Byla 3K-3-462/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Vinco Versecko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šklėriai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Šklėriai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „SEB lizingas“ dėl skolos perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo A. M.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami klausimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių lizingo sutartį, juridinio asmens teisnumui prieštaraujančių sandorių pripažinimą negaliojančiais ir restitucijos taikymą, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“, atstovaujamas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi paskirto bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“, kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2004 m. gruodžio 12 d. skolos perkėlimo sutartį Nr. SP-2003-062405 A, B, C, D, taikyti restituciją ir priteisti UAB „Šklėriai“ nuosavybėn perleisto turto vertę pinigais – 309 160 Lt.

7Ieškinyje nurodyta, kad, 2008 m. pabaigoje perėmus dalį bendrovės dokumentų iš atstatydinto bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“ ir juos įvertinus, paaiškėjo, jog AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ (toliau – ieškovas) su atsakovu AB „Šklėriai“ (toliau – atsakovas) sudarytas lizingo teisių perleidimo sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams, imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, jį sudarant buvo pažeistas lygybės principas, atsakovas neteisėtai praturtėjo, sandoris sudarytas susijusių asmenų, siekiant asmeninės naudos, jo sudarymas bankroto išvakarėse turėjo lemiamos įtakos tam, jog ieškovas negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir jam buvo iškelta bankroto byla, todėl pripažintinas negaliojančiu; teigiama, kad 2003 m. birželio 18 d. ieškovas su lizingo davėju atsakovu UAB „SEB lizingas“ (sutarties sudarymo metu – UAB „VB lizingas“) sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 2003-062405 (toliau – Lizingo sutartis), pagal kurią UAB „SEB lizingas“ nuosavybėn buvo perduoti keturi ieškovui priklausę „Mersedes-Benz Actros 1840“ vilkikai, kurių bendra vertė pagal sutartį – 261 999,98 Lt (75 880,44 euro) ir PVM (47 160 Lt): dviejų vilkikų vertė – kiekvieno po 64 000 Lt (18 535,68 euro) ir PVM, kitų dviejų vilkikų vertė – kiekvieno po 67 000 Lt (19 404,54 euro) ir PVM, t. y. bendra Lizingo sutartyje nurodyta vilkikų kaina – 309 159,98 Lt (89 538,91 euro). UAB „SEB lizingas“ šiuo sandoriu finansavo 74 proc. visos vilkikų kainos, t. y. pagal PVM sąskaitas faktūras UAB „SEB lizingas“ ieškovui išmokėjo iš viso 227 939,90 Lt. Iki 2004 m. lapkričio 26 d. ieškovas buvo sumokėjęs 228 573,27 Lt (62 175,3 euro) lizingo įmokų; skolos likutis pagal Lizingo sutartį – 94 404,49 Lt (27 363,62 euro).

82004 m. gruodžio 3 d. ieškovo vadovas trečiasis asmuo A. M. pasirašė automobilių (vilkikų) nuomos sutartį su atsakovu UAB „Šklėriai“. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo perduoti visas teises ir pareigas pagal Lizingo sutartį atsakovui ir išsinuomoti perduotas transporto priemones už 5000 Lt per mėnesį nuomos mokestį, o atsakovas – perimti transporto priemones, jas nuomoti ir sumokėti nuomininkui 10 000 Lt. 2004 m. gruodžio 12 d. ieškovas, UAB „SEB lizingas“ ir atsakovas sudarė trišalę skolos perkėlimo sutartį Nr. SP2003-062405 A, B, C, D (toliau – Skolos perkėlimo sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo perkelti atsakovui likusį neišmokėtą lizingo įmokų likutį, t. y. 27 363,62 euro (94 404,49 Lt), ir visas iš lizingo kylančias teises bei pareigas, perduoti valdyti, naudotis ir teisę įgyti keturis „Mersedes-Benz Actros 1840“ vilkikus; atsakovas Skolos perkėlimo sutartimi perėmė ieškovo turtą ir likusį įmokų likutį (27 363,62 euro). Ieškovas nurodė, kad iš viso už 4 „Mercedes Benz Actros 1840“ automobilius (įskaitant 10 000 Lt kompensaciją ieškovui pagal nuomos sutartį) atsakovas sumokėjo tik 106 933,74 Lt (t. y. faktiškai po 25 000 Lt už kiekvieną vilkiką), UAB „SEB lizingas“ iš sandorio gavo 16 347,01 Lt papildomų pajamų, o ieškovas prarado vertingą turtą (draudimo kompanija 2004 m. balandžio 6 d. draudimo liudijime kiekvieną vilkiką įvertino po 72 000 Lt), kurio būtų visiškai pakakę atsiskaityti ir su lizingo bendrove, ir su visais kreditoriais (bankroto byloje teismo patvirtintų reikalavimų suma – 189 127,41 Lt). Ieškovo teigimu, toks krovininių automobilių perleidimas buvo nesąžiningas, prieštaraujantis bendrovės veiklos tikslams, nes turtas buvo perleistas susijusiam asmeniui (UAB „Šklėriai“ direktorius yra artimas trečiojo asmens A. M. giminaitis), už ekonomiškai nepagrįstą kainą, sudarytas prieš pat bankroto bylos iškėlimą, esant sunkiai įmonės situacijai, gavus kreditorių įspėjimus dėl bankroto bylos kėlimo. Kadangi atsakovas nepagrįstai įgijo didelės vertės turtą už kelis kartus mažesnę kainą, tai, ieškovo manymu, leidžia daryti išvadą, kad sandorio šalių atstovai perleisdami turtą pusvelčiui iš vienos bendrovės kitai elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, siekė išvengti skolų grąžinimo ir praturtėti ieškovo kreditorių sąskaita.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino Skolos perkėlimo sutartį negaliojančia, taikė restituciją ir priteisė ieškovui BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ 115 595,51 Lt turto vertę pinigais bei 2300 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB „Šklėriai“ 3363,01 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą; priteisė iš atsakovo UAB „SEB Lizingas“ 51,10 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

11Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams pareikšti nebuvo praleistas. Kadangi naujas ieškovo bankroto administratorius apie ginčijamą sandorį sužinojo nuo dokumentų apie šio sandorio sudarymą gavimo dienos, tai atsakovo argumentą, kad pirminiam administratoriui UAB „Vermosa“ nepareiškus ieškinio dėl ginčo sutarties panaikinimo, vėliau įsijungęs į bankrutuojančios įmonės administravimą UAB „Bankroto eiga“ nebeturi pareigos tikrinti sandorius ir (ar) atitinkamai reikšti ieškinius taip ginant kreditorių teises, teismas laikė nepagrįstu. Nustatęs, kad sandoris pažeidė įmonės ir jos kreditorių interesus, ieškovo vadovas ją pasirašydamas žinojo apie sunkią įmonės finansinę būklę, ji tuo metu jau buvo nemoki (kreditoriai Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo pranešę ieškovui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo), už mažą vertę perduotas paskutinis turtas tik pablogino ieškovo finansinę padėtį, automobiliai tokiu būdu buvo perduoti susijusiai bendrovei (M. šeima valdė UAB „Šklėriai“ akcijas), lizingo bendrovei ieškovas neturėjo jokių skolų (priešingai, Skolos perkėlimo sutarties sudarymo momentu lizingo bendrovė grąžino ieškovui permoką pagal Lizingo sutartį), jokios realios naudos iš Skolos perleidimo sutarties ieškovas negavo, teismas konstatavo, jog egzistavo sąlygos taikyti actio Pauliana, buvo pagrindas pripažinti Skolos perkėlimo sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančią įmonės interesams ir sumažinusią įmonės mokumą bei galimybes patenkinti kreditorių reikalavimus, atsakovui UAB „Šklėriai“ sąmoningai siekiant tokių tikslų.

12Kadangi iš lizingo bendrovės nuosavybės teise perimtus automobilius atsakovas pardavė ir restitucija natūra negalima, tai, atsižvelgęs į parduodant automobilius 2005 m. gautą kainą, į byloje pateiktus vertinimus, teismas įvertino vilkikus po 55 000 Lt (bendra kaina – 220 000 Lt) ir, atėmęs atsakovo UAB „Šklėriai“ sumokėtą likusią lizingo įmoką UAB „SEB lizingas“, t. y. 27 363,62 euro (94 404,49 Lt), bei UAB „Šklėriai“ sumokėtus ieškovui 10 000 Lt, ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Šklėriai“ priteisė 115 595,51 Lt.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo, atsakovo UAB „Šklėriai“ ir UAB „SEB lizingas“ apeliacinius skundus, 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeitė, pripažino Skolos perkėlimo sutarties dalį, kuria AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ įsipareigojo perduoti UAB ,,Šklėriai“ visas teises ir pareigas pagal finansinio lizingo sutartį, tarp jų teises įgyti turtą nuosavybėn, visiškai sumokėjus visas pagal Lizingo sutartį nurodytas įmokas, teisę valdyti ir naudotis Lizingo sutarties pagrindu įgytą turtą, negaliojančia; likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą.

14Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo įstatuose nurodytas jo veiklos tikslas siekti pelno, investuoti lėšas ir sudaryti nepelningus sandorius, siekiant išvengti nuostolių, nesuderinamas su nuostolingų pagal savo esmę sandorių sudarymu; atsižvelgusi į tai, kad sudarant Skolos perkėlimo sutartį buvo sumokėta 228 573,27 Lt lizingo įmokų ir liko mokėti 94404,49 Lt lizingo įmokų, kurias sumokėjus pagal Lizingo sutartį ieškovas būtų įgijęs nuosavybės teises į lizingu įsigytas transporto priemones, teisėjų kolegija sprendė, kad sandoris ieškovui buvo aiškiai nuostolingas, tai prieštaravo jo įstatuose nustatytiems veiklos tikslams. Nurodžiusi, kad CK 1.82 straipsnio 1 daliai taikyti būtina nustatyti kitos sandorio šalies nesąžiningumą (t. y. ji žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams), teisėjų kolegija įvertino faktus, jog ieškovo direktorius A. M. ir atsakovo direktorius M. V. M. – artimieji giminaičiai (tėvas ir sūnus), AB ,,Šklėriai“ direktorius M. V. M. su kitais artimaisiais giminaičiais nuosavybės teise valdo daugiau kaip penkiasdešimt procentų šios bendrovės akcijų, ir konstatavo, kad sudaryto sandorio kita šalis veikė nesąžiningai (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustačiusi, kad ieškovas ginčija ne visas Skolos perkėlimo sutarties sąlygas, o tik sąlygas, nustatančias atsakovui teises valdyti ir naudotis turtu bei įgyti turtą nuosavybėn sumokėjus likusias lizingo įmokas, nekompensuojant investicijų, įdėtų į turtą, teisėjų kolegija dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitė – pripažino negaliojančia Skolos perkėlimo sutarties dalį, kuria AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ įsipareigojo perduoti UAB ,,Šklėriai“ visas teises ir pareigas pagal Lizingo sutartį, tarp jų teises įgyti turtą nuosavybėn, visiškai sumokėjus visas pagal Lizingo sutartį nurodytas įmokas, teisę valdyti ir naudotis lizingo sutarties pagrindu įgytą turtą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta automobilių rinkos verte ir ieškovui priteistinos sumos apskaičiavimu, kuris buvo pagrįstas ir pakankamai motyvuotas. Vertindama ieškovo reikalavimą pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido. Atsižvelgusi į tai, jog ieškovo reikalavimas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu yra patenkintas CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu, teisėjų kolegija konstatavo, kad šis netinkamas materialiosios teisės normų taikymas nelėmė neteisėto sprendimo iš esmės priėmimo ir nesudarė pagrindo atmesti ieškovo ieškinį.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Šklėriai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti visas kasatoriaus turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl CK 1.82 straipsnio taikymo. Kasatorius nurodo, kad teismai nenustatinėjo, ar UAB „Šklėriai“ žinojo ar turėjo žinoti, jog Skolos perkėlimo sutartis prieštarauja ieškovo veiklos tikslams, rėmėsi tik šalių atstovų šeiminiais ryšiais, netirdami kitų reikšmingų aplinkybių (sutarties šalių atstovų bendravimo, fakto, kad sprendimus sudaryti Skolos perkėlimo sutartį priėmė kolegialūs valdymo organai – valdybos), tai įrodo, kad teismai ne nustatė kitos sandorio šalies nesąžiningumą, tačiau taikė nesąžiningumo prezumpciją (CK 6.67 straipsnis), kuri neatitinka CK 1.82 straipsnio nuostatų (ji taikytina kreditorių teises ginant CK šeštosios knygos I dalies IV skyriuje įtvirtintais pagrindais). Kasatorius teigia, kad teismai lizingo teisių perleidimo sandorio nuostolingumą išimtinai siejo tik su kasatoriaus gautina nauda, jei jis įsigytų lizinguojamas transporto priemones, tačiau neįvertino ieškovui grėsusių padarinių, kurių buvo išvengta Skolos perkėlimo sutarties sudarymu ir įvykdymu (lizingo gavėjui (ieškovui) neįvykdžius įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį, lizingo davėjas turėjo teisę nutraukti Lizingo sutartį, atsiimti lizingo objektą bei reikalauti atlyginti patirtus nuostolius), neatsižvelgė į tai, kad, ieškovui esant nemokiam, jis nebūtų turėjęs realios galimybės tinkamai įvykdyti Lizingo sutartį ir įsigyti lizingo objektą nuosavybės teise. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje laikomasi pozicijos, kad sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi, sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime nėra neteisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne tiek naudingi, kiek yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ v. UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Balmeto Medis“ v. AB „Simega“, bylos Nr. 3K-3-511/2011).
  2. Dėl CK 6.567 straipsnio taikymo. Kasaciniame skunde teigiama, kad pagal CK 6.657 straipsnio 1 dalį lizingo gavėjo įmokos turi būti aiškinamos ne kaip įmokos siekiant ateityje įgyti nuosavybės teisę į lizingo objektą, o kaip mokestis už lizingo davėjo finansinių paslaugų suteikimą. Kasatoriaus nuomone, teismai lizingo įmokas nepagrįstai laikė investicijomis, padarytomis siekiant ateityje įgyti nuosavybės teisę į lizingo objektą, kurias ieškovas Skolos perkėlimo sutartimi tariamai prarado, nes nuosavybės teisės įgijimas į lizinguojamą turtą nėra vienas pagrindinių lizingo sutarties požymių ar esminė šios sutarties sąlyga. Kadangi Skolos perkėlimo sutartimi nebuvo perleista nuosavybės teisė į vilkikus ir jie nebuvo sutarties objektas, tai spręsdami dėl kompensacijos ieškovui už galimą prarastą naudą, teismai turėjo vertinti ne vilkikų vertę, o naudą, kurios neteko ieškovas, perduodamas naudoti ir valdyti vilkikus kasatoriui (pvz., įvertinti veiklos sąnaudas, pajamas ir pelną, kuriuos ieškovas būtų gavęs (praradęs), jei būtų tęsęs Lizingo sutarties vykdymą).
  3. Dėl restitucijos taikymo. Kasatorius nesutinka su teismų atliktu CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimu ir taikymu; nurodo, kad teismai netinkamai nustatė pagal Skolos perkėlimo sutartį perduoto turto turinį ir vertę – priteisė ne Skolos perkėlimo sutartimi perleistų teisių į lizingo objektą vertę, o lizingo objekto vertę, nors Skolos perkėlimo sutartimi nebuvo perleista nuosavybės teisė į šį turtą, jis buvo ir liko lizingo davėjo nuosavybė.

17Prisidėjimu prie atsakovo UAB „Šklėriai“ kasacinio skundo atsakovas AB „SEB lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prisidėjimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl CK 1.82 straipsnio taikymo. Atsakovas AB „SEB lizingas“ sutinka su kasaciniu skundu, prašo jį tenkinti motyvuodamas, kad teismai netinkamai taikė CK 1.82 straipsnyje įtvirtintą sandorių negaliojimo pagrindą. Jo vertinimu, Skolos perkėlimo sutartis negali būti laikoma ekonomiškai nenaudinga ieškovui, nes dėl savo nemokumo jis bet kokiu atveju nebūtų turėjęs galimybės išsipirkti lizingu įsigytą turtą, kuris būtų grąžintas atsakovui AB „SEB lizingas“, o ieškovui papildomai galėtų būti reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą CK 6.574 straipsnio pagrindu.
  2. Dėl CK 6.567 straipsnio taikymo. AB „SEB lizingas“ prisidėjime prie kasacinio skundo nurodo, kad lizingo sutartimi siekiama ne įgyti nuosavybės teisę į lizingu įsigytą daiktą, bet jį naudoti ir valdyti, gaunat iš tokio naudojimo pajamų, kuriomis atsiskaitoma su lizingo davėju (taip kompensuojant lizingu įsigyto turto nusidėvėjimą). Dėl to, priešingai nei sprendė teismai, Skolos perkėlimo sutartimi atsakovui UAB „Šklėriai“ nebuvo perkelta nuosavybės teisė į lizingu įsigytą turtą; ieškovui neturėjo būti kompensuotos lizingo įmokos, sumokėtos iki Skolos perkėlimo sutarties pasirašymo; kompensacijos dydis turėjo būti siejamas ne su lizingu įsigyto turto verte, bet su nauda, kurią ieškovas būtų gavęs, jei iki bankroto bylos iškėlimo būtų galėjęs toliau naudotis šiuo turtu.
  3. Dėl restitucijos taikymo. Prisidėjime prie kasacinio skundo teigiama, kad, nustatydamas bendrą vilkikų kainą, kuri naudota skaičiuojant ieškovui priteistiną sumą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi UAB „Ober-Haus“ atliktu preliminariu rinkos vertės nustatymu – rašytiniu įrodymu, neatitinkančiu įrodymų leistinumo reikalavimo, nes nei Turto vertinimo pagrindų įstatyme, nei kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose turto ir (arba) verslo vertinimą, nenumatyta galimybės atlikti preliminaraus turto vertinimo, neaptarta tokio vertinimo teisinio statuso. Analogiškai nurodyta ir byloje pateiktame vertinime, kad „Tai informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės galios ir skirtas vertinimo užsakovui“.

18Atsiliepime į atsakovo UAB „Šklėriai“ kasacinį skundą ieškovas BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl CK 1.82 straipsnio taikymo. Ieškovas nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl nesąžiningumo prezumpcijos taikymo ir nurodo, kad teismai išsamiai išnagrinėjo sandorio sudarymo aplinkybes bei nustatė faktus, patvirtinančius atsakovo UAB „Šklėriai“ nesąžiningumą bei jo žinojimą (turėjimą žinoti), kad sudaromas sandoris yra nuostolingas ieškovui, kad šalys yra nelygiavertėse padėtyse, taip nenukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, vertinant asmens sąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. IĮ ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai” v. BAB „Alytaus tekstilė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-15/2010).
  2. Dėl CK 6.567 straipsnio taikymo. Ieškovo vertinimu, kasatorius susiaurino Lizingo sutarties sampratą, ją prilygindamas turto nuomos sutarčiai. Tai neatitinka lizingo sutarties esmės. Pagal CK 6.573 straipsnio nuostatas lizingo gavėjas įgyja visas CK nustatytas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą turtą, kokias jis turėtų būdamas pirkimo–pardavimo sutarties šalimi. Kadangi ieškovui (lizingo gavėjui) labai svarbu, kad sumokėjęs visas įmokas jis įgis nuosavybės teisę į turtą (tokia sąlyga nustatyta Lizingo sutarties 16.1 punkte; lizingu įsigytas turtas prieš Lizingo sutarties sudarymą priklausė ieškovui), tai teismai pagrįstai sumokėtas įmokas laikė investicijomis, padarytomis siekiant ateityje įgyti nuosavybės teisę į lizingo objektą, kurias Skolos perkėlimo sutartimi ieškovas prarado.
  3. Dėl restitucijos taikymo. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad, nustatydami pagal Skolos perkėlimo sutartį perduoto turto turinį ir vertę, teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012, nurodytos taisyklės, jog lizingo gavėjas neturi nuosavybės teisės į daiktą, tačiau turi iš Lizingo sutarties kylančias prievolines teises, kurių vertė priklauso nuo daikto vertės rinkoje ir įmokėtų įmokų pagal sutartį (teismai pagrįstai vertino vilkikų vertę bei lizingo bendrovei sumokėtas įmokas).
  4. Dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškovo bankroto administratorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas reiškiant ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes buvusiam bankroto administratoriui UAB „Vermosa“ neįvykdžius Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytos pareigos patikrinti bankrutuojančios bendrovės sandorius bei laiku neperdavus įmonės dokumentų naujam administratoriui UAB „Bankroto eiga“, šis objektyviai negalėjo patikrinti dokumentų ir laiku pareikšti ieškinius. Kadangi dėl buvusio bankroto administratoriaus pareigų nevykdymo bendrovės kreditoriai nežinojo apie jų interesus pažeidžiančius sandorius, tai teismas, vadovaudamasis CK 1.127 straipsniu, priimdamas sprendimą turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kada UAB „Bankroto eiga“ buvo pateikti įmonės dokumentai ir kreiptasi į teismą ginant kreditorių interesus.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo

22CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, pagal kurią sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Vasmangas v. UAB Valdo leidykla, bylos Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Beltateksas“ v. UAB „Sarteksas“, bylos Nr. 3K-3-534/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Balmeto Medis“ v. AB „Simega“, bylos Nr. 3K-3-511/2011; kt.).

23Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl Skolos perkėlimo sutarties negaliojimo CK 1.82 straipsnio pagrindu, kilo ginčas dėl sandorio prieštaravimo juridinio asmens tikslams teisinio kvalifikavimo ir kitos sandorio šalies nesąžiningumo nustatymo. Kasatorius savo skunde nurodė, kad teismai byloje nepagrįstai Skolos perkėlimo sutartį laikė aiškiai nuostolinga ieškovui ir prieštaraujančia jo veiklos tikslams bei netinkamai taikė nesąžiningumo prezumpciją (CK 6.67 straipsnis), kuri yra civilinėje teisėje galiojančios sąžiningumo prezumpcijos išimtis.

24Vertindamas juridinio asmens teisnumui prieštaraujančių sandorių negaliojimą reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., su didesnėmis palūkanomis, nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v. UAB „Birių krovinių terminalas, bylos Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Balmeto Medis“ v. AB „Simega“, bylos Nr. 3K-3-511/2011). Darytina išvada, kad, pagal kasacinio teismo praktiką CK 1.82 straipsnio taikymas (egzistuojant visoms šio straipsnio taikymui svarbioms aplinkybėms) pateisinamas, jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose ir teismas konstatuoja aiškų, akivaizdų sandorio nenaudingumą, o tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių.

25Bylą nagrinėję teismai pripažino priežastinį ginčijamos Skolos perkėlimo sutarties sudarymo ir ieškovo nemokumo ryšį (nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimta praėjus tik porai mėnesių po sutarties pasirašymo); nustatė, kad ieškovas, vykdydamas Lizingo sutartį, neturėjo jokių skolų atsakovui UAB „SEB lizingas“; ginčijama sutartis nedavė realios naudos ieškovui, ji nepatvirtina aplinkybių apie jam teiktą materialią pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Skolos perkėlimo sutartis prieštarauja ieškovo veiklos tikslui gauti pelno, tenkinant gyventojų, įmonių, įstaigų, organizacijų (nepriklausomai nuo jų rūšies ir nuosavybės formos) poreikį teikiamoms paslaugoms bei atliekamiems darbams pagal nustatytos veiklos rūšis, taip pat investuoti lėšas (AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ įstatų 9 punktas), nes sumokėjęs 228 573,27 Lt lizingo įmokų, pagal Skolos perkėlimo sutartį perkeldamas 94 404,49 Lt lizingo įmokų skolą, perduodamas teises ir pareigas bei transporto priemones kasatoriui, ieškovas gavo tik 10 000 Lt, t. y. nepateisinamai mažą, turto rinkos vertės neatitinkantį užmokestį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priimdami procesinius sprendimus teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagrįstai Skolos perkėlimo sutartį pripažino aiškiai nenaudinga ieškovui, prieštaraujančia ieškovo veiklos tikslams ir iškreipiančia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, dėl ko viena sutarties šalis turėjo nepagrįstų turtinių praradimų.

26Privataus juridinio asmens galimybė nuginčyti savo sudarytus sandorius, motyvuojant jų prieštaravimu juridinio asmens teisnumui, įstatymo yra ribojama: sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, nustatytą jo veiklos dokumentuose, ar prieštarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu. Kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu netaikoma. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.67 straipsnyje nustatytos aplinkybės negali tapti išankstiniu teisiniu vertinimu, lemiančiu įrodinėjimo naštos paskirstymą, kai sprendžiamas klausimas dėl sandorio prieštaravimo juridinio asmens teisnumui, tačiau jos gali būti taikomos kaip sąžiningumo vertinimo matas, įrodinėjant kitos sandorio šalies nesąžiningumą (taikant sąžiningumo prezumpciją).

27Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, ar žemesnės instancijos teismai teisingai aiškino sąžiningumą atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai buvo sudaroma ir vykdoma Skolos perkėlimo sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismų nustatytų aplinkybių visuma (kasatoriui UAB „Šklėriai“ sudarant ginčo sutartį atstovavo direktorius M. V. M., kuris buvo artimasis ieškovo AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ vadovo A. M. giminaitis (tėvas ir sūnus); pasirašydamas Skolos perkėlimo sutartį A. M. žinojo apie ieškovo nemokumą; M. V. M. turėjo pareigą ir teisę domėtis kiekvieno kontrahento, su kuriuo sudaromos vienokios arba kitokios sutartys ar su kuriuo siejami tam tikri teisiniai santykiai, turtine padėtimi; A. M. taip pat buvo ir UAB „Šklėriai“ valdybos narys; UAB „Šklėriai“ priklauso M. šeimai; šalys susitarė, kad ieškovas išsinuomos iš kasatoriaus transporto priemones už 5000 Lt per mėnesį, tačiau realiai ieškovas nenuomojo automobilių, juos pardavė, t.y. jie nebuvo reikalingi atsakovo įmonės ūkinėje veikloje) buvo pakankama nuspręsti, kad sudarydamas sandorį kasatorius buvo nesąžiningas, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad Skolos perkėlimo sutartis prieštarauja ieškovo veiklos tikslams. Minėta, kad CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos sąlygos gali būti teismo vertinamos sprendžiant dėl sandorio šalies nesąžiningumo (kai galioja ir yra taikoma sąžiningumo prezumpcija), todėl, įrodžius, jog egzistavo šiame straipsnyje reglamentuotos aplinkybės (pakankama jų dalis teismo įsitikinimui subjekto nesąžiningumu susiformuoti), teismas turi teisę nuspręsti, kad kita sandorio šalis veikė nesąžiningai. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismų nepagrįstai taikyta nesąžiningumo prezumpcija neturėjo įtakos šalių ginčo išsprendimui ir procesinių sprendimų teisėtumui, nes nustatytos CK 6.67 straipsnio taikymo sąlygas atitinkančios aplinkybės yra svarbios kasatoriaus sąžiningumui paneigti, o jų visetas kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis – pakankamas UAB „Šklėriai“ nesąžiningumui konstatuoti.

28Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasatoriaus argumentą dėl to, kad teismai neįvertino aplinkybių, jog sprendimus sudaryti sutartis priėmė kolegialūs valdymo organai. Kadangi ieškovo vadovas A. M. buvo kasatoriaus UAB „Šklėriai“ valdybos narys, o kiti valdybos nariai buvo jo giminaičiai (M.), tai ši aplinkybė kartu su kitomis nutartyje nurodytomis teismų nustatytomis aplinkybėmis yra svarbi sprendžiant dėl kasatoriaus sąžiningumo prezumpcijos paneigimo ir leidžia daryti išvadą, kad kasatorius žinojo (turėjo žinoti), jog Skolos perkėlimo sutartis prieštarauja ieškovo veiklos tikslams.

29Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai įvertino CK 1.82 straipsnio taikymui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai pripažino sandorio neatitiktį juridinio asmens teisnumui, nes nesąžiningų šalių sudaryto akivaizdžiai nenaudingo sandorio pripažinimas reikštų CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą bei teisėtos civilinės apyvartos paneigimą.

30Dėl lizingo sutarties sampratą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir restitucijos taikymo, lizingo sutarties teisių ir pareigų perleidimo (Skolos perkėlimo) sutartį pripažinus negaliojančia

31CK 6.567 straipsnio 1 dalis apibrėžia lizingo (finansinės nuomos) sutarties sampratą, pagal kurią viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nurodo, kad lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, kad šis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. UAB „SAAS Capital Management Group“, bylos Nr. 3K-3-1/2012). Sudarydamas lizingo sutartį lizingo davėjas (finansuotojas) siekia gauti užmokestį už suteiktą lizingo gavėjui valdyti ir naudotis turtą, o lizingo gavėjas – įsigyti verslui reikalingą daiktą, šį daiktą valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų. Kadangi už lizingo būdu įgyjamą daiktą mokama kaina yra išskaidoma per tam tikrą trukmę, tai tokio daikto įgijimas lizingo gavėjui labai nesumažina turimų apyvartinių lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „SEB VB lizingas“ v. UAB „Integrita“, bylos Nr. 3K-3-422/2005). Tais atvejais, kai lizingo davėjas yra ir nuomojamo turto savininkas, tokiam sandoriui labiau būdingi pirkimo–pardavimo požymiai, lizingo santykius reglamentuojančios normos jam taikomos mutatis mutandis (CK 6.567 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012).

32CK 6.567 straipsnio ir teismų praktikos analizė suponuoja išvadą, kad lizingo sutartimi siekiama ne tik valdyti ir naudotis lizingo objektu lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir įgyti šį objektą nuosavybės teise, kai yra įvykdomos visos lizingo sutartyje nustatytos sąlygos. Kasatorius teisus, teigdamas, kad sudarius lizingo sutartį nuosavybės teisė į lizingo objektą išlieka lizingo davėjui, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaneigiant lizingo, kaip finansinės veiklos, esmės, lizingo sutartimi lizingo gavėjas įgyja ne tik teisę valdyti ir naudotis lizingo objektu, bet ir galimybę įgyti nuosavybės teisę į jį. Iš CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos lizingo sutarties sampratos akivaizdu ir lizingo gavėjui iš anksto yra žinoma, kad jis įgis nuosavybės teisę į daiktą sumokėjęs visą lizingo sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartimi nenumatyta ko kita. Per lizingo sutarties galiojimo laiką (kol nesumoka visos lizingo sutartimi finansuotos turto kainos ir mokesčio lizingo davėjui) lizingo gavėjas turtu naudojasi nuomininko teisėmis, už lizingo davėjo finansines paslaugas moka įmokas, kurios pagal lizingo sutartį kartu laikytinos ir asmens išlaidomis, skirtomis turtui įsigyti ateityje, jei lizingo sutartyje nenustatomos kitokios sąlygos.

33Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad Lizingo sutartis buvo sudaryta lizingo davėjui lizingo objektą įsigyjant ne iš trečiojo asmens, o iš lizingo gavėjo, kuris sutartį sudarė siekdamas gauti pajamų įmonės įprastinės veiklos vykdymui. Šią aplinkybę įvertinus kartu su Lizingo sutarties 16.1 punkto nuostata (lizingo gavėjas įgyja nuosavybės teisę į turtą visiškai sumokėjęs mokėjimų grafike nurodytas įmokas ir įvykdęs kitas Lizingo sutartyje nustatytas sąlygas) bei faktu, kad vilkikai buvo naudojami ieškovo įprastinėje veikloje (keleivių, krovinių vežimas, laikymas, sandėliavimas, kt.), ginčo bylos aplinkybių kontekste darytina išvada, kad vilkikų įsigijimas nuosavybės teise, sumokėjus visas įmokas pagal Lizingo sutartį, buvo viena svarbių ieškovo ir atsakovo UAB „SEB lizingas“ sudarytos Lizingo sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, kasatoriaus argumentai dėl teismų atlikto netinkamo Lizingo sutarties aiškinimo ir taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

34Kasacinis teismas savo praktikoje nurodo, kad lizingo gavėjas neturi nuosavybės teisės į daiktą, tačiau turi iš lizingo sutarties kylančias prievolines teises, kurių vertė priklauso nuo daikto vertės rinkoje ir įmokėtų įmokų pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012). Vadovaudamasi šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisykle, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdami restitucijos klausimą Skolos perkėlimo sutartį pripažinus negaliojančia teismai pagrįstai nustatinėjo lizingo objekto (vilkikų) vertę, vertindami visus byloje surinktus įrodymus. Kasatoriaus nurodomas restitucijos taikymo būdas, kad, spręsdami dėl kompensacijos ieškovui už galimą prarastą naudą, teismai turėjo vertinti ne vilkikų vertę, o naudą, kurios neteko ieškovas, perduodamas naudoti ir valdyti vilkikus kasatoriui, nepagrįstai susiaurintų Skolos perkėlimo sutartimi perleistų teisių ir pareigų apimtį bei neatitiktų CK 6.145 straipsnyje įtvirtintos restitucijos sampratos.

35Dėl kitų prisidėjimo prie kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų

36Prisidėjime prie kasacinio skundo atsakovas AB „SEB Lizingas“ nurodo, kad, nustatydamas bendrą vilkikų kainą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi įrodymų leistinumo reikalavimo neatitinkančiu rašytiniu įrodymu (UAB „Ober-Haus“ atliktu preliminariu rinkos vertės nustatymu). Teisėjų kolegija su tokiu atsakovo AB „SEB Lizingas“ argumentu nesutinka, atkreipdama dėmesį į tai, kad šis įrodymas nelaikomas oficialiuoju įrodymu CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme, tačiau jis atitinka CPK 197 straipsnio 1 dalyje rašytiniam įrodymui keliamus reikalavimus (jame yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), todėl gali būti teismo vertinamas kitų rašytinių įrodymų kontekste, įvertinus jų visumą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ekvivalento pinigais dydį nustatė tinkamai įvertinęs visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo naikinti priimtą sprendimą.

37Teisėjų kolegija nevertina ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą pateiktų argumentų dėl ieškinio senaties taikymo, nes šis klausimas nebuvo iškeltas kasaciniame skunde, todėl jis nėra kasacijos dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

38Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo ją naikinti pagal kasacinio skundo ir prisidėjimo prie jo argumentus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 61,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistus.

43Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Šklėriai“ (j. a. k. 124343777) 61,15 Lt (šešiasdešimt vieną Lt 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami klausimai dėl materialiosios teisės normų,... 6. Ieškovas BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“, atstovaujamas... 7. Ieškinyje nurodyta, kad, 2008 m. pabaigoje perėmus dalį bendrovės... 8. 2004 m. gruodžio 3 d. ieškovo vadovas trečiasis asmuo A. M. pasirašė... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams pareikšti... 12. Kadangi iš lizingo bendrovės nuosavybės teise perimtus automobilius... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo įstatuose nurodytas jo veiklos... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Šklėriai“ prašo panaikinti Vilniaus... 17. Prisidėjimu prie atsakovo UAB „Šklėriai“ kasacinio skundo atsakovas AB... 18. Atsiliepime į atsakovo UAB „Šklėriai“ kasacinį skundą ieškovas BAB... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo... 22. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens... 23. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl Skolos perkėlimo sutarties... 24. Vertindamas juridinio asmens teisnumui prieštaraujančių sandorių... 25. Bylą nagrinėję teismai pripažino priežastinį ginčijamos Skolos... 26. Privataus juridinio asmens galimybė nuginčyti savo sudarytus sandorius,... 27. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, kurio kasacinis... 28. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasatoriaus argumentą dėl to, kad... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai įvertino CK 1.82... 30. Dėl lizingo sutarties sampratą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo... 31. CK 6.567 straipsnio 1 dalis apibrėžia lizingo (finansinės nuomos) sutarties... 32. CK 6.567 straipsnio ir teismų praktikos analizė suponuoja išvadą, kad... 33. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad Lizingo sutartis buvo sudaryta... 34. Kasacinis teismas savo praktikoje nurodo, kad lizingo gavėjas neturi... 35. Dėl kitų prisidėjimo prie kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį... 36. Prisidėjime prie kasacinio skundo atsakovas AB „SEB Lizingas“ nurodo, kad,... 37. Teisėjų kolegija nevertina ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą... 38. Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 40. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 61,15 Lt bylinėjimosi... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą ir Lietuvos... 43. Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Šklėriai“ (j. a. k. 124343777)... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...