Byla 2A-1053-210/2014
Dėl skolos už parduotą daiktą priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. S. įmonės apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-671-156/2014 pagal ieškovo UAB „Radviliškio būstas“ ieškinį atsakovui E. S. įmonei, trečiajam asmeniui AB DNB lizingas dėl skolos už parduotą daiktą priteisimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Radviliškio būstas“ ieškiniu kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo E. S. įmonės 18150,00 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad jis 2012-08-28 pardavė atsakovui automobilį MAN 26.343 valstybinis Nr. ( - ) už 18150 Lt, tą pačią dieną išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą, tačiau atsakovas už automobilį neapmokėjo. Nors ieškovas tik 2012-12-19 baigė mokėti bankui įmokas pagal lizingo sutartį už šį automobilį, tačiau pirkimo pardavimo sutartis nepanaikinta ir yra galiojanti.

6Atsakovas E. S. įmonė ieškinio nepripažino, paaiškino, kad nupirko automobilį, tačiau jis buvo nesukomplektuotas, trūko užvedimo raktelių, televizoriaus, valdymo kompiuterio. Be to, VĮ „Regitra“ duomenimis, daikto savininkas yra AB DNB lizingas ir ieškovas pardavė ne sau priklausantį daiktą. 2010-10-31 pateikė ieškovui pretenziją, kad minėtų daiktų nėra automobilyje. Trūkumai iki šiol nepašalinti, todėl už automobilį nemokėjo ir nesutinka už jį mokėti.

7Trečiasis asmuo AB DNB lizingas nurodė, kad 2012-12-18 lizingo gavėjas UAB „Radviliškio būstas“ sumokėjo reikiamą sumą ir sekančią dieną išsiuntė UAB „Radviliškio būstas“ turto perdavimo nuosavybėn aktą, kuriuo perdavė nuosavybės teisė į transporto priemonę UAB „Radviliškio būstas“. Lizingo bendrovei nėra žinoma, dėl ko transporto priemonės savininkas nėra perregistruotas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino.

10Priteisė iš atsakovo E. S. įmonės 18150 Lt už nesumokėtą daiktą, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-06) nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2012,10 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Radviliškio būstas“.

11Teismas pažymėjo, kad lizingo sutartimi siekiama ne tik valdyti ir naudotis lizingo objektu lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir įgyti šį objektą nuosavybės teise, kai yra įvykdomos visos lizingo sutartyje nustatytos sąlygos. Nors sudarius lizingo sutartį nuosavybės teisė į lizingo objektą išlieka lizingo davėjui, tačiau nepaneigiant lizingo, kaip finansinės veiklos, esmės, lizingo sutartimi lizingo gavėjas įgyja ne tik teisę valdyti ir naudotis lizingo objektu, bet ir galimybę įgyti nuosavybės teisę į jį ir ateityje juo disponuoti. Iš to teismas sprendė, kad UAB „Radviliškio būstas“ lizingo sutarties pagrindu turėdamas teisę valdyti ir naudoti automobilį „MAN“, 2012-08-18 sudarydamas minėto automobilio pardavimo sutartį su atsakovu, nors ir pardavė anksčiau, negu formaliai jam atiteko nuosavybės teisė į automobilį, imperatyvių įstatymo normų nepažeidė. Pirkėjas neapmokėjo daikto kainos ir vėliau po 2012 m. gruodžio mėnesio, kuomet pardavėjui nuosavybės teisės atsiskaičius su lizingo bendrove jau buvo perėję, pardavėjas pateikė pirkėjui pretenziją 2013-10-04 ir pareikalavo iki 2013-10-21 apmokėti kainą.

12Teismas akcentavo, kad atsakovas, pirkdamas automobilį iš automobilio registracijos liudijimo matė, kad perka nuomojamą automobilį, tačiau su tuo sutiko ir sudarė pirkimo pardavimo sutartį. Nors atsakovas pateikė 2012-10-30 pretenzijos ieškovui nuorašą, kurioje nurodyta, kad daiktas turi trūkumų, tačiau teismas šiuo dokumentu nesivadovavo, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas šią pretenziją gavo, ant pretenzijos nėra spaudo apie šio dokumento gavimą bendrovėje, be to, atsakovas pripažino, kad pretenzija buvo įteikta tik buvusiam direktoriui asmeniškai.

13Teismas sprendė, kad atsakovas, gavęs PVM sąskaitą faktūrą, iš karto turėjo sumokėti už nupirktą daiktą ieškovui, bet to nepadarė. Be to, atsakovas žinojo, kad perka daiktą su trūkumais, tačiau su pardavėju sulygo dėl pardavėjui ir pirkėjui priimtinos daikto kainos – 18150 Lt. Kad pirkėjui buvo žinomi perkamo automobilio trūkumai, patvirtino byloje apklausti liudytojai. Ieškovui sumokėjus reikiamas įmokas, trečiasis asmuo AB DNB lizingas 2012-12-19 išsiuntė UAB „Radviliškio būstas“ atliekų surinkimo automobilio Man 26.343 perdavimo nuosavybėn aktą, taip perdavė nuosavybės teisę į automobilį. Tačiau ir po to su pardavėju atsakovas neatsiskaitė, pirkimo pardavimo sutarties įstatyme nustatytais pagrindais neginčijo, todėl teismas laikė, kad CK 6.38 str. 1 d. pagrindu sutartis turi būti vykdoma.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Apeliaciniu skundu atsakovas E. S. įmonė prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

16Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu ir nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 28 d. pagal pirkimo pardavimo sutartį E. S. įmonė iš ieškovo nupirko automobilį MAN 26.343, valstybinis Nr. ( - ), už 18150 Lt. Kadangi automobilis buvo nesukomplektuotas, trūko užvedimo raktelių, televizoriaus, valdymo kompiuterio, todėl buvo susitarta, kad atsiskaitymas įvyks pilnai sukomplektavus automobilį. Tuometinis UAB „Radviliškio būsto“ vadovas D. S. žodiniu susitarimu įsipareigojo minėtus trūkumus pašalinti, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Be to, atsakovas negalėjo įregistruoti nupirkto automobilio savo vardu, kadangi VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis priklausė AB DNB lizingas. Atsakovo nuomone ieškovas neturėjo teisės parduoti minėto automobilio, kadangi jis nuosavybės teise priklausė AB DNB lizingas. Atsakovas ne kartą su pretenzija kreipėsi į ieškovą, tačiau į raštiškas pretenzijas niekas nereagavo. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo naikintinas.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Radviliškio būstas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

19Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20Skundžiamo sprendimo argumentai, susiję su ieškinio tenkinimo eisminiais pagrindais yra aiškūs, nedviprasmiški ir motyvuoti. Iš sprendimo turinio aišku, dėl kokių priežasčių, t. y. kuriomis teisės aktų nuostatomis ar bylos medžiagoje esančiais įrodymais remdamasis teismas tenkino ieškinį. Teismas pagrįstai nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nenurodytas terminas dėl kainos sumokėjimo, taip pat pirkimo dieną buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kurios gavimą pirkėjas patvirtino savo parašu, nepateikdamas jokių pretenzijų dėl daikto kokybės ar komplektiškumo. Be to, atsakovas iš automobilio registracijos liudijimo matė, jog perka nuomojamą automobilį ir su tuo sutiko. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo prieštaravimus ieškovo pareikštam reikalavimui. Apeliantas nenurodo nei vieno CPK numatyto teismo sprendimo panaikinimo pagrindo.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB lizingas prašo bylą spręsti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus įrodymus.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

25Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už transporto priemonę įgytą pagal pirkimo-pardavimo sutartį, atsisakymą apmokėti grindžiant perduoto daikto trūkumais bei nuosavybės teisės į transporto priemonę pardavimo metu neturėjimu.

26Dėl ieškovo nuosavybės teisių į transporto priemonę

27Apeliantas įsitikinęs, kad ieškovas neturėjo teisės parduoti transporto priemonės, nes pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nuosavybės teise automobilis priklausė trečiajam asmeniui AB DNB lizingas. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

28Pažymėtina tai, kad ieškovo UAB „Radviliškio būstas“ ir trečiojo asmens AB DNB lizingas 2008-05-20 sudarytos lizingo sutarties pagrindu, trečiasis asmuo įsigijo atliekų surinkimo automobilį MAB 26.343 ir suteikė teisę lizingo gavėjui, tai yra ieškovui, 60 mėnesių lizingo termino metu šį automobilį valdyti ir naudoti, o lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti lizingo įmokas pagal sudarytą sutartį. Ieškovui, anksčiau lizingo sutartyje nustatyto termino, tai yra 2012-12-18, sumokėjus visas lizingo įmokas ir pilnai atsiskaičius pagal lizingo sutartį, kuria buvo lizinguojama transporto priemonė, nuo 2012-12-19 kuomet gavo turto perdavimo nuosavybėn aktą, įgijo nuosavybės teisę į šį automobilį.

29CK 6.567 straipsnio ir teismų praktikos analizė suponuoja išvadą, kad lizingo sutartimi siekiama ne tik valdyti ir naudotis lizingo objektu lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir įgyti šį objektą nuosavybės teise, kai yra įvykdomos visos lizingo sutartyje nustatytos sąlygos. Nors sudarius lizingo sutartį nuosavybės teisė į lizingo objektą išlieka lizingo davėjui, tačiau nepaneigiant lizingo, kaip finansinės veiklos, esmės, lizingo sutartimi lizingo gavėjas įgyja ne tik teisę valdyti ir naudotis lizingo objektu, bet ir galimybę įgyti nuosavybės teisę į jį. Iš CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos lizingo sutarties sampratos akivaizdu ir lizingo gavėjui iš anksto yra žinoma, kad jis įgis nuosavybės teisę į daiktą sumokėjęs visą lizingo sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartimi nenumatyta ko kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012).

30Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas lizingo sutarties pagrindu turėdamas teisę valdyti ir naudoti automobilį MAN bei 2012-08-18 sudarydamas minėto automobilio pardavimo sutartį su atsakovu, nors ir pardavė anksčiau, negu formaliai jam atiteko nuosavybės teisė į automobilį, imperatyvių įstatymo normų nepažeidė. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad iš automobilio registracijos liudijimo apeliantas privalėjo matyti, kad perka nuomojamą automobilį. Jokių pretenzijų ieškovui dėl perkamo nuomojamo automobilio nereiškė, priešingai atsakovas su tokia sąlyga sutiko ir pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Šiuo atveju, apeliantas nepaneigė faktinių bylos aplinkybių, kad sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį jam nebuvo žinomas tikrasis turto savininkas. Be to, kaip pagrįstai pastebėjo bylą nagrinėjęs teismas, pirkėjas neapmokėjo daikto kainos ir vėliau po 2012 m. gruodžio mėnesio, kuomet pardavėjui nuosavybės teisė pagal lizingo sutartį jau buvo įgyta. Akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas automobilio pirkimo-pardavimo sutarties neginčijo, neprašė jos pripažinti negaliojančia. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepagrįstai remiasi argumentu, jog ieškovas neturėjo teisės parduoti transporto priemonės, nes pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nuosavybės teise automobilis priklausė trečiajam asmeniui AB DNB lizingas. Šiuo aspektu pažymėtina esminė faktinė aplinkybė, kad automobilio pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu tik formaliai automobilio savininku buvo trečiasis asmuo, tačiau faktiškai nuosavybės teisės neįforminimas, nesant ginčo tarp buvusios savininko ir pardavėjo, nepaneigia pardavėjo teisių.

31Dėl transporto priemonės trūkumų aspekto

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. aplinkybę, jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje specialių nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra įtvirtintos parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176-224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

33Apeliantas nesutikimą apmokėti už įsigytą automobilį grindžia ir tuo, kad parduotas daiktas – automobilis buvo nesukomplektuotas, trūko užvedimo raktelių, televizoriaus, valdymo kompiuterio.

34Nagrinėjamu atveju, paties apelianto pripažinta, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, transporto priemonė buvo nevažiuojanti, nesant užvedimo raktelių tą pačią dieną negalėjo jos pasiimti. Aplinkybes, kad trūkumai atsakovui buvo žinomi, patvirtina ir byloje apklausti liudytojai D. L. ir A. G.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, apie daikto trūkumus, atsakovui buvo žinoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto nurodomi transporto priemonės trūkumai nėra aptarti nei pirkimo-pardavimo sutartyje, nei PVM sąskaitoje faktūroje. Taigi, išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje, kurios gavimą apeliantas patvirtino savo parašu, nepateikė jokių pretenzijų dėl daikto kokybės ar komplektiškumo. Pirmosios instancijos teismo tinkamai vertinto tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas gavo 2012-10-30 siųstą pretenziją, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad pretenzija gauta ieškovo bendrovėje, be to, atsakovas pripažino, kad pretenzija buvo įteikta tik buvusiam direktoriui asmeniškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad jis ne vieną kartą raštu su pretenzijomis kreipėsi į ieškovą. Šiuo atveju, apeliantas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad egzistavo susitarimas dėl atsiskaitymo pilnai sukomplektavus automobilį. Tokio susitarimo sąlygos nėra ir pirkimo-pardavimo sutartyje. Apeliantas neįrodė ir teiginio, kad tuometinis UAB „Radviliškio būsto“ vadovas D. S. žodiniu susitarimu įsipareigojo minėtus trūkumus pašalinti. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad prieš sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas žinojo apie daikto trūkumus, su jais sutiko ir išreiškė valią dėl tokio daikto įsigijimo, todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo atsisakymas apmokėti už automobilį, grindžiant perduoto daikto trūkumais.

35Dėl prievolės apmokėti už transporto priemonę

36Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė pirkimo pardavimo teisiniai santykiai (LR CK XXIII skyriaus pirmasis skirsnis). Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (LR CK 6.305 str. 1 d.). Iš byloje pateiktos pirkimo pardavimo sutarties turinio matyti, kad šalys sutartyje nesitarė dėl atsiskaitymo už parduodamą perkamą automobilį tvarkos. Taigi, automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi šalys nenustatė tikslios datos, kada atsakovas turi apmokėti už perduotą transporto priemonę. Akcentuotina tai, kad transporto pirkimo-pardavimo dieną ieškovas išrašė ir PVM sąskaitą – faktūrą Serija RKP Nr. 2011850, kurią apeliantas patvirtino savo parašu. Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6. 314 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, ieškovas yra tinkamai įvykdęs savo pareigas pagal šalių pasirašytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, automobilis atsakovui perduotas naudotis, tačiau atsakovas iki šiol už transporto priemonę nėra atsiskaitęs. Teisėjų kolegija pasikartoja, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų ginčijęs šalių sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Už įsigytą transporto priemonę atsakovas neatsiskaitė iki šiol, nors apie prievolę sumokėti buvo įspėtas20136-10-04 pretenzija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti skolą už atsakovui parduotą transporto priemonę.

37Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino esamus įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

39Nors ieškovas prašo priteisti 242 Lt už suteiktas paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikia, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos.

40Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Radviliškio būstas“ ieškiniu kreipėsi į Radviliškio... 5. Ieškovas nurodė, kad jis 2012-08-28 pardavė atsakovui automobilį MAN 26.343... 6. Atsakovas E. S. įmonė ieškinio nepripažino, paaiškino, kad nupirko... 7. Trečiasis asmuo AB DNB lizingas nurodė, kad 2012-12-18 lizingo gavėjas UAB... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu... 10. Priteisė iš atsakovo E. S. įmonės 18150 Lt už nesumokėtą daiktą, 6... 11. Teismas pažymėjo, kad lizingo sutartimi siekiama ne tik valdyti ir naudotis... 12. Teismas akcentavo, kad atsakovas, pirkdamas automobilį iš automobilio... 13. Teismas sprendė, kad atsakovas, gavęs PVM sąskaitą faktūrą, iš karto... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. Apeliaciniu skundu atsakovas E. S. įmonė prašo panaikinti Radviliškio... 16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 17. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu ir nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 28... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Radviliškio būstas“... 19. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 20. Skundžiamo sprendimo argumentai, susiję su ieškinio tenkinimo eisminiais... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB lizingas prašo... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Apeliacinis skundas atmestinas.... 24. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 25. Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už transporto priemonę įgytą pagal... 26. Dėl ieškovo nuosavybės teisių į transporto priemonę... 27. Apeliantas įsitikinęs, kad ieškovas neturėjo teisės parduoti transporto... 28. Pažymėtina tai, kad ieškovo UAB „Radviliškio būstas“ ir trečiojo... 29. CK 6.567 straipsnio ir teismų praktikos analizė suponuoja išvadą, kad... 30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 31. Dėl transporto priemonės trūkumų aspekto... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad parduotų... 33. Apeliantas nesutikimą apmokėti už įsigytą automobilį grindžia ir tuo,... 34. Nagrinėjamu atveju, paties apelianto pripažinta, kad sudarant... 35. Dėl prievolės apmokėti už transporto priemonę... 36. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė pirkimo pardavimo... 37. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje ... 39. Nors ieškovas prašo priteisti 242 Lt už suteiktas paslaugas rengiant... 40. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 41. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą...