Byla eA-314-492/2016
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas M. K. 2013 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. MI-144 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. K.“ (toliau – Įsakymas).

5Pareiškėjas paaiškino, kad jam Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimus bei 29 straipsnio 6 dalies 8 punkte nustatytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas mano, kad nuobaudos skyrimo pareiškėjui procedūra ir jos metu priimti baigiamieji administraciniai aktai neatitinka teisės normų reikalavimų bei pažeidžia atitinkamuose įstatymuose įtvirtintus principus. Nurodė, kad prieš paskiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjas dalyvavo susitikime su finansų ministru, kurio metu pareiškėjui mainais į švelnesnę tarnybinę nuobaudą buvo siūloma trauktis iš pareigų savo noru, kad būtų išsaugota galimybė dirbti valstybės tarnyboje. Tarp pareiškėjo ir ministro įvykusio pokalbio turinys įrodo, kad prieš pareiškėją panaudotos priemonės ir atlikti veiksmai iš ministro pusės pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintus valstybės politikų elgesio principus (pagarbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo, skaidrumo, padorumo). Pažymėjo, kad Įstatyme nenustatyta galimybė asmeniui, priimančiam sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, derėtis dėl skirtinos nuobaudos. Pareiškėjo manymu, Išvada yra parengta taip, kad sudaromas pagrindas manyti, jog komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti siūlymas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą priimtas vienbalsiai, nes po ja turėjo pasirašyti visi komisijos nariai. Tačiau prie komisijos nario R. M. parašo yra įrašas ranka „nesutinku su skiriama tarnybine nuobauda“. Šiuo atveju susirūpinimą tokia Išvados rengimo procedūra kelia tai, kad įrašą rankraštiniu būdu padaręs asmuo, t. y. R. M., yra teisininkas profesionalas, einantis Finansų ministerijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas. Taigi toks įrašas įrodo ir patvirtina, kad komisijos nariai posėdyje dėl Išvadoje teikiamo siūlymo nebalsavo ir jo nepriėmė, nes priešingu atveju rezoliucinė dalis tikrai būtų atrodžiusi kitaip, o vienam iš komisijos narių nebūtų reikėję daryti įrašų ranka. Išvadoje nebuvo išsamiai išnagrinėtos visos pareiškėjo atsakomybei ir kaltei nustatyti reikšmingos aplinkybės, joje vadovaujamasi deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, iš esmės nevertinant pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir jų priedų. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes komisija Išvadoje pripažino, jog netyrė teisės aktų pažeidimo reikšmingumo, kuris yra neatsiejamas nuo tarnybinio nusižengimo padarinių – pasekmių, ir apsiribojo vien tik teisės aktų pažeidimų deklaravimu. O tarnybinio nusižengimo padariniai (pasekmės) yra būtinasis tarnybinio nusižengimo elementas, kurio komisija šiuo atveju netyrė. Pažymėjo, kad tarnybinis nusižengimas konstatuotas vadovaujantis nebegaliojančia Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 16 straipsnio 1 ir 3 dalių redakcija. Komisija nepagrįstai padarė Išvadą dėl BAĮ 16 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos pažeidimo reikšmingumo, nes jis grindžiamas formalaus reikalavimo, kurį įstatymų leidėjas panaikino, nevykdymu. Be to, toks įstatymo reikalavimas buvo neįvykdytas dėl objektyvių priežasčių, kurias pareiškėjas išsamiai atskleidė savo paaiškinime. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai. Būtent šis senaties terminas taikytinas šiuo atveju, nes apie anksčiau nurodytus pažeidimus, tarpinių finansinių ataskaitų nustatytais terminais nepateikimą atsakovas žinojo dar 2012 metais. Komisija Išvadoje nurodė, kad pirmiau minėtą tarnybinį nusižengimą pareiškėjas padarė neveikimu, t. y. pasyviais VMI viršininko veiksmais. Pareiškėjas, pateikdamas paaiškinimą komisijai, paneigė prielaidą, kad tarnybinis nusižengimas padarytas neveikimu. Paaiškinime aiškiai nurodė, kad 2012 metų tarpinių finansinių ataskaitų nustatytais terminais nepateikė dėl objektyvių priežasčių – informacinės sistemos veikimo problemų. Pažymėjo, kad dėl nurodyto pažeidimo nekilo neigiamų pasekmių, nes tarpinių finansinių ataskaitų sudarymo reikšmė yra tik administracinė. Objektyviai pagrindžiamas nuo VMI valios nepriklausantis tarpinių ataskaitų nepateikimas yra tik formalus neatitikimas, kuris negali būti laikomas reikšmingu teisės aktų pažeidimu. Komisijos Išvadoje vadovaujamasi Valstybės kontrolės sprendime nustatyta aplinkybe, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, kurdama MAIS (Mokesčių apskaitos informacinę sistemą) sistemą, pažeidė IS metodikos 36 punktą, nes MAIS testavimo rezultatus priėmė neįsitikinusi, kad ši sistema atitinka jos specifikacijoje ir projekte nustatytus reikalavimus. Tačiau Išvadoje nėra nurodomas konkretus pažeistas reikalavimas, tik daroma bendro pobūdžio nuoroda į MAIS greitaveikos problemą. Komisija šiuo atveju nepaneigė pareiškėjo paaiškinime pateiktų motyvų, kad joks teisės aktas nenustato, jog sistemos testavimas turi apimti ir greitaveikos testavimą. Paaiškino, kad MAIS testavimo darbai atlikti iki galo pagal numatytą testavimo scenarijų, kuriame nebuvo numatytas greitaveikos testavimas. MAIS, kaip pagrindinė Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių apskaitos programa, pradėjo veikti nuo 2011 m. birželio 1 d., sistemos greitaveikos problema atsirado 2011 m. rugsėjo mėnesį po „Oracle“ pateiktų programinės įrangos atnaujinimų įdiegimo, kuris pakeičia parametrus ne tik MAIS, bet ir kitose sistemose, naudojamose visame pasaulyje. Tik po šio pakeitimo MAIS greitaveika sutriko, todėl net ir testuojant greitaveiką iki sistemos paleidimo, dėl nepriklausančių nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos valios aplinkybių, Valstybinė mokesčių inspekcija nebūtų galėjusi numatyti ir nustatyti greitaveikos sutrikimų. Ši problema nedelsiant, t. y. 2011 m. rugsėjo 20 d., buvo registruota „Oracle“ pagalbos tarnyboje. Pabrėžė, kad tarnybinis nusižengimas siejamas su priėmimo-perdavimo akto patvirtinimu, kurį pasirašė MAIS projekto valdymo komisija. Šiuo atveju už MAIS priėmimo-perdavimo procedūrą ir akto pasirašymą tiesiogiai atsakingi buvo MAIS projekto valdymo komisijos nariai, o ne pareiškėjas. Pažymėjo, kad Komisija Išvadoje konstatavo nevienasmenę pareiškėjo kaltę, nes dėl padaryto pažeidimo kaltas yra įstatymų leidėjas ir pareiškėjas kartu. Taigi, Komisija nesugebėjo identifikuoti ir konstatuoti konkrečios pareiškėjo kaltės, kuri yra būtinas tarnybinio nusižengimo elementas. Tokia situacija susiklostė dėl kitų objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo, t. y. vėlai priimto Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo. Komisija Išvadoje nepagrįstai ir netinkamai pareiškėjo kaltę sieja su prielaidomis ir tariamomis galimybėmis tikėtis įstatymo įsigaliojimo. Komisijos Išvadoje vadovaujamasi ir Valstybės kontrolės sprendimu, kuriame teigiama, kad VMI, paskirstydama į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas gautas įplaukas, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 543 patvirtintų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 52 punktą, nes dalį gyventojų pajamų mokesčio, įmokėto į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas 2012 m. sausio 2 d. valstybės ir savivaldybių biudžetams paskirstė pagal 2011 metams nustatytus gyventojų pajamų mokesčio paskirstymo rodiklius, o dalį 2012 m. gruodžio 31 d. gyventojų pajamų mokesčio – pagal 2013 metams nustatytus paskirstymo rodiklius. Šioje Valstybės kontrolės sprendimo dalyje kalbama apie dvi situacijas, kurios yra tarpusavyje nesusijusios. Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įplaukų per 2012 metus įskaitymą į valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus bei pinigų fondus reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 38 straipsnis (kurio oficialus aiškinimas, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 12 straipsniu, yra pavestas VMI), Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. GPM įplaukos, gautos į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, 2012 m. sausio 2 d. buvo paskirstytos pagal GPM įplaukų 2011 metų normatyvus ir proporcijas, kadangi Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas paskelbtas „Valstybės žiniose“ tik 2011 m. gruodžio 31 d. ir VMI neturėjo galimybių pasirengti jį įgyvendinti 2012 m. sausio 2 d., nes rodiklių suvedimas į sistemą ir programavimas užtrunka, o sausio 2 d. yra pirmoji metų darbo diena. 2012 m. sausio 2 dieną į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą buvo gauta 12 513 775,65 Lt GPM įplaukų. Visos 2012 m. sausio 2 d. gautos GPM įplaukos tą pačią dieną buvo paskirstytos valstybės bei savivaldybių biudžetams pagal 2011 metų normatyvus ir proporcijas. Pažymėjo, kad, vadovaujantis aukštesnės galios nei Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės teisės aktu – GPMĮ 38 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatomis, sistemoje atliekami atitinkami praėjusiais metais sumokėto pajamų mokesčio perskirstymai pagal faktinius praėjusio mokestinio laikotarpio normatyvus ir proporcijas. Pavyzdžiui, 2013 metais atliekamas 2012 metais sumokėto GPM perskirstymas pagal faktinius 2012 metų normatyvus ir proporcijas. Įvertinus anksčiau pateiktą argumentą, 2013 m. perskirsčius 2012 m. sausio 2 d. gautas GPM įplaukas, nežymus pokytis tarp 2011 ir 2012 metų normatyvų sudaro 34 060,09 Lt arba 0,59 proc. nuo savivaldybių biudžetams ir valstybės iždui paskirstytų GPM įplaukų. Pareiškėjo manymu, VMI 2013 metais perskirsčius 2012 m. sausio 2 d. gautas įplaukas, nepažeistas minėtų taisyklių 52 punkto reikalavimas, kad „visos per biudžetinius metus į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokėtos gyventojų pajamų mokesčio sumos pervedamos pagal patvirtintas tiems metams šio mokesčio dalis“, nes visos į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą gautos lėšos galutinai paskirstomos biudžetams ir pinigų fondams pagal lėšų gavimo dieną galiojančius normatyvus ir proporcijas. VMI be išlygų taiko minėtų taisyklių 52 punkto reikalavimus, paskirstydama GPM įplaukas pagal įplaukos gavimo dieną galiojančius normatyvus ir proporcijas. 2012 m. gruodžio 31 d. kai kuriais atvejais GPM buvo sumokėtas iš anksto. Mokesčių mokėtojas turi teisę savo nuožiūra sumokėti daugiau mokesčio, nei yra deklaravęs savo atitinkamo laikotarpio prievolę. Mokesčių mokėtojo sumokėta suma, viršijanti atitinkamo laikotarpio mokesčių prievoles, Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka laikoma permoka, t. y. mokesčių mokėtojas išlaiko savo teisę į sumokėtas lėšas, viršijančias jo prievolę lėšų sumokėjimo dieną, kurios gali būti bet kuriuo momentu grąžintos mokesčių mokėtojui, jam pateikus prašymą šią permoką grąžinti. Siekdama mokesčių mokėtojams supaprastinti mokesčių sumokėjimą, mokesčių mokėtojui neišreiškus valios susigrąžinti permokos, VMI mokesčio permoką įskaito mokesčių mokėtojo naujai susidariusioms mokestinėms nepriemokoms padengti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Savo esme tai laikoma nauju mokėjimu, kuris realizuojamas padengiant mokėtojui priklausančias permokėtas sumas pagal įskaitymo metu galiojančius normatyvus. Tai atitinka VSAFAS (Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas) principus.

6Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.

7Nurodė, kad yra pasibaigęs nuobaudos galiojimo terminas, todėl jokių pasekmių ginčijamas įsakymas pareiškėjui nesukels. Prašė bylą nutraukti. Bylos nenutraukus prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Komisija, atlikdama tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, Išvadoje nurodė ne tik faktus, nustatytus Valstybės kontrolės sprendime, jog išnagrinėjus valstybinio finansinio (teisėtumo) audito 2013 m. liepos 15 d. ataskaitą Nr. FA-P-60-5-94 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ nustatyti atitinkamų teisės aktų pažeidimai, bet ir detaliai nustatė, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko M. K. pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, kokios dėl to kilo pasekmės, priežastinis ryšys tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko M. K. veikų ir pasekmių bei ar yra minėto valstybės tarnautojo kaltė. Atsakovas pažymėjo, kad Valstybės kontrolės sprendime konstatuoti 4 pažeidimai, todėl Komisija, atlikdama tarnybinio nusižengimo tyrimą, nagrinėjo pareiškėjo veiksmus (neveikimą) pagal kiekvieną Valstybės kontrolės sprendime nustatytą teisės aktų pažeidimą. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo veiksmus (neveikimą), Išvadoje detaliai nustatė, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė pareiškėjo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, kokios dėl to kilo pasekmės, priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veikų ir pasekmių bei ar yra minėto valstybės tarnautojo kaltė. Visi tarnybiniam nusižengimui konstatuoti būtini elementai pateikiami kiekviename nagrinėjamame atskirame Valstybės kontrolės sprendime konstatuotame teisės aktų pažeidime.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu skundą atmetė.

10Teismas nustatė, jog Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojas 2013 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą Nr. SP-3 „Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fonde“. Sprendime nurodyta, kad išnagrinėjus valstybinio finansinio (teisėtumo) audito, atlikto Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, 2013 m. liepos 15 d. ataskaitą Nr. FA-P-60-5-94 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“, nustatyta, kad: 1) Valstybinė mokesčių inspekcija, tvarkydama mokesčių fondo buhalterinę apskaitą: a) pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalis, nes nebuvo sudaryti Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-285 „Dėl VMI prie FM viršininko 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-414 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fondo apskaitos vadovo patvirtinimo“ papildymo“ patvirtinti apskaitos registrai; b) pažeidė Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 32 straipsnio 1 dalį ir 23-iąjį Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-213 (2012 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. 1K-048 redakcija), nes nesudarė ir nepateikė teisės aktuose nurodytoms įstaigoms ir institucijoms mokesčių fondo tarpinių finansinių ataskaitų – 2012 metų pirmojo ketvirčio, pusmečio ir devynių mėnesių; 2) Valstybinė mokesčių inspekcija, kurdama MAIS, pažeidė Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. T-131 patvirtintos Valstybės informacinių sistemų kūrimo metodikos 36 punktą, nes MAIS testavimo rezultatus priėmė neįsitikinusi, kad MAIS atitinka jos specifikacijoje ir projekte nustatytus reikalavimus; 3) Valstybinė mokesčių inspekcija, paskirstydama į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas gautas įplaukas, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 543 patvirtintų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių (2004 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 751 redakcija) 52 punktą, nes dalį gyventojų pajamų mokesčio, įmokėto į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas 2012 m. sausio 2 d., valstybės ir savivaldybių biudžetams paskirstė pagal 2011 metams nustatytus GPM paskirstymo rodiklius, o dalį 2012 m. gruodžio 31 d. GPM – pagal 2013 metams nustatytus paskirstymo rodiklius. Sprendimo 2 punkte nustatytas įpareigojimas Finansų ministerijai traukti pažeidimus padariusius asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn dėl Sprendimo nustatomojoje dalyje išdėstytų teisės aktų pažeidimų. Lietuvos Respublikos finansų ministras, įgyvendindamas Valstybės kontrolės sprendimo 2 punkte nustatytą įpareigojimą, 2013 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1K-261 sudarė komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti ir pavedė šiai komisijai atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko M. K. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko M. K. galimai padaryto nusižengimo, 2013 m. spalio 4 d. parengė išvadą Nr. (12.13)-TN-4 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko M. K. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kurioje atsižvelgusi į tai, kad VMI vadovo padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas apima kompleksą veiksmų (nustatyti 4 atskiri epizodai, kuriuose buvo pažeisti įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, informacinių sistemų kūrimą ir įteisinimą ir kt.), kad Sprendime nustatyti teisės aktų pažeidimai yra sisteminio pobūdžio ir kartojasi (dalis tokių pačių pažeidimų (tarpinių finansinių ataskaitų nepateikimas, nesudaryti apskaitos registrai) buvo nustatyti ir 2012 m. birželio 20 d. valstybinio audito ataskaitoje FA-P-60-5-26), į tai, kad yra pagrįstų abejonių, jog ir 2013 metų mokesčių fondo finansinių ataskaitų rinkinys nebus sudarytas ir pateiktas vadovaujantis VSAĮ ir VSAFAS reikalavimais, kadangi jau dabar nustatyta, kad nėra sudarytos ir pateiktos 2013 metų pirmojo ketvirčio ir pusmečio mokesčių fondo tarpinės finansinės ataskaitos, atsižvelgus į VMI mokesčių fondo reikšmę ir svarbą valstybei ir jos finansų sistemai, taip pat į tai, kad VMI viršininkas M. K. nepripažįsta nė vieno iš Sprendime nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų, o nustatytus teisės aktų pažeidimus vertina tik kaip formalius ir administracinio pobūdžio pažeidimus, kad vis dar neišspręsta MAIS veikimo problema (sistemos veikimo problema pastebėta dar 2011 m. rugsėjo mėn.), kuri daro tiesioginę įtaką valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitą rinkinio ir nacionalinio ataskaitų rinkinio duomenų teisingumui, komisija pasiūlė pareiškėjui skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, kadangi, komisijos nuomone, VMI viršininkas nesugeba užtikrinti tinkamo VMI įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų uždavinių įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos finansų ministras, vadovaudamasis Įstatymo 29 ir 30 straipsniais, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14.1 punktu ir atsižvelgdamas į komisijos Išvadą, 2013 m. lapkričio 6 d. priėmė įsakymą Nr. MI-144 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. K.“, kuriuo Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui M. K. paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – už Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimus bei 29 straipsnio 6 dalies 8 punkte nustatytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

11Teismas, remdamasis Įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią „Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos“, sprendė, kad šiuo atveju yra taikomas trejų metų terminas. Atsižvelgus į tai, kad pažeidimai buvo konstatuoti 2013 m. spalio 4 d. Išvadoje, ir į minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentas, kad jam tarnybinė nuobauda turėjo būti skiriama per 6 mėnesius nuo nusižengimo padarymo dienos, atmestas.

12Teismas, vadovaudamasis VMI nuostatų 18 punktu, kuriame yra įtvirtintos VMI viršininko funkcijos, pavyzdžiui, užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų ir vykdomi kiti teisės aktai (18.2 punktas); vykdyti įstatymuose bei kituose teisės aktuose viršininkui pavestas kitas funkcijas (18.21 punktas), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pareigybės aprašymu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1K-246, BAĮ nuostatomis, vertino, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas pagal einamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus privalėjo žinoti BAĮ nustatytus reikalavimus, o šiuo atveju, kad tvarkant buhalterinę apskaitą būtina nustatyti ir sudaryti apskaitos registrus. Taip pat privalėjo žinoti, kad jis pats asmeniškai yra atsakingas už apskaitos organizavimą ir įgyvendinimą. Teismas pritarė Komisijos Išvadoje išdėstytai pozicijai, kad VMI viršininkas, nesiimdamas aktyvių veiksmų, kad būtų sudaryti VMI mokesčių fondo apskaitos registrai, elgėsi sąmoningai ir valingai, t. y. suvokė, kad privalo užtikrinti, kad VMI mokesčių fondo apskaitos registrai turi būti sudaryti, kaip to reikalauja BAĮ, tačiau dėl aplaidaus ir nerūpestingo savo pareigų vykdymo nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti BAĮ nustatytus reikalavimus. O pareiškėjo nurodyti argumentai, kad apskaitos registrai nebuvo sudaryti dėl MAIS veikimo problemų, atmesti kaip nepagrįsti, kadangi, kaip ir nurodyta Išvadoje, jis turėjo pakankamai laiko išspręsti MAIS veikimo problema arba, atsižvelgiant į turimus VMI viršininko įgaliojimus ir valdomus žmogiškuosius, techninius ir finansinius išteklius, privalėjo užtikrinti apskaitos registrų sudarymą kitomis, ne MAIS, priemonėmis. Teismas sprendė, kad Komisija Išvadoje pagrįstai nustatė, jog VMI viršininko neveikimas, t. y. pasyvūs jo veiksmai (nesudaryti apskaitos registrai), yra būtinasis tarnybinio nusižengimo elementas. Šiuo atveju apskaitos registrų nesudarymas, be kita ko, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas neveikimu, valstybės tarnautojo pareigų neatlikimu.

13Teismas pažymėjo, kad komisija Išvadoje dėl BAĮ 16 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimo pagrįstai įvertino, kad VMI mokesčių fondo apskaitos registrų nesudarymas negali būti vertinamas tik kaip formalus teisės aktų pažeidimas, kadangi šio pažeidimo sukeliamos pasekmės be abejonės eliminuoja VMI mokesčių fondo apskaitos duomenų kontrolės galimybę ir kartu paneigia prevencinę buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikšmę. Pagal BAĮ 17 straipsnį finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis; buhalterinė sąskaita apibrėžiama kaip informacijos kaupimo ir grupavimo būdas ūkio subjekto turtui, nuosavam kapitalui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per ataskaitinį laikotarpį. Kadangi apskaitos registruose sisteminami ir apibendrinami sąskaitų duomenys, todėl neturint galimybės susipažinti ir analizuoti apskaitos registrų, nėra ir galimybės įsitikinti finansinėse ataskaitose pateiktų duomenų pagrįstumu bei teisingumu. Tą patvirtina Valstybės kontrolės 2013 m. liepos 15 d. valstybinio audito išvada Nr. 9-36, kurioje teigiama, kad dėl to, jog nebuvo sudaromi mokesčių fondo apskaitos registrai, nebuvo galima įsitikinti, ar gautinų ir mokėtinų sumų likučiai finansinėse ataskaitose yra teisingi. Taigi, teismas darė išvadą, kad dėl pareiškėjo padaryto BAĮ 16 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimo yra aiškiai nurodyti kilę padariniai.

14Atsižvelgdamas į VSAĮ nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas nurodė, kad 2012 turėjo būti sudarytos ir pateiktos Finansų ministerijai VMI mokesčių fondo, kaip viešojo subjekto, 2012 metų pirmojo ketvirčio, pusmečio ir devynių mėnesių tarpinės finansinės ataskaitos: pirmojo ketvirčio finansinė tarpinė ataskaita – ne vėliau kaip iki 2012 m. balandžio 30 d.; pusmečio – ne vėliau kaip iki 2012 m. liepos 31 d. ir devynių mėnesių – 2012 m. spalio 31 d. O už tinkamą ir laiku mokesčių fondo finansinių ataskaitų sudarymą, pateikimą atitinkamoms institucijoms ir paskelbimą asmeniškai atsakingas VMI vadovas. Taigi, teismas palaikė Komisijos Išvadą, kad šiuo atveju VMI vadovo kaltė pasireiškė tuo, kad nors jis žinojo, jog privaloma sudaryti atitinkamų metų pirmojo ketvirčio, pusmečio ir devynių mėnesių tarpines ataskaitas, tačiau dėl aplaidaus ir nerūpestingo savo pareigų vykdymo nesiėmė pakankamų veiksmų, kad būtų užtikrintas VSAĮ ir 23-iojo VSAFAS reikalavimų įgyvendinimas tvarkant VMI mokesčių fondo buhalterinę apskaitą. Nustatyta, kad šis pažeidimas padarytas neveikimu. Teismas pritarė Komisijos Išvadoje pateiktai pozicijai, kad, kaip ir pirmo pažeidimo atveju, VMI vadovas turėjo pakankamai laiko, kad būtų išspręsta MAIS veikimo problema arba, atsižvelgiant į turimus įgaliojimus ir valdomus žmogiškuosius, techninius bei finansinius resursus, pareiškėjas privalėjo užtikrinti tarpinių finansinių ataskaitų sudarymą ir pateikimą kitomis, ne MAIS, priemonėmis. Todėl pareiškėjo argumentas, kad VMI mokesčių fondo 2012 metų pirmojo ketvirčio, pusmečio ir devynių mėnesių finansinės ataskaitos nebuvo sudarytos ir pateiktos dėl „Oracle“ produkto veikimo problemų, atmestas kaip nepagrįstas.

15Atsižvelgęs į Valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 451 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – IS taisyklės), IS metodikos nuostatas, teismas darė išvadą, kad Komisija pagrįstai Išvadoje dėl IS metodikos 36 punkto pažeidimo nustatė, jog VMI viršininko M. K. kaltė dėl padaryto tarnybinio nusižengimo pasireiškė tuo, kad žinodamas, jog MAIS nustatytos techninės veikimo problemos ir informacinė sistema tinkamai neatlieka jos specifikacijoje nustatytų funkcijų bei nėra visa apimtimi tinkama eksploatuoti, sąmoningai patvirtino šios informacinės sistemos priėmimo–perdavimo aktą, pripažindamas, kad MAIS tinkama eksploatuoti ir tenkina visus nustatytus reikalavimus. Patvirtindamas priėmimo–perdavimo aktą, VMI vadovas priėmė sprendimą įteisinti šią informacinę sistemą. Kadangi pasirašyti informacinės sistemos priėmimo–perdavimo aktą ir taip ją įteisinti neįsitikinus, kad sistema tenkina reikalavimus, numatytus sistemos specifikacijoje ir projekte, prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir yra neteisėta, todėl ir VMI vadovo veiksmai negali būti pripažinti teisėtais. Pažymėta, kad ta aplinkybė, jog priėmimo-perdavimo aktą 2011 m. gruodžio 23d. pasirašė VMI MAIS projekto valdymo komisija, VMI vadovo kaltės ir atsakomybės nešalina, kadangi šį pažeidimą lėmė ir paties pareiškėjo valinis veiksmas patvirtinant minėtą perdavimo-priėmimo aktą. Teismo nuomone, Komisija Išvadoje teisingai nustatė, kad pareiškėjas, būdamas MAIS valdytojo vadovas, žinodamas MAIS veikimo problemas (greitaveikos problemas) ir patvirtindamas MAIS perdavimo–priėmimo aktą ir taip pripažindamas, kad MAIS atlieka specifikacijoje nustatytas funkcijas, tenkina nustatytus reikalavimus ir yra tinkama eksploatuoti, pažeidė IS metodikos 36 punktą bei VMI nuostatų 18.2 ir 18.21 punktus, VMI viršininko pareigybės aprašymo 6.2 ir 6.22 punktus.

16Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo, Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 543, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1K-169 „Dėl valstybės biudžetui priskirtų mokesčių, kitų įmokų bei rinkliavų pervedimo į valstybės iždo sąskaitą tvarkos“ nuostatomis darė išvadą, kad 2012 m. sausio 2 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokėtos gyventojų pajamų mokesčio sumos turi būti pervedamos pagal 2012 metams patvirtintas šio mokesčio dalis. Šiuo atveju Valstybinė mokesčių inspekcija 2012 m. sausio 2 d. gautas gyventojų pajamų mokesčių įplaukas paskirstė pagal 2011 metams nustatytus GPM paskirstymo rodiklius, o dalį 2012 m. gruodžio 31 d. GPM – pagal 2013 metams nustatytus paskirstymo rodiklius. Tą pripažįsta ir pats pareiškėjas. Teismas pritarė Komisijos Išvadoje nurodytai pozicijai, kad VMI viršininkas žinojo arba pagal einamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus turėjo žinoti Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 52 punkte nustatytą reikalavimą, kad visos per biudžetinius metus VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokėtos GPM sumos pervedamos pagal patvirtintas tiems metams šio mokesčio dalis. O pareiškėjo pasiteisinimas, kad 2012 m. sausio 2 d. gautos GPM įplaukos į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą buvo paskirstytos pagal 2011 metams nustatytus GPM paskirstymo rodiklius, nes Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas įsigaliojo tik 2011 m. gruodžio 31 d. ir VMI 2012 m. sausio 2 d. neturėjo galimybių pasirengti įgyvendinti šį įstatymą, nes rodiklių suvedimas į sistemą ir programavimas užtrunka, atmestas. Teismas sutiko su Komisijos Išvada, kad Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 52 punkto pažeidimui padaryti ir atitinkamoms pasekmėms atsirasti (neteisingai paskirstytos GPM sumos savivaldybių ir valstybės biudžetams) įtakos turėjo ne tik vėlai priimtas Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, bet ir aplaidus ir nerūpestingas VMI viršininko pareigų vykdymas.

17Teismas, patikrinęs skundžiamo įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, procedūrinių pažeidimų nenustatė, o pokalbio su ministru nelaikė procedūriniu pažeidimu. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai pripažinti neturinčiais esminės reikšmės skundui išspręsti.

18Teismas sprendė, kad ginčijamas įsakymas pareiškėjui sukuria tam tikras teises, todėl byla nagrinėtina.

19III.

20Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

21Pareiškėjas mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog finansų ministro pokalbis su pareiškėju prieš drausminės nuobaudos parinkimą ir skyrimą bei neteisėtas spaudimo darymas pareiškėjui dėl savanoriško pasitraukimo iš užimamų pareigų nėra procedūrinis pažeidimas. Priešingai, pokalbio turinys ir aplinkybės įrodo, jog nepalankus ministro įsakymas pareiškėjui buvo priimtas po to, kai jis nepakluso neteisėtam spaudimui pasitraukti iš tarnybos. Pokalbio įrašas ir stenograma patvirtina ir įrodo, jog už savanorišką pasitraukimą pareiškėjui buvo siūloma netgi piniginė kompensacija iš biudžetinių lėšų, o ministro veiksmuose, skiriant drausminę nuobaudą, yra akivaizdūs Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimai ir Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio pažeidimai, t. y. subjektas priėmęs skundžiamą Įsakymą pareiškėjo atžvilgiu veikė pažeisdamas imperatyvias teisės normas.

22Pareiškėjo teigimu, teismas priėmė skundžiamą sprendimą neištyręs bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neįvertinęs byloje esančių įrodymų (ABTĮ 57 str., 81 str.). Sprendimas iš esmės grindžiamas Komisijos 2013 m. spalio 4 d. išvada Nr. (12.13)-TN-4, tačiau bylos nagrinėjimo metu neištirtas šios išvados autentiškumas, parengimo aplinkybės. Atsakovo atstovai negalėjo bylos nagrinėjimo metu paaiškinti ir atsakyti į klausimus, ar faktiškai dirbo Komisija, ar jinai rinkosi į posėdžius, kas konkrečiai parengė išvados tekstą, kas rinko parašus ant išvados ir kodėl vienas iš komisijos narių, atsisakęs pasirašyti išvadą, privalėjo daryti papildomus įrašus dėl nesutikimo su jos tekstu. Teismas netenkino pareiškėjo atstovo prašymų ir atsisakė kviesti į posėdį Komisijos narius, o teismo prašant išreikalauti visus dokumentus, susijusius su Išvados parengimu, paaiškėjo, kad pas atsakovą nėra jokių Komisijos darbą reglamentuojančių lokalinių aktų, Komisijos protokolų ir kt. Teismas skundžiamu sprendimu iš esmės atkartojo Komisijos Išvadoje deklaratyviai nurodytus teisės aktų pažeidimus ir nevertino bei nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų bei motyvų, paneigiančių Išvadą. Teismas neatsižvelgė į tai, jog Komisija nepagrįstai nevertino tarnybinio nusižengimo padarinių, kurie yra būtinasis tarnybinio nusižengimo elementas. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo atstovo prašymą prijungti prie bylos administracinę bylą Nr. A-1520-858/2015, kurios nagrinėjimo laikotarpiu buvo sustabdyta nagrinėjama administracinė byla dėl pareiškėjo skundo. Nurodytoje administracinėje byloje buvo ginčijamas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2013 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. SP-3 „Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fonde“, kurio pagrindu iš esmės parengta Komisijos Išvada ir kurį nurodo bei vadovaujasi teismas skundžiamame sprendime. Nurodytoje byloje pateikti visi būtini įrodymai ir surinkta medžiaga, paneigianti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojo minėtą sprendimą, atitinkamai paneigiantys ir Komisijos Išvadą.

23Pareiškėjas kartoja savo skunde nurodytus argumentus, kuriais nesutinka su Komisijos konstatuotais Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies, VSAĮ 32 straipsnio 1 dalies ir 23-ojo Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto, Valstybinės informacinių sistemų kūrimo metodikos 36 punkto, Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 543, 52 punkto pažeidimais. Mano, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus ir jų nevertino. Mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį dėl Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies ir 23-ojo Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto pažeidimų.

24Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

25Atsakovas laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai ir detaliai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties. Nurodo, kad Komisija ne tik nurodė faktus, susijusius su pareiškėjo padarytais pažeidimais, bet ir detaliai nustatė, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė pareiškėjo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, kokios dėl to kilo pasekmės, nurodė priežastinį ryšį bei kaltę. Mano, kad pareiškėjo teismui pateiktas garso įrašas nepatvirtina jokių aplinkybių, kurios paneigtų tarnybinių nusižengimų sudėties elementų buvimą, jis nesusijęs su nagrinėjama byla. Atkreipia dėmesį, kad Išvadoje pareiškėjui buvo siūloma skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, tačiau atsakovas skyrė jam švelnesnę nuobaudą – griežtą papeikimą, todėl tarp pareiškėjo ir finansų ministro įvykęs pokalbis nepagrįstai pareiškėjo traktuojamas kaip spaudimas ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas. Pažymi, kad visi Komisijos nariai sutiko dėl Išvadoje nurodytų tarnybinių nusižengimų, o tai, kad vienas Komisijos narys nesutiko su siūloma nuobauda, nereiškia, kad Išvada yra neteisėta ar nepagrįsta.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Ginčo esmė

29Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumas ir pagrįstumas.

30Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. MI-144 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. K.“, kuriuo jam už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimus bei 29 straipsnio 6 dalies 8 punkte nustatytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjas 2014 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. MI-79 „Dėl valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko M. K. atleidimo pasibaigus kadencijai“ 1 punktu 2014 m. birželio 30 d. buvo atleistas iš tarnybos.

31Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, apeliaciniu skundu prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą prašė tenkinti, panaikinti atsakovo 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. MI-144 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. K.“, teigė, kad sprendimas priimtas neištyrus visų svarbių bylai aplinkybių, sprendime iš esmės tik pakartojami Komisijos Išvadoje deklaratyviai nurodyti teisės aktų pažeidimai, tačiau nėra pasisakyta dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų bei motyvų, kuriais kvestionuojama išvada, nėra vertinti tarnybinio nusižengimo padariniai, kurie yra būtinas pažeidimų sudėties elementas, nėra taikytas 6 mėnesių senaties terminas, įtvirtintas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje.

32Dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės pagrindų

33Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1K-261 buvo sudaryta komisija, kuriai pavesta atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko M. K. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Pagrindas tokiam įsakymui buvo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2013 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. SP-3 „Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fonde“. Sprendimas priimtas remiantis valstybinio finansinio (teisėtumo) audito, atlikto Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, 2013 m. liepos 15 d. ataskaita Nr. FA-P-60-5-94 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“, audituojamas laikotarpis 2012 m.

34Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko M. K. galimai padaryto nusižengimo, 2013 m. spalio 4 d. parengė išvadą Nr. (12.13)-TN-4 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko M. K. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, pasiūlė pareiškėjui skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Lietuvos Respublikos finansų ministras, vadovaudamasis Įstatymo 29 ir 30 straipsniais, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14.1 punktu ir atsižvelgdamas į komisijos Išvadą, 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymu už Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimus bei 29 straipsnio 6 dalies 8 punkte nustatytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui M. K. paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

35Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, remiasi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri išdėstyta bylų dėl tarnybinių ginčų apibendrinime (I ir II dalys, LVAT biuletenis Nr. 24, 2012 m. gruodis, Nr. 25, 2013 m. birželis), bei toliau plėtojama nagrinėjant tarnybinius ginčus.

36Tarnybinės atsakomybės taikymą valstybės tarnautojams reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 28–30 straipsniai, kurie apibrėžia tarnybinių nusižengimų pobūdį, nuobaudų rūšis, skyrimo atvejus bei asmenis, turinčius teisę skirti tarnybines nuobaudas. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, nustatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Įstatymo 15 straipsnyje yra nustatytos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų. Valstybės tarnautojo pareigų neatliktas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės yra laikomas tarnybiniu nusižengimu (Įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami atsakomybėn (28 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (LVAT A-1867-492/2015, kt.).

37Dėl VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 8 punkte, BAĮ 16 straipsnio1 ir 3 dalyje numatyto pažeidimo

38Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1K-261 sudaryta komisija, atlikusi Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko M. K. galimai padaryto nusižengimo tyrimą, 2013 m. spalio 4 d. parengtoje išvadoje Nr. (12.13)-TN-4 konstatavo, kad pareiškėjas, eidamas VMI prie Finansų ministerijos viršininko pareigas, būdamas tiesiogiai atsakingas už VMI mokesčių fondo apskaitos organizavimą ir įgyvendinimą, elgdamasis aplaidžiai ir nerūpestingai ir dėl to neužtikrindamas VMI mokesčių fondo registrų sudarymo pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 8 punkte – valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimą, turėjusį reikšmingą įtaką valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, nustatytą valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu.

39Komisija rėmėsi Valstybės kontrolės 2013 m. liepos 15 d. valstybinio audito išvada Nr. 9-36 (Sprendimo 1.1 punktas), kuria nustatyta, kad VMI prie FM, tvarkydama mokesčių fondo buhalterinę apskaitą, pažeidė BAĮ 16 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus, nes nebuvo sudaryti VMI prie FM viršininko 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-285 „Dėl VMI prie FM viršininko 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-414 „Dėl VMI mokesčių fondo apskaitos vadovo patvirtinimo“ papildymo“ patvirtinti mokesčių fondo apskaitos registrai. Audito išvadoje taip pat teigiama, kad dėl to, jog nebuvo sudaromi mokesčių fondo apskaitos registrai, nebuvo galima įsitikinti, ar mokesčių fondo 2012 m. finansinių ataskaitų duomenys yra tikri ir teisingi, ar gautinų ir mokėtinų sumų likučiai ataskaitose yra teisingi.

40BAĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, kurie apibrėžiami kaip remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius (BAĮ 16 straipsnio 2 dalis). BAĮ 16 straipsnio 3 dalyje (galiojusioje iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo. Pagal BAĮ 16 straipsnio 4 dalį (galiojusią iki 2012 m. gruodžio 31 d.) apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius. Nuo 2013 m. sausio 1 d. buvo pakeista BAĮ 16 straipsnio redakcija (2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988), pagal kurią 16 straipsnio 1 ir 2 dalys liko nepakitusios, o 3 ir 4 dalys buvo pakeistos – pagal BAĮ 16 straipsnio 3 dalį (galiojančią nuo 2013 m. sausio 1 d.) apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu; BAĮ 16 straipsnio 4 dalyje (galiojančioje nuo 2013 m. sausio l d.) nustatyta, kad apskaitos registrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis. Tai reiškia, kad nuo 2013 m. sausio 1 d., norint apskaitos duomenis saugoti kompiuterinėse laikmenose, neliko prievolės atspausdinti apskaitos registrų.

41VMI prie FM viršininko 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-285 „Dėl VMI prie FM viršininko 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-414 „Dėl VMI mokesčių fondo apskaitos vadovo patvirtinimo“ papildymo“ buvo nustatytas apskaitos registrų sąrašas, jų privaloma registracija bei spausdinimo periodiškumas: Didžioji knyga – spausdinama kas mėnesį; Didžiosios knygos operacijų apyvartos registras – pagal poreikį; Balansinėse sąskaitose registruojamų atsargų likučiai, nebalansinėse sąskaitose registruojamų atsargų likučiai – kas ketvirtį, Gautinų sumų apyvartos registras, Ilgalaikių mokestinių paskolų sutarčių žurnalas, trumpalaikių mokestinių paskolų sutarčių žurnalas – kas metai ir kt. (įsakymo 3 priedo 10 p.). Apskaitos registrai yra atspausdinami užregistravus visas einamojo mėnesio operacijas ir saugomi vadovaujantis bendrosiomis archyvavimo taisyklėmis.

42Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus, apskaitos registrų nesudarymo priežastimi yra nurodęs, kad VMI mokesčių fondo apskaitos registrų sudaryti (suformuoti) nebuvo galimybės dėl tam tikrų MAIS veikimo techninių apribojimų, taip pat teigė, kad VMI mokesčių fondo teisingas ir patikimas ūkinių įvykių ir operacijų registravimas vyksta MAIS pirminiuose (operacijų) posistemiuose, užtikrinant operacijų kontrolę VMI nustatytomis vidaus kontrolės priemonėmis, pavyzdžiui, atliekant nuolatines likučių derinimo su mokesčių mokėtojais procedūras, to pakanka VMI mokesčių fondo apskaitos tvarkymo teisingumui ir patikimumui užtikrinti.

43Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu Finansų ministerijos Apskaitos metodologijos departamentas 2013 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (6.4-01)-18 K-S130208 „Dėl išvados pateikimo“ nurodė, kad MAIS posistemes galima būtų laikyti apskaitos registrais, kurie BAĮ 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžti kaip remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys, tačiau VMI mokesčių fondo apskaitos registrai nebuvo atspausdinti ir pasirašyti, kaip to reikalavo iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios BAĮ 16 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatos.

44Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 8 punkte nurodyto pažeidimo fakto nustatymo, atkreipia dėmesį, kad šio pažeidimo sudėties būtinuoju elementu įstatymo leidėjas numatė pasekmes, kurios apibrėžiamos kaip reikšminga įtaka <...> įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, <...> kitų ataskaitų duomenų teisingumui. Tokį pažeidimą turi patvirtinti įstatymo leidėjo numatyta įrodinėjimo priemonė – valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimas. Nagrinėjamo ginčo atveju Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2013 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. SP-3 „Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fonde“ nėra konstatuota, kad nurodomi apskaitos pažeidimai turėjo reikšmingą įtaką įstaigos finansinių ir kitų ataskaitų duomenų teisingumui. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu taip pat nenustatė, o pareiškėjo pateikti duomenys, priešingai, patvirtina, kad nurodomi BAĮ 16 straipsnio 1 ir 3 dalies pažeidimai neturėjo reikšmingos įtakos įstaigos ataskaitų duomenų teisingumui.

45Administracinėje byloje pateikiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. balandžio 5 d. raštas Nr. (17.4)-6K-1303320 „Dėl mokesčių apskaitos informacinės sistemos veikimo“, kuriuo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2013 m. vasario 26 d. Nr. S-(60-2756)-432 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos audito“ išdėstytą pastebėjimą, VMI prie FM iki 2013 m. gegužės 2 d. buvo įpareigota patikslinti Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinėje sistemoje (VSAKIS) Mokesčių fondo 2012 metų finansinių ataskaitų rinkinį, įvertinus 2011 m. ir 2012 m. VMI mokesčių fondo VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos Didžiosios knygos duomenų pokyčius. VMI 2013 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (20.2-06)-R-3656 informavo Finansų ministeriją, kad 2013 m. gegužės 2 d. VSAKIS pateikė ir patvirtino VMI mokesčių fondo 2012 metų finansinių ataskaitų rinkinį, atsižvelgdama į MAIS užregistruotas ūkines operacijas ir apskaitos įrašus. Nurodė, kad VMI mokesčių fondo turtas ir įsipareigojimai 2012 m. gruodžio 31 d. atitinka atliktos VMI mokesčių fondo metinės inventorizacijos ir įrašų perkėlimo iš pirmų šaltinių į MAIS kontrolės rezultatus (t. I, b. l. 154-158). Šie duomenys tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo paneigti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra nustatytos pareiškėjui inkriminuojamo Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 8 punkte numatyto pažeidimo pasekmės (reikšminga įtaka įstaigos finansinių ir kitų ataskaitų duomenų teisingumui), kurios šiuo atveju yra būtinasis pažeidimo sudėties elementas, todėl pareiškėjas šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymu buvo kaltinamas nepagrįstai, dėl jo nuobauda negalėjo būti skiriama.

46Sprendžiant, ar galėtų būti paskirta pareiškėjui nuobauda už nustatytus BAĮ 16 straipsnio 1 ir 3 dalies pažeidimus Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir/ar 4 punktų pagrindu (už pareigos laikytis Lietuvos respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimą, ir/ar netinkamą pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų atlikimą ir pavedamų užduočių neatlikimą laiku), pažymėtina, kad tokio pažeidimo – VMI prie FM viršininko 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-285 „Dėl VMI prie FM viršininko 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-414 „Dėl VMI mokesčių fondo apskaitos vadovo patvirtinimo“ papildymo“ patvirtintų mokesčių fondo apskaitos registrų nesudarymas – nustatymui nėra reikalinga atlikti auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba Seimo kontrolieriaus tyrimą, tarnybinį ar kitos kompetentingos institucijos patikrinimą, todėl turi būti taikomi bendrieji tarnybinės atsakomybės taikymo terminai, numatyti Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje. Apskaitos registrų nesudarymo (neišspausdinimo) faktas, atsižvelgiant į jų sudarymo periodiškumą, turėjo būti aiškus pasibaigus atitinkamam apskaitos laikotarpiui (einamajam mėnesiui, finansiniams metams, BAĮ 16 str. 4 d.), vėliausiai apie tokį pažeidimą subjektas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, turėjo sužinoti susipažinęs su minėtu Valstybės kontrolės 2013 m. vasario 26 d. raštu Nr. S-(60-2756)-432 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos audito“. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta 2013 m. lapkričio 6 d., jau pasibaigus šešių mėnesių terminui nuo galimo nusižengimo padarymo dienos, taigi už aptariamą BAĮ 16 straipsnio 1 ir 3 dalies pažeidimą pareiškėjui tarnybinė atsakomybė pritaikyta neteisėtai.

47Dėl 2012 metų pirmojo ketvirčio, pusmečio ir devynių mėnesių tarpinių ataskaitų nepateikimo

48Komisija išvadoje taip pat nustatė, kad VMI pažeidė Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 32 straipsnio 1 dalį ir 23-iąjį VSAFAS (Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas), nes nesudarė ir nepateikė teisės aktuose nurodytoms įstaigoms ir institucijoms VMI mokesčių fondo tarpinių finansinių ataskaitų – 2012 metų pirmojo ketvirčio, pusmečio ir devynių mėnesių tarpinių ataskaitų. Dėl šių Sprendime nurodyto teisės aktų pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinio nusižengimo, numatyto VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 8 punkte, tyrimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio pažeidimo sudėties būtinuoju elementu įstatymo leidėjas numatė pasekmes, kurios apibrėžiamos kaip reikšminga įtaka <...> įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, <...> kitų ataskaitų duomenų teisingumui, todėl atsakovas privalėjo pateikti jas patvirtinančius įrodymus.

49VSAĮ 21 straipsnyje nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjektai sudaro atitinkamų metų pirmojo ketvirčio, pusmečio ir devynių mėnesių tarpines ataskaitas. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo sudėtį, pateikimo ir paskelbimo terminus ir minimalius turinio reikalavimus nustato 23-iasis VSAFAS, kurio 9 punkte nustatyta, kad tarpinėse finansinėse ataskaitose informacija pateikiama nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki paskutinės tarpinio ataskaitinio laikotarpio dienos, o 10 punkte nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjekto tarpinio ataskaitinio laikotarpio pabaiga sutampa su kalendorinių metų pirmojo, antrojo ir trečiojo ketvirčių pabaiga, o tarpinio įskaitinio laikotarpio informacija tarpinėse finansinėse ataskaitose pateikiama kaupiant 3, 6 ir 9 mėnesių informaciją.

50VSAĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjektai metinių ir tarpinių ataskaitų rinkinius teikia už atitinkamos viešojo sektoriaus subjektų grupės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio parengimą atsakingam viešojo sektoriaus subjektui finansų ministro nustatyta tvarka. Pagal 23-iąjį VSAFAS viešojo sektoriaus subjektai, kurių vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, valstybės arba savivaldybės išteklių ir mokesčių fondai ir savivaldybių administracijos tarpinių ataskaitinių laikotarpių atskirų tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius teikia Finansų ministerijai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pasibaigus tarpiniam ataskaitiniam laikotarpiui (20 punktas), viešojo sektoriaus subjektas, teikiantis savo tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, per 10 kalendorinių nuo jo pateikimo dienos savo interneto svetainėje paskelbia tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį (22 punktas).

51Sprendžiant, ar pareiškėjui pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda už VMI mokesčių fondo tarpinių finansinių ataskaitų nesudarymą 2012 m. I, II ir III ketvirčiais ir jų nepateikimą teisės aktuose nurodytoms įstaigoms ir institucijoms, konkrečiu atveju – Finansų ministerijai, pažymėtina, kad tokio pažeidimo nustatymui nėra reikalinga atlikti auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba Seimo kontrolieriaus tyrimą, tarnybinį ar kitos kompetentingos institucijos patikrinimą, nes jis paaiškėja vėliausiai per 30 kalendorinių dienų pasibaigus tarpiniam ataskaitiniam laikotarpiui, todėl turi būti taikomi bendrieji tarnybinės atsakomybės taikymo terminai, numatyti Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje. VMI mokesčių fondo tarpinių finansinių ataskaitų nesudarymo ir nepateikimo faktai subjektui, turinčiam teisę taikyti administracinę nuobaudą, turėjo būti žinomi atitinkamai 2012 m. balandžio 30 d., liepos 31 d. ir spalio 30 d., gi pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta 2013 m. lapkričio 6 d., jau pasibaigus šešių mėnesių terminui nuo galimo nusižengimo padarymo dienos, taigi už aptariamą Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 32 straipsnio 1 dalį ir 23-iąjį VSAFAS pareiškėjui tarnybinė atsakomybė pritaikyta neteisėtai.

52Dėl atsakomybės už MAIS perdavimo-priėmimo akto patvirtinimą

53Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2013 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. SP-3 „Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fonde“ 2 punkte nustatyta, kad VMI prie FM, kurdama Mokesčių apskaitos informacinę sistemą, pažeidė Informacinės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. T-131 patvirtintos Valstybės informacinių sistemų kūrimo metodikos 36 punktą, nes mokesčių apskaitos informacinės sistemos testavimo rezultatus priėmė neįsitikinusi, kad ši sistema atitinka jos specifikacijoje ir projekte numatytus reikalavimus. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje konstatuota, kad VMI prie FM viršininkas M. K., būdamas MAIS valdytojo vadovas, žinodamas MAIS veikimo problemas (greitaveikos problema), ir patvirtindamas MAIS perdavimo-priėmimo aktą bei tokiais veiksmais pripažindamas, kad MAIS atlieka specifikacijoje nustatytas funkcijas, tenkina nustatytus reikalavimus ir yra tinkama eksploatuoti, pažeidė IS metodikos 36 punktą (MAIS testavimo rezultatus priėmė neįsitikinęs, kad ši sistema atitinka jos specifikacijoje ir projekte numatytus reikalavimus), VMI nuostatų 18.2 ir 18.21 punktus, VMI viršininko pareigybės aprašymo 6.2 ir 6.22 punktus. Savo ruožtu pareiškėjas nurodė, kad MAIS testavimo darbai buvo atlikti pilnai pagal nustatytą scenarijų, kuriame nebuvo numatytas greitaveikos testavimas. MAIS, kaip pagrindinė VMI mokesčių apskaitos programa, pradėjo veikto nuo 2011 m. birželio 1 d., sistemos greitaveikos problema pastebėta 2011 m. rugsėjo mėnesį, atsirado po Oracle pateiktų programinės įrangos atnaujinimo įdiegimo darbų, kurie pakeičia „parametrus“ ne tik MAIS, bet ir kitose sistemose, naudojamose visame pasaulyje.

54Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VMI prie FM viršininkas patvirtino MAIS perdavimo-priėmimo aktą, kurį VMI komisija pasirašė 2011 m. gruodžio 23 d., galimas pažeidimas, siejamas su šiuo faktu, subjektui, turinčiam teisę taikyti tarnybinę atsakomybę, turėjo būti žinomas ir neatlikus audito, piniginių ar kitokių vertybių revizijos (inventorizacijos) arba Seimo kontrolieriaus tyrimo, tarnybinio ar kitos kompetentingos institucijos patikrinimo. Kad atsakovui buvo žinoma apie MAIS greitaveikos problemas, patvirtina Finansų ministerijos Informacinių technologijų departamentas 2013 m. rugsėjo 26 d. raštas Nr. (11.6)-22K-S130104 „Dėl išvados pateikimo“ tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai, kuriame nurodyta, kad greitaveikos problema buvo pastebėta dar 2011 m. rugsėjo mėnesį, ir nors problema Oracle palaikymo tarnybai buvo užregistruota nedelsiant, t. y. tų pačių metų rugsėjo mėn., tačiau minėtos problemos sprendimo būdų su Oracle vadovybe pradėta ieškoti tik 2013 m. kovo mėnesį. Be to, Centrinė projektų valdymo agentūra yra atlikusi Bendrai finansuojamo iš Europos Sąjungos fondų lėšų projekto ir jo įgyvendinimo eigos patikrą vietoje 2012 m. gruodžio 17 d., patikros lapas Nr. SP2012/378. Tarnybinio nusižengimo išvadoje teigiama, kad patikros vietoje ataskaitoje nurodyta, jog VMI prie FM susiduria su problema, kad informacinėje sistemoje (MAIS) nėra spėjama apdoroti visą duomenų kiekį (įvykių įrašus) ir perkelti įrašus į apskaitą. Šie duomenys byloje patvirtina, kad atsakovui apie MAIS greitaveikos problemas turėjo būti žinoma MAIS perdavimo-priėmimo akto, kurį VMI komisija pasirašė 2011 m. gruodžio 23 d., patvirtinimo metu, tai reiškia, kad dėl tarnybinė atsakomybės pareiškėjui už galimus pažeidimus turėjo būti taikomas per VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą.

55Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nors pareiškėjas ir prašė taikyti 6 mėnesių tarnybinės atsakomybės taikymo terminą, su tuo susijusių aplinkybių nenustatinėjo, nesiaiškino, kada pareiškėjui inkriminuojami pažeidimai paaiškėjo atsakovui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktualioje praktikoje pabrėžiama, kad nesant pagrindo taikyti VTĮ nustatytas išimtis, VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyto bendrojo šešių mėnesių termino praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančia <...>. VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas yra naikinimasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus VTĮ numatytas išimtis (LVAT adm. byla Nr. A-1057-520/2015). Sprendžiant, ar tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba Seimo kontrolieriaus tyrimą, tarnybinį ar kitos kompetentingos institucijos patikrinimą, turėtų būti išnagrinėti byloje surinkti duomenys ir įvertinta, ar audito, piniginių ar kitokių vertybių revizijos (inventorizacijos) arba Seimo kontrolieriaus tyrimo, tarnybinio ar kitos kompetentingos institucijos patikrinimo metu paaiškėjo nauji faktai, naujos aplinkybės, kurie atsakovui nebuvo žinomi ir negalėjo būti žinomi anksčiau, ar padarytiems pažeidimams išaiškinti buvo reikalingas specialus tyrimas, ar tokie faktai buvo akivaizdūs (LVAT adm. byla Nr. A-492-1905-14).

56Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui tarnybinė atsakomybė už MAIS perdavimo-priėmimo akto, kurį VMI komisija pasirašė 2011 m. gruodžio 23 d., patvirtinimą, byloje ginčijamu atsakovo įsakymu buvo pritaikyta praleidus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvų 6 mėnesių terminą, įstatyme numatytų išimčių taikyti nebuvo pagrindo, todėl nuobauda už šį pažeidimą paskirta neteisėtai. Kartu pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo išvadoje pareiškėjo atsakomybė nebuvo individualizuota, nebuvo nagrinėtas jo kaltės pobūdis, t. y. aplinkybės, kurios yra labai svarbios sprendžiant dėl tarnautojo atsakomybės tais atvejais, kai priimami kolegialūs (buvo tvirtinamas komisijos pasirašytas aktas) sprendimai.

57Dėl Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių pažeidimo

58Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2013 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. SP-3 „Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fonde“ 3 punkte nurodyta, kad VMI prie FM, paskirstydama į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas gautas įplaukas, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 543 patvirtintų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių (2004 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 751 redakcija) 52 punktą, nes dalį gyventojų pajamų mokesčio, įmokėto į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas 2012 m. sausio 2 d., valstybės ir savivaldybių biudžetams paskirstė pagal 2011 metams nustatytus gyventojų pajamų mokesčio rodiklius, o dalį 2012 m. gruodžio 31 d. gyventojų pajamų mokesčio – pagal 2013 metams nustatytus paskirstymo rodiklius. Dėl šių Sprendime nurodyto teisės aktų pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinio nusižengimo, numatyto VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 8 punkte, tyrimas. Teisėjų kolegija primena, kad tokio pažeidimo sudėties būtinuoju elementu įstatymo leidėjas numatė pasekmes, kurios apibrėžiamos kaip reikšminga įtaka <...> įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, <...> kitų ataskaitų duomenų teisingumui, todėl atsakovas privalėjo pateikti jas patvirtinančius įrodymus.

59Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija, konstatuodama, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 52 punktą, nustatantį, kad visos per biudžetinius metus į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokėtos gyventojų pajamų mokesčio sumos pervedamos pagal patvirtintas tiems metams šio mokesčio dalis, rėmėsi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, kuri įtvirtina, kad į konkrečių metų biudžetų pajamas įskaitomos įmokos, kurios į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas, Muitinės departamento sąskaitas, taip pat valstybės iždo bei savivaldybių biudžetų sąskaitas, į kurias mokėtojai įmokas perveda tiesiogiai, patenka iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai; Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1K-169 „Dėl valstybės biudžetui priskirtų mokesčių, kitų įmokų bei rinkliavų pervedimo į valstybės iždo sąskaitą tvarkos“ 1 punktu, kuriame nustatyta, kad per darbo dieną į VMI prie FM sąskaitas pagal mokėjimų pavedimus pervesti valstybės biudžetui priskirti mokesčiai, kitos įmokos bei rinkliavos, grąžinus mokėtojams permokas ar kitas grąžintinas sumas, pervedami kitą darbo dieną į valstybės iždo sąskaitas nurodant atitinkamus įmokų kodus. Pažymėjo, kad pagal Taisyklių 52 punktą 2012 m. sausio 2 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokėtos gyventojų pajamų mokesčio sumos turi būti pervedamos pagal patvirtintas tiems metams, t. y. 2012 metams, šio mokesčio dalis. Tuo tarpu VMI prie FM 2012 m. sausio 2 d. gautas GPM įplaukas paskirstė pagal 2011 metams nustatytus GPM paskirstymo rodiklius, o dalį 2012 m. gruodžio 31 d. įmokėto GPM – pagal 2013 m. mokesčio paskirstymo rodiklius. Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad GPM dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo pajamų į nacionalinį biudžetą sudaro 57,34 procento; atitinkamai 2012 metų – 61,32 procento, 2011 metų – 61,6 procento. Dėl to valstybės biudžetas gavo daugiau pajamų, o savivaldybių biudžetai (atitinkamai ir kiekviena) mažiau.

60Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos išvada, nurodė, kad GPM įplaukos į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 2012 m. sausio 2 d. buvo paskirstytos pagal 2011 metams nustatytus rodiklius, nes Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas įsigaliojo tik 2011 m. gruodžio 31 d. ir VMI prie FM 2012 m. sausio 2 d. neturėjo galimybių pasirengti šio įstatymo įgyvendinimui, t. y. 2012 m. sausio 2 d. gautas GPM įplaukas paskirstyti pagal 2012 metams nustatyta proporcijas. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 38 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatomis, yra atliekami atitinkami praėjusiais metais sumokėto pajamų mokesčio perskirstymai pagal faktinius praėjusio mokestinio laikotarpio normatyvus ir proporcijas. Todėl 2013 metais perskirsčius 2012 m. sausio 2 d. gautas GPM įplaukas, buvo nustatytas nežymus pokytis tarp 2011 metų ir 2012 metų normatyvo, apie 0,59 procento (34 060,09 Lt) nuo savivaldybių biudžetams ir valstybės iždui paskirstytų GPM įplaukų. Taip pat paaiškino, kad dalis GPM, įmokėto į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas 2012 m. gruodžio 31 d., valstybės ir savivaldybių biudžetams paskirstytas pagal 2013 metams nustatytus gyventojų pajamų mokesčio paskirstymo rodiklius, nes dalis GPM buvo sumokėtas iš anksto. Mokesčių mokėtojas turi teisę savo nuožiūra sumokėti daugiau mokesčio, nei yra deklaravęs savo prievolę už atitinkamą laikotarpį. Mokesčių mokėtojo sumokėta suma, viršijanti atitinkamo laikotarpio mokesčių prievoles, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka laikoma permoka; mokesčių mokėtojui neišreiškus valios susigrąžinti permokos, VMI mokesčių permoką įskaito mokesčių mokėtojo naujai susidariusioms mokestinėms nepriemokoms padengti, kuris realizuojamas padengiant permokėtas sumas pagal įskaitymo metu galiojančius normatyvus. Taip pat pareiškėjas reikalavo taikyti 6 mėnesių tarnybinės atsakomybės taikymo terminą, kadangi atsakovui apie nurodomą pažeidimą turėjo būti žinoma 2012 metais, nes Finansų ministerija rengia ir nustatyta tvarka teikia Vyriausybei valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį ir suvestinį visų savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinį (Finansų ministerijos nuostatų 8.1.14 punktas).

61Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų pagrįstumo, nenustatė jo tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių nusižengimo faktą, pasekmių buvimą bei pareiškėjo kaltę. Aptariamo pažeidimo atveju byloje taip pat nėra įrodyta pareiškėjui inkriminuojamo VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 8 punkte numatyto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sudėties pasekmės, t. y. reikšminga įtaka <...> įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, <...> kitų ataskaitų duomenų teisingumui. Vien tik aplinkybė, kad pažeidimą nustatė Valstybės kontrolė audito metu, savaime neįrodo pasekmių įtakos ataskaitų duomenų teisingumui. Pagrįstais teisėjų kolegija pripažįsta pareiškėjo argumentus, kad, sprendžiant dėl Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 52 punkto pažeidimo, turi būti atsižvelgiama į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 38 straipsnio nuostatas, VMI objektyvias galimybes 2012 m. sausio 2 d. gautas įplaukas paskirstyti pagal normatyvus, kurie įsigaliojo tik 2011 m. gruodžio 31 d., todėl daro išvadą, kad pažeidimas nustatytas nepagrįstai, nėra nustatyta nei pareiškėjo veiksmų neatitikimas teisės aktų reikalavimams, nei pažeidimo subjektyviąją pusę patvirtinančios aplinkybės, nei dėl to kilusios neigiamos pasekmės. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 38 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėtas pajamų mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurioje gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba gyvenamąją vietą, biudžetą pagal metines pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijas, nustačius faktines praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas, ne vėliau kaip iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos atliekant atitinkamo praėjusiu mokestiniu laikotarpiu sumokėto pajamų mokesčio, išskyrus ankstesnių mokestinių laikotarpių sumokėtą (išieškotą) mokestinę nepriemoką, įskaitymo į savivaldybių biudžetus patikslinimus. Šios įstatymo nuostatos įtvirtina GPM įskaitymo į savivaldybių biudžetą taisykles, numato praėjusiu mokestiniu laikotarpiu sumokėto pajamų mokesčio įskaitymo į savivaldybių biudžetus patikslinimus, todėl esant įstatyme numatytai galimybei atlikti GPM įskaitymo į savivaldybių biudžetus patikslinimus, nėra pagrindo konstatuoti, kad pažeidžiami Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 52 punkto reikalavimai.

62Aptariamo pažeidimo atveju teisėjų kolegija pripažįsta aplinkybę, kad tokio pobūdžio pažeidimai galėjo paaiškėti tik Valstybės kontrolės atliekamo audito metu, nes nėra byloje duomenų, patvirtinančių, kad Finansų ministerijai rengiant ir nustatyta tvarka teikiant Vyriausybei valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį ir suvestinį visų savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinį, buvo galima iš ataskaitų rinkinių, kuriuos sudaro didelės apimties apibendrinta informacija, išskirti konkrečius Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nurodomus gyventojų pajamų mokesčio įmokėjimo į savivaldybių biudžetus atvejus. Tačiau, net ir nesant pagrindo taikyti 6 mėnesių tarnybinės atsakomybės taikymo terminą, pagrindo už nurodomus pažeidimus pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą nėra.

63Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinėje byloje aplinkybes, kurių pagrindu atsakovas pareiškėjui taikė tarnybinę atsakomybę, remdamasi aptartais nutartyje argumentais, daro išvadą, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai, nes dėl dalies pažeidimų, kuriuos pareiškėjas buvo įtariamas padaręs, buvo praleisti tarnybinės atsakomybės taikymo terminai, kitais atvejais nebuvo nustatyti visi būti tarnybinio nusižengimo elementai – neįrodytos pasekmės, neindividualizuota kaltė, ar neįrodytas pats pažeidimo faktas. Nustačiusi tokias aplinkybes, teisėjų kolegija nenagrinėja pareiškėjo nurodomų galimų su tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra susijusių pažeidimų, nes, konstatavus, kad nėra pagrindo taikyti tarnybinę atsakomybę, juos aptarinėti netikslinga. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neištyrė pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, kuriais buvo ginčijamas atsakovo įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, netyrė nusižengimo sudėties elementus patvirtinančių aplinkybių, netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinės atsakomybės taikymo terminus, neatsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą sprendimą (ABTĮ 142 str. 1 d., 143 str.). Teisėjų kolegija, tenkindama apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina ir priima naują sprendimą, kuriuo panaikina atsakovo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. MI-144 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. K.“ kaip nepagrįstą ir neteisėtą (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Atsakovo argumentas, kad šiuo metu pasibaigęs tarnybinės nuobaudos galiojimo terminas, todėl priimamas sprendimas nesukeltų pareiškėjui realių teisinių pasekmių, yra atmestinas, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjas gina savo interesą turėti nepriekaištingą reputacija. ABTĮ 5 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisę kreiptis gynybos į teismą, 1 dalis įtvirtina, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, todėl nutraukus administracinę bylą pareiškėjo įstatymų saugomi interesai liktų neapginti.

64Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

65Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą patenkinti.

66Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo M. K. skundą patenkinti.

67Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. MI-144 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. K.“.

68Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas M. K. 2013 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad jam Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda –... 6. Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime su pareiškėjo... 7. Nurodė, kad yra pasibaigęs nuobaudos galiojimo terminas, todėl jokių... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu skundą... 10. Teismas nustatė, jog Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus... 11. Teismas, remdamasis Įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią... 12. Teismas, vadovaudamasis VMI nuostatų 18 punktu, kuriame yra įtvirtintos VMI... 13. Teismas pažymėjo, kad komisija Išvadoje dėl BAĮ 16 straipsnio 1 ir 3... 14. Atsižvelgdamas į VSAĮ nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas nurodė,... 15. Atsižvelgęs į Valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo... 16. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo,... 17. Teismas, patikrinęs skundžiamo įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą,... 18. Teismas sprendė, kad ginčijamas įsakymas pareiškėjui sukuria tam tikras... 19. III.... 20. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus... 21. Pareiškėjas mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog finansų... 22. Pareiškėjo teigimu, teismas priėmė skundžiamą sprendimą neištyręs... 23. Pareiškėjas kartoja savo skunde nurodytus argumentus, kuriais nesutinka su... 24. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį... 25. Atsakovas laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos. Mano, kad... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Ginčo esmė... 29. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjui paskirtos... 30. Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su skundu,... 31. Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjo... 32. Dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės pagrindų... 33. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1K-261... 34. Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Valstybinės mokesčių... 35. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės... 36. Tarnybinės atsakomybės taikymą valstybės tarnautojams reglamentuoja... 37. Dėl VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 8 punkte, BAĮ 16 straipsnio1 ir 3 dalyje... 38. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1K-261... 39. Komisija rėmėsi Valstybės kontrolės 2013 m. liepos 15 d. valstybinio audito... 40. BAĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių... 41. VMI prie FM viršininko 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-285 „Dėl... 42. Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus, apskaitos registrų nesudarymo... 43. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu Finansų ministerijos Apskaitos... 44. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio... 45. Administracinėje byloje pateikiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos... 46. Sprendžiant, ar galėtų būti paskirta pareiškėjui nuobauda už nustatytus... 47. Dėl 2012 metų pirmojo ketvirčio, pusmečio ir devynių mėnesių tarpinių... 48. Komisija išvadoje taip pat nustatė, kad VMI pažeidė Viešojo sektoriaus... 49. VSAĮ 21 straipsnyje nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjektai sudaro... 50. VSAĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjektai... 51. Sprendžiant, ar pareiškėjui pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda už VMI... 52. Dėl atsakomybės už MAIS perdavimo-priėmimo akto patvirtinimą... 53. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2013 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. SP-3... 54. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VMI prie FM viršininkas patvirtino MAIS... 55. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nors... 56. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 57. Dėl Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo... 58. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2013 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. SP-3... 59. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija, konstatuodama, kad pareiškėjas... 60. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos išvada, nurodė, kad GPM įplaukos į... 61. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino... 62. Aptariamo pažeidimo atveju teisėjų kolegija pripažįsta aplinkybę, kad... 63. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinėje byloje aplinkybes, kurių... 64. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 65. Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą patenkinti.... 66. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą... 67. Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. lapkričio 6... 68. Nutartis neskundžiama....