Byla e2S-968-232/2018
Dėl antstolės D. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė D. P., skolininkas R. L

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (išieškotojos) A. L. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė D. P., skolininkas R. L..

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėja kreipėsi į antstolę, prašydama panaikinti antstolės D. P. 2017 m. kovo 29 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
  2. Nurodė, jog antstolė vykdo 2000 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5663/2000 dėl išlaikymo išieškojimo. Teigė, kad priimtas patvarkymas yra neteisėtas, kadangi skolininkas nėra sumokėjęs viso išlaikymo, kuris turėjo būti sumokėtas. Antstolė priimtuose patvarkymuose yra konstatavusi, kad skolininkas turi išlaikymo įsiskolinimų. Nurodyti įsiskolinimai nebuvo sumokėti, todėl antstolė nepagrįstai užbaigė vykdomąją bylą. Nurodė, kad antstolė neatliko visų veiksmų, kad būtų nustatytos visos skolininko gaunamos pajamos, kad galėtų tinkamai apskaičiuoti skolininko mokėtiną išlaikymo sumą. Skundžiamas patvarkymas yra nemotyvuotas bei neparemtas jokiais įrodymais, nenurodyta, iš kur yra susidariusi išlaikymo permokos suma.
  3. Antstolė D. P. 2017 m. gegužės 2 d. patvarkymu atmetė pareiškėjos skundą. Nurodė, jog nei pareiškėja, nei skolininkas antstolei nepateikinėjo duomenų apie sumokėtas išlaikymo sumas. Tik skolininkui pateikus duomenis apie kas mėnesį mokėtą išlaikymą, antstolė nustatė, kad skolininkas ne tik pilnai yra sumokėjęs išlaikymą pagal išduotą vykdomąjį raštą, bet ir yra susidariusi permoka. Pažymėjo, kad pareiškėja taip pat nebendradarbiavo tinkamai su antstole, todėl gauti duomenų apie išlaikymo teikimą ar neteikimą, antstolė negalėjo. Paaiškino, kad buvo priėmusi patvarkymą, kuriame apskaičiuotas įsiskolinimas, susidaręs iki vaikų pilnametystės, remiantis vykdomojoje byloje turima informacija. Skolininkui pateikus duomenis apie teiktą išlaikymą, nurodytas patvarkymas buvo panaikintas. Nurodė, kad pareiškėjos išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimai neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie tokių įsiskolinimų realų egzistavimą. Pažymėjo, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, vykdomoji byla užbaigta pagrįstai.
  4. Suinteresuotas asmuo, skolininkas R. L. atsiliepimu prašė atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Nurodė, kad išlaikymas yra sumokėtas tinkamai ir vykdomoji byla užbaigta pagrįstai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų.
  2. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2000 m. lapkričio 21 d. išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5663/2000. Buvo vykdomas priverstinis išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, antstolei nustačius skolininko darbovietes. Iki 2017 m. sausio mėnesio antstolė neturėjo jokių duomenų nei iš išieškotojos, nei iš skolininko apie mokamą ar nemokamą išlaikymą bei jo sumas. Tik skolininkui bei išieškotojai pateikus duomenis apie visą vykdymo laikotarpį mokėtą išlaikymą, antstolė 2017 m. sausio 4 d. bei 2017 m. kovo 27 d. patvarkymuose konstatavo, jog skolininkas yra pilnai atsiskaitęs.
  3. Nurodė, kad pareiškėjos teiginiai, kad 2016 m. liepos 25 d. patvarkymu buvo konstatuotas 6 787 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kuris nebuvo padengtas, nepagrįsti. Paaiškino, kad antstolė, priimdama 2016 m. liepos 25 d. patvarkymą, neturėjo duomenų apie skolininko mokamas bei išieškotojos gaunamas išlaikymo sumas, todėl priimdama šį dokumentą rėmėsi tik savo turima informacija apie išlaikymo išieškojimą. Skolininkui pateikus duomenis apie mokėtas išlaikymo sumas, antstolė atšaukė savo 2016 m. liepos 25 d. patvarkymą, konstatuodama, kad skolininkas yra pilnai atsiskaitęs pagal priimtą vykdomąjį dokumentą.
  4. Peržiūrėjus vykdomojoje byloje esančius mokėjimo dokumentus, nurodė, kad galima daryti išvadą, jog skolininkas vykdė prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus.
  5. Paaiškino, kad antstolei neturint duomenų apie tinkamai mokėtą išlaikymą, antstolės patvarkymu išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo papildomai išieškomas iš skolininko darbo užmokesčio, kas lėmė permokos susidarymą.
  6. Konstatavo, kad skolininkas sumokėjo išlaikymo daugiau, negu privalėjo pagal priimtą vykdomąjį dokumentą.
  7. Nurodė, kad pareiškėja nepagrindė įrodymais, kad AB „Swedbank“ pažymoje nurodytos mokėtos sumos yra sudubliuotos bei, kad antstolė neindeksavo mokėtinų išlaikymo sumų Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pripažinti antstolės 2017 m. kovo 29 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo neteisėtu bei jį panaikinti.
  2. Nurodo, kad nuo 2000 m. spalio 12 d. iki 2008 m. rugpjūčio 10 d. skolininkas į išieškotojos sąskaitą kas mėnesį privalėjo pervesti savo nepilnamečių vaikų išlaikymui 1/3 visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau, kaip 250 Lt (72,46 Eur). O nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. vasario 3 d. skolininkas į išieškotojos sąskaitą kas mėnesį privalėjo pervesti savo nepilnametės dukros išlaikymui 1/4 dydžio visų rūšių uždarbių (pajamų). Šis dydis nuo 2008 m. liepos 2 d. turėjo būti indeksuojamas. Vykdomųjų bylą vedanti antstolė privalėjo kontroliuoti, iš kokių šaltinių (darbo užmokesčio ar kitų) ir kokio dydžio pajamas gauna skolininkas.
  3. Teigia, kad nors antstolė vykdomąją bylą vykdo nuo 2003 m. sausio 1 d., tačiau tik 2016 m. liepos 25 d. ji realiai kreipėsi į skolininko darbdavį dėl išlaikymo įsiskolinimo iš skolininko atlyginimo išskaitymo. Todėl teismo motyvas, kad antstolė nustatė skolininko darbovietes ir tuo pagrindu vykdė priverstinį išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio yra nepagrįstas ir prieštarauja vykdomojoje byloje esantiems įrodymams.
  4. Paaiškina, kad antstolė priimdama patvarkymus (2016 m. liepos 25 d. patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo), rėmėsi jos pačios surinktais duomenimis tiek apie skolininko sumokėtas, tiek apie likusias nesumokėtas sumas vykdant vykdomąjį raštą, todėl teismo motyvas, kad antstolė iki 2017 m. sausio mėn. neturėjo jokių duomenų apie skolininko mokamą ar nemokamą išlaikymą yra nepagrįstas ir prieštarauja vykdomojoje byloje esantiems įrodymams.
  5. Atkreipia dėmesį, kad vykdomojoje byloje nėra jokių antstoles atliktų tarpinių ar galutinių paskaičiavimų, pagrįstų įrodymais, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai įrodytų, kad skolininkas tinkamai ir visiškai įvykdė teismo priteistą prievolę ir tuo pagrindu vykdomoji byla užbaigtina.
  6. Nurodo, kad vykdomojoje byloje yra AB „Swedbank“ 2017 m. sausio 20 d. pažyma apie pavedimus, kuria rėmėsi teismas priimdamas skundžiama nutartį. Pastebi, kad banko pažyma yra netiksli, kadangi pažymoje yra sudubliuoti duomenys apie skolininko sumokėtas išlaikymo sumas nuo 2005 m sausio 12 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. Teigia, kad konstatuoti visišką sprendimo įvykdymą antstolė galėjo tiktai nustačiusi pagal minėtą sprendimą per visą vykdymo laikotarpį mokėtiną sumą, kas padaryta nebuvo.
  7. Nurodo, kad antstolė neužtikrino, kad mokėtinos išlaikymo sumos būtų indeksuojamos.
  8. Teismas visą įrodinėjimo naštą perkėlė išieškotojai, taip pažeisdamas CPK 12, 178 straipsnio reikalavimus.
  9. Nurodo, kad antstolė, vykdydama vykdomąją bylą, savo pareigas vykdė aplaidžiai ir netinkamai, nekontroliavo, kaip skolininkas vykdo teismo įpareigojimus mokėti periodines išmokas nepilnamečiams vaikams, neužtikrino, kad nepilnamečiai vaikai laiku gautų teismo priteistą išlaikymą, neužtikrino, kad priteistas išlaikymas būtų indeksuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, sistemingai nekontroliavo kokiose darbovietėse skolininkas dirba, kokį atlyginimą gauna, kokias kitas pajamas gauna. Antstolė nepatikrintų ir netikslių duomenų pagrindu priiminėdavo patvarkymus, tuo sukeldama neteisėtas pasekmes tiek skolininkui, tiek išieškotojui.
  10. Suinteresuotas asmuo, skolininkas R. L. atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir nutartį palikti galioti nepakeistą.
  11. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė tinkamą nutartį. Pažymi, kad pareiškėja tiek vykdomosios bylos eigoje, tiek teismui nėra pateikusi jokių dokumentų. Mano, kad antstolė atliko visus būtinus ir reikalingus priverstinio vykdymo veiksmus, kad būtų kuo greičiau ir tinkamai įvykdytas vykdomasis dokumentas.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Remiantis nagrinėjamos bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0068/02/00903 medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 26-5663-2000 priėmė sprendimą, kuriuo priteisė iš R. L. alimentus A. L. naudai sūnaus A., gimusio 1990 m. rugpjūčio 10 d., ir dukters L., gimusios 1992 m. vasario 3 d., išlaikymui 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau negu vienas minimalus gyvenimo lygis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2000 m. spalio 12 d. iki sūnaus A. pilnametystės, po to 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) iki dukters L. pilnametystės. Nurodyto sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, kuri vykdo antstolė D. P.. Antstolė 2013-01-24, 2013-09-03, 2015-05-19, 2015-05-19 šaukimais ragino išieškotoją ir 2015-01-27 šaukimu skolininką atvykti arba paskambinti į antstolės kontorą, tačiau nenustatyta, kad skolininkas ar išieškotoja kreiptųsi į antstolį. 2016-07-25 antstolė priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo, kuriame nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas iki pilnametystės yra 6 787 Eur. Antstolė 2016-10-25 ir 2016-12-15 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais pervedė išieškotojai 646,44 Eur lėšų, išieškotų iš skolininko darbo užmokesčio UAB „Retrans“. Antstolė 2017-01-04 patvarkymu konstatavo, kad skolininkas yra pilnai atsiskaitęs. 2017-03-27 patvarkymu nurodė, kad išieškotoja privalo grąžinti skolininkui 646,44 Eur alimentų permoką. Antstolė 2017-03-29 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. SD-1768 visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.
  4. Vykdomojoje byloje Nr. 0068/02/00903 (b. l. 106-109) yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie skolininko valstybinį socialinį draudimą, kuri nurodo, kokį atlyginimą skolininkas gavo kiekvieną ketvirtį. Palyginus nurodytus duomenis su vykdomojoje byloje (b. l. 86-89) esančia AB „Swedbank“ 2017-01-20 pažyma apie į išieškotojos banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2002-06-07 iki 2017-01-01 atliktus mokėjimus iš skolininko, galima daryti išvadą, kad skolininkas su išieškotoja yra atsiskaitęs visiškai. Pervestos pinigų sumos viršija teismo sprendimu vaikams numatytą išlaikymą. Nors banko pažymoje informacija apie atliktus pavedimus laikotarpyje nuo 2005-01-02 iki 2010-11-15 yra sudubliuota, tačiau tai nereiškia, kad nurodyta pažyma negalima remtis. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skolininkas vykdė ir įvykdė prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus ir teigti, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, nėra pagrindo.
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolei 2016-10-25 ir 2016-12-15 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais pervedus išieškotojai 646,44 Eur, skolininkas jau buvo įvykdęs teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl antstolė pagrįstai įpareigojo išieškotoją nurodytą sumą grąžinti skolininkui.
  6. Apeliantė teigia, kad teismas visą įrodinėjimo naštą perkėlė išieškotojai, taip pažeisdamas CPK 12, 178 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, pagal kurias įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui –atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-372/2014; Nr. 3K-3-118-219/2015, kt.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų laikėsi ir nuo formuojamos šiuo klausimu teismų praktikos nenukrypo.
  7. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
  8. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai