Byla 2S-1880-153/2013
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Sūduva Motor Sport“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2075-91/2013, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Atsakovė UAB „Sūduva Motor Sport“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės UAB „A2SM“ 203852 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas ir reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, įvertinus, kad prašoma priteisti suma yra didelė, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovei priklausančio turto areštą pateiktų reikalavimų ribose, t. y. areštuoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas bankuose ir/ar turtines teises, esančias pas ieškovę ar trečiuosius asmenis.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti išvadai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar net neįmanomas, taip pat nepateikė duomenų apie ieškovės turtinę padėtį. Atsakovei nepateikus duomenų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, jos prašymą taikyti šias priemones teismas atmetė kaip nepagrįstą (CPK 144 straipsnis).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Sūduva Motor Sport“ prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad atsižvelgiant į teismų praktiką, teismas nepagrįstai pareikalavo iš atsakovės pateikti duomenis apie ieškovės turtinę padėtį bei įrodyti, kad ieškovei priešieškinio reikalavimo suma yra didelė, kadangi pareigą paneigti objektyvią grėsmę dėl didelės ieškinio sumos turi ieškovė. Taip pat nurodo, kad pagal ieškovės byloje pateiktą balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą už 2012 m., ieškovė neturi nekilnojamojo turto ar kito vertingo turto, garantuojančio jos stabilumą, be to pateiktas balansas neatspindi realios ieškovės turtinės padėties 2013-06-19, t. y. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo dienai.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „A2SM“ prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovės pareikštas priešieškinis yra nepagrįstas ir neįrodytas, t. y. atsakovė tikėtinai nepagrindė savo priešieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė veiklą vykdo pelningai, kad realiai priešieškinio suma, kuri nėra užtikrinta, yra tik 136 393,66 Lt, ir įvertinus ieškovės turtinę padėtį, ieškovei nėra didelė, todėl ieškovės nuomone, nėra pagrindo taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nurodo, kad teismui vis dėlto nusprendus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindo taikyti absoliutų lėšų areštą, nes tai suvaržytų įmonės teises ir sužlugdytų įmonės veiklą.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas atmestinas.

12CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamą būsimo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.

13Nagrinėjamoje byloje priešieškinis pareikštas dėl 203 852 Lt sumos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino nurodydamas, kad atsakovė neįrodė, jog priešieškinio suma ieškovei yra didelė bei nepagrindė kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

14Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas priešieškinį priėmė. Preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, kuriais ieškovė įrodinėja priešieškinio nepagrįstumą ir pažymi, kad šie argumentai tirtini ir vertintini tik sprendžiant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikant šias priemones yra reikšminga tik tai, ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai tikėtinai.

15Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ieškinio (priešieškinio) reikalavimų dydis savaime nesudaro pagrindo taikyti ar atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į tai, ar šalies, kuriai taikomos apsaugos priemonės, turtinė padėtis yra tokia gera, jog net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. kai jis paneigia egzistavimą objektyvios grėsmės įvykdyti būsimam sprendimui, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228/2012).

16Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, neturinti tikslių duomenų apie ieškovės turtinę padėtį, neprivalo jų pateikti, o ieškovė, siekdama paneigti objektyvios grėsmės (dėl didelės priešieškinio sumos) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, privalo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovė pateikė teismui prieštaravimus dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kartu 2012-12-31 įmonės balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, dėl šių ieškovės pateiktų įrodymų nepasisakė ir jų nevertino. Pažymėtina, kad ieškovė pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą ir įrodinėdama savo gerą turtinę padėtį, taip pat pateikė 2012-12-31 įmonės balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys apie jos finansinę padėtį 2012-12-31 neatspindi realios ieškovės turtinės padėties nei skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu, nei atskirojo skundo nagrinėjimo metu, todėl nesudaro pagrindo spręsti, jog priešieškinio reikalavimo suma ieškovei nėra didelė.

17Pažymėtina, kad nors byloje nėra faktinių duomenų apie ieškovės ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą atsakovės priešieškinio tenkinimo atveju, būtinybę areštuoti ieškovės turtą pagrindžia tai, kad jai yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu ji nuspręstų taip pasielgti. Tokiu atveju, neapribojus ieškovės disponavimo turtu teisės, išlieka teorinė galimybė ateityje apsunkinti ar padaryti neįmanomą įvykdyti teismo sprendimą atsakovės priešieškinio tenkinimo atveju.

18Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Marijampolės rajono apylinkės teismas civilinę bylą Nr. 2-2075-91/2013 pagal ieškovės UAB „A2SM“ ieškinį atsakovei UAB „Sūduva Motor Spotr“, trečiasis asmuo UAB „Sweco hidroprojektas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl žalos atlyginimo išnagrinėjo iš esmės ir 2013 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė tai yra išnagrinėjo ir įvertino iš esmės atsakovės pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, padarydamas išvadą, jog priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Nors minėtas teismo sprendimas atskirojo skundo nagrinėjimo dieną nėra įsiteisėjęs, tačiau jis patvirtina, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovė tikėtinai pagrindė savo priešieškinio reikalavimus, kaip tai nustato CPK 144 straipsnio 1 dalis, taip pat, kad yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

19Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį motyvavo netinkamai, tačiau įvertinus faktinę aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės sprendimu priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą, spręstina, kad pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis paliktina galioti apeliacinės instancijos teismo nurodytų motyvų pagrindu. Taip pat pažymėtina, kad pasibaigus procesui pirmosios instancijos teisme, ginčijamos teismo nutarties panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą ir civilinę bylą,... 3. I.Ginčo esmė... 4. Atsakovė UAB „Sūduva Motor Sport“ priešieškiniu prašė priteisti iš... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Sūduva Motor Sport“ prašo panaikinti... 9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „A2SM“ prašo atmesti... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Atskirasis skundas atmestinas.... 12. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 13. Nagrinėjamoje byloje priešieškinis pareikštas dėl 203 852 Lt sumos... 14. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas priešieškinį... 15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ieškinio (priešieškinio)... 16. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti... 17. Pažymėtina, kad nors byloje nėra faktinių duomenų apie ieškovės... 18. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Marijampolės... 19. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada,... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1... 21. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį palikti...