Byla 2A-410/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir

2Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovui E. B. , atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės atstovui advokatui Vidmantui Baumilai, trečiajam asmeniui J. P. , ekspertui E. M. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-874-41/2008 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei, uždarajai akcinei bendrovei „Balžio rimtis“, tretieji asmenys S. Š. , V. R. , A. J. , D. J. , V. Ž. , D. P. , A. M. , V. M. , J. P. , dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė (toliau – VGPUL) ir UAB „Balžio rimtis“, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 790 000 Lt turtinės ir 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2002 m. lapkričio 12 d. buvo užpultas ir sunkiai sužalotas, dėl ko VGPUL 2002 m. lapkričio 13 d. jam buvo atlikta galvos operacija. 2002 m. lapkričio 28 d. šios ligoninės gydytojas S. Š. skyrė ieškovui reabilitaciją, nukreipiant į sanatoriją „Aušveita“, tačiau ieškovo sugyventinės prašymu, jis buvo priimtas į reabilitacijos centrą „Balžio rimtis“. 2002 m. lapkričio 30 d. ieškovas išėjo iš reabilitacijos centro ir kitą dieną buvo surastas sušalęs 16 km atstumu nuo šios įstaigos, 2002 m. gruodžio 1 d. prisistatytas į VGPUL dėl bendro kūno atšalimo, o 2002 m. gruodžio 2 d. perkeltas į Vilniaus centro universitetinę ligoninę, kur jam buvo amputuoti abiejų rankų pirštai. Dėl visų šių aplinkybių ieškovas patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nuolatinius nepatogumus, o taip pat turtinius nuostolius, kuriuos turėtų atlyginti atsakovai, dėl kurių neteisėtų veiksmų ir kaltės įvyko nelaimė. Neteisėti atsakovo VGPUL veiksmai pasireiškė tuo, jog šios įstaigos medikai neteisingai įvertino ieškovo sveikatos būklės 2002 m. lapkričio 28 d. ir nepagrįstai, t. y. per anksti nukreipė jį reabilitacijai į sanatoriją, kurioje nėra tokios intensyvios slaugos, kaip ligoninėje. Pažymėjo, jog tuo metu ieškovas dar buvo itin sunkios būklės, jam buvo reikalingas nuolatinis stebėjimas, po atliktos galvos smegenų operacijos iki 2002 m. lapkričio 21 d. buvo komos būsenoje, o nukreipimo į reabilitaciją dieną turėjo aukštą temperatūrą, negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų, turėjo biosocialinių funkcijų sutrikimų, t. y. buvo pilnai dezorientuotas, jam nustatyta afazija. Reabilitacijai siuntęs gydytojas S. Š. nesilaikė asmens siuntimo reabilitacijai tvarkos, nesuderino ieškovo atvykimo į UAB „Balžio rimtis“ su šios įstaigos vadovu. Neteisėti atsakovo UAB „Balžio rimtis“ veiksmai pasireiškė tuo, kad: 1) UAB „Balžio rimtis“ neturėjo priimti tokios sunkios būklės ligonio reabilitacijai, neįsitikinusi, jog galės jam suteikti kokybišką pagalbą, taip pat nesuderinusi su reabilitacijai siuntusiu gydytoju; UAB „Balžio rimtis“ gydytojai – reabilitacijos komandos nariai neteisingai įvertino ieškovo sveikatos būklę, kadangi ligos istorijoje nurodė, jog ieškovas buvo sąmoningas, dalinai dezorientuotas, vykdė paliepimus, nors tuo metu ieškovas negalėjo suprantamai kalbėti ir tą pačią dieną išrašant jį iš VGPUL, buvo pilnai dezorientuotas, afazijos būsenoje; 2) UAB „Balžio rimtis“ pažeidė reikalavimą paruošti individualią reabilitacijos ir gydymo programą ir aptarti ją dalyvaujant visiems reabilitacinės grupės nariams, ligoniui ir artimiesiems, ieškovo gydymo programa nebuvo derinama su pacientu ir artimaisiais; 3) UAB „Balžio rimtis“ medikai turėjo suprasti, kad ieškovo būklė buvo itin sunku, jos jis buvo pilnai dezorientuotas, negalėjo suvokti ir valdyti savo veiksmų, jam buvo reikalinga ypatinga slauga, apsauga, didesnis dėmesys ir stebėjimas, todėl privalėjo užtikrinti adekvačią pagalbą, apsaugą ir stebėjimą, tinkamai rūpintis ieškovu, kad jis negalėtų išeiti iš įstaigos patalpų ir neatsirastų neigiamos pasekmės, tačiau to nepadarė, neužtikrino maksimalaus atidumo ir rūpestingumo, keliamo medikams; žinodami, kad ieškovas nesupranta savo veiksmų, negali jų valdyti, yra neramus, sujaudintas, nuolat vaikšto, vis nori kažkur eiti, UAB „Balžio rimtis“ medikai nesiėmė reikalingų jo saugumui užtikrinti priemonių ir tokiu būdu sudarė sąlygas padidėjusio nerimo pacientui laisvai išeiti iš reabilitacijos įstaigos, kur jį ištiko nelaimė, sukėlusi itin skaudžias pasekmes; UAB „Balžio rimtis“ personalas taip pat nesiėmė operatyvių ir savalaikių priemonių sureaguoti į paciento dingimą, jį surasti ir išvengti skaudžių pasekmių. Šie neteisėti medikų veiksmai netiesioginiu priežastiniu ryšiu sąlygojo žalos ieškovo sveikatai atsiradimą, todėl atsakovai privalo solidariai atlyginti ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Prašydamas priteisti iš atsakovo 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovas pažymėjo, kad neturtinė žala, kurią jis patyrė netekęs abiejų rankų pirštų, yra nenusakoma žodžiais, skaudžios pasekmės pakeitė visą gyvenimą – ieškovas neteko darbo, galimybės išvykti dirbti svetur, gyvenimo teikiamų džiaugsmų, galimybės sukurti geresnę gyvenimo aplinką, jam reikalinga kito asmens globa. Reikalavimą dėl 790 000 Lt turtinės žalos atlyginimo ieškovas grindė tuo, kad siekdamas pagerinti savo gyvenimo sąlygas ir turtinę padėtį, 2002 m. gruodį buvo numatęs vykti dirbti į Vokietiją, buvo sutaręs dėl darbo vietos, darbo užmokestis turėjo būti ne mažesnis negu 2 500 Lt, tačiau įvykus nelaimingam atsitikimui, planai žlugo visam laikui, taip pat ir dabar sunku rasti darbą, kurį galėtų dirbti be pirštų, todėl turtinę žalą sudaro negautas 2 500 Lt darbo užmokestis, skaičiuojant nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki senatvės pensijos, t. y. iki 2029 m. kovo 29 d.

5Vilniaus apygardos teismas 2008 vasario 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo UAB „Balžio rimtis“ ieškovo E. B. naudai 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo UAB „Balžio rimtis“ 783 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo VGPUL, motyvuodamas tuo, jog įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, o būtent ieškovo medicininę dokumentaciją, pildytą jo buvimo VGPUL metu, taip pat šalių ir trečiojo asmens – ieškovą gydžiusio mediko S. Š. paaiškinimus bei ekspertizės aktą, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo VGPUL medikai nerūpestingai, neatidžiai ir netinkamai atliko savo pareigas ar atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą civilinei atsakomybei kilti. Teismo teigimu, iš medicininės dokumentacijos matyti, kad ieškovas 2002 m. lapkričio 12 d. buvo atgabentas į VGPUL itin sunkios būklės, kadangi buvo sunkiai sužalotas, 2002 m. lapkričio 13 d. jam buvo atlikta galvos smegenų operacija, pooperaciniu periodu ieškovas iš tikrųjų buvo sunkios būklės (tai yra natūralu tokio pobūdžio galvos traumas patyriems ligoniams), kaip matyti iš ligos istorijos išrašų (t. 1, b. l. 136) – pacientas iš pradžių buvo vangus, dezorientuotas. Ieškovas buvo gydytas konservatyviai. 2002 m. lapkričio 21 d. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos įraše (t. 2, b. l. 91), t. y. įraše, atliktame jau praėjus beveik savaitei po atliktos operacijos, buvo pažymėta, kad paciento būklė yra vidutinio sunkumo, jis yra sąmoningas, nekontaktiškas (dėl afazijos), paliepimus vykdo, Barthel indeksas sudaro 75 balai; MMT nebuvo ištirtas, nustatyta visiška sensomotorinė afazija. 2002 m. lapkričio 21 d. logopedo įraše taip pat buvo pažymėta, kad ligonis elementarius paliepimus vykdo ir supranta, tačiau yra kalbos supratimo ir suvokimo sutrikimas, tartis aiški, emocinis labilumas. Visa tai leidžia spręsti, kad ieškovo sveikatos būklė, nors ir nežymiai, tačiau pagerėjo. 2002 m. lapkričio 26 d. ieškovui buvo atliktas neuropsichologinis tyrimas, kuris parodė, jog stebima valingo elgesio, aktyvaus dėmesio, grubūs atminties sutrikimai bei afazija; tą pačią dieną gydantis ieškovą gydytojas S. Š. nurodė, kad pacientas jaučiasi geriau, dezorientuotas, leista vaikščioti, tęsiamas gydymas. (t. 2, b. l. 95-96). Kaip paaiškino tretysis asmuo – ieškovą gydęs gydytojas S. Š. , paprastai tokią traumą patyrę ligoniai jo skyriuje laikomi 8-9 dienas, ligonius stengiamasi kuo operatyviau reabilituoti, t. y. iškelti į reabilitaciją, kad jie galėtų greičiau ir operatyviau aktyvuotis, išgyti ir sugrįžti į įprastą gyvenimą, ir kiek įmanoma greitesnis paciento perkėlimas reabilitacijai yra tik į naudą. Taip pat ir teismo posėdyje apklaustas ekspertas A. C. paaiškino, jog konkretaus laikotarpio, per kurį asmuo turi būti nukreiptas reabilitacijai ar per kurį turi būti sprendžiamas paciento nukreipimo reabilitacijai klausimas, nėra, kadangi tai sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo ligonio būklės. Teismas nurodė, kad ieškovas buvo gydomas VGPUL nuo 2002 m. lapkričio 12 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d., t. y. 17 dienų – žymiai ilgiau, negu įprastai ligoninėje laikomi kiti panašius sutrikimus patyrę pacientai, ir iš dalies tai buvo sąlygota tos aplinkybės, jog E. B. dirbo ligoninėje virėju – dietologu, todėl jam, kaip medicinos įstaigai artimam asmeniui, buvo teikiama didesnė priežiūra ir dėmesys. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo ir išvadai, jog 2002 m. lapkričio 28 d., t. y. ieškovo išrašymo iš ligoninės dieną VGPUL medikai būtų nerūpestingai ir netinkamai atlikę savo pareigas, o būtent neteisingai įvertinę ieškovo sveikatos būklę ir nepagrįstai bei neleistinai nukreipę reabilitaciniam gydymui. Teismo teigimu, iš VGPUL 2002 m. lapkričio 28 d. išrašo iš medicininių dokumentų matyti (t. 1, b. l. 136), jog išrašymo metu ieškovo kraujo ir šlapimo tyrimai buvo normos ribose; sąmonė pilna, žaizdos sugijo, kiek dezorientuotas, dalinė motorinė afazija; įvykdžius tyrimo ir gydymo planą, sugijus žaizdai, išrašytas, rekomenduotas reabilitacinis II gydymas. VGPUL gydymo stacionare istorijoje Nr. 2002/16811 įraše taip pat nurodyta, jog išrašant ieškovą iš ligoninės, jis nekarščiuoja, niekuo nesiskundžia, vaikšto. Taip pat ir kituose medicininiuose dokumentuose (t. 3, b. l. 27) nurodoma, jog baigus gydyti neurochirurginiu profiliu, esant patenkinamai būklei, ligonis išrašomas antrinei reabilitacijai. Gyd. S. Š. 2002 m. lapkričio 28 d. įraše nurodyta, jog įvertinus ligonio būklę – jis pilnai dezorientuotas, afazija, rekomenduotas reabilitacijos centras „Aušveita“, artimiesiems pageidaujant ligonis išvykta į „Balžio rimtį“ (t. 2, b. l. 96). Teismas nurodė, jog nėra pagrindo abejoti šių įrašų ir juose esančių duomenų teisingumu, ir iš jų galima spręsti, jog išrašymo metu ieškovas, nors ir buvo dezorientuotas, egzistavo tam tikri valingo elgesio ir atminties sutrikimai, tačiau jis buvo sąmoningas, žaizdos gijo, tyrimai buvo normos ribose, būklė patenkinama. Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus atliktos ekspertizės akte Nr. EKG 21/07(02) konstatuota, jog E. B. po atliktos operacijos buvo įprastinė po sunkios galvos smegenų traumos gijimo eiga, kokių nors individualių sveikatos būklės požymių nenustatyta. Ieškovo nukreipimo reabilitaciniam gydymui metu galiojusio LR Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 92 „Dėl reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo organizavimo tvarkos patvirtinimo“ 3 Priedo 14.2 p. numatė, kad indikuota reabilitacija II po galvos smegenų traumų ir operacijų galima, kuomet apsitarnavimo indeksas yra nuo 10-85 balų ir Mini Mental Test (MMT) yra 11-30 balų, jei MMT neįmanoma testuoti dėl sensomotorinės afazijos (kalbos ir jos suvokimo sutrikimas) – ligonis turi vykdyti nurodymus ir aktyviai dalyvauti reabilitacijos procese. Teismo teigimu, iš byloje esančių ieškovo ligos istorijos įrašų, įskaitant Pakartotiną fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos pažymą (t. 1, b. l. 18; t. 2, b. l. 90), atlikus ieškovui Mini – Mental testą (MMT), kuris, kaip paaiškino ekspertė L. V. , skirtas paciento pažintinių funkcijų sutrikimų įvertinimui, iš 30 įmanomų balų, ieškovas surinko 15 balų; atlikus ieškovui savarankiškumo įvertinimo testą Barthel, skirtą įvertinti kasdienės veiklos sutrikimus, ieškovas surinko 75 balus, ir tai reiškė vidutinį priklausomumo laipsnį. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad ieškovui atlikus minėtus testus, kaip objektyviuosius siuntimo reabilitaciniam gydymui galimumo įvertinimo rodiklius, jų rezultatai (15 balų pagal MMT; 75 balai pagal Barthel testą) atitiko tuos rodiklius, kuriems esant pagal teisės aktus yra galimas reabilitacinis gydymas po galvos smegenų traumų ir operacijų, todėl teigti, kad E. B. buvo neteisėtai nukreiptas reabilitaciniam gydymui, nėra pagrindo. Taip pat teismas nurodė, kad net ir tuo atveju, jeigu MMT negalėtų būti atliktas dėl afazijos, ieškovas nors ir buvo pakankamai sunkios būklės po sunkios operacijos, tačiau iš esmės buvo sąmoningas, galėjo vykdyti elementarius paliepimus, turėjo vidutinį priklausomumo laipsnį, jo gijimo eiga vyko įprastai tokio pobūdžio situacijose, o tai, pagal aukščiau minėtą Sveikatos apsaugos ministro įsakymą leistų nukreipti pacientą reabilitaciniam gydymui po galvos smegenų traumų ir operacijų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog 2002 m. lapkričio 28 d. neegzistavo kliūčių išrašyti ieškovą iš VGPUL ir nukreipti reabilitaciniam II gydymui. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo teigti, jog E. B. 2002 m. lapkričio 28 d. buvo tokios būklės, kuriai esant pagal galiojančius norminius aktus, nebūtų galimas siuntimas reabilitacijai, tačiau buvo būtinas gydymas ligoninėje. Teismo ekspertizės akte Nr. EKG 21/07(02) nurodyta, jog įvertinus VGPUL medicininę dokumentaciją, ieškovo ligos istorijos įrašus, ieškovo sveikatos būklę pagal MMT ir Barthel indeksus, galima teigti, jog dėl konstatuotų sutrikimų, išlikusių po sunkios galvos smegenų traumos, tolimesnis aktyvus neurochirurginis gydymas neurochirurgijos skyriuje nebuvo reikalingas, ir tolimesniam gydymui bei stebėjimui ieškovas buvo teisingai pasiųstas antrinei reabilitacijai, jam buvo būtinas specializuotas antrinis medicininės reabilitacijos etapas. Teismas pažymėjo, jog tas faktas, kad E. B. buvo nukreiptas reabilitaciniam gydymui būtent į UAB „Balžio rimtis“, o ne į kitą reabilitacijos įstaigą, neturi ir negali turėti įtakos vėliau atsiradusioms neigiamoms pasekmėms, juo labiau, kad pacientas turi teisę pasirinkti įstaigą, kurioje būtų atliekama reabilitacija, ir šiuo atveju ši teisė buvo realizuota ieškovo sugyventinei J. K. išreiškus pageidavimą, kad J. B. būtų reabilituojamas būtent UAB „Balžio rimtis“, nors, kaip matyti iš medicininės dokumentacijos, J. B. buvo nukreipiamas reabilitacijai į centrą „Aušveita“. Teismas konstatavo, kad nesant neteisėtų ir nerūpestingų atsakovo VGPUL veiksmų gydant ieškovą E. B. bei 2002 m. lapkričio 28 d. nukreipiant jį reabilitaciniam gydymui, kaip būtinai civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo atsakovo VGUPL atsakomybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atsirasti.

6Dėl neteisėtų UAB „Balžio rimtis“ veiksmų teismas nurodė, vadovaujantis įvykių ir faktų tikėtinumo principu civiliniame procese, t. y. pakankamo tikėtinumo taisykle, yra pagrindas išvadai, jog UAB „Balžio rimties“ medikai, kiek tai susiję su E. B. priežiūra 2002 m. lapkričio 30 d., nedėjo maksimalių pastangų atlikdami savo pareigas, nebuvo maksimaliai rūpestingi ieškovo atžvilgiu, nenumatė galimų neigiamų padarinių ir nesiėmė adekvačių priemonių jiems išvengti, kas sąlygojo ieškovo sveikatos sutrikdymą. Teismo teigimu, sveikatos priežiūros įstaiga turi užtikrinti asmens sveikatos priežiūros kokybę, veiksmingumą, o taip pat asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą pacientui, o tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta ir tapo neigiamų pasekmių ieškovo sveikatai atsiradimo priežastimi. Kaip matyti iš ieškovo medicininės dokumentacijos, E. B. buvo atgabentas į UAB „Balžio rimtis“ pakankamai sunkios orientacinės ir psichofizinės būsenos. 2002 m. lapkričio 28 d. UAB „Balžio rimtis“ neurologės D. J. įraše pažymėta, kad ieškovas buvo pasimetęs, stebimi sensomotorinės afazijos požymiai. Teismas nurodė, kad 2002 m. lapkričio 29 d. medicininės dokumentacijos įrašų analizė leidžią spręsti, jog ieškovas tą dieną buvo neramus, sunkiai valdė savo veiksmus ir juos suvokė, elgesys ir savijauta kito (gyd. Z. D. , A. J. , V. M. , V. Ž. įrašai (t. 1, b. l. 16-17, 32-34). Visos šios aplinkybės teismo manymu, leidžia spręsti ir apie tai, jog tokios pakankamai nepastovios psichofizinės būsenos neramiam pacientui buvo reikalingas didesnis dėmesys ir priežiūra, kad jis nepadarytų žalos sau bei kitiems asmenims, ir toks dėmesys 2002 m. lapkričio 29 d. dieną buvo rodomas, UAB „Balžio rimtis“ personalui stebint ieškovą, jo elgesį bei imantis adekvačių priemonių. 2002 m. lapkričio 30 d., 11.00 val. ieškovą apžiūrėjo budinti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja A. M. , apžiūros metu ligonis buvo ramus, sąmoningas, paliepimus vykdė, tačiau skundėsi galvos skausmais, buvo dalinai dezorientuotas. Taigi, 2002 m. lapkričio 30 d. E. B. , kaip ir 2002 m. lapkričio 29 d., pirmą dienos dalį buvo pakankamai ramus, tačiau antroje dienos pusėje, kaip šalys pripažino, ieškovas buvo sujaudintas, neramus, nepatenkintas, kadangi norėjo važiuoti namo, tačiau buvo paliktas reabilitacijos centre, todėl teismo manymu, medikai turėjo į tai atsižvelgti ir imtis atitinkamų priemonių. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikusios UAB „Balžio rimtis“ veiklos tyrimą, 2003 m. vasario 13 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-11-5K (t. 1, b. l. 38-41) buvo padaryta išvada, jog nuo 2002 m. lapkričio 28 d. iki 2002 m. lapkričio 30 d. teikiant reabilitacines paslaugas E. B. UAB „Balžio rimtis“ ligonis nebuvo kruopščiai slaugomas ir taikomos tokios priemonės, kad būtų išvengta komplikacijų, buvo nustatyti tam tikri galiojančių reikalavimų pažeidimai ir kokybiškos sveikatos priežiūros trūkumai, aplaidumo požymiai: Sveikatos apsaugos ministro 1996 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 641 patvirtintos MN 12:1996 „Sveikatos priežiūros įstaigų akreditavimo specialieji reikalavimai reabilitacijos ir sanatorinės gydymo įstaigos“ 7.5 p. – pažeistas reikalavimas specialistų komandai nuolat atidžiai stebėti paciento būklę; konstatuota, kad 2002 m. lapkričio 30 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusieji specialistai nesilaikė įstaigoje patvirtintų pareigų instrukcijų nuostatų. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, o būtent ieškovo E. B. psichofizinę būseną 2002 m. lapkričio 29 d. – 2002 m. spalio 30 d., UAB „Balžio rimtis“ medikų veiksmus jo atžvilgiu, negalima kalbėti apie tai, kad 2002 m. lapkričio 30 d. E. B. buvo tinkamai suteikta reabilitacinė priežiūra, ir atsižvelgiant į šio konkretaus paciento specifiką, jo sveikatos, elgesio, asmenybės ypatumus, rizikos faktorius, kurie jau spėjo ankščiau pasireikšti, buvo dedamos maksimalios rūpestingumo pastangos. Priešingai yra pakankamas pagrindas išvadai, jog žinodami, kad ieškovas yra nepastovaus elgesio ir nepastovios psichinės būsenos, galimai nepilnai supranta savo veiksmus ir juos valdo, yra neramus, sujaudintas, linkęs vaikščioti ir neklausyti paliepimų, dezorientuotas, apie ką buvo pažymima medicininiuose dokumentuose, UAB „Balžio rimtis“ medikai nesiėmė visų reikalingų bei adekvačių jo saugumui užtikrinti priemonių ir nesilaikė pakankamo atidumo, rūpestingumo ir dėmesingumo laipsnio, kas savo ruožtu sudarė sąlygas padidėjusio nerimo pacientui laisvai išeiti iš reabilitacijos įstaigos, kuri jį ištiko neigiamos pasekmės (galūnių nušalimas). Taip pat nurodė, kad už tinkamą paciento priežiūrą 2002 m. lapkričio 30 d. atsakingos UAB „Balžio rimtis“ medikės pažeidė savo pareigines instrukcijas: gyd. A. M. neatliko savo pareiginėje instrukcijoje numatytos vienos iš pagrindinių funkcijų – tinkama jai patikėtų ligonių priežiūros, visapusiško ištyrimo ir gydymo, racionalaus reabilitacijos specialistų grupės darbo organizavimo ir vykdymo; žiūrėjimo, kad ligoniai nepažeistų vidaus tvarkos taisyklių; vadovautis apsauginio režimo principu kuruojant ligonį ( t. 1, b. l. 123-124); bendrosios praktikos slaugytoja V. Ž. pažeidė savo pareigų instrukcijos 3 p. reikalavimą stebėti pacientų būklę ir užtikrinti jų slaugą; UAB „Balžio rimtis“ personalas taip pat pažeidė UAB „Balžio rimtis“ direktoriaus 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu patvirtintas pagrindines gydytojo funkcijas budėjimo metu, viena iš kurių – tinkamas ligonio būklės įvertinimas, iškilusių problemų budėjimo metu sprendimas ir t.t. (t. 1, b. l. 132). Teismas konstatavo, kad visos šios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovo UAB „Balžio rimtis“ atsakomybei už jo darbuotojo veiksmais (šiuo atveju – neveikimu) ieškovui padarytą žalai kilti.

7Dėl žalos atlyginimo ir priežastinio ryšio, teismas nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo UAB „Balžio rimtis“ veiksmų ir atsiradusios žalos, kadangi šie veiksmai, savo esme tapdami netiesiogine neigiamų padarinių priežastimi, pakankamu laipsniu sąlygojo neigiamų nematerialių padarinių ieškovui atsiradimą, t. y. atsiradusi žala gali būti laikoma neteisėtų atsakovo UAB „Balžio rimtis“ veiksmų (neveikimo) rezultatu, kadangi atsakovui tinkamai atlikus sveikatos priežiūros ir reabilitacinio gydymo paslaugas, dėjus maksimalias pastangas, o būtent stebėjus ir reikiamai pasirūpinus sunkios ir sujaudintos būsenos ligoniu, būtų užkirstas kelias sunkiai savo veiksmus suvokiančiam, galinčiam juos vertinti bei valdyti ieškovo pabėgimui iš reabilitacijos centro ir tokių skaudžių pasekmių atsiradimui (CK 6.247 str.).

8Dėl turtinės žalos teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 790 000 Lt negauto darbo užmokesčio, kurį jis motyvavo tuo, jog tokią sumą jis būtų uždirbęs nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki senatvės pensijos, t. y. iki 2029 m. kovo 29 d. dirbdamas Vokietijoje, teismas atmetė. Nurodė, kad nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo UAB „Balžio rimtis“ veiksmų, pasireiškusių nepakankama ieškovo priežiūra 2002 m. lapkričio 30 d., ir atsiradusios turtinės žalos, kadangi ieškovo planai galimai išvykti į Vokietiją dirbti nuo 2002 m. gruodžio 1 d. liko nerealizuoti dėl sunkaus sveikatos sužalojimo - sunkios galvos traumos, kurią jis patyrė, kai 2002 m. lapkričio 12 d. buvo užpultas, ir dėl kurios atsidūrė ligoninėje, kur jam reikėjo atlikti sudėtingą galvos smegenų operaciją, dėl kurios ieškovas buvo priverstas ilgą laiką gydytis, reabilituotis. Būtent ieškovo užpuolimas ir pirminis sunkus sveikatos sutrikdymas sąlygojo neigiamų turtinių padarinių, inter alia galimai negautų pajamų, kildinamų iš prarastos galimybės gauti 2500 Lt darbo užmokestį dirbant užsienyje, atsiradimą. Taip pat teismas nurodė, jog ieškovas neįrodė ir pačios turtinės žalos bei jos dydžio, kadangi iš vienintelio teismui pateikto įrodymo - Vokietijos Maitinimo ir viešojo maitinimo įstaigų profsąjungos 2006 m. gruodžio 5 d. rašto, kuriame nurodyta, jog pagal Bavarijos viešbučių ir maitinimo įstaigų darbuotojų kolektyvinę sutartį dėl darbo užmokesčio tarifų nuo 2002 m. gruodžio 20 d. iki 2003 m. rugsėjo 30 d. darbo užmokestis buvo 1759,00 eurų per mėnesį, dirbant po 169 val. per mėnesį (t. 2, b. l. 88-89), turinio negalima daryti išvados nei dėl to, jog ieškovas buvo sutaręs dėl darbo Vokietijoje, nei dėl tokio darbo užmokesčio.

9Dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad ieškovo patirtas fizinis skausmas bei dvasinio pobūdžio kančios, stiprūs išgyvenimai bei nepatogumui įrodyti tiek paties ieškovo paaiškinimais, tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais (pirmiausia, medicinine dokumentacija), taip pat ir atsakovai iš esmės neginčija neturtinės žalos patyrimo – buvimo fakto. Teismo teigimu, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovą, dėl aplaidaus medikų pareigų vykdymo, pabėgusį iš reabilitacijos centro „Balžio rimtis“, ištiko sunkus savo esme sveikatos pakenkimas, kuris sukėlė neigiamas skaudžias pasekmes. Ieškovui buvo konstatuotas keleto kūno sričių nušalimas su audinių nekroze, buvo amputuoti abiejų rankų pirštai. 2003 m. kovo 12 d. E. B. buvo suteikta I invalidumo grupė, nuo 2007 m. balandžio 11 d. nustatytas 80 proc. netekto darbingumo laipsnis (t. 3, b. l. 90), ieškovas gauna 474,04 Lt dydžio invalidumo pensiją (t. 1, b. l. 35). Iki nelaimingo atsitikimo ieškovas dirbo VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų centro filiale dietetikos technologu ir gaudavo apie 750 Lt darbo užmokestį (t. 1, b. l. 50), šiuo metu, kaip paaiškino ieškovas, jis dirba Raudonojo kryžiaus ligoninėje darbininku (darbas pasireiškia mygtuko paspaudimu, kad būtų pakeliamas šlagbaumas transporto įvažiavimui) ir gauna minimalų 700 Lt darbo užmokestį. Teismas sprendė, kad visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovui buvo padarytas pakankamai sunkus tiek savo laipsniu ir pobūdžiu, tiek savo pasekmėmis sveikatos sutrikdymas, pareikalavęs sudėtingų operacijų atlikimo, o tuo pačiu ir fizinio skausmo patyrimo, sukėlęs ilgalaikes ir nepašalinamas neturtinio pobūdžio pasekmes – ieškovas, būdamas darbingo amžiaus, prarado didelę dalį darbingumo, priverstas patirti didelius nepatogumus buityje, dirbti mažiau kvalifikuotą ir apmokamą darbą. Dėl pasikeitusio gyvenimo, ieškovas jaučia psichinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus dėl savo nepilnavertiškumo jausmo, ir tam tikrų gyvenimo perspektyvų praradimo. Taip pat teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie sveikatos sutrikdymo pasekmes visuomeninėje, šeimyninėje ir kitose gyvenimo sferose, taip pat ir kalbant apie profesinę sferą, ieškovas šiuo metu dirba ir gauna ne itin nuo ankstesnio darbo užmokesčio besiskiriantį atlyginimą, tačiau neturi galimybės dirbti ankstesnio darbo, t. y. pagal savo specialybę, ir yra priverstas dirbti mažiau kvalifikuotą darbą, jo galimybės tobulėti profesinėje srityje, surasti kitą darbą yra ribotos. Teismas, nustatydamas kompensacijos už neturtinę žalą dydį, atsižvelgė į tą aplinkybę, jog sunki dabartinė ieškovo sveikatos būklė ir didelės dalies darbingumo netekimas šiuo atveju yra ne išimtinai netinkamos E. B. priežiūros reabilitacijos centre „Balžio rimtis“ pasekmė, bet taip pat ir pirminio sunkaus sveikatos sužalojimo 2002 m. lapkričio 12 d., dėl kurio ieškovas patyrė rimtą galvos traumą ir dėl kurio atsirado sunkios psichofiziologinės pasekmės, turėjusios įtakos ieškovo elgesiui ir savijautai, rezultatas, todėl teismo manymu, atsakovo UAB „Balžio rimtis“ turtinė atsakomybė už ieškovo jaučiamą neturtinę žalą negali apimti visų šiuo metu stebimų neigiamų neturinio pobūdžio padarinių kompensavimo, o turėtų būti ribojama tik ta apimtimi, kiek prie jaučiamų fizinių bei dvasinių išgyvenimų prisidėjo netinkamas UAB „Balžio rimtis“ medikų pareigų atlikimas, sąlygojęs ir taip sunkios ieškovo sveikatos būklės pablogėjimą. Teismas įvertinęs visas nurodytas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes bei faktorius, o būtent pažeistos asmeninės neturtinės vertybės – sveikatos – pobūdį, jos vietą vertybių sistemoje, sunkų savo pobūdžiu bei pasekmėmis ieškovo sveikatos sužalojimą, skaudžias, tęstines ir iš esmės nepašalinamas neturtinės žalos pasekmes, patirtą ir tebejaučiamą fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, nepatogumus buityje bei kitose gyvenimo srityse, atsakovo UAB „Balžio rimtis“ padarytų neteisėtų veiksmų pobūdį, minėtą aplinkybę apie visą kompleksą priežasčių, nulėmusių dabartinę ieškovo sveikatos būklę, t. y. neišimtinę atsakovo UAB „Balžio rimtis“ įtaką neigiamoms pasekmėms, savo ruožtu reikalaujančius sumažinti priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendė esant teisinga ir protinga priteisti ieškovui 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos kompensaciją (CK 6.250 str.).

10Ieškovas E. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą atsakovui VGPUL dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo nesigilino į visas tinkamam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl kai kurių aplinkybių sprendime nepasisakė, o surinktus įrodymus vertino atskirai, bet ne jų visumą, tuo pažeisdamas pagrįsto ir teisingo sprendimo priėmimui keliamus reikalavimus. Teismas išvadą, jog nėra atsakovo VGPUL kaltės, per anksti išrašant ieškovą iš šios gydymo įstaigos ir nukreipiant reabilitacijai, padarė remdamasis Barthel bei MMT testų rezultatais bei Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 92 ,,Dėl reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo organizavimo tvarkos patvirtinimo“ 3 Priedo 14.2 punktu. Tačiau minėto klausimo tinkamam išsprendimui buvo būtina įvertinti ir sveikatos būklę įtakojančius faktorius: buvusios komos gylis, jos trukmė, gydymo reanimacijos skyriuje ir neurochirurgijos skyriuje trukmė, nuolatinis karščiavimo buvimas bei tai, kad po tokios trukmės gydymo ieškovo sveikatos būklės pokyčiai buvo tik nežymūs. VGPUL medikai išrašydami ieškovą iš ligoninės bei nukreipdami reabilitacijai šių aplinkybių nevertino, į jų įtaką ieškovo sveikatos būklei neatsižvelgė.

122. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos iš atsakovo VGPUL atlyginimo, neatsižvelgė į tai, kad iki sužalojimo ieškovas dirbo VšĮ Vilniaus Universitetinės Santariškių klinikos Centro filiale diatetikos technologu, o dėl patirto sužalojimo prarado galimybę dirbti šį darbą.

133. Teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo UAB ,,Balžio rimtis“ 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokios žalos priteisimo klausimais. Taip pat teismas neatsižvelgė į ieškovui atsiradusių pasekmių mastą, jų įtaką ieškovo bei jo šeimos gyvenimui.

14Atsakovas VGPUL atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

151. Teismas objektyviai ir teisingai išnagrinėjo ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir motyvus, įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadai, jog atsakovo VGPUL medikai nerūpestingai, neatidžiai ir netinkamai atliko savo pareigas ar atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą civilinei atsakomybei kilti. Atsakovo VGPUL gydytojas neurochirurgas S. Š. 2002 m. lapkričio 28 d. išrašė iš ligoninės ir nukreipė E. B. reabilitacijai II pagrįstai, remdamasis tuo metu galiojusiu 1999 m. vasario 25 d. Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo Nr. 92 14.2 punktu. Ieškovui buvo nustatyta sensomotorinė afazija (ligos istorija, l. 17), kas reiškia, jog pacientas turėjo kompensuojamų biosocialinių funkcijų sutrikimų. Minėto įsakymo Nr. 92 3 priede nurodyta, kad ligoniai po sunkios ligos ar traumos, turintys žymių, tačiau kompensuojamų biosocialinių funkcijų sutrikimų, siunčiami reabilitacijai. Ieškovui buvo būtinas specializuotas antrinės medicininės reabilitacijos etapas, nes pacientui buvo siekiama sugrąžinti darbingumą. Todėl, vadovaujantis medicinos norma MN12:1996 ,,Sveikatos priežiūros įstaigų akreditavimo specialieji reikalavimai. Reabilitacijos ir sanatorinės gydymo įstaigos (padaliniai)“ 5 ir 6 dalies nuostatomis, taip pat atsižvelgus į paciento artimųjų pageidavimą, ieškovas buvo nusiųstas II-jam medicininės reabilitacijos etapui į UAB ,,Balžio rimtis“, kuri yra antrinio sveikatos priežiūros lygio įstaiga, atitinkanti medicinos normos MN12:1996 II a lygio reikalavimus.

162. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad VGPUL medikai, išrašydami ieškovą iš ligoninės bei nukreipdami reabilitacijai, nevertino svarbių aplinkybių, t. y. jo sveikatos būklę įtakojančių faktorių. Atvirkščiai, teismas, remdamasis turimais įrodymais, detaliai ir objektyviai įvertino ieškovo sveikatos būklę jo išrašymo iš ligoninės metu ir indikacijas siuntimui į II lygio reabilitacijos įstaigą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog per visą buvimo VGPUL laiką ieškovas buvo tinkamai, rūpestingai ir dėmesingai gydomas, ir kad 2002 m. lapkričio 28, t. y. ieškovo išrašymo iš ligonininės dieną, medikai būtų nerūpestingai ir netinkamai atlikę savo pareigas, o būtent neteisingai įvertinę ieškovo sveikatos būklę ir nepagrįstai bei neleistinai nukreipę reabilitaciniam gydymui ir todėl nesant neteisėtų ir nerūpestingų atsakovo VGPUL veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo atsakovo VGPUL atsakomybei atsirasti.

17Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19Dėl neteisėtų atsakovo VGPUL medikų veiksmų

20Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Vertinant CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, ieškovas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos.

21Nagrinėjamu atveju ieškovas jam padarytą žalą sieja su tuo, kad atsakovo VGPUL medikai neteisingai įvertino ieškovo sveikatos būklę 2002 m. lapkričio 28 d. ir nepagrįstai, t. y. per anksti nukreipė jį reabilitacijai į sanatoriją.

22Byloje nustatyta, kad ieškovas E. B. dėl užpuolimo metu patirto sveikatos sužalojimo ir sunkios galvos traumos 2002 m. lapkričio 12 d. buvo paguldytas į VGPUL. Ieškovui 2002 m. lapkričio 13 d. buvo atlikta galvos smegenų operacija, pooperaciniu periodu ieškovas buvo vangus, dezorientuotas, buvo gydomas konservatyviai (t. 1, b. l. 136). Ieškovas buvo gydomas VGPUL nuo 2002 m. lapkričio 12 d. iki 2002 m. lapkričio 28 d., t. y. 17 dienų. Bylos duomenimis ieškovas neginčija tos aplinkybės, kad per visą nurodytą laikotarpį buvo tinkamai ir rūpestingai gydomas. Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus atliktos ekspertizės akte Nr. EKG 21/07(02) konstatuota, jog E. B. po atliktos operacijos buvo įprastinė po sunkios galvos smegenų traumos gijimo eiga, kokių nors individualių sveikatos būklės požymių nenustatyta (t. 3, b. l. 12-18). Iš ieškovo gydymo stacionare ligos istorijoje esančio 2002 m. lapkričio 28 d. įrašo matyti, kad išrašymo metu ieškovo sąmonė buvo pilna, piramidinės simptomatikos nebuvo, kiek dezorientuotas, dalinė motorinė afazija, kraujo ir šlapimo tyrimai normos ribose, įvykdžius tyrimo ir gydymo planą, sugijus žaizdai, išrašytas, rekomenduotas reabilitacinis II gydymas. VGPUL gydymo stacionare istorijoje taip pat nurodyta, jog išrašant ieškovą iš ligoninės, jis nekarščiuoja, niekuo nesiskundžia, vaikšto. Gyd. S. Š. 2002 m. lapkričio 28 d. įraše nurodyta, jog įvertinus ligonio būklę – jis dezorientuotas, afazija, rekomenduotas reabilitacijos centras „Aušveita“, artimiesiems pageidaujant ligonis išvykta į „Balžio rimtį“ (t. 2, b. l. 96). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 92 „Dėl reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo organizavimo tvarkos patvirtinimo“ 3 priedo 14.2 punkte nustatyta, kad siuntimas į reabilitacijos ir sveikatos grąžinimo gydymo įstaigas po galvos smegenų traumų ir operacijų galimas, kuomet Barthel indeksas 10-85 balai ir Mini Mental Test (MMT) 11-30 balai, jei MMT neįmanoma testuoti dėl sensomotorinės afazijos – ligonis turi vykdyti nurodymus ir aktyviai dalyvauti reabilitacijos procese. Iš prie bylos prijungtos ieškovo gydymo stacionare ligos istorijos matyti, kad Pakartotinėje fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos pažymoje nurodyta, jog atlikus ieškovui Mini – Mental testą (MMT) ieškovas buvo įvertintas 15 balų, o atlikus ieškovui savarankiškumo įvertinimo testą Barthel, jis buvo įvertintas 75 balais. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad ieškovas atitiko tuos rodiklius, kuriems esant pagal teisės aktus yra galimas reabilitacinis gydymas po galvos smegenų traumų ir operacijų. Minėtoje pažymoje taip pat nurodoma, kad rekomenduojama pacientą nukreipti II reabilitacijos etapui skiriant reabilitacinį II gydymą. Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus atliktos ekspertizės akte Nr. EKG 21/07(02) nurodyta, kad Barthel ir MMT indeksai buvo nustatyti remiantis patvirtintais indeksas, testų atliktų atsakovo VGPUL bei atsakovo UAB ,,Balžio rimtis“ duomenys buvo vienodi. Minėtame ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad laikotarpiu po galvos smegenų operacijos ir pirminės reabilitacijos neurochirurgijos klinikoje, įvertinus sveikatos būklę pagal MMT ir Barthel indeksus, tolimesnis gydymas šioje klinikoje E. B. nebuvo reikalingas, buvo būtinas specializuotas antrinis reabilitacijos etapas, o ieškovui nustatyti biosocialinių funkcijų sutrikimai negalėjo būti kliūtis siųsti jį antrinei reabilitacijai.

23Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nebuvo pagrindo 2002 m. lapkričio 28 d. neišrašyti ieškovo iš VGPUL ir nukreipti reabilitaciniam II gydymui. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, teismo nustatytų aplinkybių nepaneigia. Todėl nenustačius neteisėtų ir nerūpestingų atsakovo VGPUL veiksmų gydant ieškovą E. B. bei nukreipiant jį reabilitaciniam gydymui, t. y. nenustačius civilinės atsakomybės sąlygos, teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo VGPUL .

24Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija iš atsakovo UAB ,,Balžio rimtis“ priteistos žalos dydį, motyvuodamas tuo, jog teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į ieškovui atsiradusių pasekmių mastą, jų įtaką ieškovo ir jo šeimos gyvenimui, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokios žalos priteisimo klausimais.

25Žala - tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta neturtinės žalos sąvoka. Žala asmeniui gali būti padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė.

26Dėl turtinės žalos

27CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį; prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas (CK 6.249 str.). Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kurių CPK nustatyta tvarka įrodinėti nereikia (CPK 178 str.).

28Ieškovas prašė priteisti 790000 Lt turtinės žalos atlyginimo, t. y. negauto darbo užmokesčio, skaičiuojant nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki senatvės pensijos, t. y. iki 2029 m. kovo 29 d.

29Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovas buvo susitaręs dėl darbo Vokietijoje ir, kad būtų gavęs nurodytą užmokestį. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas vienintelis, byloje esantis įrodymas - Vokietijos Maitinimo ir viešojo maitinimo įstaigų profsąjungos 2006 m. gruodžio 5 d. raštas, nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovas būtų gavęs tokio dydžio pajamas, sudarančias turtinės žalos dydį. Kitokių įrodymų ieškovas nepateikė ir su apeliaciniu skundu.

30CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos iš atsakovo VGPUL atlyginimo, neatsižvelgė į tai, jog iki sužalojimo ieškovas dirbo VšĮ Vilniaus Universitetinės Santariškių klinikos Centro filiale diatetikos technologu, o dėl patirto sužalojimo prarado galimybę dirbti šį darbą. Tačiau ieškovas pirmosios instancijos teisme nenurodė tokios aplinkybės ir neprašė jos vertinti. Tokią aplinkybę ieškovas nurodė tik savo apeliaciniame skunde, tuo faktiškai papildydamas ieškinio pagrindą, kas apeliacinės instancijos teisme nėra leidžiama. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl šios aplinkybės pasisakyti.

31Dėl neturtinės žalos

32Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neturtinė žala yra padaroma fizinių kančių ir didelių dvasinių išgyvenimų sukėlimu.

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konkrečiose bylose formuoja praktiką dėl neturtinės žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1180/2003; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-16/2004, 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje L.Z., M.Z., V.Z., G.Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr.3K-3-255/2005). Pagal formuojamą praktiką, neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje. Jų dydį nustato teismas. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

34Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

35Taigi, vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Medicinos paslaugas teikiantys asmenys turi veikti kaip savo srities profesionalai ir vadovautis maksimalių pastangų principu.

36Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas UAB „Balžio rimtis“, neužtikrinęs pakankamos ieškovo E. B. priežiūros ir reikiamo atidumo bei rūpestingumo laipsnio, pažeidė pareigą elgtis tokiu būdu, kad neatsirastų žalos kitiems bei medikams keliamus rūpestingumo, atidumo ir dėmesingumo reikalavimus, ir tokiu būdu atliko kaltus neteisėtus veiksmus. Dėl atsakovo UAB ,,Balžio rimtis“ nepakankamo atidumo ir rūpestingumo, ieškovui išėjus iš reabilitacijos įstaigos jis patyrė neigiamas pasekmes – jam buvo konstatuotas keleto kūno sričių nušalimas su audinių nekroze. Pacientas, kuriam buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, turi teisę į su tuo susijusios neturtinės žalos atlyginimą.

37Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl patirto nušalimo ieškovui buvo atliktos operacijos – jam amputuoti abiejų rankų pirštai. Ieškovui 2003 m. kovo 12 d. buvo suteikta I invalidumo grupė, o nuo 2007 m. balandžio 11 d. nustatytas 80 proc. netekto darbingumo laipsnis (t. 3, b. l. 90). Iki nelaimingo atsitikimo ieškovas dirbo VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų centro filiale dietetikos technologu (t. 1, b. l. 50). Kaip nurodė ieškovas, šiuo metu jis dirba Raudonojo kryžiaus ligoninėje darbininku (darbas pasireiškia mygtuko paspaudimu, kad būtų pakeliamas šlagbaumas transporto įvažiavimui). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas patyrė negrįžtamo pobūdžio sveikatos praradimą, dėl kurio jis neteko didelės dalies darbingumo, patiria nepatogumus buityje, jaučia fizinį nepilnavertiškumą, dvasinį diskomfortą. Akivaizdu, kad dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo ieškovas jo pasekmes jaus visą likusį gyvenimą.

38Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Iš bylos duomenų matyt, kad atsakovo UAB „Balžio rimtis“ turimo ilgalaikio materialaus turto vertė sudaro 10 624,02 Lt (t. 4, b. l. 30-31). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę, tačiau vien turtinė padėtis negali būti pagrindiniu kriterijumi, nustatančiu neturtinės žalos dydį.

39Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį ir negali būti pagrindas žymiai mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr.3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. M. , V. K. v. VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-511/2004).

40Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybei bei įvertinusi aptartų kriterijų visumą, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo UAB ,,Balžio rimtis“ ieškovui teismo priteistas 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas turi būti padidintas iki 40 000 Lt (CK 1.5 str., CK 6.250 str. 2 d.).

41Remdamasi byloje išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, teisėjų kolegija jį pakeičia tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, padidindama priteistą sumą iki 40 000 Lt, kitos sprendimo dalies naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

43Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti.

44Neturtinės žalos atlyginimą E. B. (a. k. ( - )) priteistą iš UAB ,,Balžio rimtis“ (į. k. 223219560), padidinti iki 40 000 (keturiasdešimties tūkstančių) Lt.

45Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovas E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams VšĮ Vilniaus... 5. Vilniaus apygardos teismas 2008 vasario 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 6. Dėl neteisėtų UAB „Balžio rimtis“ veiksmų teismas nurodė,... 7. Dėl žalos atlyginimo ir priežastinio ryšio, teismas nurodė, kad šiuo... 8. Dėl turtinės žalos teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 790... 9. Dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad ieškovo patirtas... 10. Ieškovas E. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m.... 11. 1. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą atsakovui VGPUL dėl sveikatai... 12. 2. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos iš atsakovo... 13. 3. Teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo UAB ,,Balžio rimtis“ 20 000... 14. Atsakovas VGPUL atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos... 15. 1. Teismas objektyviai ir teisingai išnagrinėjo ieškinyje išdėstytas... 16. 2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad VGPUL medikai, išrašydami... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 19. Dėl neteisėtų atsakovo VGPUL medikų veiksmų... 20. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2... 21. Nagrinėjamu atveju ieškovas jam padarytą žalą sieja su tuo, kad atsakovo... 22. Byloje nustatyta, kad ieškovas E. B. dėl užpuolimo metu patirto sveikatos... 23. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 24. Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija iš atsakovo UAB ,,Balžio rimtis“... 25. Žala - tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 26. Dėl turtinės žalos... 27. CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui,... 28. Ieškovas prašė priteisti 790000 Lt turtinės žalos atlyginimo, t. y.... 29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 30. CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti... 31. Dėl neturtinės žalos... 32. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konkrečiose bylose formuoja praktiką dėl... 34. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių... 35. Taigi, vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui... 36. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas UAB „Balžio rimtis“,... 37. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra... 38. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų,... 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą... 40. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybei bei įvertinusi aptartų kriterijų... 41. Remdamasi byloje išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja,... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 43. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti.... 44. Neturtinės žalos atlyginimą E. B. (a. k. ( - )) priteistą iš UAB ,,Balžio... 45. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....