Byla A-2464-602/2016
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), sekretoriaujant Laisvidai Versekienei, dalyvaujant pareiškėjai G. M. R., pareiškėjos G. M. R., trečiųjų suinteresuotų asmenų P. P. ir E. P. atstovui advokatui Petrui Selilioniui, atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo atstovei L. K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. P., trečiojo suinteresuoto asmens A. R. atstovui advokatui Jonui Korsakui, trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K., G. K. atstovui advokatui Linui Songailai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. M. R. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, A. K., G. K., A. R., P. P. ir E. P. dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja G. M. R. (toliau – ir pareiškėja) skundu (I t., b. l. 14–16) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas, Teritorinis registratorius) 2014 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-7304; 2) panaikinti VĮ Registrų centro (toliau –ir Centrinis registratorius) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. csprl-117 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti pusės ginčo objektų (unikalusis Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) kaip priklausinių teisinį registravimą ir atstatyti buvusį teisinį registravimą.

5Pareiškėja skunde paaiškino, jog 2014 m. vasario 10 d. pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pareiškimą, kuriuo prašė pateikti duomenis, kokiu teisiniu pagrindu statiniai, esantys ( - ) – dujotiekio vamzdynas ir kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, yra įregistruoti kaip priklausiniai, taip pat prašė pateikti ir kitą informaciją, susijusią su statiniais, esančiais minėtame sklype.

62014 m. kovo 14 d. raštu VĮ Registrų centro Vilniaus filialas informavo pareiškėją, jog išnagrinėjus A. R. 2013 m. lapkričio 18 d. pateiktą prašymą, ½ dalis inžinierinių tinklų – dujotiekio vamzdyno (unikalus Nr. ( - )) ir ½ dalis kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )) įregistruoti gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) priklausiniais. Rašte nurodyta, kad įrašas padarytas remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes daikto savininkas turi teisę spręsti dėl teisinio statuso suteikimo nekilnojamam daiktui. A. K. ir G. K. nuosavybės teisė į minėtą gyvenamąjį namą ir statinių dalis įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) 2013 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DP-3126, kuria A. R. pardavė minėtą nekilnojamąjį turtą, pagrindu.

72014 m. gegužės 20 d. sprendimu VĮ Registrų centras (Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija) paliko galioti 2014 m. kovo 14 d. Teritorinio registratoriaus sprendimą. Sprendime konstatavo, kad pareiškėjos prašomas duomenų (apie dalies nekilnojamojo daikto kaip priklausinio) panaikinimas pažeistų A. K. ir G. K. interesus. A. K. ir G. K., kaip ir buvęs savininkas A. R., prieštarauja dėl duomenų panaikinimo. Įrašytų duomenų ištaisymas yra išskirtinė procedūra, taikytina išimtiniais atvejais, kai nekyla abejonių dėl techninio pobūdžio klaidos buvimo.

8Pareiškėja skunde nurodė, kad nesutinka su priimtais sprendimais. Pažymėjo, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, ginčo statiniai negalėjo būti įregistruoti kaip priklausiniai, nes turėjo unikaliuosius numerius. Kiemo statiniai, kaip nurodoma VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. kovo 14 d. sprendime Nr. VILIN (12.5.13.)-7304, pirmą kartą kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti, vykdant O. B. 1984 m. gruodžio 10 d. prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad ji yra ginčo objektų bendraturtė, keičiant ginčo objektų teisinę registraciją, turėjo būti gautas ir jos sutikimas. Pasak pareiškėjos, ginčo objektai negali būti laikomi priklausiniais, nes neatitinka priklausiniui keliamų reikalavimų ir jie neturi absoliučiai jokio funkcinio ryšio su namu, esančiu ( - ) (unikalus Nr. ( - )): kiemo statiniai (tvoros, atraminės sienos, varteliai), kurie buvo įregistruoti kaip priklausiniai, jais aptvertas jai nuosavybės teise priklausantis namas, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - )). Taip pat pažymėjo, kad jai ir buvusiam savininkui A. R. (dabartiniai savininkai G. K. ir A. K.), kaip bendraturčiams, buvo išskirta po pusę kiemo statinių. Nurodė, kad Komisija sprendime neįvertino aplinkybės, kad jau registruojant daiktus buvo pažeistos jos, kaip bendraturtės teisės. ½ dalies nekilnojamųjų daiktų – dujotiekio vamzdyno ir kiemo statinių – įregistravimas kaip gyvenamojo namo priklausinių pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises, nes šie statiniai nėra atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Neteisėtas teisinės registracijos pakeitimas atima iš jos, kaip bendraturtės, pirmumo teisę įsigyti tą daiktą. Esant dabartiniam ginčo objektų teisiniam registravimui, pažeidžiamos jos, kaip namo, esančio ( - ), savininkės teisės, nes ji į jai nuosavybės teise priklausantį namą gali patekti tik per A. K. ir G. K. priklausančius nuosavybės teise vartelius, kurie net nėra prie jų namo, o gerokai nutolę, ir kurie net nereikalingi norint patekti į K. priklausantį namą.

9Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į skundą (I t., b. l. 32–35) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10Paaiškino, kad Registro tvarkytojas neturi pagrindo ir pareigos vertinti galimą pareiškėjos teisių pažeidimą ir reikalauti jos sutikimo. Reikalavimas pakeisti ginčo duomenis, įrodžius teisių pažeidimą, galėtų būti reiškiamas asmeniui, pateikusiam prašymą pakeisti duomenis, o ne Registro tvarkytojui. Nekilnojamojo turto registro įstatyme nėra nustatyta, kad kai Registre nekilnojamojo daikto dalis registruojama kaip priklausinys, Registro tvarkytojui turi būti pateikti to nekilnojamojo daikto kitos dalies, kuri neregistruojama kaip priklausinys, savininkų sutikimai, todėl A. R., kaip ginčo statinių savininkas, turėjo teisę kreiptis dėl jam nuosavybės teise priklausiusios statinių dalies įregistravimo kaip priklausinių, o VĮ Registrų centro Vilniaus filialas turėjo teisę įregistruoti šias statinių dalis kaip pagrindinio daikto priklausinius, kadangi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nėra nustatyta, kad registro tvarkytojas privalo atsisakyti įregistruoti nekilnojamojo daikto dalį kaip pagrindinio daikto priklausinį dėl to, kad nėra gautas bendraturčių sutikimas. Atsižvelgė į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatas ir pažymėjo, kad jos nereglamentuoja ir nelemia, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl tokių jo savybių kaip suformavimo atskiru nekilnojamojo turto objektu arba unikaliojo numerio suteikimo būtų pripažintas daikto priklausiniu, todėl pareiškėjos argumentai, kad dėl dujotiekio vamzdynui ir kiemo statiniams suteikto unikaliojo numerio jie (ar jų dalys) negalėjo būti laikomi ir registre įregistruoti kaip priklausiniai, yra teisiškai nepagrįsti. Pažymėjo, kad priklausinys, kaip ir bet kuris daiktas, galintis būti nuosavybės teisės objektu, gali priklausyti keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad priklausiniais gali būti registruojamos nekilnojamųjų daiktų dalys ir jie gali priklausyti keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ta aplinkybė, kad neatidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčo statiniai įregistruoti priklausiniais, G. M. R. teisių nepažeidžia. Pažymėjo, kad G. M. R. su A. R. 2001 m. balandžio 12 d. pasirašė susitarimą (reg. Nr. ( - )) dėl dujotiekio vamzdyno naudojimo, valdymo ir registravimo registre lygiomis dalimis, tai patvirtina, kad pati pareiškėja pripažino, kad ši inžinerinio statinio dalis yra skirta aptarnauti pagrindinį daiktą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini ir yra jo priklausinys. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje esančios statinių išdėstymo schemos matyti, kad dalis kiemo statinių – tvora, atraminė sienelė, betono laiptai, grindinys, šaligatvis – yra prie gyvenamojo namo ( - ) ir skirti šiam pagrindiniam daiktui aptarnauti. Todėl atsakovo vertinimu, akivaizdu, kad tiek dujotiekio vamzdynas, tiek kiemo statiniai savo funkcine paskirtimi susiję ne tik su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu ( - ), bet savo ūkine paskirtimi tarnauja A. K. bei G. K. nuosavybės teise priklausančiam namui ( - ) ir yra ne vieno, o kelių pagrindinių daiktų priklausiniai, kuriems taikytinos priklausinius reglamentuojančios teisės normos, todėl pareiškėjos teisių nepažeidžia. Teigia, jog priešingai, G. M. R. prašomų registro duomenų panaikinimas pažeistų A. K. ir G. K. teises ir teisėtus interesus. Pabrėžia, kad pareiškėja teigdama, jog jai nuosavybės teise priklausanti pusė dujotiekio vamzdyno ir pusė kiemo statinių turi funkcinį ryšį su kitu statiniu (gyvenamuoju namu ( - )), kartu pripažįsta, kad kita pusė minėtų statinių funkcinio ryšio su gyvenamuoju namu ( - ) neturi, nes yra kito pagrindinio daikto, esančio žemės sklype, – gyvenamojo namo ( - ) – priklausinys.

11Atsiliepime į pareiškėjos skundą tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir G. K. nesutikdami su skundu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12Dėl pareiškėjos argumento, jog ginčo objektai negalėjo būti įregistruoti priklausiniais, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatą, priklausiniais gali būti registruojami tik tie objektai, kuriems nėra suteiktas unikalus numeris tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad paminėta įstatymo nuostata nustato ne draudimą, o patikslina bei numato papildomą alternatyvą, jog Nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai, be kita ko, gali būti registruojami taip pat ir nekilnojamieji daiktai, kurie nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir kuriems nėra suteiktas unikalus numeris. Pabrėžė, kad paminėta įstatymo nuostata jokiu būdu nereiškia bei negali būti aiškinama kaip draudžianti registruoti nekilnojamojo turto objektus, kuriems jau yra suteiktas unikalus numeris, ką patvirtina Lietuvos teismų praktika.

13Pasisakydami dėl ginčo objektų laikymo priklausiniais, tretieji suinteresuoti asmenys vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.19 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Lietuvos aukščiausiojo teismo praktika, aiškinant priklausinio sąvokos turinį. Pažymėjo, kad priklausinio sąvokos turinį sudaro: priklausinio savarankiškumas, t. y. priklausinys yra daiktas, kuris pagal savo fizines ir naudingąsias savybes civilinėje apyvartoje iš esmės galėtų būti naudojamas ir atskirai; priklausinio paskirtis tarnauti pagrindiniam daiktui, t. y. nepaisant savo galimo savarankiškumo, priklausinys yra sukurtas ir / ar pritaikytas tarnauti pagrindiniam daiktui; priklausinio ir pagrindinio daikto nuolatinė sąsaja, t. y. priklausinys su pagrindiniu daiktu privalo būti susijęs bendra ūkine paskirtimi.

14Nurodė, kad dujotiekio vamzdynas ir kiemo statiniai atitinka visus priklausiniams keliamus reikalavimus – tiek dujotiekio vamzdynas (dujotiekio vamzdyno unikalus numeris: ( - ); toliau – ir dujotiekio vamzdynas), tiek kiti statiniai (inžinieriniai) – kiemo statiniai (kiemo statinių unikalus numeris: ( - ); toliau – ir kiemo statiniai), nuo pat jų sukūrimo pradžios buvo sukurti išimtinai tik su tikslu tarnauti tik pagrindiniams daiktams (Žemės sklype esantiems gyvenamiesiems namams, kurių unikalūs numeriai ( - ) ir ( - ); toliau gyvenamieji namai kartu – ir pagrindiniai daiktai), kuriais be dujotiekio vamzdyno ir kiemo statinių nebūtų galima tinkamai naudotis pagal jų tikslinę paskirtį.

15Atsižvelgiant į tai, jog dujotiekio vamzdynas ir kiemo statiniai yra savarankiški daiktai (teoriškai, t. y. neatsižvelgiant į jų faktinę funkcinę paskirtį, jie galėtų egzistuoti ir be pagrindinių daiktų); jie yra sukurti bei faktiškai naudojami išimtinai tik tikslu tarnauti pagrindiniams daiktams; juos ir pagrindinius daiktus sieja bendra ūkinė paskirtis (funkcinis ryšys), t. y. šie daiktai sukuria nedalinamą bendrą statinių kompleksą; juos atskyrus nuo pagrindinių daiktų, taptų nebeįmanoma naudotis pagrindiniais daiktais pagal jų tikslinę paskirtį, akivaizdu, jog dujotiekio vamzdynas ir kiemo statiniai atitinka visus Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje suformuotus priklausiniams keliamus kriterijus, ko pasėkoje, priešingai nei skunde nurodo pareiškėja, dujotiekio vamzdynas ir kiemo statiniai neabejotinai laikytini pagrindinių daiktų priklausiniais.

16Pasisakydami dėl tariamo pareiškėjos teisių pažeidimo, tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad yra didelė tikimybė, jog kaip trečiųjų asmenų priklausinys buvo įregistruota pareiškėjai priklausančio turto dalis; neteisėtas teisinės registracijos pakeitimas atima iš pareiškėjos pirmumo teisę į daikto įsigijimą ir ji yra priversta į jai priklausantį namą patekti per tretiesiems asmenims „priklausančius nuosavybės teise“ vartelius.

17Remdamiesi Lietuvos aukščiausiojo teismo praktika nurodė, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančios ½ dalies dujotiekio vamzdyno bei kiemo statinių teisinė registracija, kaip priklausinių, jokiu būdu nepažeidžia bei niekaip neįtakoja pareiškėjos teisių, o tik išviešina faktiškai egzistuojančius faktus. Pažymėjo, kad pareiškėjos turimų teisių apimtis dėl ginčo objektų teisinės registracijos niekaip nepasikeitė, jokio pareiškėjos teisių pažeidimo nagrinėjamu atveju nėra, todėl pareiškėjos pareikštas skundas atmestinas.

18Atkreipė dėmesį, kad tiek iki teisinės registracijos pakeitimo (t. y. įregistravimo tretiesiems asmenims priklausančios ½ dujotiekio vamzdyno bei kiemo statinių dalies kaip priklausinių), tiek po jos, dujotiekio vamzdynas ir kiemo statiniai bendrąja daline nuosavybės teise po ½ dalį priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir pareiškėjai, bendrosos dalinės nuosavybės statusas nepasikeitė, nuosavybės teise valdomų idealiųjų turto dalių bei jokiu būdu neatidalino turto iš bendrosios dalinės nuosavybės.

19Pažymėjo, kad yra akivaizdu, jog pareiškėja neteisingai aiškina ir / ar supranta bendrąją dalinę nuosavybę bei priklausinių teisinės registracijos reikšmę, jos teisės nebuvo pažeistos ir / ar kaip nors įtakotos.

20II.

21Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjos G. M. R. skundą tenkino – panaikino VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-7304; panaikino VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. csprl-117 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“; įpareigojo VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti pusės kiemo statinių (unikalusis Nr. ( - )) ir dujotiekio vamzdyno (unikalusis Nr. ( - )) teisinį registravimą kaip priklausinių.

22Nagrinėdamas ginčą dėl to, ar teisėtas ir pagrįstas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. kovo 14 d. sprendimas, kuriuo nekilnojamojo turto registre buvo pakeista ( - ), esančių objektų (kiemo statinių (unikalusis Nr. ( - ) „Kiti statiniai“) ir dujotiekio vamzdyno (unikalusis Nr. ( - ))), teisinė registracija, kurie buvo įregistruoti kaip priklausiniai, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika panašaus pobūdžio administracinėse bylose. Taip pat atsižvelgė į į Nekilnojamojo turto registro įstatymo (redakcija nuo 2012 m. sausio 1) 10 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių nuostatas dėl nekilnojamųjų daiktų kaip nekilnojamojo daikto priklausinių registravimo ir perregistravimo nekilnojamojo turto registre, bei į 15 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl faktų, susijusių su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registravimo. Taip pat pažymėjo, kad Nekilnojamojo daikto priklausinių įrašymo į nekilnojamojo turto registrą tvarką ir duomenų turinį nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.

23Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis CK 4.82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, reglamentuojančiomis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teises, padarė išvadą, kad bendroji disponavimą bendrojo naudojimo patalpomis reglamentuojanti taisyklė – bendroji dalinė nuosavybė negali būti perleidžiama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą, t. y. naujajam patalpų savininkui kartu pereina visos buvusio savininko turėtos bendrosios dalinės nuosavybės teisės į namo bendrojo naudojimo patalpas. Šios taisyklės išimtis – bendrąja daline nuosavybe esantis daiktas gali būti naudojamas arba, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti kitų butų ar kitų patalpų pagal paskirtį.

24Pažymėjo, kad sprendžiant, ar bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas objektas gali būti savarankiškai naudojamas daiktas, kartu įregistruojamas kaip savarankiškas nuosavybės teisės objektas nekilnojamojo turto registre, visų pirma reikšmingos jo techninės savybės, t. y. ar jos atitinka atskiram daiktui teisės aktų keliamus reikalavimus. Ar konkretus nekilnojamasis daiktas atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti suformuojamas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nustatoma teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis atlikus jų kadastrinius matavimus ir suformavus kadastrinių matavimų bylą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 15 punktas).

25Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ( - ), esančių objektų, t. y. kiemo statinių (unikalusis Nr. ( - ) „Kiti statiniai“) ir dujotiekio vamzdyno (unikalusis Nr. ( - )) kaip priklausinių registracijos nekilnojamojo turto registre teisėtumo bei pagrįstumo.

26Atsižvelgęs į bendrąsias dalinės nuosavybės teisės normas, pagal kurias bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis), kiekvienas jų proporcingai savo daliai turi teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektu (CK 4.76 straipsnis) ir kt., teismas padarė išvadą, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti bendrąja daline nuosavybe, tačiau tiek, kiek tai leidžia teisės aktai, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisių į bendrąją dalinę nuosavybę. Teismas pažymėjo, kad disponavimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, be kita ko, reiškia teisę nustatyti šio objekto teisinę padėtį, jo teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę būklę. Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų visų ar dalies bendrojo naudojimo patalpų suformavimas ir įregistravimas yra šių patalpų teisinės padėties pakeitimas (disponavimas bendrąja daline nuosavybe), todėl yra galimas tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Teismas pabrėžė, kad aiškinant kitaip, būtų pažeidžiamos vieno ar kelių bendraturčių nuosavybės teisės disponuoti bendrąja daline nuosavybe. Tai reiškia, kad bendrojo naudojimo patalpos gali būti įregistruotos kaip priklausinys, nustatant kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis į atskirą daiktą tik visiems bendraturčiams susitarus dėl tokio teisinio veiksmo atlikimo. Nesant bent vieno bendraturčio sutikimo, įregistruoti bendrojo naudojimo patalpas kaip priklausinį, reiškia šio bendraturčio teisių disponuoti bendrąja daline nuosavybe (nuosavybės teisių) apribojimą. Todėl teismo vertinimu, priešingai, nei nurodė atsakovas, įregistravus ginčo patalpas kaip priklausinį, jų teisinis statusas pasikeičia.

27Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 4 dalį (nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalusis numeris), nes ginčo objektai turėjo atskirus unikaliuosius numerius, todėl negalėjo būti registruojami kaip priklausiniai. Teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai aiškino bendraturčių teises, disponuojant bendrąja daline nuosavybe, reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai nurodė, kad vienas ar dalis namo bendraturčių, neturėdami (nesant) visų bendraturčių sutikimo (susitarimo), turi teisę įregistruoti ginčo objektus kaip priklausinį.

28III.

29Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos G. M. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui priteisti bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą 50 Lt (penkiasdešimt litų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

30Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes, klaidingai atliko šių aplinkybių teisinį vertinimą, pažeisdamas materialinės teisės normas, nesivadovaudamas teismų praktika.

31Pažymi, kad aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimus, parodo, kad teisinis santykis, iš kurio kilo ginčas, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojamas daiktinės teisės normomis, todėl ginčas negalėjo būti sprendžiamas administraciniame teisme. Pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo ginčo teisinius santykius ir išsprendė administracinių teismų kompetencijai nepriskirtą klausimą.

32Pabrėžia, kad nors pareiškėja ginčija Teritorinio registratoriaus ir Centrinio registratoriaus sprendimus, kuriais buvo atsisakyta panaikinti A. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančios ½ dalies ginčo statinių kaip priklausinių registravimą Registre, tačiau iš skunde nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog iš esmės kilęs ginčas tarp ginčo objekto bendraturčių yra susijęs su daiktinėmis teisėmis, nes pareiškėja ginčija trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises į ginčo statinių dalį, nurodydama, kad A. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančia ½ dalimi kiemo statinių (tvora, atraminėmis sienomis, varteliais), kurie buvo įregistruoti kaip gyvenamojo namo ( - ) priklausiniai, yra aptvertas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ( - ), esantis ( - ), ir kad jie yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ( - ) priklausiniai. Taip pat pareiškėja, nurodydama, kad ½ dalies ginčo statinių registravimas gyvenamojo namo ( - ) priklausiniais esą pažeidžia jos teises, nes į jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą ( - ) galima patekti tik per A. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančius vartelius, iš esmės savo teisių pažeidimą sieja su tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančios ginčo statinių dalies identifikavimu bei naudojimu. Nurodo, kad ginčo išsprendimas turi tiesioginę įtaką trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K. ir G. K. teisėms. Nors byloje keliamas administracinio teisinio pobūdžio reikalavimas, susijęs su skundžiamų Teritorinio ir Centrinio registratoriaus sprendimų bei ½ ginčo objektų kaip priklausinių registravimo panaikinimu, tačiau šiame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, dėl ko byla turėjo būti perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

33Nurodo, kad nekilnojamųjų daiktų – ½ dalies kiemo statinių ir dujotiekio vamzdyno registro duomenys atitinka ne tik dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, bet ir jais disponuojančių asmenų (disponavusio asmens A. R.) A. K. ir G. K. tikrąją valią jiems nuosavybės teise priklausančią dalį statinių valdyti jų pasirinktu būdu. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas suinteresuoto asmens prašymu gali ištaisyti tik techninę klaidą ir tik tuo atveju, jeigu nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo. Pažymi, kad A. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančios ½ dalies ginčo statinių, kaip priklausinių, registravimo panaikinimas, kai jie teisėtai įsigijo priklausinius: ½ dalį kiemo statinių ir ½ dalį dujotiekio vamzdyno, reikštų nepagrįstą teisės normų ginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės suvaržymą, galimai pažeistų jų teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą, pažeidė įstatymus ir išplėtė Nekilnojamojo turto įstatymo apibrėžtos Registro tvarkytojo kompetencijos ribas bei nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

34Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įregistravus ½ dalį ginčo statinių kaip priklausinius buvo pažeistas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 4 dalis, nes vadovaujantis minėta norma, ginčo statiniai negalėjo būti registruojami kaip priklausiniai, kadangi turėjo atskirus unikaliuosius numerius. Nurodo, kad tokia išvada padaryta netinkamai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamųjų daiktų kaip priklausinių registravimą Registre ir nesivadovaujant Lietuvos aukščiausiojo teismo praktika, kurioje nurodoma, kad priklausiniais registruojami tiek nekilnojamieji daiktai ar tų daiktų dalys, kurie yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir turi suteiktą unikalų numerį, tiek ir tie, kurie nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir neturi suteikto unikalaus numerio.

35Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad dalies ginčo objektų bendraturčiai, neturėdami kitos dalies ginčo objektų bendraturčio sutikimo (susitarimo), neturi teisės jiems nuosavybės teise priklausančią dalį ginčo objektų įregistruoti kaip priklausinius, padaryta netinkamai taikant CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CK 1.3 straipsnio 2 dalimi ir 4.253 straipsnio 1 dalimi netaikytina. Pažymi, kad nekilnojamųjų daiktų kaip priklausinių registravimas reglamentuojamas specialioje teisės normoje – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnyje. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-14/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3- 422/2011) ir nurodo, kad reikalavimas pateikti pareiškėjos G. M. R. sutikimą įregistruoti A. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančią ½ dalį ginčo statinių kaip gyvenamojo namo ( - ) priklausinius, yra teisiškai nepagrįstas.

36Pažymi, kad pareiškėja neįrodė, kuo A. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančios ½ dalies ginčo statinių registravimas gyvenamojo namo ( - ) priklausiniais pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nenurodė, kokios pareiškėjos G. M. R. teisės ar teisėti interesai pažeisti ir, kuo pasireiškia pažeidimas. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas nepagrįstai pareiškėjos skundą tenkino.

37Atsakovas akcentuoja, kad kitiems asmenims – A. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančios ½ dalies dujotiekio vamzdyno ir kiemo statinių įregistravimas jiems nuosavybės teise priklausančio pastato priklausiniais, pareiškėjos, kaip šių statinių bendraturtės, naudojimo, valdymo ir disponavimo jais teisių turinio nepakeitė, nes tiek iki ½ dalies ginčo statinių registravimo priklausiniais, tiek po jo, pareiškėjai ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausanti ginčo objektų dalis (po ½) nepasikeitė, pareiškėjos teisės nusistatyti realiąsias ginčo turto dalis, nusistatyti naudojimosi tvarką arba atidalinti šį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės nebuvo apribotos, tokiu būdu pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti.

38Pažymi, kad priešingai, nei teigė pareiškėja, A. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausanti ½ dalis kiemo statinių ir dujotiekio vamzdyno negali būti perleista atskirai nuo gyvenamojo namo ( - ), kadangi be dalies ginčo statinių negalima būtų tinkamai naudotis gyvenamuoju namu ( - ), galimai pasikeistų ne tik gyvenamojo namo ( - ) vertė, bet būtų sudarytos sąlygos jo sunaikinimui – tik abejais (22,10 ir 11,70 kv. m. ploto) laiptais galima patekti į gyvenamąjį namą ( - ), dalis 81,79 kv. m ploto šaligatvio yra prie gyvenamojo namo ( - ), prie gyvenamojo namo ( - ) esanti 13 m ilgio atraminė siena skirta apsaugoti šį namą nuo griuvimo, nušliaužus prie jo esančiam gruntui, o 207 kv. m grindinys skirtas automobiliui privažiuoti arčiau gyvenamojo namo ( - ) bei jį ten statyti, dujotiekio vamzdynas skirtas aprūpinti gyvenamąjį namą gamtinėmis dujomis. Dujotiekio vamzdyno atjungimas nuo gyvenamojo namo ( - ) turėtų tiesioginę įtaką šio namo kadastro duomenims (vidaus įrangos charakteristikoms), nes pagrindinis daiktas liktų be gamtinių dujų, ir tai ne tik pakeistų gyvenamojo namo ( - ) kadastro duomenis, bet ir sumažintų jo ekonominę vertę. Todėl pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, kad ½ dalies ginčo statinių registravimas priklausiniais atima iš jos, kaip bendraturtės, pirmumo teisę įsigyti tuos daiktus, pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų nepažeidė.

39Pastebi, kad nors pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu formaliai panaikino Teritorinio registratoriaus 2014 m. kovo 14 d. ir Centrinio registratoriaus 2014 m. gegužės 20 d. sprendimus, bet faktiškai tai yra Teritorinio registratoriaus 2013 m. lapkričio 27 d. priimto sprendimo dėl ½ dalies ginčo statinių kaip priklausinių registravimo panaikinimas, todėl turėjo būti sprendžiamas skundo padavimo termino praleidimo klausimas, dėl kurio teismo sprendime nepasisakyta.

40Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja G. M. R. nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

41Mano, kad apeliacinio skundo motyvai dėl to, kad teismas pažeidė rūšinį teismingumą yra nepagrįsti, nes pareiškėja ginčija ne trečiųjų suinteresuotų asmenų G. ir A. K. nuosavybės teises, o VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo, kuriuo nekilnojamojo turto registre buvo pakeista ( - ), esančių objektų (t.y. kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ) „Kiti staliniai“, ir dujotiekio vamzdyno (unikalus Nr. ( - )) teisinė registracija, įregistruojant minėtus statinius kaip priklausinius, teisėtumą ir pagrįstumą.

42Pareiškėja nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino Nekilnojamojo turto registro įstatymo normas ir nurodo, kad tokie teiginiai yra nepagrįsti, sietini tik su G. ir A. K. interesų gynimu, visiškai ignoruojant G. M. R. interesus ir jos nuosavybės teisių suvaržymą, kas iš esmės prieštarauja valstybės tarnybos paskirčiai teisinėje valstybėje bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijai.

43Pabrėžia, kad apelianto veiksmų neteisėtumą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo skundžiamo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtina tas faktas, kad apeliantas, keisdamas kiemo statinių ir dujotiekio teisinę registraciją, įregistruojant juos kaip priklausinius, neįsitikino, kad minėtų statinių dalies de facto jau nėra (tokiu būdu apeliantas negalėjo registruoti ½ dalies kiemo statinių kaip priklausinio, nenustatęs registruojamo turto lokalizacijos ir funkcinio ryšio su pareiškėjai ir Aivarui bei G. K. priklausančiais namais. Beje, šiuo atveju buvo registruojama ne teisė į kažką, o keičiama konkrečių daiktų teisinė registracija, daiktų (ar jų dalių), kurie turi fiziškai egzistuoti, nors iš apelianto turimų bei teismui pateiktų dokumentų ši aplinkybė buvo akivaizdi. Toliau atsiliepime pareiškėja dėsto argumentus dėl ginčo objektų kaip priklausinių registracijos negalimumo, jau išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui.

44Papildomai pažymi, kad 2014 m. gruodžio 19 d. buvo gautas A. K. ir G. K. siūlymas dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi tvarkos nustatymo. Tokiu būdu, pareiškėjos manymu, tretieji suinteresuoti asmenys A. ir G. K., kurių interesus bando ginti apeliantas, išreiškė sutikimą ir pritarimą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimui.

45Pareiškėjos teigimu, priimdamas sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas nepadarė absoliučiai jokių pažeidimų, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimas yra teisingas, teisėtas, pagrįstas. Priešingai apeliantas nepateikė nei vieno teisinio argumento (visas apeliacinis skundas orientuotas išimtinai į G. ir A. K. interesų gynimų), pagrindžiančio Vilniaus apygardos administracinio teismo priimto sprendimo neteisėtumų ar nepagrįstumų, apeliaciniame skunde bandė iškreipti teisinio ginčo esmę, taip klaidindamas teismą.

46Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir G. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

47Sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad kilusiame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas privalėjo būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neteisingai aiškino Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 4 dalies normos turinį bei netinkamai pritaikė nurodytą nuostatą.

48Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, teismas neturėjo teisės nagrinėti A. R. atliktos teisinės registracijos teisėtumo bei nagrinėjamu atveju neteisėtai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.

49Atkreipia teismo dėmesį, jog pareiškėja pareikštais skundais (tiek vietiniam ir centriniam registratoriui, tiek ir teismui) skundė ne ankstesnio savininko A. R. atliktą teisinę registraciją, įregistruojant jam priklausiusius daiktus priklausiniais (ir / ar jos teisėtumą), tačiau – apelianto atsisakymą panaikinti daiktų teisinę registraciją pagal pareiškėjos pateiktą prašymą, t. y. apelianto sprendimus, kuriais apeliantas atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl teisinės registracijos pakeitimo (esamų duomenų panaikinimo bei įrašymo anksčiau buvusių).

50Dėl nurodytų aplinkybių, yra akivaizdu, jog teismas galėjo ir privalėjo nagrinėti išskirtinai tik pareiškėjos nurodytus ir apelianto priimtus sprendimus, kuriais buvo atsisakyta panaikinti teisinę registraciją pagal pareiškėjos pateiktą prašymą, bei vertinti išskirtinai tik šių sprendimų priėmimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas bei šių sprendimų teisėtumą.

51Nurodo, kad apelianto priimtas sprendimas, kuriuo A. R. prašymo pagrindu buvo pakeista daiktų teisinė registracija į priklausinius, į pareiškėjos skundu apibrėžtą ginčo dalyką nepateko, pareiškėjos skunduose skundžiamas nebuvo, todėl minėtas sprendimas ir / ar jo teisėtumas nepateko į bylos nagrinėjimo ribas ir negalėjo būti vertinamas nagrinėjamoje byloje.

52Pažymi, kad iš teismo priimto sprendimo matyti, jog teismas vertino ne apelianto atsisakymą panaikinti registraciją pagal pareiškėjos pateiktą prašymą ir tokiam prašymui įstatymo keliamus reikalavimus, tačiau apelianto sprendimo, kuriuo tenkintas A. R. prašymas dėl teisinės registracijos pakeitimo, teisėtumą (t. y., kaip matyti, iš esmės visi teismo argumentai (dėl tariamai reikalingo bendraturčio sutikimo, atliekant teisinę registraciją) yra pateikiami dėl sprendimo, kurio pareiškėja pareikštu skundu neskundė bei kurio panaikinti pareikštu skundu nereikalavo). Tokiu būdu teismas nepagrįstai ir be teisinio tam pagrindo išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, vertino veiksmus / aktą bei reikalavimus, kurie pareiškėjos skundu nebuvo pareikšti ir / ar skundu reikalaujami, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo priimtą sprendimą kaip nepagrįstą bei neteisėtą.

53Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime pažymi, kad nors apelianto priimto sprendimo dėl A. R. pateikto prašymo teisėtumas šioje byloje net nenagrinėtinas, tačiau trečiųjų suinteresuotų asmenų įsitikinimu, teisinė registracija buvo atlikta teisėtai, tinkamai laikantis visų teisės aktų reikalavimų, pareiškėjos teisių nepažeidė, šių teisių turinio niekaip neįtakojo bei neapribojo.

54Pabrėžia, kad tiek formalus ginčo situacijos vertinimas lemia, jog apeliantas tinkamai įvykdė visas apeliantui įstatymo numatytas pareigas, tiek turiningasis ginčo situacijos vertinimas lemia, jog kiemo statiniai bei dujotiekio vamzdynas yra laikytini priklausiniais, todėl sprendimas naikinti tikrovę atitinkantį įrašą yra nepagrįstas bei neteisėtas.

55Nurodo, kad pareiškėja niekada nedisponavo pirmenybės teise įsigyti ginčo dalį kiemo statinių ir dujotiekio vamzdyno. Be to, pareiškėjos skundas privalėjo būti atmestas, kadangi ji neturi materialinio suinteresuotumo bei subjektiškumo nagrinėjamoje byloje.

56Kiti atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti argumentai yra analogiški argumentams pateiktiems atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

57Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. nurodo, kad su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais iš esmės sutinka ir mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė neteisėtą, nepagrįstą, pažeidžiantį VĮ Registrų centro Vilniaus filialo teises ir teisėtus interesus sprendimą, ir prašo apeliacinio skundo reikalavimus tenkinti, t. y. panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos G. M. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

58Teisėjų kolegija

konstatuoja:

59IV.

60Byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad ( - ), yra suformuotas žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), į kurį įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo pagrindu.

61( - ), šiuo metu jau suformuotame valstybinės žemės sklype yra įregistruoti statiniai:

62pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), kurio savininkė nuo 1986 metų yra G. M. R.;

63nebaigtas statyti pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), kurio savininkai nuo 2013 metų yra A. K. ir G. K.;

64pastatas – kiemo rūsys (unikalus Nr. ( - )), kurio savininkė nuo 2014 metų yra P. P.;

65pastatas – garažas (unikalus Nr. ( - )), kurio savininkė nuo 1996 metų yra G. M. R.;

66pastatas – garažas (unikalus Nr. ( - )), kurio savininkai nuo 2013 metų yra A. K. ir G. K.;

67pastatas – garažas (unikalus Nr. ( - )), kurio savininkė nuo 2014 metų yra E. P.;

68vandentiekio tinklai – vandentiekio vamzdynas (unikalus Nr. ( - )), kurio savininkai nuo 2015 metų yra A. K. ir G. K.;

69inžinieriniai tinklai – dujotiekio vamzdynas (įvardinti priklausiniu) (unikalus Nr. ( - )) (toliau – ir ginčo statiniai), kurio ½ dalies savininkė nuo 2001 metų yra G. M. R. ir ½ dalies savininkai nuo 2013 metų yra A. K. ir G. K.;

70kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (įvardinti priklausiniu) (unikalus Nr. ( - )) (toliau – ir ginčo statiniai), kurių ½ dalies savininkai nuo 2013 metų yra A. K. ir G. K., ¼ dalies savininkė nuo 2015 metų yra G. M. R. ir ¼ dalies savininkė nuo 2015 metų yra P. P.;

71vandentiekio tinklai – vandentiekio tinklai (įvardinti priklausiniu) (unikalus Nr. ( - )), kurių savininkė nuo 2013 metų yra G. M. R.

722014 m. vasario 10 d. G. M. R. pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pareiškimą, kuriuo prašė pateikti duomenis, kokiu teisiniu pagrindu statiniai, esantys ( - ), – dujotiekio vamzdynas ir kiti inžinieriniai staliniai – kiemo statiniai, yra įregistruoti kaip priklausiniai (I t., b. 1. 44–46), pareiškime buvo prašymas pateikti ir kitą informaciją, susijusią su statiniais, esančiais minėtame sklype.

732014 m. kovo 14 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-7304 VĮ Registrų centro Vilniaus filialas informavo pareiškėją, jog išnagrinėjus A. R. 2013 m. lapkričio 18 d. pateiktą prašymą, ½ dalis inžinierinių tinklų – dujotiekio vamzdyno (unikalus Nr. ( - )) ir ½ dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )) įregistruoti gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) priklausiniais. Rašte nurodyta, kad įrašas padarytas remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes daikto savininkas turi teisę spręsti dėl teisinio statuso suteikimo nekilnojamam daiktui.

742014 m. gegužės 20 d. sprendimu VĮ Registrų centras (Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija) paliko galioti 2014 m. kovo 14 d. Teritorinio registratoriaus sprendimą. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjos prašomas duomenų (apie ½ dalies nekilnojamojo daikto kaip priklausinio) panaikinimas pažeistų A. K. ir G. K. interesus. Įrašytų duomenų ištaisymas yra išskirtinė procedūra, taikytina išimtiniais atvejais, kai nekyla abejonių dėl techninio pobūdžio klaidos buvimo.

75Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs G. M. R. 2014 m. birželio 16 d. skundą, 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu panaikino VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą, VĮ Registrų centro (Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos) 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą, įpareigojo VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti ½ dalies kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )) ir dujotiekio vamzdyno (unikalus Nr. ( - )) teisinį registravimą kaip priklausinių.

76Minėtos bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja G. M. R. inicijavo administracinį ginčą dėl to, kad, pareiškėjos manymu, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atliko neteisėtus veiksmus, kuriais yra pažeidžiamos pareiškėjos, kaip gyvenamojo namo savininkės, teisės į šio namo priklausinius (dėl statinių registravimo pagrindinių daiktų priklausiniais), pareiškėjos, kaip statinių, esančių prie gyvenamojo namo, bendraturtės, teisės registruojant statinius pagrindinių daiktų priklausiniais.

77Dėl pareiškėjos nurodomų jos teises pažeidžiančių veiksmų byloje nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 18 d. A. R. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą dėl objektų priskyrimo priklausiniams (I t., b. 1. 47).

78VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs A. R. 2013 m. lapkričio 18 d. prašymą, padarė įrašą Nekilnojamojo turto registre, t. y. priėmė sprendimą, kuriuo ½ dalis inžinierinių tinklų – dujotiekio vamzdyno (unikalus Nr. ( - )) ir ½ dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )) įregistruoti gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) priklausiniais.

792013 m. gruodžio 6 d. A. R. pardavė A. K. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )) su priklausiniais: ½ dalimi inžinierinių tinklų – dujotiekio vamzdyno (unikalus Nr. ( - )) ir ½ dalimi kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )), bei pastatą – garažą (unikalus Nr. ( - )).

80A. K. ir G. K. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )) su priklausiniais: ½ dalimi inžinierinių tinklų – dujotiekio vamzdyno (unikalus Nr. ( - )) ir ½ dalimi kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )), bei pastatą – garažą (unikalus Nr. ( - )) nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2013 m. gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. DP-3126, kuria A. R. pardavė minėtą nekilnojamąjį turtą, pagrindu.

81V.

82Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. ginčijamų teisinių santykių atsiradimo metu valdė nuosavybės teise gyvenamuosius namus, esančius viename sklype ir kitus statinius, kurių dalis jiems priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise.

83Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs vieno iš ginčo statinių bendrasavininkų prašymą, padarė įrašą registre, kad ginčo statiniai (atitinkama dalis statinių, dėl kurios pateiktas prašymas) yra šiam bendrasavininkui priklausančio namo priklausiniai. Vėliau šis turtas buvo parduotas ir registre įregistruota pirkėjų nuosavybės teisė.

84Pareiškėjos manymu, teritorinis registratorius negalėjo tenkinti vieno iš ginčo bendrasavininkų prašymo ir padaryti įrašo registre be pareiškėjos, kaip kitos ginčo statinių dalies bendrasavininkės, sutikimo. Taigi, pareiškėjos manymu, turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas Teritorinio registratoriaus sprendimas, kuriuo registre padarytas įrašas dėl dalies ginčo statinių įrašymo gyvenamojo namo priklausiniais.

85Nekilnojamojo turto registro įstatymas nesuteikia teisės Teritoriniam registratoriui panaikinti savo priimtą sprendimą, todėl Teritorinis registratorius pagal pareiškėjos kreipimąsi (jeigu toks ir būtų pateiktas dėl sprendimo panaikinimo), negalėtų jo patenkinti. Pagal viešojoje teisėje galiojantį teisėtumo principą, viešojo administravimo subjektas, priėmęs sprendimą, paprastai negali pats jo panaikinti arba pakeisti, jeigu įstatymas aiškiai nenumato tokios galimybės (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str.).

86Be to, pareiškėja kreipėsi į Teritorinį registratorių tik dėl informacijos suteikimo, kokiu pagrindu buvo padaryti įrašai registre. Teritorinis registratorius pateikė pareiškėjai prašomą informaciją. Pareiškėja nenurodo, kad šiuo požiūriu skundžiamas Teritorinio registratoriaus sprendimas būtų neteisėtas ir apeliacinės instancijos teismas tokių pagrindų nenustatė.

87Centrinis registratorius, nagrinėdamas ginčą išankstine administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, skundžiamame sprendime sprendė, kad Teritorinio registratoriaus sprendimas, kuriuo buvo padarytas įrašas registre dėl daiktų įrašymo priklausiniais, negali būti panaikintas dėl to, kad toks panaikinimas pažeistų kitų ginčo statinių bendrasavininkų teises. Teismas sprendžia, kad ši išvada buvo padaryta pagrįstai.

88Minėta, kad pareiškėjos kreipimosi į Teritorinį registratorių bei į Centrinį registratorių metu, kaip ir šiuo metu, registro įrašas dėl ginčo statinių dalies įrašymo priklausiniais yra padarytas ne vien Teritorinio registratoriaus sprendimu, bet ir vėliau sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, kurioje ginčo statinių dalis nurodoma gyvenamojo namo priklausiniais. Taigi po Teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo – ginčo statinių įrašymo registre gyvenamojo namo priklausiniais, pasikeitė faktinė padėtis, t. y. buvo sudarytas sandoris, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kitų asmenų (A. K. ir G. K.) daiktinės teisės į ginčo statinius (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 str.).

89Centrinis registratorius paprastai negali naikinti Teritorinio registratoriaus sprendimo, kai po jo priėmimo nekilnojamojo turto registre jau yra registruojami kiti su tais pačiais nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai (nagrinėjamu atveju – sandoris) (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str.). Priešingu atveju, Centrinis registratorius paneigtų Nekilnojamojo turto registre jau įregistruotą su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis susijusį juridinį faktą, kas akivaizdžiai prieštarautų šios institucijos paskirčiai ir funkcijoms.

90Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

91Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostata patvirtina, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas tik kaupia duomenis nekilnojamojo turto registre ir atsako už jų teisingumą ir apsaugą, tačiau pats nepriima (ir nenaikina) sprendimų, kurių pagrindu yra daromi įrašai registre – registruojami juridiniai faktai. Taip ir nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negali panaikinti įrašų registre, kurie yra padaryti sandorio pagrindu, kol šis sandoris nepripažintas negaliojančiu arba nepateiktas kitoks suinteresuotų asmenų dokumentas, sudarantis pagrindą išregistruoti vieną ir įregistruoti kitą juridinį faktą, susijusį su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis.

92Apibendrinant spręstina, kad tiek Teritorinio, tiek Centrinio registratoriaus byloje skundžiami sprendimai atitinka minėtus aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, todėl yra teisėti ir naikinti jų teismas neturėjo pagrindo.

93Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neteisingai vertino minėtas aplinkybes, todėl neteisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 143 str.). Nustačius, kad nei Teritorinis registratorius, nei Centrinis registratorius negalėjo priimti sprendimo panaikinti įrašą registre dėl dalies ginčo statinių įrašymo priklausiniais, nėra pagrindo įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti tokį sprendimą, kurio jie pagal įstatymus negalėjo priimti, todėl pareiškėjos skundas negali būti patenkintas (ABTĮ 89 str., 90 str.).

94Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad nei Teritorinis registratorius, nei Centrinis registratorius negalėjo panaikinti Teritorinio registratoriaus sprendimo, kuriuo buvo padarytas įrašas nekilnojamojo turto registre dėl daiktų įrašymo priklausiniais, teismas nepasisako dėl viešojo administravimo subjekto taikytos teisės normos, kurios pagrindu šis įrašas buvo padarytas – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio nekilnojamųjų daiktų kaip priklausinių registravimą, nes ši norma nagrinėjamoje byloje nei Teritorinio registratoriaus, nei Centrinio registratoriaus skundžiamuose sprendimuose nebuvo ir neturėjo būti taikoma. Konstatavus, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nustatė, jog negali panaikinti administracinio sprendimo dėl vėliau sudaryto sandorio ir jo pagrindu įregistruotų daiktinių teisių, viešojo administravimo subjektas konkrečiu atveju negali priimti administracinio sprendimo dėl ginčo esmės, todėl neturi pagrindo ir pasisakyti dėl teisės normų, kurių konkrečiu atveju netaiko. Administracinis teismas, nagrinėjantis ginčą dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumo, pasisako tik dėl tų viešojo administravimo subjekto taikytų normų, kurios turėjo ir galėjo būti taikomos nagrinėjant administracinį ginčą ne teisme.

95VI.

96Byloje buvo pateiktas trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K. ir G. K. prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-443-820/2016, kurioje tarp minėto turto bedrasavininkų yra nagrinėjami ieškinys dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir atidalinimo ir priešieškinis dėl statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies nustatymo ir kiemo statinių atidalinimo.

97ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka. Administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (ABTĮ 3 str.). Administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-1207/2014). Atsižvelgdama į paminėtą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki civilinės bylos išnagrinėjimo, t. y. iki galimos faktinės padėties pasikeitimo ar privataus ginčo tarp šalių išnagrinėjimo.

98Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą (I t., b. l. 154) priteisti bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą 50 Lt žyminį mokestį. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas už apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. I-8707-244/2014 sumokėjo 50 litų (14,48 Eur) žyminį mokestį (I t., b. l. 155). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi grąžino sumokėtą žyminį mokestį, kaip be pagrindo sumokėtą (I t., b. l. 158). Todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šių išlaidų atlyginimo.

99Tretieji suinteresuoti asmenys A. R. ir A. K. bei G. K. pateikė prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad pagal administracinių teismų praktiką, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-962-525/2015 ir kt.). Taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisako dėl trečiojo suinteresuoto asmens A. R. išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, dėl kurių yra pateikti įrodymai.

100Trečiojo suinteresuoto asmens A. R. advokatas Jonas Korsakas per teismo posėdį pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 90 Eur.

101ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis expressis verbis taip pat numato, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės.

102Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas, t. y. kad priimtu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos jo teisės.

103Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad A. R. už susipažinimą su atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo apeliaciniu skundu ir atstovavimą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2 val.) administracinėje byloje Nr. A-2464-602/2016 pagal Teisinių paslaugų sutartį Nr. AR-01 sumokėjo 90 Eur. Šios teisinės paslaugos buvo teikiamos advokato Jono Korsako. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.19 ir 8.20 punktus ir į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma – 90 Eur – už susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atstovavimą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2 val.) neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos, A. R. priteistina suma – 90 Eur.

104Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

105Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo apeliacinį skundą tenkinti.

106Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos G. M. R. skundą atmesti.

107Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. iš pareiškėjos G. M. R. 90 Eur (devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

108Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja G. M. R. (toliau – ir pareiškėja) skundu (I t., b. l. 14–16)... 5. Pareiškėja skunde paaiškino, jog 2014 m. vasario 10 d. pateikė VĮ... 6. 2014 m. kovo 14 d. raštu VĮ Registrų centro Vilniaus filialas informavo... 7. 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu VĮ Registrų centras (Centrinio... 8. Pareiškėja skunde nurodė, kad nesutinka su priimtais sprendimais.... 9. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į skundą (I t.,... 10. Paaiškino, kad Registro tvarkytojas neturi pagrindo ir pareigos vertinti... 11. Atsiliepime į pareiškėjos skundą tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir G.... 12. Dėl pareiškėjos argumento, jog ginčo objektai negalėjo būti įregistruoti... 13. Pasisakydami dėl ginčo objektų laikymo priklausiniais, tretieji... 14. Nurodė, kad dujotiekio vamzdynas ir kiemo statiniai atitinka visus... 15. Atsižvelgiant į tai, jog dujotiekio vamzdynas ir kiemo statiniai yra... 16. Pasisakydami dėl tariamo pareiškėjos teisių pažeidimo, tretieji... 17. Remdamiesi Lietuvos aukščiausiojo teismo praktika nurodė, kad tretiesiems... 18. Atkreipė dėmesį, kad tiek iki teisinės registracijos pakeitimo (t. y.... 19. Pažymėjo, kad yra akivaizdu, jog pareiškėja neteisingai aiškina ir / ar... 20. II.... 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu... 22. Nagrinėdamas ginčą dėl to, ar teisėtas ir pagrįstas VĮ Registrų centro... 23. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis CK... 24. Pažymėjo, kad sprendžiant, ar bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas... 25. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ( - ), esančių... 26. Atsižvelgęs į bendrąsias dalinės nuosavybės teisės normas, pagal kurias... 27. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes,... 28. III.... 29. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pateikė apeliacinį skundą,... 30. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs... 31. Pažymi, kad aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimus,... 32. Pabrėžia, kad nors pareiškėja ginčija Teritorinio registratoriaus ir... 33. Nurodo, kad nekilnojamųjų daiktų – ½ dalies kiemo statinių ir dujotiekio... 34. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įregistravus... 35. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad dalies ginčo objektų... 36. Pažymi, kad pareiškėja neįrodė, kuo A. K. ir G. K. nuosavybės teise... 37. Atsakovas akcentuoja, kad kitiems asmenims – A. K. ir G. K. nuosavybės teise... 38. Pažymi, kad priešingai, nei teigė pareiškėja, A. K. ir G. K. nuosavybės... 39. Pastebi, kad nors pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 25 d.... 40. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja G. M. R. nurodo, kad su... 41. Mano, kad apeliacinio skundo motyvai dėl to, kad teismas pažeidė rūšinį... 42. Pareiškėja nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios... 43. Pabrėžia, kad apelianto veiksmų neteisėtumą, o Vilniaus apygardos... 44. Papildomai pažymi, kad 2014 m. gruodžio 19 d. buvo gautas A. K. ir G. K.... 45. Pareiškėjos teigimu, priimdamas sprendimą, Vilniaus apygardos... 46. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir G.... 47. Sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad kilusiame ginče... 48. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, teismas neturėjo teisės... 49. Atkreipia teismo dėmesį, jog pareiškėja pareikštais skundais (tiek... 50. Dėl nurodytų aplinkybių, yra akivaizdu, jog teismas galėjo ir privalėjo... 51. Nurodo, kad apelianto priimtas sprendimas, kuriuo A. R. prašymo pagrindu buvo... 52. Pažymi, kad iš teismo priimto sprendimo matyti, jog teismas vertino ne... 53. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime pažymi, kad nors apelianto priimto... 54. Pabrėžia, kad tiek formalus ginčo situacijos vertinimas lemia, jog... 55. Nurodo, kad pareiškėja niekada nedisponavo pirmenybės teise įsigyti ginčo... 56. Kiti atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti argumentai yra analogiški... 57. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo A. R.... 58. Teisėjų kolegija... 59. IV.... 60. Byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad ( - ), yra suformuotas... 61. ( - ), šiuo metu jau suformuotame valstybinės žemės sklype yra... 62. pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), kurio savininkė nuo 1986... 63. nebaigtas statyti pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), kurio... 64. pastatas – kiemo rūsys (unikalus Nr. ( - )), kurio savininkė nuo 2014 metų... 65. pastatas – garažas (unikalus Nr. ( - )), kurio savininkė nuo 1996 metų yra... 66. pastatas – garažas (unikalus Nr. ( - )), kurio savininkai nuo 2013 metų yra... 67. pastatas – garažas (unikalus Nr. ( - )), kurio savininkė nuo 2014 metų yra... 68. vandentiekio tinklai – vandentiekio vamzdynas (unikalus Nr. ( - )),... 69. inžinieriniai tinklai – dujotiekio vamzdynas (įvardinti priklausiniu)... 70. kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (įvardinti priklausiniu)... 71. vandentiekio tinklai – vandentiekio tinklai (įvardinti priklausiniu)... 72. 2014 m. vasario 10 d. G. M. R. pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui... 73. 2014 m. kovo 14 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-7304 VĮ Registrų centro... 74. 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu VĮ Registrų centras (Centrinio... 75. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs G. M. R. 2014 m.... 76. Minėtos bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja G. M. R. inicijavo... 77. Dėl pareiškėjos nurodomų jos teises pažeidžiančių veiksmų byloje... 78. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs A. R. 2013 m.... 79. 2013 m. gruodžio 6 d. A. R. pardavė A. K. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (... 80. A. K. ir G. K. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )) su... 81. V.... 82. Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. ginčijamų teisinių... 83. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs vieno iš ginčo statinių... 84. Pareiškėjos manymu, teritorinis registratorius negalėjo tenkinti vieno iš... 85. Nekilnojamojo turto registro įstatymas nesuteikia teisės Teritoriniam... 86. Be to, pareiškėja kreipėsi į Teritorinį registratorių tik dėl... 87. Centrinis registratorius, nagrinėdamas ginčą išankstine administracinių... 88. Minėta, kad pareiškėjos kreipimosi į Teritorinį registratorių bei į... 89. Centrinis registratorius paprastai negali naikinti Teritorinio registratoriaus... 90. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 91. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostata... 92. Apibendrinant spręstina, kad tiek Teritorinio, tiek Centrinio registratoriaus... 93. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neteisingai vertino... 94. Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad nei Teritorinis... 95. VI.... 96. Byloje buvo pateiktas trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K. ir G. K.... 97. ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylą,... 98. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas apeliaciniame skunde... 99. Tretieji suinteresuoti asmenys A. R. ir A. K. bei G. K. pateikė prašymus... 100. Trečiojo suinteresuoto asmens A. R. advokatas Jonas Korsakas per teismo... 101. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai... 102. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja... 103. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad A. R. už susipažinimą su... 104. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 105. Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo apeliacinį... 106. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą... 107. Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. iš pareiškėjos G. M. R.... 108. Sprendimas neskundžiamas....