Byla 2A-705-730/2014
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo N. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovui N. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-06-07 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas vairuodamas tarnybinį automobilį ( - ), valst Nr. ( - ) užvažiavo ant šaligatvio, atsitrenkė į kelio ženklo stovą, kuris lūždamas kliudė ieškovą ir jį sužalojo. Ieškovui dėl eismo įvykio metu padaryto sužalojimo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų ieškovas patyrė dvasinį sukrėtimą , jam kilo nepatogumų bendraujant su darbdaviu bei kitais asmenimis.

3Palangos miesto apylinkės teismas 2013-11-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 350 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo 15 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Grąžino ieškovui 150 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovo atstovo paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas dėl eismo įvykio padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, ieškovo prašoma atlyginti 5000 Lt neturtinė žala laikytina per didele ir mažintina iki minimalios, tai yra, iki 500 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, sprendžiami teisiniai klausimai nepasižymi naujumu, byloje esančių rašytinių įrodymų apimtis taip pat nėra didelė ir didžioji jų dalis yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos dalis bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas ieškovo prašomą priteisti teisinių paslaugų išlaidų sumą iš atsakovo sumažino iki 350 Lt.

4Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pripažinti, kad teismas nagrinėdamas civilinę bylą padarė esminių įstatymo ir sprendimų priėmimo procedūros pažeidimų, surašydamas šioje byloje sprendimą padarė techninių ir logikos klaidų, tai rodo apie paviršutinišką ir skubotą sprendimo priėmimą; Palangos miesto apylinkės teismo 2013-11-26 sprendimą panaikinti kaip nemotyvuotą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

  1. Netinkamai buvo įvertinta jo nurodyta aplinkybė, kad eismo įvykis įvyko būtinojo reikalingumo sąlygomis.
  2. Savo kaltės nepripažįsta, nes eismo įvykis įvyko vykdant tiesiogines darbines pareigas, kurios nustatytos Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 punkto 2,3,4, papunkčiuose, o taip pat Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, siekiant apginti didesnes visuomenines vertybes negu tos, kurios buvo pažeistos dėl eismo įvykio. Taip pat atsakovo atsakomybė šalintina remiantis ir Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 15 straipsnio 5 punktu.
  3. Teismo teiginys, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas.
  4. Administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmęs pareigūnas administracinę bylą išnagrinėjo formaliai, atmestinai, neįsigilinęs į bylos aplinkybes.
  5. Ieškovui nepadaryta neturtinė žala, kuri galėtų būti įvertinta pinigine išraiška, nes buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas.

5Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

8Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo priteistas neturtinės žalos atlyginimas asmeniui už nežymų sveikatos sutrikdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

9Nustatyta, kad atsakovas vairuodamas tarnybinį automobilį ( - ), valst Nr. ( - ) užvažiavo ant šaligatvio, atsitrenkė į kelio ženklo stovą, kuris lūždamas kliudė ieškovą ir jį sužalojo (b. l.8), ieškovui padaryti kairiojo žąsto ir kairio dilbio sumušimai su poodine kraujosruva yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 55). Atsakovas pripažintas kaltu dėl autoįvykio ir jam pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį skirta 500 Lt bauda (b. l. 21, 22, 23). Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas su tokiu sprendimu nesutinka, mano, kad eismo įvykis įvyko būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl jis turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

10CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusiojo asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Pagal CK 6.253 straipsnio 6 dalį būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos.

11Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovas tvirtindamas, kad eismo įvykis įvyko dėl būtinojo reikalingumo, turėjo pareigą pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

12Atsakovas nurodo, kad autoįvykis įvyko vykdant tiesiogines darbines pareigas, nes skubėjo į iškvietimą ( - )., kur galėjo būti sužaloti žmonės. Iš tarnybinio pranešimo (b. l. 39) matyti, kad 2013-06-07 pėsčiasis patrulis paprašė pagalbos, nes ( - ) turėjo sulaikę agresyviai nusiteikusį jaunuolį, tačiau iš šio tarnybinio pranešimo negalima daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams grėsė pavojus. Be to, tarnybinių pareigų vykdymu negali būti pateisinama tokia situacija, kai atsakovas vykdamas į tarnybos vietą nepasirenka saugaus greičio ir pažeidžia kelių eismo taisykles, užvažiuoja ant šaligatvio ir sužaloja žmogų. Byloje nėra duomenų, kad kelio dalis, kuria važiavo atsakovas buvo taip užimta, kad jam reikėjo užvažiuoti ant šaligatvio. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė būtinojo reikalingumo, kaip atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).

132013-07-10 specialisto išvadoje Nr. G 1405/13(03) konstatuota, kad ieškovui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata - padarytas kairiojo žąsto ir kairiojo dilbio sumušimas su poodine kraujosruva kairio dilbio viršutiniame trečdalyje (b. l. 55), tai yra padaryta žala sveikatai. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad savo kaltės dėl įvykio nepripažįsta, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, aiškindamas autoįvykio aplinkybes nurodė, kad važiavo į įvykio vietą ir sankryžoje sukdamas trenkėsi į kelio ženklo stovą, kuris kliudė pėsčiąjį, tai yra, ieškovą (b. l. 70). Nutarime administracinio pažeidimo byloje konstatuota, kad atsakovas vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus greičio, dėl to užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į kelio ženklą stovą, kuris lūždamas kliudė pėsčiąjį, įvykio metu sužalotas pėsčiasis, šiais veiksmais atsakovas pažeidė KET 4; 9; 133 punktus (b. l.8). Atsakovas teigia, kad Administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmęs pareigūnas administracinę bylą išnagrinėjo formaliai, atmestinai, neįsigilinęs į bylos aplinkybes, tačiau nutarimo apeliacine tvarka neskundė. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui buvo sutrikdyta sveikata, todėl yra pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246-6.249 straipsniai).

14Atmestini apelianto argumentai, kad neturtinė žala, kuri galėtų būti įvertinta pinigine išraiška, ieškovui nepadaryta, nes buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas.

15CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

16Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009). Nagrinėjamoje byloje būtina pažymėti, kad pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006), vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

17Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis tinkamai įvertino, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista svarbi vertybė – ieškovui sutrikdyta sveikata, atsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose ir pagrįstai priteisė iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė tik minimalią neturtinės žalos atlyginimo sumą, kuri pagal formuojamą teismų praktiką paprastai priteisiama šios kategorijos bylose.

18Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą konstatuoja, kad jis yra pakankamai motyvuotas, jame įvardytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas, todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismo teiginys, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas.

19Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

20Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas nagrinėdamas civilinę bylą padarė esminių įstatymo ir sprendimų priėmimo procedūros pažeidimų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

22palikti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 5000 Lt... 3. Palangos miesto apylinkės teismas 2013-11-26 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pripažinti, kad teismas nagrinėdamas... 5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo... 9. Nustatyta, kad atsakovas vairuodamas tarnybinį automobilį ( - ), valst Nr. (... 10. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma,... 11. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus... 12. Atsakovas nurodo, kad autoįvykis įvyko vykdant tiesiogines darbines pareigas,... 13. 2013-07-10 specialisto išvadoje Nr. G 1405/13(03) konstatuota, kad ieškovui... 14. Atmestini apelianto argumentai, kad neturtinė žala, kuri galėtų būti... 15. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 16. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti... 17. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis tinkamai įvertino,... 18. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą konstatuoja, kad... 19. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 20. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas... 21. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 22. palikti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d....