Byla 2A-565-210/2015
Dėl servituto nustatymo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G., trečiojo asmens A. G. ir trečiojo asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-13-322/2015 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“, su trečiaisiais asmenimis A. G. ir Kelmės rajono savivaldybės administracija dėl servituto nustatymo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė A. G. patikslinusi ieškinio reikalavimus Kelmės rajono apylinkės teismo prašė:

51) įpareigoti atsakovus papildyti 2000 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį sutarties Nr. ( - ) punktą tekstu: „Servitutai: 103 servitutas (2000 m. buvo žymimas „20“), neatlygintinas – teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per ( - ), Kelmėje, žemės savininko naudojamo žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų ir įrenginių, važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujančio daikto sklypo adresas: ( - ), sklypo plotas 275 kv. m). Apribojimų plotas – 196 kv. m, kelias 4 m pločio“;

62) įpareigoti atsakovus papildyti atsakovo Vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ kadastrinių matavimų bylos, registro Nr. ( - ) duomenis punktu: „Servitutai: Šio žemės sklypo servitutai kituose žemės sklypuose: 103 servitutas (2000 m. buvo žymimas „20“), neatlygintinas – teisė viešpataujančio daikto savininkams eiti, važiuoti per ( - ), Kelmėje, žemės savininko naudojamo žemės sklypo dalį – 196 kv. m, 4 m pločio keliu prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų ir įrenginių, važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujančio daikto sklypo adresas: ( - ), sklypo plotas 275 kv. m). Apribojimų plotas – 196 kv. m, kelias 4 m pločio“;

73) nustatyti 4 metrų pločio kelio servitutą, pažymėtą UAB „Baltijos matavimų organizacijos“ parengtoje žemės sklypo servituto nustatymo schemoje indeksu S, kurio bendras plotas 196 m2, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), Kelmėje (kadastrinis Nr. ( - )) bei šiame sklype esančiame inžineriniame statinyje – kiemo aikštelėje (unikalus Nr. ( - )), nuosavybės teise priklausančiame Vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“, suteikianti teisę transporto priemonėmis važiuoti į ieškovei priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )) bei privažiuoti prie šiame sklype esančio ieškovei priklausančio statinio (unikalus Nr. ( - )).

8Ieškovė nurodė, kad 2011 m. spalio 5 d. iš VĮ „Turto bankas“ įsigijo 0,0275 ha ploto visuomeninės paskirties žemės sklypą ir administracinį pastatą, esančius Kelmėje, ( - ). Pagal Vytauto Didžiojo, Dariaus ir Girėno, Kooperacijos ir A. M. gatvių detalųjį planą, patvirtintą 2000-05-04, sklypui, esančiam ( - ), priklausė 196 kv. m. ploto servitutas žemės sklypo, esančio ( - ), Kelmė, atžvilgiu. Tačiau sudarius sandorius paaiškėjo, kad atskirų institucijų dokumentai nustato skirtingą nusipirkto žemės sklypo teisinį režimą. Ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyrių su prašymu patikslinti 2011-06-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymą nustatant 196 m3 servitutą žemės sklypo, esančio ( - ), Kelmė, atžvilgiu, tačiau jai buvo atsakyta, kad tikslinti įsakymo nėra teisinio pagrindo, kad servitutas turi būti nustatomas savininkų susitarimu arba teismo sprendimu. Taip pat kreipėsi į Kelmės žemėtvarkos skyrių su siūlymu sudaryti notarinį susitarimą dėl kelio servituto nustatymo, tačiau Kelmės žemėtvarkos skyrius atsisakė sudaryti notarinį susitarimą dėl kelio servituto nustatymo. Ieškovė nurodė, kad servitutas jai būtinas, kad galėtų privažiuoti prie savo žemės sklypo ir jame stovinčio komercinės paskirties pastato ir naudoti juos pagal paskirtį.

9Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės reikalavimai dėl 4 metrų pločio kelio servituto nustatymo teismo sprendimu per valstybinės žemės sklypą yra atmestini ir negali būti tenkinami, nes neatitinka CK 4.126 straipsnyje nurodytos sąlygos dėl servituto būtinumo. Dėl ieškovės reikalavimo papildyti valstybinės žemės nuomos sutartį ir valstybinės žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, reikalavimai yra neteisėti, nes pažeidžia sutarties laisvės principą, tokie reikalavimai savo turiniu yra nelogiški ir prieštaraujantys kitam reikalavimui (pažymėtam 3 punktu) – servitutą nustatyti teismo sprendimu. Patenkinus pirmus du patikslinto ieškinio reikalavimus, nebetenka prasmės trečiasis reikalavimas nustatyti ieškovės prašomą kelio servitutą teismo sprendimu. Be to, neaišku kokį servitutą prašoma nustatyti, nes pagal servitutų klasifikatorių indeksas 103 žymi kelio servitutą – viešpataujantį daiktą. Teigia, kad tokiu atveju, ieškovė neturi teisės už valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus, spręsti – reikia valstybei, jos žemės sklype viešpataujančio daikto, ar ne.

10Atsakovas Vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad 2000 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. ( - ), 99 metų laikotarpiui, išsinuomojo 1630 kv. m žemės sklypą, esantį ( - ), Kelmė, į kurį ieškovė prašo nustatyti servitutą. Sudarant šią sutartį žemės sklypui nebuvo nustatytas servitutas 103, jis įstatymo nustatyta tvarka nėra nustatytas iki šiol, buvo nustatytos tik specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Servitutas žemės sklypui turėjo būti nustatytas Šiaulių apskrities viršininko sprendimu, įrašytas į žemės sklypo naudojimo sąlygas ir įregistruotas valstybinį žemės kadastrą tvarkančioje įstaigoje. Teigia, kad ieškovės ieškinyje minimi sprendimas ir įsakymas nėra administraciniai aktai, nustatantys servitutą, kuriuo prašoma papildyti valstybinės žemės sutartį, todėl visi patikslinto ieškinio argumentai apie šių dokumentų įrodomąją reikšmę esant servitutą, yra teisiškai nereikšmingi. Nurodo, kad ieškinio reikalavimas „įpareigoti atsakovus papildyti 2000-09-12 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. ( - ) 8 punktą“, prieštarauja sutarčių laisvės principui. Ieškovės reikalavimas papildyti sutartį, į ją įrašant iki šiol nenustatytą servitutą reiškia ne ką kitą, kai tik esamos sutarties esminių sąlygų pakeitimą. Be to, vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ per laikotarpį nuo 2008 m. iki 2011 m. birželio 30 d. nuomojame žemės sklype įrengė inžinerinį statinį-kiemo aikštelę, kuris atsakovo nuosavybės teise nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. įregistruotas VĮ „Registrų centras“, todėl, remiantis CK 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovės reikalavimas papildyti kadastrinių matavimų bylos duomenis yra netikslus, neaišku kurį iš kadastrinių duomenų bylos dokumentų yra reikalaujama įpareigoti atsakovus papildyti ir kokiu pagrindu. Kadangi iki dabar servitutas nėra nustatytas, todėl nesant dokumento dėl servituto nustatymo ir prašymas papildyti kadastro bylą prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymui ir kadastro tvarkytojas negalėtų tokio įregistruoti. Taip pat nurodė, kad būtinumą nustatyti ieškovės prašomą servitutą paneigia faktas, kad ieškovė vykdė jai priklausančio pastato rekonstrukciją, nesant jokio servituto, o tai įrodo, kad ieškovė gali naudotis savo pastatu pagal įprastinę jo paskirtį ir nenustačius prašomo servituto.

11Trečiasis asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija su ieškiniu sutiko iš dalies. Ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus papildyti kadastrinių matavimų bylos duomenis prieštarauja reikalavimui nustatyti servitutą teismo sprendimu, nes patenkinus pirmus du, patikslinti ieškinio reikalavimai netenka prasmės. Tačiau reikalavimas nustatyti servitutą yra pagrįstas, nes ieškovė neturėdama privažiavimo prie savo sklypo iš ( - ) gatvės negali naudotis savo turtu pagal paskirtį.

12Trečiasis asmuo A. G. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

15Priteisė iš A. G. Vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“ 1704,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16Priteisė iš A. G. valstybei 14,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17Teismas nustatė, kad 2011m. spalio 5 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. ( - ) ir pirkimo pardavimo sutartimi Nr. ( - ) ieškovė nuosavybėn įsigijo 0,0275 ha ploto visuomeninės paskirties teritorijos žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) ir administracinės paskirties pastatą – Apsaugos poskyrį (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), Kelmės mieste. Iš išrašo bei 2012 metais patvirtinto sklypo detaliojo plano dokumentacijos ir aiškinamojo rašto teismas matė, kad šiam žemės sklypui, kurio naudojimo būdas iš visuomeninės paskirties pakeistas į komercinės paskirties objektų teritorijos, tiek pagal ankstesnius, tiek pagal dabartinius, planinius dokumentus yra nustatyti tokie servitutai: kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) ir servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis). Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, žemės sklypui, adresu ( - ), Kelmė, kaip viešpataujančiam daiktui, nėra nenustatyta. Ieškovei priklausantis žemės sklypas, esantis Kelmėje, ( - ), ribojasi su Lietuvos Respublikai priklausančiu žemės sklypu, esančiu Kelmėje, ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kuris 99 metų laikotarpiui pagal valstybinės žemės nuomos sutartį yra išnuomotas vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“, o pastaroji išnuomotame žemės sklype yra įrengusi ir teisiškai įregistravusi statinį- kiemo aikštelę. Ieškovė tvirtina negalinti patekti į savo žemės sklypą ir naudotis pagal paskirtį žemės sklypu ir pastatu.

18Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis ( - ) (dabartiniu metu priklausantis ieškovei) suprojektuotas detaliuoju planu, patvirtintu Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2000-05-02 sprendimu Nr. ( - ) „Dėl Kelmės m. teritorijos, esančios tarp Vytauto Didžiojo, Dariaus ir Girėno, Kooperacijos ir A. M. gatvių detalaus patvirtinimo“, taip pat 2011 metais šiam sklypui pagal VĮ Turto bankas užsakymą atlikti kadastriniai matavimai. Su ieškovės sklypu besiribojančiam valstybiniam žemės sklypui, esančiam ( - ), Kelmėje, dabartiniu metu šis sklypas 99 metų laikotarpiui išnuomotas atsakovui vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“, kuris yra įsirengęs ir teisiškai nuosavybėn įregistravęs statinį - aikštelę, kurioje yra turgavietė, nebuvo numatytas servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis į ( - ) sklypą iš ( - ) gatvės.

19Servituto nustatymas teismo keliu yra susijęs su kito (tarnaujančio daikto) savininko teisių ir interesų apribojimu, ieškovas turi pateikti įrodymus, kad išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nebūtų ribojamos kitų savininkų teisės. Nors ieškovės nuomone, 196 kv. m. servitutas per ( - ) sklypą Nustatė 2000-05-04 Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. ( - ), kuriuo patvirtinti detaliojo plano sprendiniai, 2011-05-27 Kelmės rajono savivaldybės administracijos įsakymas „Dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ) ir 2011-05-25 darbo grupės protokolas Nr. ( - ), vienok teismas atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad nei vienas iš šių dokumentų nėra administracinis aktas, kurio pagrindu galėtų būti nustatytas servitutas. Detalusis planas buvo parengtas visam kvartalui, servitutai, tame tarpe ir servitutas 20 „ – teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per savininko naudojamo žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų ir įrenginių, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi, aptarnaujant bei remontuojant šiuos pastatus ir įrenginius“, plane yra numatytas kiekvienam sklypui, tačiau detaliajame plane nėra konkrečiai nurodyta, kurio žemės sklypo savininkas turės teisę naudotis kito konkretaus savininko nuosavybe, servitutų planai, nurodant jų išmatavimus, išdėstymą ir kitus parametrus nenurodyti, servitutai kaip daiktinės teisės viešajame registre neįregistruotos, kadangi visos šios sąlygos yra nustatomos ir registruojamos atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka. Vyriausiasis Kelmės rajono savivaldybės architektas paaiškino, kad detaliuoju planu buvo suformuoti sklypai apie esančius statinius, į sklypą , esantį ( - ) pagal detaliojo plano sprendinius galima patekti per turgavietės teritoriją, tačiau servitutinio kelio detaliajame plane nubrėžto nėra. Tokiu būdu ieškovės teiginį, kad 2000 metų detaliuoju planu servitutas jau buvo nustatytas ir įpareigoti atsakovus papildyti nuomos sutartį ir kadastrinių matavimų bylą, teismas laikė nepagrįstu, todėl pirmą ir antrą ieškovės reikalavimus atmetė. Pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovų tuomet, kai ieškovė dar nebuvo žemės sklypo, esančio ( - ), savininke, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus pildyti valstybinės žemės nuomos sutartį yra sutarties esminių sąlygų pakeitimas, kurio tenkinimas, atsakovams nesutinkant, reikštų sutarties laisvės principo pažeidimą.

20Atsakovas vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“, turėdamas nuomotojo sutikimą ir statybą leidžiančius dokumentus išnuomotame žemės sklype, ( - ), yra įrengęs inžinerinį statinį-kiemo aikštelę. Statinio įrengimui, dokumentų sutvarkymui panaudojo savo lėšas, statinio vidutinė rinkos vertė yra 181 000 Lt, o nuomojamame sklype atsakovas yra įrengęs turgavietę. Pagal atsakovo pateiktą projektą aikštelės trinkelių danga yra pritaikyta tik lengviesiems automobiliams, jų parkavimui ir prekybai iš lengvųjų automobilių, bet ne sunkiasvorėms mašinoms. Nustatyta, kad ieškovei vykdant pastato rekonstrukciją, važiuojant sunkiasvorėmis mašinomis trinkelių dalis trinkelių dangos yra sugadinta. Turgavietė yra prekyvietė, ten stovi laikinieji statiniai – turgaus paviljonai, vyksta prekyba. Turgavietėje eismas yra draudžiamas, visa aikštė naudojama kaip pėsčiųjų zona, nuolat vaikšto žmonės, todėl teismas sprendė, kad servituto nustatymas ir kelio įrengimas neabejotinai keltų grėsmę ir prekybininkams ir pirkėjams, be to, pagrįstu teismas laikė atsakovo vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ teiginį, kad dėl kelio įrengimo sumažėtų ir prekybininkų ir pirkėjų skaičius, atitinkamai ir atsakovo pajamos.

21Ieškovė reikalauja servituto, kad galėtų patekti (važiuoti transporto priemonėmis) per atsakovams priklausantį žemės sklypą ir aikštelę, todėl ieškovei šioje byloje tenka pareiga pagrįsti prašomo nustatyti servituto būtinumą.

22Iš detaliojo plano teismas matė, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas, esantis ( - ), ribojasi ( - ) gatvėje su pėsčiųjų taku (šaligatviu) ir automobilių stovėjimo aikštele, ši aplinkybė viena iš esminių dėl kurios atsakovai su ieškiniu nesutinka ir mano, kad ieškovė gali savo turtą naudoti pagal paskirtį ir be servituto nustatymo. Ieškovė nurodė, kad ( - ) gatvėje tarp jai priklausančio pastato ir automobilių stovėjimo aikštelės yra šaligatvis, kuriuo vaikšto žmonės, todėl prekių pristatymas į parduotuves, kurios yra įsikūrusios rekonstruotame pastate, yra ne tik kad apsunkintas, bet ir neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė įsigijo visuomeninės paskirties patalpas, todėl keisdama paskirtį į komercinę, atlikdama pastato rekonstrukciją, ieškovė turėjo pareigą svarstyti ir vertinti savo galimybes, ar galės vystyti komercinę veiką, ar turės tam tinkamas sąlygas. Kita vertus, nei viename iš ieškovės teismui pateiktų institucijų atsakymuose nėra kategoriškų draudimų ar ribojimų, yra akcentuoti atitinkami reikalavimai, būtini prekybai vykdyti, eismo saugumui užtikrinti, tačiau ieškovė esamoje situacijoje neatliko jokių veiksmų, faktiškai nieko nesprendė, todėl institucijų atsakymų pateikimas teismui buvo aiškiai formalus, įpareigojimo pateikti įrodymus, kad išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes dėl savo teisių įgyvendinimo, vykdymas. Ieškovė kitų įrodymų patvirtinančių, kad dėl objektyvių priežasčių įvažiavimas iš ( - ) gatvės nėra galimas nepateikė, taip pat teismo neprašė išreikalauti įrodymų, patvirtinančių jos poziciją, todėl teismas laikė, kad ieškovė neįrodė tiesioginių kliūčių, patekti į savo sklypą iš ( - ) gatvės ir naudoti pagal paskirtį, buvimą. Kita aplinkybė, o būtent, kad ieškovė pakeitė sklype stovinčio pastato paskirtį iš administracinio į komercinės paskirties, atliko pastato rekonstrukciją, vykdė statybos darbus ir jokių kliūčių patekti į savo sklypą iš ( - ) g. jai nebuvo sudaryta, įrodo, kad esant poreikiui patekimas į jos sklypą galimas ir iš ( - ) gatvės.

23Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendė, jog šioje civilinėje byloje duomenų apie tai, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis ieškovei jai priklausančio daikto naudoti pagal paskirtį, nėra ir ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Teismas akcentavo, kad ieškovė atsakovui nėra pasiūliusi konkretaus ir sąžiningo atlyginimo už prašomą nustatyti servitutą, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovė pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje suformuotą imperatyvą, t. y. teikti protingo atlyginimo už servituto nustatymą pasiūlymą. Ieškovės prašymą dėl neatlygintino servituto, motyvuojant tokį prašymą dėl pareigūnų neveikimo pažeisto teisėto visuomenės intereso, tai yra viešo intereso gynimu, teismas laikė nepagrįstu, kadangi jokie pareigūnų aktai nėra ginčijami, jokie kiti asmenys nėra pareiškę reikalavimų, analogiškų ieškovės reikalavimas ir nėra įgalioję ginti ieškovę atstovauti ar ginti jų interesus. Teismas laikė, kad servituto nustatymas šiuo atveju yra išimtinai privataus pobūdžio.

24Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju tokiomis nustatytomis sąlygomis servituto nustatymas iš esmės ribotų tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teises labiau, negu yra būtina tinkamam naudojimuisi viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti bei tokiu būdu būtų iš esmės pažeisti proporcingumo ir turto savininkų interesų pusiausvyros principai, be to, ieškovė neįrodė tų aplinkybių, jog nenustačius jos prašomo servituto, ieškovė objektyviai negalės naudotis savo turtu pagal jo tikslinę paskirtį, todėl ieškovės ieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą bei neįrodytą ir šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas.

25III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

26Apeliaciniu skundu ieškovė A. G. ir trečiasis asmuo A. G. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

27Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

281. Apeliantai mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, teismas neįsigilino į bylos esmę, neteisingai pritaikė bei išaiškino materialinės teises normas, nesilaikė procesinių teisės normų, sprendimo motyvuose išdėstyti teiginiai nėra pagrįsti įstatymo normomis, sprendime pasisakyta dėl asmenų, kurie nebuvo įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, tai yra trečiaisiais asmenimis. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, buvo šališkas ir pažeidė LR Konstitucijos 109 str. reikalavimą. Teismas suteikė pirmumą privataus intereso gynybai prieš viešąjį interesą ir nematė pareigos ex officio taikyti CK 6.225 str. l d., 6.227 str. 2d. Nurodo, kad pagrindinė priežastis ginčui kilti buvo Valstybės pareigūnų neveikimas vykdant įstatymų reikalavimus, dėl ko iš esmės buvo pažeisti ne tik apeliantų, bet ir viešas interesas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2000-05-04 sprendimas Nr. ( - ) „Dėl Kelmės m. teritorijos, esančios tarp Vytauto Didžiojo, Dariaus ir Girėno, Kooperacijos ir A. M. gatvių, detalaus plano patvirtinimo“ yra galiojantis ir įregistruotas viešame registre įstatymų nustatyta tvarka, jokiais kitais detaliaisiais planais nėra pakeistas. Apeliantai pabrėžia detaliojo plano projekto paskirtį ir svarbą, ką patvirtino ir Kelmės rajono vyr. architektas.

292. Teismas rėmėsi kasacinio teismo civilinių bylų nutartimis, kuriose faktinės aplinkybės kardinaliai skiriasi nuo šioje byloje esančių aplinkybių. Apeliantai teigia, kad teismas nesivadovavo CPK 185 straipsnio nuostatomis, neįsigilino, ar nėra pažeistos detaliojo plano nuostatos, visiškai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo susijusio su viešo intereso pažeidimu. Teismas nevisapusiškai įsigilino į visus byloje esančius objektyvius įrodymus ir nesivadovavo LR teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Teismas neskiria detaliųjų pianų rūšių ir jų paskirties. Teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino ne tik LR Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, bet ir CK 4.111 str., CK 4.117 str., CK 4.119 str., CK 4.122 str., CK 4.128 str., CK 4.109 str.

303. Apeliantai įsitikinę, kad teismas neįsigilino į reikalavimų esmę dėl įpareigojimo atsakovus papildyti nuomos sutartį ir kadastrinių matavimų bylą duomenimis dėl teisės naudotis kelio servitutu. Būtent, valstybės pareigūnai, išnuomodami valstybei priklausančią žemę privačiam asmeniui ne aukciono tvarka, nuomos sutarties 8 p. privalėjo nurodyti trečiųjų asmenų teisę į kelio servitutą, bet to nepadarė. Būtent R. P. išdavė netinkamos formos sutikimą leisti nuomojame 0,1630 kv. m. valstybinės žemės sklype, esančiame ( - ), Kelmėje, atlikti projektavimo ir statybos darbus dėl kiemo aikštelės sutvarkymo įrengiant betono trinkelių dangą aikštelėje, nes ji, kaip valstybinės žemės nuomotojas, turėjo imtis veiksmų pakeisti aptariamą žemės nuomos sutartį, numatyti sąlygas, susijusias su galimybe vykdyti statybą. Būtent ieškovė prašė modifikuoti sutartį viešo intereso srityje. Todėl dėl LR Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų pažeidimo galiojant Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2000-05-02 sprendimui Nr. ( - ) „Dėl Kelinės miesto teritorijos, esančios tarp Vytauto Didžiojo, Dariaus ir Girėno, Kooperacijos ir A. M. gatvių detalaus plano patvirtinimo“, planinei medžiagai, sprendiniams, ši išimtinė priemonė, apeliantų manymu, turi būti taikoma ginant ne privačių asmenų interesus, o viešą visuomenės interesą, pagal toje teritorijoje galiojantį savivaldybės lygmens norminį teisinį aktą.

314. Apeliantai įsitikinę, kad teismas savo pareigą rinkti įrodymus perkėlė ieškovei. Nesutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju nėra jokio viešo intereso pažeidimo, o servituto nustatymas yra išimtinai privataus pobūdžio. Teismas nepaisė visuomenės intereso, neišklausė ir į bylą suinteresuotais asmenimis neįtraukė buvusio viešbučio pastato dabartinių savininkų. Teigia, kad viešojo intereso apsaugos sąvoka yra platesnė už viešojo intereso gynimo sąvoką, todėl asmens teisių ir teisėtų interesų bei viešojo intereso teisingos pusiausvyros principas privalėjo būti taikomas sprendžiant šią civilinę bylą. Teismas prilygino savivaldybės lygmens teritorijos detalųjį planą su konkretaus objekto toje teritorijoje detaliuoju planu ir pastarajam suteikė aukštesnę teisinę galią, nei tai numato LR Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos. Teismas nepaisė ir to, kad sprendžiant servituto atlygintinumo klausimą privalo būti aktyvus. Atsakovas vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ savo rizika ir lėšomis turėjo teisę įsirengti kiemo statinius aiškiai žinodamas, kad tretieji asmenys turės teisę naudotis visuomenei skirta teritorija, servitutiniais privažiavimais, nes šios teritorijos detalusis planas turi viršenybę prieš kitus, vėliau atliktus konkrečiu objektu kadastrinius matavimus. Apeliantai mano, kad teismas formaliai pasisakė dėl servituto atlygintinumo ir bylos aplinkybių šiuo klausimu net netyrė. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakyta tik dėl vieno ieškovės reikalavimo, tai yra dėl servituto nustatymo, dėl kitų reikalavimų nieko nenuspręsta, kas prieštarauja CPK 270 str. 5 d. nuostatai ir sudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą.

32Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą ir dalyje dėl atsisakymo nustatyti 4 metrų pločio servitutą Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), Kelmėje bei šiame sklype esančiame inžinieriniame statinyje - kiemo aikštelėje, nuosavybės teise priklausančioje Vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“, suteikiantį teisę transporto priemonėmis važiuoti į ieškovei priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), Kelmėje bei privažiuoti prie šiame sklype esančio ieškovei priklausančio statinio priimti naują sprendimą – nustatyti 4 metrų pločio servitutą Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), Kelmėje (kadastrinis Nr. ( - )) bei šiame sklype esančiame inžinieriniame statinyje - kiemo aikštelėje (Un. Nr. ( - )), nuosavybės teise priklausančiame Vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“, suteikiantį teisę transporto priemonėmis važiuoti į ieškovei priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), Kelmėje (Un. Nr. ( - )) bei privažiuoti prie šiame sklype esančio ieškovei priklausančio statinio (Un. Nr. ( - )) bei išaiškinant atsakovui Vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“ teisę dėl minėto servituto patirtų nuostolių dydžio ir atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

33Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

341. Apelianto nuomone, sprendimas dalyje dėl atsisakymo nustatyti 4 metrų pločio servitutą Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), Kelmėje bei šiame sklype esančiame inžinieriniame statinyje - kiemo aikštelėje, nuosavybės teise priklausančiame Vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“, suteikiantį teisę transporto priemonėmis važiuoti į ieškovei priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), Kelmėje bei privažiuoti prie šiame sklype esančio ieškovei priklausančio statinio, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Detalieji planai yra teritorijų planavimo dokumentai, kurių brėžiniuose yra pažymėtas tik servitutų projektinis pasiūlymas. Rengiant detalųjį planą, sklypo ( - ) visa teritorija pažymėta kaip galima servitutinė teritorija, atsižvelgiant į tai, kad minėtą sklypą supa eilės savininkų nuosavybė (pastatai ir žemės sklypai), kai kuriems sklypams numatyta paskirties keitimo galimybė, todėl numatyti konkrečių servitutų išmatavimus, išdėstymą ir kitus parametrus paprasčiausiai nebuvo galimybės. 2011 m. gegužės 27 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ( - ) „Dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ), Kelmėje, sąlygų nustatymo“ pasiūlyta Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos perduoti patikėjimo teise VĮ Turto bankui žemės sklypą ne žemės ūkio veiklai, laikantis žemiau nurodytų sklypo ribų, sąlygų apribojimų ir servitutų, tarp kurių yra ir 103 servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas). Tai nėra servituto nustatymas, įsakymas šios bylos prasme vertintinas kaip Detaliajame plane pažymėto servitutų projektinio pasiūlymo patvirtinimas. Viešpataujančių daiktų savininkams pareiškus savo valią, būtų nustatomi konkretūs servitutai, tam nereiktų atlikti didelių laiko sąnaudų reikalaujančių Detaliojo plano keitimo procedūrų. Be to, net ir planavimo dokumentuose nesant pažymėto servitutų projektinio pasiūlymo, tai nereikštų, kad servitutas teismo sprendimu negalėtų būti nustatytas, toks teismo sprendimas suponuotų planavimo dokumentų pakeitimą. 2011 m. spalio 5 d. iš VĮ Turto bankas ieškovei įsigijus sklypą ( - ) ir išreiškus valią dėl servituto nustatymo, sandoriu tarp jos ir Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyriaus servitutas, apelianto nuomone, turėjo būti nustatytas.

352. Apeliantas įsitikinęs, kad teismo išvada, jog šioje civilinėje byloje duomenų apie tai, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis ieškovei jai priklausančio daikto naudoti pagal paskirtį, nėra ir ieškovė tokių įrodymų į šią civilinę bylą nepateikė, prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Kelmės rajono savivaldybės administracija, kaip planavimo organizatorius, vykdydama detalųjį planavimą, įvertino faktą, kad minimas šaligatvis yra vienas labiausiai naudojamų Kelmės mieste šaligatvių, prekių pristatymas ir, juo labiau, transporto priemonių važiavimas juo pažeistų visuomenės interesus, keltų grėsmę pėsčiųjų saugumui, todėl ir numatė servituto per sklypą ( - ) galimybę. Teismas darydamas išvadą, kad servituto nustatymas ir kelio įrengimas neabejotinai keltų grėsmę ir prekybininkams ir pirkėjams, neatsižvelgė į tai, kad patekimas iš ( - ) gatvės pusės neabejotinai keltų grėsmę gerokai didesniam asmenų skaičiui, tame tarpe ir teismo nurodytai asmenų grupei, nes didžioji dauguma pirkėjų į turgavietės teritoriją patenka būtent šaligatviu iš ( - ) gatvės pusės. Teismo išvada, kad ieškovė pakeitė sklype stovinčio pastato paskirtį iš administracinio į komercinės paskirties, atliko pastato rekonstrukciją, vykdė statybos darbus ir jokių kliūčių patekti į savo sklypą iš ( - ) g. jai nebuvo sudaryta, įrodo, kad esant poreikiui patekimas į jos sklypą galimas ir iš ( - ) gatvės, tačiau iš dalies įrodo, kad patekimas iš ( - ) gatvės pusės negalimas, ir tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, paneigianti servituto galimybę. Asmens galimybė normaliomis sąnaudomis daiktą naudoti pagal paskirtį negali priklausyti nuo kito subjekto, šiuo atveju Vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ vadovo valios. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad ieškovė, įsigydama sklypą ( - ), būtų turėjusi realų pagrindą manyti, kad servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis nebus nustatytas. Priešingai, atsakovas Vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“, 2000 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. ( - ), 99 metų laikotarpiui išsinuomodamas sklypą ( - ) ir statydamas statinį - kiemo aikštelę, turėjo galimybę susipažinti su teritorijų planavimo dokumentais, turėjo išsiaiškinti pažymėjimų Detaliajame plane reikšmę, įsivertinti galimus servitutų nustatymus, viešpataujančių daiktų savininkams išreiškus valią tai padaryti.

363. Šioje byloje atsakovas Vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ yra pareiškęs savo preliminarius reikalavimus dėl servituto jam nuosavybės teise priklausančiame inžinieriniame statinyje – kiemo aikštelėje ( - ), Kelmėje (jei servitutas būtų nustatytas) atlygintinumo. Ieškovė nurodė savo motyvus dėl servituto neatlygintinumo, tačiau, apelianto nuomone, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo skirtas pakankamas dėmesys išsiaiškinti tarnaujančio daikto savininko nuostolių objektyvų dydį, šioje byloje nepakanka duomenų jo nustatymui.

37Atsiliepimu į Kelmės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ieškovė A. G. ir trečiasis asmuo A. G. prašo patenkinti apeliacinį skundą, panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

38Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

39Sutinka su apelianto nuomone, kad teismo išvada prieštarauja detaliojo plano paskirčiai. Teismo išvada, kad jei detaliajame plane nėra nurodyti servitutų planai su jų išmatavimais, išdėstymas ir kiti parametrai, servitutai neįregistruoti viešame registre, todėl toks detalusis planas nėra privalomas dokumentas atliekant konkrečių sklypų kadastrinius matavimus, nepagrįsta, ir palaiko apelianto nuomonę, kad detalieji planai yra teritorijų planavimo dokumentai, kurių brėžiniuose yra pažymėtas tik servitutų projektinis pasiūlymas. Sutinka su apelianto nuomone, kad teritorijos detaliuoju planu servitutai nenustatomi. Pagrįstai teigiama, kad teismo išvada apie tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie servituto būtinumą, prieštarauja visumai byloje esančių įrodymų ir faktinėms aplinkybėms. Sutinka su nuomone, kad teisė įvažiuoti į savo sklypą per ( - ) sklypą, priklauso tik nuo Kelmės vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ vadovo valios. Būtent šis atsakovas turėjo galimybę susipažinti su detaliuoju planu, jo sprendiniais, įsivertinti galimų servitutų nustatymus, viešpataujančių daiktų savininkams išreiškus valią tai padaryti.

40Atsiliepimu į Kelmės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atsakovas vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto atsiliepimo į apeliacinį skundą 300 Eur surašymo išlaidų.

41Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

42Pripažindamas, kad servitutas ieškovei priklausančiam žemės sklypui ir pastatui administraciniu aktu nebuvo nustatytas, apeliantas nepagrįstai nagrinėja priežastis, dėl kokių priežasčių tai nebuvo padaryta. Mano, kad apeliacinio skundo argumentai dėl servituto būtinumo yra nepagrįsti. Šioje byloje nėra nustatyta tokių svarbių aplinkybių, kurios pagrįstų atsakovo nuosavybės teisių ribojimą, teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė neįrodė prašomo nustatyti servituto objektyvumo, neįrodė, kad tai yra vienintelis būdas ieškovei įgyvendinti savo nuosavybės teises į turimą nekilnojamąjį turtą. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės žemės sklypą ir pastatą galima naudoti pagal paskirtį, nenustačius kelio servituto. Mano, kad teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių įgyvendinti savo nuosavybės teisę, neapribojant atsakovų teisių ir interesų. Ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų, ar būtų galimybė pertvarą iš ( - ) gatvės griauti ir įsirengti įvažiavimą, ar yra galimybė į parduotuvę patekti per šalia esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Ieškovė nepagrįstai servituto įrengimo būtinumą įrodinėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštu, Eismo saugumo komisijos posėdžio protokolais. Neįrodyta, kad nėra galimybės įrengti privažiavimą prie pastato iš ( - ) gatvės. Ieškovės noras naudotis atsakovo statiniu - aikštele yra suprantamas, nes nebereikėtų dėti pastangų ieškant kitos galimybės privažiuoti prie pastato iš kitos - ne fasadinės pusės, nebereikėtų įrengti kito privažiavimo iš fasadinės pusės, t.y. ( - ) gatvės, tačiau ieškovė nepagrįstai šiuos nepatogumus bando spręsti kitų žemės savininkų, o ne savo sąskaita. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad kitų privažiavimo ir priėjimo galimybių ieškojimas pažeistų visuomenės interesus. Ieškovė nepateikė teismui jokio alternatyvaus galimo servituto plano. Būtent visuomenės interesai ir būtų pažeisti, jeigu prašomas servitutas būtų nustatytas. Servituto nustatymas ir kelio įrengimas neabejotinai keltų grėsmę ir prekybininkams, ir pirkėjams. Ieškovės interesas yra tenkinti tik savo poreikius, neatsižvelgiant nei į turgaus prekiautojų ir lankytojų, nei į pėsčiųjų interesus. Atsakovas nesutiko su servituto nustatymu per jo išsinuomotą žemę ir statinį ne dėl subjektyvių, bet dėl objektyvių aplinkybių. Ieškovės pasirinktas servituto variantas per atsakovo išsinuomotą žemės sklypą ir jam nuosavybės teise priklausantį statinį - kiemo aikštelę pažeistų tarnaujančiojo daikto nuomininko ir savininko –Vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ teises, nes nustačius servitutą, iš dalies pasikeistų žemės sklypo naudojimosi sąlygos. Pagal metodiką kompensaciniai nuostoliai sudarytų 69 208,85 Lt. Atsakovas pateikė tos statinio dalies, į kurią ieškovė prašo nustatyti servitutas, įrenginio išlaidas 14 160 Lt, bei iš prekybinės veiklos gaunamo pelno dalies netekimą 15 000 Lt pajamų kiekvienais metais. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė, įsigijusi visuomeninės paskirties patalpas, keisdama jų paskirtį į komercinę, turėjo pareigą įvertinti galimybes, ar turės tam sąlygas. Ieškovė prašė neatlygintino servituto nurodydama, kad valstybinės valdžios ir valdymo organų pareigūnai yra kalti dėl to, kad servitutas nebuvo nustatytas ir įregistruotas. Tačiau ieškovė prašo nustatyti servitutą ne tik į valstybės atsakovui išnuomotą žemę, bet ir atsakovui nuosavybės teise priklausantį statinį. Neterminuotai naudojant kelią transporto priemonėmis važiuoti atsirastų kelio priežiūros išlaidų. Šioje byloje ieškovė prašė nustatyti neatlygintiną servitutą, teismas atmetė ieškinį dėl servituto nustatymo, todėl teismo sprendime ir neturėjo būti pasisakyta dėl atlygintinumo dydžio.

43Atsiliepimu į ieškovės A. G. apeliacinį skundą atsakovas vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto atsiliepimo į apeliacinį skundą 300 Eur surašymo išlaidų.

44Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

45Ieškovė nereiškė ieškinio reikalavimo dėl sutarčių negaliojimo ir jokios sutarties pripažinti negaliojančia neprašė, todėl iš apeliacinio skundo nėra aišku, kokios sutarties atžvilgiu teismas turėjo veikti ex officio. Ieškovė prašė ne pripažinti negaliojančia 2000-09-12 Valstybinės žemės nuomos sutartį, bet ją papildyti. Negalima situacija, kad sutartis būtų pripažįstama ir negaliojančia, ir modifikuojama. Servitutas įstatymo numatyta tvarka nėra nustatytas iki šiol, todėl galiojančią sutartį pildyti ieškinyje prašomu tekstu nėra teisinio pagrindo. Buvo nustatytos tik specialiosios žemės naudojimo sąlygos, jokie servitutai nustatyti nebuvo. Ieškinio reikalavimas „įpareigoti atsakovus papildyti 2000-09-12 Valstybinės žemės nuomos 2000-09-12 sutarties Nr. ( - ) 8 p.“, prieštarauja sutarčių laisvės principui. Apeliaciniame skunde tiek daug vietos skiriama Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2000-05-04 sprendimo Nr. ( - ) „Dėl Kelmės m. teritorijos, esančios tarp Vytauto Didžiojo, Dariaus ir Girėno, Kooperacijos ir A. M. gatvių, detalaus plano patvirtinimo“ analizei, kad iš apeliacinio skundo nebeaišku, ar apeliantė laiko, kad šiuo detaliuoju planu buvo nustatytas servitutas, ar kad nebuvo. Teisiškai nėra reikšmingi apeliacinio skundo teiginiai, kad detaliuosiuose planuose buvo ar nebuvo numatytas privažiavimas prie ieškovės žemės sklypo ir pastato per turgaus aikštę, kol ji nebuvo šių nekilnojamųjų daiktų savininkė. Pirkdama iš valstybės, dabar jai priklausantį žemės sklypą ir statinį, ieškovė žinojo, kad jos perkamam žemės sklypui servituto teisė eiti ar važiuoti per kitų asmenų žemės sklypus nėra nustatyta. 2011 m. ieškovės prašymu parengus ir patvirtinus jai priklausančio žemės sklypo detalųjį planą, 2000 metų detalusis planas yra pakeistas ir negaliojantis, todėl patikslintame ieškinyje šiuo planu nepagrįstai remiamasi. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas turėjo ginti viešąjį interesą savo iniciatyva. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas supriešino dvi vertybes, nors Konstitucijoje įtvirtintos vertybės - asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas negali būti priešinami, o turi būti užtikrinama jų pusiausvyra. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinys nėra pagrįstas viešuoju interesu. Ieškovės siekis nustatyti prašomą servitutą yra ne dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, o išskirtinai dėl savo privataus pelno siekiančio asmens poreikio. Nagrinėjant bylą, ieškovė nereiškė teismui nušalinimo, nekėlė nešališkumo klausimo. Apeliaciniame skunde minimiems gretimų pastatų savininkams tokio servituto nustatymas nei teisių, nei pareigų nesukeltų. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovas Vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ savo rizika ir lėšomis turėjo teisę įsirengti kiemo statinius, aiškiai žinodamas, kad tretieji asmenys turės teisę naudotis visuomenei skirta teritorija, servitutiniais privažiavimais.

46Atsiliepimu į Kelmės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

47Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

48Ieškovės reikalaujamas kelio servitutas per valstybinės žemės sklypą nėra ieškovei tiek objektyviai būtinas, jog be jo nustatymo ji negalėtų normaliomis sąnaudomis naudotis savo nekilnojamuoju turtu pagal paskirtį. Ieškovė be jokių kliūčių naudoja jai priklausantį turtą: iki šiol veikia parduotuvė, buvo vežamos statybinės medžiagos, pastatas buvo rekonstruotas nuo vieno aukšto iki trijų aukštų statinio ir pan. Ieškovei niekas netrukdė savo patogumui naudotis privažiavimu iš ( - ) gatvės, tačiau tai negali būti teisėtas pagrindas ieškovei reikalauti kelio servituto nustatymo per valstybinės žemės sklypą ir per kitam atsakovui priklausantį inžinerinį statinį. Apeliaciniame skunde nutylima dėl servituto atlygintinumo kito atsakovo, valstybės, atžvilgiu.

49Atsiliepimu į ieškovės A. G. ir trečiojo asmens A. G. apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

50Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

51Atkreipia dėmesį, jog šiuo metu ieškovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas buvo suformuotas ir viešajame registre, kaip nekilnojamasis daiktas įregistruotas, tik 2011-06-22, t. y., praėjus dešimt metų nuo 2000 m. detalaus plano patvirtinimo ir 2000-09-12 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. ( - ) su VK „Kelmės prekyba“ sudarymo. Ieškovė nėra 2000-09-12 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. ( - ) šalis, todėl pirmos instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog ieškovės reikalavimai dėl 2000-09-12 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. ( - ) sąlygų keitimo yra nepagrįsti ir neteisėti, nes pažeistų sutarties laisvės principą. Teismo proceso metu ieškovė prašymo apklausti kokius nors trečiuosius asmenis net nereiškė ir teismas tokio prašymo nesvarstė. Ieškovės keliamas viešo intereso pažeidimo klausimas šioje byloje yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovė nesilaikė Aukščiausiojo teismo praktikoje suformuoto imperatyvo siūlyti protingą atlyginimą už servituto nustatymą ir nesielgė, kaip sąžininga proceso šalis, siekdama išvengti proporcingumo ir turto savininkų interesų pusiausvyros principų pažeidimo. Ieškovė nepateikė į bylą neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kad negali naudotis savo sklypu ir statiniu pagal paskirtį, nenustačius kelio servituto per gretimą valstybinės žemės sklypą bei inžinerinį statinį, priklausantį kitam atsakovui VK „Kelmės prekyba“.

52IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

53Apeliaciniai skundai atmestini.

54Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

55Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

56Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl kelio servituto nustatymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, nenukrypo nuo CPK nuostatų dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, tinkamai, visapusiškai ir objektyviai ištyręs visus byloje esančius įrodymus juos tinkamai įvertino. Apeliacine tvarka skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti remiantis apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

57Dėl servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygų

58CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

59CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S. , bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J. , bylos Nr. 3K-3-210/2012). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š. , bylos Nr. 3K-3-469/2008).

60Dėl ieškovės A. G. ir trečiojo asmens A. G. apeliacinio skundo

61Šios bylos atveju ieškovė reikalauja, kad būtų nustatytas kelio servitutas žemės sklypui ir statiniui- aikštelei, kurie priklauso dviem savininkams: į atsakovo nuomojamą žemės sklypo dalį, ir į inžinerinį statinį-kiemo aikštelę, nuosavybės teise priklausančią vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“.

62Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypas, esantis ( - ) suprojektuotas detaliuoju planu, patvirtintu Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2000-05-02 sprendimu Nr. ( - ) „Dėl Kelmės m. teritorijos, esančios tarp Vytauto Didžiojo, Dariaus ir Girėno, Kooperacijos ir A. M. gatvių detalaus patvirtinimo“. Su ieškovės sklypu besiribojančiam valstybiniam žemės sklypui, esančiam ( - ), Kelmėje, kuris 99 metų laikotarpiui išnuomotas atsakovui – vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“, ir kuris įsirengė ir teisiškai nuosavybėn įregistravo statinį-aikštelę turgavietėje, nebuvo numatytas servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis į ( - ) sklypą iš ( - ) gatvės. Bylos duomenys patvirtina, kad 2012 metais ieškovė atliko jai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio ( - ) detalųjį planavimą, pakeitė žemės sklypo paskirtį iš visuomeninės į komercinę, kuris toje dalyje pakeitė 2000 metų detalųjį planą, tačiau ir šiame plane ir jo sprendiniuose kelio servitutas – įvažiavimas į ieškovės sklypą iš ( - ) g. nebuvo numatytas. Teismui akivaizdu, kad detaliuoju planu buvo nustatytos tik specialiosios žemės naudojimo sąlygos, jokie servitutai nustatyti nebuvo. Nagrinėjamu atveju, žemės sklypų savininkams net nebuvo žinoma apie ketinimus suvaržyti turimą sklypą ir statinį-aikštelę. Todėl neteisūs apeliantai teigdami, kad atsakovas vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“, turėjo galimybę susipažinti su detaliuoju planu, jo sprendiniais, įsivertinti galimų servitutų nustatymus, viešpataujančių daiktų savininkams išreiškus valią tai padaryti.

63Nors ieškovės ir trečiojo asmens apeliaciniame skunde pabrėžtinai išskiriama detaliojo plano projekto paskirtis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad 2000 metų detaliuoju planu servitutas jau buvo nustatytas. Byloje nustatyta, kad 2011m. spalio 5 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. ( - ) ir pirkimo pardavimo sutartimi Nr. ( - ) ieškovė nuosavybėn įsigijo 0,0275 ha ploto visuomeninės paskirties teritorijos žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) ir administracinės paskirties pastatą (unikalus Nr.( - )), esančius neskelbtini), Kelmės mieste, todėl teisiškai nėra reikšmingi apeliacinio skundo teiginiai dėl detaliuosiuose planuose galimai numatyto privažiavimo prie ieškovės žemės sklypo ir pastato per turgaus aikštę, nes apeliantė tuo metu nebuvo šių nekilnojamųjų daiktų savininke. 2011 m. ieškovės prašymu parengus ir patvirtinus jai priklausančio žemės sklypo detalųjį planą, 2000 metų detalusis planas yra pakeistas ir negaliojantis, todėl apeliantai nepagrįstai šiuo planu remiasi.

64Apeliantų nuomone, teismas neskiria detaliųjų pianų rūšių ir jų paskirties, nesigilino, ar nėra pažeistos detaliojo plano nuostatos, be to, teismas, anot apeliantų, neteisingai pritaikė ir išaiškino ne tik LR Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. Su tokia apeliantų pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

65Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad Detalieji planai yra teritorijų planavimo dokumentai, kurių brėžiniuose yra pažymėtas tik servitutų projektinis pasiūlymas. Rengiant detalųjį planą, sklypo ( - ) visa teritorija pažymėta kaip galima servitutinė teritorija, atsižvelgiant į tai, kad minėtą sklypą supa eilės savininkų nuosavybė, kai kuriems sklypams numatyta paskirties keitimo galimybė, todėl numatyti konkrečių servitutų išmatavimus, išdėstymą ir kitus parametrus paprasčiausiai nėra galimybės. 2011 m. gegužės 27 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ( - ) „Dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ), Kelmėje, sąlygų nustatymo“ pasiūlyta Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos perduoti patikėjimo teise VĮ Turto bankui žemės sklypą ne žemės ūkio veiklai, laikantis žemiau nurodytų sklypo ribų, sąlygų apribojimų ir servitutų, tarp kurių yra ir 103 servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas). Tačiau tai nėra servituto nustatymas, įsakymas šios bylos prasme vertintinas kaip Detaliajame plane pažymėto servitutų projektinio pasiūlymo patvirtinimas. Viešpataujančių daiktų savininkams pareiškus savo valią, būtų nustatomi konkretūs servitutai, tam nereiktų atlikti didelių laiko sąnaudų reikalaujančių Detaliojo plano keitimo procedūrų. Pažymėtina, kad Detalusis planas buvo parengtas visam kvartalui, servitutai plane yra numatyti kiekvienam sklypui, tačiau detaliajame plane nėra konkrečiai nurodyta, kurio žemės sklypo savininkas turės teisę naudotis kito konkretaus savininko nuosavybe, servitutų planai, nurodant jų išmatavimus, išdėstymą ir kitus parametrus nenurodyti, servitutai kaip daiktinės teisės viešajame registre neįregistruotos. Būtent teisme liudytoju apklaustas vyriausiasis Kelmės rajono savivaldybės architektas V. K. paaiškino, kad detaliuoju planu buvo suformuoti sklypai apie esančius statinius, į sklypą, esantį ( - ) pagal detaliojo plano sprendinius galima patekti per turgavietės teritoriją, tačiau servitutinio kelio detaliajame plane nubrėžto nėra. Pirkdama iš valstybės, dabar jai priklausantį žemės sklypą ir statinį, ieškovė žinojo, kad jos perkamam žemės sklypui servituto teisė eiti ar važiuoti per kitų asmenų žemės sklypus nėra nustatyta, todėl ieškovė privalėjo būti atidi, rūpestinga ir iš karto numatyti bei įvertinti visas patekimo į savo žemės sklypą galimybes.

66Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad žemės servituto nustatymo detaliuoju planu galimybė nėra reglamentuota. Pažymėtina, kad detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (LR Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 d.). Taigi detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kurio brėžinyje yra pažymėtas tik servitutų projektinis pasiūlymas. Detaliuoju planu žemės servitutai nėra nustatomi. Būtent tokia pozicija išdėstyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Administracinė byla Nr. A525-603/2014.

67Taigi, servitutas įstatymo numatyta tvarka nėra nustatytas iki šiol, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus papildyti nuomos sutartį ir kadastrinių matavimų bylą. Ieškovės reikalavimas pildyti sutartį, į ją įrašant iki šiol nenustatytą servitutą, reiškia ne ką kitą, kaip esamos sutarties esminių sąlygų pakeitimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovų tuomet, kai ieškovė dar nebuvo žemės sklypo, esančio ( - ), savininke, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus pildyti valstybinės žemės nuomos sutartį yra sutarties esminių sąlygų pakeitimas, kurio tenkinimas, atsakovams nesutinkant, reikštų sutarties laisvės principo pažeidimą. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas buvo suformuotas ir viešajame registre kaip nekilnojamasis daiktas įregistruotas tik 2011-06-22, t. y., praėjus dešimt metų nuo 2000 m. detalaus plano patvirtinimo ir 2000-09-12 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. ( - ) su atsakovu vartotojų kooperatyvu „Kelmės prekyba“ sudarymo. Ieškovė nėra 2000-09-12 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. ( - ) šalis, todėl pirmos instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog ieškovės reikalavimai dėl 2000-09-12 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. ( - ) sąlygų keitimo yra nepagrįsti ir neteisėti.

68Nors apeliantai įsitikinę, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, teismas neįsigilino į bylos esmę, neteisingai pritaikė bei išaiškino materialinės teises normas, nesilaikė procesinių teisės normų, sprendimo motyvuose išdėstyti teiginiai nėra pagrįsti įstatymo normomis, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialines teises normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

69Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nagrinėdamas šią bylą, buvo šališkas ir pažeidė LR Konstitucijos 109 str. reikalavimą. Apeliacinio skundo argumentai dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantai viso proceso metu nė karto nepasinaudojo ir net nesiekė pasinaudoti nušalinimo institutu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą, apeliantai iš esmės motyvuoja procesiniais veiksmais, atliktais nagrinėjant bylą, t. y. įrodymu rinkimu ir subjektyviu jų vertinimu. Pasisakant dėl šio apeliacinio skundo argumento, susijusio su įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad apelianto nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis pats savaime netraktuotinas kaip pagrindas jas laikyti klaidingomis ar padarytomis pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-459/2011).

70Apeliantai įsitikinę, kad teismas suteikė pirmumą privataus intereso gynybai prieš viešąjį interesą ir nematė pareigos ex officio taikyti CK 6.225 str. l d., 6.227 str. 2d. Nurodo, kad pagrindinė priežastis ginčui kilti buvo Valstybės pareigūnų neveikimas vykdant įstatymų reikalavimus, dėl ko iš esmės buvo pažeisti ne tik apeliantų, bet ir viešas interesas.

71Šiuo atveju nesuprantama apeliantų nuoroda į CK 6.225 str. l d., 6.227 str. 2 d., kuri reglamentuoja absoliutaus ir santykinio sutarties negaliojimo pagrindus bei teisę reikšti ieškinį dėl sutarties negaliojimo, nes ieškovė nereiškė jokio ieškinio reikalavimo dėl sutarčių negaliojimo ir jokios sutarties pripažinti negaliojančia neprašė.

72Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje sprendžiamas privatinės teisės normomis reglamentuojamas servituto nustatymo klausimas. Toks servituto nustatymas nepripažintinas viešojo intereso gynimu, nes ieškovė – privatus verslo subjektas, įgyvendinantis verslo projektą ir siekiantis pelno, todėl privačių verslo interesų tenkinimas nesietinas su viešuoju interesu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieškinys nėra pagrįstas viešuoju interesu, todėl atmestinas apeliantų argumentas, kad teismas turėjo ginti viešąjį interesą savo iniciatyva. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su vieno iš atsakovų pozicija, kad iš apeliacinio skundo nėra aišku, kokios sutarties atžvilgiu teismas turėjo veikti ex officio, nes ieškovė prašė ne pripažinti negaliojančia 2000-09-12 Valstybinės žemės nuomos sutartį, bet ją modifikuoti. Apeliantai nepagrįstai įsitikinę, kad sutartis, įvertinus viešo intereso aspektą, teismo privalėjo būti modifikuota. Šiuo atveju savivaldybės lygmens norminiai teisės aktai, kurie nėra ginčijami, bei R. P. atlikti veiksmai, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl apeliantai nepagrįstai remiasi viešo visuomenės intereso gynimu. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas supriešino dvi vertybes, nors Konstitucijoje įtvirtintos vertybės - asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas negali būti priešinami, o turi būti užtikrinama jų pusiausvyra.

73Apeliantų teigimu, skundžiamame sprendime pasisakyta dėl buvusio viešbučio pastato dabartinių savininkų, kurie į bylą trečiaisiais asmenimis nebuvo įtraukti, tačiau teismo proceso metu ieškovė prašymo apklausti kokius nors trečiuosius asmenis net nereiškė ir teismas tokio prašymo nesvarstė, be to apeliaciniame skunde minimiems gretimų pastatų savininkams tokio servituto nustatymas nei teisių, nei pareigų nesukeltų.

74Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė to, kad sprendžiant servituto atlygintinumo klausimą privalo būti aktyvus, formaliai pasisakė dėl servituto atlygintinumo ir bylos aplinkybių šiuo klausimu net netyrė.

75Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta tarnaujančiojo daikto savininko teisė reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pavyzdžiui, sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pavyzdžiui, turto išpirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės poreikiams teisingai atlyginant), kad iš anksto būtų pasirūpinta galimų savininko nuostolių atlyginimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose taip pat nurodoma, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Taigi procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

76Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog servituto nustatymas yra būtinas, proporcingas ir vienintelis būdas ieškovės interesų įgyvendinimui, todėl ieškinį atmetė. Kadangi šioje byloje konstatuota, kad neįrodytas objektyvus ir konkretus poreikis teismo sprendimu nustatyti prašomą servitutą, tiesioginę teisinę aktualiją praranda ir servituto atlygintinumą reglamentuojančių teisės normų taikymas. Pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog servitutas nėra būtinas, spręsti klausimą dėl kompensacijos nebuvo pagrindo.

77Šiuo atveju neteisūs apeliantai teigdami, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakyta tik dėl vieno ieškovės reikalavimo, tai yra dėl servituto nustatymo, dėl kitų reikalavimų nieko nenuspręsta, kas prieštarauja CPK 270 str. 5 d. nuostatai ir sudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą. Visų pirma, iš teismo skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė ir vertino kiekvieną ieškovės reikalavimą, o atmetus juos visus ir rezoliucinėje dalyje nurodžius, kad ieškovės ieškinys atmestas, įstatymo reikalavimų nepažeidė, todėl apeliantai nepagrįstai apeliuoja į absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą.

78Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2014 yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, pagrindas nustatyti servitutą yra objektyvus jo būtinumas, todėl tokį būtinumą pagrindžiančių aplinkybių nustatymas ir atribojimas nuo kitų – tokios reikšmės neturinčių – aplinkybių yra pagrindas tinkamam bylos išsprendimui. Teismui konstatavus, kad kuri nors šalies įrodinėjama aplinkybė nesusijusi su servituto objektyviu būtinumu, tolesnis su šia aplinkybe susijusių faktų nustatinėjimas ir vertinimas nėra tikslingas. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad nei skundžiamo teismo sprendimo išvados, nei apeliacinis skundas nėra grindžiamas argumentu, akcentuojant prašomo nustatyti servituto objektyvų būtinumo aspektą.

79Dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo

80Apeliantas teismo sprendimą skundžia dalyje dėl kelio servituto nustatymo, todėl teisėjų kolegija vertina apeliacinio skundo argumentus tik šioje dalyje.

81Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad detaliuoju planu žemės servitutai nėra nustatomi. Kadangi šiuos argumentus teisėjų kolegija jau aptarė, papildomai dėl jų nepasisakoma.

82Apelianto nuomone, sprendimas dalyje dėl atsisakymo nustatyti 4 metrų pločio servitutą Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), Kelmėje bei šiame sklype esančiame inžinieriniame statinyje - kiemo aikštelėje, nuosavybės teise priklausančiame Vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“, suteikiantį teisę transporto priemonėmis važiuoti į ieškovei priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), Kelmėje bei privažiuoti prie šiame sklype esančio ieškovei priklausančio statinio, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

83Teismai, spręsdami dėl konkrečių ieškovui prašomų suteikti teisių, faktinių bylos aplinkybių pagrindu kiekvieną jų turi įvertinti pagal prieš tai nurodytus įstatyme įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. L. v. S. B. , civilinė byla Nr. 3K-3-269/2014). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad dėl ieškovės prašomo nustatyti servituto yra savininkų nesutarimas. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs ieškovės prašomo nustatyti servituto vertinimą, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog nenustačius servituto neįmanoma savininkui normaliomis sąlygomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį. Šiuo atveju, ieškovė nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad ji yra išnaudojusi visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nebūtų ribojamos kitų savininkų teisės. Būtinumą nustatyti ieškovės prašomą servitutą paneigia faktas, kad ieškovė vykdė jai priklausančio pastato rekonstrukciją, nesant jokio servituto, o tai įrodo, kad ieškovė gali naudotis savo pastatu pagal įprastinę jo paskirtį ir nenustačius prašomo servituto. Nagrinėjamu atveju, nepaneigta galimybė iš ( - ) gatvės įrengti įvažiavimą iš rytinėje pusėje, šalia ieškovės esančio pastato, kiemo. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kas objektyviai trukdytų ieškovei privažiuoti prie savo žemės sklypo ir parduotuvės per automobilių stovėjimo aikštelę.

84Šiuo atveju apeliantas teigdamas, kad 2011 m. spalio 5 d. iš VĮ Turto bankas ieškovei įsigijus sklypą ( - ) ir išreiškus valią dėl servituto nustatymo, sandoriu tarp jos ir Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyriaus servitutas turėjo būti nustatytas, neatsižvelgia į tai, kad dėl ieškovės prašomo nustatyti servituto yra savininkų nesutarimas, todėl tik teismo sprendimu, o ne sandoriu, šiuo konkrečiu atveju turi būti nustatomas servitutas. Nesant CK 4.125 straipsnyje nurodyto pagrindo, kitaip vertinti šioje byloje nagrinėjamą situaciją, visų savininkų interesų pusiausvyros užtikrinimo aspektu, nėra galimybės. Tarnaujančiojo daikto savininko sutikimas galėtų būti pagrindas nustatyti servitutą sandoriu (CK 4.125 straipsnis), tačiau toks sandoris yra paties tarnaujančiojo daikto savininko valios išraiška, o šiuo atveju atsakovas ne tik nesiekia servituto nustatymo sandoriu, bet ir ginasi nuo savo, kaip daikto savininko, nuosavybės teisių suvaržymų servitutu, nustatomu teismo sprendimu.

85Apeliantas įsitikinęs, kad teismo išvada, jog šioje civilinėje byloje duomenų apie tai, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis ieškovei jai priklausančio daikto naudoti pagal paskirtį, nėra ir ieškovė tokių įrodymų į šią civilinę bylą nepateikė, prieštarauja faktiniams bylos duomenims.

86Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad kitų privažiavimo ir priėjimo galimybių ieškojimas pažeistų visuomenės interesus.

87Visų pirma, kaip pagrįstai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, turgavietėje eismas yra draudžiamas, tai yra pėsčiųjų zona, teritorinio planavimo dokumentuose atsakovo nuomojame sklype kelias nėra numatytas. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad servituto nustatymas ir kelio įrengimas neabejotinai keltų grėsmę ir prekybininkams, ir pirkėjams. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad nėra galimybės įrengti privažiavimą prie pastato iš ( - ) gatvės. Be abejo, esamo šaligatvio vietoje privažiavimo įrengimas kainuotų ir ieškovė siekia savo teisių įgyvendinimo, nepatiriant jokių išlaidų. Ieškovė siekia pasinaudoti jau įrengtu vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ lėšomis įvažiavimu per jų statinį, tokiu būdu siekdama be jokių pastangų ir sąnaudų spręsti kilusias privažiavimo problemas kitų žemės savininkų, o ne savo sąskaita.

88Nėra pagrindo taikyti servitutą vien todėl, kad siekiantis servituto nustatymo asmuo nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011).Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas - esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. O šiuo konkrečiu atveju ieškovė turi galimybę naudoti savo nuosavybę, neribodama atsakovų nuosavybės teisių.

89Šiuo atveju neteisus apeliantas teigdamas, kad asmens galimybė normaliomis sąnaudomis daiktą naudoti pagal paskirtį negali priklausyti nuo kito subjekto, šiuo atveju vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ vadovo valios. Teisėjų kolegijai akivaizdu, kad ieškovės pasirinktas servituto variantas per atsakovo išsinuomotą žemės sklypą ir jam nuosavybės teise priklausantį statinį – kiemo-aikštelę pažeistų tarnaujančiojo daikto nuomininko ir savininko teises. Pripažintina ir tai, kad nustačius ieškovės prašomą servitutą, iš dalies pasikeistų žemės sklypo naudojimosi sąlygos. Turgaus aikštės nebus įmanoma naudoti pagal paskirtį, nes dėl įrengto kelio ir juo vykstančio eismo, būtų nesaugu ir prekiautojams, ir pirkėjams. Be to, statinys kiemo-aikštelė negali būti kelio servituto objektu, nes pagal projektą esama trinkelių danga yra pritaikyta tik lengvųjų automobilių eismui ir parkavimui bei lauko prekybai iš lengvųjų automobilių. Akcentuotina ir tai, kad ieškovė vykdydama jai priklausančio pastato rekonstrukciją, važiavo per trinkelių dangą su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, ir dangą apgadino, ką patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad teismo sprendimu per prekyvietę įrengus kelią ir nustačius servitutą, gali sumažėti prekybos vietų patrauklumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė, įsigijusi visuomeninės paskirties patalpas, keisdama jų paskirtį į komercinę, turėjo pareigą įvertinti galimybes, ar turės tinkamas sąlygas patekti į statinį. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas nustatinėjo esminę reikšmę sprendimui byloje turinčią aplinkybę – ar ieškovė, siekianti, kad būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias galimybes dėl nuosavybės teisių tinkamo įgyvendinimo, kad nereikėtų apriboti atsakovų teisių, ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė tokių galimybių turi ir jų neišnaudojo, o toks siekis nėra pagrindas servitutui nustatyti.

90Nors ieškovė yra nurodžiusi motyvus dėl servituto neatlygintinumo, tačiau, apelianto nuomone, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo skirtas pakankamas dėmesys išsiaiškinti tarnaujančio daikto savininko nuostolių objektyvų dydį, ir šioje byloje nepakanka duomenų jo nustatymui.

91Visų pirma, kreipdamasis į teismą dėl teisės į servitutą, ieškovas turi nurodyti, kokį servitutą, atlygintiną ar ne, prašo nustatyti ir kokią kompensaciją siūlo tarnaujančiojo daikto savininkui. Ieškovė neatlygintino servituto aspektą grindė tuo, kad valstybinės valdžios ir valdymo organų pareigūnai yra kalti dėl to, kad servitutas nebuvo nustatytas ir įregistruotas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasikartoja, kad ieškovei prašant nustatyti neatlygintiną servitutą, ir teismui atmetus ieškinį dėl servituto nustatymo, skundžiamame sprendime teismas neturėjo pareigos pasisakyti dėl jo atlygintinumo dydžio.

92Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LRCPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

93Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

94Atmetus apeliantų apeliacinį skundą sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinėje instancijoje. Atsakovas vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ iš ieškovės A. G. ir trečiojo asmens A. G. prašo 300 Eurų išlaidų, susijusių su advokato pagalba teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme ir pateikia pagrindžiančius dokumentus (91-92 b. l.). Nors atsakovas vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ prašo priteisti 300 Eurų už atsiliepimo į Kelmės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą surašymą, tačiau šias išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl jos nepriteistinos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 300 Eurų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apeliantų atsakovo vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ naudai (LR CPK 98 str. 1 d.).

95Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

96Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

97Priteisti iš A. G., a. k. ( - ) ir A. G., a.k. ( - ) Vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“, įmonės kodas 162447386, po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė A. G. patikslinusi ieškinio reikalavimus Kelmės rajono apylinkės... 5. 1) įpareigoti atsakovus papildyti 2000 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės... 6. 2) įpareigoti atsakovus papildyti atsakovo Vartotojų kooperatyvo „Kelmės... 7. 3) nustatyti 4 metrų pločio kelio servitutą, pažymėtą UAB „Baltijos... 8. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. spalio 5 d. iš VĮ „Turto bankas“ įsigijo... 9. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio su ieškiniu... 10. Atsakovas Vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ su ieškiniu nesutiko,... 11. Trečiasis asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija su ieškiniu... 12. Trečiasis asmuo A. G. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovės... 15. Priteisė iš A. G. Vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“ 1704,71 Eur... 16. Priteisė iš A. G. valstybei 14,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.... 17. Teismas nustatė, kad 2011m. spalio 5 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo... 18. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis ( - ) (dabartiniu metu... 19. Servituto nustatymas teismo keliu yra susijęs su kito (tarnaujančio daikto)... 20. Atsakovas vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“, turėdamas nuomotojo... 21. Ieškovė reikalauja servituto, kad galėtų patekti (važiuoti transporto... 22. Iš detaliojo plano teismas matė, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas,... 23. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendė, jog šioje civilinėje byloje... 24. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad šiuo... 25. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 26. Apeliaciniu skundu ieškovė A. G. ir trečiasis asmuo A. G. prašo panaikinti... 27. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 28. 1. Apeliantai mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas,... 29. 2. Teismas rėmėsi kasacinio teismo civilinių bylų nutartimis, kuriose... 30. 3. Apeliantai įsitikinę, kad teismas neįsigilino į reikalavimų esmę dėl... 31. 4. Apeliantai įsitikinę, kad teismas savo pareigą rinkti įrodymus perkėlė... 32. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija... 33. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 34. 1. Apelianto nuomone, sprendimas dalyje dėl atsisakymo nustatyti 4 metrų... 35. 2. Apeliantas įsitikinęs, kad teismo išvada, jog šioje civilinėje byloje... 36. 3. Šioje byloje atsakovas Vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ yra... 37. Atsiliepimu į Kelmės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą... 38. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 39. Sutinka su apelianto nuomone, kad teismo išvada prieštarauja detaliojo plano... 40. Atsiliepimu į Kelmės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą... 41. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 42. Pripažindamas, kad servitutas ieškovei priklausančiam žemės sklypui ir... 43. Atsiliepimu į ieškovės A. G. apeliacinį skundą atsakovas vartotojų... 44. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 45. Ieškovė nereiškė ieškinio reikalavimo dėl sutarčių negaliojimo ir... 46. Atsiliepimu į Kelmės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą... 47. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 48. Ieškovės reikalaujamas kelio servitutas per valstybinės žemės sklypą... 49. Atsiliepimu į ieškovės A. G. ir trečiojo asmens A. G. apeliacinį skundą... 50. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 51. Atkreipia dėmesį, jog šiuo metu ieškovės nuosavybės teise valdomas... 52. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 53. Apeliaciniai skundai atmestini.... 54. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 55. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto... 56. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas,... 57. Dėl servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygų ... 58. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 59. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas... 60. Dėl ieškovės A. G. ir trečiojo asmens A. G. apeliacinio skundo... 61. Šios bylos atveju ieškovė reikalauja, kad būtų nustatytas kelio servitutas... 62. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypas, esantis ( - )... 63. Nors ieškovės ir trečiojo asmens apeliaciniame skunde pabrėžtinai... 64. Apeliantų nuomone, teismas neskiria detaliųjų pianų rūšių ir jų... 65. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad Detalieji planai yra teritorijų... 66. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad žemės servituto... 67. Taigi, servitutas įstatymo numatyta tvarka nėra nustatytas iki šiol, todėl... 68. Nors apeliantai įsitikinę, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas bei... 69. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nagrinėdamas šią... 70. Apeliantai įsitikinę, kad teismas suteikė pirmumą privataus intereso... 71. Šiuo atveju nesuprantama apeliantų nuoroda į CK 6.225 str. l d., 6.227 str.... 72. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje sprendžiamas privatinės teisės... 73. Apeliantų teigimu, skundžiamame sprendime pasisakyta dėl buvusio viešbučio... 74. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas... 75. Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta tarnaujančiojo... 76. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos... 77. Šiuo atveju neteisūs apeliantai teigdami, kad teismo sprendimo rezoliucinėje... 78. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2014 yra pažymėjęs, kad,... 79. Dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo... 80. Apeliantas teismo sprendimą skundžia dalyje dėl kelio servituto nustatymo,... 81. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija,... 82. Apelianto nuomone, sprendimas dalyje dėl atsisakymo nustatyti 4 metrų pločio... 83. Teismai, spręsdami dėl konkrečių ieškovui prašomų suteikti teisių,... 84. Šiuo atveju apeliantas teigdamas, kad 2011 m. spalio 5 d. iš VĮ Turto bankas... 85. Apeliantas įsitikinęs, kad teismo išvada, jog šioje civilinėje byloje... 86. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad kitų privažiavimo ir... 87. Visų pirma, kaip pagrįstai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas,... 88. Nėra pagrindo taikyti servitutą vien todėl, kad siekiantis servituto... 89. Šiuo atveju neteisus apeliantas teigdamas, kad asmens galimybė normaliomis... 90. Nors ieškovė yra nurodžiusi motyvus dėl servituto neatlygintinumo, tačiau,... 91. Visų pirma, kreipdamasis į teismą dėl teisės į servitutą, ieškovas turi... 92. Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 93. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 94. Atmetus apeliantų apeliacinį skundą sprendžiamas klausimas dėl... 95. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 96. Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti... 97. Priteisti iš A. G., a. k. ( - ) ir A. G., a.k. ( - ) Vartotojų kooperatyvui...