suteikė prioritetą atsakovui, pažeisdamas kitų kreditorių teises.

45Be to, nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog, atliekant ginčo mokėjimus, bylos šalys buvo nesąžiningos dėl to, kad ieškovo ir atsakovo valdymo organai buvo susiję šeimyniniais ryšiais asmenys, žinoję apie ieškovo BUAB „LRG farmacija“ sunkią finansinę padėtį ginčijamų mokėjimų atlikimo metu.

46CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija. Pagal nurodyto straipsnio 2 ir 7 dalis, preziumuojamas tarpusavyje susijusių sandorio šalių nesąžiningumas. Nors byloje nustatyta, kad K. B. (2002 m. sausio 8 d. – 2004 m. rugsėjo 1 d. buvęs ieškovo valdybos narys) yra R. B. (ginčo laikotarpiu buvusi atsakovo direktore) brolis, tačiau ginčo laikotarpiu (nuo 2005 m. sausio 4 d. iki 2005 kovo 9 d.) K. B. nebuvo ieškovo valdymo organų narys, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčo laikotarpiu šalys buvo susijusios artimais ryšiais, kurie patvirtintų sandorio šalių nesąžiningumo prezumpciją (1 b. t., 93-99 l.; 3 b. t., 262 l.). Byloje nėra ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas žinojo arba turėjo žinoti apie ieškovo finansinę padėtį, ar kitaip pagrindžiančių šalių nesąžiningumą (CPK 178 str., 314 str.). Juolab kad byloje ginčijamas vienašalis sandoris, kuriam sudaryti pakako vienos šalies, t. y. ieškovo, valios, o apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ginčijamus mokėjimus ieškovas atliko dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų, įtakojusių ieškovo valią (CK 1.63 str. 3 d.).

47Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti iš esmės teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 328 - 330 str.).

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 15 d. nutartimi iškėlė UAB... 4. Ieškovas BUAB „LRG farmacija“ 2010 m. kovo 10 d. kreipėsi į Vilniaus... 5. Ieškovo teigimu, egzistuoja visos sąlygos, būtinos vienašaliams sandoriams... 6. Atsakovas UAB „Limedika“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu atmetė ieškinį (3... 9. Teismo teigimu, ieškovo pareiga atlikti mokėjimus pagal Sutartį nėra... 10. Be to, teismas nurodė, kad ieškovo nurodymu (pavedimu) padarytas mokėjimas... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „LRG farmacija“ prašo panaikinti... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Limedika“ prašo jį... 14. Lietuvos apeliaciniam teismui atsakovo papildomai pateiktais duomenimis, buvęs... 15. Ieškovo apeliacinės instancijos teismui 2011 m. rugpjūčio 18 d. pateiktame... 16. Apeliaciniam teismui pateiktais Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 20. Pagal CPK 2 21. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės... 22. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės... 23. CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kreditorius turi teisę ginčyti... 24. Dėl mokėjimų ginčijimo... 25. Bylos duomenimis, ieškovas UAB „LRG farmacija“ sudarė su atsakovu UAB... 26. Byloje kilo ginčas, ar ieškovo atlikti ginčo mokėjimai pripažintini... 27. CK 1.63 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sandoriais laikomi asmenų veiksmai,... 28. Teisėjų kolegijos nuomone, mokėjimo pavedimas – tai vienašalis sandoris,... 29. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės... 30. Dėl ieškinio senaties... 31. CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ieškiniai pagal CK 6.66 straipsnį... 32. Apygardos teismas pagrįstai taikė ieškovo bankroto bylos... 33. Bylos duomenimis, 2005 m. balandžio 15 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2005 m.... 34. Civiliniuose santykiuose taikomos materialinės teisės normos, galiojusios... 35. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, nustatydamas, ar... 36. Neturi pagrindo ir apelianto motyvai, kad nagrinėjamoje byloje, teismui... 37. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis ieškinio senaties termino... 38. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovo bankroto administratoriumi buvęs... 39. Dėl aukščiau nurodyto, teisėjų kolegija sprendžia, kad naujai paskirtas... 40. Nors byloje yra duomenų dėl buvusio bankroto administratoriaus neveikimo ir... 41. Dėl nurodyto, apygardos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas praleido... 42. Dėl kitų actio Pauliana sąlygų... 43. Minėta, kad viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų - ginčijamas sandoris... 44. Bylos duomenimis, ieškovui 2005 m. balandžio 15 d. buvo iškelta bankroto... 45. Be to, nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog, atliekant ginčo mokėjimus,... 46. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio... 47. Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 49. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą....