Byla 3K-3-269/2014
Dėl neatlygintinių servitutų nustatymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Birutės Janavičiūtės (pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovei S. B. dėl neatlygintinių servitutų nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymą ir atlyginimą už jį, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovė M. L. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti neatlygintinį servitutą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiam šuliniui, kad galėtų juo naudotis, panardinti vandens siurblį, nutiesti požeminę komunikaciją (lankstųjį vamzdį) į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieiti prie šulinio, esant būtinybei atlikti jo remonto darbus; nustatyti vieno metro pločio neatlygintinį servitutą aplink dvi ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sienas atsakovei S. B. (toliau – atsakovė, kasatorė) priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę ieškovei patekti į atsakovės žemės sklypą ir tinkamai vykdyti ūkinio pastato priežiūrą; nustatyti vieno metro pločio neatlygintinį servitutą aplink dvi gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sienas atsakovei priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę ieškovei patekti į atsakovės žemės sklypą ir tinkamai vykdyti gyvenamojo namo priežiūrą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Byloje nustatyta, kad M. L. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai; S. B. – gretimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai (tarp jų – ir ginčo šulinys). Ieškinyje nurodoma, kad ieškovei nuo 1998 m. gegužės 5 d., t. y. daugiau kaip keturiolika metų, buvo leista naudotis atsakovės sklype esančiu šuliniu, iškastu namui, kuriame gyvena ieškovė, aptarnauti, jame gyvenusių asmenų lėšomis ir darbu. 2012 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė užtvėrė tvorą ir užkalė šulinį, kuriuo iki tol naudojosi ieškovė, todėl ši teigia likusi be geriamojo vandens šaltinio, negalinti naudotis šuliniu, tenkinti higienos, maisto gaminimo ir kitų poreikių, tinkamai pagal paskirtį naudoti žemės sklypo ir gyvenamojo namo, auginti daržovių ir vaisių, vandeniu drėkinti daržų. Ieškovė nurodo, kad šuliniu naudotųsi į jį įleisdama vandens siurblį ir nutiesdama požeminę komunikaciją (lankstųjį vamzdį) iki jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo; darbai būtų atliekami pagal pridedamą panardinamo vandens siurblio ir požeminės komunikacijos apraše nurodytą pavyzdį; atsakovės žemės sklypo dalimi būtų naudojamasi tik siurbliui įleisti, komunikacijai nutiesti ir iškilus būtinybei aptarnauti siurblį jam sugedus ar kitais neatidėliotinais atvejais. Ieškovės teigimu, atsakovei nustačius jai priklausančio žemės sklypo ribas jų nesuderinus su gretimo sklypo savininke (ieškove) ir negavus jos sutikimo, atsakovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovei priklausantys gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra toje vietoje, kur ribojasi ieškovei ir atsakovei priklausantys žemės sklypai. Kadangi ieškovė neturi galimybės prieiti prie savo statinių sienų iš jai priklausančio žemės sklypo, tai nurodo, kad, norėdama tinkamai juos prižiūrėti, remontuoti (dažyti statinius, tvarkyti jų stogus ir pastoges, prižiūrėti langus), privalo patekti į gretimą žemės sklypą; pastatų tinkama priežiūra ir remontas, nenustačius servituto, yra neįmanomi. Ieškovės manymu, tam, kad būtų užtikrintas jos žemės sklypo ir jame esančio namo bei kitų statinių tinkamas naudojimas pagal paskirtį ir ieškovės, kaip žemės sklypo bei statinių savininkės, nuosavybės teisių apsauga, būtina nustatyti neatlygintinius servitutus žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant atsakovės nuosavybės teises. Ieškovės vertinimu, prašomi nustatyti servitutai nepablogins tarnaujančiojo daikto būklės ir nepadarys didelės įtakos jo vertei; atsakovė galės tinkamai ir visapusiškai naudotis jai priklausančiu turtu.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką servitutas gali būti nustatomas tik esant būtinumui, kai daikto neįmanoma naudoti kitokiu būdu, nei nustačius servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007; 2012 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės prokuratūra v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2012; kt.). Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas nustatyti servitutą šuliniui pagrįstas siekiu gauti vandenį patogiau ir nemokamai, nes ieškovė turi šulinį savo sklype (liudytojai patvirtino, kad ieškovės sklype už 40 m nuo gyvenamojo namo yra neinventorizuotas šulinys), o reikalavimą nustatyti servitutą ginčo šuliniui ieškovė grindžia tuo, jog naujo šulinio įrengimo kaina yra didelė (naudojantis atsakovės sklype esančiu šuliniu užtektų nuleisti į jį siurblį), sprendė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčo šulinys iškastas ieškovei nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui aptarnauti, jo savininkų darbu ir lėšomis. Teismas nurodė, kad ieškovė iš jos sklype esančių vandens šaltinių turi galimybę gauti gėlo vandens ir vandens augalų auginimui; ieškovės noro kuo patogiau ir nemokamai gauti reikalingą vandenį negalima įgyvendinti kito asmens nuosavybės sąskaita; prašomi nustatyti servitutai pažeistų atsakovės teisę į nuosavybės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą. Teismas pripažino, kad ieškovės prašomi nustatyti servitutai pateikti į vieno metro pločio atsakovės sklypo dalį ieškovei nereikalingi, nes ji neketina imtis ieškinyje aprašomų pastatų remonto darbų (juos ketina atlikti tretieji asmenys); ieškovė nepateikė įrodymų, kad negali patekti į atsakovei priklausantį sklypą ir vykdyti jai priklausančių statinių priežiūros; atsakovė teigia neprieštaraujanti dėl ieškovei priklausančių statinių priežiūros ir remonto, kuris bus atliekamas neišvengiamai naudojantis atsakovės sklypu. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nebūtina nustatyti ieškinio 2 ir 3 reikalavimuose nurodytus servitutus. Teismas pažymėjo, kad civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, pagal kurį įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu išreiškė nuomonę, kad sutiktų dėl atlygintinių servitutų nustatymo, tačiau ieškovė su šia pozicija nesutiko. Nors ieškovė apie keturiolika metų neatlygintinai naudojosi atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype esančiu šuliniu be jokių apribojimų, teismas pripažino, kad tai nesudaro pagrindo konstatuoti prašomo nustatyti servituto šuliniui būtinumo. Konstatavęs, kad nagrinėjamoje byloje nėra esminės servitutų nustatymo sąlygos – būtinumo, teismas atmetė ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CK 4.126 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2013 m. spalio 24 d. nutartimi pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą – panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas nustatyti vieno metro pločio neatlygintinius servitutus aplink dvi ūkinio pastato sienas ir dvi gyvenamojo namo sienas atsakovei priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), suteikiančius teisę ieškovei patekti į atsakovės žemės sklypą ir vykdyti pastatų priežiūrą, ir šią ieškinio dalį patenkino; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12Įvertinusi byloje esančius duomenis, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype už 40 m nuo gyvenamojo namo yra šulinys ir kūdra, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog ieškinio reikalavimą nustatyti servitutą šuliniui lėmė aplinkybė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančiame šulinyje nėra vandens ir jis toli nuo gyvenamojo namo; ieškovė nepateikė įrodymų, jog bandė kitais būdais užtikrinti tinkamą naudojimąsi jai nuosavybės teise priklausančiu namu ar žemės sklypu. Kolegija pripažino, kad šios aplinkybės paneigė ieškinio pagrindą, jog servituto nustatymas yra vienintelis būdas tinkamai įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko (ieškovės) interesus, pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog išnaudojo visas objektyvias galimybes tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises, neapribojant atsakovės nuosavybės teisės. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad servitutai pažeistų atsakovės teisę į nuosavybės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą, o ieškovės prašymas nustatyti servitutą šuliniui pagrįstas siekiu gauti vandenį patogiau ir nemokamai; aplinkybė, jog šulinys iškastas ieškovės namui aptarnauti, nepakankama siekiant nustatyti servitutą šiam daiktui. Nurodžiusi, kad atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimu nustatyti vieno metro pločio servitutus aplink dvi ūkinio pastato ir dvi gyvenamojo namo sienas, suteikiančius teisę ieškovei patekti į atsakovės žemės sklypą ir tinkamai vykdyti pastatų priežiūrą, tačiau nesutiko su servitutų neatlygintinumu, įvertinusi tai, jog pastatus reikia nuolat prižiūrėti, remontuoti, teisėjų kolegija patenkino šią ieškinio dalį. Kolegija pažymėjo, kad aplinkybė, jog kiekvienu atveju siekdama remontuoti ar prižiūrėti statinius ieškovė turėtų gauti atsakovės sutikimą, apribotų ieškovės nuosavybės teises, t. y. nenustačius servituto, ieškovė negali ar negalės įgyvendinti jai priklausančių teisių. Teisėjų kolegija nesprendė klausimo dėl servituto atlygintinumo, pažymėjusi, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė nurodė, jog servitutas žemės sklypui atlygintinas (5000 Lt), tačiau nepagrindė, kokie netekimai ar nepatogumai sudaro šią sumą; tokių aplinkybių nenagrinėjo ir pirmosios instancijos teismas. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, nustačius servitutą ir kartu neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos; ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu arba apginta teismo sprendimu atskiroje byloje.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria pakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo dalis ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl netinkamo CK 4.126 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Kasatorė mano, kad, netinkamai aiškindama servitutus reglamentuojančias teisės normas, teisėjų kolegija nustatė servitutą, kurio galbūt reikės ateityje ir kurio nustatymo objektyvus būtinumas skundžiamo sprendimo priėmimo metu neegzistavo. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis objektyviai būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007); tai turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas įgyvendinti daikto savininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; kt.). Kasatorės teigimu, byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų poreikį nustatyti servitutą, nes nėra kasatorės ir ieškovės ginčo dėl pastatų remonto, ieškovė neišreiškė tokio intereso, jokių remonto darbų neatliko, nors kasatorė leido naudotis savo žemės sklypu pastatų priežiūrai; ginčas kilo tik dėl naudojimosi kasatorei priklausančiu šuliniu. Kasatorės įsitikinimu, aplinkybė, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas pastatyti toje vietoje, kur ribojasi žemės sklypai, suponuoja išvadą, jog, esant poreikiui, statiniai bus remontuojami patenkant į svetimą sklypą; valstybinės institucijos, formuodamos žemės sklypus, nenustatė servituto administraciniu aktu, nes nebuvo objektyvaus būtinumo tai padaryti. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji negali patekti į kasatorei priklausantį sklypą ir vykdyti pastatų priežiūrą, tai ši laiko įrodyta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, jog servitutai ieškovei nereikalingi; nenustačiusi svarbių priežasčių, teisėjų kolegija nepagrįstai suvaržė ir apribojo kasatorės konstitucines teises, taip pažeisdama šalių interesų pusiausvyrą.
  2. Dėl netinkamo CK 4.129 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Pagal teismų formuojamą praktiką, servitutai atlygintini; civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009); servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą, tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų ar net kitokių susidariusios situacijos sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009); procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ukmergės rajono savivaldybė ir kt. v. UAB „Energijos taupymo centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2012). Kasatorės teigimu, priimdama skundžiamą nutartį, teisėjų kolegija neatsižvelgė ir nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos, nesprendė servituto atlygintinumo klausimo, nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kasatorė nurodė, kad nesutinka su neatlygintinais servitutais, nes juos nustačius labai sumažėja žemės sklypo vertė, ji neturi galimybės naudoti viso savo žemės sklypo ploto. Servituto atlygintinumo klausimas yra esminis sprendžiant dėl jo nustatymo, procesinė pareiga teikti atlyginimo pasiūlymą tenka ieškovei. Kasatorė nurodo siūliusi sudaryti taikos sutartį dėl dalies prašomų nustatyti servitutų, tačiau prašiusi atlygio už galimybę naudotis jai priklausančio žemės sklypo dalimi. Skunde teigiama, kad teisėjų kolegija neargumentavo sprendimo dalies, kuria nustatyti servitutai, nepagrindė išvadų dėl jų ekonomiškumo, taigi nepasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų.

15Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 24 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl netinkamo CK 4.126 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Nesutikdama su kasacinio skundo argumentais, ieškovė nurodo, kad kasatorė netinkamai vertina faktines bylos aplinkybes ir neteisingai aiškina teisės aktų bei teismų praktikos nuostatas. CK 4.126 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga – savininkų nesusitarimo faktas – negali būti vertinama kaip išankstinio ginčo sprendimo ne teisme reikalavimas; šalys neturi pareigos įrodyti nesutarimo fakto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. P. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-458/2010); šalys neprivalo vesti derybų ar spręsti ginčą išankstine tvarka, jai konstatuoti pakanka to, kad šalys nesutaria dėl servituto nustatymo, tarnaujančiojo daikto savininkas nesutinka ar neleidžia viešpataujančiojo daikto savininkui pasinaudoti tarnaujančiuoju daiktu, jam siekiant įgyvendinti nuosavybės teisę į viešpataujantįjį daiktą; nesutarimo faktą šioje byloje patvirtina aplinkybė, kad šalių ginčas nagrinėjamas teisme, teismo sprendimai skundžiami, taikaus susitarimo tiek iki teismo, tiek nagrinėjant bylą nepavyko pasiekti. Aplinkybę, kad nenustačius servituto neįmanoma naudotis jai priklausančiais pastatais, pasak ieškovės, patvirtina byloje esantys duomenys, jog kasatorė vietoje, kur ribojasi žemės sklypai, ne tik pastačiusi tvorą, bet ir pridėjusi įvairių lentų, vielų ir panašių daiktų; šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalys konfliktuoja, nebendrauja, nesusitaria dėl paprastesnių klausimų nei pastatų priežiūra ar remontas. Ieškovė teigia, kad kasatorė neįrodė, kodėl vieno metro pločio servitutas aplink gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą pažeidžia jos teises. Tai, kad servitutas yra objektyviai būtinas, patvirtina aplinkybės, jog ieškovė neturi jokios kitos (nei patekdama į kasatorei priklausantį žemės sklypą) galimybės prieiti prie vienos gyvenamojo namo ir dviejų ūkinio pastato sienų, jas remontuoti ir prižiūrėti (vykdyti Statybos įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintas imperatyviąsias statinių naudotojų pareigas), ieškovės namas statytas 1940 m., todėl jam reikalingas kapitalinis remontas, ūkinis pastatas yra itin prastos techninės būklės, susidėvėjęs; atlikti remonto darbus nepatekus į kasatorės sklypą techniškai neįmanoma. Siekdama kompensuoti kasatorės teisių suvaržymą, ieškovė siūlė nustatyti servitutą, kuris leistų kasatorei prieiti ir aptarnauti jai priklausantį statinį pasinaudojant ieškovės žemės sklypu, todėl ieškovė įsitikinusi, kad išnaudotos visos galimybės įgyvendinti jos teises kitais būdais, nei nustatant servitutą.
  2. Dėl netinkamo CK 4.129 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Ieškovė pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką servituto atlygintinumo klausimas nebūtinai turi būti sprendžiamas toje pačioje byloje; nustačius servitutą, jo atlygintinumo klausimą šalys gali išspręsti pačios arba tą gali padaryti teismas pagal vienos iš šalių ieškinį; tais atvejais, kai reikalavimas dėl servituto atlygintinumo nėra pareikštas, pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo jį spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. ir kt. v. V. Ž., bylos Nr. 3K-3-223/2010). Ieškovės manymu, aiškinant, kad teismas turi pareigą spręsti servituto atlygintinumo klausimą, kai šalys nepareiškia tokio reikalavimo, pažeidžiama civilinio proceso esmė ir prasmė, o teismui sukuriama CPK nenustatyta pareiga tokio pobūdžio bylose būti aktyviam, nepaisyti šalių reikalavimų ir peržengti jų ribas. Teismo aktyvumas riboja šalių rungimosi principą ir yra pateisinamas tam tikrų kategorijų bylose, tačiau nei CPK, nei teismų praktikoje nenustatyta pareigos teismui veikti aktyviai bylose, kuriose sprendžiamas su daiktinėmis teisėmis susijęs ginčas, jeigu nėra kitų pagrindų teismui veikti aktyviai. Ieškovė pažymi, kad kasatorė nepateikė priešieškinio, kuriuo prašytų atlyginti dėl servitutų nustatymo atsiradusius nuostolius, neįrodinėjo, jog servitutai turės neigiamą įtaką jos teisėms ir teisėtiems interesams, nenurodė, kad jai netinkamas ieškovės siūlytas atlyginimo būdas (suteikiant galimybę naudotis ieškovės sklypu, jog kasatorė galėtų aptarnauti jai priklausantį statinį). Kasatorės teiginiai, kad, reikalaudama nustatyti servitutą, ieškovė turi įrodyti kompensacijos už jį dydį, prieštarauja įrodinėjimo, rungimosi ir kitiems civilinio proceso principams, todėl kasatorė, o ne ieškovė turi įrodyti, jog kompensacija yra būtina, taip pat koks turi būti kompensacijos dydis; ieškovei negali būti perkeliama kasatorei naudingų aplinkybių įrodinėjimo našta. Kadangi bylą nagrinėjant teisme kasatorė iš dalies pripažino ieškovės ieškinį ir nurodė, kad neprieštarauja, jog servitutai būtų nustatyti, t. y. pripažino, kad servitutai gali būti nustatomi ir ji neprieštarauja, jog ieškovė atliks statinių remonto ir priežiūros darbus patekdama į kasatorės žemės sklypą, tai ieškovė įsitikinusi, kad teismas negali atmesti ieškinio, kaip to reikalauja kasatorė.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygų

19CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

20CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008). Dėl to nustatant servitutą turi būti siekiama kuo mažiau riboti tarnaujančiojo daikto savininko teises. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai.

21Teismai, spręsdami dėl konkrečių ieškovams prašomų suteikti teisių, faktinių bylos aplinkybių pagrindu kiekvieną jų turi įvertinti pagal prieš tai nurodytus įstatyme įtvirtintus kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas tokį vertinimą atliko ir konstatavo ieškovės prašomo žemės servituto būtinumą, nes jo nenustačius objektyviai neįmanomas pastatų remontas ir priežiūra. Kasatorės argumentai šios teismo išvados nepaneigia. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės sklypų riba sutampa su ieškovės pastatų sienomis, todėl ieškovė neturi galimybės prieiti prie dalies jai nuosavybės teise priklausančių pastatų sienų. Patekti prie pastato išorinių konstrukcijų būtina, atliekant namo remontą bei priežiūrą, šią aplinkybę pripažįsta ir kasatorė. Būtent šiuo tikslu ir nustatytas servitutas nagrinėjamoje byloje. Kasatorės argumentas, kad ieškovė šiuo metu neketina namo remontuoti, atmestinas, nes ieškovė nurodo priešingai, be to, pastato remonto bei priežiūros darbai yra nevienkartiniai, turi būti atliekami periodiškai, kartais ir neplanuotai, tinkama statinių būklė turi būti palaikoma nuolat. Kita vertus, nustatyto servituto turinys reiškia, kad ieškovė kasatorės žemės sklypu gali naudotis tik atlikdama savo pastatų priežiūrą, todėl, nesant poreikio juos remontuoti, kasatorės nuosavybe nebus naudojamasi. Taigi, byloje pagrįstai konstatuotas ieškovės prašomo servituto būtinumas.

22Dėl kitos sąlygos, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu – savininkų nesutarimo – kasacinėje praktikoje pasisakyta, kad savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, jog siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visai ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymų patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdus, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-458/2010). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos proceso, šalims dėl servituto susitarti nepavyko, todėl, priešingai nei nurodo kasatorė, ginčas dėl servituto turi būti išspręstas teismo.

23Dėl servituto atlygintinumo

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012). Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus ir praradimus, susijusius su servituto nustatymu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK ,,Naujieji Berniūnai“, ir kt. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011; kt.). Nors servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, tačiau priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios jis gali būti ir neatlygintinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011). Taigi pagal teismų formuojamą praktiką servitutas atlygintinas, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip.

25Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą, taip užtikrinamas bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2010). Tai gali turėti reikšmės sprendžiant ir dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pvz., sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pvz., turto išpirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės poreikiams teisingai atlyginant), jog iš anksto būtų pasirūpinta galimų savininko nuostolių atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. UAB „Bitė Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-374/2013).

26Nagrinėjamoje byloje kasatorė nesutiko su neatlygintinio servituto nustatymu, ji nurodė konkretų pageidaujamos kompensacijos dydį – 5000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nustatė neatlygintinį servitutą, nurodydamas, kad teisę gauti kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkė gali įgyvendinti tardamasi su viešpataujančiojo daikto savininke arba atskiroje byloje. Tokia teismo pozicija, esant atsakovės išreikštai valiai dėl atlygintinio servituto, prieštarauja išdėstytam įstatyme nustatytam reglamentavimui ir teismų praktikai, neatitinka proceso operatyvumo bei koncentruotumo principų, neužtikrina greitesnio teisinės taikos atkūrimo tarp ginčo šalių ir teisinių santykių stabilumo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad materialiosios teisės normų pažeidimas ir nukrypimas nuo teismų praktikos sprendžiant dėl servituto atlygintinumo yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria nustatyta, jog servitutas neatlygintinas.

27Pažymėtina, kad nustatydamas kompensacijos dydį teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai atsižvelgia į tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Dėl to, kad turi būti nustatytos naujos faktinės aplinkybės, bylos dalis dėl servituto atlygintinumo perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų

29Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą atsakovė S. B. sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio ir turėjo 1350 Lt išlaidų advokato pagalbai. Ieškovė M. L. turėjo 1316,48 Lt išlaidų advokato pagalbai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 29,30 Lt tokių išlaidų.

30Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis dėl servituto atlygintinumo perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

32Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria neatlygintinai:

33S. B. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas), aplink dvi ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas MN) sienas nustatytas vieno metro pločio servitutas (UAB „GEO ŠIRVINTA“ parengtame plane apibrėžtas taškais 7, 8, 9, pažymėtas geltonai ir indeksu S2), suteikiantis teisę M. L. patekti į S. B. žemės sklypą ir tinkamai vykdyti ūkinio pastato (viešpataujantysis daiktas) priežiūrą;

34S. B. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas), aplink dvi gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas MG ir apibrėžtas taškais 20, 21 ir 22) sienas nustatytas vieno metro pločio servitutas (UAB „GEO ŠIRVINTA“ parengtame plane pažymėtas žaliai bei indeksu S3), suteikiantis teisę M. L. patekti į S. B. žemės sklypą ir tinkamai vykdyti gyvenamojo namo priežiūrą.

35Perduoti nustatytų servitutų atlygintinumo klausimą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

36Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto... 6. Ieškovė M. L. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama... 7. Byloje nustatyta, kad M. L. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 10. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką servitutas gali būti... 11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Įvertinusi byloje esančius duomenis, kad ieškovei nuosavybės teise... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Dėl servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygų... 19. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 20. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas... 21. Teismai, spręsdami dėl konkrečių ieškovams prašomų suteikti teisių,... 22. Dėl kitos sąlygos, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu –... 23. Dėl servituto atlygintinumo... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo... 25. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad servituto atlygintinumo... 26. Nagrinėjamoje byloje kasatorė nesutiko su neatlygintinio servituto nustatymu,... 27. Pažymėtina, kad nustatydamas kompensacijos dydį teismas nėra saistomas... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 29. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą atsakovė S. B.... 30. Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis dėl servituto atlygintinumo... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 33. S. B. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr.... 34. S. B. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr.... 35. Perduoti nustatytų servitutų atlygintinumo klausimą nagrinėti iš naujo... 36. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...