Byla 2A-629-124/2013
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. B. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-608-900/2013 pagal pareiškėjų S. B. ir V. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjai S. B. ir V. M. pareiškimu (1–6 b. l.) ir patikslintu pareiškimu (57–61 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusysis S. M. buvo priėmęs palikėjos K. M. jai nuosavybės teise priklausantį turtą, kaip palikimą, nes faktiškai minėtą turtą valdė.

4Pareiškėjai nurodė, kad 2003 m. liepos 1 d. mirė jų motina K. M., o 2004 m. spalio 30 d. – tėvas S. M.. Pareiškėjai yra pirmos eilės įpėdiniai. Mirus K. M. ir S. M., liko jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe paveldimi nekilnojamieji daiktai: žemės sklypai, gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, malkinė, viralinė, sandėlis ir kiemo statiniai. Mirusiojo S. M. gyvenamoji vieta buvo ( - ), kartu su K. M. ir iki pastarosios mirties gyveno daugiau kaip metus laiko, todėl įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys buvo perėję S. M.. S. M. po K. M. mirties pradėjo pastarosios turtą valdyti ir rūpintis įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis, kaip savo turtu (valdė, naudojosi, prižiūrėjo, o namų apyvokos reikmenimis net ir disponavo). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, ar net kokį daiktą, laikomas priėmusius visą palikimą. S. M. priėmė ir pradėjo valdyti K. M. turtą žemės sklypus, gyvenamąjį namą su priklausiniais ir rūpinosi jais, kaip savo turtu.

5Atsiliepime į pareiškimą (64–65 b. l.) suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos neprieštaravo, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, nurodė, kad nėra gauta duomenų apie K. M. ir S. M. priklausiusio turto pripažinimą bešeimininkiu, minėtas turtas nėra valstybės perimtas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu (91–93b.l.) pareiškimo netenkino.

8Teismas nurodė, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas 2003 m. lapkričio 20 d. sprendimu S. M. pripažino neveiksniu, 2003 m. gruodžio 23 d. nutartimi S. M. nustatė globą, jo globėja bei turto administratore paskyrė pareiškėją S. B.. Nors S. M. de jure neveiksniu pripažintas po to, kai mirė jo sutuoktinė (t. y. 2003 m. lapkričio 20 d.), faktiškai neveiksnus buvo vėliausiai pareiškimo surašymo dieną - 2003 m. birželio 18 d., t. y. iki sutuoktinės K. M. mirties 2003 m. liepos 1 d. Teismas padarė išvadą, kad S. M. negalėjo priimti po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10Pareiškėjai S. B. ir V. M. apeliaciniu skundu (128–132 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusysis S. M. buvo priėmęs K. M. nuosavybės teise priklausiusį turtą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Civilinio kodekso normos nenumato ar gali neveiksnių įpėdinių vardu palikimą priimti jų globėjai, pradėję valdyti globotinių paveldimą turtą, nesikreipdami į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Civilinis kodeksas neriboja palikimo priėmimo būdų, kai įpėdiniai yra neveiksnūs asmenys, nenustato, kad neveiksniems priklausančio palikimo negalima priimti pradėjus jį valdyti. Taip pat nenustato, ar globėjai neturi teisės tokiu būdu priimti palikimą neveiksnių įpėdinių vardu.

122. Mirusysis S. M. buvo priėmęs palikėjos K. M. jai nuosavybės teise priklausantį turtą, kaip palikimą, nes per savo globėją S. B. naudojosi mirusiosios baldais, patalyne, daiktais, kuriuos naudojo kasdieniniams poreikiams tenkinti, todėl laikytina, kad priėmė dalį nurodytų daiktų. Priėmus dalį daiktų, S. M. ne tik išreiškė valią, bet ir priėmė savo žmonos palikimą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

13Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

15teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. M. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B., R. Ž.v. AB „Panevėžio duona”, bylos Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.).

19Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Z. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-147/2005).

20Byloje nustatyta, kad 2003 m. liepos 1 d. mirė pareiškėjų mama K. M. ( 13 b. l.), kuri gyveno santuokoje su pareiškėjų tėvu S. M. (16 b. l.). Pastarasis, būdamas santuokoje, po žmonos mirties, kaip ir vaikai (pareiškėjai) per 3 mėnesių terminą nesikreipė į notaro biurą dėl paveldėjimo.

21Įstatymų leidėjas nustatė (CK 5.50 str. 1 d. - 3 d.), kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. LR CK 5.51 straipsnio, reglamentuojančio palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nurodyti palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

22Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjai negali kitu būdu gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl juridinis faktas nustatinėtinas teismine tvarka, kaip galintis turėti įtakos pareiškėjų turtinėms teisėms, nes tai yra susiję su pareiškėjų asmeninių turtinių teisių įgyvendinimu. Nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, teismas neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių.

23Pareiškėjai S. B. ir S. M., prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patikslintame pareiškime nurodė, kad S. M. po savo žmonos K. M. mirties priėmė ir pradėjo valdyti, kaip savo, pastarajai priklausiusį turtą: ½ dalį žemės sklypų, gyvenamojo namo su priklausiniais, o įprastiniais namų apstatymo bei apyvokos reikmenimis S. M. naudojosi, juos prižiūrėjo ir jais disponavo (57–61 b. l.). Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino pareiškėjų nurodytų aplinkybių dėl K. M. priklausiusio turto, kurį S. M. priėmė po savo žmonos mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti, o apsiribojo tik aplinkybėmis, susijusiomis su S. M. sveikatos būkle. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino kokį turtą S. M. priėmė, kokiais veiksmais šį turtą priėmė, kokiais veiksmais pasireiškė aukščiau minėto turto valdymas, todėl neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių. Kaip minėta CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, t. y. įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tačiau pripažintina, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

24LR Civilinio kodekso 5.14 straipsnyje numatyta, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Byloje yra pateikti duomenys apie K. M. ir S. M. deklaruotas gyvenamas vietas, o taip pat mirties liudijimų kopijos, iš kurių matyti, kad K. M. ir S. M. gyveno kartu daugiau kaip metus iki K. M. mirties, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino ir jų nevertino. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodė, kad S. M. per savo globėją S. B. naudojosi mirusiosios baldais, patalyne, daiktais, reikalingais kasdieniniams poreikiams. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo nustatinėjamos. Pažymėtina, kad paveldėtojo S. M. vardu ir jo naudai palikimo priėmimo veiksmus galėjo atlikti ir kiti asmenys – vaikai, giminaičiai, todėl reikalinga nustatyti, ar buvo atlikti ir kokie atlikti paveldėjimo priėmimo veiksmai, kieno interesais buvo atlikta, koks turtas buvo priimtas paveldėtojo S. M.. Pažymėtina, kad S. M. neveiksniu pripažintas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2003-11-20 sprendimu, t. y. pasibaigus palikimo priėmimo terminui.

25LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

26Pareiškėjai yra mirusiųjų K. M. ir S. M. vaikai, siekiantys nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tuo tikslu, kad galėtų paveldėti savo tėvų turtą. Šiaulių rajono antrojo notaro biuro notarė B. Š. nurodė, kad pareiškėjai S. B. ir V. M. yra priėmę savo tėvo S. M., mirusio 2004 m. spalio 30 d., palikimą (17 b. l.). Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad VMI nėra gauta duomenų apie K. M. ir S. M. priklausiusio turto pripažinimą bešeimininkiu, minėtas turtas nėra valstybės perimtas (64–65 b. l.). Todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų šias aplinkybes įvertinti.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. Nr. 56 nutarimo Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje 5 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis). Kartu tai reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti.

28Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nevisapusiškai nustatė bylos aplinkybes, įvertino byloje pateiktus įrodymus, analizuodamas tik S. M. sveikatos būklę, nesiaiškino kokį turtą S. M. priėmė po K. M. mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti, kokiais veiksmais šį turtą priėmė, nesiaiškino aplinkybių, nurodytų LR CK 5.14 straipsnyje, 5.51 straipsnyje, todėl pripažintina, kad neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 d. 2 punktas). Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytos skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo motyvai yra susiję su naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliantės motyvų procesiniame dokumente nepasisako, kadangi nauji įrodymai prie bylos nepridėti.

29Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), todėl pareiškėjų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinant, civilinę bylą perduodant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

31Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjai S. B. ir V. M. pareiškimu (1–6 b. l.) ir patikslintu... 4. Pareiškėjai nurodė, kad 2003 m. liepos 1 d. mirė jų motina K. M., o 2004... 5. Atsiliepime į pareiškimą (64–65 b. l.) suinteresuotas asmuo Valstybinė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu (91–93b.l.)... 8. Teismas nurodė, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas 2003 m. lapkričio 20... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 10. Pareiškėjai S. B. ir V. M. apeliaciniu skundu (128–132 b. l.) prašo... 11. 1. Civilinio kodekso normos nenumato ar gali neveiksnių įpėdinių vardu... 12. 2. Mirusysis S. M. buvo priėmęs palikėjos K. M. jai nuosavybės teise... 13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 15. teisiniai argumentai ir išvados... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 19. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo... 20. Byloje nustatyta, kad 2003 m. liepos 1 d. mirė pareiškėjų mama K. M. ( 13... 21. Įstatymų leidėjas nustatė (CK 5.50 str. 1 d. - 3 d.), kad tam, jog įgytų... 22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjai negali kitu būdu... 23. Pareiškėjai S. B. ir S. M., prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį... 24. LR Civilinio kodekso 5.14 straipsnyje numatyta, kad įprastinio namų apstatymo... 25. LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir... 26. Pareiškėjai yra mirusiųjų K. M. ir S. M. vaikai, siekiantys nustatyti... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. Nr. 56 nutarimo... 28. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas... 29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 31. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir...