Byla e2-3462-803/2018
Dėl žalos priteisimo atsakovei V. O

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pradėtą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,V&L INTERFRACHT“ ieškinį dėl žalos priteisimo atsakovei V. O..

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Byloje kilo ginčas dėl bankrutavusiai įmonei kilusios žalos dėl įmonės buvusios vadovės neteisėtų veiksmų, be pagrindo panaudojus įmonės turtą.
  2. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau - BUAB) ,,V&L INTERFRACHT“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti ieškovės BUAB ,,V&L INTERFRACHT“ naudai iš atsakovės V. O. 112 737,41 Eur dydžio žalą ir 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nepavykus atsakovei įteikti procesinių dokumentų paštu ieškinyje nurodytu adresu, procesinius dokumentus jai įteikti viešo paskelbimo būdu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka; atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba paruošiamojo procesinio dokumento priimti sprendimą už akių.
  3. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei ,,V&L INTERFRACHT“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Lausona“. Iki bankroto bylos iškėlimo įmonei vadovavo atsakovė V. O., kuri bankroto administratorei neperdavė bankrutuojančios įmonės turto ir dokumentų, nors privalėjo tai padaryti (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bankroto administratorė, vykdydama įmonės bankroto procedūras nustatė, jog iš BUAB „V&L INTERFRACHT“ banko sąskaitos išrašų matyti, jog atsakovė savo vadovavimo įmonei laikotarpiu iš ieškovės banko sąskaitos išėmė 217 044,82 Eur pinigų sumą, o į banko sąskaitą įnešė tik 104 307,41 Eur sumą. Likusi 112 737,41 Eur suma ieškovei nėra gražinta. Bankroto administratorei nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ši pinigų suma būtų panaudota įmonės reikmėms. Nurodo, jog bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1-3 dalys). Nurodė, jog bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ir atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę – ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3109/2004). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teigia, jog atsakovė V. O. (paskutinė iki bankroto bylos iškėlimo UAB ,,V&L INTERFRACHT“ vadovė) elgėsi neteisėtai, nes jos vadovavimo laikotarpiu iš įmonės banko sąskaitos išimta didžiulė pinigų suma, o nesant įrodymų apie šios sumos panaudojimą įmonės reikmėms ar grąžinimo įmonei, akivaizdu, jog atsakovė veikė prieš įmonės interesus (CK 6.246 straipsnį). Teigia, jog atsakovė savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovei iš viso 112 737,41 Eur turtinę žalą, todėl privalo šią žalą atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnis). Nurodo, jog tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytų nuostolių (žalos) yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi būtent atsakovės neteisėti veiksmai lėmė nuostolių ieškovei atsiradimą (CK 6.247 straipsnis). Nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teigia, jog nagrinėjamu atveju atsakovės kaltė pasireiškė tiesioginės tyčios forma. Atsakovė nevykdė įstatyme nustatytų pareigų, elgėsi neteisėtai, nesąžiningai, todėl yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.
  4. Atsakovei V. O. procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos, taip pat CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo siunčiami atsakovei ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu ( - ), tačiau buvo neįteikti. Teismas neturi duomenų apie galimą atsakovės darbovietę, patikrinus Sodros informacinėje sistemoje, duomenų apie atsakovės darbovietę negauta. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta registruota ( - ). Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad atsakovei yra iškelta dar viena civilinė byla, nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. e2-14556-807/2018), kurioje atsakovei procesinių dokumentų taip pat nepavyksta įteikti. Remiantis nurodytu ir esant ieškovės prašymui, atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame tinklalapyje (http://www.teismai.lt; CPK 130 straipsnis). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas

konstatuoja:

6II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

7

  1. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

8Dėl buvusios įmonės vadovės atsakomybės ir įmonei padarytos žalos

  1. Remiantis teismų informacine sistema Liteko nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2241-460/2018 uždarajai akcinei bendrovei „V&L INTERFRACHT“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,Lausona”. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas; 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 18 d.
  2. Remiantis VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu nustatyta, jog iki bankroto bylos iškėlimo, tai yra nuo 2010-02-24 iki 2017-11-20 (įgaliojimų pabaiga) BUAB „V&L INTERFRACHT“ direktore buvo atsakovė V. O.. Nustatyta, jog „V&L INTERFRACHT“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi (c.b. Nr. eB2-2241-460/2018) buvusiai BUAB „V&L INTERFRACHT“ vadovei V. O. paskirta 300 Eur bauda už teismo įpareigojimų perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus, turtą ir antspaudą, viso turimo turto sąrašą, nevykdymą.
  3. Ieškovės atstovė bankroto administratorė prašo priteisti iš atsakovės 112 737,41 Eur sumą, nurodydama, jog atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpiu ši suma buvo išimta iš ieškovės banko sąskaitos ir nebuvo grąžinta, o nesant duomenų apie šios sumos panaudojimą bendrovės reikmėms, teigia, jog įmonė patyrė 112 737,41 Eur žalą, kurią privalo atlyginti atsakovė.
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą; jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).
  5. Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7, 8,10 dalys, 12 dalies 1 ir 2 punktai).
  6. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis). Taigi, pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu.
  7. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, o to paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.
  8. Kasacinio teismo praktikoje formuojama, kad pagal tai, ar buvo laikytasi paminėtoje teisės normoje įtvirtintų reikalavimų, sprendžiama apie juridinio asmens valdymo organo nario veiksmų neteisėtumą ir kaltę, o tokio asmens civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo (atsakovų) veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Juridinio asmens valdymo organo nario civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, paveikusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015 ir kt.).
  9. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
  10. Ieškovės atstovė, įrodinėdama atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas nurodo, kad atsakovės, kaip įmonės vadovės, neteisėti veiksmai pasireiškė teisės aktų reikalavimų pažeidimu iš įmonės banko sąskaitos išėmus grynais pinigais didelę pinigų sumą, tai yra 217 044,82 Eur ir tik 104 307,41 Eur sumos įnešimu, likusios 112 737,41 Eur sumos negrąžinant ir nepatvirtinant šios sumos panaudojimo įmonės veikloje, taip pat neperdavus bankroto administratorei bendrovės turto ir dokumentų, kad būtų galima nustatyti šios sumos panaudojimo faktą.
  11. Teismas konstatuoja, jog tam, kad būtų galima spręsti apie atsakovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, pirmiausia turi būti nustatyta, kad ieškovę atstovaujančios bankroto administratorės nurodytas turtas bendrovėje buvo. Tik esant neginčijamiems duomenims apie tokio turto buvimą, galima spręsti, kad atsakovei kilo pareiga šį turtą perduoti. Šias aplinkybes bankroto administratorė įrodinėja į bylą pateiktais BUAB ,,V&L INTERFRACHT” atsiskaitomosios banko sąskaitos, esančios Swedbank, AB, išrašais.
  12. Byloje pateikti BUAB ,,V&L INTERFRACHT” atsiskaitomosios sąskaitos išrašai iš kurių nustatyta, jog nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 iš ieškovės atsiskaitomosios banko sąskaitos išimta 163 488 Eur (564 492,32 Lt) suma, įnešta 50 709,57 Eur (175 090,00 Lt) suma; nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 iš ieškovės sąskaitos išimta 51 129,52 Eur (176 540,00 Lt) suma, įnešta 41 615,50 Eur (143 690,00 Lt) suma; nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 iš ieškovės sąskaitos išimta 2 427,02 Eur (8 380,00 Lt) suma, įnešta 11 932,34 Eur (41 200 Lt) suma; nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 į ieškovės sąskaitą įnešta 50 Eur suma. Iš viso nuo 2010-01-01 iki 2017-12-31 iš ieškovės sąskaitos išimta 217 044,82 Eur suma, tuo tarpu įnešta tik 104 307,41 Eur suma. Remiantis nurodytu, nustatyta, kad 112 737,41 Eur suma įmonei negrąžinta.
  13. Vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, esminę reikšmę taip pat turi faktinės aplinkybės, ar lėšos iš įmonės banko sąskaitos buvo išimtos atsakovės įmonei vadovavimo laikotarpiu ir ar lėšos, kurios buvo išimtos iš ieškovės banko sąskaitos, vėliau buvo panaudotos ieškovės veikloje ir ar už šias netektas lėšas ieškovas gavo adekvačią naudą, t. y. ar pinigų suma, išimta grynais buvo panaudota bendrovės veiklos tikslais ir interesais.
  14. Bankroto administratorė nurodė, jog nenustatė, kad 112 737,41 Eur įmonei būtų gražinta, bankroto administratorei nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ši pinigų suma būtų panaudota įmonės reikmėms. Teismas neturi pagrindo abejoti bankroto administratorės nurodomomis aplinkybėmis. Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, jog nurodyti grynųjų pinigų išėmimai iš ieškovei priklausančios banko sąskaitos buvo atlikti tuo laikotarpiu, kai ieškovei vadovavo atsakovė V. O. (atsakovė bendrovės vadove buvo 2010-02-24 iki 2017-11-20). Pagal bankroto administratorės pateiktus banko sąskaitos išrašus nuo 2010-01-01 iki 2017-12-31, matyti, jog pirmasis grynųjų pinigų išėmimas atliktas 2010-03-10, o paskutinis 50 Eur įnešimas į bendrovės banko sąskaitą atliktas 2016-01-05. Kaip minėta, įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės ūkinės veiklos kontrolę bei ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentų išsaugojimą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis). Teismas sutinka su ieškinio argumentais, jog bendrovės turto neišsaugojimas, jo netekimas, išėmimas iš įmonės apskaitos bei jo panaudojimo įmonės veikloje nepagrindimas bei neperdavimas bankroto administratorei gali būti vertintini kaip ieškovės vadovės, vadovavusios bendrovei iki bankroto bylos iškėlimo, veiksmų neteisėtumas.
  15. Nagrinėjamu atveju nepagrįsta, kur ir kokiais tikslais atsakovė, būdama įmonės vadovė bei būdama atsakinga už įmonės finansinę veiklą panaudojo iš ieškovės atsiskaitomosios banko sąskaitos išimtą 112 737,41 Eur sumą. Asmeniui, siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės taikymo, tenka našta įrodyti, kad dėl piniginių lėšų panaudojimo įmonė žalos nepatyrė arba patyrė mažiau, nes piniginės lėšos įsigytų prekių, paslaugų ar kitokios naudos forma grįžo įmonei. Kaip minėta, tokių duomenų į bylą pateikta nebuvo. Nagrinėjamoje byloje būtent atsakovei, kaip įmonės vadovei tenka pareiga įrodyti, kad iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos išimtos pinigų sumos buvo panaudotos bendrovės veikloje, kad už jas buvo įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kitokią adekvačią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013; 2012-12-07 nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-553/2012; 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Esant byloje neginčytiniems įrodymams, kad buvo išimta pinigų suma iš ieškovei priklausančios banko sąskaitos bei atsakovei nepateikus objektyvių įrodymų dėl šių piniginių lėšų panaudojimo įmonės veikloje ar jų perdavimo bankroto administratorei, teismas konstatuoja, kad atsakovė, kaip buvusi įmonės vadovė veikė neteisėtai, pažeisdama įmonės vadovui privalomą įmonės ūkinės veiklos kontrolę bei įmonės ūkinių operacijų pagrindimą. Atsakovei netinkamai tvarkant įmonės turtą, turtas negalėjo būti perduotas įmonės bankroto administratorei, o neperdavus viso turto bankrutuojančiai įmonei, didėja įmonės finansinių įsipareigojimų apimtis kreditoriams. Be to, bankroto administratorė negali vykdyti ĮBĮ numatytų funkcijų – bankrutuojanti įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ginti kreditorių interesų bei atlikti kitų būtinų bankroto proceso veiksmų. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškę grynųjų pinigų iš ieškovės sąskaitos išėmimu ir jų negrąžinimu, taip pat nepatvirtinus šių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms, padarė žalą bankrutavusios įmonės kreditoriams, taip pat pačiai įmonei, todėl konstatuojamas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246 – 6.248 straipsniai).
  16. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Nustačius, kad 112 737,41 Eur suma buvo išimta iš įmonės banko sąskaitos, aplinkybė, jog įmonė patyrė turtinio pobūdžio praradimą (žalą), laikoma nustatyta ir 112 737,41 Eur suma laikoma kaip bendrovės patirta žala dėl buvusios įmonės vadovės neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai byloje sprendžiama dėl vadovo įmonei padarytos žalos, atsiradusios jam netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretus turtas ar jo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013, 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto administratorei nėra perduota nei iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išimta bankroto administratorės nurodoma pinigų suma, nei buhalteriniai dokumentai patvirtinantys šios sumos panaudojimą.
  17. Nagrinėjamu atveju atsakovės, kaip buvusios bendrovės vadovės kaltė dėl jos veiksmais padarytos žalos yra preziumuojama. Atsakovė, dėl kurios veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalėjo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jos kaltės nėra (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009 ir kt.), o to nepadarius, konstatuotina, kad atsakovė šioje byloje nepaneigta atsakovės kaltės prezumpcija, tad nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės atleidimo nuo atsakomybės už neteisėtu veikimu padarytą žalą. Teismo vertinimu, nustatyti atsakovės veiksmai ir elgesys negali būti aiškinami kaip normali, bet vėliau nepasiteisinusi verslo rizika, buvusios vadovės elgesys rodo, kad ji, vadovaudama bendrovei, nebuvo tiek apdairi ir rūpestinga, kiek akivaizdžiai buvo būtina esamomis aplinkybėmis, netinkamai elgėsi su ieškovės turtu (piniginėmis lėšomis) ir jo neišsaugojo.
  18. Remiantis nurodytu teismas vertina, jog esant nepaneigtoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, iš ieškovės sąskaitos išimti grynieji pinigai (112 737,41 Eur suma) bendrovei nebuvo grąžinti (CPK 178 straipsnis). Esant nustatytiems atsakovės neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui ir dydžiui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovei nepaneigus kaltės prezumpcijos, konstatuotina, jog yra pagrindas ieškovės atstovės pateiktą ieškinį tenkinti ir atsakovei kaip buvusiai įmonės vadovei taikyti civilinę atsakomybę, priteisiant iš atsakovės 112 737,41 Eur sumą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246 – 6.249 straipsniai, CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

9Dėl procesinių palūkanų

  1. Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Iškėlus civilinę bylą skolininkui gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003).
  2. Remiantis nurodytomis teisės normomis ieškovės prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas, priteisiant iš atsakovės 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos 112 737,41 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

10Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80 – 87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88 – 92, 97 – 99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, o ieškinys patenkintas, mokėtinas 1 821 Eur sumos žyminis mokestis (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokama 75 proc. už ieškinį mokėtinos sumos) priteistinas iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kitų įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė teismui nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 straipsnis, 178 straipsnis).
  2. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
  3. Išaiškintina, kad už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas 50 Eur, arba 38 Eur (pareiškimą teikiant elektroninių ryšių priemonėmis) žyminis mokestis (taikoma tuo atveju, jeigu šalis nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo) (CPK 80 straipsnio 3, 7 dalys).

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-287 straipsniais,

Nutarė

12ieškinį tenkinti.

13Priteisti iš atsakovės V. O. (asmens kodas ( - )) ieškovės bankrutavusios UAB „V&L INTERFRACHT“ (juridinio asmens kodas 302478525), atstovaujamos bankroto administratorės UAB ,,Lausona” naudai 112 737,41 Eur (vieną šimtą dvylika tūkstančių septynis šimtus trisdešimt septynis eurus ir 41 euro ct) žalos ir 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą (112 737,41 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

14Priteisti iš atsakovės V. O. (asmens kodas ( - )) į valstybės biudžetą 1 821 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų (mokamos į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

15Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

16Išaiškinti, kad už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas 50 Eur arba 38 Eur (pareiškimą teikiant elektroninių ryšių priemonėmis) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 3, 7 dalys).

17Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos jį apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai