Byla 2A-371-516/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-427-638/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Team Solutions ieškinį atsakovui T. R. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) Team Solutions kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinio reikalavimą bei atsisakiusi nuo dalies ieškinio, prašė priteisti iš atsakovo T. R. 102 465,75 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2365-324/2015 iškėlė UAB Team Solutions bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė Ž. S. (buvusi V.). Ieškovės teigimu, T. R. ėjo UAB Team Solutions direktoriaus pareigas nuo 2013 m. kovo 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės didžiosios knygos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, grynųjų pinigų kasoje likutis sudarė 29 306,79 Eur. Toks pats likutis yra fiksuotas ir bendrovės kasos knygoje 2015 m. rugpjūčio 31 d., o dokumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti grynųjų pinigų judėjimą 2015 m. rugsėjo mėnesį, atsakovas nei administratorei, nei teismui nėra pateikęs, jie vis dar yra atsakovo dispozicijoje. Taigi, atsakovas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais nėra pagrindęs 29 306,79 Eur grynųjų lėšų panaudojimo bendrovės veiklos tikslais bei neperdavęs administratorei šios sumos panaudojimą pagrindžiančių dokumentų. Be to, bendrovės 2015 m. lapkričio 5 d. balanse fiksuotas ilgalaikio materialaus turto 4 896 Eur likutis. Iš šio turto atsakovas perdavė administratorei tik automobilį VW Transporter, kurio vertė 2 430,38 Eur. Kitas turtas nebuvo perduotas ir jo realizavimo verte administratorė negalės dengti administravimo kaštų bei paskirstyti gautas pajamas kreditoriams.

103.

11Ieškovė taip pat nurodė, kad iškėlus teisme šią bylą atsakovas pateikė 2015 m. rugsėjo 30 d. balansą, kuriame pažymėta, jog bendrovės per vienus metus gautinos sumos sudaro 90 635 Eur. Šias sumas neva pagrindžia pridėtas debitorių sąrašas, kuriame išvardintų debitorių bendros skolos suma sudaro 90 635,30 Eur. Tačiau pirminių apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. (kai įsiteisėjo nutartis iškelti bankroto bylą) atsakovas nepateikė, todėl bankroto administratorė negali įsitikinti pateikto balanso duomenų teisingumu. Įsiskolinimų išieškojimas taip pat yra negalimas, nes administratorė nedisponuoja nurodytų debitorių skolinius įsipareigojimus įrodančiais dokumentais. Ieškovės teigimu, Kauno apygardos teismas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis civilinėje byloje Nr. eB2-955-324/2016 yra patvirtinęs bendrovės kreditorių 102 465,75 Eur bendros sumos finansinius reikalavimus. Šie finansiniai reikalavimai nėra patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutavusios bendrovės kreditoriai dėl neteisėtų bendrovės valdymo organų narių ir akcininkų veiksmų negali patirti didesnės žalos (nuostolių), negu yra nepatenkintas jų kreditorinis reikalavimas, ir į tai, jog kreditorių patirti nuostoliai laikytini išvestiniais iš bendrovei padarytos žalos, 102 465,75 Eur suma laikytina minimalia bendrovei ir jos kreditoriams padarytos žalos (nuostolių) suma.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo ieškovei 102 465,75 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

165.

17Teismas nustatė, kad nutartimi iškelti bankroto bylą teismas įpareigojo UAB Team Solutions valdymo organus perduoti administratorei bendrovės turtą pagal finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau T. R. šios pareigos nevykdė; jam 2016 m. kovo 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo paskirta bauda.

186.

19Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovo perduotą 2015 m. rugsėjo 30 d. balansą ir bendrovės debitorių sąrašą, debitorių įsiskolinimų suma sudarė 90 635,30 Eur, o kreditorių reikalavimų suma – 44 100 Eur. Atsakovui 2016 m. rugpjūčio 22 d. perdavus papildomus buhalterinius dokumentus, perduotų dokumentų pagrindu buvusi bendrovės buhalterė V. K. sudarė 2015 m. lapkričio 5 d. balansą (bankroto bylos iškėlimo dienos), kuriame nurodė, kad per vienus metus gautinos sumos yra 83 014,42 Eur. Taip pat buvusi buhalterė sudarė debitorių sąrašą, kuriame bendra debitorių skolų suma – 106 921,28 Eur. Apklausta 2018 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje V. K. negalėjo paaiškinti, kodėl debitorių įsiskolinimai 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. balansuose nurodomi skirtingi, bet nurodė, kad ji sudarė balansus pagal tuos pirminius dokumentus, kokie jai buvo perduoti.

207.

21Teismo vertinimu, iš paminėtų UAB Team Solutions buhalterinių dokumentų matyti, kad atsakovas netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, neužtikrino, jog bendrovėje būtų griežtai laikomasi Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, todėl negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Aplaidus buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymas ir neatitiktis faktinei padėčiai, teismo vertinimu, rodo, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos bendrovei padarymą.

228.

23Teismas sprendė, kad BUAB Team Solutions turtas ir lėšos turėjo būti perduoti bankroto administratorei pagal 2015 m. lapkričio 5 d. balanso duomenis bei pagal paties atsakovo perduotus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė duomenų, kam buvo panaudotas 29 306,79 Eur kasos likutis, kur šie pinigai yra, administratorei jų neperdavė, todėl jis laikytinas padariusiu kasoje buvusių lėšų vertės žalą bendrovei. Teismas atmetė argumentus, kad grynieji pinigai buvo sumokėti debitoriams, nes debitoriams buvo pervedamos sumos iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir iš BUAB Team Solutions banko sąskaitos, o lėšos iš kasos buvo išgrynintos laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d.

249.

25Teismas taip pat konstatavo, kad nors pagal buhalterės 2015 m. lapkričio 5 d. sudarytą sąrašą turto turėjo būti už 4 895,84 Eur, iš šio turto administratorei yra perduotas tik 2 430,38 Eur vertės automobilis VW Transporter, todėl likusio neperduoto turto vertė – 2 465,56 Eur – yra atsakovo padaryta žala, neišsaugojus turto. Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad likęs turtas buvo senas, nusidėvėjęs, todėl nevertingas, nes pagal turto sąrašus turtas (kompiuteriai, baldai, perforatorius, statybinis namelis, Makita suktuvai) buvo įsigytas 2014–2013 metais, jo nusidėvėjimo terminas yra 3–5 metai, ir turto vertė 2015 m. lapkričio 5 d. balanse yra apskaičiuota jau įvertinus jo nusidėvėjimą.

2610.

27Kadangi debitorių įsiskolinimų sumos pagal atsakovo teiktą balansą ir pagal buvusios buhalterės sudarytą bankroto bylos įsiteisėjimo dienos balansą yra skirtingos, teismas nurodė esant pagrindui minėtas ataskaitas vertinti kritiškai ir tikrinti pirminius dokumentus, kuriais yra grindžiami debitorių įsiskolinimai. Išanalizavęs į bylą pateikus pirminius dokumentus, teismas priėjo išvadą, kad bendra debitorių įsiskolinimų suma, dėl kurios išieškojimo bankroto administratorė gali kreiptis į debitorius, sudaro 32 938,13 Eur (3 622,42 Eur UAB „Elektrolė“ skola, 27 083,85 Eur UAB „Trinkelių dėjimas“ skola, 1 752,20 UAB „Alaus garažas“ skola, 329,41 Eur UAB „Remista“ skola, 140 Eur UAB „Vakarų statyba“ skola, 0,09 Eur G. M. skola, 10,16 Eur UAB „Hostex“ skola), savo ruožtu likusi suma, nepagrįstai įtraukta į balansą kaip debitorių įsiskolinimų suma (73 750,16 Eur), laikytina bendrovei padaryta žala.

2811.

29Teismas pažymėjo, kad bendra iš atsakovo priteistina suma sudarytų 105 522,51 Eur (29 306,79 Eur – kasos lėšos, 2 465,56 Eur – neperduotas turtas ir 73 750,16 Eur – finansinėse ataskaitose nurodyta debitorių įsiskolinimų suma, kuriai pagrįsti neperduoti dokumentai), tačiau kadangi ieškovės administratorė prašė priteisti iš atsakovo 102 465,75 Eur sumą, reikalavimas tenkintinas laikantis ieškinio ribų.

30III.

31Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3212.

33Atsakovas T. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3412.1.

35Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 111 638,77 Eur, kaip ieškovės bankroto byloje visų patvirtintų kreditorių reikalavimų sumą. Vėliau ieškovė savo reikalavimą sumažino iki 102 465,75 Eur sumos, tačiau ieškovė neprašė priteisti iš atsakovo bendrovės kasoje buvusių ir ieškovei neperduotų 29 306,79 Eur grynųjų pinigų, bet teismas sprendimą priteisti iš atsakovo 102 465,75 Eur žalos atlyginimą grindė būtent atsakovo ieškovei neperduota 29 306,79 Eur grynųjų pinigų suma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad esant painioms faktinėms ir teisinėms bylos aplinkybėms aktyvaus vaidmens formuojant ieškinio pagrindą ar dalyką neturėtų imtis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2003). Bankroto administratoriaus pareiga, ginant bendrovės ir kreditorių interesus, nesibaigia ieškinio pateikimu teismui – jis, atstovaudamas bendrovę, yra dalyvaujantis byloje asmuo ir neturi procesinių lengvatų įrodinėjimo procese vien viešo intereso egzistavimo byloje pagrindu. Ieškovė ieškinyje apsiribojo pozicija, kad jau 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo nemoki ir atsakovas yra atsakingas už visą bankroto byloje kreditorių pareikštą finansinių reikalavimų dydžio sumą. Tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad 2014 m. gruodžio 31 d. ne visi, o būtent pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai ir mokėtinos skolos sudarė 332 097 Eur sumą, tačiau 2015 m. lapkričio mėnesį skolos bendrovės kreditoriams sudarė tik 111 372,77 Eur sumą, t. y. per 22 mėnesius bendrovės įsipareigojimai sumažėjo tris kartus.

3612.2.

37Teismas, priteisdamas 73 750,16 Eur įsiskolinimų kreditoriams sumą, savo sprendimą grindė tuo, kad iš bendros kreditorių reikalavimų sumos atėmus 32 938,13 Eur bendrovės debitorių reikalavimų sumą, likusi kreditorių reikalavimų dalis (73 750,16 Eur) yra atsakovo, kaip paskutinio vadovo, padaryta žala bendrovei. Tačiau žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs bendrovės skolos dydis atsakovo valdymo (dalyvavimo) veikloje laikotarpiu, o ne visa ieškovės nurodyta kreditorių finansinių reikalavimų suma, patvirtinta iškėlus bendrovei bankroto bylą.

3812.3.

39Vertindamas tuos pačius įrodymus – atsakovo pateiktą 2015 m. rugsėjo 30 d. balansą, bendrovės buhalterės V. K. sudarytą 2015 m. lapkričio 5 d. turto sąrašą – teismas padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas: priteisdamas 73 750,16 Eur įsiskolinimų kreditoriams sumą, teismas ignoravo atsakovo pateiktą balansą ir buhalterės pateiktus duomenis vertino kritiškai bei jais nesivadovavo, tačiau priteisdamas iš atsakovo 2 465,56 Eur, kaip neperduoto bendrovės turto vertę, savo sprendimą grindė būtent atsakovo pateiktu 2015 m. rugsėjo 30 d. balansu bei buhalterės pateiktais duomenimis. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad balanso duomenys yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą bendrovės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti, vėlesnio turto vertės pokytį, susijusį su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Vien balanso duomenys ne visada atspindi realią apskaityto turto rinkos vertę ir ne visada gali būti pakankamas pagrindas nustatyti žalos, kurią bendrovė ar jos kreditoriai patyrė dėl turto praradimo, dydį, todėl tik nustačius realią turto vertę, galima nustatyti, kokia žala buvo padaryta bendrovei neteisėtais atsakovo veiksmais, neišsaugant ir neperduodant šio turto pasibaigus jo darbo teisiniams santykiams, iki bankroto bylos iškėlimo ar ją iškėlus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje teismas šia taisykle nesivadovavo.

4012.4.

41Nesutiktina, kad skundžiamame sprendime teismo aptartos debitorių bendrovės negali būti laikomos ieškovės skolininkais (debitoriais) ir šiomis sumomis negalima mažinti iš atsakovo priteistinos sumos dydį. Byloje nustatyta, kad BUAB Team Solutions yra permokėjusi UAB „Balmepa ir Ko“ už prekes 9 166,42 Eur sumą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovė prekių už tokią sumą yra gavusi. Nesuprantamas teismo argumentas, kad atsakovas nepateikė nei administratorei, nei teismui įrodymų, jog negavo nurodytų prekių arba kad buvo apmokėta daugiau, negu nurodoma tarpusavio atsiskaitymų akte. Įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, taigi, atsakovas negali ir neturi pareigos įrodyti to, ko nebuvo. Kita vertus, pats teismas pripažįsta, kad UAB „Balmepa ir Ko“ dėl 9 221,27 Eur įsiskolinimo pateikė 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. lapkričio 17 d. tarpusavio skolų suderinimo aktus, kurie atsakovo yra neužpildyti ir nepasirašyti, t. y. teismas vadovavosi skolininkės vienašališkai surašytais ir pasirašytais aktais, kurių turinio nepatvirtino jokie kiti bylos įrodymai. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė yra atlikusi 2 655,32 Eur išankstinį apmokėjimą UAB „Hansa plytelių turgus“ už prekes ir atsakovas teigė, jog šių prekių ieškovė nėra gavusi. UAB „Hansa plytelių turgus“ savo poziciją, kad ji nėra skolinga, grindė tik tuo, jog yra išrašytos sąskaitos faktūros, tačiau UAB „Hansa plytelių turgus“ sąskaitose faktūrose nėra atsakovo parašų, o jokie kiti bylos įrodymai nepatvirtina tokio pirkimo. Teisiškai nesuprantamas ir teismo argumentas, kad ieškovė neturi galimybės atgauti 119,15 Eur skolos iš bendrovės skolininkės K. B. vien tuo pagrindu, jog atsakovo pateiktuose dokumentuose nėra nurodoma šio asmens gyvenamoji vieta ir asmens kodas. Pats teismas sprendime pripažino, kad teismo proceso eigoje atsakovo atstovas nurodė K. B. gyvenamąją vietą, o net ir neturint skolininkės asmens kodo, ieškovei nėra jokių procesinių ir teisinių kliūčių išieškoti skolos sumą iš skolininkės, tuo mažinant atsakovo padarytos žalos dydį.

4213.

43Ieškovė BUAB Team Solutions atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas argumentu, kad teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius ieškovės pateiktus dokumentus bei padarė teisingas išvadas ir jas tinkamai motyvavo. Ieškovės įsitikinimu, teismas nepažeidė nei įrodymų vertinimo principų, nei taisyklių, o byloje pateiktus įrodymus įvertino visapusiškai bei objektyviai ir priėmė teisingą bei teisėtą sprendimą dėl žalos ieškovei UAB Team Solutions atlyginimo priteisimo.

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45IV.

46Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4714.

48Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal T. R. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

4915.

50Apelianto teigimu, ieškovės pozicija ieškinyje apsiribojo tik tuo, kad jau 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo nemoki ir atsakovas laikytinas atsakingu už visą bankroto byloje kreditorių pareikštą finansinių reikalavimų bendrą sumą, savo ruožtu pirmosios instancijos teismas sprendimą priteisti žalos atlyginimą, be kita ko, grindė bankroto administratorei atsakovo neperduota kasos grynųjų pinigų likučio suma, nors teismas neturėtų imtis aktyvaus vaidmens, formuojant ieškinio pagrindą ir dalyką. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad atlygintina žala galėtų būti laikomas tik bendras išaugęs bendrovės skolos kreditoriams dydis atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu, o ne visa ieškovės nurodyta kreditorių finansinių reikalavimų, patvirtintų bankroto byloje, suma. Be to, apelianto tvirtinimu, teismas, priteisdamas iš atsakovo neperduoto materialaus turto vertę, nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje nurodyta taisykle, kad vien balanso duomenys ne visada atspindi realią apskaityto turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti. Galiausiai, apeliantas nurodė nesutinkantis, kad sprendime aptartos UAB „Balmepa ir Ko“, UAB „Hansa plytelių turgus“ ir K. B. negali būti laikomos ieškovės debitorėmis ir jų skolomis negalima mažinti iš atsakovo priteistinos sumos dydį.

5116.

52Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su apelianto T. R. skunde išdėstytais argumentais.

5317.

54Apeliantas visiškai nepagrįstai skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškinyje neįrodinėtomis aplinkybėmis ir (ar) priteisė kitą, nei prašė pati ieškovė, žalą, kitaip tariant, peržengė ieškovės suformuluoto ieškinio ribas.

5518.

56Kaip matyti iš bylos medžiagos, priešingai nei teigia atsakovas, ieškinys buvo grindžiamas ne aplinkybe, kad jau 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo nemoki ir todėl atsakovas atsakingas už visą bendrovės kreditorių nepatenkintų reikalavimų sumą (ieškovės bankroto administratorė ieškinyje nurodė, jog, 2014 m. finansinių dokumentų duomenimis, bendrovės turto kaip tik būtų užtekę bendrovei įvykdyti visus įsipareigojimus, nes balanse apskaitytas turtas viršijo visus bendrovės trumpalaikius įsipareigojimus ir mokėtinas sumas), bet tuo, jog UAB Team Solutions, vykdydama veiklą 2015 metais, įsipareigojimų kreditoriams nepadengė, o atsakovas, kaip bendrovės vadovas, ieškovės bankroto administratorei neperdavė jokio likusio bendrovės turto ir dokumentų, kurių pagrindu administratorė galėtų ginti bendrovės turtines teises ir tenkinti kitų (bankroto byloje patvirtintų) kreditorių reikalavimus, todėl susiklosčiusi situacija (negalėjimas patenkinti likusių kreditorių finansinių reikalavimų) yra atsakovo neteisėtų veiksmų (dokumentų ir turto neperdavimo) pasekmė.

5719.

582016 m. rugpjūčio 22 d. atsakovui perdavus bankroto administratorei dalį bendrovės dokumentų, ieškovė patikslino ieškinį, be kita ko, aptardama ir bendrovei (jos kreditoriams) padarytos žalos dydį detalizuojančias aplinkybes, tarp kurių buvo ir aplinkybės, susijusios su 2015 m. rugpjūčio 31 d. fiksuoto kasos grynųjų pinigų likučio neperdavimu bankroto administratorei. Kitaip tariant, priešingai nei teigia apeliantas, neperduota kasos likučio suma buvo įrodinėjama kaip viena iš bendrovei padarytos žalos sumos sudedamųjų dalių, o bankroto byloje pareikštų ir patvirtintų kreditorių reikalavimų suma buvo ieškovės pasirinkta ir nurodyta tik kaip maksimali prašomo priteisti žalos atlyginimo riba. Ieškinio teisinis pagrindas grindžiamas būtent ĮBĮ norma, kurioje įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, perduoti bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus bendrovės dokumentus per teismo nustatytą terminą (10 straipsnio 7 dalies 1 punktas (2014 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. XII-1309 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.)), taip pat Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, nustatančiomis bendrovės vadovo atsakomybę už bendrovės buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatymuose nustatytus reikalavimus (21 straipsnis). Taigi, kaip neteisėtus atsakovo T. R. veiksmus ieškovės bankroto administratorė įvardino netinkamą bendrovės dokumentų saugojimą, apskaitos organizavimą ir turto bei dokumentų, iškėlus bankroto bylą bendrovei, neperdavimą, o ne bankroto bylos inicijavimo pavėlavimą, todėl atsakovas ne tik nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisiamą žalos atlyginimo sumą grindė kitomis aplinkybėmis, nei įrodinėjo ieškovė, bet ir visiškai nepagrįstai remiasi kasacinio teismo išaiškinimais bylose, kuriose buvo sprendžiamas vadovo atsakomybės dėl vėlavimo inicijuoti bendrovei bankroto bylą klausimas, bei teigia, jog iš jo (T. R.) gali būti priteisiamas tik išaugęs bendrovės skolos kreditoriams dydis jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu, kurio (išaugimo) ieškovė, atsakovo teigimu, neįrodė.

5920.

60Atsakovo akcentuojama žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimo taisyklė aktuali bylose, kuriose įrodinėjama, kad vadovas padarė bendrovei žalą laiku nesikreipęs į teismą dėl bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo, o ne bylose, kuriose, kaip šiuo metu nagrinėjamoje, sprendžiamas atsakomybės dėl bendrovės turto ir dokumentų neperdavimo administratorei klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019; kt.).

6121.

62Nepagrįstas ir atsakovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tuos pačius įrodymus, padarė prieštaraujančias viena kitai išvadas – priteisdamas 73 750,16 Eur įsiskolinimų kreditoriams sumą, teismas atsakovo pateiktą 2015 m. rugsėjo 30 d. balansą ir bendrovės buhalterės V. K. sudarytą 2015 m. lapkričio 5 d. balansą ir debitorių sąrašą vertino kritiškai, o priteisdamas 2 465,56 Eur neperduoto materialus turto vertę, rėmėsi būtent pirmiau nurodytais dokumentais.

6322.

64Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neteisingai interpretuoja skundžiamo sprendimo turinį. 73 750,16 Eur debitorių įsiskolinimų (o ne įsiskolinimų kreditoriams, kaip klaidingai nurodo atsakovas) sumą pirmosios instancijos teismas įvertino kaip bendrovei padarytą žalą, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kam tokia finansinės apskaitos dokumentuose fiksuota bendrovės pinigų suma buvo panaudota ir (ar) įrodymų, leidžiančių bankroto administratorei išieškoti nurodytą sumą iš įvardytų debitorių. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas debitorių skolas, kritiškai vertino atsakovo akcentuojamą 2015 m. rugsėjo 30 d. balansą ir bendrovės buhalterės V. K. sudarytą 2015 m. lapkričio 5 d. balansą ir debitorių skolų sąrašą, nes visuose šiuose dokumentuose bendrovės gautina bendra suma skyrėsi, o bendrovės buhalterė teismo posėdyje šių skirtumų atsiradimo priežasčių negalėjo paaiškinti. Pažymėtina, kad net tos pačios datos – 2015 m. lapkričio 5 d. – balanse ir debitorių sąraše gautinų sumų dydžiai skiriasi – antai, balanse per vienerius metus gautinus sumos sudaro 83 014 Eur, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys sudaro 14 686 Eur (bendrai – 97 700 Eur), tačiau debitorių skolų sąraše nurodoma bendra 106 921,28 Eur gautina iš ieškovės debitorių suma. Esant tokiems neatitikimams, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai kritiškai vertino šių duomenų patikimumą ir analizavo pirminius buhalterinius dokumentus.

6523.

66Savo ruožtu likusio bendrovės materialaus turto vertė tiek 2015 m. lapkričio 5 d. balanse, tiek ir tos pačios datos buhalterės paruoštame ilgalaikio turto likučių sąraše (t. 1; b. l. 138) sutapo ir atsakovas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti šių duomenų (dėl materialaus turto vertės) teisingumu, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovei padarytos žalos dėl bankroto administratorei neperduoto materialaus turto dydį, visiškai pagrįstai minėtais buhalterinės apskaitos dokumentų duomenimis vadovavosi. Pastebėtina, kad materialaus turto vertė 2015 m. lapkričio 5 d. sąraše nurodyta jau įvertinus kiekvieno turto vieneto nusidėvėjimo normą ir atėmus atitinkamą nusidėvėjimui priskirtą sumą iš šio turto įsigijimo vertės, todėl šiuo atveju, skirtingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos dydį pagal pateiktus buhalterinius dokumentus, atsakovo akcentuojamų kasacinio teismo suformuluotų taisyklių dėl turto realios vertės nustatymo nepažeidė, tuo labiau jog pats apeliantas, be deklaratyvių paaiškinimų, jokių konkrečių įrodymų, leidžiančių kitaip įvertinti likusio (bendrovei priklausiusio, bet bankroto administratorei neperduoto) turto tikrąją vertę, nepateikė (CPK 178 straipsnis), o rizika, kad neperduoto turto vertė bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu dar labiau sumažėjo, tenka pačiam atsakovui, pažeidusiam pareigą per teismo nutartyje nustatytą terminą perduoti visą bendrovės turtą bankroto administratorei, kuri, laiku šį turtą gavusi ir realizavusi, galėtų padengti dalį bendrovės kreditorių reikalavimų.

6724.

68Galiausiai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo įvardytų bendrovės debitoriais juridinių asmenų nepagrįsto įtraukimo į bendrovės skolininkų sąrašą. Kadangi apeliantas savo skunde konkrečiai aptaria tik 3 iš pirmosios instancijos teismo analizuotų debitorių (UAB „Balmepa ir Ko“, UAB „Hansa plytelių turgus“ ir K. B.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320 straipsniu, toliau pasisako tik dėl minėtų trijų T. R. apeliaciniame skunde įvardytų asmenų ir jų skolų ieškovei.

6925.

70Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Balmepa ir Ko“, atsakydama į bankroto administratorės užklausą dėl atsakovo nurodyto 9 221,27 Eur UAB „Balmepa ir Ko“ įsiskolinimo ieškovei, pateikė 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. lapkričio 17 d. tarpusavio skolų suderinimo aktus, iš kurių matyti, kad UAB „Balmepa ir Ko“ per 2014 metus pateikė UAB Team Solutions iš viso prekių už 486 885,53 Lt, o gavo 455 235,71 Lt bendros sumos apmokėjimus iš ieškovės, todėl UAB Team Solutions liko skolinga už prekes 31 649,82 Lt (9 166 Eur), savo ruožtu 2015 metais UAB „Balmepa ir Ko“ pateikė ieškovei prekių už 998,43 Eur, už jas ieškovė apmokėjo, todėl liko skolinga tik iš 2014 m. likusią neapmokėtą sumą – 9 166 Eur. Minėtą įsiskolinimą ieškovė, UAB „Balmepa ir Ko“ paaiškinimu, sumažino, grąžindama anksčiau gautas prekes, įkainotas bendra 9 221,27 Eur suma, o atsiradusį skirtumą, t. y. 54,85 Eur, UAB „Balmepa ir Ko“ sumokėjo ieškovei 2016 m. lapkričio 30 d. mokėjimo pavedimu.

7126.

72Nors minėti tarpusavio skolų suderinimo aktai, kaip ir akcentuoja T. R., nėra užpildyti ir pasirašyti, vis dėlto, priešingai nei teigia apeliantas, UAB „Balmepa ir Ko“ teiginių teisingumą patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai, kaip antai – tarp administratorei perduotų ieškovės dokumentų buvusios UAB „Balmepa ir Ko“ išrašytos 2014 metų PVM sąskaitos faktūros už bendrą 486 886,53 Lt sumą, ieškovės banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad 2014 metais ieškovė trečiajam asmeniui pervedė būtent 455 235,17 Lt sumą, banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis, jog 2015 m. kovo 4 d. ieškovė sumokėjo UAB „Balmepa ir Ko“ 998,43 Eur sumą ir UAB „Balmepa ir Ko“ pateikta 2015 m. liepos 31 d. kreditinė PVM sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad ieškovė grąžino prekes būtent už 9 221,27 Eur sumą. Byloje esant pirmiau nurodytiems dokumentams ir atsakovui, be savo paties paaiškinimų, nepateikus absoliučiai jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovė 2014 metais buvo sumokėjusi už prekes didesnę sumą nei nurodyta tarpusavio skolų suderinimo akte ir todėl nebuvo skolinga UAB „Balmepa ir Ko“, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nepasitikėti į bylą UAB „Balmepa ir Ko“ ir bankroto administratorės pateiktais finansiniais dokumentais, kurie vienas kitam neprieštarauja ir kurie pagrindžia išvadą, kad 9 221,27 Eur UAB „Balmepa ir Ko“ skola į bankrutavusios ieškovės finansinę apskaitą įtraukta nepagrįstai.

7327.

74Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, jog civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Kasacinis teismas taip pat išaiškinęs, kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015 ir kt.)

7528.

76Šiuo atveju tiek UAB „Balmepa ir Ko“, tiek bankroto administratorės pateiktų į bylą įrodymų visuma paneigia T. R. teiginius apie šio juridinio asmens skolas ieškovei, savo ruožtu atsakovo pozicijai pagrįsti nėra pateikta pakankamų ir patikimų įrodymų – apeliantas savo poziciją faktiškai grindžia tik deklaratyviais paaiškinimais apie neva esančias skolas bei į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kritika, apeliuodamas į tai, jog jis šių dokumentų nėra pasirašęs.

7729.

78Tas pats pasakytina ir apie UAB „Hansa plytelių turgus“ 2 655,32 Eur skolą ieškovei. Byloje iš ieškovės banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad UAB Team Solutions 2015 m. sausio 14 d. pervedė pirmiau nurodytam juridiniam asmeniui 2 655,32 Eur sumą, atsakovo šiuo metu įvardijamą, kaip UAB „Hansa plytelių turgus“ skola ieškovei. Tačiau, kaip paaiškino UAB „Hansa plytelių turgus“, ji nėra skolinga UAB Team Solutions, nes pagal minėtą išankstinį apmokėjimą UAB Team Solutions gavo prekes, ką patvirtina 2015 m. sausio 19 d. išrašyta 2 655,32 Eur PVM sąskaita faktūra Nr. K-HPT0002676 už ieškovės nusipirktas plyteles (t.1, b. l. 167). Nors pateiktoje sąskaitoje faktūroje iš tikrųjų nėra atsakovo, kaip tuometinio ieškovės vadovo, parašo, teisėjų kolegija sutinka su UAB „Hansa plytelių turgus“ rašte administratorei išsakytu argumentu, kad aplinkybę, jog už 2 655,32 Eur sumą nusipirktas plyteles ieškovė realiai gavo, patvirtina tai, kad po pirkimo, buvusio 2015 m. sausio 19 d., ieškovė papildomą nedidelį tokių pačių plytelių kiekį nusipirko dar 2015 m. balandžio 24 d. Šiam faktui patvirtinti UAB „Hansa plytelių turgus“ taip pat pateikė pardavimo PVM sąskaitą faktūrą (t. 1, b. l. 168). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors 2 655,32 Eur suma, kurią, atsakovo teigimu, UAB „Hansa plytelių turgus“ skolinga ieškovei, buvo pervesta dar 2015 m. sausio 14 d., paties atsakovo parengtame ir pateiktame 2015 m. rugsėjo 30 d. debitorių sąraše UAB „Hansa plytelių turgus“ nebuvo nurodyta, o tai tik dar kartą patvirtina nepagrįstą vėlesnį šios sumos įrašymą į ieškovės finansinę apskaitą, kaip debitorės skolą.

7930.

80Visiškai nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad nėra jokių procesinių ir teisinių kliūčių išieškoti K. B. 119,15 Eur skolą ieškovei, todėl pirmosios instancijos teismas, atsakovo nuomone, nepagrįstai nesumažino šia skolos suma priteistą iš atsakovo žalos atlyginimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bankroto administratorei buvo pateikta tik 2014 m. liepos 8 d. PVM sąskaita faktūra už elektros instaliacijos darbus, kurioje pirkėja įvardinta K. B., tačiau jokių kitų rekvizitų, leidžiančių identifikuoti šį asmenį ir jį surasti (nei adreso, nei asmens kodo, nei telefono numerio ir pan.), sąskaitoje faktūroje neužfiksuota. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas nurodė ieškovės bankroto administratorei galimą K. B. adresą, administratorei su debitore susisiekti nepavyko, nusiuntus raginimą, jokio atsakymo negauta, skola nesumokėta.

8131.

82Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Kaip jau minėta, būtent ūkio subjekto vadovas atsako tiek už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, tiek ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (aktualios sąskaitos faktūros išrašymo dieną redakcijos) 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą, vienu iš privalomų PVM sąskaitos faktūros rekvizitų buvo būtent prekių ir paslaugų pirkėjo (kliento) adresas, jeigu pirkėjas yra fizinis asmuo. Taigi, šiuo atveju, susiklosčius situacijai, kai bankroto administratorė debitorės skolos negali išieškoti dėl to, kad vadovas neperdavė administratorei tinkamai parengtų bendrovės finansinių dokumentų, patvirtinančių ieškovės reikalavimo teisę į konkrečią debitorę, būtent atsakovas laikomas atsakingu už bendrovei padarytą 119,15 Eur žalą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šią sumą įtraukė į priteistiną iš atsakovo žalos atlyginimo dydį.

8332.

84Visos pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai motyvai pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų pagrindu padarė teisingas ir teisėtas išvadas. Apibendrindama tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. R. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.

85Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

86Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) Team... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 5 d.... 10. 3.... 11. Ieškovė taip pat nurodė, kad iškėlus teisme šią bylą atsakovas pateikė... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį patenkino:... 16. 5.... 17. Teismas nustatė, kad nutartimi iškelti bankroto bylą teismas įpareigojo UAB... 18. 6.... 19. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovo perduotą 2015 m. rugsėjo 30 d.... 20. 7.... 21. Teismo vertinimu, iš paminėtų UAB Team Solutions buhalterinių dokumentų... 22. 8.... 23. Teismas sprendė, kad BUAB Team Solutions turtas ir lėšos turėjo būti... 24. 9.... 25. Teismas taip pat konstatavo, kad nors pagal buhalterės 2015 m. lapkričio 5 d.... 26. 10.... 27. Kadangi debitorių įsiskolinimų sumos pagal atsakovo teiktą balansą ir... 28. 11.... 29. Teismas pažymėjo, kad bendra iš atsakovo priteistina suma sudarytų 105... 30. III.... 31. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 32. 12.... 33. Atsakovas T. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 34. 12.1.... 35. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 111 638,77 Eur, kaip ieškovės... 36. 12.2.... 37. Teismas, priteisdamas 73 750,16 Eur įsiskolinimų kreditoriams sumą, savo... 38. 12.3.... 39. Vertindamas tuos pačius įrodymus – atsakovo pateiktą 2015 m. rugsėjo 30... 40. 12.4.... 41. Nesutiktina, kad skundžiamame sprendime teismo aptartos debitorių bendrovės... 42. 13.... 43. Ieškovė BUAB Team Solutions atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 44. Teisėjų kolegija... 45. IV.... 46. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 47. 14.... 48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 49. 15.... 50. Apelianto teigimu, ieškovės pozicija ieškinyje apsiribojo tik tuo, kad jau... 51. 16.... 52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos... 53. 17.... 54. Apeliantas visiškai nepagrįstai skunde teigia, kad pirmosios instancijos... 55. 18.... 56. Kaip matyti iš bylos medžiagos, priešingai nei teigia atsakovas, ieškinys... 57. 19.... 58. 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakovui perdavus bankroto administratorei dalį... 59. 20.... 60. Atsakovo akcentuojama žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimo taisyklė... 61. 21.... 62. Nepagrįstas ir atsakovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas,... 63. 22.... 64. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neteisingai interpretuoja skundžiamo... 65. 23.... 66. Savo ruožtu likusio bendrovės materialaus turto vertė tiek 2015 m.... 67. 24.... 68. Galiausiai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir su... 69. 25.... 70. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Balmepa ir Ko“,... 71. 26.... 72. Nors minėti tarpusavio skolų suderinimo aktai, kaip ir akcentuoja T. R.,... 73. 27.... 74. Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta,... 75. 28.... 76. Šiuo atveju tiek UAB „Balmepa ir Ko“, tiek bankroto administratorės... 77. 29.... 78. Tas pats pasakytina ir apie UAB „Hansa plytelių turgus“ 2 655,32 Eur... 79. 30.... 80. Visiškai nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad nėra jokių procesinių ir... 81. 31.... 82. Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektai... 83. 32.... 84. Visos pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai motyvai pagrindžia,... 85. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 86. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą....