Byla e2A-438-252/2018

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Danguolės Smetonienės, Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centro apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-282-786/2018 pagal ieškovo Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centro ieškinį atsakovei S. B. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. ( - ) darbo byloje Nr. ( - ) panaikinimo,

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centras (toliau – Sporto centras) kreipėsi ieškiniu į apylinkės teismą prašydamas panaikinti Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. ( - ) darbo byloje Nr. ( - ).
  2. Nurodė, kad atsakovė S. B. nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. dirbo ( - ). Ji buvo supažindinta su pareigybės aprašymu ir darbo tvarkos taisyklėmis. Sporto centro ( - ) 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu atsakovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.
  3. Atsakovė S. B. Sporto centro ( - ) pateikė 2017 m. gegužės 2 d tarnybinį pranešimą dėl ( - ) A. K. elgesio darbo metu. 2017 m. gegužės 2 d. ( - ) J. T. pavedimą iki 2017 m. gegužės 5 d. pateikti skyriui atsakymą į Kupiškio rajono kūno kultūros centro darbuotojų profesinės sąjungos 2017 m. balandžio 28 d. raštą „Dėl sporto centro ( - ) A. K. neetiško, amoralaus elgesio bei galimų neteisėtų finansinių veiksmų“.
  4. Tyrimo metu buvo gauti tiesiogiai ir telefonu incidente dalyvavusių asmenų paaiškinimai bei spręstina, kad S. B. surašytas tarnybinis pranešimas prilygsta jos paaiškinimui. Sporto centro ( - ) priėmė sprendimą skirti drausmines nuobaudas – papeikimus tiek A. K., tiek S. B..
  5. Atsakovei drausminė nuobauda skirta už tai, kad ji pažeidė pareigybės aprašymo 18.1 papunktį, kuriame nustatyta, kad ( - ) ugdymui atsako už vidaus darbo taisyklių vykdymą. Taip pat už tai, kad pažeidė Sporto centro darbo tvarkos taisyklių 78.10 ir 79.11 papunkčius, kuriuose numatyta, kad privalo bendraujant su klientais ir bendradarbiais laikytis etikos principų ir įtvirtintas draudimas kelti konfliktines situacijas, skatinti nepasitikėjimą bendradarbiais ir įstaigos vadovu.
  6. Atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri nustatė, kad S. B. įvykdyto darbo drausmės pažeidimo sudėtis tinkamai kvalifikuota ir yra visos sąlygos darbuotojos drausminei atsakomybei kilti. Tačiau konstatavusi, kad darbdavys nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 240 straipsnio 1 dalies numatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos ir skiriant draudiminę nuobaudą atsakovei, t.y. nepareikalavo raštu pastarosios pasiaiškinimo dėl jos įvykdyto darbo drausmės pažeidimo, Darbo ginčų komisija paskirtą drausminę nuobaudą panaikino dėl procedūrinių drausminių nuobaudų skyrimo pažeidimų.
  7. Ieškovės vertinimu, formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos nesilaikymas, negali būti priežastimi panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas konstatavo, kad teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Darbo ginčų komisijos sprendimą nėra.
  3. Atsakovės S. B. 2017 m. balandžio 28 d, tarnybiniu pranešimu ( - ) buvo informuota apie darbuotojos A. K. galimai padarytą darbo drausmės pažeidimą. Apylinkės teismas pasisakė, kad darbdavio reikalavimas pasiaiškinti darbuotojui raštu, kaip tai nustatyta DK 240 straipsnio 1 dalyje, nėra tapatus atsakovės S. B. pateiktam 2017 m. balandžio 28 d. tarnybiniam pranešimui.
  4. Nurodė, kad ieškovas aiškindamasis Sporto centro ( - ) A. K. padarytą drausmės pažeidimą, nustatė, kad darbo drausmės pažeidimą padarė ir atsakovė S. B. Atsakovė tarnybinio pranešimo surašymo metu nežinojo kokį darbo drausmės pažeidimą padarė ir ji negalėjo pateikti dėl jo pasiaiškinimo.
  5. Teismas vertino, kad atsakovei nebuvo suteikta galimybė pateikti įrodymus, nurodyti faktines aplinkybes dėl padaryto pažeidimo, nes skiriant drausminę nuobaudą, darbdavys privalo vertinti ir darbuotojo argumentus, todėl vertino, kad drausminė nuobauda atsakovei Sporto centro( - ) 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ( - ) skirta pažeidžiant nustatytą teisinį reglamentavimą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti.
  2. Nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai aiškino drausminės nuobaudos paskyrimo reikalavimus ir esmę, įrodymus vertinęs tik formaliai, priėmė nemotyvuotą sprendimą. Teismas neatsižvelgė ir nenagrinėjo faktinių aplinkybių ir drausminio nusižengimo sudėties. Neatsižvelgė į atsiradusias neigiamas pasekmes, kurias atsakovė sukėlė Sporto centrui.
  3. Nurodo, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis tik tuo, kad skiriant darbuotojui drausminę nuobaudą, privalo būti jam suteikta teisė pasiaiškinti, ir jeigu ši teisė nėra suteikiama, tokiu atveju drausminė nuobauda negali būti skiriama.
  4. Apeliantas skunde dėsto faktines aplinkybes, susijusias su darbo drausmės pažeidimu, jo tyrimu bei atsakovei paskirtos drausminės nuobaudos sudėtimi, kurios detaliai aptartos ieškinyje. Pažymi, kad kasacinio teismo praktika nurodo, jog darbo drausmės pažeidimas neturėtų būti naikinamas vien tik dėl formalaus darbo drausmės skyrimo taisyklių reikalavimų nesilaikymo, kuomet yra nustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis.
  5. Atkreipia dėmesį į tai kas yra pedagogo etika bei pabrėžia, kad atsakovės veiksmų ir poelgių vertinimas buvo viena iš sąlygų skirti jai drausminę nuobaudą - papeikimą.
  6. Nurodo, kad Darbo ginčų komisija pripažino, jog atsakovė padarė darbo drausmės pažeidimą, o darbdavys, taikydamas drausminę nuobaudą, nustatė visas drausminės atsakomybės sąlygas. Atsakovės veiksmų pasėkoje atsiradusius žalingus padarinius patvirtina tai, kad tarp darbuotojų atsirado nepasitikėjimas vienu kitu, nekonstruktyvus bendravimas, kolegiški santykiai pablogėjo ir dėl to yra sunkiau kolektyvui efektyviai dirbti ir pasiekti gerus rezultatus. Pažymi, kad panaikinus atsakovei paskirtą drausminę nuobaudą, buvo suformuota netinkama ir neigiama praktika, kuri sudaro prielaidas ieškovo darbuotojams piktnaudžiauti ir nesilaikyti darbo drausmės reikalavimų.
  7. Teismui priėmus nepagrįstą sprendimą, drausminės nuobaudos auklėjamoji ir prevencinė reikšmė praranda prasmę. Juolab, kad atsakovė ir toliau pažeidinėjo darbo drausmės reikalavimus, nesuvokė darbo drausmei keliamų reikalavimų, todėl 2017 m. spalio 20 d. dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo buvo atleista iš darbo.
  8. Mano, kad atsakovė nesielgė sąžiningai, nesilaikė teisingumo ir sąžiningumo principų. Nors šiai dienai yra pasibaigę šalių darbo santykiai vis tiek išlieka pagrindas taikyti drausminę atsakomybę atsakovei.
  9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė S. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  10. Nurodo, kad skirtingai nei vertina ieškovas pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet taip pat siekiama maksimaliai užtikrinti, kad ir darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Darbdavys privalo ne tik gauti pasiaiškinimą, bet ir jį įvertinti. Kadangi iš jos nebuvo pareikalauta pasiaiškinti nei žodžiu, nei raštu, todėl nebuvo aišku kokį darbo drausmės pažeidimą ji padarė.
  11. Nesutinka su ieškovo pozicija, kad raštiškas reikalavimas darbuotojo pasiaiškinti yra formalus reikalavimas. Teigia, kad apelianto nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys yra priimtos bylose, kurių aplinkybės nėra analogiškos šiai situacijai. Apelianto atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad suklydo nepareikalavusi paaiškinimo, todėl teismas nustatęs šį pažeidimą teisingai vertino, kad ieškovas pažeidė nustatytą teisinį reglamentavimą ir ieškinį atmetė. Nustačius procedūrinius pažeidimus tolimesnis darbo drausmės pažeidimo nagrinėjimas bylos baigčiai įtakos nebedaro.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
  2. Byloje nustatyta, kad atsakovė S. B. 2015 m. rugpjūčio 20 d. terminuota darbo sutartimi Nr. 131 priimta dirbti į ( - ) pareigas. 2015 m lapkričio 24 d. darbo sutartis pakeista į neterminuotą darbo sutartį. Atsakovė su jos pareigybės aprašymu pasirašytinai supažindinta 2016 m. kovo 14 d. 2015 m. kovo 10 d. patvirtintos Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centro darbo tvarkos taisyklės, su kuriomis S. B. supažindinta 2015 m. rugpjūčio 25 d. Atsakovei Kupiškio rajono savivaldybės mero 2017 m. balandžio 20 d. potvarkiu „Dėl L. Š. komandiruotės“ pavesta 2017 m. balandžio 28 d. laikinai eiti ( - ) pareigas. S. B. 2017 m. balandžio 28 d. tarnybiniu pranešimu, adresuotu ( - ) L. Š., informavo vadovę apie tą pačią dieną įstaigoje įvykusią konfliktinę situaciją tarp jos ir ( - ) A. K., pastarosios savavališko pasišalinimo iš įstaigos, neetiško elgesio kolegų akivaizdoje.
  3. 2017 m. gegužės 2 d. į Kupiškio rajono savivaldybės mero pavaduotoją, tarybos kultūros, švietimo, sporto ir teisėsaugos komiteto pirmininką, kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėją bei Kupiškio rajono švietimo profesinės sąjungos pirmininkę raštu kreipėsi Sporto centro darbuotojų profesinės sąjungos organizacija dėl A. K. neetiško, amoralaus elgesio bei galimų neteisėtų finansinių veiksmų. ( - ) 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. ( - ) įpareigojo A. K., 2017 m. gegužės 3 d. įsakymais Nr. ( - ) I. Z. ir G. U. pateikti paaiškinimus dėl 2017 m. balandžio 28 d. incidento. 2017 m. gegužės 4 d. paaiškinimą pateikė ir ( - ) I. T..
  4. Vadovaudamasi DK 237 straipsniu, ( - ) S. B. 2017 m. balandžio 28 d. tarnybiniu pranešimu, Sporto centro ( - ) įsakymais Nr. ( - ), ( - ) A. K. paaiškinimu ir pateiktu garso įrašu, buhalterės I. T., mokytojų I. Z. ir G. U. paaiškinimais, Sporto centro ( - ) 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. ( - ) patvirtintomis Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centro darbo tvarkos taisyklėmis, 2016 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. ( - ) patvirtintu Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centro ( - ) pareigybės aprašymu Nr. ( - ), Sporto centro ( - ) 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ( - ) skyrė ( - ) S. B. drausminę nuobaudą – papeikimą ir konstatavo, kad S. B. nesilaikė etikos principų 2017 m. balandžio 28 d. kilusio incidento metu, nebuvo tolerantiška kitų nuomonei, nepagarbiai su kitais įstaigos darbuotojais aptarinėjo įstaigos darbuotojos asmeninį gyvenimą, šaipėsi iš įstaigos darbuotojos, pateikė melagingą informaciją apie įvykį tarnybinio pranešimo metu. Savo kalta veika S. B. pažeidė Darbo kodekso 228 straipsnį, savo pareigybės aprašymo V dalies 18.1 punktą, ir Sporto centro darbo tvarkos taisyklių V dalies 78.10, 79.11 punktus, padarydama darbo drausmės pažeidimą, numatytą Darbo kodekso 234 straipsnyje. Tuo pačiu įsakymu pavedė ( - ) L. Š. pakartotinai pasirašytinai supažindinti ( - ) ugdymui S. B. su jos pareigybės aprašymu ir darbo tvarkos taisyklėmis. Ant įsakymo yra atžyma apie S. B. susipažinimą su šiuo įsakymu ir jos nesutikimu, kadangi jos pateikta informacija teisinga.
  5. S. B. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama panaikinti ( - ) 2017 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. ( - ), kuriuo jai skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Darbo ginčų komisija 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. ( - ) S. B. prašymą tenkino ir panaikino ( - ) 2017 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. ( - ) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“.
  6. Darbo ginčų komisija savo sprendime konstatavo, kad įstaigos vadovė tinkamai kvalifikavo S. B. įvykdyto drausmės pažeidimo sudėtį bei nustatė visas sąlygas jos drausminei atsakomybei kilti, o būtent nustatyta, kad S. B. 2017 m. balandžio 28 d. darbo metu, darbo vietoje tiesiogiai konfliktuodama su kita darbuotoja A. K. nesilaikė tuo metu galiojančių jos pareigybės aprašymo 18.1 punkto reikalavimų, kuriame nurodoma, kad ( - ) atsako už vidaus darbo taisyklių vykdymą. Be to, nesilaikė Sporto centro darbo tvarkos taisyklių 78.3 punkto reikalavimų, įpareigojančių įstaigos darbuotojus laikytis darbo drausmės – visą darbo laiką skirti darbui, nesilaikė 78.9 punkto reikalavimų, įpareigojančių gerinti darbo kultūrą; nesilaikė 78.10 punkto reikalavimų, įpareigojančių bendraujant su bendradarbiais laikytis etikos principų; nesilaikė taisyklių 79.11 punkto reikalavimų, draudžiančių įstaigos darbuotojams kelti konfliktines situacijas, skatinti nepasitikėjimą bendradarbiais ar įstaigos vadovu, nesilaikė taisyklių 109.1 punkto reikalavimų įpareigojančių tobulinti bendravimo kultūrą. Komisija pripažino, kad ( - ) įsakyme nurodyta S. B. darbo pažeidimo sudėtis apima visus aukščiau išvardytus darbo tvarkos taisyklių reikalavimus, kurių ieškovė 2017 m. balandžio 28 d. incidento metu nesilaikė, dėl ko jai pagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda. Darbo ginčų komisija nesutiko su ( - ) aiškinimu, kad S. B. 2017 m. balandžio 28 d. surašytas tarnybinis pranešimas dėl A. K. netinkamo elgesio iš esmės atitinka ieškovės pasiaiškinimą Darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalies prasme. Komisija vertino, kad nepaisant LAT išaiškinimų, kad drausminė nuobauda vien dėl formalaus darbo drausmės pažeidimo skyrimo taisyklių reikalavimų nesilaikymo neturėtų būti naikinama, tačiau pažymėjo, kad Sporto centras nepareikalaudamas iš S. B. pasiaiškinimo užkirto jai kelią pasiteisinti dėl jos įvykdyto darbo drausmės pažeidimo ir skirdamas drausminę nuobaudą negavęs tokio paaiškinimo pažeidė DK 240 straipsnį dėl ko įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B. panaikintas.
  7. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
  8. Kolegija išnagrinėjusi ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, pagrįstai pripažino, kad panaikinti Darbo ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. ( - ), kuriuo panaikintas ieškovo įsakymas skirti drausminę nuobaudą atsakovei S. B., nėra teisinio pagrindo.
  9. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino drausminės nuobaudos paskyrimo reikalavimus, nenagrinėjo drausminio nusižengimo sudėties, faktinių bylos aplinkybių bei priėmė formalų ir nemotyvuotą sprendimą.
  10. Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
  11. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017). Vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (LAT 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (LAT 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2010).
  12. Ginčui aktualios DK redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. 287 straipsnis numatė, kad Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis CK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 296 straipsnis numatė, kad jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis. DK 297 straipsnis nustatė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus kreipimosi į teismą terminui, jeigu nė viena šalis nepareiškė ieškinio teisme. Jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas yra ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi.
  13. Nagrinėjamu atveju, S. B. nesutikdama su jai paskirta drausmine nuobauda kreipėsi į minėtą ikiteisminį organą. Šiuo atveju reikšminga tai, kad Darbo ginčų komisija, nors ir panaikino S. B. drausminę nuobaudą, bet nustatė, kad S. B. veiksmuose yra drausminio pažeidimo sudėtis. Apylinkės teismas, pritardamas Darbo ginčų komisijos sprendimui, pagrindo pakartotinai detaliai analizuoti drausminio nusižengimo sudėtį, kai iš esmės dėl to jokio ginčo nėra, neturėjo. Teismo sprendimo motyvų pateikimas lakoniška forma, nereiškia, kad jis nemotyvuotas ar priimtas neįvertinus visų ginčo klausimui reikšmingų bylos duomenų.
  14. Ieškovo skundžiamu pirmosios instancijos teismui Darbo ginčų komisijos sprendimu drausminė nuobauda S. B. buvo panaikinta tuo pagrindu, kad ieškovas nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo procedūros.
  15. Siekiant nustatyti darbo drausmės pažeidimo faktą ir visas drausminei atsakomybei kilti būtinas sąlygas turi būti atliekamas galimai padaryto tokio pažeidimo tyrimas. Darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Šio įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo.
  16. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą. Jei padarė, tai kokia yra darbuotojo kaltės forma ir laipsnis. Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiu darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Darbdavys taip pat turi pasiūlyti, kad darbuotojas nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės jo (darbuotojo) atžvilgiu taikymui. Pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti.
  17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir rašytinius bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad S. B. drausminė nuobauda buvo paskirta pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą dėl ko pripažinti Sporto centro ( - ) įsakymą Nr. ( - ), priimtą 2017 m. gegužės 5 d. teisėtu nėra pagrindo.
  18. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tuometinė ieškovo darbuotoja S. B. apie tai kokias darbo drausmę reglamentuojančias nuostatas ir kokiais veiksmais jas pažeidė buvo informuota tik 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu skiriant jai drausminę nuobaudą – papeikimą. Pažymėtina, kad su galimo drausminio pažeidimo apimtimi darbuotojas turi būti supažindintas ne po drausminės nuobaudos paskyrimo, nes tai visiškai neatitiktų ne tik DK 35 straipsnio nuostatų, numatančių, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbo santykių subjektai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, bet ir neužkirstų kelio piktnaudžiauti savo teisėmis, bei pažeistų tiek darbuotojo, tiek darbdavio interesų tiksliai išsiaiškinti darbo drausmės pažeidimo aplinkybes ir atitinkamai užtikrinti darbo teisinių santykių teisėtumą ir stabilumą.
  19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, kaip S. B. darbdavys pažeidė išankstinę drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą (DK 240 straipsnio 1 dalis), atlikdama galimo drausminio nusižengimo tyrimą, nesuformulavo kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariama S. B., nepaprašė pateikti paaiškinimo iš atsakovės dėl konkretaus darbo drausmės pažeidimo bei nenustatė protingo termino pasiaiškinimui pateikti.
  20. S. B. tarnybinį pranešimą surašė prašydama įvertinti toje pačioje įstaigoje dirbusios kitos darbuotojos elgesį ir galimus jos darbo drausmės pažeidimus. Šio dokumento turinys ir pateikimo darbdaviui tikslas neleidžia jo prilyginti pasiaiškinimui, teikiamam dėl galimai paties padaryto darbo drausmės pažeidimo, kaip reikalauja darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedūra. S. B. teikdama tarnybinį pranešimą darbdaviui vykdė jai pavestas funkcijas kaip vadovė ir pagrįstai tikėjosi, kad darbuotojo padarytas pažeidimas bus įvertintas, tačiau tikrai negalėjo tikėtis, kad tarnybinio pranešimo pagrindu jai bus taikyta drausminė nuobauda ir jis bus laikomas kaip pasiaiškinimas dėl kilusio konflikto. Įstatymo leidėjas numato išimtį, kuria leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudą ir be pasiaiškinimo, t.y. jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytą terminą be svarbių priežasčių pasiaiškinimo nepateikia. Tokia situacija nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl apeliantės pozicija, kad toks pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip formalus, t.y. neesminis, yra nepagrįstas.
  21. Kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, apeliacinio skundo teiginius, kad įsakymas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo S. B. panaikintas tik dėl formalaus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo vertina, kaip nepagrįstą, o nuoroda į kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose Nr. 3K-3-153/2009, Nr. 3K-3-117/2012, Nr.3K-3-446/2003, Nr. 3K-3-1298/2002 ir Nr. 3K-3-590/2004 šiuo atveju yra netinkama, nes nagrinėjamoji byla ir nurodytosios bylos faktinėmis aplinkybėmis nesutampa.
  22. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to paties įvykusio konflikto, dėl kurio S. B. teikė tarnybinį pranešimą, iš kitos darbuotojos buvo paimtas pasiaiškinimas ir S. B. net neturėjo galimybės kaip nors paneigti ar kitaip atsikirsti į tos darbuotojos paaiškinimą dėl kurios ir teikė tarnybinį pranešimą, jai realiai nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl įvykio aplinkybių ir darbdavys to negalėjo įvertinti priimdamas įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Todėl tai nėra formalus procesinės normos pažeidimas, o esminis.
  23. Kolegija pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.
  24. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-88-684/2015).
  25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai